CP v2

Blog

  • „Volkswagen“ plečia gamyklą Vžesnijoje: už 350 mln. eurų ruošia bazę naujos kartos e-Crafter

    „Volkswagen Poznań“ Vžesnijoje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, tęsia gamyklos plėtrą, kuri turėtų atverti kelią naujos kartos elektrinio e-Crafter gamybai. Virš statomų pastatų iškelta simbolinė stogo užbaigimo vainiko ceremonija, o projektą planuojama pabaigti 2027 metų antrąją pusę.

    Skelbiama, kad investicijos vertė siekia apie 350 mln. eurų. Plėtra apima du naujus objektus, kurių bendras plotas turėtų sudaryti beveik 60 000 kvadratinių metrų.

    Kam skirtos naujos halės

    Vienoje iš naujų halų numatyta gaminti elektrinio Crafter naujos kartos grindų platformą. Tuo metu antrasis pastatas bus skirtas baterijų sandėliavimui ir logistikos procesams, kurie elektrinių modelių gamyboje tampa ypač svarbūs dėl didelių komponentų gabaritų ir saugos reikalavimų.

    Toks išdėstymas atspindi platesnę automobilių pramonės kryptį Europoje: elektrifikacija verčia gamyklas persitvarkyti ne tik gamybos linijose, bet ir tiekimo grandinėse. Baterijų logistika tampa atskiru kompetencijų bloku, dažnai reikalaujančiu papildomos infrastruktūros ir specializuotų saugojimo sprendimų.

    „Investuojame šiandien, kad užtikrintume gamyklos ateitį, konkurencingumą ir vietą pasauliniame „Volkswagen“ gamybos tinkle. Naujos kartos elektrinis Crafter yra svarbi šios transformacijos dalis“, – sakė „Volkswagen Poznań“ vadovas Richard Slovak.

    Reikšmė regionui ir tiekėjams

    Įmonė pabrėžia, kad plėtra svarbi visam regionui: „Volkswagen Poznań“ laikomas didžiausiu darbdaviu Didžiojoje Lenkijoje ir įdarbina daugiau nei 9 000 žmonių. Gamyba remiasi plačiu tiekėjų tinklu, o apie 70 proc. komponentų pagal apimtį, naudojamų įmonės automobiliams, gaunama iš Lenkijos tiekėjų.

    Toks vietos tiekėjų svoris tampa strateginiu argumentu, kai automobilių pramonė susiduria su spaudimu trumpinti tiekimo grandines, mažinti logistikos rizikas ir didinti gamybos atsparumą. Tai ypač aktualu elektrinių transporto priemonių segmente, kur komponentų tiekimas turi būti tikslus, o atsargų valdymas – itin disciplinuotas.

    Gamybos fonas: ką gamina „Volkswagen Poznań“

    Vžesnijos gamykla buvo pastatyta nuo nulio ir veiklą pradėjo 2016 metais. Anksčiau skelbta, kad ši investicija buvo viena didžiausių regione, o pati gamykla priskiriama prie moderniausių komercinių automobilių gamybos padalinių Europoje.

    2025 metais „Volkswagen Poznań“ pranešė pagaminusi daugiau kaip 236 000 automobilių. Didžiausią dalį sudarė „Caddy“ – beveik 103 000 vienetų, o šie modeliai iš Poznanės keliauja į įvairias pasaulio rinkas.

    Vien Vžesnijos gamykla 2025 metais pagamino apie 101 000 lengvųjų komercinių automobilių. Iš jų maždaug 70 000 sudarė „Crafter“, o likusi dalis – daugiau nei 31 000 – buvo giminingas modelis „MAN TGE“.

    Įmonės tikslas plėsti infrastruktūrą siejamas su ilgalaikiu konkurencingumu, tačiau kartu tai rodo ir platesnį sektoriaus persitvarkymą. Komercinių automobilių gamintojai Europoje vis aktyviau ruošiasi elektriniams modeliams, nes miestų taršos ribojimai ir viešųjų bei verslo parkų dekarbonizacijos tikslai didina elektrinių furgonų paklausą.

  • Duomenų nutekėjimai tampa kasdienybe: valdžia ruošia „CyberPiątka“ paketą ir naujas pareigas

    Lenkijoje daugėjant incidentų, kai paviešinami ar pavagiami jautrūs asmens duomenys, ypač medicininė informacija, vyriausybė pradėjo rengti teisės aktų paketą „CyberPiątka“. Skaitmeninimo ministerija teigia, kad juo siekiama griežtinti atsakomybę ir kelti privalomus saugumo standartus įmonėms, kurios masiškai tvarko gyventojų duomenis.

    Apie planuojamas permainas 8-ajame kibernetinio saugumo forume kalbėjo Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Pasak jo, teisės aktų projektas jau įtrauktas į vyriausybės teisėkūros darbų sąrašą, o artimiausius kelis mėnesius turėtų vykti konsultacijos institucijų viduje.

    „Norėčiau, kad per artimiausius tris mėnesius būtų užbaigtos konsultacijos vyriausybės viduje ir kad greitai uždarytume visą teisėkūros procesą“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Kas keistųsi įmonėms?

    „CyberPiątka“ akcentas – papildomi įpareigojimai subjektams, kurie tvarko itin didelius duomenų kiekius. Tarp minimų kriterijų – įmonės, apdorojančios daugiau nei 100 000 žmonių duomenis, taip pat paslaugų teikėjai, dirbantys su daugeliu duomenų administratorių.

    Numatoma ir paslaugų teikėjų, tvarkančių medicininius duomenis, sertifikavimo kryptis bei minimalūs technologiniai reikalavimai informacinėms sistemoms. Kita svarbi kryptis – aiškesnė pareiga informuoti pacientus, kai jų duomenų tvarkymas perduodamas išoriniams tiekėjams.

    Medicininiai duomenys – pagrindinis taikinys

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė būtent medicininių duomenų nutekėjimai, nes tokia informacija laikoma viena jautriausių: joje gali būti diagnozės, receptai, tyrimų rezultatai, vizitų istorija. Ministerijos vertinimu, incidentai ne tik kelia grėsmę privatumui, bet ir smogia pasitikėjimui sveikatos paslaugų ekosistema.

    Ministras nurodė, kad vykdomi patikrinimai, kuriuos atlieka Asmens duomenų apsaugos institucija. Taip pat minėta, kad Sveikatos apsaugos institucijos parengė specialias rekomendacijas įmonėms dėl kibernetinio saugumo priemonių stiprinimo.

    Investicijos į saugumą ir valstybės parama

    Lenkijos skaitmeninimo ministerija akcentuoja, kad kibernetinis saugumas turi tapti nuolatine investicija, o ne vienkartiniu pirkiniu po incidento. Pasak ministro, duomenų vagystės reiškia ne tik galimas baudas ar teisines pasekmes, bet ir reputacinę žalą, kuri tiesiogiai atsiliepia pajamoms, klientų pasitikėjimui ir partnerių sprendimams.

    „Jeigu į jus įsilaužta ir pavogti duomenys, prarandate prekės ženklo vertę, o tai reiškia, kad uždirbsite mažiau, nes klientai jumis nepasitikės“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministerija priminė, kad 2025 metais įgyvendintas skaitmeninės transformacijos skatinimo instrumentas „Pożyczka na cyfryzację“, kurio vertė siekė apie 650 000 000 eurų. Taip pat ruošiama nauja paramos priemonė, kuria įmonės galėtų finansuoti ir kibernetinio saugumo sprendimus, tačiau, pasak ministro, dalis verslų iki šiol nesinaudoja galimybėmis.

    Kita problema – specialistų trūkumas. Ministro vertinimu, ekspertų rinkoje yra, tačiau įmonės turi būti pasirengusios konkurencingai mokėti už kompetencijas, nes kibernetinis saugumas tampa tokia pat strategine funkcija kaip rinkodara ar pardavimai.

    Planuojama, kad „CyberPiątka“ paketas apimtų ir pranešimų gyventojams mechanizmus apie medicininius įvykius, pavyzdžiui, vizitus ar receptų išrašymą, per valstybines skaitmenines platformas. Šių priemonių tikslas – greitesnis incidentų aptikimas ir didesnis skaidrumas, kai su paciento duomenimis vyksta veiksmai.

  • Kijevas ruošiasi dar vienai žiemai: kaip Rusijos dronai ir raketos bando pralaužti gynybą

    Kijevas ruošiasi dar vienai žiemai: kaip Rusijos dronai ir raketos bando pralaužti gynybą

    Karas virš galvų

    Kijevo gyventojams karas seniai vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir danguje: oro pavojaus sirenos, priešlėktuvinės gynybos garsai ir sprogimai tapo kasdienybe. Ukrainos sostinė, esanti toli nuo kai kurių intensyviausių sausumos mūšių zonų, vis tiek reguliariai patiria masines atakas.

    Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo dar vienas Rusijos taktikos bruožas: smūgiai planuojami taip, kad būtų sudėtinga prognozuoti kryptį ir laiką. Tai didina riziką civiliams ir apkrauna oro gynybos sistemas, kurios privalo reaguoti per minutes ar net sekundes.

    Ukrainos oro gynybos pozicijose darbas prasideda dar iki pasirodant taikiniams. Kariai parengia ginkluotę, stebi dangų ir vertina grėsmes, kurios gali artėti skirtingu greičiu ir iš skirtingų krypčių.

    Atakos vis dažniau būna mišrios: didelės „Shahed“ tipo atakos dronų bangos derinamos su balistinėmis raketomis, o taip pat naudojami greitesni dronai, kurie sumažina reakcijos laiką. Tikslas paprastas: rasti silpną vietą ir perkrauti daugiasluoksnę miesto gynybą.

    Priešlėktuvinės baterijos vadas Pavlo Tsugunovas sako, kad pastarosiomis savaitėmis atakos prieš Kijevą ir aplinkines teritorijas kartojosi nuolat. Jo vertinimu, spaudimas civiliams yra ne atsitiktinis šalutinis poveikis, o sąmoninga strategijos dalis.

    „Pastarosios kelios savaitės atnešė nuolatines atakas prieš Kijevą, jo priemiesčius, miesto centrą ir aplinkinius regionus. Kitaip tariant, prieš namus, kuriuose gyvena mūsų artimieji“, – sakė Pavlo Tsugunovas.

    Jo teigimu, atakomis siekiama palaužti visuomenės valią remti kariuomenę. Tokia logika sutampa su anksčiau fiksuotu Rusijos spaudimo modeliu, kai smūgiai civilių infrastruktūrai naudojami kaip priemonė kelti socialinę įtampą ir išsekinti valstybės atsparumą.

    Kai smūgiai pasiekia taikinį

    Net ir efektyvi oro gynyba negarantuoja, kad visi taikiniai bus numušti. Kijeve tai matyti iš apgadintų pastatų ir išgyventų naktų, kai smūgiai pasiekia gyvenamuosius rajonus ar viešąją infrastruktūrą.

    Kai ginklas prasimuša, prasideda kita, ne mažiau svarbi, lenktynė žemėje: gelbėtojai, komunalinės tarnybos ir energetikai privalo atkurti svarbiausias paslaugas, dažnai dirbdami esant naujų atakų grėsmei.

    Vienas pagrindinių Rusijos taikinių išlieka Ukrainos energetikos sistema. Kijevo regione dirbančios brigados atstato pažeistas linijas ir įrangą, tačiau į objektus gali patekti tik tada, kai saugumo situacija leidžia ir gaunamas atsakingų tarnybų leidimas.

    Remonto technikas Serhijus pasakoja, kad gyventojai laukia, kada sugrįš elektra, tačiau nuolatiniai oro pavojaus signalai lėtina darbus. Be to, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai rizika kyla ir patiems remontininkams, nes smūgiai gali kartotis tomis pačiomis kryptimis.

    „Žmonės prašo įjungti šviesą, bet mes to negalime padaryti, nes aliarmas kaukia nuolat, kasdien ir beveik visą dieną“, – sakė Serhijus.

    Įmonė DTEK Kyiv Regional Grids nurodo, kad po Rusijos atakų regione atstatė elektros tiekimą daugiau nei 700 000 namų ūkių, o kai kuriais atvejais tą patį teko daryti pakartotinai. Tai atskleidžia svarbiausią karo energetikoje paradoksą: atakos ne tik išjungia elektrą, bet ir trukdo ją saugiai atkurti.

    Dėl to per kelis karo metus pasikeitė ir pasirengimo logika. Vien tik apsaugoti infrastruktūrą nebeužtenka, todėl vis daugiau dėmesio skiriama atsarginių dalių rezervams, brigadų mobilumui ir procedūroms, kurios leidžia greitai grąžinti tiekimą po smūgių.

    Žiema, kuriai ruošiasi visi

    Energetikams pasirengimas žiemai faktiškai nesibaigia. DTEK Kyiv Regional Grids skelbia, kad nuo metų pradžios sutvarkė daugiau nei 1 200 kilometrų elektros linijų ir atnaujino per 400 energetikos objektų Kijevo regione.

    Tačiau net ir didelės apimties darbai turi ribas: nė vienas elektros tinklas negali būti visiškai apsaugotas nuo raketų ir dronų. Todėl svarbia tampa ne tik prevencija, bet ir kuo greitesnis atstatymas, kai smūgiai vis dėlto pasiekia taikinį.

    Prie pasirengimo prisitaiko ir namų ūkiai. Kijevo gyventojai vis dažniau investuoja į baterijas, generatorius, išorinius įkroviklius, kai kur įsirengia inverterius ar saulės modulius, o maisto atsargos ir konservavimas vėl grįžta į kasdienius planus.

    Gyventoja Ana sako, kad po kelių karo žiemų tai tapo nauja norma, tačiau būtent ilgalaikių elektros tiekimo sutrikimų rizika gali lemti ir sunkiausius sprendimus šeimoms, auginančioms vaikus ar slaugančioms vyresnio amžiaus artimuosius.

    „Jei situacija taps tikrai labai bloga, aš išvažiuosiu. Išvažiuosiu, nes nerimauju dėl savo vaiko“, – sakė Ana.

    Kitos sostinės gyventojos Marynos kasdienybė prasideda nuo telefono garso: ji sąmoningai padidina įspėjimų garsumą, kad iš karto atskirtų pavojaus tipą. Jos teigimu, kai įspėjama apie raketas, reakcijai kartais lieka tik akimirka, todėl žmonės slepiasi koridoriuose ar voniose, jei iki slėptuvės nespėtų nubėgti.

    Marynos devynerių dukra Emma jau auga aplinkoje, kur karo žodynas tapo vaikystės dalimi. Vaikai mokosi atpažinti sprogimų pobūdį ir suprasti, ką reiškia skirtingi pavojaus signalai, nors tai turėtų būti suaugusiųjų rūpestis.

    „Skamba kaip spragėsiai“, – sakė Emma, apibūdindama, kaip girdisi oro gynybos perėmimai netoli mokyklos.

    Artėjant dar vienai žiemai, lemiamas klausimas Kijevui lieka tas pats: ar oro gynyba atlaikys mišrias atakas, o energetikos ir komunalinės tarnybos spės atkurti tai, kas bus apgadinta. Ukraina prisitaiko, tačiau prie naujų spragų ir sprendimų prisitaiko ir Rusija, todėl technologinė ir taktika paremta kova tęsiasi.

  • Dezinformacija taikosi į Lenkijos energetiką: „Orlen“ vardija Rusijos metodus ir tikslus

    Kodėl energetika tampa taikiniu

    Lenkijos energetikos sektorius vis dažniau tampa koordinuotų dezinformacijos kampanijų taikiniu, o vienas ryškiausių jų adresatų – koncernas „Orlen“. Apie tai kalbėta Katovicuose vykusiame renginyje Energy Days, kuriame aptarta energetinė dezinformacija ir informacinis atsparumas.

    „Orlen“ atstovai pabrėžė, kad tokios atakos paprastai nėra pavienių asmenų iniciatyva – jos siejamos su priešiškų valstybių organizuotais veiksmais. Pasak įmonės, ypatingas dėmesys skiriamas naratyvams, kurie turi silpninti visuomenės pasitikėjimą energetikos pertvarka ir strateginiais projektais.

    „Orlen“: spaudžiama energetikos transformacija

    „Orlen“ saugumo ir rizikos srities vadovybė teigė matanti informacinius išpuolius, nukreiptus į projektus, susijusius su energetikos transformacija. Tokios kampanijos, anot įmonės, gali būti naudingos Rusijos interesams, nes mažina paramą pokyčiams, kurie ilgainiui mažintų priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    „Matome dezinformacijos atakas, nukreiptas į projektus, susijusius su energetikos transformacija, nes Rusijos įmonės baiminasi, kad pasibaigus karui Lenkijos bendrovės nebe pirks naftos ir dujų iš to krypties“, – sakė „Orlen“ viceprezidentas saugumo ir rizikos klausimais Pawełas Wojtunikas.

    Naratyvas apie degalus Ukrainoje

    Vienu dažniausių pavyzdžių įvardytas naratyvas apie degalų tiekimą Ukrainai. Socialiniuose tinkluose esą buvo skleidžiamos žinutės, jog Ukrainoje degalai pigesni nei Lenkijoje, taip kuriant įspūdį, kad skirtumą neva apmoka Lenkijos vairuotojai.

    Tokio tipo teiginiai, pasak „Orlen“, siekia ne tik kiršinti visuomenę, bet ir paveikti elgseną – didinti nepasitikėjimą valstybės parama Ukrainai, skatinti pyktį dėl kainų, o kritiniais momentais – sukelti paniką degalinėse.

    „Esame nuolatiniame dezinformacinės veiklos lauke: platinamos žinutės, kad Ukrainoje degalai yra pigesni nei Lenkijoje, ir taip kuriamas įspūdis, jog už tai sumoka Lenkijos klientas“, – sakė Pawełas Wojtunikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetika – jautri sritis, nes susijusi su kasdienėmis išlaidomis, geopolitika ir infrastruktūros saugumu. Dėl to informacinės atakos dažnai taikosi į emocijas, o ne į faktus, ir išnaudoja kainų svyravimus ar tarptautines krizes kaip progą išprovokuoti nepasitikėjimą.

    „Orlen“ taip pat pateikė pavyzdį, kai buvo išplatintas tariamo įmonės darbuotojo antisąjungininkiškas, antiukrainietiškas įrašas, prie kurio pridėtas bendrovės logotipas. Vidinis patikrinimas esą parodė, kad toks asmuo įmonėje nedirba, o informacija perduota Lenkijos tarnyboms.

  • „Netflix“ grąžino Fauda: 5 sezonas pasakoja apie 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių pasekmes

    „Netflix“ grąžino Fauda: 5 sezonas pasakoja apie 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių pasekmes

    5 sezonas po karo lūžio taško

    Izraelio serialas Fauda sugrįžo į „Netflix“ su penktuoju sezonu, kurio veiksmas nukeltas į laikotarpį po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolių Izraelio pietuose. Nauja dalis, kaip skelbiama, sąmoningai renkasi ne dokumentuoti įvykius, o pasakoti fikcinę istoriją, į ją įkomponuojant realaus konflikto kontekstą.

    Serialą sukūrė Avi Issacharoffas ir Lioras Razas, o pastarasis taip pat vaidina pagrindinį personažą Doroną Kabilijų. Kūrybinė komanda teigia siekianti tikslumo detalėse, tačiau kartu pabrėžia, kad tai išlieka drama, o ne žinių reportažas.

    Kas pasikeitė siužete?

    Naujajame sezone Doronas vadovauja slapto padalinio operacijoms ir medžioja „Hamas“ operatyvininką, kurį, kaip manė, jau buvo neutralizavęs. Siužetas plečiasi už regiono ribų: dalis veiksmo persikelia į Marselį Prancūzijoje, kur Doronas vyksta sužinojęs, kad senas bičiulis pradėjo neleistiną keršto misiją.

    Toks pasirinkimas išplečia serialo geografiją ir leidžia kūrėjams parodyti, kaip konfliktas ir jo šešėlis persidengia su diasporos bendruomenėmis, žvalgybos veikla Europoje ir asmeninėmis veikėjų dilemomis. Pastaraisiais metais tai tapo dažnu politinių trilerių bruožu, kai vietinis konfliktas pasakojamas tarptautinių padarinių fone.

    Kūrėjų žinutė žiūrovams

    Interviu „Netflix“ lydinčiajai platformai „Tudum“ Lioras Razas teigė, kad penktasis sezonas nėra bandymas atkurti tai, kas įvyko realybėje. Pasak jo, tikslas buvo sukurti istoriją ir į ją įstatyti serialo personažus, kad žiūrovai per juos pamatytų situacijų sudėtingumą.

    „Mums buvo svarbu tiksliai atliepti realybę detalėse, bet kartu parodyti, kaip mūsų veikėjai atsiduria neprognozuojamoje situacijoje“, – sakė Lioras Razas.

    Aktorius taip pat pabrėžė, kad tikisi, jog žiūrovai geriau supras taikos svarbą ir karo kainą. Pasak jo, konfliktas griauna ne tik regioną, bet ir žmonių gyvenimus abiejose pusėse, o serialą žiūri auditorijos įvairiose šalyse, įskaitant arabų pasaulį ir Izraelį.

    Kontekstas: skaičiai ir tarptautiniai vertinimai

    2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ išpuoliai Izraelyje nusinešė apie 1 200 žmonių gyvybes, o dar 251 žmogus buvo paimtas įkaitais ir išgabentas į Gazos Ruožą. Po to Izraelis pradėjo plataus masto karinę kampaniją, kuri apėmė oro smūgius ir sausumos operaciją.

    Gazos Ruože žuvusių palestiniečių skaičius, remiantis Gazos sveikatos institucijų pateikiamais duomenimis, viršija 73 600. Jungtinių Tautų atstovai viešai yra nurodę, kad šie skaičiai laikomi iš esmės patikimais, nors tiksli jų patikra karo sąlygomis išlieka sudėtinga.

    Fauda ankstesniais sezonais dažnai buvo vertinama dėl pastangų parodyti žmogiškąsias istorijas abiejose konflikto pusėse, tačiau kartu sulaukė ir kritikos dėl to, kaip vaizduoja jėgos struktūras bei palestiniečių veikėjus. Penktasis sezonas, pasirinkęs laikotarpį po 2023 metų spalio 7 dienos, neišvengiamai atsiduria dar jautresnėje viešosios nuomonės ir politinių interpretacijų erdvėje.

  • Lenkijos energetikos transformacijos kaina iki 2050 metų: PSE žada patikimus skaičiuotuvus

    Kiek kainuos permainos energetikoje?

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE rengia prielaidas šalies energetikos strategijai iki 2050 metų ir žada viešai pateikti patikimus skaičiuotuvus, kurie leistų įvertinti pasirinkto energetikos scenarijaus bendrą kainą. Apie tai Energy Days 2026 diskusijoje apie energetikos dezinformaciją kalbėjo PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis.

    PSE tikslas – sujungti skirtingus planuojamus sprendimus į vieną aiškią skaičiavimo logiką: nuo tinklo plėtros ir balansavimo iki naujų gamybos pajėgumų bei sisteminių rezervų. Tokie skaičiuotuvai turėtų padėti politikams, verslui ir vartotojams palyginti alternatyvas, o ne remtis fragmentiškais skaičiais.

    „Pateiksime patikimus energetikos skaičiuotuvus ir rodysime bendras pasirinktų sprendimų sąnaudas“, – sakė G. Onichimowskis.

    Atsinaujinanti energetika ir visuomenės požiūris

    Diskusijose Lenkijoje ypatingas dėmesys tenka ne tik investicijų apimčiai, bet ir visuomenės pasitikėjimui pačia transformacija. PSE vadovas pabrėžė, kad dalį permainų visuomenė priima palankiai, tačiau kita dalis projektų tampa dezinformacijos taikiniu, ypač sausumoje planuojami vėjo parkai.

    Tuo metu fotovoltinės elektrinės vertinamos gerokai šilčiau, nes jų nauda daugeliui gyventojų tapo tiesiogiai apčiuopiama mažesnėse sąskaitose už elektrą. Pasak PSE, būtent asmeninė patirtis ir ekonominė nauda yra viena priežasčių, kodėl šioje srityje skeptiškų naratyvų mažiau.

    „Fotovoltika nepatiria tokio spaudimo, nes apie 1 500 000 lenkų turi saulės modulius ir mato, kiek tai leidžia sutaupyti“, – sakė G. Onichimowskis.

    Dezinformacija ir sprendimų paaiškinamumas

    PSE akcentuoja, kad energetikos transformacijos diskusijose svarbu ne tik skelbti tikslus, bet ir aiškiai parodyti, kaip jie pasiekiami, kokių investicijų reikės ir kokią įtaką tai turės kainoms bei sistemos patikimumui. Skaičiuotuvai būtų vienas būdų sumažinti manipuliacijų erdvę, nes leistų tikrinti prielaidas ir matyti, kas lemia galutinį rezultatą.

    PSE vadovas taip pat atkreipė dėmesį į mokslo bendruomenės vaidmenį: ji galėtų prisidėti prie viešosios komunikacijos, tačiau, jo teigimu, turėtų atsižvelgti į greitai besikeičiančią klimato ir energetikos politiką. Tai ypač aktualu, kai sprendimai priklauso nuo technologijų kainų pokyčių, tinklų pralaidumo ir reguliavimo korekcijų.

  • Granados urvai atskleidė neolito smurto pėdsakus: tyrimas įtaria kanibalizmą prieš 7 000 metų

    Granados urvai atskleidė neolito smurto pėdsakus: tyrimas įtaria kanibalizmą prieš 7 000 metų

    Kas rasta Granados urvuose

    Pietų Ispanijoje, netoli Granados, trijuose urvuose archeologai iš naujo įvertino beveik 1 000 žmogaus kaulų ir kaulų fragmentų. Tyrėjai teigia, kad dalis palaikų rodo sąmoningą kūnų ardymą, kuris kai kuriais atvejais gali būti siejamas su kanibalizmo epizodais neolito laikotarpiu.

    Analizuoti rinkiniai iš Malalmuerzo, Carigüela ir Majólicas urvų. Nauji radiokarbono datavimai leido tiksliau nustatyti, kada vyko skirtingi epizodai ir ar jie kartojosi, o ne buvo vienkartinis reiškinys.

    Kaip nustatomi tokie atvejai

    Mokslininkai vertino pjūvių žymes, kaulų lūžius ir dantų paliktus pėdsakus, matomus ir plika akimi, ir mikroskopu. Tokie požymiai archeologijoje laikomi svarbiais indikatoriais, padedančiais atskirti natūralų irimą, gyvūnų veiklą ar antrinį perlaidojimą nuo tyčinio kūno apdorojimo.

    Tyrime taikyta ir statistinė analizė bei mašininio mokymosi metodai, padedantys sisteminti žymių tipų pasikartojimą skirtinguose kauluose. Tyrėjai pabrėžia, kad vienas požymis nėra pakankamas, todėl vertinamas visas kontekstas: žymių pobūdis, jų vieta, radinių sluoksnis ir datavimas.

    Skirtingos trijų urvų istorijos

    Ryškiausias atvejis siejamas su Malalmuerzo urvu, kur, pasak tyrėjų, dalis palaikų gali rodyti kolektyvinio smurto epizodą, po kurio kūnai buvo vartoti maistui. Šis scenarijus datuojamas maždaug 5 000 metais prieš mūsų erą, tačiau pateikiamas kaip tikėtina interpretacija, o ne galutinis faktas.

    Carigüela urve, remiantis nauju datavimu, panašūs veiksmai galėjo kartotis per skirtingus neolito tarpsnius. Čia išskiriamas ir neįprastas kaukolių apdorojimas: dvi kaukolės, tyrėjų vertinimu, buvo modifikuotos taip, kad galėjo būti naudojamos kaip indai.

    Majólicas urve fiksuojamas vėlyvesnis epizodas, siejamas su maždaug 3 800 metais prieš mūsų erą. Šiuo atveju aiškių smurto požymių mažiau, o kai kurie kaulai buvo nusidažę raudonai, kas, pasak tyrėjų, gali sietis su ritualinėmis praktikomis ir pigmentų naudojimu.

    Ką tai keičia Europos neolito paveiksle

    Tyrėjų išvada – neolito kanibalizmas Iberijos pusiasalyje greičiausiai nebuvo izoliuotas reiškinys. Panašūs pėdsakai skirtinguose Europos regionuose rodo, kad tokios praktikos galėjo pasireikšti tam tikrais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis, o jų prasmė nebūtinai buvo vienoda.

    Archeologijoje vis dažniau pabrėžiama, kad iš pirmo žvilgsnio panašūs kaulų apdorojimo modeliai gali atspindėti skirtingas socialines realijas: nuo karo ir bauginimo iki sudėtingų laidojimo ar atminimo ritualų. Todėl svarbiausia tampa ne vien sensacinga interpretacija, o nuoseklus kelių įrodymų linijų sutapimas.

    „Priešistorinį kanibalizmą ilgą laiką buvo linkstama aiškinti kaip vienalytį reiškinį, tačiau panašūs pėdsakai gali slėpti skirtingas socialines situacijas“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Antonio Rodríguez-Hidalgo.

    Dar vienas šio darbo akcentas – seniau iškastų rinkinių vertė. Tyrėjai parodė, kad šiandieninės datavimo ir mikroskopinės analizės priemonės gali iš esmės pakeisti senų radinių interpretaciją, net jei jie muziejuose saugomi dešimtmečius.

  • „Polregio“ suformavo valdybą: naujasis technikos narys turėtų paspartinti modernių traukinių diegimą

    Kas pasikeitė „Polregio“ valdyboje

    Lenkijos regioninių keleivinių traukinių vežėja „Polregio“ pranešė, kad stebėtojų taryba paskyrė Krzysztofą Ubermaną valdybos nariu, atsakingu už technikos sritį. Šis sprendimas, anot bendrovės, užbaigia visos valdybos suformavimą.

    Įmonė nurodė, kad atranka į šias pareigas buvo pradėta rugpjūčio 12 dieną, o jos rezultatas – sprendimas patikėti techninę kryptį vadovui, iki šiol dirbusiam su riedmenų priežiūros infrastruktūros plėtra. Valdybą toliau veda prezidentas Andrzejus Pawłowskis, o finansams atsakingas Piotras Matuszyńskis.

    Kodėl technikos kryptis dabar akcentuojama

    Stebėtojų tarybos pirmininkė Katarzyna Gawlik-Tarnowska teigė, kad šis pasirinkimas turėtų užtikrinti sklandų modernių traukinių įsigijimo ir jų įvedimo į eksploataciją procesą. Tai svarbu ne tik pirkimų prasme, bet ir dėl tolesnės priežiūros, remonto bei atsarginių dalių tiekimo grandinės.

    Regioninių vežėjų sektoriuje vien riedmenų įsigijimas dažnai neišsprendžia patikimumo problemų, jeigu atsilieka depų pajėgumai, personalo parengimas ir techninės priežiūros planavimas. Todėl technikos valdybos nario vaidmuo tiesiogiai siejamas su punktualumu, gedimų prevencija ir paslaugos kokybe keleiviams.

    Naujojo nario patirtis ir įmonės mastas

    „Polregio“ nurodė, kad K. Ubermanas yra Krokuvos technologijos universiteto ir Katovicų ekonomikos akademijos absolventas. Didelę karjeros dalį jis dirbo „PKP Cargo“, kur ėjo vadovaujančias pareigas ir dalyvavo operacinės veiklos reformose.

    Iki paskyrimo į valdybą jis ėjo „Polregio“ valdybos įgaliotinio pareigas, atsakingas už riedmenų techninės priežiūros punktų plėtrą. Bendrovės teigimu, tai turėtų padėti sustiprinti operacinį valdymą ir gerinti keleivių kelionių standartą.

    „Polregio“ yra didžiausia keleivinių traukinių vežėja Lenkijoje, užimanti apie 25 proc. rinkos. Daugumos akcijų paketas priklauso Pramonės plėtros agentūrai, o likusi dalis – vaivadijų savivaldybėms; kasdien maršrutuose dirba daugiau kaip 2 000 traukinių, savaitgaliais – per 1 450 sąstatų.

  • South Park kūrėjų pokštas Trumpui: serialas laikinai pervadinamas į South America prieš premjerą

    South Park kūrėjų pokštas Trumpui: serialas laikinai pervadinamas į South America prieš premjerą

    Kas įvyko?

    Animacinio satyrinio serialo South Park kūrėjai Trey Parkeris ir Mattas Stone’as paskelbė, kad prieš naują sezoną serialas laikinai bus pervadintas į South America. Šis žingsnis pristatomas kaip vieša ironija Donaldui Trumpui, pastaruoju metu aktyviai kalbančiam apie įvairių vietovardžių pervadinimą.

    Kūrėjų sprendimas sutampa su artėjančia naujo sezono premjera ir tapo dar vienu South Park bandymu reaguoti į politines aktualijas savo įprastu satyros stiliumi. Pats pervadinimas nėra teisinis ar oficialus, tai labiau rinkodarinė ir kūrybinė akcija, skirta atkreipti dėmesį.

    Pervadinimų banga ir popkultūros atsakas

    Publikacijoje teigiama, kad Donaldas Trumpas siejo savo viešą darbotvarkę su idėja pervadinti geografinius objektus, o šią temą sustiprino ir skaitmeninėje erdvėje plintantis turinys, įskaitant DI sugeneruotus vaizdus. South Park kūrėjai šią kryptį išnaudojo kaip progą pasiūlyti „paprastesnį“ sprendimą: jei viskas turi tapti „America“, tegul ir serialo pavadinimas prisiderina.

    South Park jau daugelį metų garsėja tuo, kad greitai reaguoja į JAV politines diskusijas ir nevengia aštresnio humoro. Dėl to kiekvienas jų viešas pareiškimas ar reklaminė kampanija dažnai tampa ne tik pramogų, bet ir platesnės politinės kultūros komentaru.

    Ką pasakė kūrėjai ir kur bus rodomas sezonas

    Pranešime spaudai Trey Parkeris ir Mattas Stone’as pareiškė, kad sprendimą įkvėpė „Apple“ ir „Google“ drąsa bei patriotizmas, todėl jie esą taip pat keičia pavadinimą. Tekste taip pat paminėta jų patronuojanti bendrovė „Paramount“, kuri pristatoma kaip šios kampanijos dalis.

    Naujasis sezonas, kuris įvardijamas kaip 29-asis, turėtų pasirodyti rugsėjo 16 dieną, o tarptautinei auditorijai jis bus prieinamas per „Paramount+“. Kūrėjų sugalvota akcija iš esmės veikia kaip reklaminis kabliukas prieš premjerą, kartu išlaikant serialui būdingą politinę satyrą.

    Ši istorija dar kartą primena, kaip popkultūra JAV tampa greitu atsaku į politines žinutes, o pavadinimų ir simbolių kova persikelia į platformas, socialinius tinklus ir pramogų industriją. South Park atvejis rodo, kad net paprasta formuluotė gali būti panaudota kaip taiklus komentaras apie valdžios komunikacijos stilių ir įvaizdžio politiką.

  • „PTWP“ rekordas: pajamos per 2026 metų pirmąjį pusmetį beveik padvigubėjo, pelnas augo

    Žiniasklaidos ir verslo renginių grupė „PTWP“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus: konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 33 000 000 eurų ir buvo beveik dvigubai didesnės nei prieš metus. Įmonė tai įvardija kaip geriausią pirmąjį pusmetį per grupės istoriją pagal pajamas.

    Veiklos pelningumą atspindintis EBITDA rodiklis sudarė apie 7 200 000 eurų ir per metus paaugo maždaug 50 proc. Grupės konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 4 200 000 eurų, tai yra apie 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Pajamų šuolį stiprino įsigijimai

    „PTWP“ teigimu, rezultatams reikšmingą įtaką turėjo pirmas pilnas laikotarpis, kai finansinėse ataskaitose įtraukti „Gremi Media“ ir „Elamed“ įsigijimų poveikiai. Taip pat augo pajamos visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose, o paskelbti skaičiai atitiko anksčiau pateiktas įmonės prognozes.

    2026 metų birželio pabaigoje grupė turėjo apie 13 600 000 eurų pinigų ir jų ekvivalentų. Bendrovės vadovybė pabrėžia, kad tvirtas finansinis pagrindas suteikia galimybių toliau investuoti ir kartu išlaikyti akcininkams palankią grąžos politiką.

    „Pirmojo pusmečio rezultatai yra labai geras patvirtinimas, kad pasirinkta „PTWP“ plėtros kryptis pasiteisina: deriname organinį augimą su apgalvotais įsigijimais, plečiančiais kompetencijas, veiklos apimtį ir verslo mastą“, – sakė „PTWP“ vadovas Wojciechas Kuśpikas.

    18 portalų ir dešimtys milijonų auditorijos

    Grupė toliau plečia žiniasklaidos segmentą, kuriame šiuo metu veikia 18 interneto portalų, apimančių ekonomiką, regionų ir savivaldos temas, nekilnojamąjį turtą, žemės ūkį, mažmeninę prekybą, darbo rinką ir sveikatos apsaugą. „PTWP“ nurodo, kad bendras jų pasiekiamumas vidutiniškai viršija 30 000 000 vartotojų per mėnesį.

    Grupė taip pat akcentuoja prenumeratorių augimą: naujienlaiškių auditorija jau viršijo 300 000 adresatų. Pastaraisiais metais žiniasklaidos rinkoje vis svarbesnė tampa mokamo turinio ir prenumeratos pajamų dalis, todėl leidėjai vis dažniau investuoja į turinio kokybę, redakcijų struktūrą ir skaitmeninius produktus.

    Renginiai ir aktyvus antrasis pusmetis

    „PTWP“ veikla apima ir didelės apimties renginių organizavimą, o 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė įgyvendino intensyvų verslo konferencijų ir sektorinių susitikimų kalendorių. Įmonė skelbia, kad antrąjį metų pusmetį tempas nemažės, nes suplanuota daugiau didelių renginių ir naujų projektų kartu su įsigytomis žiniasklaidos priemonėmis.

    Be to, grupė pranešė apie redakcinius pokyčius „Rzeczpospolita“ leidinyje: nuo spalio 1 dienos numatoma nauja redakcijos struktūra, kuria siekiama didinti skaitmeninį pasiekiamumą ir stiprinti mokamo turinio pasiūlą. Tokie sprendimai atspindi bendrą Europos leidėjų tendenciją pereiti prie centralizuotų skaitmeninių naujienų centrų ir labiau diferencijuotų, prenumerata grįstų produktų.