CP v2

Blog

  • 12 šalių spaudžia ES veikti Arkties fronte: įvardijo Rusiją, Kiniją ir Trumpo riziką

    12 šalių spaudžia ES veikti Arkties fronte: įvardijo Rusiją, Kiniją ir Trumpo riziką

    Dvylika Europos valstybių ragina Europos Sąjungą ryžtingiau stiprinti politinę ir saugumo laikyseną Arkties regione. Kreipimesi po Europos Arkties viršūnių susitikimo Rovaniemyje pabrėžiama, kad ES turi imtis strategiškesnio ir aktyvesnio vaidmens Europos Arktyje.

    Susitikime dalyvavo kelių šalių lyderiai ir aukšti pareigūnai, o ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas žurnalistams akcentavo būtinybę išlikti budriems. Pasak jos, Arktyje didėja Rusijos karinė veikla, o Kinija demonstruoja augantį susidomėjimą regionu.

    „Akivaizdu, kad tai yra Europos saugumo architektūros dalis“, – sakė Kaja Kallas.

    Kaja Kallas taip pat pranešė, kad spalį ES ketina pristatyti atnaujintą Arkties strategiją, kurioje svarbiausias akcentas bus saugumas. Pastaraisiais metais Arktis vis dažniau vertinama ne tik kaip klimato kaitos židinys, bet ir kaip geopolitinių varžybų erdvė, kur persipina gynybos, energijos, išteklių ir infrastruktūros interesai.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    NATO vertinimu, Maskva „reikšmingai“ didino karinį aktyvumą Arktyje, investuodama į bazes, vadavietes ir ginkluotės bandymus. Šis regionas laikomas strategiškai svarbiu, nes jungia Šiaurės Ameriką ir Europą, o jo erdvė svarbi transporto maršrutams, ryšio kabeliams, stebėjimo ir oro gynybos sistemoms.

    Kinijos interesai, kaip pažymi NATO, siejami su prieiga prie kritinių mineralų, energetikos projektų ir naujų komunikacijų linijų. Šiauriniai maršrutai, ilgėjant laikotarpiams be ledo, teoriškai gali trumpinti krovinių gabenimo laiką tarp Azijos ir Europos, tačiau kartu auga konkurencija dėl taisyklių, priežiūros ir infrastruktūros kontrolės.

    Grenlandija ir Trumpo faktorius

    Rovaniemyje aptarta dar viena jautri tema – JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie Grenlandiją. Pastarosiomis savaitėmis Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen lankėsi Grenlandijoje, taip signalizuodama ES politinę paramą autonominei Danijos teritorijai.

    Vizito metu buvo paskelbta apie maždaug 200 000 000 eurų vertės partnerystę ir planuojamas investicijas šiais ir kitais metais. ES tokiu būdu siekia stiprinti ekonominį ir politinį ryšį su Grenlandija, kuri tampa vis svarbesnė tiek dėl Arkties saugumo, tiek dėl žaliavų, reikalingų energetikos pertvarkai ir pramonei.

    Donaldas Trumpas ne kartą teigė, kad Jungtinėms Valstijoms esą reikėtų perimti Grenlandijos kontrolę dėl nacionalinio saugumo, argumentuodamas grėsme, kad salą gali bandyti įtvirtinti Rusija ar Kinija. Tokie pareiškimai Europoje sutinkami kritiškai, nes paliečia Danijos suverenitetą ir kelia papildomą įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Istoriškai JAV karinis buvimas Grenlandijoje Šaltojo karo metu buvo itin didelis, o dabar veikia viena pagrindinė bazė – Pitufiko kosminė bazė. JAV karinių struktūrų teigimu, ji naudojama perspėjimo apie raketas, priešraketinės gynybos ir kosmoso stebėjimo užduotims, kurios Arktyje įgauna vis didesnę reikšmę.

  • Atskleis 2025 metų sveikatos tyrimą: kokie rodikliai lietuviams prastėja greičiausiai?

    Rugsėjo 17 dieną Valstybės duomenų agentūra Vilniuje rengia žiniasklaidos pusryčius, kuriuose pristatys 2025 metais atlikto gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatus. Renginyje žadama pateikti naujausius rodiklius apie gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros paslaugas ir veiksnius, darančius įtaką sveikatai.

    Tokie tyrimai svarbūs ne tik politikos formuotojams ar sveikatos sektoriui, bet ir patiems gyventojams: jie parodo, kaip keičiasi savijauta, įpročiai ir paslaugų pasiekiamumas skirtingose amžiaus bei socialinėse grupėse. Remiantis šiais duomenimis paprastai vertinama, kuriose srityse didžiausia rizika ir kokių priemonių reikia prevencijai.

    Rodiklius pristatys Valstybės duomenų agentūros Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė. Tyrimo duomenis ir jų reikšmę sveikatos sistemai komentuos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė bei Valstybinės ligonių kasos Informacinių sistemų valdymo skyriaus patarėja ir duomenų analitikė Saulė Greičienė.

    Kas paprastai matuojama?

    Gyventojų sveikatos statistiniai tyrimai paprastai apima savarankiškai vertinamą sveikatą, lėtinių ligų paplitimą, sveikatos priežiūros paslaugų naudojimą ir kliūtis joms gauti. Taip pat vertinami sveikatą lemiantys veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, darbo ir gyvenimo sąlygos.

    Nors šiame pranešime konkrečios 2025 metų reikšmės dar nepateikiamos, tokio tipo duomenys dažnai išryškina netolygumus tarp skirtingų grupių. Pavyzdžiui, skiriasi prevencinių patikrų aktyvumas, profilaktinių programų pasiekiamumas ir gyventojų patiriama finansinė našta, kai dalį paslaugų ar priemonių tenka apmokėti patiems.

    Kaip duomenys pritaikomi praktikoje?

    Valstybės institucijoms šie rodikliai reikalingi planuojant prevencijos programas, vertinant paslaugų tinklą ir numatant finansavimo prioritetus. Sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms tokia statistika padeda matyti, kuriose srityse didžiausias poreikis, pavyzdžiui, psichikos sveikatos paslaugų, lėtinių ligų kontrolės ar sveikatos raštingumo stiprinimo.

    Gyventojams tokie pristatymai naudingi tuo, kad paaiškina, ką rodo skaičiai ir kaip jie susiję su kasdieniais pasirinkimais. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent nuoseklūs statistiniai matavimai leidžia atskirti trumpalaikius svyravimus nuo tendencijų ir įvertinti, ar taikomos priemonės duoda apčiuopiamą rezultatą.

    Renginys vyks Valstybės duomenų agentūros informacijos centre, pirmame aukšte, Gedimino prospekte 29, Vilniuje. Organizatoriai kviečia žiniasklaidos atstovus dalyvauti ir susipažinti su 2025 metais atlikto tyrimo išvadomis.

  • Kodėl už atliekas vienur mokame gerokai daugiau: 4 priežastys ir paprasti būdai sutaupyti

    Atliekų tvarkymo paslaugų kaina skirtinguose Lietuvos regionuose pastebimai nevienoda, o skirtumai gali siekti beveik trečdalį. Vis dėlto didesnė kaina savaime nereiškia prastesnio darbo ar iššvaistytų lėšų, nes ją formuoja visa sistema – nuo surinkimo iki galutinio sutvarkymo.

    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose regioninė atliekų tvarkymo kaina artėja prie 100 eurų už toną, o kituose yra reikšmingai mažesnė. Pavyzdžiui, minimi Panevėžio ir Alytaus regionai, o pigiausias – Klaipėdos regionas, kuriame kaina siekia kiek daugiau nei 60 eurų už toną.

    Pagrindinis kainų skirtumų paaiškinimas – skirtingos sąnaudos, kurios susidaro tvarkant atliekas iki galutinio rezultato. Į kainą įeina infrastruktūros išlaikymas, atliekų surinkimas, perrūšiavimas, transportas, apdorojimas, perdirbimas, energijos gavimas deginant ir tik mažiausios dalies šalinimas sąvartynuose.

    Kas labiausiai didina kainą?

    Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos atstovai pabrėžia, kad kainą labiausiai veikia galutinio sutvarkymo sąnaudos, taikomos technologijos, vežimo atstumai ir atliekų srautų pasiskirstymas. Kitaip tariant, lemia ne vienas sprendimas, o visa logistika ir techniniai pajėgumai regione.

    Didelę reikšmę turi infrastruktūros išdėstymas: kai atliekas tenka dažnai perkelti per perkrovimo stotis ir vežti toliau iki apdorojimo įrenginių, brangsta ir transportas, ir pati perkrova. Kainą didina ir tai, kad platesnėje, rečiau apgyvendintoje teritorijoje tą pačią sistemą reikia aptarnauti didesniais maršrutais bei papildomais pajėgumais.

    Svarbus veiksnys yra gyventojų skaičius, tankis ir susidarančių atliekų kiekis, nes nuo to priklauso, kaip sistemos išlaikymo kaštai pasidalija vienam gyventojui ar vienai tonai. Jei atliekų srautas mažesnis, o infrastruktūrą vis tiek reikia išlaikyti, vieneto kaina dažniausiai auga.

    Kodėl skiriasi atskirų atliekų kainos?

    Skirtumai dar ryškesni, kai lyginamos konkrečių atliekų frakcijų tvarkymo kainos, ypač mišrių komunalinių ir biologinių atliekų. VERT skelbtuose pavyzdžiuose matyti, kad biologinių atliekų tvarkymas vienur gali kainuoti kelis kartus brangiau nei kitur.

    Atliekų tvarkymo centrų atstovai akcentuoja, kad brangiausias ir ilguoju laikotarpiu neefektyviausias kelias yra šalinimas sąvartyne, todėl prioritetas teikiamas rūšiavimui, perdirbimui ir atliekų panaudojimui energijai gauti. Tačiau ir pats rūšiavimas kainuoja, nes reikalauja įrangos, darbuotojų, kokybės kontrolės ir papildomų procesų.

    Kainų skirtumus gali lemti ir tai, kur nukreipiamos po apdorojimo likusios perdirbti netinkamos atliekos. Kai kur svarbus vaidmuo tenka kogeneracinėms jėgainėms ir sutartinėms sąlygoms, o skirtinga kainodara bei veiklos modeliai gali reikšmingai paveikti galutinę kainą regionui.

    Ką gali padaryti gyventojai?

    Galutinė suma sąskaitose priklauso ne tik nuo regioninės kainos, bet ir nuo to, kaip savivaldybė organizuoja paslaugą: išvežimo dažnio, maršrutų, konteinerių aptarnavimo, administravimo sąnaudų ir papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu taip pat įskaičiuojamas į bendras sistemos sąnaudas.

    Gyventojų įpročiai tiesiogiai veikia sistemos efektyvumą, todėl gali turėti įtakos ir kainai: kuo tiksliau rūšiuojama, tuo mažiau laiko ir resursų reikia perrūšiavimui, mažiau teršiamos antrinės žaliavos, o apdorojimas vyksta greičiau. Didelių gabaritų atliekas svarbu vežti į surinkimo aikšteles, o ne bandyti jų „sutalpinti“ į mišrių atliekų konteinerius.

    Atskira tema yra pakuotės: jų tvarkymas finansuojamas atskiru mechanizmu, todėl itin svarbu, kad pakuotės nepatektų į mišrių atliekų srautą, o pakuočių konteineriai nebūtų užteršiami netinkamomis atliekomis. Švaresnis pakuočių srautas reiškia mažesnes sistemos sąnaudas ir daugiau kokybiškų žaliavų grąžinimui į gamybą, kas ilgainiui padeda stabilizuoti kaštus.

    „Kuo toliau atliekas reikia vežti iki tvarkymo įrenginių ar kuo dažniau pasitelkiamos perkrovimo stotys, tuo didesnės transportavimo ir perkrovimo sąnaudos“, – sakė Laurynas Virbickas.

    „Rūšiavimas yra ne tik aplinkosauginis, bet ir ekonominis uždavinys“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

  • Trakai sulauks „SEB banko“ naujovės: skyrius dirbs kintančiu laiku – ką tai keičia klientams

    Rugsėjo pabaigoje Trakuose pradės veikti „SEB banko“ kintančio darbo laiko skyrius. Jis įsikurs Trakų autobusų stotyje, kad gyventojams būtų paprasčiau atvykti ir gyvai gauti konsultaciją.

    Naujasis skyrius dirbs iš anksto nustatytomis dienomis, todėl klientams bus svarbu pasitikrinti grafiką ir, jei reikia, rezervuoti vizitą internetu. Toks modelis skirtas vietovėms, kur nuolatinio banko skyriaus nėra, bet išlieka poreikis gyvam aptarnavimui.

    „Atidarydami kintančio darbo laiko skyrių Trakų autobusų stotyje siekiame, kad gyventojams banko konsultacijos būtų lengviau pasiekiamos“, – sakė „SEB banko“ valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

    Skyriuje bus konsultuojama kasdienės bankininkystės klausimais, padedama naudotis interneto banku ir kitomis skaitmeninėmis paslaugomis. Taip pat klientai galės gauti praktinių patarimų, kaip atpažinti finansinius sukčius ir saugiai tvarkyti asmeninius finansus.

    „SEB bankas“ kintančio darbo laiko skyrių tinklą pradėjo plėsti 2024 metais. Banko duomenimis, iniciatyva jau pasiekė 14 savivaldybių, o kartu su nuolat veikiančiais skyriais aptarnavimo vietų tinklas išaugo iki 30 vietų 26 miestuose.

    Bankas pabrėžia, kad nors vis daugiau paslaugų klientai išsprendžia nuotoliu, daliai žmonių vis dar svarbus tiesioginis kontaktas. Gyvos konsultacijos dažniausiai praverčia sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, tvarkant paveldėjimo, įgaliojimų, sąskaitų paslaugų ar skaitmeninių prisijungimų klausimus.

    Tikslias Trakų skyriaus darbo dienas ir laiką gyventojai galės rasti „SEB banko“ interneto svetainėje. Ten pat bus galima pasirinkti konsultacijos temą ir iš anksto užsiregistruoti vizitui.

  • 72 mln. eurų savivaldybių pastatams: kas gaus iki 50 proc. paramą ir kokios sąlygos

    Aplinkos ministerija rengia dar vieną kvietimą savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui. Skelbiama, kad kvietimą planuojama paskelbti šių metų rudenį, o jam numatoma 72 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.

    Pagal derinimui teikiamą priemonę „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas IV“ savivaldybėms būtų kompensuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Parama skirta sprendimams, kurie didina energinį efektyvumą ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    „Viešieji pastatai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl jų atnaujinimas turi būti ne atidėliojamas, o nuosekliai tęsiamas“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Projektai būtų atrenkami konkurso būdu pagal specialiuosius atrankos kriterijus. Finansavimui tinkami pastatai turėtų būti įtraukti į šildomų arba vėsinamų pastatų sąrašą, priklausyti savivaldybių lygmens viešiesiems subjektams arba būti jų naudojami, o naudingasis plotas turėtų viršyti 250 kvadratinių metrų.

    Paraiškas galėtų teikti savivaldybių administravimo subjektai, kai viešasis pastatas valdomas nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise. Taip pat numatyta, kad pareiškėjas turi valdyti bent 50 proc. pastato bendro ploto arba būti įgaliotas tai daryti.

    Planuojama, kad atnaujinamas pastatas iki darbų būtų ne aukštesnės nei C energinio naudingumo klasės, o po modernizacijos turėtų pasiekti ne žemesnę nei B klasę. Be to, pastate reikėtų sumažinti pirminės energijos suvartojimą ne mažiau kaip 30 proc.

    Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos dažniausiai tiesiogiai mažina savivaldybių išlaikymo kaštus, nes ilgainiui krenta šildymo ir vėdinimo sąnaudos. Praktikoje didžiausią efektą duoda kompleksinės priemonės, kai derinamas pastato apšiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas, automatizuotas valdymas ir, kur tikslinga, atsinaujinančių išteklių sprendimai.

    Pastabas ir pasiūlymus dėl finansavimo sąlygų aprašo galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki rugsėjo 29 dienos. Aplinkos projektų valdymo agentūra anksčiau šią vasarą jau buvo paskelbusi papildomą 40 mln. eurų kvietimą iš Modernizavimo fondo, nes dėl didelio savivaldybių aktyvumo greitai išseko anksčiau numatytos lėšos.

  • Moksleiviai prisipažino: prie ekranų praleidžia valandas, bet technologijų atsisakyti neketina

    Išmanusis telefonas daugeliui moksleivių tapo nuolatiniu palydovu, o laikas prie ekrano kasdien vis dažniau matuojamas valandomis. Nauja apklausa rodo, kad 61 proc. jaunuolių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi bent 5 valandas per dieną, o 59 proc. socialiniuose tinkluose praleidžia 3 valandas ar daugiau.

    Du trečdaliai moksleivių pripažįsta, kad naršo per daug, tačiau kartu nenori technologijų atsisakyti, nes mato ir jų naudą. Tokia situacija kelia ne tik klausimą, kaip riboti ekranų laiką, bet ir kaip jį paversti prasmingu, ypač mokantis, bendraujant ir planuojant dieną.

    Kas atskleidė apklausa

    Bendrovės „Samsung“ iniciatyva 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktame tyrime dalyvavo 949 jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų. Apklausą vykdė tyrimų bendrovė „Norstat“, o tyrėjai vertino tiek skaitmeninius įpročius, tiek požiūrį į technologijų įtaką kasdienybei.

    Skaičiai išsiskiria: 41 proc. moksleivių nurodė kasdien įrenginiais besinaudojantys 5–6 valandas, dar 20 proc. – 7 valandas ar ilgiau. 55 proc. prisipažino patyrę situacijų, kai norėjo nustoti naršyti, bet buvo sunku nuo telefono atsitraukti.

    Klausimas apie mėnesio „atsisakymą“ parodė, kad labiausiai traukiantys dalykai išlieka skaitmeniniai. 51 proc. teigė, kad sunkiausia būtų atsisakyti socialinių tinklų ir išmaniojo telefono, kai tuo metu gyvi susitikimai su draugais tarp sunkiausių pasirinkimų atsidūrė rečiau.

    Technologijos ne tik pramogoms

    Nors didelė dienos dalis praleidžiama socialiniuose tinkluose, nemažai moksleivių technologijas įvardija kaip realią pagalbą. Vertindami, kas labiausiai pagerina jų kasdienį gyvenimą, 48 proc. išskyrė dirbtinio intelekto įrankius, 47 proc. – bendravimo technologijas, 43 proc. – muzikos platformas, 23 proc. – mokomąsias programėles.

    39 proc. apklaustųjų mano, kad technologijos padeda ugdytis arba bent iš dalies padeda formuoti sveikesnius įpročius. Dažniausiai minėta nauda susijusi su mokymusi: 38 proc. teigė, kad įrenginiai ir programėlės padeda mokytis efektyviau, o dalis jaunuolių technologijas sieja ir su sportu bei mityba.

    „Tai rodo, kad svarbiau tampa ne tai, kiek laiko praleidžiame prie ekranų, bet kaip naudojamės technologijomis savo naudai“, – sakė programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

    Kas padėtų mažinti laiką socialiniuose tinkluose

    Paklausti, kas labiausiai motyvuotų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, moksleiviai dažniausiai rinkosi alternatyvas, kurios „konkuruoja“ dėl dėmesio. 36 proc. nurodė naują pomėgį ar įgūdį, 31 proc. – daugiau sporto ar veiklų lauke, 26 proc. – daugiau laiko su šeima ar draugais.

    Apklausa rodo, kad daliai jaunuolių fizinis aktyvumas jau yra įprasta rutina: 33 proc. sportuoja 3–5 kartus per savaitę, 5 proc. – kasdien. Tuo pačiu išryškėja ir tvarumo tema: 37 proc. teigia apskritai nesinaudojantys tvarumui skirtomis technologijomis, o dažniausia kliūtis – žinių ir aiškių įpročių stoka.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekranų laiko problema retai išsisprendžia vien draudimais, nes moksleivių kasdienybėje telefonas atlieka ir mokymosi, ir bendravimo, ir planavimo funkcijas. Todėl vis dažniau akcentuojamas sąmoningas naudojimas: aiškūs dienos režimai, pranešimų valdymas, tikslingas DI įrankių taikymas mokymuisi bei kokybiškos veiklos be ekranų.

    Apklausa taip pat susieta su jaunimo programa „Solve for Tomorrow“, kurioje 9–12 klasių komandos kviečiamos spręsti realias problemas pasitelkiant technologijas. Šių metų kryptys orientuotos į fizinio aktyvumo skatinimą ir tvarumo iššūkius, o idėja paprasta: technologijas galima ne tik vartoti, bet ir kurti jų pagalba sprendimus.

  • Pieno ūkininkams – 30 mln. eurų avansas anksčiau: kiek gausite už karvę ir kas rizikuoja negauti

    Pieno ūkius šį rudenį pasieks anksčiau pradedamos mokėti avansinės susietosios pajamų paramos išmokos už pienines karves. Nuo rugsėjo 16 dienos daugiau kaip 11 000 gavėjų per pirmąsias mokėjimų dienas turėtų pasidalyti daugiau kaip 30 mln. eurų, tai sudaro apie 87 proc. planuojamos avansinės dalies.

    Šiemet avansai pradedami mokėti maždaug mėnesiu anksčiau nei pernai, todėl daliai ūkių tai gali tapti svarbia apyvartinių lėšų injekcija prieš sezoniškai didesnes išlaidas. Žemės ūkio sektoriuje tai ypač aktualu dėl pašarų ruošimo, energijos, darbo jėgos ir veterinarijos sąnaudų svyravimų.

    Keturi tarifai pagal bandos dydį

    2026 metais avansinės susietosios paramos už pienines karves dydžiai suskirstyti į keturias pakopas pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių. Už pirmąsias 10 karvių (imtinai) numatyta 156,20 euro už pieninę karvę.

    Už 11–50-ąją karvę (imtinai) nustatyta 200,90 euro išmoka, o už 51–150-ąją karvę (imtinai) – 223,20 euro. Nuo 151-osios karvės ir daugiau avansinė išmoka sieks 167,30 euro už pieninę karvę.

    Papildomos išmokos kooperatyvams ir tyrimams

    Numatytos ir dvi papildomos avansinės dalys, kurios gali padidinti galutinę išmoką konkrečiam laikytojui. Papildomi 22,50 euro už pieninę karvę bus mokami tais atvejais, kai laikytojas buvo pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys ir pieną pardavė tam kooperatyvui.

    Dar 7,50 euro už pieninę karvę bus skiriama laikytojams, kurių tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose. Tokios priemokos dažniausiai siejamos su skaidresne rinkos struktūra, geresniu derybiniu ūkių svoriu ir duomenimis grįstu bandų valdymu.

    Kada pinigai gali nepasiekti sąskaitos

    Avansinė išmokos dalis nebus mokama pareiškėjams, kurių patikrinimai dėl atitikties paramos teikimo reikalavimams dar nėra baigti. Praktikoje tai reiškia, kad išmokėjimo terminai gali nusikelti, jei nustatoma neatitikimų deklaracijose, registruose ar faktiniuose valdos duomenyse.

    Visai 2026 metų paramai už pienines karves numatyta 46,2 mln. eurų, o avansinei daliai – 34,5 mln. eurų. Avansinės išmokos gali būti mokamos iki lapkričio 30 dienos, o likusi paramos dalis planuojama nuo gruodžio 1 dienos.

    Paramos dydžiai ir mokėjimo tvarka nustatyti žemės ūkio ministro įsakymuose ir administravimo taisyklėse. Ūkiams, kurie planuoja pinigų srautus, svarbiausia įsivertinti, kuriai pakopai priskiriama banda, ar tenkinamos priemokų sąlygos ir ar nėra rizikų, dėl kurių mokėjimas galėtų vėluoti.

  • Skystis, milteliai ar kapsulės: kas iš tiesų geriausiai išplauna ir leidžia sutaupyti?

    Skalbimo priemonę išsirinkti darosi vis sudėtingiau: šalia miltelių parduotuvėse dominuoja skysčiai ir kapsulės, o etiketės žada nepriekaištingą rezultatą. Vis dėlto svarbu vertinti ne tik patogumą, bet ir skalbimo kokybę, kainą vienam skalbimui bei poveikį aplinkai.

    Ekspertų ir nepriklausomų testų apžvalgos rodo, kad vieno universaliai geriausio varianto nėra. Skirtingos formos priemonės pranašesnės skirtingose situacijose, o galutinį rezultatą neretai labiau lemia tinkama dozė, vandens kietumas, temperatūra ir pasirinkta programa.

    Milteliai: efektyvu ir dažnai pigiau

    Skalbimo milteliai vis dar laikomi vienu patikimiausių pasirinkimų, ypač kai reikia gerai išskalbti baltus audinius, rankšluosčius ar patalynę. Jie dažnai geriau susidoroja su įsisenėjusiais nešvarumais, o kaina vienam skalbimui neretai būna mažesnė, jei dozuojama tiksliai.

    Kita svarbi detalė – logistika ir pakuotė. Sausa priemonė paprastai būna labiau koncentruota, ją lengviau fasuoti į kartonines dėžutes, o transportuojant nevežamas papildomas vandens kiekis, kuris būdingas daliai skystų priemonių.

    Vis dėlto milteliai ne visada patogiausi kasdienai. Perdozavus ar skalbiant žemoje temperatūroje jie gali prasčiau ištirpti, o ant tamsių audinių kartais lieka šviesių nuosėdų, ypač jei naudojama per daug priemonės.

    Skystis: patogu, bet svarbi sudėtis ir pakuotė

    Skystos priemonės dažnai pasirenkamos dėl paprasto naudojimo ir universalumo, ypač skalbiant spalvotus drabužius. Didelis privalumas – galimybė priemonę užtepti tiesiai ant dėmės prieš skalbimą, todėl patogiau tvarkytis su kasdieniais nešvarumais.

    Nepriklausomuose bandymuose kokybiški skysčiai dažnai demonstruoja labai gerus rezultatus prieš riebalines dėmes ir kasdienį nešvarumą. Tačiau tvarumo požiūriu verta atkreipti dėmesį į koncentraciją ir pakuotę, nes skystos priemonės dažnai parduodamos plastiko buteliuose.

    Praktinis niuansas – tikslus dozavimas. Skystį lengva įpilti „iš akies“, o tai tiesiogiai didina išlaidas ir nebūtinai pagerina skalbimą, ypač jei drabužiai nėra labai nešvarūs.

    Kapsulės: maksimalus patogumas su ribotu lankstumu

    Kapsulės patrauklios dėl greičio ir paprastumo: nereikia matuoti, pilti ar berti. Vis dėlto jų minusas – dozės nelankstumas, nes pusinei būgnelio apkrovai dažnai vis tiek tenka naudoti vieną kapsulę.

    Dėl to kapsulės ne visada yra ekonomiškiausios, ypač jei dažnai skalbiami mažesni kiekiai. Dar vienas svarbus aspektas – saugumas: kapsulėse priemonė labai koncentruota, todėl jas būtina laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

    Aplinkosaugos požiūriu svarbu įvertinti ir papildomas medžiagas, reikalingas tirpstančiai plėvelei. Tai nebūtinai reiškia, kad kapsulės visada blogesnės, tačiau tai papildomas veiksnys, lyginant su kitomis priemonėmis.

    Renkantis verta žiūrėti į kainą vienam skalbimui, o ne į pakuotės kainą, ir laikytis gamintojo nurodytų dozių. Daugeliu atvejų didžiausia „paslėpta“ išlaidų ir taršos priežastis yra perdozavimas, kai sunaudojama daugiau priemonės, nei realiai reikia.

    Jei prioritetas – kaina ir stipresnių nešvarumų šalinimas, dažnai pasiteisina kokybiški milteliai. Jei svarbiausia patogumas ir kasdienis universalumas, geras pasirinkimas gali būti koncentruotas skystis, o kapsulės labiausiai tinka tiems, kurie nori greičio ir paprastumo, net jei tai kainuoja daugiau.

  • Tyrimas nustebino: alkoholio mažėja, bet narkotikų patirtį turi jau kas ketvirtas

    Naujausias reprezentatyvus 2026 metais atliktas tyrimas rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paveikslas Lietuvoje keičiasi nevienodai. Alkoholį vartojančių gyventojų dalis mažėja, tačiau daliai žmonių ryškėja nesaika, o narkotikų vartojimo patirtis auga sparčiai.

    Apklausoje dalyvavo 4 670 15–64 metų Lietuvos gyventojų, duomenys rinkti nuo sausio 21 dienos iki kovo 29 dienos. Tokia imtis leidžia gana tiksliai vertinti bendras šalies tendencijas ir atskirų amžiaus grupių skirtumus.

    Alkoholio mažiau, bet nesaika auga

    Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo 74,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo, todėl bendras vartojimas traukiasi.

    Vis dėlto fiksuojama ir kita kryptis: daugėja tų, kurie vienu kartu išgeria didelius kiekius. Šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų bent kartą per savaitę vartoja 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų, kai 2021 metais tokių buvo 7,1 proc.

    „Vertinant situaciją būtina atsižvelgti ne tik į vartojimo paplitimą, bet ir į vartojimo įpročius“, – teigiama tyrimo pristatyme.

    Tyrėjai taip pat nurodo, kad alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana 2026 metais siekė 18 metų ir nuo 2004 metų iš esmės nekinta. Tai signalizuoja, kad prevencijos priemonės turi būti orientuotos ne tik į vartojimo mažinimą, bet ir į rizikingo elgesio mažinimą.

    Narkotikų patirtis šoktelėjo

    Ryškiausias pokytis matomas narkotikų srityje: 24,2 proc. 15–64 metų gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 metais tokių buvo 14,1 proc., todėl augimas per penkerius metus yra reikšmingas.

    Per pastaruosius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 2,6 proc. gyventojų. Nors šie rodikliai, palyginti su 2021 metais, didėjo mažiau nei vartojimo per gyvenimą paplitimas, tendencija išlieka į viršų.

    Duomenys rodo ir ryškų lyčių skirtumą: bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų. Tokie skirtumai svarbūs planuojant tikslines prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemones.

    Nikotino produktai keičia rūkymo įpročius

    Tabako gaminių paplitimas išlieka didelis: 73,3 proc. gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję tabako gaminių, 49,3 proc. tai darė per pastaruosius 12 mėnesių, o 44,5 proc. – per pastarąsias 30 dienų. Tačiau struktūra kinta, nes vis daugiau vartojimo persikelia į naujus nikotino gaminius.

    Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 14,7 proc. Jauniausioje suaugusiųjų grupėje pokytis ypač ryškus: tarp 15–34 metų gyventojų per pastarąsias 30 dienų elektronines cigaretes vartojo 28,3 proc., kai 35–64 metų grupėje – 7,4 proc.

    Kaitinamojo tabako gaminius bent kartą gyvenime yra vartoję 23,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 9,1 proc. Tarp 15–34 metų gyventojų pastarasis rodiklis siekia 14,2 proc., todėl specialistai šią grupę vertina kaip didžiausios rizikos dėl priklausomybės formavimosi ir ilgalaikių įpročių įsitvirtinimo.

    Tyrime taip pat akcentuojama, kad rinkoje daugėja naujų psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant sintetinius kanabinoidus ir sintetinius katinonus. Pasak specialistų, dalis tokių medžiagų gali būti platinamos internetu, o didžiausia rizika kyla dėl neaiškios sudėties ir koncentracijos, kas didina apsinuodijimo bei perdozavimo tikimybę.

    Apibendrindami tyrėjai pabrėžia, kad vien bendro vartojimo mažėjimo nepakanka vertinant realią situaciją. Duomenys rodo poreikį derinti prevenciją, ankstyvąją pagalbą ir žalos mažinimą, atsižvelgiant į amžiaus grupes, vartojimo formas ir sparčiai besikeičiančią produktų pasiūlą.

  • Šias gatvės saugumo taisykles daugelis prisimena per vėlai: patarimai, galintys išgelbėti

    Kasdienės kelionės mieste, vakariniai pasivaikščiojimai ar laikas baruose dažnai atrodo įprasti, tačiau būtent rutinoje lengviausia prarasti budrumą. Saugumo specialistai primena paprastus įpročius, kurie kritinę akimirką gali nulemti, ar pavyks greitai sulaukti pagalbos.

    Dalis patarimų skamba akivaizdžiai, bet realiose situacijose žmonės dažnai sutrinka, delsia arba elgiasi taip, kaip įprasta, o ne taip, kaip saugiausia. Todėl verta iš anksto susikurti kelis aiškius veiksmų scenarijus ir juos prisiminti.

    Kaip greičiau prisikviesti pagalbą

    Jei gatvėje ar laiptinėje prireikia skubios pagalbos, rekomenduojama šaukti ne tik „padėkite“, bet ir „gaisras“. Tokį šūksnį aplinkiniai dažniau priima kaip tiesioginį pavojų visiems, todėl tikimybė, kad kas nors sureaguos ir iškvies pagalbą, padidėja.

    Jei kyla įtarimas, kad jus seka automobilis ar žmogus, svarbu nevykti namo ir neatskleisti savo adreso. Saugiau važiuoti ar eiti į apšviestą, žmonių pilną vietą, o prireikus kreiptis į policiją ir kviesti pagalbą telefonu 112.

    Matomumas ir dėmesys gatvėje

    Mažas, ryškus žibintuvėlis gali būti naudingas ne tik tamsiu paros metu. Juo galima atkreipti vairuotojo dėmesį perėjoje, pasiųsti SOS signalą ar apšviesti aplinką, jei sutrinka matomumas ir reikia greitai įvertinti situaciją.

    Vienas dažniausių rizikos veiksnių mieste – išsiblaškymas telefone. Žiūrint į ekraną prasčiau girdimi garsai, neįvertinami artėjančių žmonių ketinimai, o perėjose ir sankryžose išauga nelaimingų įvykių tikimybė, todėl judant verta stebėti aplinką.

    Einant už kampo ar siauru praėjimu patariama nesiglausti prie sienos. Laikantis šiek tiek atokiau, lengviau pamatyti, kas yra už posūkio, ir atsiranda papildoma sekundė sureaguoti, jei kitoje pusėje laukia agresyviai nusiteikęs žmogus.

    Rizikos situacijos vakarėliuose ir pasimatymuose

    Vakarėliuose ar baruose patariama gėrimo nepalikti be priežiūros ir visada laikyti jį matymo lauke. Jei gėrimas buvo paliktas ant stalo, saugiausia jo nebetęsti ir pasiimti naują, nes pasitaiko atvejų, kai į gėrimus įpilama svaiginančių medžiagų.

    Planuojant pasimatymą su mažai pažįstamu žmogumi verta artimam asmeniui iš anksto nurodyti, kur ir su kuo susitinkate. Papildomai naudinga susitarti dėl kontrolinio skambučio ar sutarto žodžio, kad prireikus būtų galima nepastebimai pranešti apie problemą.

    Tėvams primenama atsargiai vertinti viešai matomą informaciją apie vaikus. Nerekomenduojama išorėje ant kuprinių ar drabužių rašyti vaiko vardo, o socialiniuose tinkluose vengti detalių, kurios leistų atsekti vaiko maršrutus ar kasdienius įpročius.

    Jei viešoje vietoje pasigirsta šūviai, svarbiausia kuo greičiau pasišalinti iš pavojaus zonos ir nesistengti nustatyti, kur yra šaulys. Tokiose situacijose patariama prisidengti, judėti į saugią kryptį ir tik tada, kai įmanoma, kviesti pagalbą.

    Taip pat verta iš anksto pastebėti išėjimus nepažįstamose patalpose, prekybos centruose ar renginiuose. Kilus gaisrui ar panikai, orientacija į artimiausią išėjimą padeda sutaupyti laiko ir sumažina spūsčių riziką.