CP v2

Blog

  • Daugelis daro šią klaidą su braškėmis: taip galite prisidaryti bėdų sveikatai

    Braškės auga labai arti žemės, todėl ant jų paviršiaus dažnai lieka smėlio, dulkių ir mikroorganizmų. Net ir iš nuosavo daržo nuskintos uogos nėra visiškai apsaugotos nuo nešvarumų, ypač jei jas palietė lietus ar dirva.

    Rizika padidėja ir dėl kelio iki pirkėjo: skynimas, rūšiavimas, transportavimas bei prekyba reiškia kontaktą su įvairiais paviršiais ir kitų žmonių rankomis. Suvalgius neplautų braškių gali pasireikšti skrandžio negalavimai, o jautresniems žmonėms infekcijos tikimybė būna didesnė.

    Kodėl braškes būtina plauti?

    Plovimas padeda pašalinti ne tik matomus nešvarumus, bet ir tai, ko plika akimi nepamatysite: dulkes, mikrobus ir galimus augalų apsaugos priemonių likučius. Tai ypač svarbu vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs.

    Specialistai taip pat primena paprastą taisyklę: braškes geriausia plauti tik prieš pat valgant ar naudojant gaminimui. Taip jos ilgiau išlieka šviežios ir mažiau rizikuoja greičiau gesti dėl papildomos drėgmės.

    Dažniausia klaida prieš plaunant

    Viena dažniausių klaidų yra pašalinti kotelius dar prieš kontaktą su vandeniu. Kai kotelis nuimamas, atsiveria minkštimas, todėl uoga ima sugerti drėgmę, praranda aromatą, greičiau suminkštėja ir gali tapti vandeninga.

    Praktinis patarimas paprastas: pirmiausia nuplaukite braškes su koteliais, o juos pašalinkite tik tada, kai uogos jau švarios ir nusausintos.

    Kaip plauti braškes namuose?

    Paprasčiausias būdas yra kruopščiai perplauti braškes po vėsiu, tekančiu vandeniu, švelniai perrenkant rankomis. Tai padeda pašalinti smulkias žemes ir dalį ant paviršiaus esančių mikroorganizmų.

    Jei norite plauti dar kruopščiau, dažnai pasirenkamos trumpos mirkymo procedūros, po kurių uogas būtina gerai perplauti švariu vandeniu. Vienas variantas yra tirpalas su soda, kitas – vanduo su obuolių actu, tačiau abiem atvejais svarbiausia nepalikti uogų rūgščiame ar šarminiame tirpale per ilgai.

    Po plovimo braškes verta nusausinti ant popierinio rankšluosčio, kad ant paviršiaus neliktų drėgmės. Sausos uogos bus tinkamos desertams, kokteiliams, kepiniams ar tiesiog valgyti iškart.

  • Torontas prieš 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą: kur vyks rungtynės ir ką pamatyti mieste

    Torontas prieš 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą: kur vyks rungtynės ir ką pamatyti mieste

    Torontas 2026 metais taps vienu svarbiausių FIFA pasaulio futbolo čempionato taškų Šiaurės Amerikoje. Didžiausias Kanados miestas priims šešerias rungtynes, įskaitant ir Kanados rinktinės startą turnyre.

    Čempionato metu rungtynės vyks „BMO Field“ stadione, kuris turnyro laikotarpiu oficialiai vadinamas Toronto stadionu. Tai bus pirmas kartas, kai vyrų FIFA pasaulio čempionato rungtynės bus žaidžiamos Kanados teritorijoje.

    Rungtynės ir stadionas

    Organizatoriai skelbia, kad Toronte planuojamos penkerios grupių etapo rungtynės ir vienas atkrintamųjų susitikimas. Miestui tai reikš ne tik sporto šventę, bet ir išaugusius srautus viešajame transporte, apgyvendinimo įstaigose bei populiariausiuose turistiniuose rajonuose.

    Toronto stadionas yra įsikūręs Exhibition Place teritorijoje, prie Ontarijo ežero krantinės. Pasaulio čempionatui arena bus laikinai pritaikyta didesniam žiūrovų skaičiui, todėl rungtynių dienomis patariama atvykti anksčiau ir planuoti kelionę viešuoju transportu.

    Ką pamatyti tarp rungtynių

    Atvykusiems į Torontą dažniausiai pirmiausia į maršrutą patenka CN bokštas, nuo kurio atsiveria miesto panorama ir Ontarijo ežero pakrantė. Netoliese esanti krantinė pastaraisiais metais sparčiai atnaujinta, čia patogu pasivaikščioti ar pasiekti Toronto salas keltu.

    Ieškantiems miesto istorijos ir architektūros verta aplankyti Distillery District rajoną, žinomą dėl restauruotų pramoninių pastatų, galerijų ir kavinių. Tuo metu Kensington Market išlieka vienu ryškiausių Toronto daugiakultūriškumo pavyzdžių, kuriame natūraliai persipina skirtingos virtuvės ir bendruomenės.

    Maistas, sirgalių zonos ir judėjimas

    Toronto gastronomija yra tiesiogiai susijusi su miesto demografija: didelė dalis gyventojų yra gimę už Kanados ribų, todėl skirtingų šalių virtuvės čia tapo kasdienybe. Keliautojai dažnai renkasi St. Lawrence Market, taip pat ieško rajonų, kuriuose susitelkusios konkrečių regionų maitinimo tradicijos.

    Per čempionatą mieste veiks oficialios sirgalių erdvės su rungtynių transliacijomis didžiuosiuose ekranuose, pasirodymais ir maisto prekyba. Judėjimui organizatoriai ragina naudotis Toronto Transit Commission metro, tramvajais ir autobusais, o į miestą atvykstantiems iš regionų pasiteisina GO Transit bei persėdimas Union Station, iš kur patogu pasiekti stadioną.

  • Gvadalachara ruošiasi 2026 metų pasaulio čempionatui: ką pamatyti ir kaip patogiai pasiekti stadioną

    Gvadalachara ruošiasi 2026 metų pasaulio čempionatui: ką pamatyti ir kaip patogiai pasiekti stadioną

    Kas laukia čempionato mieste

    Gvadalachara, antras pagal dydį Meksikos miestas, 2026 metais taps vienu FIFA pasaulio čempionato šeimininkų. Miestas varžybas yra priėmęs ir anksčiau, todėl organizatoriai remiasi patirtimi, tačiau šįkart keliautojų srautai ir saugumo reikalavimai bus gerokai didesni.

    Rungtynės vyks „Estadio Akron“ arenoje, kuri turnyro metu bus vadinama Gvadalacharos stadionu. Planuojama, kad čia bus sužaistos ketverios grupių etapo rungtynės, įskaitant vienas šeimininkų meksikiečių.

    Futbolas, atmosfera ir kultūra

    Gvadalacharoje futbolas yra daugiau nei sportas: mieste įsikūręs „Chivas“ klubas laikomas vienu ryškiausių Meksikos futbolo simbolių. Dėl to rungtynių dienomis atmosferos galima tikėtis ne tik stadione, bet ir miesto centruose, baruose bei aikštėse.

    Miestas garsėja ir mariačių tradicija, o keliautojams tai dažnai tampa viena įsimintiniausių patirčių. Planuojant kelionę verta numatyti laiko pasivaikščiojimams istoriniame centre ir vietiniuose rajonuose, kur kultūriniai renginiai įprastai vyksta iki vėlaus vakaro.

    Ką verta pamatyti ir paragauti

    Istoriniame centre išsiskiria katedra, kolonijinės architektūros pastatai ir UNESCO paveldo objektu įvardijamas „Hospicio Cabañas“. Miesto aplinkoje gausu aikščių, muziejų ir pėsčiųjų erdvių, kurios per didelius renginius paprastai tampa pagrindiniais susibūrimo taškais.

    Viena populiariausių išvykų iš Gvadalacharos veda į Tekilos miestelį, esantį maždaug valandos kelio atstumu, kur siūlomos agavų laukų ir istorinių distilerijų ekskursijos. Virtuvės mėgėjams verta paragauti birrijos troškinio ir vietinių aštriame padaže mirkomų sumuštinių, o kasdienį miesto ritmą geriausiai atskleidžia didieji turgūs.

    Judėjimas mieste ir patarimai vykstantiems į stadioną

    Mieste veikia lengvojo bėginio transporto linijos, autobusų sistema ir greitojo viešojo transporto koridoriai, jungiantys didelę metropolinės teritorijos dalį. Atvykstant per Gvadalacharos tarptautinį oro uostą dažniausiai pasirenkami taksi, pavėžėjimo paslaugos arba viešojo transporto deriniai, priklausomai nuo paros laiko ir eismo.

    Stadionas yra Zapopanoje, vakarinėje metropolinės zonos dalyje, todėl rungtynių dienomis būtina planuoti papildomą laiką kelionei. Praktikoje patogiausia rinktis viešąjį transportą arba organizuojamus pervežimus, nes automobilių spūstys prie arenos gali gerokai pailginti maršrutą.

  • Upių kruizų bumas Europoje: kelionės traukia vis jaunesnius, bet Reino infrastruktūra stringa

    Upių kruizų bumas Europoje: kelionės traukia vis jaunesnius, bet Reino infrastruktūra stringa

    Upių kruizai Europoje iš nišinio produkto vis labiau virsta viena sparčiausiai augančių turizmo krypčių. Keliautojus vilioja paprasta logika: nereikia nuolat keisti viešbučių, maršrutas suplanuotas, o išlaidos dažniausiai aiškesnės nei savarankiškai keliaujant per kelias šalis.

    Vokietijos kelionių rinka šią tendenciją jau pajuto ypač ryškiai. Vokietijos kelionių asociacijos DRV vertinimu, 2025 metais kruizai buvo tarp dinamiškiausių sektorių, o vokiečių išlaidos jūrų ir upių kruizams siekė apie 6,7 milijardo eurų, tai yra 8 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Skaičiai, rodantys pagreitį

    Europos upių kruizų rinkos mastą iliustruoja ir sektoriaus tyrimų duomenys: 2024 metais fiksuota apie 1,39 milijono keleivių, 3,537 milijardo eurų bendrųjų bilietų pajamų ir beveik 10 milijonų nakvynių kruiziniuose laivuose. Tyrimuose paprastai apžvelgiami šimtai laivų, kursuojančių pagrindinėmis Europos upėmis.

    Didžiausias dėmesys tenka Reino baseinui ir jo intakams, po jų rikiuojasi Dunojus, Prancūzijos vidaus vandenys, o už Europos ribų ryškiausi maršrutai siejami su Nilu. Be tradicinių Europos keliautojų, svarbesni tampa svečiai iš Šiaurės Amerikos, o paklausa auga ir kai kuriose Azijos bei Australijos rinkose.

    „Upių kruizai ir toliau rodo labai teigiamą raidą ir kartu su jūriniais kruizais išlieka svarbiu turizmo pramonės augimo varikliu“, – sakė DRV kruizų komiteto pirmininkas Benjaminas Krumpenas.

    Reinas išlieka svarbiausia kryptis

    Vokietijoje būtent Reinas tebėra pagrindinė upių kruizų scena: reta upė vienoje atkarpoje sujungia tiek žinomų miestų ir kultūrinių regionų. Maršrutai tarp Amsterdamo ir Bazelio leidžia per kelias dienas pamatyti skirtingus miestus, vyno regionus ir istorines senamiesčių panoramas.

    Ypač paklausios kelionės per Vidurinio Reino slėnį, garsėjantį pilimis, vynuogynais ir Lorelei uola. Turizmo operatoriams tai viena lengviausiai „parduodamų“ Europos upių atkarpų, nes ji atitinka daugelio užsienio svečių įsivaizduojamą Vokietijos vaizdinį: kraštovaizdis, istorija ir kultūra viename maršrute.

    Pasiūlą plečia ir intakai, tokie kaip Mozelis, Mainas, Nekaras ar Sarė, taip pat Dunojus. Šie maršrutai dažniau nuveda į mažesnius miestelius ir regionus, kurie masinio turizmo žemėlapiuose būna mažiau matomi, tačiau kruizams suteikia papildomos įvairovės.

    Augimą riboja krantinės ir elektra

    Didėjant srautams, vis dažniau kalbama ne tik apie turizmo naudą, bet ir apie infrastruktūrą. Kai kurios savivaldybės ir uostų operatoriai planuoja plėtrą, kad galėtų priimti keleivinius laivus ir paskirstyti turistų srautus po platesnį regioną.

    DRV atkreipia dėmesį, kad daugelyje vietų modernizacija nespėja paskui rinkos augimą. Tarp dažniausiai minimų problemų yra ribotas švartavimosi vietų skaičius, renovacijos reikalaujančios krantinės, techniniai apribojimai prie šliuzų ir svarbiausia – nepakankamas kranto elektros tiekimas.

    Kranto elektra laikoma vienu svarbiausių sprendimų mažinant taršą uostuose, nes laivams nebereikia laikyti įjungtų variklių stovint prie krantinės. Sektoriaus asociacijos IG RiverCruise vertinimu, didžioji dalis Europos keleivinių upių laivų jau gali jungtis prie kranto elektros, tačiau realų efektą lemia tai, ar tokia infrastruktūra įrengiama sausumoje.

    Laivyną plečia ir didieji žaidėjai

    Augant paklausai, aktyvėja ir stambieji turizmo koncernai. TUI Group valdoma TUI River Cruises yra paskelbusi apie dar du naujus laivus, turinčius pradėti plaukioti 2026 metų pavasarį, o iki 2028 metų planuoja laivyną padidinti iki dešimties laivų.

    Numatoma, kad nauji laivai kursuos pagrindiniais Europos maršrutais, įskaitant Reiną, Dunojų ir Mainą, o projektuojant dėmesys skiriamas alternatyviems degalams, pavyzdžiui, metanoliui. Vis dėlto net ir pažangesnės technologijos neišsprendžia esminio klausimo: ar uostai ir šliuzai bus pritaikyti augančiam laivų skaičiui.

    Aplinkosauginiai klausimai niekur nedingsta

    Upių kruizų plėtra vyksta kartu su nuolatiniu ginču dėl poveikio aplinkai. Aplinkosauginės organizacijos ne vienus metus kritikuoja laivų išmetamąsias dujas ir taršą, kuri priklauso nuo variklių, degalų ir eksploatacijos režimo, ypač uostuose.

    Upėse šios diskusijos dar aštresnės, nes laivai plaukia arti gyvenviečių ir jautrių ekosistemų. Dėl to svarbūs tampa ne tik CO2 mažinimo planai, bet ir triukšmo kontrolė, nuotekų tvarkymas, atliekų surinkimas bei reali kranto elektros plėtra.

    Rinka rodo augimo pagreitį, maršrutai įvairėja, o kruizai vis dažniau patraukia ir jaunesnius keliautojus. Tačiau ilgalaikė sėkmė priklausys nuo to, ar Europos upių regionai sugebės suderinti turizmo naudą su infrastruktūros atnaujinimu ir vietos bendruomenių lūkesčiais.

  • Lenkijoje prie Baltijos atidaromas didžiausias viešbutis: 1 240 kambarių, bet dalis dar neparuošta

    Lenkijoje prie Baltijos atidaromas didžiausias viešbutis: 1 240 kambarių, bet dalis dar neparuošta

    Lenkijos kurortiniame Pobierove, prie Baltijos jūros, artimiausiomis dienomis žadama atverti didžiausio regione viešbučio duris. Kompleksas turi 13 aukštų ir iš viso 1 240 kambarių, o jo plotas siekia apie 180 000 kvadratinių metrų.

    Viešbutis priklauso „Gołębiewski“ tinklui ir jau priima rezervacijas. Nakvynės kainos, remiantis skelbiamais įkainiais, prasideda nuo maždaug 350 eurų už naktį, o brangesni numeriai gali kainuoti iki 900 eurų.

    Vis dėlto atidarymą lydi svarbi detalė: iš 1 240 kambarių pilnai įrengta tik apie 500. Likusios komplekso dalys dar baigiamos, todėl svečiams verta įvertinti, kad dalis paslaugų ir erdvių gali būti nepasiekiamos nuo pirmosios dienos.

    Viešbučio numeriai, kaip skelbiama, yra apie 50 kvadratinių metrų ploto, daugelyje numatyti balkonai, tačiau ne visi jie atsiveria į jūrą. Kurortas, kuriame pastatytas kompleksas, yra nedidelis ir turi apie 1 000 gyventojų, o iki artimiausių didesnių turistinių vietų Baltijos pakrantėje – maždaug pusvalandis kelio.

    Už viešbučio komunikaciją atsakingi atstovai teigia, kad vien per pirmąsias 24 valandas buvo gauta daugiau nei 2 000 užsakymų. Tai rodo didelį susidomėjimą, tačiau kartu reiškia ir tai, kad vasaros sezonu laisvų vietų gali greitai sumažėti.

    Komplekso infrastruktūra pristatoma ambicingai: priešais pastatą įrengtas didelis baseinas, planuojamas vandens pramogų parkas, vidaus baseinai, sūkurinės vonios, vaikų zona, pirtys, taip pat druskų grota. Skelbiama ir apie papildomas pramogas, nuo laipiojimo sienelių bei boulingo iki kino salės, diskotekos ir vaikų užimtumo erdvių, tačiau ne visų šių objektų parengtis atidarymo metu yra patvirtinta.

    Projektas siejamas su velioniu verslininku Tadeuszu Golebiewskiu, kuris iš maisto pramonės verslo vėliau sukūrė viešbučių tinklą. Tokie didelio masto kurortiniai projektai Baltijos pakrantėje pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, nes keliautojai ieško alternatyvų pietų Europai ir vis daugiau dėmesio skiria poilsiui arčiau namų.

  • Tėvo diena birželio 7 dieną: paprastas sveikinimas, kuris tinka ir žinutei, ir atvirukui

    Birželio 7 dieną minima Tėvo diena – proga sustoti ir paprastai padėkoti tėčiams už laiką, rūpestį ir kasdienius darbus, kurie dažnai lieka nepastebėti. Sveikinimas gali būti trumpas, bet svarbiausia, kad būtų asmeniškas ir pasakytas laiku.

    Tėvo dienos tradicija daugelyje šalių siejama su pagarba tėvystei ir šeimos ryšiams, o Lietuvoje ji įsitvirtino kaip šilta šeimos šventė. Dažniausiai pakanka skambučio, apsilankymo ar žinutės, ypač jei atstumas neleidžia susitikti.

    Jei renkatės rašyti, tinka aiški ir nuoširdi formuluotė, pavyzdžiui: „Su Tėvo diena, tėti. Ačiū už tavo palaikymą ir tai, kad visada galiu pasikliauti.“ Tokį tekstą lengva pritaikyti ir atvirukui, ir trumpajai žinutei.

    Šventės prasmę kuria ne dovanos, o dėmesys: nuo bendro pasivaikščiojimo iki paprasto klausimo, kaip sekasi. Daugeliui tėčių svarbiausia ne formalumas, o jausmas, kad jie matomi ir vertinami.

    Planuojant sveikinimą verta prisiminti ir tuos, kurie atlieka tėvo vaidmenį kasdienybėje: senelius, globėjus ar artimuosius, užaugusius kartu su vaiko rūpesčiais. Tėvo diena – gera proga padėkoti ir jiems.

  • Ispanija suskaičiavo 111 retų limfomos atvejų, siejamų su krūtų implantais: ką svarbu žinoti

    Ispanija suskaičiavo 111 retų limfomos atvejų, siejamų su krūtų implantais: ką svarbu žinoti

    111 patvirtintų atvejų ir daugiau pranešimų

    Ispanijos vaistų ir medicinos prietaisų agentūra AEMPS pranešė, kad iki 2025 metų šalyje patvirtinta 111 krūtų implantais siejamos anaplastinės didelių ląstelių limfomos atvejų. Tai reta ne Hodžkino limfomos forma, tarptautinėje literatūroje dažnai įvardijama kaip BIA-ALCL.

    Pasak AEMPS, iš viso nuo 2012 metų, kai pradėta sisteminga stebėsena, gauta 146 įtariami pranešimai. Ne visi įtarimai virsta patvirtinta diagnoze, tačiau toks skaičius rodo, kad budrumas ir atsekamumas išlieka aktualūs.

    Duomenys pateikiami šeštojoje nacionalinio protokolo, skirto šios ligos nustatymui ir analizei, stebėsenos ataskaitoje. Ji parengta remiantis Medicinos prietaisų budrumo sistemoje registruotais pranešimais.

    Kas yra BIA-ALCL ir kuo ji skiriasi?

    AEMPS pabrėžia, kad ši limfoma neprasideda krūties audinyje kaip įprastai suprantamas krūties vėžys. Liga vystosi imuninės sistemos ląstelėse ir dažniausiai aptinkama fibrozinėje kapsulėje, susidarančioje aplink implantą.

    Nors diagnozė skamba grėsmingai, institucija akcentuoja, kad tai reta liga ir jos dažnis yra mažas, palyginti su labai dideliu moterų, turinčių krūtų implantus, skaičiumi. Vis dėlto, retumas nėra priežastis mažinti stebėseną, nes laiku atpažinus būklę gydymo rezultatai paprastai būna geresni.

    Medicinos praktikoje įtarimą gali kelti simptomai, atsirandantys praėjus metams ar dar vėliau po implantacijos, pavyzdžiui, nepaaiškinamas patinimas, skysčio susikaupimas aplink implantą ar sukietėjimas. AEMPS kontekste akcentuojama ankstyvo nustatymo svarba, o sprendimai visada turėtų būti priimami kartu su gydytojais specialistais.

    Kas siejama su rizika ir kur daugiausia pranešimų?

    Ataskaitoje nurodoma, kad dauguma atvejų fiksuoti moterims, turėjusioms tekstūruotus implantus. Pastaraisiais metais būtent tekstūruotų paviršių implantai tarptautinėje rizikos vertinimo praktikoje minimi dažniau, todėl skirtingos šalys taiko papildomas budrumo priemones.

    Pagal AEMPS pateiktą suvestinę, daugiausia pranešimų gauta iš Madrido regiono, toliau rikiuojasi Andalūzija, Katalonija ir Valensijos regionas. Toks pasiskirstymas nebūtinai reiškia didžiausią riziką vienoje vietoje, nes pranešimų skaičių gali veikti ir implantų paplitimas, ir diagnostikos bei registravimo praktikos.

    Tyrimai iki šiol rodo, kad ligos kilmė greičiausiai yra daugiaveiksnė. Tarp nagrinėjamų veiksnių minimi implanto tipas, galimos genetinės predispozicijos ir uždegiminiai procesai ar su implantu susijusi tarša, tačiau aiškus vienas mechanizmas, kuris visais atvejais paaiškintų limfomos išsivystymą, vis dar nėra galutinai nustatytas.

  • PSO perspėja dėl nesaugaus maisto: kasmet suserga 860 mln., miršta per 1,5 mln. žmonių

    PSO perspėja dėl nesaugaus maisto: kasmet suserga 860 mln., miršta per 1,5 mln. žmonių

    PSO skaičiai apie nesaugų maistą

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje apžvalgoje įspėja, kad nesaugus maistas kasmet sukelia didžiulę ligų naštą: apie 860 mln. žmonių suserga, o daugiau nei 1,5 mln. miršta. Organizacija pabrėžia, kad rizika kyla tiek dėl mikroorganizmų, tiek dėl cheminių teršalų.

    Ataskaita paskelbta Pasaulinės maisto saugos dienos išvakarėse ir skirta šalims tiksliau įvertinti, kur problemos mastas didžiausias. PSO akcentuoja, kad dalies susirgimų ir mirčių būtų galima išvengti gerinant higieną, vandens kokybę, maisto tvarkymo praktiką ir sveikatos priežiūros prieinamumą pažeidžiamiausioms grupėms.

    „Maisto sauga nėra abstrakti tema – ji paliečia kiekvieną valgį, kiekvieną šeimą, kiekvieną dieną“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO vertinimu, vien 2021 metais su maistu plintančios ligos lėmė apie 267 mlrd. eurų prarasto produktyvumo dėl susirgimų. Tai apima prarastas darbo dienas, sumažėjusį darbingumą ir platesnes ekonomines pasekmes sveikatos sistemoms.

    Vaikai – didžiausios rizikos grupė

    PSO išskiria vaikus iki penkerių metų kaip ypač pažeidžiamą grupę: jų rizika susidurti su sunkiomis pasekmėmis yra maždaug tris kartus didesnė nei vyresnių vaikų ar suaugusiųjų. Šiai amžiaus grupei priskiriama 29 proc. bendros su nesaugiu maistu siejamos sveikatos naštos.

    Organizacijos duomenimis, 2021 metais su nesaugiu maistu siejama apie 143 000 vaikų iki penkerių metų mirčių. Dažna priežastis – viduriavimą sukeliančios infekcijos, kurios mažiems vaikams gali greitai komplikuotis dėl skysčių netekimo.

    „Nors maži vaikai sudaro tik apie 9 proc. pasaulio gyventojų, jie patiria beveik trečdalį visų su maistu plintančių ligų atvejų“, – teigiama PSO pranešime.

    Be infekcijų, vaikai jautresni ir cheminėms medžiagoms maiste: tam tikros medžiagos gali neigiamai veikti smegenų vystymąsi ir lemti ilgalaikes neurologines bei raidos problemas. PSO pažymi, kad socialinė nelygybė dar labiau didina riziką, nes mažesnių išteklių bendruomenės dažniau susiduria su nesaugiu vandeniu ir ribotomis galimybėmis laikytis saugaus maisto tvarkymo.

    Kodėl rizika didėja ir kas dažniausiai sukelia ligas?

    PSO taip pat įspėja, kad klimato kaita gali didinti maisto saugos rizikas. Ekstremalūs orų reiškiniai, kylanti oro ir vandens temperatūra bei besikeičiantys kritulių režimai gali palengvinti bakterijų dauginimąsi, keisti patogenų paplitimą ir didinti užterštumo tikimybę tiek ūkiuose, tiek tiekimo grandinėse.

    Su maistu plintančios ligos gali būti infekcinės arba toksinės – jas sukelia bakterijos, virusai, parazitai ar cheminės medžiagos, patekusios į organizmą su užterštu maistu. Europoje vienos dažniausių bakterinių priežasčių siejamos su nepakankamai termiškai apdorota paukštiena, žalia mėsa, nepasterizuotu pienu, kiaušiniais ar užterštu vandeniu.

    PSO pabrėžia, kad prevencija prasideda nuo paprastų, bet nuoseklių veiksmų: saugaus geriamojo vandens, rankų higienos, tinkamo maisto laikymo temperatūros, pakankamo terminio apdorojimo ir kryžminės taršos virtuvėje mažinimo. Sistemiškai svarbu ir tai, kad valstybės stiprintų maisto kontrolės pajėgumus bei greito reagavimo mechanizmus protrūkių atvejais.

  • Zverevas pagaliau laimėjo pirmąjį „Didžiojo kirčio“ titulą: Paryžiuje palaužė Cobolli per 5 setus

    Zverevas pagaliau laimėjo pirmąjį „Didžiojo kirčio“ titulą: Paryžiuje palaužė Cobolli per 5 setus

    Zverevo proveržis Paryžiuje

    Vokietijos tenisininkas Alexanderis Zverevas 2026 metų „Roland Garros“ finale iškovojo pirmąjį karjeroje „Didžiojo kirčio“ vienetų titulą. Paryžiuje jis po 3 valandų ir 21 minutės kovos 6–1, 4–6, 6–4, 6–7 (5), 6–1 nugalėjo italą Flavio Cobolli.

    Trečią vietą ATP reitinge užimantis Zverevas rungtynes pradėjo užtikrintai ir pirmą setą laimėjo triuškinamai. Nors antrajame sete Cobolli sugebėjo grįžti į mačą, lemiamais momentais vokiečio padavimas išliko stabilus, o penktajame sete jis greitai susikrovė pranašumą ir jo nebepaleido.

    Finalas be įprastų favoritų

    Šių metų turnyro vyrų varžybos buvo neįprastos tuo, kad finale nebuvo ryškiausių pastarųjų sezonų favoritų. Iš turnyro pasitraukė pirmoji pasaulio raketė Jannikas Sinneris, taip pat du kartus titulą gynęs Carlosas Alcarazas, o anksti iškrito ir Novakas Djokovičius.

    Toks turnyro scenarijus Zverevui reiškė ypač didelį spaudimą, nes tai buvo reta proga pagaliau užbaigti ilgai trukusį laukimą. Iki šiol jis buvo pralaimėjęs tris „Didžiojo kirčio“ finalus, įskaitant ir skaudžius mačus, kai pranašumo išlaikyti nepavyko.

    Cobolli šuolis ir italų viltys

    Flavio Cobolli Paryžiuje sužaidė geriausią karjeros „Didžiojo kirčio“ turnyrą ir pirmą kartą pasiekė finalą. Italui tai buvo proveržio sezonas, o jo kelias iki lemiamos dvikovos dar labiau atkreipė dėmesį dėl aplinkybių pusfinalyje, kai į finalą jis pateko po tautiečio Matteo Arnaldi pasitraukimo dėl ligos.

    Prieš finalą Zverevas tarpusavio akistatose buvo priekyje 3–1, o prieš metus „Roland Garros“ jis Cobolli buvo įveikęs be pralaimėtų setų. Vis dėlto šio sezono grunto dvikovos rodė, kad italas jau gali konkuruoti su elito žaidėjais, todėl ir finale jis sugebėjo ištempti mačą iki penktojo seto.

    Ką reiškia ši pergalė Zverevui

    Zverevo titulas Paryžiuje keičia jo karjeros naratyvą: daugelį metų jis buvo laikomas vienu talentingiausių, tačiau svarbiausiuose mačuose pritrūkstančių žaidėjų. Pirmasis „Didžiojo kirčio“ laimėjimas paprastai tampa lūžio tašku ir psichologiškai, ir sportiškai, ypač žaidėjams, kurie ne kartą buvo arti pergalės.

    Šių metų „Roland Garros“ tapo turnyru, kuriame ryškiai matėsi kartų kaita ir nauji čempionai. Dieną prieš vyrų finalą moterų varžybose titulą iškovojo Mirra Andreeva, o Zverevo triumfas užtvirtino turnyro tendenciją, kad Paryžiuje vis dažniau atsiranda naujų vardų tarp didžiųjų nugalėtojų.

  • Christianas Eriksena sugriuvo aikštėje Odensėje: federacija skelbia, kad futbolininkas sąmoningas

    Christianas Eriksena sugriuvo aikštėje Odensėje: federacija skelbia, kad futbolininkas sąmoningas

    Danijos rinktinės saugas Christianas Eriksenas per draugiškas rungtynes su Ukraina Odensėje sukniubo aikštėje, o mačas netrukus buvo nutrauktas. Danijos futbolo federacija pranešė, kad 34 metų futbolininkas yra sąmoningas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, jo būklė yra stabili.

    Incidentas įvyko antroje rungtynių pusėje, kai televizijos transliacijoje buvo matyti, jog žaidėjas staiga susmuko ir susiėmė už krūtinės. Komandos draugai bei medikų brigada greitai apsupo futbolininką, o teisėjai sustabdė žaidimą.

    „Christianas Eriksenas yra sąmoningas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, laikosi gerai“, – sakė Danijos futbolo federacija.

    Po kelių minučių organizatoriai patvirtino, kad rungtynės nebus tęsiamos. Tokiais atvejais sprendimą lemia tiek žaidėjo sveikatos būklė, tiek medicinos personalo rekomendacijos ir komandų sutarimas, nes prioritetas yra skubi pagalba bei saugumas.

    Eriksenui tai jau ne pirmas rimtas sveikatos išbandymas aikštėje. 2021 metais Europos čempionato rungtynėse Kopenhagoje jis patyrė širdies sustojimą, tuomet jam buvo suteikta neatidėliotina pagalba vietoje, o vėliau futbolininkas atsigavo ir grįžo į profesionalų sportą.

    Pastarųjų metų futbolo praktika rodo, kad stadionuose vis plačiau taikomi griežti medicininio pasirengimo protokolai: greitas defibriliatorių pasiekiamumas, apmokytas personalas ir aiški veiksmų seka kritinėmis minutėmis. Būtent šios priemonės dažnai tampa lemiamos, kai ištinka staigūs širdies veiklos sutrikimai.