CP v2

Blog

  • Glastonbury 2027 bilietai brangsta iki maždaug 480 eurų: gerbėjai piktinasi, kiti gina kainą

    Glastonbury 2027 bilietai brangsta iki maždaug 480 eurų: gerbėjai piktinasi, kiti gina kainą

    Rekordinė kaina po pertraukos

    Po pertraukos 2026 metais Jungtinės Karalystės Glastonbury festivalis patvirtino, kad 2027 metų renginio bilietai prekyboje pasirodys jau kitą mėnesį. Festivalis vyks birželio 23–27 dienomis, tačiau dar prieš paskelbiant pagrindinius atlikėjus kilo aštri diskusija dėl kainos.

    Organizatorių nurodyta bilieto kaina su užsakymo mokesčiu siekia apie 480 eurų. Tai didžiausia kaina festivalio istorijoje ir dar vienas žingsnis ilgame brangimo kelyje, kuris ypač išryškėjo po pandemijos ir dėl išaugusių didelių renginių organizavimo sąnaudų.

    Kodėl gerbėjai sako, kad nebeįperka?

    Dalis gerbėjų socialiniuose tinkluose teigia, kad toks kainų lygis nebeatitinka jų galimybių, ypač kai pragyvenimo išlaidos Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais augo, o festivalio programa dar nepaskelbta. Kai kurie tai vadina nesąžininga praktika, nes bilietai parduodami anksčiau, nei aišku, už ką tiksliai mokama.

    Diskusiją kursto ir tai, kad Glastonbury bilietus tradiciškai sudėtinga įsigyti dėl didžiulės paklausos, o paties festivalio patirtis ne visiems atrodo verta kainos: minimos eilės, perpildytos scenų erdvės, prastos oro sąlygos ir brangus maistas bei gėrimai vietoje.

    „Paskutinį kartą buvau 2009 metais. Tuomet kaina atrodė įkandama ir verta kiekvieno cento. Su infliacija suprantu, bet maždaug 480 eurų jau nebeatrodo nei teisinga, nei sąžininga“, – sakė vienas gerbėjas.

    Argumentas už kainą: penkios dienos vietoje kelių koncertų

    Kita dalis auditorijos bilietų kainą gina, lygindama ją su dabartinėmis didelių koncertų kainomis. Anot jų, jei už vieną didelio masto koncertą tenka mokėti reikšmingą sumą, kelių dienų festivalis su dešimtimis ar šimtais pasirodymų gali atrodyti racionalus pasirinkimas.

    Vis dėlto net ir šalininkai pripažįsta, kad bendra kelionės ir apsistojimo kaina gali gerokai viršyti paties bilieto kainą, todėl galutinis sprendimas priklauso nuo žmogaus biudžeto. Praktikoje daliai gerbėjų bilietas tampa tik pradžia, o didžiausias iššūkis yra viso savaitgalio išlaidos.

    Kontekstas: brangsta ne tik bilietai

    Glastonbury vadovė Emily Eavis dar 2023 metais yra akcentavusi, kad festivalio organizatoriai susiduria su reikšmingai išaugusiomis logistikos, saugumo, infrastruktūros ir darbuotojų sąnaudomis. Ji teigė, kad kainos keliamos stengiantis išlaikyti renginį, kartu atsižvelgiant į tai, jog po pandemijos festivalio finansinis atsitiesimas daugeliui organizatorių užtruko.

    Platesnė tendencija Europoje rodo, kad didžiųjų festivalių biudžetai auga dėl didėjančių atlikėjų honorarų, techninių reikalavimų, energijos kainų ir griežtėjančių saugumo standartų. Dėl to auga ir bilietų kainos, o rinka vis dažniau skirstosi į prabangius renginius bei labiau prieinamas alternatyvas mažesniuose festivaliuose.

  • Milijardinės investicijos į energetiką: „Tauron“ paaiškino, kodėl pigesni pinigai ne visada pigina projektus

    Lenkijos energetikos sektoriui artimiausiais metais numatomos milžiniškos investicijos, o bendrovės vis aktyviau derina skirtingus finansavimo šaltinius. Viena didžiausių šalies energetikos grupių „Tauron“ teigia, kad mažesnės palūkanos dar nereiškia mažesnių bendrų projekto sąnaudų.

    Diskusijoje apie energetikos transformacijos finansavimą bendrovės „Tauron“ finansų ir prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zawadzkis pabrėžė, jog įmonė naudojasi bankų kreditais ir lėšomis iš KPO. Pasak jo, skolinimasis iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o viešasis finansavimas dažniau ateina su griežtesnėmis sąlygomis ir atskaitomybės reikalavimais.

    „Turime bankų kreditus ir lėšas iš KPO. Skola iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o KPO atveju didelis dėmesys skiriamas tam, kas tiksliai įgyvendinama. Dažnai pigesni pinigai nereiškia pigesnio proceso“, – sakė K. Zawadzkis.

    Kuo skiriasi bankų skola ir KPO?

    Pasak „Tauron“ atstovo, finansavimas iš KPO gali būti patrauklus dėl sąlyginai mažesnės kainos, tačiau kartu reikalauja daugiau vidinės kontrolės ir administracinio darbo. Tai apima detalesnį projektų atrankos procesą, pažangos stebėseną, atitikties tikrinimą ir išsamų atsiskaitymą už panaudotas lėšas.

    Tokie reikalavimai gali reikšti papildomas personalo, konsultantų, audito, ataskaitų rengimo ir procedūrų kaštų eilutes. Dėl to bendras projekto įgyvendinimo „kaina“ kartais išauga net ir tada, kai nominaliai finansavimo kaina atrodo mažesnė.

    „Tauron“ skolinasi vėjui ir refinansavimui

    Pastaruoju metu „Tauron“ pasirašė investicinės paskolos sutartį su Europos investicijų banku, kuri siekia apie 260 000 000 eurų. Šios lėšos skirtos vėjo jėgainių parko Miejska Górka projektui, kurio planuojama galia yra 190,8 MW.

    Taip pat suderinta refinansavimo paskola su banku PKO BP, kurios vertė siekia apie 210 000 000 eurų. Skelbiama, kad gautos lėšos turėtų pakeisti anksčiau sudarytą konsorciumo kreditą, sumažinti aptarnavimo išlaidas ir prailginti grąžinimo terminą penkeriais metais.

    Energetikos transformacijos sąskaita auga

    Lenkijoje skelbiama, kad energetikos transformacijos investicijų poreikis per artimiausią dešimtmetį gali siekti apie 234 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 23 000 000 000 eurų per metus. Ši suma apima atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimo sprendimus, skirstomųjų tinklų modernizavimą ir branduolinės energetikos projektus.

    „Tauron“ nurodo, kad per pirmąjį metų pusmetį investicijos siekė apie 560 000 000 eurų, o metų prognozėse buvo numatomas 20–30 proc. CAPEX augimas. Tai reikštų, kad metinės investicijos galėtų viršyti 1 600 000 000 eurų, o finansavimo struktūra taps vis svarbesne konkurencingumo dalimi.

  • Bragoje dvi dienas vyks „Paraíso“ festivalis: Afrikos paveldą pristatys muzika, kinas ir diskusijos

    Bragoje dvi dienas vyks „Paraíso“ festivalis: Afrikos paveldą pristatys muzika, kinas ir diskusijos

    „Paraíso“: nuo scenos iki debatų

    Portugalijos šiaurėje esanti Braga rugsėjo 11 ir 12 dienomis taps erdve Afrikos paveldui ir afrodescendentų patirtims aptarti. Mieste vyksiantis „Paraíso“ festivalis žada programą, kuri apjungs muziką, gastronomiją, kiną ir viešas diskusijas.

    Organizatoriai šių metų temą įvardija kaip praeities ir ateities santykį afrodescendencijoje, kviesdami kalbėtis apie tai, ką visuomenės paveldi, ir ką susikuria šiandien. Renginiai bus išskirstyti per kelias Bragos vietas, kad festivalis veiktų ne kaip vienas koncertas, o kaip miestą apimanti kultūrinė patirtis.

    Koncertas, skirtas Cesária Évora atminimui

    Didžiausiu savaitgalio akcentu įvardijamas Cesária Évora orkestro pasirodymas rugsėjo 12 dieną Bragos Theatro Circo teatre. Orkestras suburtas iš muzikantų, kurie dirbo su legendine Žaliojo Kyšulio dainininke jos karjeros pike koncertuose ir įrašų studijoje.

    Programoje numatytas muzikinis pagerbimas atlikėjai, mirusiai 2011 metais ir laikomai viena ryškiausių Žaliojo Kyšulio kultūros figūrų. Skelbiama, kad orkestrui šiame koncerte talkins kelių kartų Žaliojo Kyšulio scenos balsai, o vakarą papildys kūrinių autoriaus Teófilo Chantre kūrybos linija.

    Kinas, edukacija ir anti-rasistinės iniciatyvos

    Festivalis neapsiribos muzika: gnration erdvėje rugsėjo 11 dieną planuojama rodyti filmą „Si Destino“, po kurio vyks pokalbis su kūrėjais ir kuratoriais. Tokia struktūra atspindi platesnę Europos kultūros renginių kryptį, kai meno pristatymas vis dažniau derinamas su refleksija ir auditorijos įtraukimu.

    Rugsėjo 12 dieną toje pačioje erdvėje numatytos diskusijos apie projektą „Anti-racist Handbook for the Arts and Education“, kurio autoriai nagrinėja, kaip praktikoje mažinti diskriminaciją kultūros ir švietimo laukuose. Organizatorių teigimu, iniciatyva netrukus turėtų virsti leidiniu, o jos pristatymas siejamas ir su Amílcar Cabral gimimo šimtmečio minėjimu.

    „Tuo metu, kai svarbu atsigręžti į tai, kas buvo prieš mus, kad galėtume projektuoti ateitį, kviečiame diskutuoti, kaip egzistuoti tarp paveldėtos kultūros ir realybių, kurias kuriame kartu“, – sakė renginio organizatoriai.

    „Paraíso“ taip pat įtrauktas į veiklų, skirtų Portugalų kalbos šalių bendrijos trisdešimtmečiui, kontekstą. Tai sustiprina festivalio idėją kalbėti ne vien apie meną, bet ir apie ryšius tarp kalbos, istorijos, migracijos bei šiuolaikinės tapatybės Europoje.

  • Romos Trajano termose atverta 15 metrų mozaika ir „Nutapytas miestas“: kas slypėjo po žeme

    Romos Trajano termose atverta 15 metrų mozaika ir „Nutapytas miestas“: kas slypėjo po žeme

    Po Koliziejaus kaimynyste – netikėtas radinys

    Romos Oppijaus kalvoje, šalia Koliziejaus, visuomenei pristatyti du išskirtiniai antikos kūriniai – vadinamasis „Nutapytas miestas“ ir Didžioji mozaika. Jie rasti po žeme Trajano termų komplekse, o dabar tapo naujai atverto muziejaus pagrindu.

    Italijos sostinėje, kur istorinių objektų gausu, šie radiniai ilgą laiką buvo menkai žinomi net daliai specialistų. Pasak projekto rengėjų, tai vienas įspūdingiausių restauruotų senovės Romos sieninės tapybos ir mozaikos kompleksų.

    Ką pamatys lankytojai

    Didžioji mozaika yra maždaug 15 metrų aukščio ir sudėliota tarsi keliuose „aukštuose“: viršutinėse dalyse matyti figūros ir scenos, o apatinėje – iš viršaus vaizduojamas uosto miestas. Tyrėjai pabrėžia, kad mozaikoje gausu architektūrinių detalių, kolonų ir dekoratyvinių elementų.

    „Nutapytas miestas“ – pirmojo amžiaus freska, vaizduojanti miestą iš paukščio skrydžio perspektyvos. Nors spalvos per šimtmečius išbluko, mėlyni ir terakotos atspalviai išliko pakankamai aiškūs, kad būtų atpažįstama kompozicija ir struktūros.

    „Tai išties unikalūs pasaulyje kūriniai – ir dėl meninės vertės, ir dėl istorinės bei dokumentinės reikšmės“, – sakė Romos meras Roberto Gualtieri.

    Trajano termos ir sudėtinga istorijos „sluoksniuotė“

    Trajano termos imperatorius Trajanas pašventino 109 metais, o kompleksas tuo metu laikytas didžiausiu tokio tipo statiniu pasaulyje. Jis užėmė apie 6 hektarus ir apėmė ne tik maudynių erdves, bet ir portikus bei zonas fizinei ir kultūrinei veiklai.

    Archeologai pabrėžia, kad šioje vietoje susikerta keli Romos istorijos sluoksniai: Trajano komplekse panaudotos ir ankstesnių statinių dalys, įskaitant Domus Aurea fragmentus. Dėl to Oppijaus kalvos teritorija yra viena svarbiausių miesto archeologinių „pjūvių“, leidžiančių sekti, kaip Roma transformavosi per skirtingas epochas.

    Radiniai, atrasti po dekoru, padėjo atkurti ir pirminę erdvę: manoma, kad salė, kurioje buvo mozaika, iš pradžių buvo gerokai aukštesnė, o sienos galėjo siekti apie 12 metrų. Tai keičia supratimą apie mastelį ir tai, kaip tokie vaizdai veikė lankytoją antikoje.

    Kodėl lankymas bus ribojamas

    Siekiant apsaugoti restauruotus kūrinius ir įvertinti lankytojų srauto poveikį, pirmieji apsilankymai organizuojami bandomuoju režimu. Pradžioje numatytos nedidelės grupės savaitgaliais, o ekskursijos vyks su išankstine rezervacija.

    Vėliau planuojama reguliari tvarka nuo penktadienio iki sekmadienio, su keliais apsilankymo laikais per dieną ir ribotu žmonių skaičiumi vienu metu. Tokia praktika vis dažniau taikoma jautriuose paveldo objektuose, kur svarbiausia – mikroklimatas, drėgmės kontrolė ir fizinės vibracijos mažinimas.

    Kartu su restauracija komplekse įrengtos naujos pėsčiųjų trasos ir poilsio zonos, taip pat suformuota amfiteatrinė sėdėjimo sistema, pritaikyta renginiams. Vis dėlto muziejaus kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas išlieka vienas – ilgalaikė apsauga, kad unikalūs vaizdai neliktų „vienkartine“ sensacija.

  • Animasyros festivalis kelia kartelę Europoje: kaip garsas ir vaizdas keičia animacijos pasakojimą

    Animasyros festivalis kelia kartelę Europoje: kaip garsas ir vaizdas keičia animacijos pasakojimą

    Animasyros: augantis Europos animacijos centras

    Graikijos tarptautinis animacijos festivalis Animasyros, rengiamas Ermupolyje, šiemet užbaigė 19-ąjį sezoną ir vis tvirčiau įsitvirtina tarp ryškiausių tokio tipo renginių Europoje. Organizatoriai skelbia, kad programa buvo gausiausia iki šiol – pristatyta daugiau nei 280 filmų iš 50 šalių.

    Festivalio struktūrą sudarė septynios konkursinės programos – nuo tarptautinės ir studentų iki nacionalinės bei ilgametražių filmų, taip pat K.ID.S ir AnimaPride. Greta seansų vyko edukacinės dirbtuvės, industrijos renginiai ir Animasyros rinka, kuri regione tampa svarbia susitikimų vieta kūrėjams bei prodiuseriams.

    Artėjantis 20-metis ir ambicijos

    Animasyros prezidentas Vassilis Karamitssanis pabrėžė, kad per beveik du dešimtmečius festivalis tapo vienu svarbiausių animacijos traukos taškų Viduržemio regione. Pasak jo, renginio tikslas – ne tik rodyti Graikijos ir Europos talentus tarptautinei auditorijai, bet ir sekti technologines bei kūrybines inovacijas.

    Artėjant 20-ajam jubiliejui, festivalis planuoja dar labiau stiprinti tarptautines partnerystes ir industrijos dalį. Tai atspindi platesnę Europos animacijos tendenciją – festivaliai vis dažniau tampa ne vien kino peržiūrų erdve, bet ir platforma koprodukcijoms, talentų paieškai bei projektų vystymui.

    Garsas animacijoje: kodėl jis tampa pasakojimo varikliu

    Vienas ryškiausių šių metų svečių buvo Kanadoje gyvenantis garso dizaineris Olivier Calvert, pristatęs meistriškumo pamoką apie garsą kaip esminį pasakojimo įrankį. Festivalyje taip pat parodyta jo darbų programa, skirta atskleisti, kaip garso sprendimai formuoja animacijos ritmą, atmosferą ir emociją.

    Calvert akcentavo, kad garso dizainas gali būti ir realistiškas, ir psichologiškai veikiantis – kuriantis įtampą, leidžiantis ją „ištraukti“ nutylėjimais ar papildomais sluoksniais po muzika bei dialogu. Animacijoje, anot jo, garsas dažnai turi dar daugiau laisvės, nes pats pasaulis yra sukonstruotas nuo nulio.

    „Vaizdas yra kūnas, o garsas – siela“, – sakė Olivier Calvert.

    Jo teigimu, animaciniame filme nebūtina siekti tikroviško skambesio, todėl kūrėjai gali sąmoningai kurti naujas, unikalias taisykles turinčias visatas. Calvert taip pat pabrėžė, kad vis dažniau į kūrybinį procesą įsitraukia anksti, dar idėjų stadijoje, kai su režisieriumi ir kompozitoriumi formuojamas vientisas filmo garso pasaulis.

    Tarpvalstybinės kūrybos pavyzdys ir socialinė kritika

    Festivalio atidaryme parodyta Graikijoje premjerą turėjusi ispano Alberto Vásquezo animacija Decorado, pristatyta bendradarbiaujant su Ispanijos institucijomis. Filmas apibūdinamas kaip egzistencinė juodojo humoro istorija, kalbanti apie šiuolaikinio gyvenimo absurdiškumą ir kontrolės mechanizmus.

    Projekto kūrybos vadovas José Luis Ágreda pasakojo, kad Decorado sąmoningai žaidžia klasikinių animacijos nuorodų estetika, tačiau ją „sugadina“ spalvų ir atmosferos sprendimais, kad žiūrovas pajustų nerimą. Kūrėjų teigimu, filmas kalba apie visuomenę, kurioje išorė ima dominuoti prieš tikrovę, o socialiniai tinklai sustiprina dirbtinumo pojūtį.

    „Norėjome, kad žiūrovas suprastų: tai nėra sapnas, tai labiau košmaras“, – sakė José Luis Ágreda.

    Pasak kūrybinės komandos, siužetas taip pat kritikuoja tendenciją dehumanizuoti žmogų, kai individuali patirtis stumiama į šalį, o pasaulis aplink atrodo kaip dekoracija. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau skamba Europos animacijoje, kur animacinė forma naudojama sudėtingoms socialinėms idėjoms perteikti be tiesmukumo.

    Kas laimėjo apdovanojimus

    Didysis tarptautinio konkurso prizas atiteko Annos Mantzaris filmui Please. Graikijos konkurse nugalėjo Konstantinos Demis darbas The Dog.

    Studentų konkursą laimėjo filmas Gauze, sukurtas penkių studentų komandos iš GOBELINS Paris. Televizijos ir užsakytų filmų kategorijoje įvertintas Eilidh Nicoll iš Jungtinės Karalystės filmas Saltwater, o žiūrovų prizą pelnė Martin Lund filmas Unstoppable.

  • NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    Kodėl „pirkti europietiška“ nepakanka

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Briuselyje vykstantis ginčas dėl europinės pirmenybės gynybos pirkimuose šiuo metu yra „prabangos“ diskusija. Jo teigimu, esminė problema yra ne tai, ar valstybės perka Europoje ar JAV, o tai, ar apskritai įmanoma greitai nupirkti reikiamus kiekius.

    Pasak M. Rutte, tiek Europos, tiek JAV gynybos pramonė susiduria su ribotais pajėgumais, o paklausa auga sparčiau nei gamyba. Dėl to politiniai sprendimai, kurie vienoje rinkoje nustatytų prioritetą „saviems“, realybėje nepašalina pagrindinio trūkumo – nepakankamo gamybos tempo.

    Skirtingos ES pozicijos ir NATO argumentas

    Europos Sąjungoje pastaraisiais mėnesiais intensyvėjo diskusijos, ar viešuosiuose gynybos kontraktuose reikėtų labiau remti Europoje pagamintą produkciją. Šis požiūris paprastai siejamas su siekiu stiprinti strateginę autonomiją, mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti, kad didėjantys biudžetai kurtų darbo vietas Europoje.

    Tačiau dalis valstybių pasisako už atviresnį modelį, kuris leistų lanksčiau pirkti iš NATO sąjungininkių ir greičiau užpildyti kritines spragas. NATO vadovo logika paprasta: kai pramonė nespėja, pernelyg siauri kriterijai gali dar labiau sulėtinti įsigijimus, o ne juos paspartinti.

    Trūksta ne pinigų, o pajėgumų

    M. Rutte pabrėžė, kad finansavimo gynybai pastaruoju metu didėja, tačiau tai savaime nereiškia, kad rinkoje atsiras reikiamas kiekis sistemų, šaudmenų ir komponentų. Gamybos didinimui reikia laiko, investicijų, kvalifikuotos darbo jėgos, žaliavų ir ilgalaikių užsakymų, kurie pramonei suteikia stabilumo.

    Jo teigimu, pramonė turi spartinti pajėgumų plėtrą ir daugiau investuoti į naujas technologijas, kad būtų galima tiekti modernią įrangą ilgesnį laiką. Kartu tai turi ir platesnį ekonominį poveikį – inovacijos bei tiekimo grandinių plėtra dažnai persikelia ir į civilinį sektorių.

    „Problema yra ne tai, ar perki Europoje, ar JAV. Problema yra tai, ar apskritai gali nupirkti“, – sakė Markas Rutte.

    Kalbėdamas apie transatlantinį bendradarbiavimą, NATO vadovas akcentavo, kad dalis Europos įmonių investuoja JAV, o JAV bendrovės plečia gamybą Europoje. Tokį modelį jis apibūdino kaip bendrą transatlantinę gynybos pramonės bazę, kuri, jo vertinimu, turėtų veikti kaip vieninga sistema.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių M. Rutte išskyrė Ukrainos poreikį priešraketinės gynybos sprendimams. Jo teigimu, kai kurių sistemų, įskaitant „Patriot“ ar europinį SAMP/T, vienu metu pagaminti tiek, kiek reikia operaciniams poreikiams, yra sudėtinga, todėl atsiranda ilgos eilės ir konkurencija dėl tų pačių pajėgumų.

    NATO vadovas taip pat leido suprasti, kad ilgalaikė paklausa gynybos pramonei išliks, todėl investicijos į gamybos plėtrą nėra vien trumpalaikis atsakas į krizę. Jo vertinimu, augant užsakymams formuosis ir vadinamasis gynybos dividendų efektas – didesnė grąža visuomenei per inovacijas, technologijų perdavimą ir ekonominį aktyvumą.

  • Bardella atkirto Macronui dėl antisemitizmo: kaltinimai kiršina kampaniją, ruošiami ieškiniai

    Bardella atkirto Macronui dėl antisemitizmo: kaltinimai kiršina kampaniją, ruošiami ieškiniai

    Ginčas įsiplieskė po „Mediapart“ publikacijos

    Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis susivienijimas vadovas Jordanas Bardella viešai atkirto prezidentui Emmanueliui Macronui, šiam pareiškus, kad pranešimai apie galimus antisemitinius pasisakymus yra itin rimti ir nepriimtini. Diskusiją paskatino tiriamosios žurnalistikos portalo „Mediapart“ paviešinti teiginiai, jog 2013–2015 metais Bardella galėjo rašyti antisemitinio turinio žinutes.

    Macronas, viešėdamas Ispanijoje, pabrėžė, kad Prancūzija netoleruos antisemitinių pareiškimų, ir paragino atsakingus asmenis pateikti aiškius paaiškinimus. Prezidentas taip pat kritikavo, jo teigimu, agresyvėjančią politinę retoriką, nukreiptą į žiniasklaidą ir oponentus.

    Bardella neigia autorystę ir žada teismą

    Bardella kaltinimus atmeta ir tvirtina nesąs minėtų žinučių autorius. Reaguodamas socialiniame tinkle X, jis bandė perkelti akcentą į savo viešus veiksmus po 2023 metais spalio 7 dieną įvykusių „Hamas“ išpuolių Izraelyje, pabrėždamas, kad lankėsi Paryžiaus gatvėse ir vyko į Izraelį.

    „Po 2023 metais spalio 7 dieną įvykių aš ėjau Paryžiaus gatvėmis ir vykau į Izraelį. Jis to nepadarė“, – sakė Jordanas Bardella.

    Antradienį spaudos konferencijoje politikas pareiškė, kad mato bandymą destabilizuoti artėjančią prezidento rinkimų kampaniją, ir pranešė ketinantis kreiptis į teismą dėl šmeižto. Šalia jo pasirodžiusi Marine Le Pen teigė Bardella pasitikinti ir pabrėžė, kad jis esą tapo politinio puolimo taikiniu.

    Kontekstas: partijos praeitis ir „demonizacijos“ atsikratymas

    Šis ginčas vyksta platesniame Nacionalinio susivienijimo įvaizdžio keitimo kontekste. Partija, anksčiau veikusi kaip Nacionalinis frontas, ilgus metus buvo siejama su radikalia retorika, o jos įkūrėjas Jeanas-Marie Le Penas ne kartą sulaukė teistumų dėl neapykantos kurstymo ir plačiai kritikuotų pasisakymų apie Holokaustą.

    Pastaraisiais metais Marine Le Pen kryptingai siekė atsiriboti nuo tėvo palikimo: jis buvo pašalintas iš partijos, o 2018 metais politinė jėga pervadinta į Nacionalinį susivienijimą. Tyrėjai šią strategiją neretai apibūdina kaip „demonizacijos“ mažinimą, kai siekiama tapti priimtinesne platesniam rinkėjų ratui, kartu akcentuojant griežtesnę migracijos ir saugumo politiką.

    „Mediapart“ teigimu, publikuotos ištraukos esą gautos iš privačių rašytinių susirašinėjimų ir buvo nepriklausomai autentifikuotos, tačiau viešai nebuvo detaliai paaiškinta nei jų gavimo aplinkybės, nei tikslus patikros metodas. Dėl to politinis konfliktas persikelia ir į patikimumo bei atsakomybės klausimus: vienoje pusėje – žiniasklaidos teisė tirti ir viešinti, kitoje – politiko teisė gintis nuo, jo manymu, nepagrįstų kaltinimų.

    Ginčą papildomai kaitina ir rinkimų perspektyva: Le Pen yra pareiškusi, kad laimėjusi prezidento rinkimus Bardellą matytų kaip ministrą pirmininką. Dėl to bet kokie kaltinimai, susiję su antisemitizmu, gali tapti reikšmingu veiksniu siekiant pritraukti vidurio rinkėjus ir neutralizuoti ilgalaikes abejones dėl partijos istorijos.

  • Atšilęs amžinas įšalas nudažė Aliaskos upes: metalų rasta iki 70 kartų daugiau nei įprasta

    Atšilęs amžinas įšalas nudažė Aliaskos upes: metalų rasta iki 70 kartų daugiau nei įprasta

    Aliaskos Brooks kalnagūbrio upės ir ežerai, ilgai laikyti itin švariais, pastarąjį dešimtmetį vis dažniau įgauna rūdžių atspalvį. Mokslininkai fiksuoja oranžines drumzles, kurios į vandenį patenka iš atokių vietovių, pasiekiamų beveik tik sraigtasparniais.

    Pirmieji aiškūs požymiai pastebėti 2018 metais, o vėlesni tyrimai parodė, kad reiškinys plečiasi. Pokyčiai iš pirmo žvilgsnio primena rūgštinę taršą, būdingą kasybos regionams, tačiau šiose teritorijose kasyklų nėra.

    Naujausią reiškinio analizę atlikusi tyrėjų grupė iš Kalifornijos universiteto Deivise sieja upių oranžėjimą su atšylančiu amžinuoju įšalu. Tirpstant anksčiau įšalusiems gruntams, vanduo pradeda skverbtis giliau ir susiduria su uolienose esančiais mineralais, kurie iki tol galėjo būti izoliuoti tūkstančius metų.

    Šiems mineralams oksiduojantis, į vandenį išplaunami metalai, įskaitant geležį, aliuminį, manganą, cinką, nikelį, kadmį ir retųjų žemių elementus. Būtent jie suteikia vandeniui rūdžių spalvą ir gali keisti rūgštingumą, o tai didina riziką ekosistemoms.

    Metalų šuolis ir rūgštėjimas

    2022–2024 metais mokslininkai ėmė mėginius šešiuose skirtinguose baseinuose, kad matytų ne vien momentinę situaciją, bet ir ilgalaikes tendencijas. Kai kur nustatytas didesnis rūgštingumas ir metalų koncentracijos, prilygstančios ar net viršijančios rodiklius, aptinkamus rūgštiniame kasyklų drenaže.

    Viename Salmon upės ruože nuo konkretų šaltinį turinčio pratekėjimo metalų kiekis pakilo iki 70 kartų, palyginti su įprastiniu fonu. Padidėję rodikliai buvo fiksuojami net maždaug 97 kilometrų atstumu žemiau srovės.

    Mokslininkai šuolį sieja su 2019 metais Aliaskoje fiksuota rekordiškai šilta vasara, po kurios sekė neįprastai snieginga žiema. Didesnis sniego sluoksnis veikia kaip izoliacija, todėl gruntas prasčiau atšąla ir ne taip greitai vėl įšąla, o tai leidžia vandeniui skverbtis giliau.

    „Kai sniego daugiau, jis izoliuoja dirvožemį ir trukdo jam vėl įšalti“, – sakė tyrimo autorė Taylor Evinger.

    Tyrėjų duomenimis, po šio laikotarpio upėse staigiai kilo sulfatų ir cinko koncentracijos, o vėlesniais metais jos pamažu mažėjo. Tai rodo, kad ekstremalūs sezonai gali suveikti kaip savotiški paleidikliai, staiga pakeičiantys vandens chemiją didesnėse teritorijose.

    Kuo tai pavojinga gamtai ir žmonėms

    Mažas pH ir padidėję metalų kiekiai gali būti žalingi vandens organizmams, ypač žuvims ir bestuburiams, taip pat pakrančių augalijai. Kituose Arkties regionuose jau fiksuotos vietovės, kur šalia rūgštėjančių upių nyksta augalai, o kai kur mažėja lašišinių žuvų ir kitų rūšių gausa.

    Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad daugelis šiaurės bendruomenių kasdien remiasi upių vandeniu ir žvejyba. Aliaskoje atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms upės yra ne tik ekosistemos dalis, bet ir maisto bei pragyvenimo šaltinis.

    „Šiuo metu nematome masinių žuvų kritimų ir nežinome apie geriamojo vandens kokybės problemas, kurios tiesiogiai kenktų gyvenvietėms, tačiau stebėjimų skaičius kelia nerimą“, – sakė Taylor Evinger.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis procesas ilgą laiką nebuvo aiškiai įtrauktas į prognozes, kaip Arktis keisis šylant klimatui. Vis dėlto pranešimų apie panašius rūgštinio drenažo pratekėjimus per amžinojo įšalo zonas daugėja, o šimtai baseinų gali patirti panašius cheminius pokyčius.

    Augantis reiškinys visoje Arktyje

    Susiję tyrimai rodo, kad nuo 2018 metų Šiaurės Amerikos įšalo zonoje dokumentuota tūkstančiai pratekėjimų, susijusių su rūgštinių uolienų drenažu, ir poveikis užfiksuotas daugiau nei 200 upių bei upelių. Panašūs vadinamųjų rūdijančių upių atvejai aprašomi ir borealinėje bei arktinėje Kanadoje.

    Ekspertai tai vertina kaip papildomą rizikos veiksnį vandens ištekliams šylančiame klimate. Didžiausias iššūkis, anot tyrėjų, yra tai, kad pokyčiai gali pasireikšti staiga, o poveikis žemyn upe gali būti jaučiamas dar dešimtis ar net šimtus kilometrų.

    Kol kas Brooks kalnagūbrio regione ieškoma atsakymų, kiek šie cheminiai pokyčiai ilgainiui paveiks žuvis, geriamojo vandens šaltinius ir vietos bendruomenes. Tačiau aiškėja viena tendencija: tirpstant amžinajam įšalui keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir vandens chemija, o tai gali tapti vis dažnesne nauja realybe šiaurėje.

  • Astronomai aptiko milžinę galimai gyvybinėje zonoje prie karščiausios žvaigždės – kas tai keičia?

    Astronomai aptiko milžinę galimai gyvybinėje zonoje prie karščiausios žvaigždės – kas tai keičia?

    Astronomai paskelbė aptikę galimą egzoplanetą HD 156295 b vadinamojoje gyvybinėje zonoje, skriejančią aplink itin karštą A tipo žvaigždę HD 156295. Jei radinys pasitvirtintų, tai būtų vienas įdomiausių pavyzdžių, kai planetos kandidatas randamas prie masyvesnės ir gerokai karštesnės už Saulę žvaigždės.

    Gyvybinė zona apibrėžia atstumų sritį, kur teorinėmis sąlygomis planetoje galėtų egzistuoti skystas vanduo, tačiau tai savaime nereiškia, kad planeta tinkama gyvybei. Šiuo atveju kalbama apie dujų milžinę, tad realistiškesnis scenarijus būtų ne gyvybė pačioje planetoje, o galimi palydovai, jei tokie egzistuotų.

    Neįprasta žvaigždė ir retas metodas

    Žvaigždė HD 156295 yra Delta Scuti tipo kintamoji, tai reiškia, kad jos ryškis pulsuoja reguliariais ritmais. Būtent šie ritmai tyrėjams tapo savotišku laikrodžiu, leidžiančiu ieškoti kompanionų ne įprastais tranzito ar radialinio greičio, o pulsacijų laiko pokyčių būdu.

    Mokslininkai analizavo NASA TESS teleskopo stebėjimus ir ieškojo vos pastebimų pulsacijų atvykimo laiko svyravimų. Tokie svyravimai gali atsirasti dėl žvaigždės judėjimo aplink sistemos masės centrą, kai ją gravitaciškai traukia planeta ar kitas masyvus kūnas.

    Ką žinome apie HD 156295 b kandidatą

    Pagal dabartinius įverčius HD 156295 b gali būti maždaug šešis kartus masyvesnė už Jupiterį ir skrieti maždaug 4 astronominių vienetų atstumu nuo savo žvaigždės. Vienas apsisukimas aplink žvaigždę, kaip skaičiuojama, truktų apie 2 200 dienų, tai yra beveik šešerius metus.

    Tyrėjai taip pat vertina, kad ši planeta gautų apie 60 proc. to žvaigždės spinduliuotės kiekio, kurį Žemė gauna iš Saulės. Dėl to ji patenka į sritį, kuri pagal apibrėžimą gali sutapti su gyvybine zona, nors reali aplinka tokiame pasaulyje būtų labai priklausoma nuo atmosferos sudėties ir šiltnamio efekto.

    Kodėl tai svarbu ir kas dar neaišku

    Masyvių A tipo žvaigždžių planetas aptikti sunkiau nei aplink Saulės tipo žvaigždes, todėl patvirtintų egzoplanetų tokiose sistemose vis dar mažai. Autoriai nurodo, kad šio kandidato realumo tikimybė šiuo etapu siekia apie 50 proc., tad būtini papildomi stebėjimai ir nepriklausomi patikrinimai.

    Tyrimo komanda pabrėžia, kad aptikti signalai yra ties TESS duomenų aptikimo riba, todėl klaidingi teigiami atvejai čia yra reali rizika. Vis dėlto net ir nepasitvirtinęs kandidatas gali būti vertingas, nes padeda tobulinti paieškos kriterijus ir geriau suprasti, kaip dažnai milžinės planetos formuojasi vidutiniais atstumais nuo masyvesnių žvaigždžių.

    Ateities misijos, tokios kaip Europos kosmoso agentūros PLATO, turėtų suteikti tikslesnių šviesio matavimų ir ilgesnių stebėjimų sekų, kurios ypač svarbios sistemoms su kelių metų orbitomis. Jei HD 156295 b bus patvirtinta, tai taps svarbiu orientyru aiškinantis, kokios planetų sistemos susiformuoja prie karštų, trumpiau gyvenančių žvaigždžių.

  • Nemėgstami „pelikanai“? Šis pratimas be įrangos stipriai įjungia tricepsus ir rankas

    Nemėgstami „pelikanai“? Šis pratimas be įrangos stipriai įjungia tricepsus ir rankas

    Su amžiumi raumenų masė ir jėga natūraliai mažėja, todėl pasipriešinimo pratimai tampa ypač svarbūs kasdienei savijautai ir savarankiškumui. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vyresniems nei 65 metų žmonėms stiprinti pagrindines raumenų grupes bent 2 kartus per savaitę, o prie to derinti pusiausvyros ir judumo pratimus.

    Vienas paprastas, tačiau efektyvus pasirinkimas namuose – deimantinis atsispaudimas, kai delnai laikomi labai arti vienas kito, o nykščiai ir smiliai sudaro deimanto formą. Toks siauras rankų pastatymas dažniau apkrauna tricepsus, tai yra užpakalinę žasto dalį, kuri neretai vadinama pelikanais.

    Tyrimai, lyginantys skirtingas atsispaudimų variacijas, rodo, kad deimantinis atsispaudimas gali didinti santykinę tricepso ir didžiojo krūtinės raumens aktyvaciją labiau nei klasikiniai ar plačiais delnais atliekami atsispaudimai. Vis dėlto rezultatai dažnai gaunami tiriant nedideles, fiziškai aktyvesnes grupes, todėl krūvį būtina pritaikyti individualiai.

    Kaip palengvinti ir progresuoti

    Klasikinė deimantinio atsispaudimo versija nuo grindų yra reikalaujanti, todėl pradedantiesiems neverta savęs versti atlikti pilno varianto. Saugiausias startas dažnai būna atsispaudimai nuo sienos, kai kūnas laikomas įstrižai, o judesys atliekamas lėtai ir kontroliuojamai.

    Vėliau galima pereiti prie atsispaudimų nuo stabilaus stalo ar suolo, tada – nuo kelių, ir tik tuomet bandyti pilną variantą ant grindų. Svarbiausia išlaikyti įtemptą liemenį, neperlaužti juosmens ir neleisti alkūnėms nekontroliuojamai skėstis.

    Kada sustoti ir į ką atkreipti dėmesį

    Judesys turi būti ramus, o krūvis – toks, kad paskutiniai pakartojimai būtų sunkūs, bet techniškai tvarkingi. Jei atsiranda aštrus skausmas riešuose, alkūnėse ar pečiuose, pratimą reikia nutraukti ir įvertinti techniką arba pasirinkti lengvesnę variaciją.

    Taip pat svarbu neskirti odos išvaizdos vien raumenims: vietiškai riebalų sudeginti neįmanoma, o odos stangrumą lemia amžius, genetika, riebalinio audinio kiekis ir gyvenimo būdas. Tricepso stiprinimas gali pagerinti rankos tonusą ir funkciją, tačiau geriausių rezultatų duoda viso kūno jėgos treniruotės, pakankamas baltymų kiekis ir reguliarus kasdienis judėjimas.

    Vyresniame amžiuje šį pratimą galima įtraukti į programą, bet nebūtina pradėti nuo sunkiausio lygio. Jei turite lėtinių ligų, sąnarių problemų ar buvote ilgai neaktyvūs, saugiausia krūvį aptarti su gydytoju ar kineziterapeutu.