CP v2

Blog

  • Humanoidinis robotas įkopė į Chimborazo: kūrėjai užsimojo įveikti ir Everesto maršrutą

    Humanoidinis robotas įkopė į Chimborazo: kūrėjai užsimojo įveikti ir Everesto maršrutą

    Humanoidiniai robotai vis dažniau demonstruoja įspūdingus triukus laboratorijose, tačiau tikrasis jų pajėgumo testas prasideda sudėtingoje, nenuspėjamoje aplinkoje. Tokią ribinę situaciją pademonstravo projektas, kurio metu humanoidinis robotas Pemba pasiekė Ekvadoro ugnikalnio Chimborazo aukštikalnes.

    Projekto autoriai skelbia, kad Pemba, sukurtas remiantis „Unitree G1“ platforma, bandymų metu pasiekė maždaug 6 200 metrų aukštį virš jūros lygio. Iniciatyvą koordinuoja inžinierius Pablo Berlanga Boemare, o ilgalaikis tikslas – perkelti bandymus į Himalajus ir patikrinti, kaip humanoidinis robotas veiktų artėjant prie 8 000 metrų zonos.

    Sumanymo esmė nėra vien rekordas ar reklaminis žygis. Kūrėjai siekia įvertinti, ar ateityje humanoidiniai robotai galėtų pakeisti žmones stebint sunkiai pasiekiamas vietoves, kur nuolatinė infrastruktūra kainuotų brangiai, o darbas būtų pavojingas.

    Tokiose situacijose vienas mobilus įrenginys su kameromis, jutikliais, DI ir ryšiu galėtų patruliuoti didelius plotus ir rinkti duomenis realiuoju laiku. Tai galėtų būti pritaikoma nelegalios miškų kirtimo veiklos fiksavimui, laukinės gyvūnijos stebėsenai ar klimato kaitos ženklų, pavyzdžiui, ledynų traukimosi, dokumentavimui.

    Vis dėlto Chimborazo bandymas nebuvo visiškai autonominis. Kūrėjų pateiktais duomenimis, robotas savarankiškai judėjo atkarpose, kur šlaito nuolydis buvo mažesnis nei 30 laipsnių, o statesnėse ir techniškai sudėtingesnėse vietose jį pernešdavo ekspedicijos komanda.

    Inžinierių teigimu, svarbiausia buvo patikrinti mechaniką ir valdymo sistemas aplinkoje, kuri ypač nepalanki elektronikai. Dideliame aukštyje įprasta susidurti su staigiais orų pokyčiais, žema temperatūra ir reta atmosfera, o tai tiesiogiai veikia baterijų našumą, variklių darbą ir jutiklių stabilumą.

    Siekiant sumažinti rizikas, robotui pritaikyti šilumos valdymo sprendimai ir papildoma izoliacija, integruota į apsauginį apdangalą. Kūrėjai remiasi ir ankstesniais bandymais šalto klimato sąlygomis, kai panašios klasės įrenginiai buvo testuojami itin žemoje temperatūroje.

    Kitas etapas, pasak projekto komandos, būtų bandymai Nepale, maršrute nuo bazinės stovyklos iki aukštųjų stovyklų zonoje, kur aukštis artėja prie 8 000 metrų. Ten toks robotas teoriškai galėtų rinkti mokslinius duomenis, padėti paieškos ir gelbėjimo operacijose ar prisidėti prie šiukšlių surinkimo, kuris Everesto regione tapo opia problema.

    Tačiau ambicingam planui gali kliudyti ne tik techniniai apribojimai, bet ir teisinė bazė. Kūrėjai atkreipia dėmesį, kad robotų naudojimas didelės rizikos ekspedicijose nėra aiškiai reglamentuotas, todėl reikėtų taisyklių dėl atsakomybės, saugos ir leidimų.

    Robotų bandymai kalnuose vis dažniau vertinami kaip viena griežčiausių realaus pasaulio laboratorijų, kur išryškėja konstrukcijos silpnybės. Jei humanoidiniai robotai išmoktų patikimai veikti šaltyje, aukštyje ir riboto ryšio sąlygomis, tai atvertų kelią platesniam jų panaudojimui ekstremaliose misijose, įskaitant poliarinius tyrimus ar sudėtingas gelbėjimo užduotis.

  • Naujas Crazy Taxi ir DI audra: „SEGA“ paaiškino, kaip iš tiesų buvo naudojami įrankiai

    Naujas Crazy Taxi ir DI audra: „SEGA“ paaiškino, kaip iš tiesų buvo naudojami įrankiai

    Po ilgos pertraukos paskelbus apie naują serijos „Crazy Taxi“ dalį „Crazy Taxi: World Tour“, žaidėjų bendruomenėje nuotaikos iš pradžių buvo itin pozityvios. Daugeliui tai tapo ženklu, kad franšizė pagaliau grįžta į pilnavertį konsolių ir kompiuterių segmentą, o ne apsiriboja mobiliaisiais leidimais.

    Tačiau džiaugsmą greitai pakeitė ginčai dėl to, kaip kuriant žaidimą buvo pasitelktas dirbtinis intelektas. Žaidimo aprašyme „Steam“ platformoje atsiradę paaiškinimai apie generatyvinių DI įrankių naudojimą daliai žaidėjų sukėlė pyktį ir nusivylimą, ypač dėl kūrybos skaidrumo ir autorystės klausimų.

    „SEGA Corporation naudojame generatyvinį dirbtinį intelektą kaip pagalbinį įrankį kūrėjams, kad galėtume pasiūlyti geresnį turinį žaidėjams ir leisti kūrėjams labiau susitelkti į kūrybines užduotis. Kurdami Crazy Taxi: World Tour naudojome tokius įrankius. DI nebuvo naudojamas atlikėjų, pasirodančių žaidime, atžvilgiu“, – teigiama „Steam“ pateiktame paaiškinime.

    Diskusijoms įsibėgėjus, į klausimus sureagavo ir serijos kūrėjas Kenji Kanno. Jo teigimu, generatyvinis DI buvo naudojamas tik kaip orientyras kūrybiniame procese, o galutiniai sprendimai ir turinys buvo sukurti žmonių.

    „Naudojome tai kaip nuorodą, kad menininkai galėtų sugeneruoti daugiau idėjų, o tada, į jas pažiūrėję, nuspręstų, kas atitinka ieškomą kryptį, ir pagal tai nupieštų tikrą grafiką. Visi kūrėjų darbai, nuo programavimo iki išteklių, sukurti žmonių. Vienintelis DI panaudojimas buvo kaip atspirties taškas, kuris tapo pavyzdžiu tam, kas pateko į žaidimą“, – sakė Kenji Kanno.

    Tokie pareiškimai atspindi platesnę industrijos tendenciją: didžiosios studijos vis dažniau kalba apie DI kaip apie produktyvumo įrankį, bet kartu susiduria su auditorijos reikalavimu aiškiai apibrėžti ribas. Pastaraisiais metais žaidėjai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad generatyvinės technologijos galėjo pakeisti žmonių darbą, ypač vizualinėje kūryboje, tekste ar įgarsinime.

    Praktikoje vienas svarbiausių klausimų lieka skaidrumas: kur tiksliai DI naudotas, kokiems duomenims ar šaltiniams jis buvo pritaikytas ir ar tai nepažeidžia kūrėjų teisių. Dėl to vis dažniau matoma, kad platformose pateikiami atskiri įspėjimai apie DI panaudojimą, o studijos priverstos detaliau aiškinti, ar generuotas turinys pateko į galutinį produktą.

    Nors „SEGA“ pabrėžia, kad „Crazy Taxi: World Tour“ turinį kūrė žmonės, šis atvejis rodo, kaip greitai DI tema gali tapti reputacijos išbandymu net ir tada, kai jis naudojamas tik idėjoms generuoti. Žaidėjų lūkesčiai šiandien yra aiškūs: ne tik gera žaidimo kokybė, bet ir atviras, patikrinamas kūrybos procesas.

  • Hideo Kojima naudoja DI, bet perspėja: tikri šedevrai ateis po 50 metų – štai ką jis sako

    Hideo Kojima naudoja DI, bet perspėja: tikri šedevrai ateis po 50 metų – štai ką jis sako

    Žaidimų kūrėjas Hideo Kojima pripažįsta naudojantis dirbtinį intelektą, tačiau abejoja, ar ši technologija artimiausiu metu pajėgi sukurti tikrą meną. Interviu jis pabrėžė, kad kūryba jam yra ne algoritmų kombinacijos, o gyvas patyrimas ir žmogaus sprendimai.

    Pastarosiomis savaitėmis Kojima pats dalyvavo projekte, kuriame buvo pasitelkti DI įrankiai: jis nusifilmavo trumpame meniniame darbe, sukurtame kartu su režisieriumi Nicolasu Windingu Refn. Kūrinys buvo kurtas mados namams „Prada“, o technologijos, pasak kūrėjų, padėjo įgyvendinti vizualinę idėją.

    „Menas yra gyvenimas, o kambaryje, kuriame gimsta kūrinys, turi būti gyvi žmonės“, – sakė Hideo Kojima.

    Kūrėjas DI labiau vertina kaip priemonę, padedančią sutvarkyti rutiną ir pagreitinti ilgus gamybos procesus, o ne kaip pakaitalą kūrybiniam sprendimui. Tokia laikysena atspindi platesnę industrijos tendenciją, kur DI dažniau diegiamas lokaliose užduotyse, pavyzdžiui, testavime, lokalizacijoje, prototipų kūrime ar vidinių įrankių automatizavime.

    Kojimos požiūris daliai gerbėjų atrodo netikėtas, nes anksčiau jis ne kartą kalbėjo apie susidomėjimą pažangiomis technologijomis. Viešumoje buvo minėta ir „Valve“ vadovo Gabe’o Newello žinutė, kurioje teigta, kad Kojima jau anksčiau rodė didelį dėmesį DI krypčiai ir jos potencialui ateities projektuose.

    Šiuo metu Kojimos studija dirba ties keliais ambicingais projektais. Tarp jų minimas siaubo žanro kūrinys „OD“, kuriamas „Xbox“ platformai, taip pat „Physint“, pristatomas kaip dvasinis slaptumo žaidimų krypties tęsinys, artimas „Metal Gear Solid“ tradicijai.

    Diskusija apie DI kūryboje žaidimų industrijoje vis aštresnė, o nuomonės išsiskiria. Vieni vadovai DI vadina įprastu darbo įrankiu, o dalis scenaristų ir aktorių pabrėžia, kad generuojamas turinys neturėtų pakeisti žmogaus vaizduotės ir autorių teisių saugomų kūrybinių sprendimų.

    Pasak Kojimos, tikrojo lūžio gali tekti laukti ilgai, nes technologijai dar trūksta to, kas kūryboje svarbiausia: patirties, konteksto ir žmogiško netobulumo. Jo vertinimu, jei DI kada nors ir sukurs kūrinius, kurie bus laikomi tikra kūryba, tai gali įvykti tik po kelių dešimtmečių.

  • Šaukštas krakmolo ir triukas darže: morkos sudygsta greičiau, o derlius stebina

    Morkų sėja daugeliui daržininkų tampa kantrybės išbandymu: sėklos smulkios, dygimas lėtas, o lysvėje dažnai atsiranda tuščių tarpų. Vienas pastaraisiais metais išpopuliarėjęs metodas siūlo paprastą sprendimą – sėklas sėti ne „sausai“, o krakmolo geliu.

    Ši technika vadinama skystąja sėja. Jos esmė paprasta: kukurūzų krakmolas sumaišomas su karštu vandeniu, masė atvėsinama, o į atvėsusį gelį įmaišomos morkų sėklos. Mišinį patogu supilti į sandarų maišelį, o vėliau, nukirpus mažą kampą, išspausti į paruoštas vageles.

    Skystoji sėja ypač naudinga morkoms, nes jos dygsta lėtai ir jautriai reaguoja į drėgmės svyravimus. Gelis padeda sėkloms tolygiau pasiskirstyti, lengviau palaikyti drėgmę, o kartu sumažina riziką, kad dalis sėklų liks per giliai arba bus išplauta laistant.

    Kodėl tai padeda dygimui?

    Praktikoje šis būdas dažnai derinamas su išankstiniu „pažadinimu“, kai sėklos trumpai palaikomos drėgnoje terpėje, kad dygimo procesas prasidėtų dar iki sėjos. Būtent todėl dalis daržininkų pastebi greitesnį ir tolygesnį sudygimą, palyginti su įprastu sėjimu.

    Svarbu suprasti, kad krakmolo gelis nėra trąša ir savaime derliaus „nepadvigubina“ – jis labiau padeda suvaldyti dvi dažnas problemas: netolygų sėklų išdėstymą ir drėgmės trūkumą ankstyviausiu dygimo laikotarpiu. Kad morkos būtų tiesios ir stambios, vis tiek būtina puri, nekietėjanti dirva ir saikingas laistymas.

    Yra ir kitų alternatyvų

    Krakmolas nėra vienintelis pasirinkimas skystajai sėjai. Kai kurie daržininkai vietoj jo naudoja tapetų klijus, tačiau čia būtinas atsargumas: reikia rinktis produktą be fungicidų ir kitų priedų, kurie gali pakenkti sėkloms ar dirvos gyvybingumui.

    Jei krakmolo po ranka nėra, panašų efektą gali suteikti miltų ir vandens mišinys, tik svarbu nepadaryti jo per tiršto, kad sėklos galėtų „kvėpuoti“. Kitas populiarus kelias – sėklų daiginimas drėgname popieriniame rankšluostyje sandariame maišelyje, o sudygusias sėklas sėti itin atsargiai.

    Norintiems maksimaliai tikslaus išdėstymo patogus sprendimas – sėklų juostos, kuriose sėklos jau būna įtvirtintos vienodais atstumais. Socialiniuose tinkluose paplito ir naminis variantas, kai sėklos klijuojamos tarp popieriaus sluoksnių, tačiau sėkmė čia labai priklauso nuo drėgmės kontrolės ir to, ar klijų mišinys netrukdo dygti.

    Skystoji sėja gali pasiteisinti ne tik morkoms. Panašiai dažnai sėjamos ir kitos smulkias sėklas turinčios daržovės, pavyzdžiui, salierai ar pastarnokai, nes pagrindinė nauda išlieka ta pati – tolygesnė sėja ir stabilesnės sąlygos daigams startuoti.

  • Snoop Dogg atskleidė staigmeną: Tupaco Shakuro atvaizdas atgims „Sega“ žaidime

    Snoop Dogg atskleidė staigmeną: Tupaco Shakuro atvaizdas atgims „Sega“ žaidime

    Tupaco Shakuro atvaizdas bus panaudotas naujame vaizdo žaidime „Stranger Than Heaven“, kuriam pristatymo metu dėmesio netrūko ir dėl Snoop Doggo dalyvavimo. Apie tai reperis pranešė per Los Andžele vykstantį „Summer Game Fest“, vieną didžiausių žaidimų industrijos renginių.

    „Stranger Than Heaven“ kuria RGG Studio, o leidėja yra „Sega“. Oficialiame aprašyme teigiama, kad tai bus veiksmo ir nuotykių žaidimas, kurio istorija apims net 50 metų laikotarpį ir bus siejama su studijos kuriamų kriminalinių dramų stilistika.

    Projekte numatyta ir ryški muzikinė kryptis, todėl kūrėjai telkia žinomus atlikėjus. Snoop Dogg žaidime įkūnys personažą vardu Orfėjas, o kartu su juo dalyvauja ir kiti muzikos pasaulio vardai, tarp jų Tori Kelly, Ado ir Satoshi Fujihara.

    Tupacas žaidime pasirodys kaip personažas Amaru, taip tiesiogiai primenant jo antrąjį vardą. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendimai dėl reperio atvaizdo naudojimo priimami prižiūrint Amaru Entertainment, organizacijai, kuri administruoja Tupaco kūrybinį palikimą.

    Skaitmeninių atvaizdų panaudojimas pramogų industrijoje pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų: menininkų įvaizdžiai atgaivinami koncertuose, filmuose ir žaidimuose, o tam pasitelkiamos licencijos bei pažangios vaizdo kūrimo technologijos. Tokie projektai kelia ir klausimų dėl etikos bei sutikimo ribų, todėl teisių valdytojų priežiūra čia tampa esmine.

    Pranešama, kad „Stranger Than Heaven“ išleidimo data numatyta 2027 metų sausio 15 dieną. Tupacas Shakuras žuvo po šaudynių Las Vegase ir mirė ligoninėje 1996 metų rugsėjo 13 dieną, būdamas 25 metų.

  • Mediterrane įvertintas per mažai: šis produktas gali akimirksniu pakeisti makaronus ir salotas

    Kaparėliai daugeliui pažįstami kaip ryškaus, sūraus ir rūgštoko skonio priedas, tačiau Viduržemio jūros virtuvėje vis dažniau atrandama ir kita kapario augalo dalis – kapario lapai. Jie konservuojami sūryme arba alyvuogių aliejuje ir dėl švelnesnės tekstūros bei subtilesnio skonio tinka kur kas platesniam patiekalų ratui.

    Kapario lapai išlaiko būdingą jūrinį sūrumą, tačiau nėra tokie intensyvūs kaip patys kaparėliai, kurie gaminami iš neprasiskleidusių žiedpumpurių. Dėl to lapai dažniau naudojami kaip užbaigiamasis akcentas, kai norisi gaivumo ir balanso, bet ne per aštraus skonio šuolio.

    Kas yra kapario lapai?

    Kapario krūmas (Capparis spinosa) paplitęs šiltuose Viduržemio jūros regionuose, ypač pietų Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Šiaurės Afrikoje. Maistui dažniausiai renkami žiedpumpuriai, tačiau renkami ir lapai, kurie po konservavimo tampa minkštesni ir lengviau kramtomi.

    Konservavimas sūryme suminkština natūraliai tvirtesnę lapų struktūrą, todėl jie tampa elastingi ir patogūs dėti ant sumuštinių ar į salotas. Skonis išlieka sūrus, žoliškas ir gaivus, bet mažiau koncentruotas nei kaparėlių, todėl tinka ir tiems, kurie kaparėlius laiko per intensyviais.

    Kaip juos naudoti virtuvėje?

    Dažniausiai kapario lapai naudojami kaip garnyras arba paskutinis sluoksnis, kai patiekalui norisi suteikti ryškesnį kontūrą. Jie ypač dera su daržovių salotomis, žuvimi, vištiena, sumuštiniais ir makaronais, nes papildo patiekalą sūrumu ir lengva rūgštele.

    Salotose kapario lapai gerai susišaukia su pomidorais, agurkais, alyvuogėmis ir sūriais, taip pat su rukola ar kitomis aštresnėmis žalumynų rūšimis. Makaronuose juos galima smulkiai supjaustyti ir įmaišyti į padažą arba berti ant viršaus kaip aromatingą akcentą, ypač jei patiekale jau yra citrinos ar alyvuogių aliejaus.

    Ant sumuštinių kapario lapai patogesni už kaparėlius vien dėl formos – jie nesirita ir pasiskirsto tolygiai. Jie tinka prie rūkytos žuvies, tuno ar kiaušinių užtepėlių, o taip pat prie sūrių ir šaltų užkandžių lėkščių, kur norisi sūraus kontrasto.

    Kur jų ieškoti ir ką verta žinoti?

    Kapario lapai dažniausiai parduodami stiklainiuose, konservuoti sūryme arba alyvuogių aliejuje, ir laikomi šaldytuve. Jų dažniau pasitaiko specializuotose itališkų ar graikiškų produktų parduotuvėse, taip pat didesniuose prekybos tinkluose, kurie turi platesnį Viduržemio jūros regiono asortimentą.

    Renkantis verta atkreipti dėmesį į sūrumą ir skysčio tipą: sūryme konservuoti lapai dažnai būna ryškesni, o aliejuje – švelnesni ir labiau tinkami užkandžiams. Kaip ir su kaparėliais, prieš naudojimą daliai žmonių pasiteisina trumpas nuplovimas, jei norisi mažiau intensyvaus sūrumo.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija namų virtuvėse ieškoti nebrangių, ilgiau išsilaikančių pagardų, kurie greitai pagerina patiekalą be sudėtingų receptų. Kapario lapai šiai krypčiai tinka idealiai: vienas stiklainis gali praversti visą sezoną, o skonis išlieka pakankamai universalus tiek lengviems vasaros, tiek šiltesniems patiekalams.

  • Cukinijų derlius nuvils, jei pražiopsosite vieną žingsnį: sodininkai atskleidė gudrybę

    Vasarinių moliūgų, ypač cukinijų, derlius neretai priklauso ne tik nuo laistymo ar tręšimo, bet ir nuo to, kaip elgiamasi su žiedais. Sodininkystės specialistai primena, kad tinkamai atpažinus vyriškus ir moteriškus žiedus galima padėti augalui daugiau energijos skirti vaisiams, o ne vien gausiam žydėjimui.

    Praktika paprasta: dalis vyriškų žiedų pašalinami, tačiau paliekama tiek, kad augalas turėtų pakankamai žiedadulkių apdulkinimui. Tai ypač aktualu šiltnamiuose ar vėsesnėmis, lietingomis vasaros savaitėmis, kai apdulkintojų aktyvumas mažesnis, o žiedai greičiau nukenčia nuo drėgmės.

    Vyrišką žiedą dažniausiai išduoda ilgesnis, plonesnis kotelis ir žiedo centre esantis kuokelis su žiedadulkėmis. Moteriškas žiedas turi aiškų sustorėjimą prie pagrindo, tarsi mažą būsimos cukinijos užuomazgą, todėl tokių žiedų skinti nepatariama, jei norite derliaus.

    Pašalinant žiedus svarbu nepadauginti: jei nuskabysite per daug vyriškų žiedų, apdulkinimas suprastės, o vaisiai gali visai neužsimegzti arba augti netaisyklingai. Specialistai rekomenduoja stebėti augalą kas kelias dienas ir šalinti tik dalį perteklinių vyriškų žiedų, ypač kai jų akivaizdžiai daugiau nei moteriškų.

    Dar viena dažna problema, kurią sodininkai painioja su trąšų stygiumi, yra prastas apdulkinimas: žiedai nuvysta, o užuomazgos pagelsta ir nukrenta. Tokiais atvejais padeda ne tik saikingas vyriškų žiedų reguliavimas, bet ir rankinis apdulkinimas, kai žiedadulkės nuo vyriško žiedo perkeliamos ant moteriško žiedo purkos.

    Kaip panaudoti nuskintus žiedus?

    Pašalinti vyriški žiedai nebūtinai turi keliauti į kompostą. Vasarinių moliūgų žiedai yra valgomi ir vertinami Viduržemio jūros virtuvėje, tačiau svarbiausia juos panaudoti kuo greičiau, nes jie greitai vysta.

    Dažniausiai žiedai trumpai pakepami aliejuje arba įdaromi švelniu sūriu ir lengvai apkepami tešloje. Laikymui tinka šaldytuvas, o žiedus galima trumpam įvynioti į lengvai sudrėkintą popierinį rankšluostį, kad išsilaikytų šiek tiek ilgiau.

    Ką dar verta žinoti apie derlių

    Gausesniam derliui svarbu ir tai, kad cukinijos bei kiti vasariniai moliūgai augtų saulėtoje vietoje, purioje dirvoje ir gautų tolygios drėgmės. Perteklinis azotas gali skatinti lapiją ir žiedus, bet ne vaisius, todėl tręšiant verta laikytis saiko.

    Taip pat pastebima, kad šalia augantys ankštiniai augalai gali padėti bendrai daržo ekosistemai, o sodininkai dažnai taiko mišrų auginimą. Vis dėlto žiedų priežiūra išlieka vienu greičiausių būdų, padedančių suvaldyti augalo energiją ir išvengti situacijos, kai žiedų daug, o cukinijų mažai.

  • Michaelas Jacksonas planavo paslaptingą žaidimą su albumu: kodėl projektas taip ir žlugo

    Michaelas Jacksonas planavo paslaptingą žaidimą su albumu: kodėl projektas taip ir žlugo

    Popmuzikos legenda Michaelas Jacksonas XXI amžiaus pradžioje brandino idėją, kuri tuo metu būtų buvusi tikra revoliucija: naują albumą jis norėjo išleisti ne įprastose laikmenose, o kaip integralią fantastinio vaizdo žaidimo dalį. Tokiu būdu dainos pirmiausia būtų pasiekusios klausytojus pačiame žaidime, o tik vėliau pasirodžiusios kompaktinių plokštelių ar kitų leidimų pavidalu.

    Apie šį niekada iki galo neįgyvendintą projektą viešai papasakojo žaidimų kūrėjas Davidas Perry, studijos Shiny Entertainment įkūrėjas. Pasak jo, viskas prasidėjo nuo netikėto Jacksono susidomėjimo tuo metu kuriamu žaidimu „Enter The Matrix“, kuris 2003 metais plėtojo filmų trilogijos „Matrix“ pasaulį.

    Trumpas kontaktas, anot Perry, peraugo į rimtesnes kūrybines diskusijas, o muzikantas pakvietė kūrėją atvykti į Neverlandą aptarti autorinio žaidimo koncepcijos. Jacksonas, jau seniai besidomėjęs žaidimais ir technologijomis, šią sritį matė kaip erdvę, kurioje galima peržengti įprastas muzikos industrijos taisykles.

    Projektas turėjo kelis darbinius pavadinimus, kol galiausiai įsitvirtino „Dark Rim“. Ambicingiausia dalis buvo leidybos planas: naujos dainos turėjo debiutuoti žaidimo viduje, o tradiciniai leidimai parduotuvėse atsirasti tik vėliau, kaip išplėsti, kolekciniai variantai.

    Tuo laikotarpiu vaizdo žaidimų rinka sparčiai augo, tačiau vis dar kovojo su stereotipu, kad tai daugiausia vaikams ir paaugliams skirta pramoga. Jacksonas, turėjęs kelių kartų auditoriją, tikėjo, kad muzikos premjera žaidime galėtų tapti kultūriniu lūžiu ir atverti naują kelią pramogų industrijų sintezei.

    Šiandien tokia idėja skamba gerokai įprastesnė: žaidimai tapo viena svarbiausių popkultūros platformų, o atlikėjai vis dažniau ieško alternatyvių pristatymo kanalų, jungia muziką su interaktyviomis patirtimis ir virtualiais renginiais. Vis dėlto XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje toks modelis būtų buvęs itin rizikingas, nes muzikos pardavimai vis dar rėmėsi fiziniais formatais, o skaitmeninė platinimo infrastruktūra tik kūrėsi.

    Projektas taip ir liko nebaigtas. Pasak viešai aptartos įvykių sekos, praėjus maždaug septyniems mėnesiams po „Enter The Matrix“ premjeros, Jacksonas susidūrė su itin didelio atgarsio sulaukusiais teisiniais kaltinimais, vėliau jis buvo išteisintas, tačiau šie įvykiai smarkiai paveikė karjerą ir planus.

    Dar vienu lūžiu tapo 2009 metų birželio mėnesį įvykusi atlikėjo mirtis. Dėl to daugelis kūrybinių sumanymų, įskaitant ir planuotą žaidimą su muzikos premjera jo viduje, liko tik idėjos ir ankstyvų koncepcijų lygmenyje.

    Nebaigto projekto istorija išryškina, kiek toli į priekį Jacksonas buvo linkęs mąstyti apie muzikos pateikimą ir auditorijos įtraukimą. Tai taip pat primena, kad šiandieninės pramogų industrijos kryptys, kur muzika, žaidimai ir technologijos vis dažniau susilieja, kai kurių kūrėjų buvo numatomos dar gerokai prieš joms tampant norma.

  • Kepsnys bus minkštas kaip sviestas: viena dažna pjaustymo klaida sugadina net brangiausią mėsą

    Net ir idealiai iškeptas kepsnys gali pasirodyti kietas ir guminis, jei padarysite vieną paprastą klaidą pjaustydami. Esminė taisyklė, kurią dažnai pamiršta net patyrę kepėjai, yra pjaustyti mėsą ne pagal, o prieš plaušą.

    Mėsos plaušas yra kryptis, kuria raumenų skaidulos eina per gabalą. Tai ypač aiškiai matyti tokiuose pjausniuose kaip flank, skirt, hanger kepsniai ar krūtininė, kur skaidulos ilgos ir ryškios, todėl neteisingas pjūvis greitai išryškina kramtomumą.

    Kodėl kryptis taip svarbi?

    Pjaustant pagal plaušą, skaidulos lieka ilgos, todėl kąsnyje susidaro tarsi virvelės, kurias tenka ilgai kramtyti. Dėl to mėsa gali atrodyti kieta net tada, kai ji nei perdžiūvusi, nei perkepusi, o vidinė temperatūra buvo tinkama.

    Pjaustant prieš plaušą, skaidulos sutrumpinamos dar prieš mėsai pasiekiant dantis. Kramtyti tampa lengviau, o tekstūra pastebimai švelnėja, todėl skirtumas juntamas iš karto, net jei kepimo būdas nesikeičia.

    Kaip atpažinti plaušą?

    Plaušą lengviausia pamatyti kaip lygiagrečias linijas mėsos paviršiuje. Jei pjausnys turi ryškią plutelę arba buvo rūkytas, po kepimo kryptis gali būti prasčiau matoma, todėl verta ją įsidėmėti dar prieš dedant mėsą ant grotelių ar į orkaitę.

    Radus skaidulų kryptį, peilį reikia statyti taip, kad pjūvis kirstų linijas kuo statesniu kampu, idealiu atveju apie 90 laipsnių. Praktikoje tai reiškia, kad griežinėliai bus trumpesnių skaidulų ir malonesni valgyti.

    Kai plaušas keičia kryptį

    Kai kuriuose pjausniuose skaidulos bėga nevienodai, todėl pjaustant tenka sustoti ir pasukti mėsą. Taip dažnai nutinka su tri-tip, o krūtininėje kryptis gali skirtis tarp dviejų pagrindinių raumenų, todėl vienu „teisingu“ pjūviu viso gabalo neįveiksite.

    Virtuvės profesionalai pabrėžia, kad pjaustymo kryptis yra viena greičiausiai pritaikomų gudrybių, kuri nepriklauso nei nuo prieskonių, nei nuo brangios įrangos. Užtenka kelių sekundžių prieš pjaustant, kad net įspūdingas kepsnys netaptų kramtomu nusivylimu.

  • „Amazon“ vėl kelia triukšmą: nauji Žiedų valdovo planai ne atšaukti, o tik pribręsti

    „Amazon“ vėl kelia triukšmą: nauji Žiedų valdovo planai ne atšaukti, o tik pribręsti

    Internete pasirodžius kalboms, kad „Amazon“ atsisakė ambicingo žaidimo pagal Žiedų valdovo visatą, bendrovė siunčia kitokią žinutę. „Amazon Games“ vadovas Jeffas Gattis teigia, jog niekas nėra galutinai atšaukta, o komanda šiuo metu vertina kelias kryptis, kuriomis projektas galėtų judėti.

    Anksčiau sklidę pranešimai siejo tariamą stabdymą su įtampa žaidimų rinkoje: mažinimais, biudžetų peržiūromis ir rizikos vengimu po kelių brangių nesėkmių industrijoje. Tokios aplinkybės dažnai reiškia ne projekto mirtį, o perkrovimą, kai leidėjas iš naujo tikrina, ar idėja turi realų šansą pasiekti auditoriją ir atsipirkti.

    Kas pasakyta viešai?

    Kalbėdamas apie būsimus planus, Jeffas Gattis akcentavo, kad sprendimai daromi ne emocijomis, o vertinant koncepcijas ir jų tinkamumą skirtingoms žaidėjų grupėms. Tokia formuluotė paprastai signalizuoja ankstyvą stadiją, kai dar nėra aiškaus žanro, masto ar leidimo datos.

    „Nieko neatšaukėme, o šiuo metu vertiname skirtingas idėjas ir sprendžiame, kokio žaidimo nori mūsų auditorija ir platesnė rinka“, – sakė Jeffas Gattis.

    Kodėl „Amazon“ tai svarbu?

    „Amazon“ pastaraisiais metais siekia įsitvirtinti žaidimų rinkoje, tačiau kelias buvo nelygus: dalis projektų keitė kryptį, o kai kurie taip ir nepasiekė žaidėjų. Todėl Žiedų valdovo vardas bendrovei yra ne tik kūrybinė galimybė, bet ir reputacijos testas, nes tai viena žinomiausių pramogų industrijos franšizių.

    Prie papildomo spaudimo prisideda ir tai, kad licenciniai projektai paprastai kainuoja brangiau, o sėkmė priklauso ne vien nuo prekės ženklo. Žaidėjai vis dažniau tikisi ilgalaikio palaikymo, turinio atnaujinimų ir aiškaus plano, ypač jei kalbama apie internetinius ar paslaugos tipo žaidimus.

    Ko tikėtis toliau?

    Kol kas nėra detalių nei apie žaidimo formatą, nei apie kūrėjų komandą ar techninius sprendimus, tačiau pati formuluotė apie koncepcijų analizę leidžia suprasti, kad „Amazon“ dar ieško tvirčiausio kelio. Tokiais atvejais dažniausiai laukiama naujų samdymų, partnerystės su patyrusiu studijos vardu arba aiškesnės komunikacijos, kai projektas pereina į aktyvesnę gamybą.

    Žiedų valdovo tema žaidimuose išlieka patraukli ir dėl to, kad auditorija čia plati: nuo Tolkieno gerbėjų iki žaidėjų, kurie ieško didelio masto nuotykių, kooperacijos ar konkurencinių režimų. Būtent šios sankirtos paieška ir gali būti pagrindinė priežastis, kodėl „Amazon“ neskuba skelbti galutinio sprendimo.