CP v2

Blog

  • „Apple“ pirmoji naujojo vadovo ataskaita: investuotojai laukia prognozių ir žinių apie kainas

    „Apple“ pirmoji naujojo vadovo ataskaita: investuotojai laukia prognozių ir žinių apie kainas

    „Apple“ pirmadienio vakarą Europoje skelbs ketvirčio rezultatus – tai bus pirmoji ataskaita nuo tada, kai rugsėjį bendrovės vadovo pareigas iš Timo Cooko perėmė Johnas Ternusas.

    Rinkos dalyviai ypač atidžiai klausysis, ką naujasis vadovas pasakys apie naujus produktus, kainodarą ir dirbtinį intelektą, taip pat – apie prognozes itin svarbiam Kalėdų ketvirčiui.

    Kaip remdamasi LSEG vertinimais skelbia naujienų agentūra „Reuters“, analitikai tikisi, kad pajamos galėjo augti beveik 11 proc. iki 113,39 mlrd. JAV dolerių (apie 101,5 mlrd. eurų), o grynasis pelnas – apie 6 proc. iki 29,04 mlrd. JAV dolerių (apie 26 mlrd. eurų).

    Prognozuojama, kad „iPhone“ pajamos galėjo didėti maždaug 15 proc. iki 56,54 mlrd. JAV dolerių (apie 50,6 mlrd. eurų), tačiau augimo tempas būtų lėtesnis nei ankstesniame ketvirtyje. Tuo metu paslaugų segmento pajamos, tikėtina, augo beveik 10 proc. iki 31,56 mlrd. JAV dolerių (apie 28,2 mlrd. eurų) – tai, anot prognozių, būtų lėčiausias augimas per daugiau nei trejus metus.

    Pagrindinis dėmesys – Kalėdų ketvirčiui ir „iPhone Duo“

    Vienas didžiausių neatsakytų klausimų – kokias gaires „Apple“ pateiks Kalėdų sezonui, nes būtent šis laikotarpis tradiciškai tampa didžiausiu pardavimų piku.

    Investuotojai taip pat stebės susidomėjimą naujuoju sulenkiamu telefonu „iPhone Duo“, kuris prekyboje pasirodė spalio 23 dieną – jau po ketvirčio, apie kurį bus pranešama. Tai reiškia, kad jo pardavimai turėtų atsispindėti būtent Kalėdų ketvirčio rezultatuose.

    Pasak bendrovės, JAV „iPhone Duo“ pradinė kaina siekia 1 999 JAV dolerius (apie 1 789 eurus). Tai dar labiau sustiprina rinkos dėmesį prognozėms – brangūs įrenginiai gali turėti reikšmingą įtaką tiek pajamoms, tiek maržoms.

    Rinkai svarbios ir pirmosios vartotojų reakcijos: dalis pirkėjų esą pranešė apie įtrūkimus bei linijas ties vidinio ekrano lenkimo vieta. Straipsnyje nurodoma, kad „Apple“ tokiu atveju pasiūlė pakeitimus, todėl investuotojai tikisi išgirsti, ar tai gali tapti platesne problema.

    Brangstantys atminties lustai ir galimos kainų korekcijos

    Kitas jautrus klausimas – kaip „Apple“ tvarkosi su kylančiomis atminties lustų kainomis ir ar vartotojams reikėtų ruoštis tolesniam kai kurių produktų brangimui.

    Tim Cookas dar birželį buvo įspėjęs, kad bendrovei darosi vis sunkiau „sugerti“ sąnaudų augimą, todėl dalies produktų kainas gali tekti kelti. Tuo metu „TechInsights“ vertinimu, „iPhone 18 Pro“ atminties ir saugyklos komponentai galėjo kainuoti apie 196 JAV dolerius (apie 175 eurus), kai „iPhone 17 Pro“ – maždaug 52 JAV dolerius (apie 47 eurus). Toks šuolis gali spausti pelno maržas.

    DI strategija ir lėtėjantis paslaugų augimas

    Naujojo vadovo pasisakymai apie tai, kaip „Apple“ ketina plėtoti DI, gali būti svarbūs ir paslaugų verslui, kurio augimo tempų lėtėjimas, kaip pažymima, kelia nerimą daliai investuotojų po ilgo spartaus kilimo laikotarpio.

    Tuo pat metu pažymima, kad „Apple“ DI išlaidos kol kas atrodo santūresnės, palyginti su kai kurių konkurentų investicijomis į infrastruktūrą. Rinkai tai gali signalizuoti kitokį strateginį kelią, tačiau investuotojai lauks aiškesnės krypties.

    Rezultatai skelbiami po to, kai „Apple“ penktadienį susigrąžino didžiausios pasaulyje viešai kotiruojamos bendrovės titulą, aplenkdama „Nvidia“ – jos rinkos kapitalizacija siekė 5,03 trln. JAV dolerių (apie 4,5 trln. eurų).

    Analitikų vertinimu, akcijoms prekiaujantis arti rekordinių aukštumų, investuotojai tikėsis ne vien tradicinio rezultatų viršijimo – svarbiausia bus tai, ką „Apple“ pasakys apie ateinančio sezono pardavimus, kainas ir DI planus.

  • Europa ieško kritinių mineralų Centrinėje Azijoje, o Kazachstanas ir Uzbekistanas siekia perdirbimo

    Europa ieško kritinių mineralų Centrinėje Azijoje, o Kazachstanas ir Uzbekistanas siekia perdirbimo

    Europos pramonei ieškant kritinių mineralų, dėmesys vis dažniau krypsta į Centrinę Aziją – Kazachstaną ir Uzbekistaną. Tačiau šios šalys nori ne tik eksportuoti žaliavas: jos siekia pritraukti investicijų ir technologijų, kad daugiau vertės būtų kuriama vietoje.

    Apie tai rašo „Euronews“, remdamasis Taškente vykusio Tarptautinio kasybos ir metalų forumo diskusijomis. Jose daugiausia kalbėta apie technologijų perdavimą, finansavimą ir transporto maršrutus, reikalingus tiekimui į Europos rinkas.

    Nepriklausomos ne pelno organizacijos „Brussels Energy Club“ įkūrėjas Maratas Terterovas akcentavo, kad Briuselis tikisi ne vien bendrų susitarimų, o aiškių investicinių partnerysčių. Jo teigimu, be kasybos svarbios ir perdirbimo grandys, pramoninės tiekimo grandinės bei infrastruktūra.

    Vienas iš dažniau minimų infrastruktūrinių prioritetų – vadinamasis Vidurinis koridorius, jungiantis Centrinę Aziją su Europos rinkomis. Toks maršrutas gali tapti reikšmingu faktoriumi, kai valstybės ir įmonės vertina tiekimo saugumą bei alternatyvas.

    ES pažeidžiamumas dėl žaliavų

    Europos Sąjunga tokius metalus kaip litis ir volframas laiko kritiniais – dėl jų svarbos ekonomikai ir galimų tiekimo sutrikimų rizikos. Tai ypač aktualu sektoriams, susijusiems su atsinaujinančia energetika, elektromobiliais ir aukštosiomis technologijomis.

    Tarp Europos šalių, siekiančių diversifikuoti šaltinius, minima Vokietija. Jos ambasadorius Uzbekistane Matthias Vollertas teigė, kad Vokietijai kritinių mineralų reikia dėl investicijų į atsinaujinančią energetiką, elektromobilius ir aukštąsias technologijas.

    2026 metų rugsėjo 29 dieną Vokietija ir Kazachstanas bendroje deklaracijoje pritarė 2026–2028 metų kelių žemėlapiui, apimančiam pramoninį bendradarbiavimą, mineralų gavybą ir perdirbimą, taip pat didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą Kazachstane.

    Kazachstano litis ir investicijų planai

    Straipsnyje išskiriamas Vokietijos bendrovės „HMS Bergbau AG“ projektas Rytų Kazachstane – litio išgavimo ir perdirbimo iniciatyva. Nurodoma, kad potencialios investicijos galėtų siekti 500 mln. JAV dolerių (apie 449 mln. eurų), tačiau tai priklauso nuo komerciškai perspektyvių išteklių patvirtinimo.

    Projektas šiuo metu tebėra žvalgybos ir vystymo stadijoje. Tai reiškia, kad galutiniai sprendimai dėl plėtros ir investicijų masto dar nėra patvirtinti.

    Uzbekistano tikslas – daugiau vertės vietoje

    Uzbekistanas laikosi panašios krypties: šalis siekia plėtoti mineralų perdirbimą šalies viduje, o ne apsiriboti žaliavų ar koncentratų eksportu. Tam 2024 metais įkurta valstybinė pramonės įmonė Uzbekistan Technological Metals Complex (TMK).

    TMK dirba su tokiomis medžiagomis kaip volframas ir molibdenas, o tarp gaminių minimi volframo oksidas ir karbidas, taip pat molibdeno strypai ir briketai. Įmonės atstovas pasaulinei integracijai Timuras Khikmatullajevas pabrėžė, kad tikslas – kiekviename etape didinti pridėtinę vertę ir tik tada eksportuoti.

    Anot jo, pirmoji TMK eksporto rinka buvo Vokietija, o vėliau produkcija keliavo ir į Belgiją, Nyderlandus, Turkiją, JAV, Kanadą, Pietų Korėją bei Japoniją. Taip pat nurodoma, kad komercinė prekybos duomenų platforma 52wmb skelbė: 2026 metų rugpjūtį TMK eksportavo molibdeno produktus į Belgiją ir Nyderlandus, o volframo oksidą – į Nyderlandus.

    Technologijos, projektų portfelis ir finansavimas

    Be esamų eksporto srautų, TMK siekia pritraukti investicijų ir gamybos kompetencijų, kad galėtų plėsti pajėgumus Uzbekistane. Rugsėjį įmonė Berlyne surengė pristatymą, kuriame dalyvavo apie 20 Vokietijos bendrovių atstovai ir tarptautinės finansų institucijos.

    Teigiama, kad diskusijose buvo aptartos kritinių mineralų tiekimo grandys, technologijų perdavimas ir dalyvavimas naujuose gamybos projektuose. TMK pristatė daugiau nei 140 siūlomų investicinių projektų portfelį, kurio bendra vertė, įmonės vertinimu, siekia 4,2 mlrd. JAV dolerių (apie 3,77 mlrd. eurų).

    Spalio 16 dieną TMK ir Prancūzijos bankas „Société Générale“ pasirašė preliminarių sąlygų dokumentą dėl priešeksportinio finansavimo. Straipsnyje pažymima, kad galutinis paskolos susitarimas dar nepaskelbtas.

    Taip pat nurodoma, kad šios diskusijos seka po birželį pasirašyto įgaliojimo susitarimo organizuoti 50 mln. eurų finansavimą, kuris būtų skirtas gamybos pajėgumams ir eksporto operacijoms palaikyti.

    Partnerystės plečiasi ir už Europos ribų

    Uzbekistano kasybos sektorius bendradarbiauja ne tik su Europos investuotojais. Azerbaidžano valstybinė kasybos įmonė „AzerGold“ spalį Uzbekistane įsteigė pirmąją užsienio dukterinę bendrovę ir siekia leidimų pradėti 18 mėnesių trukmės žvalgybos programą Akbos aukso telkinyje Kaškadarjos regione.

    „Jei rezultatai bus teigiami, planuojame įsteigti bendrą įmonę ir tuomet vystyti telkinį“, – „Euronews“ sakė „AzerGold Uzbekistan“ generalinis direktorius Ilyas Ismayilli.

    Be to, „AzerGold“ siekia trišalės bendros įmonės su „Uzbekgeologorazvedka JSC“ ir Azerbaidžano–Uzbekistano investicine bendrove, kuri būtų skirta aukso ir retųjų žemių mineralų žvalgybai Navojų regione. Partneriai liepą pasirašė preliminarų susitarimą, tačiau bendra įmonė dar nėra formaliai įsteigta.

  • Portugalijoje būsto kainos pasiekė rekordą: spalį per metus šoktelėjo 7,5 proc.

    Portugalijoje būsto kainos pasiekė rekordą: spalį per metus šoktelėjo 7,5 proc.

    Portugalijoje būsto kainos toliau kyla ir spalį pasiekė naują rekordą – per metus jos padidėjo 7,5 proc.

    Kaip skelbia „Euronews“, tai rodo nekilnojamojo turto portalo „idealista“ kainų indeksas, fiksuojantis parduodamo būsto prašomas kainas.

    Skaičiuojama, kad spalio pabaigoje būsto įsigijimas kainavo vidutiniškai 3 249 eurus už kvadratinį metrą (pagal medianą).

    Ketvirtiniu pjūviu kainos taip pat augo – per tris mėnesius fiksuotas 1,2 proc. padidėjimas.

    Kainos augo visuose vertintuose miestuose

    Indekso duomenimis, spalį prašomos būsto kainos kilo visose 20 analizuotų apskričių sostinių ir autonominių regionų.

    Didžiausi metiniai šuoliai fiksuoti Vila Realyje (20,3 proc.), Guardoje (18,4 proc.), Bežoje (17,6 proc.), Leirijoje (16,9 proc.) ir Faro (15,5 proc.).

    Lisabona – brangiausia, Castelo Branco – pigiausia

    Brangiausia vieta pirkti būstą išlieka Lisabona – Portugalijos sostinėje medianinė kvadratinio metro kaina siekia 6 248 eurus.

    Po Lisabonos rikiuojasi Portas ir Funšalis. Tuo metu pigiausias miestas įsigyti būstą – Castelo Branco, kur medianinė kaina sudaro 1 119 eurų už kvadratinį metrą.

    Brangiausias regionas – Lisabonos metropolija

    Vertinant regionus, didžiausios kainos fiksuojamos Lisabonos metropolinėje zonoje – čia medianinė kaina siekia 4 525 eurus už kvadratinį metrą.

    Po jos seka Algarvė ir autonominis Madeiros regionas.

    Mažiausios būsto kainos, indekso duomenimis, išlieka šalies Centre – šiame regione medianinė kaina yra 1 810 eurų už kvadratinį metrą.

  • „Binance“ po įsilaužimo, per kurį pavogta per 6 mlrd. dolerių, atnaujino išėmimus

    „Binance“ po įsilaužimo, per kurį pavogta per 6 mlrd. dolerių, atnaujino išėmimus

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ pranešė etapais atnaujinusi vartotojų lėšų išėmimą po įsilaužimo, per kurį buvo pavogta daugiau nei 6 mlrd. dolerių vertės virtualiųjų aktyvų.

    Kaip skelbia „Euronews“, vien sekmadienį platforma fiksavo maždaug 4,7 mlrd. dolerių išėmimų – ši suma rodo, kad dalis klientų po incidento skubėjo perkelti savo turtą.

    Įsilaužimas, kurį tyrėjai įvardija kaip vieną didžiausių kriptovaliutų istorijoje, penktadienį supurtė rinką: smarkiai krito daugelio pagrindinių kriptovaliutų kainos.

    Pati bendrovė tvirtina, kad padengs nuostolius ir jau panaudojo įmonės lėšas, kad supirktų žetonų ir atkurtų apie 90 proc. pavogto turto.

    Išėmimai atnaujinti etapais

    Po atakos „Binance“ buvo laikinai sustabdžiusi vartotojų išėmimus, tačiau iš anksto buvo pranešusi, kad jie grįš palaipsniui. Pirmasis etapas, pasak bendrovės, prasidėjo sekmadienį.

    Birža nurodė, kad nuo 6.00 iki 15.30 GMT apdorojo 4,65 mlrd. dolerių išėmimų ir 1,01 mlrd. dolerių įnešimų. Grynieji lėšų srautai rodė 3,64 mlrd. dolerių nutekėjimą.

    Bendrovė teigė, kad tai sudarė apie 2,1 proc. viso jos valdomo turto, tačiau skaičius vis tiek atspindi padidėjusį vartotojų nervingumą po incidento.

    FBI: atsakinga Šiaurės Korėja, Trumpas abejoja

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) šeštadienį paskelbė, kad už vagystę iš „Binance“ esą atsakinga Šiaurės Korėja. Pranešime nurodyta, kad įsilaužimas ir daugiau nei 6 mlrd. dolerių virtualiųjų aktyvų vagystė įvyko apie 2026 metų spalio 29 dieną.

    FBI teigimu, su Pchenjanu siejama grupė „TraderTraitor“ pavogtą turtą konvertavo į „Ethereum“ ir, kaip tikimasi, bandys jį toliau „išplauti“ per decentralizuotų finansų platformas bei momentinių keitimų paslaugas.

    Institucija taip pat ragino privataus sektoriaus dalyvius blokuoti sandorius, susijusius su adresais, kuriuos, anot pareigūnų, naudoja „TraderTraitor“.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai suabejojo Šiaurės Korėjos vaidmeniu, žurnalistams Floridoje sakydamas, kad dar aiškinamasi ir nėra tikrumo, jog už ataką stovi būtent ši šalis.

    „Binance“ žada pilnai padengti nuostolius

    „Binance“ teigė, kad yra atidėjusi daugiau nei 6,34 mlrd. dolerių įmonės lėšų, skirtų padengti nuostolius, susijusius su įsilaužimu.

    Platforma taip pat pabrėžė, kad jau supirko žetonų, kad atkurtų apie 90 proc. pavogtų aktyvų, o likę 10 proc. esą yra mažiau likvidūs ir dėl to gali užtrukti, kol bus surasti reikiami kiekiai.

    Po žinios apie ataką „Bitcoin“ kaina krito beveik 5 proc., „Ethereum“ – beveik 6 proc., o „BNB“ – „Binance“ kriptovaliuta – smuko beveik 10 proc.

    Incidentas taip pat dar kartą atkreipė dėmesį į Šiaurės Korėjos galimybes ieškoti neteisėtų būdų gauti lėšų, nepaisant tarptautinių sankcijų dėl branduolinių ir raketų programų.

  • „Ryanair“ ieško, kur mažinti išlaidas: kitąmet degalų sąskaita gali ūgtelėti 2 mlrd. eurų

    „Ryanair“ ieško, kur mažinti išlaidas: kitąmet degalų sąskaita gali ūgtelėti 2 mlrd. eurų

    Viena didžiausių Europos oro linijų „Ryanair“ pranešė peržiūrinti išlaidas, nes tikisi, kad kitais metais jos degalų sąskaita gali padidėti maždaug 2 mlrd. eurų.

    Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės pirmojo pusmečio (nuo 2026 metų balandžio iki rugsėjo) grynasis pelnas siekė 2,15 mlrd. eurų, tačiau buvo 15 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Įmonė nurodo, kad rezultatams smogė išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir kritusios bilietų kainos – tai nusvėrė augusį keleivių skaičių.

    Nors pajamos augo, o keleivių skaičius didėjo, „Ryanair“ pripažįsta, kad vartotojai tampa atsargesni ir linkę bilietus pirkti vėliau, o tai apsunkina planavimą ir prognozes.

    Pelno kritimas – nepaisant augančio srauto

    Per aptariamą laikotarpį „Ryanair“ pajamos augo 3 proc. ir pasiekė 10,08 mlrd. eurų, o keleivių skaičius didėjo 6 proc. – iki 125,8 mln. Vis dėlto vidutinės kainos mažėjo 4 proc.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad veiklos sąnaudos didėjo 10 proc. – iki 7,69 mlrd. eurų. Pelnui įtakos turėjo ir tai, kad neapdraustų reaktyvinių degalų kainos buvo pašokusios iki dvigubai.

    „Ryanair“ aiškina, kad dalį šio kainų šuolio pavyko amortizuoti iš anksto fiksuojant degalų kainas finansiniais instrumentais: einamiesiems finansiniams metams (iki 2027 metų kovo) bendrovė yra apsidraudusi 80 proc. poreikio.

    Tačiau likusiems 20 proc. degalų poreikio teko gerokai brangiau – jų kaina, įmonės teigimu, padvigubėjo.

    Įmonė svarsto algų įšaldymą ir kitus taupymo sprendimus

    Oro bendrovė teigia, kad, remiantis dabartinėmis ateities sandorių kainomis, finansiniais metais, kurie baigsis 2028 metų kovą, degalų sąskaita gali išaugti maždaug 2 mlrd. eurų.

    Generalinis direktorius Michaelas O’Leary pareiškė, kad, jei Artimųjų Rytų konfliktas nebus greitai išspręstas, reaktyvinių degalų kainos gali išlikti aukštos iki pat 2027 metų.

    Jis taip pat perspėjo, kad palankesnėmis sąlygomis sudaryti degalų apsidraudimo sandoriai baigs galioti prieš 2027 metų vasarą – tuomet Europos oro linijos gali susidurti su dar didesnėmis sąnaudomis.

    Pasak „Ryanair“, net jei bilietų kainos kiltų, o konkurentai mažintų skrydžių pasiūlą, šie veiksniai gali nepadengti visų papildomų degalų išlaidų. Todėl bendrovė peržiūri galimas taupymo priemones, įskaitant laikiną atlyginimų įšaldymą, mažesnį įgulos ir keleivių santykį bei didesnį dirbtinio intelekto naudojimą veikloje ir pagalbinėse komandose.

    Akcijų supirkimas ir atsargesnės prognozės

    „Ryanair“ taip pat paskelbė apie 800 mln. eurų vertės akcijų supirkimo programą. Ji turėtų prasidėti 2027 metų vasarį ir trukti apie 10 mėnesių, priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    Bendrovė teigia, kad spalio–gruodžio paklausa išlieka stipri, o kainos šiek tiek aukštesnės nei pernai, tačiau vėlyvi pirkimai didina neapibrėžtumą.

    Dėl karo veiksmų, degalų kainų, ekonomikos situacijos ir galimų Europos skrydžių valdymo trikdžių „Ryanair“ tikina, kad dar per anksti pateikti visų metų pelno prognozę.

    Priminta ir tai, kad rugsėjį įmonė mažino žiemos tvarkaraštį, siekdama sumažinti riziką dėl neapdraustų degalų kainų, ir pakoregavo visų metų keleivių tikslą nuo 216 mln. iki 214 mln.

    Pirmadienį ryte Dublino biržoje „Ryanair“ akcijos brango apie 2 proc.

  • Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos pirmadienio rytą krito rinkoms sureagavus į derybas Katare, kurios atgaivino viltis, kad gali būti atvertas Hormūzo sąsiauris. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karinio smūgio Iranui galimybė išlieka.

    Kaip praneša „Euronews“, pasaulinis etalonas „Brent“ pirmadienį siekė apie 108,5 JAV dolerio už barelį – maždaug 2,8 proc. mažiau nei penktadienio uždarymo metu. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat smuko apie 3 proc. ir nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį.

    Rinkos judesį lėmė signalai, kad svarstomas planas atnaujinti laivybą per siaurą vandens kelią tarp Irano ir Omano, kuriuo įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos. Po karo pradžios vasario pabaigoje laivyba šiame ruože buvo smarkiai sutrikdyta.

    Tačiau aiškių proveržio ženklų kol kas nedaug: Vašingtonas skleidžia dviprasmiškas žinutes, o įtampa regione išlieka. Tai reiškia, kad naftos kainose tebėra įskaičiuota karo ir eskalacijos rizika, kuri gali atsispindėti ir degalų kainų svyravimuose vartotojams.

    Ką žada Iranas ir kokios sąlygos keliamos

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savaitgalį teigė, kad svarstomas planas galėtų leisti atverti sąsiaurį per maždaug dvi dienas, jei Vašingtonas sutiktų su tam tikromis sąlygomis. Jis pridūrė, kad Teheranas su JAV tiesioginių derybų neveda, o rezultatas priklausys nuo JAV atsakymų į Irano klausimus.

    Anksčiau Irano pareigūnai yra reikalavę nutraukti JAV jūrų blokadą Irano uostams, sušvelninti ar panaikinti sankcijas naftos eksportui ir stabdyti kovinius veiksmus visuose regioniniuose frontuose.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: net ir trumpalaikiai trikdžiai paprastai sukelia kainų šuolius, nes naftos tiekimo grandinės tampa pažeidžiamesnės.

    Trumpo žinutės: diplomatinės viltys ir atviras karinis pasirinkimas

    Šeštadienio vakarą Floridoje, savo kurorte „Mar-a-Lago“, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad derybos „vyksta gerai“, bet iraniečius pavadino „nelabai patikimais“. Jis taip pat leido suprasti, kad JAV neskuba, nes esą jau buvo smogta Irano kariniams pajėgumams.

    Kartu D. Trumpas pridūrė, kad JAV dar turi „sutvarkyti, sakyčiau, vieną ar dvi vietas“, o tai būtų galima padaryti „per 10 minučių“. Paklaustas, ar tikisi šią savaitę grįžti prie karo veiksmų, prezidentas atsakė išsisukdamas: ar jis apie tai pasakytų, jei taip būtų.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį taip pat teigė, kad sprendimas atnaujinti karinius veiksmus nėra priimtas.

    Tuo pat metu pranešta, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kaip skelbė „Axios“, šeštadienį telefonu ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius iškart po antradienį vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų. D. Trumpas šį pokalbį apibūdino kaip „labai gerą“, tačiau esą linkęs suteikti daugiau laiko diplomatijai.

    Rinkose vis dar įskaičiuota karo rizika

    „Goldman Sachs“ pirmadienį investuotojams skirtame komentare teigė, kad geopolitinės rizikos priedas, jų vertinimu, siekia apie 27 JAV dolerius už barelį ir „dabar paaiškina didžiąją dalį spalio naftos kainų ralio“. Bankas taip pat pakėlė metų pabaigos „Brent“ prognozę iki 105 JAV dolerių už barelį (anksčiau – 90 JAV dolerių).

    Pasak banko, rinkos daugiau svorio suteikia eskalacijos rizikai po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Tai reiškia, kad net ir pasirodžius diplomatiškesniems signalams, kainos gali išlikti jautrios bet kokioms naujoms žinutėms iš Vašingtono ar Teherano.

    Tiekimo rizika taip pat niekur nedingo. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras, stebintis laivybą regione, sekmadienį pranešė gavęs informaciją apie sviedinio smūgį laivui Hormūzo sąsiauryje, o Iranas penktadienį buvo pranešęs ir apie kelis smūgius laivams.

    Tokie incidentai rodo, kad įtampa strateginiame jūrų kelyje nemažėja, o bet koks situacijos paaštrėjimas gali greitai persiduoti tiek naftos, tiek degalų kainoms.

  • Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Afganistano talibų valdžia pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad JAV planuoja deportuoti dalį Afganistano piliečių per Pakistaną, o vėliau juos grąžinti į Afganistaną.

    Kaip praneša „Euronews“, kalbama apie daugiau nei 150 afganų, kuriuos numatoma išsiųsti per Pakistaną, tarp jų – ir žmonių, susijusių su afganistaniečiais, iki 2021 metų talkinusiais JAV pajėgoms.

    Talibų užsienio reikalų ministerijos atstovas Abdul Qahar Balkhi pareiškime teigė, kad vadinamasis Afganistano Islamo Emyratas nerimauja dėl galimų deportacijų į Pakistaną asmenų, kurie dar nėra gavę teisėto leidimo gyventi šioje šalyje.

    Žmogaus teisių ir pagalbos organizacijos įspėja, kad buvusių Vakarų sąjungininkų ir jų šeimų narių išsiuntimas gali kelti grėsmę jų saugumui.

    JAV negali deportuoti tiesiogiai į Afganistaną

    Tekste nurodoma, kad JAV negali organizuoti deportacijų tiesiogiai į Afganistaną. Anoniminiai JAV pareigūnai „The New York Times“ sakė, jog būtent Pakistanas prižiūrėtų šių žmonių išsiuntimą į Afganistaną.

    Į numatomų deportuoti asmenų sąrašą, anot organizacijos „AfghanEvac“, patenka ir giminaičiai afganistaniečių, kurie iki Kabulo žlugimo padėjo JAV kariuomenei.

    Tuo metu talibai po sugrįžimo į valdžią buvo paskelbę visuotinę amnestiją tiems afganams, kurie dirbo su Vakarų remtomis pajėgomis ir vyriausybėmis, taip pat kartojo pažadus, kad buvę oponentai galėtų saugiai grįžti į šalį.

    Vis dėlto Jungtinės Tautos yra fiksavusios pranešimus apie neteismines egzekucijas, sulaikymus ir piktnaudžiavimą, todėl grįžtančiųjų saugumo klausimas išlieka itin jautrus.

    Talibanas ragina Vašingtoną koordinuoti sprendimus

    A. Q. Balkhi teigė, kad talibų valdžia ragina Jungtines Valstijas imtis „atsakingo ir apgalvoto požiūrio“ bei sprendimus dėl Afganistano piliečių likimo derinti ir koordinuoti, atsižvelgiant į pačių asmenų teises ir „teisėtus reikalavimus“.

    Jis pridūrė, kad Afganistano pusė esą pasirengusi bendrauti ir ieškoti „praktinių sprendimų“ abipusio supratimo pagrindu.

    Straipsnyje taip pat primenama, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais buvo įvedusi kelionių draudimus kai kurioms šalims, tarp jų ir Afganistanui, kaip platesnės imigracijos politikos dalį.

    Be to, siekta nutraukti daliai afganų taikytą apsaugą nuo deportacijos; kai kurie jų po 2021 metų talibų perėmimo buvo gavę specialias imigrantų vizas.

    Pakistanas griežtina politiką afganų atžvilgiu

    Pakistanas šiais metais buvo nurodęs teisėsaugai visoje šalyje suimti afganistaniečius, neturinčius vizų. Tai – ilgametės repatriacijos politikos dalis, per kurią, kaip teigiama, per kelerius metus iš Pakistano buvo išstumti milijonai afganų, bėgusių nuo dešimtmečius trukusių karų.

    Islamabado ir Kabulo santykiai išlieka įtempti nuo tada, kai talibai perėmė valdžią Afganistane, o padėtis dar labiau pablogėjo po praėjusį spalį kilusių mirtinų susirėmimų pasienyje, po kurių siena buvo beveik visiškai uždaryta.

    Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais Afganistano piliečius tiesiogiai į Afganistaną deportavo ir Vokietija bei Turkija, nors žmogaus teisių organizacijos reiškė susirūpinimą dėl grįžtančiųjų laukiančių rizikų.

  • Britas Karlas Bushby po 28 metų žygio ir 50 000 km pėsčiomis grįžo namo į Halą

    Britas Karlas Bushby po 28 metų žygio ir 50 000 km pėsčiomis grįžo namo į Halą

    Britų keliautojas Karlas Bushby po 28 metų kelionės pėsčiomis grįžo į gimtąjį Halą (Hull) šiaurės rytų Anglijoje. Jis įveikė apie 50 000 kilometrų, kirsdamas keturis žemynus ir, kaip pabrėžiama, nenaudodamas transporto priemonių judėti pirmyn.

    Pirmadienį miesto centre jį pasitiko iki 1 000 žmonių minia, o pats keliautojas dėkojo pakeliui sutiktiems rėmėjams ir nepažįstamiems žmonėms už pagalbą. Apie tai praneša „Euronews“.

    K. Bushby sakė, kad žygis nebuvo vien jo pastangų rezultatas – tai esą buvęs „globalus“ projektas, kuriam įgyvendinti teko įveikti ir biurokratines kliūtis. Kelionę, kuri iš pradžių turėjo trukti 12 metų, ištęsė vadinamieji „popierizmai“, vizų ribojimai ir kiti formalumai.

    Prieš galutinį sugrįžimą jis sekmadienį per tirštą rūką kirto Humberio tiltą, o tuomet patraukė į miesto centrą ir vėliau – į motinos namus. Pakeliui jį lėtino džiunglės, dykumos ir tundra, tačiau ne mažiau nei gamta, pasak pasakojimo, kliudė ir geopolitinė situacija.

    Nuo atviruko idėjos iki „Goliath Expedition“

    Kelionės sumanymas gimė dar 10-ajame dešimtmetyje, kai K. Bushby iš tėvo Keitho, buvusio kariškio, gavo gimtadienio atviruką. Jame buvo paminėtas ginčas, ar įmanoma pėsčiomis nukeliauti nuo Londono iki Niujorko per vietą, kuri kai kurių mokslininkų siejama su kadaise egzistavusiu sausumos tiltu per Beringo sąsiaurį.

    Vėliau keliautojas nusibrėžė vientisą maršrutą per Europą ir Aziją į Šiaurės Ameriką, o užuot sustojęs Niujorke, kelią tęsė iki pat Čilės pietinio galo. Šį ilgą žygį jis pats pavadino „Goliath Expedition“.

    K. Bushby kelionei iškėlė dvi taisykles: nenaudoti transporto priemonių judėti pirmyn ir namo grįžti taip pat pėsčiomis. Būtent šios sąlygos išskyrė jo žygį iš daugelio kitų pasaulį apkeliauti bandžiusių keliautojų istorijų.

    Ribos, sulaikymai ir priverstinės pauzės

    Tekste pasakojama, kad kelionės metu K. Bushby teko susidurti ir su konfliktų zonomis, ir su teisiniais suvaržymais. Pavyzdžiui, 2001 metais jis keliavo per pavojingą Darién regioną tarp Pietų ir Centrinės Amerikos, o vėliau Panamoje buvo sulaikytas 18 dienų, kai kirto ribojamą pasienio zoną.

    2006 metais jis kartu su amerikiečiu keliautoju Dimitry Kieffer bandė kirsti Beringo sąsiaurį. Kelionė buvo itin pavojinga – minimas kritimas į ledinį vandenį ir beveik prarastos atsargos, o po perėjimo jiedu buvo sulaikyti ir susidūrė su deportacijos grėsme dėl neteisėto patekimo į Rusiją.

    Didelę dalį laiko „suvalgė“ vizų problemos: beveik dešimtmetį jis esą stengėsi įveikti Rusiją dėl dokumentų ir klimato sąlygų, leidusių keliauti tik kelis mėnesius per metus. Kai 2012 metais Rusija atsisakė išduoti vizą, K. Bushby protestuodamas pėsčiomis nuėjo nuo Los Andželo iki Rusijos ambasados Vašingtone, o tai galiausiai padėjo susitvarkyti formalumus.

    Vėliau situaciją komplikavo pandemija ir geopolitiniai apribojimai: pasakojama, kad uždaryti keliai per Rusiją ir Iraną privertė jį 31 dieną plaukti per Kaspijos jūrą. Jis pabrėžė, kad nėra geras plaukikas, todėl rėmėsi plūdrumo liemene ir hidrokostiumu, o savo techniką pavadino „floatimming“ – plūduriavimo ir plaukimo mišiniu.

    Grįžimas namo ir naujas iššūkis

    Grįžti į Jungtinę Karalystę K. Bushby pavyko ankstyvą spalį, kai jis perplaukė Lamanšo sąsiaurį. Vėliau jis sakė, kad po tiek metų gera vėl jausti Jungtinės Karalystės žemę po kojomis, nors kelionė buvusi toli gražu nelengva.

    Kelionės metu jį rėmė įvairūs rėmėjai, tačiau ilgainiui, pasikeitus ekonominei situacijai, jų sudėtis kito. Pastaruosius 16 metų svarbiausia atrama buvo prodiuserinė kompanija, susijusi su „House of Cards“ kūrėju Beau Willimonu ir muzikos prodiuseriu Jordanu Tappisu – ji remia planuojamą dokumentiką, kurią kuria režisierius Werneris Herzogas.

    Pasakojama ir apie nepažįstamų žmonių pagalbą – nuo priėmimo į skurdžius būstus iki slaugos dėl skrandžio infekcijos Peru ar paprastų vaišių ryžiais ir vandeniu. Pats keliautojas tvirtino, kad dažniausiai gerumą rodė tie, kurie patys turėjo mažiausiai.

    Pirmadienį jis turėjo susitikti su motina Angela, 36 metų sūnumi Adamu ir 12 metų anūke, kurios iki tol nebuvo matęs. Interviu AFP jis pripažino, kad sugrįžimas į „suaugusiųjų pasaulį“ po tokio gyvenimo būdo kelia ir nerimo.

  • Kaja Kallas: Briuselis po „Brexit“ vis dar „traumuotas“, JK ragina bendradarbiauti žingsnis po žingsnio

    Kaja Kallas: Briuselis po „Brexit“ vis dar „traumuotas“, JK ragina bendradarbiauti žingsnis po žingsnio

    ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sako, kad Briuselyje po „Brexit“ vis dar juntama „trauma“, todėl Jungtinės Karalystės ir ES santykiai turėtų būti gilinami atsargiai, žingsnis po žingsnio.

    Taip ji kalbėjo susitikusi su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Wesu Streetingu, abiem pusėms rengiantis ES ir JK viršūnių susitikimui, numatytam lapkričio 20 dieną. Apie tai pranešė „Euronews“.

    Pasak K. Kallas, dalis ES pareigūnų ir valstybių narių iki šiol prisimena sudėtingas, neretai karčias derybas po JK sprendimo pasitraukti iš Bendrijos, todėl nauji dideli politiniai projektai kelia atsargumą.

    Jos teigimu, artėjant prie glaudesnės partnerystės pirmiausia verta susitelkti į praktines bendradarbiavimo sritis, o ambicingesnius žingsnius svarstyti vėliau.

    „Tai priklauso nuo Jungtinės Karalystės žmonių ir derybomis pasiekto susitarimo – Briuselyje yra daug „Brexit“ traumuotų žmonių“, – sakė K. Kallas.

    „Šios derybos bus sudėtingos, ir mes dar nesame tam pasirengę“, – pridūrė ji.

    K. Kallas pabrėžė, kad abi pusės yra „labai arti“, o bendradarbiaudamos galėtų būti stipresnės, tačiau ragino judėti nuosekliai ir neperskubėti.

    JK ir ES: dėmesys gynybai prieš grįžimo derybas

    K. Kallas taip pat nurodė, kad artimiausiu metu Jungtinei Karalystei prasmingiau būtų jungtis prie esamų ES gynybos formatų, o ne kelti klausimą dėl galimų derybų sugrįžti į ES.

    W. Streetingas tikino, kad Londonas siekia artimesnio gynybos bendradarbiavimo su ES, nors pernai atsisakė dalyvauti ES 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų schemoje „Security Action for Europe“ (SAFE).

    Remiantis tuo metu cituotais JK šaltiniais, Londonas nesijungė prie programos, nes nepavyko susitarti su Briuseliu dėl, kaip skelbta, 4–6 mlrd. eurų stojamojo mokesčio, kurį JK Vyriausybė esą laikė neapsimokančiu.

    Tuo pat metu JK politinėje darbotvarkėje išsiskiria naujai išrinkto ministro pirmininko Andy Burnhamo pažadas atkurti ryšius su ES ir stiprinti bendradarbiavimą prekybos, švietimo, energetikos ir gynybos srityse.

    A. Burnhamas taip pat nėra atmetęs galimybės ateityje pradėti derybas dėl JK sugrįžimo į ES kaip visateisės narės, tačiau Briuselyje, pasak straipsnyje aptariamų vertinimų, tvyro nuostata, jog toks procesas būtų ilgas ir politiškai skaldantis.

    W. Streetingas ragino neužbėgti diskusijoms už akių, tačiau ministro pirmininko sprendimą grįžimo temą vėl kelti viešai pavadino politiškai drąsiu.

    Jis taip pat pripažino, kad pasitraukimas iš ES smogė JK ekonomikai ir sumažino šalies galimybes būti tokiai stipriai, kokia galėjo būti.

    Parama Ukrainai ir „Made in Europe“ rizika

    Susitikimuose, pasak publikacijos, daug dėmesio skirta Rusijos tęsiamai agresijai Europoje, įskaitant hibridines atakas, ir didėjančiai Europos atsakomybei teikiant karinę paramą Ukrainai.

    Taip pat aptarta Europos gynybos pramonės bazės ateitis. W. Streetingas teigė, kad žemynui reikia ženkliai plėsti pramoninius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti gynybos poreikius.

    Kartu jis perspėjo, jog ES neturėtų nuslysti į protekcionizmą, kuris galėtų pakenkti pačios Bendrijos tikslams. Šiuos komentarus jis siejo ir su siūlomu „Made in Europe“ pramonės stiprinimo kursu, kuriuo siekiama teikti pirmenybę Europos gamintojams, įskaitant gynybos sektorių.

    JK šiuo metu yra už šios iniciatyvos ribų, nes po „Brexit“ nebepriklauso ES bendrajai rinkai.

  • „M jak miłość“ 1957 serijoje: Anitos sprendimas vykti į Ispaniją išbando santykius su Kamilu

    Serialo „M jak miłość“ 1957 serijoje Anita ir Kamilas atsidurs ties viena sunkiausių savo santykių akimirkų – porai teks rimtai pasikalbėti prieš Anitos išvykimą į Ispaniją.

    Anita (vaidina Melania Grzesiewicz) planuoja kelionę su mama, o Kamilas (Marcin Bosak) į šį sprendimą nereaguos abejingai. Prieš išvykdama ji imsis švelnaus gesto, tačiau neaišku, ar to pakaks, kad jų ryšys atlaikytų artėjančią įtampą.

    Kaip aprašoma, pastarieji mėnesiai porai buvo ypač sunkūs. Bandymas susilaukti vaiko ne suartino, o vis labiau didino atotrūkį – neigiami nėštumo testai Anitai tapo skaudžiais nusivylimais, o jos ryžtas ėmė atsiliepti santykiams.

    Serijoje matyti, kad Anita ir Kamilas sėsis šalia namo Deszczowa gatvėje ir kalbėsis rimtoje, įtemptoje atmosferoje. Nors Anita palies Kamilo ranką, jų ateitis po šio pokalbio lieka atvira, o kelionė gali virsti ilgesne išsiskyrimo pradžia.

    Anitos istorija įgauna papildomą prasmę

    Serialinis išvykimas į Ispaniją turi ir kitą kontekstą – aktorė Melania Grzesiewicz yra paskelbusi, kad daro pertrauką darbe su „M jak miłość“ ir kuriam laikui pasitrauks iš projekto.

    Tai nėra staigus ar galutinis atsisveikinimas su serialu: teigiama, kad sprendimas priimtas pačios aktorės, norinčios naujų profesinių iššūkių, o kūrėjai sutiko su jos laikina nebūtimi.

    Grzesiewicz patvirtino, kad Anita seriale bus rodoma iki dabartinio sezono pabaigos – tikėtina, iki 2026 metų lapkričio pabaigos. Vėliau veikėjos likimas paliekamas atviras, o pati aktorė socialiniuose tinkluose dėkojo žiūrovams ir neatmetė galimybės ateityje sugrįžti.

    Kamilas su Anita į Ispaniją nevyks

    Aprašyme pabrėžiama, kad Anitos kelionė nebus bendras poros sprendimas: ji norės vykti su mama, o Kamilas liks Lenkijoje. Tai reiškia neišvengiamą atskyrimą, kuris santykių krizės metu gali tapti dar sunkesnis.

    Klausimas, ar Kamilas susitaikys su sprendimu, ar dar bandys sulaikyti Anitą, išlieka atviras. Kartu pažymima, kad 1957 serija nėra paskutinė su Melania Grzesiewicz, todėl galutinis atsisveikinimas, jei jis įvyks, dar laukia.

    Kada rodys 1957 seriją?

    1957 „M jak miłość“ serija TVP2 eteryje numatyta 2026 metų lapkričio 16 dieną, pirmadienį, 20.50 val.