CP v2

Blog

  • „Anthropic“ pristatė silpnesnį „Fable 5“ DI modelį: žada saugiklius nuo kibernetinių atakų

    JAV bendrovė „Anthropic“ pristatė naują bendro naudojimo dirbtinio intelekto modelį „Fable 5“, kurį pati įvardija kaip sąmoningai apribotą savo pažangiausios „Mythos“ krypties versiją. Sprendimas priimtas augant diskusijoms, kaip viešai diegti itin galingus DI įrankius, kad jie nebūtų lengvai pritaikomi kenkėjiškiems veiksmams.

    Pasak „Anthropic“, „Fable 5“ išlaiko aukštą bendrą našumą, tačiau jautrios sritys, tokios kaip kibernetinis saugumas ar biologija, apdorojamos per mažiau pajėgų modelį „Opus 4.8“. Tokiu būdu įmonė siekia sumažinti tikimybę, kad vartotojai išgaus instrukcijas kibernetinėms atakoms ar kitoms pavojingoms veikloms.

    „Tokio pajėgumo modelio išleidimas kelia rizikų. Be saugiklių, „Fable 5“ gebėjimai, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje, galėtų būti panaudoti padaryti rimtą žalą“, – teigė „Anthropic“.

    Kartu bendrovė paskelbė ir apie „Claude Mythos 5“ atnaujinimą, kuris iki šiol buvo pasiekiamas tik ribotam ratui organizacijų. Ši prieiga siejama su programa „Project Glasswing“, orientuota į kritinės infrastruktūros saugos stiprinimą ir pažeidžiamumų paiešką dar iki platesnio modelių prieinamumo.

    „Anthropic“ teigimu, „Fable 5“ remiasi ta pačia pagrindine architektūra kaip ir „Mythos“, tačiau viešajam naudojimui taikomi griežtesni ribojimai. Tuo metu dalyviai, dirbantys su „Project Glasswing“, gali turėti platesnes galimybes, nes jų naudojimo scenarijai labiau kontroliuojami ir nukreipti į gynybą.

    Įmonė taip pat signalizuoja ketinanti plėsti prieigą prie „Mythos“ modelių, nes konkurencija tarp JAV kūrėjų dėl pažangiausių sprendimų aštrėja. Paraleliai stiprėja ir politinis spaudimas: pastaraisiais mėnesiais JAV vis aktyviau svarsto, kaip užtikrinti, kad naujos kartos DI įrankiai stiprintų kibernetinę gynybą, bet kartu nebūtų lengvai pritaikomi piktnaudžiavimui.

    Rizikų tema aktuali ne vien „Anthropic“: pažangūs modeliai jau dabar naudojami automatizuotai analizuoti programinį kodą, aptikti klaidas ir vertinti konfigūracijas. Tačiau tos pačios funkcijos gali būti nukreiptos ir į silpnų vietų paiešką, todėl dalis bendrovių renkasi vadinamąjį diferencijuotą prieigos modelį, kai jautresnės galimybės atveriamos tik patikrintiems partneriams.

    „Anthropic“ sprendimas išleisti mažiau galingą „Fable 5“ versiją rodo bandymą suderinti du tikslus: išlaikyti rinkai patrauklų, našų DI įrankį ir kartu apriboti scenarijus, kurie galėtų kelti grėsmę kibernetiniam saugumui. Artimiausiu metu rinka stebės, ar tokie saugikliai iš tiesų veiksmingi praktikoje ir kaip greitai bus plečiama prieiga prie „Mythos 5“.

  • Archeologai aptiko Mikėnų rūmus prie Spartos: atradimas griauna seną mitą apie jos kilmę

    Archeologai aptiko Mikėnų rūmus prie Spartos: atradimas griauna seną mitą apie jos kilmę

    Netikėtas radinys Lakonijoje

    Archeologų tyrimai Lakonijoje, netoli istorinės Spartos, keičia įprastą pasakojimą apie tai, kaip iškilo ši garsioji Graikijos polis. Aghios Vasileios vietovėje aptikti Mikėnų laikotarpio rūmų pėdsakai rodo, kad regionas svarbiu politiniu ir administraciniu centru buvo gerokai anksčiau nei susiformavo klasikinė Sparta.

    Kasimo ir laboratorinių analizių metu mokslininkai identifikavo freskų fragmentus, bronzinius kalavijus, ceremonialinius objektus ir molines lenteles su lineariniu B raštu. Ši rašto sistema laikoma seniausia žinoma graikų kalbos forma, o tokie radiniai paprastai siejami su Mikėnų rūmų ūkiu, valdymu ir archyvais.

    Ką tai keičia Spartos istorijoje?

    Ilgą laiką populiarioje istorinėje vaizduotėje Sparta dažnai pristatoma kaip staiga iškilusi, itin karinga jėga, esą suformuota po aštraus lūžio ir naujos karo elito valdžios. Tačiau nauji duomenys leidžia manyti, kad Spartos susikūrimas galėjo būti laipsniškas procesas, augęs iš jau egzistavusio kultūrinio ir politinio Lakonijos kraštovaizdžio.

    Vietoje pasakojimo apie staigų užkariavimą vis dažniau ryškėja interpretacija, kad ankstyvieji spartiečiai perėmė dalį vietinių tradicijų, institucijų ir religinių praktikų. Tai reikštų, jog Sparta galėjo formuotis ne sunaikindama ankstesnę tvarką, o ją adaptuodama ir paversdama naujos santvarkos pagrindu.

    Šventvietės tęstinumas ir politinė atmintis

    Svarbiu argumentu laikomas netoliese esantis Amyklų šventvietės kompleksas, siejamas su ilgalaikiu religinės reikšmės tęstinumu. Tyrėjai pabrėžia, kad šventvietė išlaikė įtaką ir po Mikėnų rūmų žlugimo, o vėliau buvo gerbiama ir besiformuojančios Spartos bendruomenės.

    Toks tęstinumas prastai dera su scenarijumi, kuriame valdžią perima visiškai nauja grupė, nutraukianti ryšius su praeitimi. Jei būtų įvykęs totalus lūžis, ankstesni religiniai centrai, tikėtina, būtų praradę statusą, tačiau radiniai ir kontekstas rodo priešingą vaizdą.

    Istorikai primena, kad Sparta VII–VI amžiais prieš mūsų erą iš tiesų tapo viena karingiausių ir įtakingiausių Graikijos valstybių, pajungusia dalį Peloponeso. Vis dėlto nauji archeologiniai duomenys labiau keičia ne patį Spartos vėlesnės galios faktą, o jos ištakų paaiškinimą: iš staigaus iškilimo mito pereinama prie ilgos raidos, paremtos ankstesnių centrų palikimu.

  • Prieš 400 metų palaidojo paslaptingą vyrą: DNR atskleidė netikėtą kilmę ir ryšius su Islandija

    Prieš 400 metų palaidojo paslaptingą vyrą: DNR atskleidė netikėtą kilmę ir ryšius su Islandija

    Tarptautinė mokslininkų komanda iš naujo ištyrė maždaug 40 metų amžiaus vyro, gyvenusio XVI ir XVII amžių sandūroje, palaikus. Dabar, pritaikius modernius genetinius ir izotopinius metodus, paaiškėjo, kad jo gyvenimo istorija buvo gerokai sudėtingesnė, nei manyta iki šiol.

    Tyrėjai nustatė, kad vyro genetinis profilis artimiausias šiuolaikinėms ir istorinėms samių populiacijoms – tai šiaurės Skandinavijos ir Suomijos vietinė tauta. Kartu aptikti požymiai rodo ir ilgalaikius ryšius bei maišymąsi tarp samių ir suomių bendruomenių, kuris regiono istorijoje buvo svarbus šimtmečiais.

    Ne mažiau informacijos suteikė izotopinė analizė, leidžianti atsekti mitybą ir kai kurias gyvenimo aplinkos detales. Vaikystėje jis, sprendžiant iš duomenų, valgė daugiau sausumos gyvūnų mėsos, gėlavandenių žuvų ir dalį jūrinės kilmės produktų, tačiau vėliau mityboje vis labiau dominavo jūros ištekliai.

    Dar įdomesnė užuomina atsirado vertinant su geriamuoju vandeniu siejamą izotopinį „parašą“. Jis leidžia manyti, kad paauglystėje vyras galėjo gyventi vietovėje, kurios geologija ryškiai skiriasi nuo Suomijos, o labiausiai atitinka vulkaninės kilmės regionus Šiaurės Atlante.

    Dažniausiai minima tikėtina kryptis – Islandija, nors mokslininkai pabrėžia, kad tokios išvados visada vertinamos pagal tikimybių visumą, o ne vieną požymį. Vis dėlto hipotezė dera su istoriniais šaltiniais: XVI amžiuje minimi prekybiniai ir komunikaciniai ryšiai tarp šiaurinės Fenoskandijos ir Šiaurės Atlanto regionų, todėl dideli atstumai galėjo būti įveikiami dažniau, nei įsivaizduojame šiandien.

    Anksčiau dalis tyrėjų spėjo, kad šis vyras galėjo būti noaidi – samių religinis ir ritualinis autoritetas, dažnai apibūdinamas kaip šamanas. Nauji duomenys tokios galimybės neatmeta, tačiau rodo, kad vienas paprastas vaidmens paaiškinimas gali būti pernelyg siauras, nes jo biografijoje matyti ir migracijos, ir socialinių ryšių tinklai.

    Mokslininkai taip pat primena svarbų principą: genetika neapibrėžia žmogaus etninės tapatybės. DNR leidžia kalbėti apie biologinę giminystę ir populiacijų ryšius, tačiau kultūra, kalba ar savęs priskyrimas bendruomenei priklauso nuo platesnio istorinio ir socialinio konteksto.

    Vis dėlto bendras vaizdas aiškus: Šiaurės Europa prieš 400 metų buvo mobilesnė ir labiau tarpusavyje susieta, nei ilgą laiką atrodė. Tokie tyrimai, jungianti genetiką, izotopus ir istorinius šaltinius, vis dažniau padeda iš kapų „atkurti“ gyvenimo kelią, kurio vien archeologija paprastai neatskleidžia.

  • Istorinis NASA „Artemis III“ posūkis: į įgulą pirmąkart įtrauktas europietis

    Istorinis NASA „Artemis III“ posūkis: į įgulą pirmąkart įtrauktas europietis

    NASA paskelbė misijos „Artemis III“ įgulą, kuri turėtų tapti svarbiu žingsniu ruošiantis pirmajam per daugiau nei 50 metų žmonių sugrįžimui į Mėnulį. Šį kartą dėmesį traukia istorinis sprendimas: į įgulą pirmą kartą „Artemis“ programoje įtrauktas Europos kosmoso agentūros astronautas.

    Piloto pareigos patikėtos italui Luca Parmitano, o misijai vadovaus NASA astronautas Randy Bresnik. Įguloje taip pat numatyti du misijos specialistai Andre Douglas ir Frank Rubio, o atsarginiu įgulos nariu paskirtas Bob Hines.

    L. Parmitano yra vienas labiausiai patyrusių Europos astronautų: jis du kartus skrido į Tarptautinę kosminę stotį, o 2019 metais vadovavo 61-ajai ekspedicijai ir tapo vienu iš nedaugelio europiečių, vadovavusių stoties darbui. ESA pabrėžia, kad jo vaidmuo „Artemis III“ misijoje atspindi augančią tarptautinės partnerystės reikšmę siekiant ambicingų Mėnulio tyrimų tikslų.

    Kas bus bandoma skrydžio metu?

    Pagal dabartinį planą „Artemis III“ startas numatomas 2027 metų pabaigoje, o pati misija turėtų trukti apie dvi savaites. Skrydis bus vykdomas su erdvėlaiviu „Orion“, kurį į kosmosą iškels raketa SLS iš Kenedžio kosminių skrydžių centro Floridoje.

    Numatyta, kad misija daugiausia dėmesio skirs sudėtingoms dokavimo ir sistemų suderinamumo procedūroms su komerciniais mėnulio nusileidimo moduliais. Teigiama, kad bus treniruojamasi su „Blue Origin“ kuriamu „Blue Moon“ ir „SpaceX“ vystomu „Starship“ – tikrinant mechanines ir elektrines jungtis, programinę įrangą, variklines sistemas bei ryšio procedūras.

    Kodėl europiečio dalyvavimas svarbus?

    Europos indėlis „Artemis“ programoje nėra vien simbolinis: ESA prisideda prie „Orion“ europinio aptarnavimo modulio, kuris užtikrina esmines funkcijas, susijusias su varomąja sistema, energijos tiekimu ir gyvybės palaikymu. Būtent todėl europiečio įtraukimas į įgulą vertinamas kaip logiška tarptautinio pasidalijimo atsakomybėmis tąsa.

    NASA ir partneriai pabrėžia, kad „Artemis“ tikslas nėra vienkartinis nusileidimas. Programa siekia sukurti tvarią infrastruktūrą Mėnulio apylinkėse ir jo paviršiuje, o įgytos technologijos laikomos būtinu tiltu į būsimas pilotuojamas misijas į Marsą.

    Šiuo metu pirmasis pilotuojamas nusileidimas Mėnulio pietų ašigalyje planuojamas 2028 metais. Jei tvarkaraštis nesikeis, „Artemis III“ taps vienu svarbiausių bandymų, turinčių sumažinti rizikas prieš realų nusileidimą ir ilgalaikės veiklos Mėnulyje pradžią.

  • Rusija keičia „Kalibr“ raketas: aptikta nauja kasetinė galvutė, kelianti milžiniškų nuostolių grėsmę

    Rusija keičia „Kalibr“ raketas: aptikta nauja kasetinė galvutė, kelianti milžiniškų nuostolių grėsmę

    Ukrainos specialistai, išanalizavę perimtų Rusijos sparnuotųjų raketų „Kalibr“ liekanas, praneša nustatę reikšmingą šių ginklų evoliuciją. Pagrindinis naujas požymis – identifikuotas naujo tipo kasetinės kovinės galvutės variantas, galintis iš esmės pakeisti smūgių pobūdį.

    Tyrimai apėmė detalią raketų ardymo analizę: vertinta elektronika, valdymo ir navigacijos grandys bei kovinė dalis. Tokie techniniai tyrimai leidžia tiksliau suprasti realias sistemos galimybes, o kartu – rasti silpnąsias vietas, kurias gali išnaudoti oro gynyba ir elektroninė kova.

    Naujoji kasetinė galvutė, Ukrainos duomenimis, pirmą kartą aptikta pavasarį 2026 metais perimtuose egzemplioriuose. Iki tol „Kalibr“ dažniausiai būdavo komplektuojamos skeveldrinėmis sprogstamosiomis galvutėmis, kurios taikinį veikia vienu sprogimu ir plačiai pasklidusiomis skeveldromis.

    Kasetinės subamunicijos principas reiškia, kad vietoje vieno didelio sprogimo paskleidžiama daug mažesnių užtaisų, todėl didėja pažeidžiamas plotas. Toks sprendimas paprastai laikomas efektyvesniu prieš išsklaidytus taikinius, pavyzdžiui, atvirose pozicijose esančią gyvąją jėgą, logistikos mazgus ar aerodromuose išdėstytą techniką.

    Kita tyrimo išvada susijusi su komponentų kilme: teigiama, kad net 80–90 proc. raketos elektronikos sudaro užsienyje pagamintos detalės. Tai kontrastuoja su viešais Rusijos pareiškimais apie importo pakeitimą, o taip pat rodo sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių klausimų svarbą.

    Ukrainos analitikai pažymi, kad ankstesniais metais fiksuoti bandymai pereiti prie rusiškų pakaitalų vėlesnėse serijose nebuvo nuosekliai išlaikyti. Vertinant 2025 metais pagamintas raketas, esą vėl matyti didelis importuotų mikroschemų ir kitų modulių kiekis, o tai gali signalizuoti problemas dėl vietinių sprendimų kokybės ar gamybos apimčių.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos – vienas svarbiausių Rusijos jūrinių smūgio ginklų, pritaikytas leisti iš antvandeninių laivų ir povandeninių platformų. Šios raketos pasižymi žemu skrydžio profiliu ir trajektorijos pritaikymu prie reljefo, o tai apsunkina jų aptikimą, nors jos išlieka subgarsinės ir, esant tinkamai oro gynybos sistemų struktūrai, gali būti perimamos.

    Viešuose techniniuose aprašymuose nurodoma, kad skirtingų „Kalibr“ variantų nuotolis gali siekti maždaug 1 500–2 500 kilometrų, o kovinės galvutės masė dažniausiai vertinama apie 400–500 kilogramų. Vis dėlto realus efektyvumas priklauso ne tik nuo parametrų, bet ir nuo taikinių parinkimo, žvalgybos kokybės bei oro gynybos pajėgumų konkrečioje zonoje.

  • „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ pasiekė naują pakartotinio naudojimo rekordą: tas pats pirmasis laipsnis į kosmosą pakilo 35 kartus. Tai vienas ryškiausių įrodymų, kaip sparčiai bendrovė didina skrydžių tempą, mažindama vieno starto kaštus.

    Rekordinis skrydis įvyko birželio 8 dieną iš Space Launch Complex 40 aikštelės Cape Canaveral Kosminių pajėgų bazėje Floridoje. Misijos metu buvo panaudotas pirmasis laipsnis B1067, kuris po pakilimo dar kartą sėkmingai sugrįžo ir nusileido ant jūroje esančios baržos.

    Šio skrydžio užduotis buvo į žemąją orbitą iškelti 29 „Starlink“ palydovus. „SpaceX“ skelbia, kad aktyvių „Starlink“ palydovų skaičius jau viršija 10 500, o tinklas toliau plečiamas siekiant didesnės aprėpties ir pralaidumo.

    Pirmasis laipsnis po misijos nusileido ant baržos „A Shortfall of Gravitas“, todėl gali būti paruoštas dar vienam skrydžiui. Daugkartinis panaudojimas čia yra esminis veiksnys: kuo daugiau kartų tas pats laipsnis skrenda, tuo efektyviau išnaudojama gamyba ir logistika, o startų grafikas tampa lengviau plečiamas.

    B1067 yra vienas universaliausių „Falcon 9“ pirmųjų laipsnių: jis vykdė ne tik „Starlink“ misijas, bet ir dalyvavo pilotuojamuose skrydžiuose, įskaitant „Crew-3“ ir „Crew-4“ misijas į Tarptautinę kosminę stotį. Tai rodo, kad pakartotinis naudojimas taikomas ne vien komerciniams, bet ir itin aukštus patikimumo reikalavimus turintiems skrydžiams.

    „SpaceX“ dabar priartėjo ir prie kito simbolinio pasiekimo: istorinių NASA daugkartinio naudojimo programų kontekste dažnai minimas 39 skrydžių rekordas, pasiektas vienu iš kosminių laivų. Jei B1067 bus panaudotas dar kelis kartus, „SpaceX“ peržengs ir šią ribą, o tai dar labiau sustiprins bendrovės dominavimą pasaulinėje komercinių startų rinkoje.

    Pastaraisiais metais „Falcon 9“ startų skaičius toliau auga, o didelę jų dalį sudaro „Starlink“ tinklo plėtra. Tokia strategija leidžia „SpaceX“ palaikyti aukštą gamybinį ir operacinį ritmą, tuo pačiu užpildant paklausą tiek ryšio infrastruktūrai, tiek klientų palydovams ir valstybiniams užsakymams.

  • Lenkijos F-16 nutūpė ant kelio Suomijoje: NATO pratybose istorinis momentas

    Lenkijos F-16 nutūpė ant kelio Suomijoje: NATO pratybose istorinis momentas

    Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 ir mokomieji M-346 Suomijoje atliko nusileidimus vadinamajame kelių ruožo aerodrome – specialiai parengtame kelio segmente, kuris prireikus gali tapti laikinu pakilimo ir nusileidimo taku. Lenkijos kariuomenė pranešė, kad tai buvo pirmas toks F-16 nusileidimas Lenkijos istorijoje.

    Pratybos vyko netoli Tervo, kur kelio 551 atkarpa yra suprojektuota taip, kad ją būtų galima greitai pritaikyti aviacijos operacijoms: numatyti saugos sprendimai, aikštelės aptarnavimui ir galimybė laikinai riboti eismą. Suomija tokias atkarpas reguliariai naudoja treniruotėms, o nuo 2023 metų jose vis dažniau treniruojasi ir NATO sąjungininkai.

    Lenkijos pilotai Suomijoje dalyvauja tarptautinėse NATO pratybose Ramstein Flag 2026, kurios vyksta birželio 8–19 dienomis. Pagrindinis tikslas – didinti sąveikumą, treniruotis bendroms operacijoms ir stiprinti parengtį, kai oro pajėgoms tenka veikti sudėtingomis sąlygomis.

    Šioje kelio atkarpoje kartu su lenkais veikė ir kitų šalių orlaiviai: minimi Ispanijos F/A-18 bei Jungtinių Amerikos Valstijų F-35. Toks skirtingų platformų darbas vienoje improvizuotoje infrastruktūroje leidžia patikrinti, kaip greitai galima užtikrinti degalų tiekimą, techninę priežiūrą, ryšį ir skrydžių valdymą be įprastų bazės pajėgumų.

    NATO pratybose vis daugiau dėmesio skiriama išsklaidytoms operacijoms, kai orlaiviai sąmoningai „išbarstomi“ po kelis taškus, kad priešininkui būtų sunkiau vienu smūgiu paralyžiuoti aviaciją. Karo planuotojai pabrėžia, kad pirmieji taikiniai konflikto pradžioje dažnai būna aerodromai, degalų saugyklos ir ryšių mazgai, todėl gebėjimas veikti iš laikinų ruožų tampa kritiškai svarbus.

    Lenkija prie tokios taktikos grįžo ir savo teritorijoje: nuo 2023 metų po ilgos pertraukos vėl rengiami mokymai kelių ruožuose, žinomi kaip Route 604. Juose dalyvavo ne tik F-16, bet ir kiti orlaiviai, o pati praktika siejama su Šaltojo karo pamokomis, kai Vakarų naikintuvų konstrukcijose buvo numatytas veikimas iš neįprastos, laikinai parengtos infrastruktūros.

  • Kinai pradėjo statyti didžiausią LNG laivą pasaulyje: 344 m kolosas veš 57 proc. daugiau

    Kinai pradėjo statyti didžiausią LNG laivą pasaulyje: 344 m kolosas veš 57 proc. daugiau

    Kinijoje pradėta statyti, kaip teigiama, didžiausia pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (LNG) gabenimui skirta jūrinė transporto priemonė. QC-Max klasės dujovežis turėtų tapti nauju etalonu rinkoje, kur talpa ir efektyvumas vis dažniau lemia krovinių gabenimo kainą bei tiekimo stabilumą.

    Skelbiama, kad laivas bus apie 344 metrų ilgio, o jo krovinių talpa sieks maždaug 271 000 kubinių metrų LNG. Tai reikštų daugiau nei 50 proc. didesnį krovinį, palyginti su daugeliu šiandien plačiai eksploatuojamų analogiškos paskirties dujovežių, todėl vienu reisu būtų galima pergabenti gerokai daugiau energijos išteklių.

    Projektui numatyta membraninė krovinių saugojimo sistema NO96 Super+, pritaikyta itin žemoms temperatūroms. Tokie sprendimai LNG laivuose yra kritiškai svarbūs, nes krovinys laikomas kriogeninėmis sąlygomis, o reikalavimai sandarumui, izoliacijai ir saugai yra vieni griežčiausių visoje laivų statybos pramonėje.

    Didelis laivo dydis siejamas ne tik su rekordais, bet ir su ekonomika: kuo didesnė talpa, tuo mažesnė vienam gabenamo energijos vienetui tenkanti logistikos dalis. Tuo pat metu tokie laivai turi būti suderinti su didžiųjų terminalų infrastruktūra, todėl korpuso forma, grimzlė ir švartavimo sprendimai projektuojami atsižvelgiant į konkrečių uostų pajėgumus.

    Teigiama, kad QC-Max bus komplektuojamas su dviejų rūšių degalams pritaikyta varomąja sistema, kuri paprastai leidžia lanksčiau rinktis eksploatacijos režimus ir mažinti išmetimus, palyginti su senesnėmis technologijomis. LNG laivybos sektoriuje tai svarbu ir dėl griežtėjančių tarptautinių reikalavimų, ir dėl užsakovų spaudimo mažinti anglies pėdsaką tiekimo grandinėje.

    Statybų imasi bendrovė „Hudong-Zhonghua Shipbuilding“, priklausanti „China State Shipbuilding Corporation“. Kinija pastaraisiais metais stipriai įsitvirtino dujovežių statyboje, o didelės apimties užsakymų portfeliai rodo, kad didžiųjų laivų gamyklų pajėgumai į priekį planuojami daugeliui metų.

    Pirmojo šio tipo laivo perdavimas numatomas 2028 metais. Iki tol rinka stebės, ar itin didelio tūrio dujovežiai taps nauja norma, ar liks nišiniu sprendimu maršrutams, kur didžiausi terminalai ir ilgalaikės tiekimo sutartys leidžia maksimaliai išnaudoti tokio masto laivų pranašumus.

  • „Anthropic“ pristatė Claude Fable 5 ir Mythos 5: galia stulbina, bet dalis versijos – tik patikimiems

    „Anthropic“ pristatė Claude Fable 5 ir Mythos 5: galia stulbina, bet dalis versijos – tik patikimiems

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė apie naują Claude modelių šeimą: viešai prieinamą Claude Fable 5 ir riboto priėjimo Claude Mythos 5. Abu sprendimai remiasi tuo pačiu baziniu modeliu, tačiau skiriasi taikomomis saugumo apsaugomis ir leidžiamų užklausų apimtimi.

    Pasak bendrovės, Claude Fable 5 skirtas plačiam naudojimui, todėl jautriose temose veikia griežtesnės apsaugos, mažinančios piktnaudžiavimo riziką. Tuo metu Claude Mythos 5, apibūdinamas kaip mažiau „apribotas“, suteikiamas tik patikimiems partneriams, daugiausia kibernetinio saugumo bei biologijos ir chemijos srityse.

    „Anthropic“ teigia, kad naujos kartos modeliai ypač stiprūs ilgo konteksto ir daugiaetapių užduočių scenarijuose, kai reikia apdoroti itin didelius dokumentų kiekius. Tokiose situacijose modelis gali remtis tarpinėmis pastabomis, nuosekliai tikslinti atsakymus ir mažinti klaidų tikimybę.

    Vienas akcentuojamų patobulinimų – gebėjimas geriau suprasti mišrius duomenis, kai tekstas derinamas su lentelėmis, diagramomis ar ilgais dokumentais. „Anthropic“ pateikia pavyzdžių, kad modelis patikimiau atlieka analitines užduotis, įskaitant sudėtingesnį priežastinių ryšių vertinimą ir finansinių scenarijų interpretavimą.

    Kita kryptis – vaizdinė analizė. Bendrovės aprašymuose minimi scenarijai, kai DI iš ekrano nuotraukų atkuria programinės įrangos elementus, iš grafinių iliustracijų ištraukia skaitinius duomenis ar sprendžia užduotis, kuriose ankstesni modeliai strigdavo dėl per mažai konteksto.

    Programavimo srityje Claude Fable 5 pristatomas kaip modelis, galintis padėti dideliuose inžineriniuose darbuose, įskaitant migracijas ir ilgalaikį kodo bazės tvarkymą. „Anthropic“ taip pat mini, kad modelis geriau prisitaiko prie produkcinių reikalavimų, kai svarbi ne tik kodo idėja, bet ir realus pritaikomumas, testavimas bei stabilumas.

    Lygiagrečiai su našumo ambicijomis bendrovė daug dėmesio skiria valdymo mechanizmams. Vietoj paprasto atsisakymo atsakyti į rizikingą užklausą, „Anthropic“ aprašo sistemą, kurioje pavojingais atvejais užklausa nukreipiama į ankstesnės kartos modelį, o vartotojas informuojamas, kad įvyko perjungimas.

    „Jei užklausa įvertinama kaip rizikinga, sistema ne visada nutraukia sesiją, o gali automatiškai pateikti atsakymą naudodama ankstesnės kartos modelį“, – teigiama „Anthropic“ pristatomame sprendimo aprašyme.

    Gamintojas taip pat skelbia apie 30 dienų duomenų saugojimo politiką šiai modelių klasei, kuri, bendrovės aiškinimu, reikalinga sudėtingiems piktnaudžiavimo scenarijams identifikuoti ir klaidingiems suveikimams mažinti. „Anthropic“ nurodo, kad šie duomenys nėra naudojami modelių mokymui, o po nustatyto laikotarpio ištrinami.

    Kainodaros dalyje „Anthropic“ pateikia įkainius pagal tokenus, tai yra pagal įvesties ir išvesties apimtį. Pagal viešai skelbtą informaciją, už 1 000 000 įvesties tokenų prašoma apie 9 eurus, o už 1 000 000 išvesties tokenų – apie 46 eurus, skaičiuojant pagal apytikslį valiutos kursą.

    Claude Fable 5, kaip nurodo bendrovė, nuo pristatymo dienos pasiekiamas per programines sąsajas kūrėjams ir daliai verslo planų, o riboto priėjimo Claude Mythos 5 išlieka skirtas tik patvirtintoms organizacijoms. „Anthropic“ taip pat mini, kad artimiausiu metu numatoma plėsti patikimo priėjimo programą, tačiau detalės priklausys nuo patikrų ir saugumo reikalavimų.

    Šis pristatymas atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai pažangiausi DI modeliai skaidomi į viešą ir ribotos prieigos versijas. Viešajai auditorijai siūlomas saugesnis funkcionalumas, o jautrioms sritims – atskiras, griežtai kontroliuojamas priėjimas, kuriame prioritetas teikiamas rizikų valdymui ir atsekamumui.

  • „Apple“ kaltina ES dėl naujos Siri su DI: Europos Komisija atkerta – kliūčių nėra

    „Apple“ kaltina ES dėl naujos Siri su DI: Europos Komisija atkerta – kliūčių nėra

    Naujoji Siri Europoje startuos ribotai

    „Apple“ per WWDC pristatė atnaujintą Siri su dirbtinis intelektas funkcijomis, tačiau pradinis jos paleidimas Europoje bus ribotas. Bendrovė teigia, kad sprendimą lėmė Europos Sąjungos reguliavimas ir reikalavimai, kylantys iš Skaitmeninių rinkų akto.

    Pagal šį planą naujoji Siri iš pradžių nebus pasiekiama „iPhone“ ir „iPad“ įrenginiuose Europos Sąjungoje, nors „Mac“ kompiuteriuose kai kurios funkcijos gali veikti. Tai reiškia, kad dalis naudotojų naujoves pamatys vėliau nei JAV ar kitose rinkose.

    Europos Komisijos atsakymas: DMA netrukdo

    Europos Komisija, reaguodama į „Apple“ argumentus, pabrėžė, kad Skaitmeninių rinkų akte nėra nuostatų, kurios draustų bendrovei pristatyti naujus produktus ar funkcijas ES valstybėse narėse. Komisijos atstovų pozicija aiški: kliūtys, jei jos atsiranda, susijusios su tuo, kaip pati įmonė pasirengusi laikytis taisyklių.

    „Skaitmeninių rinkų akte nėra nieko, kas trukdytų „Apple“ diegti naujas funkcijas Europos Sąjungoje“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Pasak jo, vietoj to, kad būtų ieškoma suderinamų sprendimų, „Apple“ kreipėsi į Europos Komisiją dėl išimties interoperabilumo pareigoms, numatytoms DMA, ir prašė atidėjimo bent 18 mėnesių. Komisija tokio kelio nepalaiko.

    Ką tai reiškia naudotojams ir rinkai

    Ribojimai labiausiai palies „iPhone“ ir „iPad“ naudotojus, o netiesiogiai ir „Apple Watch“, nes laikrodžio funkcijos dažnai priklauso nuo susieto telefono galimybių. Praktikoje tai gali reikšti, kad naujesnės balso asistento galimybės Europoje įsitvirtins vėliau, o funkcionalumas skirsis priklausomai nuo įrenginio.

    Panašus scenarijus jau buvo matytas diegiant „Apple Intelligence“, kai dalis funkcijų Europoje startavo nevienodai skirtingose platformose. Tokia fragmentacija tampa vis dažnesnė, kai pasauliniai technologijų gamintojai bando suderinti greitą DI naujovių plėtrą su griežtėjančiais privatumo, konkurencijos ir platformų atvirumo reikalavimais.

    Skaitmeninių rinkų aktas didžiosioms platformoms, vadinamiesiems vartų saugotojams, numato pareigas, susijusias su sąžininga konkurencija ir didesniu paslaugų suderinamumu. „Apple“ atveju jautriausios sritys paprastai siejamos su operacinės sistemos funkcijomis, prieiga prie tam tikrų sąsajų ir trečiųjų šalių sprendimų integracija, todėl kiekviena nauja giliai į sistemą įsišaknijusi DI funkcija tampa ir teisiniu, ir techniniu išbandymu.