CP v2

Blog

  • „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    Kopenhagoje įsikūrusi daiktų interneto (IoT) ryšio ir infrastruktūros bendrovė „Onomondo“ pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų investicijų paketą. Investicijai vadovavo „Aspirity Partners“, pasirašiusi galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį akcijų paketą, o Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO didins savo dalyvavimą.

    Sandoris žymi ambicingą etapą bendrovei, kuri kuria visą ryšio valdymo grandinę apimantį technologijų sprendimą. Tokia kryptis leidžia įmonėms paprasčiau valdyti įrenginių ryšį skirtingose šalyse ir tinkluose, kai tradiciniai modeliai dažnai palieka daug operacinės naštos pačiam klientui.

    Kas yra „Onomondo“ platforma

    „Onomondo“ vysto nuosavą, nuo įrenginio iki debesijos integruotą technologijų rinkinį, kuris skirtas sumažinti „trintį“ tarp skirtingų mobiliojo ryšio operatorių tinklų. Bendrovė skelbia turinti natyvią prieigą prie beveik 700 tinklų visame pasaulyje, o tai aktualu tarptautinėms įmonėms, valdančioms įrenginius skirtinguose regionuose.

    Praktikoje tokia infrastruktūra leidžia vienoje platformoje stebėti ryšio kokybę, valdyti SIM profilius ir užtikrinti, kad įrenginiai sklandžiai pereitų tarp tinklų. Tai svarbu sektoriams, kuriuose IoT įranga turi veikti patikimai ir nuolat, pavyzdžiui, logistikoje, pramonėje ar jūriniame transporte.

    DI ir edge poreikis keičia ryšį

    Bendrovė savo strategiją sieja su tendencija, kai vis daugiau sprendimų priimama ne vien debesijoje, o pačiuose įrenginiuose ar arčiau jų esančioje infrastruktūroje. Tokiu atveju ryšys tampa ne tik duomenų perdavimo kanalu, bet ir kritine sąlyga, kad realaus pasaulio duomenys laiku pasiektų tinkamą vietą apdorojimui.

    „DI pakeitė galimybes apdoroti duomenis, o kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir pristatyti juos ten, kur reikia. Tai infrastruktūros problema, kurią sprendžiame jau aštuonerius metus“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Henrikas Aagaardas.

    Šiame kontekste vis didesnę vertę įgauna tinklo stebimumas, kontrolė ir automatinis valdymas, ypač kai kalbama apie didelius, geografiškai išskaidytus įrenginių parkus. Tokius poreikius kursto ir augantis IoT diegimų mastas, kai vienoje organizacijoje gali veikti dešimtys ar šimtai tūkstančių įrenginių.

    Ką finansavimas keičia toliau

    „Onomondo“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą ir produkto vystymą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas užimti didesnę dalį sparčiai augančio IoT ryšio sluoksnio, kuriame klientai vis dažniau ieško ne pavienių SIM kortelių, o centralizuotai valdomos infrastruktūros.

    „Mes pasirinkome kitą kelią: kūrėme trūkstamą bazinį infrastruktūros sluoksnį – vieningą platformą, sujungiančią įrenginį, tinklą ir debesiją globaliose operacijose“, – sakė bendrovės vadovas Rasmusas Jensenas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja hibridinių viešųjų ir privačių tinklų scenarijus, kai įrenginiai turi veikti ir uždarose aplinkose, ir pasauliniuose tinkluose. Tokie sprendimai ypač aktualūs pramoninėse teritorijose, laivuose ar nutolusiuose objektuose, kur ryšio kokybė ir valdymas tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą.

    „Onomondo“ nurodo, kad jos technologijas naudoja daugiau nei 500 klientų, tarp jų – Maersk, Carlsberg ir Husqvarna. Bendrovės teigimu, vienas ryškiausių pavyzdžių – privatus LTE ryšys jūroje, diegiamas didelėje laivų flotilėje, siekiant sklandaus perėjimo tarp privataus ir viešo ryšio.

  • Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Investicija į DI agentų patikimumą

    Berlyne įkurtas startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė Europos rizikos kapitalo fondas Singular. Prie raundo taip pat prisidėjo „Redpoint Ventures“ ir „Capital One Ventures“.

    Po šio sandorio bendra „Restate“ pritrauktų investicijų suma siekia 27 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos produkto vystymui ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Plėtra JAV ir naujas centras San Fransiske

    „Restate“ planuoja stiprinti pozicijas JAV rinkoje ir atidaryti naują komercinį centrą San Fransiske. Pasak bendrovės, tai turėtų paspartinti darbą su klientais ir partneriais, kuriems svarbus didelio masto sistemų stabilumas.

    Įmonė akcentuoja, kad didėjant DI agentų naudojimui versle, auga ir poreikis infrastruktūrai, kuri užtikrintų patikimą veikimą net ir sudėtinguose, iš kelių paslaugų sudarytuose sprendimuose.

    Ką kuria „Restate“ ir kodėl tai svarbu

    „Restate“ kuria infrastruktūrą, skirtą šiuolaikinėms aplikacijoms nuo paskirstytų vidinių sistemų iki DI agentų. Bendrovės programinė įranga orientuota į vadinamąjį patvarų vykdymą, kai procesai ir darbo eigos išlieka patikimos net įvykus trikdžiams ar sistemos gedimams.

    Praktiškai tai reiškia, kad kūrėjams mažiau tenka rūpintis „vamzdynu“: būsenos saugojimu, pakartotiniu veiksmų vykdymu po klaidų, ilgai trunkančių užduočių valdymu ir kitais komponentais, nuo kurių priklauso, ar DI agentai ir paslaugos veiks nenutrūkstamai.

    „Restate“, įkurta 2024 metais, teigia, kad jos sprendimus jau naudoja šimtai įmonių, tarp jų ir „Fortune 500“ sąraše esančios bendrovės. Startuolis pabrėžia, kad jų tikslas yra patikimumą paversti ne atskirų procesų, o pačios infrastruktūros savybe.

    „Patvarus vykdymas išsprendė svarbią problemą: pavienius procesus padarė patikimus“, – sakė „Restate“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephan Ewen.

    „Tačiau programinė įranga vis dažniau susideda iš paslaugų, agentų, darbo eigų ir būsenos, kuri turi išlikti patikima jų sąveikoje. Manome, kad patvarumas turi tapti pačios infrastruktūros savybe“, – pridūrė jis.

    „Restate“ įkūrėjai anksčiau kūrė atvirojo kodo technologiją „Apache Flink“, naudojamą realaus laiko duomenų apdorojimui bankininkystėje, srautinėje medijoje ir programinės įrangos kaip paslaugos sektoriuje. Tarp startuolio bendraįkūrėjų minima ir buvusių „Stripe“ bei „Meta“ vadovų patirtis, kuri, pasak bendrovės, padeda kurti produktą plačiam verslo naudojimui.

  • „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    Švedijos žaliojo plieno startuolis „Stegra“ pranešė, kad milžiniškos vandeniliu kūrenamos plieno gamyklos statyboms Bodene prireiks papildomo kapitalo. Kartu bendrovė paskelbė apie vadovų rokiruotę ir naujo generalinio direktoriaus paskyrimą.

    „Stegra“ teigimu, papildomos lėšos būtinos užbaigti projektą, kuris įvardijamas kaip pirmoji Europoje vandeniliu paremta plieno gamykla. Bendrovė nurodė, kad po peržiūros, atliktos dalyvaujant išorės patarėjams, užbaigimo kaštai paaiškėjo esantys gerokai didesni, nei buvo tikėtasi šių metų birželį.

    Įmonė aiškino, kad išlaidų augimą labiausiai lėmė didelės paleidimo ir įsibėgėjimo sąnaudos po užsitęsusio darbų sulėtinimo metų pradžioje, taip pat infliacija. Tokia kombinacija dažnai reiškia, kad brangsta ne tik įranga ir medžiagos, bet ir darbų organizavimas, logistika bei rangovų paslaugos.

    Švedijos verslo leidinio „Affärsvärlden“ cituojami šaltiniai nurodė, kad projektui užbaigti gali reikėti mažiausiai 10 milijardų Švedijos kronų, tai yra apie 880 milijonų eurų. „Stegra“ šio skaičiaus nekomentavo, tačiau patvirtino, kad finansavimo poreikis išaugo.

    „Finansavimo poreikis didesnis, nei tikėjomės, tačiau turime tvirtą planą užbaigti projektą ir matome daugiau galimybių perduoti dalį darbų partneriams, nei manėme anksčiau“, – sakė „Stegra“ valdybos pirmininkas Leifas Johanssonas.

    „Jei ką, mūsų tikėjimas „Stegra“ ir verslo galimybėmis, kai gamykla bus baigta, šiandien yra dar stipresnis nei birželį, ir dabar konstruktyviai dirbame su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad rastume sprendimą dėl finansavimo“, – pridūrė jis.

    Šių metų balandį „Stegra“ jau buvo užsitikrinusi 1,4 milijardo eurų finansavimą iš konsorciumo, kuriam vadovavo įtakinga Švedijos Wallenbergų šeima. Į konsorciumą taip pat įtraukti „Temasek“ ir „IMAS“, o finansavimą rėmė ir esami akcininkai, tarp jų „Altor“, „Hy24“ bei „Just Climate“.

    Bendrovė skelbia, kad didžiausi akcininkai „teigiamai vertina“ galimybę prisidėti prie darbo užsitikrinant papildomą kapitalą, reikalingą gamyklai užbaigti. Pasak įmonės, šiuo metu su suinteresuotosiomis šalimis ieškoma sprendimų, kurie padėtų uždaryti finansavimo spragą neaukodami projekto tempo.

    Kartu „Stegra“ pranešė apie vadovų pasikeitimą: valdyba naujuoju generaliniu direktoriumi paskyrė buvusį „Saab“ vadovą Håkaną Buskhe. Jis pakeitė iki šiol įmonei vadovavusį Henriką Henrikssoną.

    H. Buskhe taip pat vadovauja specialiosioms investicijoms „Wallenberg Investments“ ir yra „Stegra“ valdybos narys. „Stegra“ pabrėžė, kad naujo vadovo patirtis dideliuose pramoniniuose projektuose ir investicijų valdyme turėtų padėti sutelkti dėmesį į projekto užbaigimą ir finansavimo užtikrinimą.

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

  • Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Liepos ir rugsėjo mėnesiais Valčiūnų kaime, VšĮ „SIGNUM INTER“ patalpose, vyko kultūros projektas „Iš kartos į kartą“, sutraukęs skirtingo amžiaus dalyvius iš aplinkinių vietovių. Į bendras veiklas įsitraukė vaikai, jaunimas ir suaugusieji, o renginių ašimi tapo bendrystė ir kūryba.

    Projekto organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo stiprinti kaimų bendruomenių tarpusavio ryšius ir palaikyti kultūrinį gyvybingumą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios mažesnėse gyvenvietėse, kur kultūrinės veiklos dažnai tampa vienu iš būdų išlaikyti aktyvų vietos gyvenimą.

    Edukacijos vaikams ir jaunimui

    Mažiausieji dalyviai įsitraukė į kūrybinę edukaciją „Kuriame savo svajonių šalį“, kurioje piešė ir lipdė pasitelkdami plastiliną, modeliną, akvarelę, akrilinius dažus, guašą ir kitas priemones. Vaikai ant popieriaus ir kartono kūrė savo įsivaizduojamą idealų pasaulį, o veikla skatino vaizduotę ir saviraišką.

    Tuo pat metu jaunimas rinkosi į užsiėmimą „Mano filmo istorijos pradžia ir scenarijaus rašymo pradžiamokslis“. Jie mokėsi kurti personažus, dėlioti pirmuosius siužeto akcentus ir ieškoti būdų, kaip idėjas paversti įtraukiančia kino istorija.

    Tradicijos ir tapatybė suaugusiesiems

    Suaugusieji dalyviai išbandė tradicinę amatų kryptį edukacijoje „Piname tautines juostas“. Praktinė veikla virto ir jaukiu susitikimu, kuriame netrūko pokalbių, o kruopštumas ir kantrybė leido sukurti autentiškus, lietuvišką tapatybę atspindinčius darbus.

    Organizatorių teigimu, projektas nebuvo vienkartinis renginys, o nuoseklios iniciatyvos dalis. „Iš kartos į kartą“ planuojama tęsti ir kitais metais, siekiant, kad bendruomenės susitikimai taptų reguliaria tradicija.

    Projekto įgyvendinimui prisidėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, skyrusi 1 000 eurų. Organizatoriai dėkoja partneriams ir dalyviams, pabrėždami, kad bendros kultūrinės veiklos padeda išlaikyti ryšius tarp kartų ir kuria stipresnį vietos bendruomenės pagrindą.

  • Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Po pastaruoju metu iškritusių gausių kritulių dalis Vilniaus rajono žvyrkelių yra stipriai permirkę, o kai kuriose atkarpose įmirkęs ir pats kelio pagrindas. Tai reiškia, kad danga praranda tvirtumą, o eismas, ypač intensyvesnis, dar labiau didina provėžų ir pažliugusių ruožų riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad tokioje būklėje žvyrkelio priežiūra tampa jautri net ir įprastiems darbams. Kai kelio konstrukcija per šlapia, bet koks papildomas mechaninis poveikis gali ne sutvarkyti, o išjudinti susilpnėjusį sluoksnį ir pagreitinti dangos irimą.

    Kodėl greideriavimas ne visada padeda?

    Vilniaus rajono savivaldybės atstovai aiškina, kad per minkštą ir šlapią pagrindą važiuojanti sunkiasvorė technika gali deformuoti dangą. Tokiais atvejais greiderio peilis ir ratų apkrova išmala paviršių, suformuoja gilesnes provėžas, o vėliau jose kaupiasi vanduo, todėl kelias džiūsta dar lėčiau.

    Be to, per anksti suformuotas profilis dažnai neišlaiko apkrovų, o po kelių dienų ar net valandų situacija gali tapti prastesnė nei prieš darbus. Dėl to žvyrkelių greideriavimas ir profiliavimas paprastai planuojamas tada, kai kelias yra pakankamai pradžiūvęs ir galima pasiekti ilgalaikį rezultatą.

    Kaip organizuojami darbai po liūčių?

    Seniūnijų darbuotojai nuolat stebi žvyrkelių būklę savo teritorijose ir vertina, kuriose atkarpose darbai jau gali būti atliekami kokybiškai. Pirmiausia tvarkomi tie ruožai, kuriuose pagrindas yra tvirtesnis, o drėgmės perteklius jau sumažėjęs.

    Gyventojų prašoma kantrybės ir supratingumo, nes palankesnės oro ir kelio sąlygos yra būtinos tam, kad priežiūros darbai ne taptų laikinu paviršiaus perstumdymu, o realiai pagerintų privažiavimą. Savivaldybė primena, kad skubotas technikos siuntimas į pažliugusį kelią dažnai reiškia papildomą žalą ir didesnius vėlesnius remonto poreikius.

    Ką verta žinoti vairuotojams?

    Permirkusiuose žvyrkeliuose didesnė tikimybė užklimpti, pažeisti automobilio dugną ar padangas, todėl rekomenduojama rinktis mažesnį greitį ir vengti staigių manevrų. Ypač atsargiai reikėtų važiuoti tose vietose, kur susiformavusios gilios provėžos ar telkšo vanduo.

    Jei kelio būklė staiga pablogėjo ar tapo sunkiai pravažiuojama, gyventojams verta informuoti savo seniūniją, kad situacija būtų įvertinta ir, esant galimybei, įtraukta į artimiausius priežiūros darbus.

  • Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Vilniečiai netruks pajusti pokyčių: „VAATC“ aikštelės šeštadieniais dirbs ilgiau iki 18 val.

    Nuo spalio 1 dienos keturiose UAB „VAATC“ administruojamose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse šeštadieniais bus pratęstas darbo laikas iki 18 valandos. Šis sprendimas įgyvendinamas kaip pilotinis projektas, kuriuo siekiama patogiau aptarnauti gyventojus ir mažinti atvejus, kai stambios atliekos paliekamos šalia konteinerių.

    Ilgesnis darbo laikas bus taikomas dviejose aikštelėse Vilniuje, vienoje Vilniaus rajone ir vienoje Lentvaryje. Pilotui pasirinktos šios vietos: Pilaitės prospektas 50 ir Liepkalnio gatvė 113B Vilniuje, Sudervės gatvė 122 Grikienių kaime Vilniaus rajone, taip pat Trakų gatvė 1A Lentvaryje.

    Pasak projekto rengėjų, bandomuoju laikotarpiu bus stebima, ar pratęstas darbo laikas iš tiesų padeda gyventojams patogiau planuoti atliekų pridavimą. Taip pat bus vertinama, kaip keičiasi atvežamų atliekų srautai, piko valandos ir ar sprendimas sumažina netvarkingo atliekų palikimo problemą.

    Didelių gabaritų surinkimo aikštelės skirtos atliekoms, kurios netelpa į įprastus konteinerius, todėl gyventojams jos tampa svarbiu sprendimu tvarkantis po remonto, keičiant baldus ar buitinę įrangą. Specialistai primena, kad netinkamai paliktos stambios atliekos ne tik darko aplinką, bet ir apsunkina atliekų tvarkymo logistiką, o kai kuriais atvejais gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Įvertinus pilotinio projekto rezultatus, bus sprendžiama, ar tokį darbo laiką verta taikyti nuolat ir ar jį plėsti į daugiau aikštelių. Gyventojams rekomenduojama prieš vykstant pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo taisykles ir darbo laiką, nes skirtingoms atliekų rūšims gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

  • Penktokų iš Rudaminos vizitas nustebino: bibliotekoje atrado veiklų, apie kurias negalvojo

    Penktokų iš Rudaminos vizitas nustebino: bibliotekoje atrado veiklų, apie kurias negalvojo

    Rugsėjo 28–30 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės centrinėje bibliotekoje apsilankė Rudaminos „Ryto“ gimnazijos penktų klasių mokiniai. Per edukacinį vizitą jie susipažino su bibliotekos erdvėmis, knygų pasauliu ir paslaugomis, kurios aktualios ne tik skaitytojams, bet ir visai bendruomenei.

    Mokiniams buvo pristatyta, kaip bibliotekoje sugrupuotos ir išdėstytos knygos, kuo skiriasi grožinė ir informacinė literatūra, kaip rasti norimą leidinį kataloge ir lentynose. Vaikai taip pat sužinojo, kaip įsigyti skaitytojo pažymėjimą, kokių taisyklių laikomasi bibliotekoje ir kodėl jos padeda užtikrinti, kad knygos bei erdvės būtų patogios visiems.

    Vizito metu bibliotekininkė priminė, kad šiandien biblioteka daugeliui lankytojų yra ne vien knygų skolinimosi vieta. Vis dažniau ji veikia kaip edukacijų, kūrybinių dirbtuvių ir skaitymo skatinimo renginių erdvė, kur vaikai mokosi ieškoti patikimos informacijos ir atsirinkti šaltinius, ypač kai turinys internete plinta itin greitai.

    Susitikimo pabaigoje penktokai aktyviai įsitraukė į pokalbį, uždavė klausimų ir domėjosi, kokios veiklos bibliotekoje vyksta skirtingoms amžiaus grupėms. Aptarta, kaip dažniau atrasti laiko skaitymui ir nuo ko pradėti, jei knyga dar neatrodo įtraukianti.

    Vizitą vainikavo kūrybinė edukacija „Meškiukai-antistresiukai“. Mokiniai iš kojinių, grūdų, flomasterių ir gumyčių gamino savo sukurtus meškiukus, rinkosi spalvas, veido išraiškas ir suteikė kiekvienam darbui savitą charakterį.

    Bibliotekos atstovai tikisi, kad apsilankymas paskatins vaikus sugrįžti ir savarankiškai, atrasti jiems įdomias knygas bei veiklas. Tokie vizitai dažnai tampa pirmuoju žingsniu formuojant ilgalaikį skaitymo įprotį ir drąsą užsukti į biblioteką ne tik dėl privalomos literatūros, bet ir dėl smalsumo.

    Inf. ir nuotr. Vilniaus rajono savivaldybės centrinė biblioteka

  • Mokiniai Vilniaus rajone nusprendė patys: mokykloje atsirado nauja erdvė laisvalaikiui ir pamokoms

    Mokiniai Vilniaus rajone nusprendė patys: mokykloje atsirado nauja erdvė laisvalaikiui ir pamokoms

    Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje įgyvendinta mokinių idėja, finansuota per Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą. Šiemet daugiausia palaikymo sulaukė 8 klasės projektas, skirtas vyresniųjų klasių koridoriaus erdvei atnaujinti.

    Projekto esmė paprasta: mokiniai patys pasiūlė, ko labiausiai trūksta kasdienybėje, o vėliau bendruomenė išsirinko, kuri idėja vertingiausia. Tokiu būdu sprendimai priimami arčiau realių poreikių, o mokiniai įgyja praktinės patirties planuojant pokyčius.

    Mokymuisi ir poilsiui viena erdvė

    Atnaujintoje erdvėje mokiniai per pertraukas ir po pamokų gali patogiau ruoštis pamokoms, atlikti namų darbus ar dirbti su projektais. Ji pritaikyta ir laisvalaikiui, todėl atsirado daugiau galimybių žaisti stalo žaidimus ar tiesiog ramiau pailsėti.

    Mokykloje pabrėžiama, kad tokia vieta ypač aktuali tiems, kurie po pamokų laukia autobuso ir nori laiką praleisti prasmingai. Tai padeda mažinti atsitiktinį blaškymąsi koridoriuose ir skatina saugesnę, ramesnę aplinką.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Dalyvaujamasis biudžetas švietimo įstaigose tampa vis populiaresne priemone stiprinti mokinių įsitraukimą ir atsakomybę už bendrą erdvę. Tokios iniciatyvos ugdo finansinį raštingumą, komandinį darbą ir gebėjimą argumentuotai pristatyti savo idėjas.

    Projektą finansavo Vilniaus rajono savivaldybė, o mokykla tikisi, kad mokinių siūlomi sprendimai ir ateityje padės kryptingai gerinti ugdymo aplinką. Bendruomenė kviečiama ir toliau teikti idėjas, kurios kurtų patogesnę kasdienę mokyklos rutiną.

  • VMI gavo 7 773,50 eurų be savininko: skelbia terminą atsiliepti ir įspėja dėl pasekmių

    Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kviečia atsiliepti asmenis, kurie galėtų pagrįsti nuosavybės ar kitas turtines teises į pinigus, kurių savininkas ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebuvo nustatytas. VMI nurodo, kad kalbama apie 7 773,50 eurų sumą.

    Pinigai VMI buvo perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2025 metų rugpjūčio 28 dieną priimtu nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje. Kaip skelbiama, tyrimo metu nenustačius pinigų savininko, suma perduota VMI kaip institucijai, administruojančiai tokio pobūdžio turtą.

    VMI pažymi, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.58 straipsniu, turtas, kurio savininkas nežinomas, gali būti apskaitomas ir administruojamas, kol atsiranda asmuo, galintis pagrįsti savo teises. 2025 metų gruodžio 4 dieną VMI perėmė 7 773,50 eurų į apskaitą turto perdavimo–priėmimo aktu.

    Gyventojai ar kiti asmenys, manantys turintys turtinių teisių į šiuos pinigus, raginami kreiptis į VMI per 6 mėnesius nuo kvietimo paskelbimo dienos. VMI atkreipia dėmesį, kad kreipiantis neužtenka žodinio paaiškinimo, būtina pateikti dokumentus ar kitus įrodymus, pagrindžiančius teisių atsiradimą.

    Tokie kvietimai dažniausiai skelbiami tuomet, kai ikiteisminio tyrimo metu randamas ar paimamas turtas, tačiau nėra duomenų, kam jis priklauso, o teisėtas savininkas pats nesikreipia. Praktikoje tai gali būti grynieji pinigai, įvairūs daiktai ar kitas turtas, dėl kurio nuosavybės kyla neaiškumų.

    VMI primena, kad praleidus nustatytą terminą, vėliau įrodyti teises į turtą gali būti sudėtingiau, todėl raginama nedelsti. Institucija taip pat pabrėžia, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančią informaciją.