CP v2

Blog

  • Nacionalinis stadionas keičia etapą: jau spalį pradės dengti stogą, aiškėja metų darbų planas

    Nacionalinis stadionas keičia etapą: jau spalį pradės dengti stogą, aiškėja metų darbų planas

    Vilniaus nacionalinio stadiono statybvietėje darbai persikelia į kitą etapą: po pagrindinių konstrukcijų montavimo vis daugiau dėmesio skiriama vidinėms erdvėms ir aplinkinei infrastruktūrai. Pagal projekto grafiką, spalį planuojama pradėti stadiono stogo dengimo darbus.

    Šiuo metu objekte vyksta patalpų įrengimo darbai ir pradedami montuoti inžineriniai tinklai. Tai viena svarbiausių stadijos dalių, nes nuo inžinerinių sistemų parengties priklauso tolesni apdailos ir įrangos montavimo terminai.

    Iki metų pabaigos numatoma užbaigti treniruočių aikščių pagrindų įrengimą. Jei oro sąlygos leis, planuojama įrengti ir kelių bei pėsčiųjų takų pagrindus, kad būtų galima nuosekliai pereiti prie dangų klojimo ir teritorijos sutvarkymo.

    Pagrindinių konstrukcijų montavimas stadione baigtas liepą ir, kaip nurodoma projekto eigoje, tai padaryta anksčiau nei buvo planuota pirminiame grafike. Per devynis mėnesius sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, iš jų 1 766 tribūnų elementai, taip pat įrengtos pagrindinės laikančiosios ir atitvarinės konstrukcijos.

    Statybų rinkoje stogo dengimo pradžia paprastai laikoma vienu aiškiausių signalų, kad objektas artėja prie uždaros konstrukcijos stadijos. Užbaigus stogo ir atitvarų darbus, didėja galimybės nenutraukiant tempo vykdyti vidaus įrengimą ir geriau kontroliuoti darbų kokybę, nes mažėja priklausomybė nuo kritulių ir temperatūrų svyravimų.

    Tolesnė projekto eiga, kaip įprasta tokiems didelės apimties viešosios infrastruktūros objektams, bus glaudžiai susijusi su techninių sprendinių suderinimu, inžinerinių sistemų testavimu ir etapiniu teritorijos pritaikymu srautams. Artimiausi mėnesiai turėtų būti lemiami vertinant, ar pavyks išlaikyti suplanuotą tempą pereinant nuo konstrukcijų prie pilnos funkcinės parengties darbų.

  • Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Naujas tiltas per Nerį artėja prie finišo

    Vilniuje statomas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį pasiekė vieną svarbiausių etapų: baigta montuoti pagrindinė medinė perdangos konstrukcija. Savivaldybė skelbia, kad likusius darbus siekiama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves ir taps nauja jungtimi tarp Neries krantų. Projektas pristatomas kaip reikšmingas postūmis darniam judumui sostinėje, ypač pėstiesiems, dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams.

    Gyventojai kviečiami parinkti vardą

    Artėjant statybų pabaigai Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pasiūlyti naujo tilto pavadinimą. Vardą gali teikti visi norintys, o pasiūlymus priima specialiai tam skirta savivaldybės inicijuota platforma.

    Viešojoje erdvėje idėjų dėl pavadinimo jau būta ir anksčiau: svarstyta apie architektų siūlytą Alberto vardą, siejamą su A. Goštauto gatve. Taip pat buvo keliama iniciatyva tiltui suteikti moterišką vardą ir įamžinti mokslininkę Mariją Gimbutienę.

    „Šis tiltas ypatingas dėl kelių priežasčių: tai pirmasis naujai statomas tiltas Vilniuje po daugiau nei dviejų dešimtmečių ir vienas iš nedaugelio, skirtų pėstiesiems bei dviratininkams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kaip vyks atranka ir kokie reikalavimai?

    Vardų pasiūlymų laukiama iki spalio 16 dienos. Gyventojai gali pateikti vieną ar kelis variantus ir, jei nori, trumpai paaiškinti pasirinkimo motyvus.

    Skelbiama, kad pavadinimas turi būti lietuvių kalba, ne ilgesnis nei du žodžiai ir atitikti bendrinės kalbos bei moralės normas. Taip pat pabrėžiama, kad netiks necenzūriniai ar dviprasmiški variantai, o registruotų pavadinimų dubliavimas be sutikimo negalimas.

    Pasibaigus teikimo terminui, dažniausiai siūlytus variantus planuoja vertinti savivaldybės Istorinės atminties komisija. Galutinį pavadinimą turės patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

    Kodėl šis tiltas svarbus miestui

    Tiltą statanti UAB „Tilsta“ per vasarą surinko ir sumontavo apie 180 skirtingų matmenų medinių detalių. Įspūdingiausi elementai siekė iki 39 metrų, o sunkiausias montuotas medinis elementas svėrė apie 20 tonų.

    Artimiausiu metu numatyta įrengti plieninę pakloto plokštę, turėklus ir apšvietimą, taip pat sutvarkyti prieigas, takus bei krantinės infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp centro ir vakarinių rajonų.

    Šiandien pėstiesiems ir dviratininkams patogiausios jungtys per Nerį ne visada atitinka srautus ir saugumo poreikius. Dėl to naujas tiltas vertinamas kaip būdas sumažinti konfliktus su intensyviu automobilių eismu ir sudaryti geresnes sąlygas dvikrypčiam mikromobilumo judėjimui.

  • Vilniuje suskambės „Pokrovo varpai“: XXI festivalis žada netikėtą folkloro ir elektronikos dialogą

    Vilniuje suskambės „Pokrovo varpai“: XXI festivalis žada netikėtą folkloro ir elektronikos dialogą

    Vilniuje rudenį vyks XXI tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovo varpai“, per daugiau nei du dešimtmečius tapęs vienu ryškiausių etninės kultūros renginių sostinėje. Festivalio pavadinimas siejamas su stačiatikių Pokrovo švente, simbolizuojančia dvasinę globą, bendrystę ir tradicijų tęstinumą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne vien koncertų ciklas, o kultūrinės diplomatijos ir gyvosios tradicijos platforma, kurioje susitinka Lietuvos tautinių bendrijų ir užsienio svečių muzika. Per festivalio istoriją Vilniuje viešėjo kolektyvai iš daugiau nei 30 valstybių, o programoje greta autentiško folkloro vis dažniau atsiranda šiuolaikinės interpretacijos.

    Atidarymas: folkloras ir dabartis

    Festivalio atidarymo vakaras numatytas lapkričio 4 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur programos ašimi taps tema „Folkloras ir dabartis“. Ši kryptis atspindi platesnę Europos tendenciją, kai tradicinė muzika pristatoma ne kaip archyvinė vertybė, o kaip šiandien kuriama ir aktuali kultūros kalba.

    Atidarymo programoje svarbią vietą užims kompozitoriaus ir elektroninės muzikos kūrėjo Leono Somovo projektas, kuriame etninis vokalas ir instrumentai jungiami su elektronika bei gyva garso apdorojimo estetika. Tokie projektai leidžia naujai išgirsti tradicinius motyvus ir pritraukia auditoriją, kuri į folklorą dažnai ateina per šiuolaikinį skambesį.

    Antroje vakaro dalyje planuojama „Gyvosios tradicijos“ programa, kurioje pasirodys kolektyvai iš Lietuvos ir užsienio, pristatantys skirtingų regionų dainavimo ir šokio tradicijas. Tokie susitikimai dažnai tampa ne tik scena, bet ir gyvu tarpkultūriniu dialogu, kai panašūs ritualiniai motyvai ar daugiabalsiškumo principai atsiskleidžia skirtingose tradicijose.

    Konferencija ir edukacijos: nuo archyvų iki scenos

    Lapkričio 5 dieną Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje vyks konferencija, skirta gyvosios tradicijos išsaugojimo ir sklaidos klausimams. Joje numatoma kalbėti apie skaitmeninimo reikšmę, archyvų prieinamumą ir tai, kaip tradicinis atlikimas persikelia į sceną neprarasdamas autentiškumo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip folkloras pasiekia jaunus žmones per edukaciją, kūrybines dirbtuves ir šiuolaikines medijas. Praktinės veiklos festivalyje, tokios kaip tradicinio dainavimo laboratorija, tampa būdu tradicijai ne tik išlikti, bet ir natūraliai atsinaujinti bendruomenėse.

    „Šiandien tradicinė kultūra yra mūsų bendruomenių stiprybės ir tapatybės pagrindas. Skaitmeninės technologijos ir gyvas atlikimas leidžia ne tik išsaugoti paveldą, bet ir suteikti jam aktualumą jaunajai kartai“, – sakė festivalio organizatorė Irena Zacharova.

    Koncertai ir finalas su Sakartvelo muzika

    Viena iš ryškiausių programos dalių – koncertas „Muzika gurmanams“, vyksiantis Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Jame numatyti skirtingų šalių kolektyvų pasirodymai, akcentuojant autentiškus dainavimo stilius, tradicinius instrumentus ir sceninę ritualų raišką.

    Lapkričio 7 dieną Vilniaus rotušėje planuojamas folkloro maratonas, kuriame per kelias valandas pasirodys kelios dešimtys kolektyvų ir atlikėjų. Greta koncertų erdvėje turėtų vykti kūrybinės dirbtuvės, skirtos vaikams ir jaunimui, siekiant praktiškai supažindinti su tradiciniais amatais ir muzikavimo formomis.

    Festivalis bus užbaigtas lapkričio 9 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertu „Svečiai iš Sakartvelo“, kuriame susitiks klasikinė ir tradicinė kartvelų muzika. Programoje numatytas Tbilisio Giya Kancheli styginių kvarteto pasirodymas ir Lietuvos bei Sakartvelo folkloro trio „Rero“ muzikinis dialogas, atskleidžiantis, kaip liaudies melodijos įkvepia ir akademinę kūrybą.

    Organizatoriai primena, kad festivalio stiprybė slypi nuosekliai puoselėjamoje bendruomenėje ir tarptautiniuose ryšiuose, kurie leidžia Vilniui išlikti atviru daugiakultūrei tradicijai miestu. „Pokrovo varpai“ kasmet primena paprastą principą: tradicija išlieka gyva tol, kol ji skamba, yra mokoma ir perduodama toliau.

  • Neįtikėtina lietuvių istorija Patagonijoje: Šlapelių paslaptis atgyja naujoje parodoje Vilniuje

    Neįtikėtina lietuvių istorija Patagonijoje: Šlapelių paslaptis atgyja naujoje parodoje Vilniuje

    2026 metais rugsėjo 30 dieną 18 valandą Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje Vilniuje atidaroma paroda „Šlapeliai – Patagonijos kolonistai“. Tai fotografo Mykolo Juodelės ir grafikos dizainerės Sandros Rivero fotografijų ir archyvų tyrimas apie Šlapelių šeimos kelią į Argentiną ir jų pėdsaką Patagonijoje.

    Parodos ašis – beveik prieš šimtmetį prasidėjęs pasakojimas apie migraciją, naujakurių kasdienybę ir bandymą įsitvirtinti atšiauriame, menkai apgyvendintame regione. Ekspozicija lankytojus kviečia pamatyti, kaip vienos šeimos pasirinkimai virto ilgaamžiais vietos bendruomenės atminties ženklais.

    Kelionė, pakeitusi kraštą

    Parodos pasakojime išryškinami 1897 metai, kai Izidorius Šlapelis su anūku Juozu, pasikinkę tris arklius, leidosi į kelionę Patagonijos kryptimi. Po 18 dienų jie pasiekė Kolhue Uapi ežero apylinkes, kur, kaip liudija istorijos šaltiniai, sutiko vietos teuelčių bendruomenės šeimas.

    Istorija tęsiasi naujakuriams kuriant buitį nuo nulio: iš molio ir šiaudų mišinio gaminamos plytos, statomas pirmasis namas, pradedamas formuoti būsimo miestelio branduolys. Pasakojime minimas ir tuometinis Argentinos valdžios siekis skatinti kolonizaciją, žadant naujakuriams žemės sklypus.

    Kodėl Šlapelių vardas svarbus iki šiol

    Sarmiento apylinkėse Šlapelių pavardė išliko kaip vietos istorijos dalis: jų vardu pavadintos gatvės, įstaigos ir aerodromas. Vietos atmintyje jie įvardijami pionieriais, prisidėjusiais prie bendruomenės kūrimo ir miesto infrastruktūros pradmenų.

    Parodoje pabrėžiami ir konkretūs indėliai: Šlapeliai siejami su pirmosios bibliotekos steigimu, o Juozas Šlapelis pristatomas kaip pirmasis Sarmiento fotografas. Taip pat prisimenamas Kazimieras Šlapelis, istoriniuose pasakojimuose minimas kaip vienas Patagonijos aviacijos raidos pradininkų regione.

    Fotografija, archyvai ir gyva atmintis

    Ekspozicijoje rodomos Mykolo Juodelės fotografijos derinamos su Juozo Šlapelio archyviniais kadrais, dienoraščio ištraukomis ir dokumentais. Tokia struktūra leidžia sugretinti dabarties vizualinį tyrimą su autentiškais liudijimais, atskleidžiančiais kasdienybės ritmą, kelionių maršrutus ir šeimos sprendimų kainą.

    Paroda veiks iki 2026 metais lapkričio 28 dienos. Organizatoriai akcentuoja, kad projektas skirtas ne tik vienos giminės istorijai, bet ir platesniam lietuvių migracijos į Pietų Ameriką kontekstui, kai atstumas nuo Europos tapdavo ir iššūkiu, ir galimybe pradėti iš naujo.

  • Nemokamas žygis Paneriuose: atveria retas vietas ir kviečia stebėti paukščių palydas

    Šeštadienį vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į nemokamą pėsčiųjų žygį Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinyje. Organizatoriai ragina ne tik pajudėti, bet ir prisidėti prie rudeninės paukščių stebėsenos, kai tūkstančiai sparnuočių traukia migracijos keliais.

    Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis laikomas viena didžiausių sostinės saugomų teritorijų. Jis driekiasi kairiajame Neries slėnio šlaite, tarp Žemųjų Panerių, Aukštųjų Panerių, Užusienio ir Kirtimų, o jo reljefą formavo vandens erozija ir slėnio šlaitų procesai.

    Ši vietovė išsiskiria stačiais šlaitais, daubomis ir gūbriais, todėl maršrute gali pasitaikyti statesnių įkalnių ir nuokalnių. Dėl to dalyviams patariama įvertinti savo fizinį pasirengimą ir pasirinkti patogią, reljefui pritaikytą avalynę.

    Gamtos paminklai ir retas reljefas

    Žygio metu planuojama aplankyti ir teritorijas, kurios svarbios ne tik rekreacijai, bet ir gamtos pažinimui. Ties Gariūnais esantis Gariūnų sufozinis cirkas laikomas įspūdingu geologiniu objektu, susiformavusiu dėl grunto slinkimo ir ertmių atsivėrimo.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad saugomose teritorijose ypač svarbu laikytis pažymėtų takų. Tai padeda saugoti jautrias augavietes, mažinti dirvožemio eroziją ir netrikdyti laukinių gyvūnų buveinių.

    Kultūros ir istorijos ženklai Paneriuose

    Panerių apylinkėse gausu kultūros paveldo objektų, kurie primena skirtingus miesto ir šalies istorijos sluoksnius. Minimi Panerių piliakalniai, Gariūnų piliakalnis, Panerių geležinkelio tunelis, Senojo Vilniaus–Kauno kelio atkarpa bei kiti istoriniai taškai.

    Dalis šių vietų siejasi su tragiškais XX amžiaus įvykiais, todėl žygiuojant rekomenduojama išlaikyti pagarbą aplinkai ir atminimo vietoms. Tokie maršrutai dažnai tampa proga ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir geriau suprasti miesto istoriją.

    Paukščių stebėsena rudenį

    Žygio dalyviai taip pat kviečiami stebėti ir skaičiuoti paukščius, prisijungiant prie Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyvos Paukščių palydos 2026. Rudenį Lietuva yra svarbioje migracijos zonoje, todėl net miesto pakraščiuose galima išvysti gausius migruojančių rūšių būrius.

    Norintiems prisidėti prie stebėsenos patariama pasiimti žiūronus ir užrašų priemonių, o pastebėtus paukščius fiksuoti atsakingai, jų nebaidant. Organizatoriai primena, kad paukščių skaičiavimai padeda geriau suprasti migracijos tendencijas ir aplinkos pokyčių poveikį.

    Planuojama, kad žygis truks apie 2,5–3 valandas, o maršruto ilgis sieks apie 8–9 kilometrus, priklausomai nuo oro sąlygų ir grupės tempo. Startas numatytas 11 valandą prie Metalo stotelės, o maršrutas bus žiedinis, tad finišas planuojamas toje pačioje vietoje.

    Į starto vietą galima atvykti viešuoju transportu, o dalyvių prašoma iš anksto užsiregistruoti. Kartu žygiuoti kviečiami įvairaus amžiaus žmonės, taip pat laukiami ir draugiški augintiniai, jei jie netrikdys kitų dalyvių ir gamtos.

  • Taikos g. 189 kertami 31 medis: dalis saugotini, žada atsodinti ir persodinti kitus

    Rengiant mokslo paskirties pastato Taikos gatvėje 189 rekonstravimo projektą numatyti želdinių tvarkymo darbai, kurių metu būtų pašalintas 31 medis. Iš jų 17 priskiriami saugotiniems, dar 3 medžius planuojama persodinti į kitą vietą.

    Skelbiama, kad darbai planuojami spalio–lapkričio mėnesiais, kai želdiniams palankesnis ramybės laikotarpis ir paprastai lengviau organizuoti persodinimą. Tokiu metu taip pat siekiama sumažinti rizikas augalams ir užtikrinti sklandesnę statybos darbų eigą.

    Želdinių šalinimas miestuose dažniausiai kelia daugiausia klausimų dėl pavėsio, triukšmo slopinimo ir oro kokybės, ypač brandžių medžių atveju. Saugotinų medžių kirtimas paprastai vertinamas griežčiau, nes tokie medžiai turi didesnę ekologinę ir kraštovaizdinę reikšmę.

    Projekto rengėjai nurodo kompensacines priemones: teritorijoje numatoma pasodinti 31 naują medį. Taip pat planuojama įrengti apie 408 kvadratinių metrų krūmų želdinių ir apie 820 kvadratinių metrų daugiamečių gėlynų.

    Praktikoje naujai pasodinti medžiai brandą ir reikšmingą šešėlio bei mikroklimato efektą pasiekia tik per kelerius ar net keliolika metų, todėl svarbi tampa priežiūra po pasodinimo. Ilgalaikis rezultatas paprastai priklauso nuo rūšių parinkimo, laistymo, dirvos paruošimo ir apsaugos nuo mechaninių pažeidimų.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: ką reiškia prašymas dėl kadastro Nr. 0101/0159:1609?

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0159:1609, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie pakeitimai gali lemti, kokia veikla sklype bus galima ateityje, todėl procedūra viešinama ir gyventojai gali teikti pasiūlymus.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Paprastai tai reiškia griežtesnius leistinos veiklos rėmus ir ribotas galimybes vystyti infrastruktūrinius objektus be paskirties keitimo.

    Ko prašoma ir kas keistųsi

    Prašyme nurodyta pageidaujama nauja pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Praktikoje toks pakeitimas dažniausiai siejamas su galimybe planuoti ir įrengti susisiekimo infrastruktūrą ar inžinerinius tinklus, pavyzdžiui, kelių, privažiavimų, aikštelių, tinklų ar jų aptarnavimo sprendinius.

    Pažymima, kad vien paskirties ar būdo pakeitimas savaime nereiškia automatinės statybų pradžios. Tolimesni veiksmai paprastai priklauso nuo teritorijų planavimo sprendinių, projektavimo, derinimų ir teisės aktuose numatytų procedūrų.

    Viešinimo terminas ir pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų spalio 14 dienos. Šiuo laikotarpiu suinteresuoti gyventojai ir organizacijos gali susipažinti su pateiktais dokumentais bei teikti argumentuotus pasiūlymus.

    Pasiūlymus nurodoma teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per teritorijų planavimo informacinę sistemą. Tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti skaidrumą ir suteikti galimybę visuomenei įsitraukti į sprendimus, galinčius paveikti aplinkinę teritoriją, susisiekimą ir inžinerinę infrastruktūrą.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas savivaldybės kontaktinis telefono numeris ir atsakingo darbuotojo elektroninio pašto adresas. Savivaldybė taip pat primena, kad pasiūlymai turi būti teikiami per viešinimo laikotarpį, nes vėliau jų nagrinėjimo galimybės gali būti ribotos.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: žadama daugiabučių teritorija, gyventojai kviečiami reaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino informaciją apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0026:0184, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai yra viešinami, kad suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su planais ir pateikti argumentuotus pasiūlymus.

    Šiuo metu sklypo esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis įvardyta kaip kita, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatytas. Prašyme siekiama nustatyti, kad sklypas būtų naudojamas kaip daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

    Jei sklypo naudojimo būdas būtų pakeistas, tai galėtų atverti kelią intensyvesnei plėtrai, didesniam užstatymo tankiui ir naujų gyvenamųjų projektų planavimui. Praktikoje tokie sprendimai dažnai reiškia ir papildomus klausimus dėl transporto srautų, parkavimo, želdynų, triukšmo bei socialinės infrastruktūros poreikio.

    Prašymo viešinimas numatytas 10 darbo dienų laikotarpiui nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų spalio 14 dienos. Per šį laiką gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali įvertinti informaciją ir pateikti savo pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu. Taip pat nurodoma, kad pasiūlymus galima pateikti per teritorijų planavimo informacinę sistemą, skirtą teritorijų planavimo procesų priežiūrai.

    Gyventojams, svarstantiems teikti pasiūlymus, svarbu aiškiai suformuluoti argumentus ir pagrįsti juos realiu poveikiu aplinkai bei kasdieniam gyvenimui. Savivaldybės praktikoje dažniausiai vertinamos pastabos dėl susisiekimo sprendimų, eismo saugos, infrastruktūros pajėgumų ir planuojamos plėtros atitikimo miesto planavimo principams.

  • Jolantos Kwaśniewskos triukas rudeniui: vienas aksesuaras akimirksniu atjaunina įvaizdį

    Jolantos Kwaśniewskos triukas rudeniui: vienas aksesuaras akimirksniu atjaunina įvaizdį

    Lenkijos buvusi pirmoji ponia Jolanta Kwaśniewska daugelį metų laikoma elegancijos ir santūrios klasikos pavyzdžiu. Stilistai ne kartą yra pastebėję, kad jos įvaizdžiai remiasi paprastomis formomis, kokybiškais audiniais ir gerai apgalvotais akcentais, kurie neišeina iš mados.

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia jos rudeninis stiliaus sprendimas, ypač aktualus brandesnio amžiaus moterims. Esmė paprasta: net ir labai neutralų derinį galima vizualiai pagyvinti vienu ryškiu elementu, kuris arčiau veido suteikia daugiau šviesos ir gaivumo.

    Dažniausiai tai būna spalvinga šilkinė skarelė, kurią galima rišti prie kaklo, segti prie palto ar tiesiog užmesti ant pečių. Toks aksesuaras įvaizdžiui suteikia spalvos, judesio ir lengvumo, todėl net pilkas ar juodas derinys atrodo gyvesnis ir šiuolaikiškesnis.

    Renkantis skarelę svarbu vengti pernelyg tamsių atspalvių ir masyvių, sunkiai derinamų raštų, nes jie gali suteikti papildomo griežtumo. Kur kas universalesni yra energingi tonai, pavyzdžiui, sodri žalia, oranžinė ar mėlyna, taip pat švaresni, ryškesni raštai, kurie neužgožia veido bruožų.

    Įvaizdžio principas dažnai siejamas ir su spalvų poveikiu šalia veido: šviesesni, gyvesni tonai gali vizualiai „pakelti“ bendrą vaizdą, o tamsių spalvų perteklius kartais pabrėžia nuovargį. Dėl to rudenį verta į garderobą įtraukti spalvotą detalę ne tik kaip aksesuarą, bet ir kaip megztinį, švarką ar paltą.

    Šis sprendimas ypač pasiteisina, kai norisi išlaikyti eleganciją, bet kartu neatrodyti pernelyg formaliai. Pavyzdžiui, ryškesnė palaidinė gali būti derinama su klasikiniu sijonu ar kelnėmis, o griežtesnį siluetą galima „suminkštinti“ laisvesnio stiliaus viršutiniu drabužiu, taip sukuriant modernesnį, lengvesnį įspūdį.

  • Kate Moss Paryžiuje sulaužė savo taisyklę: mėtinis mini ir 2000-ųjų batai sukėlė audrą

    Kate Moss Paryžiuje sulaužė savo taisyklę: mėtinis mini ir 2000-ųjų batai sukėlė audrą

    Supermodelis Kate Moss šiuo metu vieši Paryžiuje, kur vyksta Paryžiaus mados savaitė. Į renginius atvykstanti britė fotografų dėmesį patraukė netikėtu pasirinkimu, kuris kontrastuoja su jos įprastu, dažniausiai juodu ir minimalistiniu stiliumi.

    Kate Moss užfiksuota išeinanti iš viešbučio „The Ritz“ Paryžiuje. Šį kartą ji vilkėjo mėtų spalvos retro stiliaus mini suknelę su pūstomis rankovėmis, V formos iškirpte, apykakle ir platėjančiu sijonu, o liemenį pabrėžė juodas dekoruotas diržas.

    Ryškų spalvinį sprendimą ji subalansavo sau įprastais akcentais. Prie suknelės modelis priderino juodus iki kelių siekiančius odinius batus ir tamsius saulės akinius, taip sukurdama įvaizdį, primenantį 2000-ųjų it-girl estetiką.

    Užsienio žiniasklaidoje šis derinys sukėlė diskusijų bangą, o stilistai ir mados apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad tai reta proga pamatyti Kate Moss ne juodoje spalvų paletėje. Kai kuriuose komentaruose įvaizdis net lygintas su Velso princesės Catherine pamėgtu klasikiniu siluetu, nors Moss interpretacija išliko aiškiai rokeriška.

    „Sustojau slinkdama puslapį, nes negalėjau patikėti: ar tai tikrai Kate su mėtine spalva?“, – rašė Olivia Allen.

    Internautai taip pat sureagavo audringai, daug kas akcentavo, kad stiliaus pokytis maloniai nustebino. Komentaruose kartojosi mintis, kad ryškesnė spalva suteikė įvaizdžiui gaivumo, o su auliniais batais derinys atrodo itin šiuolaikiškai.

    Paryžiaus mados savaitė tradiciškai tampa platforma netikėtiems įvaizdžiams, o gatvės stilius čia neretai sulaukia ne mažiau dėmesio nei podiumas. Tad tikėtina, kad viešnagė Paryžiuje dar gali atnešti ir daugiau Kate Moss stiliaus staigmenų.