CP v2

Blog

  • Fani laukė metus: „Blizzard Entertainment“ patvirtino „Diablo V“, bet įvardijo labai vėlyvą datą

    Fani laukė metus: „Blizzard Entertainment“ patvirtino „Diablo V“, bet įvardijo labai vėlyvą datą

    „Blizzard Entertainment“ oficialiai pranešė pradėjusi kurti „Diablo V“ ir pirmą kartą užsiminė apie planuojamą išleidimo laiką. Nors žinia gerbėjams skamba viltingai, kūrėjai neskuba žadėti greitos premjeros, o pirmoji medžiaga iš žaidimo kol kas itin lakoniška.

    Apie naują dalį paskelbta „BlizzCon 2026“ renginyje, vykusiame Anaheime, Kalifornijoje. Pristatymas tapo vienu pagrindinių programos akcentų, tačiau rodytas trumpas anonsas labiau kūrė nuotaiką nei atskleidė siužetą ar žaidimo mechanikas.

    Publikuotame vaizdo įraše matyti serijai būdinga tamsi estetika ir demoniški motyvai, tačiau konkrečių detalių pateikta mažai. Tokia komunikacija žaidimų industrijoje įprasta ankstyvoje stadijoje, kai studijos siekia patvirtinti kryptį, bet dar vengia įsipareigoti funkcijoms, kurios gali keistis.

    Kartu įvardyta ir preliminari premjeros data: „Diablo V“ planuojama išleisti 2029 metų pavasarį. Tai reiškia ilgesnį laukimą nei dauguma žaidėjų tikėjosi, ypač turint omenyje, kad „Diablo IV“ pasirodė 2023 metais ir nuo tada bendruomenė aktyviai stebi, kaip keičiasi žaidimas.

    Pranešime taip pat pabrėžta lokalizacija, kuri aktuali Lietuvos ir regiono žaidėjams. Įprasta, kad dideli „Blizzard Entertainment“ projektai gauna platų kalbinį palaikymą, o tai dažnai lemia, ar žaidimas starto dieną pasiekia platesnę auditoriją be papildomų barjerų.

    Tuo pat metu internete atsinaujino diskusijos dėl „Diablo IV“ ateities. Dalis žaidėjų baiminasi, kad studija, paskelbusi apie naują dalį, gali mažinti dėmesį dabartiniam žaidimui, tačiau praktikoje didžiosios studijos dažnai dirba keliomis komandomis: viena plėtoja esamą turinį, kita kuria naują projektą.

    Žaidimų rinkoje pastaraisiais metais ryški tendencija ilgesniems kūrimo ciklams, ypač dideliems veiksmo vaidmenų žaidimams. Augant technologiniams reikalavimams, turinio apimtims ir testavimo apimčiai, studijos vis dažniau renkasi ankstyvus anonsus, o realų išleidimą planuoja po kelerių metų, kad išvengtų neįgyvendinamų pažadų ir nuolatinių atidėjimų.

    Kol kas „Blizzard Entertainment“ nepateikė išsamesnės informacijos apie platformas, kainodarą ar tikslesnį turinį, todėl artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kaip bus tęsiamas „Diablo IV“ palaikymas ir kada pasirodys pirmieji „Diablo V“ žaidimo eigos fragmentai.

  • „PlayStation“ pasitraukė iš „Physint“: Hideo Kojimos šnipų žaidimą dabar leis „Xbox“

    „PlayStation“ pasitraukė iš „Physint“: Hideo Kojimos šnipų žaidimą dabar leis „Xbox“

    Nutekinta informacija rodo, kad „PlayStation“ atsitraukė nuo Hideo Kojimos kuriamo projekto „Physint“, o žaidimo leidyba perėjo „Xbox“. Viešai nei „Sony Interactive Entertainment“, nei „Kojima Productions“ detalių nepatvirtino, tačiau pats bendradarbiavimo pasikeitimas jau pripažintas.

    Vienas dažniausiai minimų motyvų – užsitęsę kūrimo terminai ir didėjančios sąnaudos. Teigiama, kad projektas galėjo ne kartą vėluoti, o biudžetas augti labiau, nei buvo planuota, nors konkrečių skaičių ar oficialių dokumentų, kurie tai įrodytų, nepateikta.

    Kitas užkulisinis paaiškinimas siejamas su komerciniais lūkesčiais. Neoficialiai kalbama, kad „Death Stranding“ ir „Death Stranding 2: On the Beach“ finansiniai rezultatai galėjo neatitikti „PlayStation“ prognozių, todėl sprendimas rizikingą, brangų naują projektą finansuoti iš naujo tapo mažiau patrauklus.

    Svarbus veiksnys galėjo būti ir platformų strategija. „Death Stranding“ ilgainiui pasirodė ne tik „PlayStation“, bet ir asmeniniuose kompiuteriuose bei „Xbox“ ekosistemoje, todėl „PlayStation“ galėjo nenorėti prisiimti didžiausios investicijų dalies neturėdama ilgalaikės išskirtinumo garantijos.

    Aišku viena – „Physint“ nėra atšauktas. „PlayStation Studios“ patvirtino, kad pasitraukia iš projekto, kartu viešai įvertino Hideo Kojimos viziją, o „Kojima Productions“ pranešė radusi naują partnerį ir tęsianti kūrimą.

    Rugsėjo 10 dieną studija paskelbė, kad „Physint“ kuriamas toliau bendradarbiaujant su „Xbox“, kuri perima leidėjo ir partnerio vaidmenį. Sutarties sąlygos neatskleistos, taip pat kol kas nepatvirtintas galutinis platformų sąrašas ir išleidimo data.

    „Kojima Productions“ „Physint“ apibūdina kaip veiksmo ir šnipinėjimo žanro žaidimą, todėl natūraliai kyla asociacijos su Hideo Kojimos darbais prie „Metal Gear“ serijos. Vis dėlto studija dar nerodo nei žaidimo eigos, nei konkrečių mechanikų, todėl ankstyvos išvados apie panašumus būtų spekuliacijos.

    „Physint“ bus jau antras didelis „Kojima Productions“ projektas, vystomas kartu su „Xbox“. Pirmasis – siaubo žaidimas „OD“, kuriamas bendradarbiaujant ir su režisieriumi Jordanu Peele, o naujas susitarimas tarp kompanijų minima ir kaip platesnio turinio planų dalis, apimanti kino bei televizijos kryptis.

    Žaidimų rinkoje tokie leidėjų pasikeitimai dažnai atspindi augančias „AAA“ projektų rizikas: ilgi kūrimo ciklai, didėjantys kaštai ir spaudimas garantuoti pardavimus verčia platformų valdytojus atsargiau rinktis, ką finansuoti. Žaidėjams šioje istorijoje svarbiausia tai, kad „Physint“ toliau kuriamas, o galutiniai atsakymai dėl platformų ir išleidimo laiko, tikėtina, paaiškės tik artėjant pilnaverčiam pristatymui.

  • InZOI rimtai meta iššūkį The Sims: „KRAFTON“ ruošia proveržį su DI ir nauju režimu

    InZOI rimtai meta iššūkį The Sims: „KRAFTON“ ruošia proveržį su DI ir nauju režimu

    Gyvenimo simuliatorius „InZOI“, kurį kuria Pietų Korėjos studija „KRAFTON“, toliau sparčiai plečiamas ir vis aiškiau taikosi į „The Sims“ auditoriją. Kūrėjai pristato kryptį, kuri turėtų iš esmės pakeisti žaidimo patirtį: daugiau bendruomeniškumo, realaus laiko sąveikos ir gilesnės kūrybos galimybės.

    „InZOI“ išsiskiria itin realistine vizualine kryptimi, paremta „Unreal Engine“, bei detaliu personažų kūrimo įrankiu. Kūrėjai taip pat integruoja DI sprendimus, kurie skirti palengvinti kūrybą ir praplėsti žaidėjų galimybes kuriant turinį bei istorijas.

    Kas keisis su Canvastown?

    Didžiausia artėjanti naujovė – režimas „Canvastown“, orientuotas į tinklinę patirtį ir statybų sistemą. Kūrėjai žada uždarą ekosistemą, kurioje vienu metu galės dalyvauti iki 50 žmonių, bendrauti, sąveikauti ir realiu laiku vystyti bendrą kaimynystę.

    Žaidėjams bus suteikta laisvė statyti miestą ir formuoti jo aplinką, o sukurtais projektais bus galima dalintis per vidinę platformą „InZOI Canvas“. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai kūrėjai vis dažniau žaidimuose akcentuoja bendruomenių kuriamą turinį ir ilgalaikį įsitraukimą.

    Kodėl tai svarbu „The Sims“ gerbėjams?

    Gyvenimo simuliatorių gerbėjai jau seniai kelia lūkesčius didesniam žanro atsinaujinimui: nuo modernesnių socialinių funkcijų iki pažangesnių kūrybos įrankių. „KRAFTON“ komunikuoja, kad tokio tipo vaidmenų žaidimų esmė nėra vien istorijos pabaiga, o pasaulis, kuriame žmonės gali kartu gyventi, kurti ir dalintis patirtimis.

    Tiesa, net ir ištikimiausi „InZOI“ sekėjai pripažįsta, kad iki pilnai subrendusio, visapusiško simuliatoriaus dar laukia nemažai darbo. Vis dėlto „Canvastown“ ir „InZOI Canvas“ rodo aiškią ambiciją: sukurti gyvą, nuolat besikeičiančią erdvę, kur žaidėjų kuriamas turinys tampa pagrindiniu varikliu.

  • Naujas šaudyklės karalius muša rekordus: „WARDOGS“ vienu metu sutraukė per 400 tūkst. „Steam“ žaidėjų

    Naujas šaudyklės karalius muša rekordus: „WARDOGS“ vienu metu sutraukė per 400 tūkst. „Steam“ žaidėjų

    Pirmojo asmens šaudyklių rinka pastaraisiais metais atrodo perpildyta, o nauji projektai neretai trumpam sužimba ir greitai išblėsta. Dalis žaidimų startuoja su techninėmis bėdomis, o auditorija po kelių savaičių išsisklaido, todėl ilgalaikį proveržį pasiekti darosi vis sunkiau.

    Vis dėlto nauju reiškiniu tapo „WARDOGS“ – britų studijos „BULKHEAD“ sukurta šaudyklė, kuri po pasirodymo ėmė fiksuoti vieną pasiekimą po kito. Kūrėjai pripažino, kad didžiulis susidomėjimas iš pradžių apkrovė tinklo infrastruktūrą, tačiau žaidėjų srautas neslūgo.

    Studija paskelbė, kad „WARDOGS“ pardavimai greitai perkopė 1 250 000 kopijų ribą. Didžiausias dėmesys krypsta į „Steam“ statistiką: vieną savaitgalio vakarą žaidimas sutraukė daugiau nei 400 000 vienu metu prisijungusių žaidėjų, o tai yra kartelė, kurios dažnai nepasiekia net garsiausios karo šaudyklių serijos.

    Kūrėjai teigia sąmoningai pasirinkę atvirą komunikaciją su bendruomene ir reguliariai viešina planus bei būsimus pakeitimus. Pasak studijos, tai šaudyklė, kuriama žanro gerbėjų tiems, kurie nori didelio masto susirėmimų ir daugiau laisvės, o ne griežtai apribotų scenarijų.

    Kas išskiria „WARDOGS“?

    „WARDOGS“ pristatomas kaip didelio masto internetinis „sandbox“ tipo veiksmo žaidimas, kuriame trys frakcijos varžosi dėl įtakos skirtinguose didžiulio žemėlapio sektoriuose. Žaidėjams suteikiama nemažai pasirinkimo, kaip prisidėti prie komandos tikslų, todėl mūšiai gali klostytis labai skirtingai.

    Vienas labiausiai aptariamų sprendimų – vidinis ekonomikos modelis su virtualia valiuta. Ji uždirbama atliekant įvairias užduotis ir veiksmus žemėlapyje, o sukauptos lėšos persikelia į kitus mačus, leidžia tobulinti ginklus ar įsigyti kovinės technikos.

    Kaina „Steam“ platformoje

    „Steam“ parduotuvėje „WARDOGS“ įkainotas 38 eurais. Atsižvelgiant į dabartinį žaidėjų aktyvumą, artimiausiu metu daug lems tai, kaip greitai bus stabilizuojami serveriai ir kaip nuosekliai kūrėjai plės turinį, kad auditorija išliktų ne tik po starto savaitgalio.

  • BRICS ragina laikytis santūrumo Artimuosiuose Rytuose: Iranas ir JAE netikėtai pritarė pareiškimui

    BRICS viršūnių susitikime Delyje priimtame pareiškime šalys paragino laikytis maksimalios santūrumo politikos Artimuosiuose Rytuose ir vengti veiksmų, galinčių dar labiau eskaluoti įtampą. Kreipimąsi palaikė ir Iranas bei Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o tai tarptautiniu mastu įvertinta kaip reikšmingas signalas regione.

    Pareiškime taip pat akcentuojama civilių apsauga, valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo gerbimas bei būtinybė saugoti pasaulinę prekybą. BRICS pabrėžė tiekimo grandinių, energijos srautų ir jūrinio saugumo svarbą, nes bet kokia eskalacija Artimuosiuose Rytuose greitai atsispindi naftos, dujų ir logistikos kainose.

    Kas slypi už Irano ir JAE pritarimo

    Tą pačią dieną Irano prezidentas Masudas Pezeškianas susitiko su Abu Dabio emyrato sosto įpėdiniu Khaledu bin Mohamedu Al Nahyanu. Tai laikoma aukščiausio lygio kontaktu tarp abiejų šalių atstovų per pastarąjį konfliktų ir tarpusavio įtampos etapą.

    Pasak Abu Dabio valdžios pranešimo, susitikime aptarti regioniniai ir tarptautiniai klausimai, saugumas bei stabilumo užtikrinimas. Vis dėlto apie konkrečius susitarimus nepranešta, todėl diplomatinis gestas labiau siejamas su siekiu sumažinti rizikas ir išlaikyti komunikacijos kanalus atvirus.

    Įtampa regione ir tiesioginė rizika ekonomikai

    Pastaruoju metu regione fiksuoti abipusiai Irano ir JAV smūgiai, o tai didina nerimą dėl platesnės eskalacijos. Tarp minimų epizodų nurodomi ir atakų taikiniai JAE teritorijoje, susiję su JAV kariniu buvimu, kas JAE verčia itin jautriai vertinti saugumo klausimus.

    Tokie incidentai ypač svarbūs dėl strateginių jūrinių maršrutų ir energijos eksporto, nuo kurių priklauso ne tik Persijos įlankos valstybės, bet ir pasaulinės rinkos. Dėl to BRICS raginimai saugoti prekybą ir jūrinį saugumą laikomi ne tik politiniu pareiškimu, bet ir ekonominės prevencijos žinute.

    Kas yra BRICS ir kodėl grupė plečiasi

    BRICS iš pradžių sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, tačiau pastaraisiais metais grupė sparčiai plečiasi. Prie jos prisijungė ir kelios sparčiai augančios ekonomikos bei regiono žaidėjai, įskaitant Iraną ir JAE.

    Plėtra sustiprina BRICS kaip alternatyvios daugiašalės platformos svorį, ypač energetikos ir prekybos temose. Tuo pat metu skirtingi narių interesai reiškia, kad bendri pareiškimai dažnai formuluojami taip, kad telktų dėl bendrų tikslų, bet paliktų erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    „Išreiškiame gilų susirūpinimą tolesne įtampos eskalacija ir raginame laikytis maksimalios santūrumo politikos bei vengti veiksmų, galinčių dar labiau pabloginti situaciją“, – sakoma BRICS dokumente.

  • Lenkijos energetikos lūžis stringa: anglies blokai dar laiko sistemą, o dujos ir atomai vėluoja

    Lenkija spartina perėjimą nuo anglies prie atsinaujinančių išteklių ir branduolinės energetikos, tačiau transformacijos tempą riboja vienas esminis veiksnys – tiekimo patikimumas. Energetikos sektoriaus atstovai įspėja, kad artimiausiais metais elektros sistemos stabilumas vis dar labiausiai priklausys nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo.

    Energopomiar vadovas Tomasz Słupik pabrėžia, kad net didėjant vėjo ir saulės elektrinių galiai, anglies blokai išlieka pagrindine atrama, kai gamyba iš OZE svyruoja dėl oro sąlygų. Jo vertinimu, šios priklausomybės greitai pakeisti nepavyks, todėl planuojant anglies blokų išjungimą būtina nuosekliai įvertinti alternatyvių pajėgumų įgyvendinimo rizikas.

    Anglies blokų vaidmuo sistemoje

    Pagal Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus ir sektoriaus duomenis, centralizuotai dispečeruojamoje elektrinių grupėje tebėra kelios dešimtys anglies blokų, kurių bendra pasiekiama galia siekia apie 21 800 megavatų. Šie pajėgumai naudojami ne tik kasdienei gamybai, bet ir kaip rezervas, užtikrinantis sistemos balansą didelio vartojimo ar mažos vėjo ir saulės generacijos laikotarpiais.

    Praėjusiais metais daugiau kaip pusė Lenkijoje pagamintos elektros energijos vis dar buvo iš anglies, todėl staigus atsitraukimas nuo šio kuro reikštų didesnę riziką tiek tinklų balansavimui, tiek tiekimo saugumui. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis blokų dar yra palyginti geros techninės būklės, tačiau kitiems brangūs remontai ir modernizacijos gali tapti ekonomiškai nebeprasmingi.

    Didžiausia rizika – vėluojantys pakaitiniai pajėgumai

    Lenkijos planuose anglies generaciją turi pakeisti dujomis kūrenami kombinuoto ciklo blokai, vėliau – branduolinė energetika, o kartu sparčiai augtų OZE dalis ir energijos kaupimas. Tačiau didelė dalis šių projektų, kaip pripažįsta pramonės dalyviai, susiduria su įprastais inžineriniais ir tiekimo grandinių vėlavimais.

    Pasak T. Słupiko, dujų jėgainių statybose kelių mėnesių nuslydimai nuo grafiko yra dažnas reiškinys, o kai kuriais atvejais vėlavimai užsitęsia ilgiau. Situaciją apsunkina ir globalus investicijų bumas dujinėje energetikoje, siejamas su sparčiu duomenų centrų plėtojimu ir dėl to didėjančia elektros paklausa, kuri sustiprina konkurenciją dėl įrangos, ypač dujų turbinų.

    „Lenkijos energetikos transformacijoje svarbiausias rizikos veiksnys yra garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, kuris šiuo metu priklauso nuo anglies blokų prieinamumo ir greitai nepasikeis“, – sakė Tomasz Słupik.

    Dar vienas neapibrėžtumas – branduolinių projektų terminai. Nors Lenkija siekia pastatyti pirmąsias atomines elektrines, tokio masto projektai pasaulyje dažnai susiduria su sudėtingais licencijavimo, tiekimo, rangos ir finansavimo etapais, todėl sistemai reikia tarpinio sprendimo, kuris užtikrintų patikimą bazinę ir manevrinę generaciją.

    Didėjant OZE daliai, įtampa auga ir dėl technologinių spragų, ypač ilgalaikio energijos kaupimo. Kol nėra pakankamai didelių kaupimo pajėgumų, tinklams reikia greitai reguliuojamų šaltinių, o praktikoje dažniausiai pasirenkami dujų blokai, kurių įgyvendinimą dabar riboja įrangos prieinamumas ir terminai.

    Ką tai reiškia artimiausiems metams?

    Ekspertai Lenkijoje vis dažniau kalba apie poreikį parengti detalią anglies blokų naudojimo iki 2040 metų analizę ir suderintą išjungimo grafiką, kuriame būtų aiškiai atskirta, kurie blokai galėtų būti palikti strateginiam rezervui. Toks planavimas turėtų būti derinamas su perdavimo sistemos operatoriumi, kad nauji pajėgumai būtų įtraukiami tik patvirtinus jų realų prieinamumą sistemos bandymais.

    Kita diskusijos kryptis – ekonominiai mechanizmai. Dalis anglies blokų Lenkijoje dar remiasi pajėgumų rinkos schema, tačiau po 2028 metų dabartinės taisyklės keičiasi, todėl kyla klausimas, kaip finansuoti blokų išlaikymą pereinamuoju laikotarpiu. Jei sprendimas nebus rastas, ekonominė logika skatintų greitesnį blokų uždarymą, o tai didintų tiekimo riziką.

    Apibendrinant, Lenkijos perėjimas nuo anglies prie OZE ir branduolinės energetikos juda į priekį, tačiau artimiausiu metu sistemos saugumo dilema išlieka: anglies blokai dar būtini, o jų pakaitos projektai, ypač dujiniai ir branduoliniai, gali vėluoti. Todėl pagrindinis transformacijos uždavinys tampa ne tik diegti naujus pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad senieji būtų išjungiami tik tada, kai nauji realiai gali perimti jų vaidmenį.

  • Lenkijos regioniniai oro uostai sparčiai auga: šešiuose portuose sutelkta didžioji dalis keleivių srauto

    Lenkijos regioniniai oro uostai pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių šalies transporto augimo variklių. Valstybės plėtros banko BGK apžvalgoje pabrėžiama, kad jų perspektyvos išlieka palankios, tačiau atskirų oro uostų tempai vis labiau skirsis.

    BGK duomenimis, Lenkijos oro uostų keleivių skaičius nuo 8,8 mln 2004 metais išaugo iki 66,1 mln 2025 metais. Tuo pat metu regioninių oro uostų dalis bendrame keleivių sraute padidėjo nuo 33 proc. iki 64 proc., todėl didžiausia apkrova tenka būtent ne sostinei.

    Didžioji dalis regioninių srautų koncentruojasi šešiuose didžiausiuose oro uostuose: Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose, Poznanėje ir Modline, kuriuose pernai aptarnauta 38,7 mln keleivių. Palyginimui, Varšuvos Šopeno oro uoste buvo aptarnauta 24,1 mln keleivių, tad regioniniai mazgai jau priartėjo prie pagrindinio šalies vartų pagal apimtis.

    Kas stumia augimą?

    BGK išskiria kelis veiksnius, kurie turėtų ir toliau palaikyti regioninių oro uostų plėtrą: augančias gyventojų pajamas, didėjančią mobilumo paklausą, turizmo atsigavimą Europoje ir stiprias žemų kainų vežėjų pozicijas. Praktikoje tai reiškia didesnį skrydžių dažnį į populiarias kryptis ir greitesnį regionų prisijungimą prie Europos maršrutų tinklo.

    Eurocontrol vidutinio laikotarpio prognozė rodo, kad 2026–2032 metais Lenkijos oro uostų srautas turėtų augti vidutiniškai 2,5 proc. per metus. Regioniniams oro uostams prognozuojamas didesnis tempas – apie 2,9 proc., kas atspindi augantį keleivių pasirinkimą skristi iš arčiau namų.

    Augimas bus nevienodas

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad didžiausią potencialą turi oro uostai, aptarnaujantys ekonomiškai stiprias metropoles ir turizmo regionus. Tuo metu mažesniems oro uostams didesnę įtaką darys konkurencija dėl maršrutų, oro linijų strategija ir vietos paklausos sezoniškumas.

    Regioninių oro uostų valdytojai vis dažniau ieško papildomų pajamų šaltinių, kad mažintų priklausomybę nuo keleivių srauto svyravimų. BGK mini krovinių pervežimų plėtrą, orlaivių techninės priežiūros ir remonto infrastruktūrą (MRO) bei didelių teritorijų panaudojimą žaliosios energijos gamybai.

    IATA prognozėse teigiama, kad Lenkijoje keleivių skaičius gali augti apie 5 proc. per metus ir 2032 metais pasiekti 93 mln. Iš jų 62 mln turėtų keliauti per regioninius oro uostus, o ilgesnėje perspektyvoje iki 2040 metų bendras srautas gali siekti 114 mln, įskaitant reikšmingą dalį naujajame CPK bei regioniniuose uostuose.

  • „Revolut“ patvirtino duomenų nutekėjimą: sukčiai gavo klientų dokumentų kopijas ir kontaktus

    Kas įvyko ir kokie duomenys atskleisti?

    Finansinių paslaugų platforma „Revolut“ informavo apie incidentą, kai, gavusi apgaulingą užklausą, pati perdavė dalies klientų duomenis sukčiams. Sukčius apsimetė valstybinės institucijos atstovu ir pateikė prašymą iš adreso, panašaus į realios agentūros domeną, todėl užklausa iš pradžių atrodė patikima.

    Incidentas, pasak bendrovės, palietė ribotą klientų skaičių. „Revolut“ nurodė, kad pačios sistemos ir klientų lėšos nebuvo pažeistos, tačiau dalis informacijos vis dėlto pateko į nusikaltėlių rankas.

    Perduotų duomenų apimtis buvo reikšminga: tarp jų minimi vardas ir pavardė, gimimo data, profesija, korespondencijos adresas, el. pašto adresas ir telefono numeris. Be to, sukčiai gavo ir tapatybės dokumentų kopijas, pavyzdžiui, pasų arba vairuotojo pažymėjimų, taip pat klientų pateiktas nuotraukas, darytas tapatybei patvirtinti.

    Kaip reagavo „Revolut“ ir ką daro institucijos?

    Nustačiusi pažeidimą, bendrovė teigia užblokavusi kanalą, per kurį buvo siunčiami apgaulingi prašymai, ir informavusi susijusią instituciją. Taip pat pranešta teisėsaugai, duomenų apsaugos priežiūros institucijoms ir finansų rinkos reguliuotojams.

    Tokie atvejai paprastai priskiriami tikslinėms socialinės inžinerijos atakoms, kai nusikaltėliai siekia priversti organizaciją atskleisti duomenis, o ne įsilaužti į sistemas. Ekspertai pabrėžia, kad net ir brandžiose įmonėse viena sėkminga apgaulė gali suveikti, jei procesai nepritaikyti labai tikroviškoms apsimetinėjimo schemoms.

    Ką tai reiškia klientams?

    Kadangi nutekėjo kontaktiniai ir tapatybės duomenys, klientams išauga rizika sulaukti tikslingų sukčiavimo bandymų: apgaulingų skambučių, žinučių ar el. laiškų, kuriuose panaudojama reali asmeninė informacija. Ypač jautrus aspektas yra dokumentų kopijos ir tapatybės patvirtinimo nuotraukos, kurios gali būti naudojamos bandant prisistatyti kitu asmeniu.

    Tokiose situacijose dažniausiai rekomenduojama itin atsargiai vertinti prašymus pateikti prisijungimo kodus, patvirtinimo žinutes ar mokėjimų autorizacijas. Jei kyla įtarimų, saugiausia pačiam inicijuoti kontaktą su paslaugos teikėju per oficialų programėlės kanalą, o ne atsakyti į gautą žinutę ar skambutį.

  • Irano laivas apšaudytas Hormūzo sąsiauryje: žuvęs žmogus, Teheranas dar aiškinasi, kas smogė

    Hormūzo sąsiauryje sekmadienį apšaudytas Irano prekybinis laivas, pranešė Irano valstybinė žiniasklaida. Skelbiama, kad per incidentą žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.

    Valstybinė naujienų agentūra IRNA nurodė, kad kol kas nėra nustatyta, iš kur buvo paleistas sviedinys ar raketa. Incidentas įvyko netoli Kešmo salos, kuri yra strategiškai svarbioje laivybos zonoje.

    JAV kariuomenė pranešimų apie apšaudymą viešai nekomentavo. Tuo pat metu regione tęsiantis įtampai, bet koks incidentas Hormūzo sąsiauryje iš karto sulaukia tarptautinio dėmesio, nes šiuo maršrutu keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų.

    Diplomatinės derybos ir griežta retorika

    Iranas anksčiau informavo, kad pirmadienį regiono šalių užsienio reikalų ministrai turėtų susitikti aptarti Irano ir Omano pastangų dėl laivybos sąsiauryje valdymo. Vis dėlto Bahreinas jau paskelbė nedalyvausiantis susitikime, o tai rodo, kad vieningos regiono pozicijos pasiekti gali būti sudėtinga.

    Teheranas taip pat pabrėžė, kad susitarimas su Omanu savaime nereiškia laisvos laivybos atkūrimo. Irano prezidentas Mahmoudas Pezeškianas interviu teigė, jog vandens kelias būtų atvertas tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos nutrauktų, Irano teigimu, taikomą blokadą.

    Įtampą dar labiau pakurstė radikalus Irano dienraštis „Kayhan“, raginęs į bet kokį išpuolį prieš Irano tanklaivį atsakyti atakomis prieš kitus tanklaivius regione. Leidinys perspėjo, kad tokia eskalacija galėtų sukelti precedento neturintį naftos pasiūlos trūkumą ir sukrėsti pasaulio ekonomiką.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks jautrus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, kuriame net trumpalaikiai trikdžiai dažnai sukelia naftos kainų šuolius ir didina draudimo bei logistikos kaštus. Dėl to tiek valstybės, tiek rinkos dalyviai itin jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie apšaudymus, sulaikymus ar naujus tranzito ribojimus.

    Iranas pastaraisiais mėnesiais ėmė reikalauti, kad laivai gautų jo leidimus tranzitui per sąsiaurį, argumentuodamas tai saugumo ir suvereniteto motyvais. Taip pat svarstoma įvesti mechanizmą, pagal kurį būtų renkami mokesčiai už paslaugas, susijusias su tranzitu.

    Kol kas nėra aišku, ar naujausias apšaudymo atvejis yra pavienis incidentas, ar platesnės eskalacijos dalis. Tačiau pats faktas, kad Teheranas dar nenustatė smūgio šaltinio, kelia papildomų klausimų dėl saugumo sąsiauryje ir galimų tolesnių atsakomųjų žingsnių.

  • Skaitmeninė kasybos revoliucija po žeme: DI, duomenys ir automatizacija keičia, bet centre lieka žmogus

    Po žeme vyksta tylus, bet spartus kasybos virsmas: vis daugiau įrangos renka duomenis, bendrauja tarpusavyje ir leidžia procesus valdyti nuotoliniu būdu. Ekspertai pabrėžia, kad technologijų tikslas nėra išstumti žmogų, o sumažinti rizikas ir padėti dirbti saugiau.

    Ši kryptis buvo akcentuota Katovicuose vykusioje „Future Mining Forum & Expo“ konferencijoje, kur diskutuota apie skaitmenizaciją, autonomines sistemas ir duomenų analizę kasyboje. Dalyviai sutaria: produktyvumas svarbus, tačiau pagrindinis matas išlieka darbuotojų sauga ir sprendimų patikimumas.

    Automatizacija, kuri turi ribas

    Viena ryškiausių tendencijų – pramoninis daiktų internetas ir mašinų tarpusavio sąveika. Kai kalnakasybos kombainas, konvejeriai, atramų valdymo sistemos ir stebėsena keičiasi duomenimis realiu laiku, galima ne tik matyti situaciją, bet ir greičiau aptikti nukrypimus.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kasyba išlieka itin dinamiška aplinka, kur ne viską įmanoma iš anksto numatyti ir „užprogramuoti“. Todėl visiškas žmogaus pašalinimas iš proceso nėra realistiškas scenarijus: net ir didėjant automatizacijai, kritinėse situacijose svarbiausios išlieka patirtis, sprendimų priėmimas ir atsakomybė.

    „Ten, kur nėra pasikartojimo ir nuspėjamumo, reikalingas žmogus“, – sakė kasybos automatizavimo ekspertas Karol Bartodziej.

    Palydovai, kurie gali įspėti anksčiau

    Skaitmenizacija kasyboje plečiasi ir į paviršiaus rizikų valdymą. Palydovinė stebėsena, paremta radarinių duomenų analize, leidžia vertinti žemės paviršiaus poslinkius ir deformacijas, o tai padeda anksčiau pastebėti galimus pavojus bei nukreipti patikras ten, kur rizika didžiausia.

    Tokie sprendimai ypač aktualūs regionams, kuriuose kasybos poveikis apima dideles teritorijas, o rizikos nėra lokalios vienoje vietoje. Ekspertai pabrėžia, kad didelė dalis palydovinių duomenų gali būti prieinama be papildomo mokesčio, tačiau realius kaštus lemia apdorojimas, modeliavimas ir integracija su įmonių sprendimų priėmimo procesais.

    DI kasyboje: nauda, bet su kontrolės taisyklėmis

    DI sprendimai kasyboje jau taikomi analitikai, įrangos darbo optimizavimui ir incidentų prevencijai. Vis dėlto konferencijoje kartota mintis, kad kasybos įmonėms svarbu vengti „algoritmų valdoma kasykla“ naratyvo ir vietoj to kurti aiškiai pamatuojamus naudojimo scenarijus: trumpesnį užduočių atlikimo laiką, tikslesnius sprendimus ir didesnį saugumą.

    Didelė tema – duomenų apsauga ir jų kontrolė. Praktikoje tai reiškia DI įrankius, veikiančius organizacijos infrastruktūroje, kad jautrūs duomenys nepatektų išoriniams tiekėjams, o naudojimas būtų audituojamas ir atsekamas. Tai tampa ypač svarbu, kai DI diegiamas plačiai – nuo vidinių asistentų iki techninės priežiūros prognozavimo modelių.

    „Technologija turi likti žmogaus kontrolėje, o jautrūs duomenys negali palikti įmonės infrastruktūros“, – sakė Wojciech Brodziński.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad augant duomenų kiekiui, jų interpretacija netampa automatinė: svarbu ne tik rinkti rodiklius, bet ir suprasti procesų seką, trikdžių pasikartojimą bei realią darbo eigą. Dėl to vis dažniau kalbama apie perėjimą nuo duomenų „kasimo“ prie procesų analizės, kai iš skaitmeninių pėdsakų atkuriamas faktinis veiklos ciklas.

    Galiausiai, skaitmeninė kasykla vis labiau suprantama kaip sujungta kiberfizinė sistema, kurioje būtina derinti automatiką, informacines sistemas, duomenų srautus, tiekimo grandines ir kibernetinį saugumą. Kuo daugiau sujungtų įrenginių ir platformų, tuo didesnė potenciali atakos „paviršiaus“ zona, todėl sauga čia apima ir fizinį, ir skaitmeninį lygmenį.