CP v2

Blog

  • „Saudi Aramco“ įsigijo 49 proc. „Humain“ ir AI bei kibernetiniam saugumui skirs 9,9 mlrd. rialų

    Saudo Arabijos naftos ir energetikos milžinė „Saudi Aramco“ perėmė 49 proc. valstybės valdomos bendrovės „Humain“ akcijų, kuri bus atsakinga už dirbtinio intelekto sprendimų diegimą ir duomenų centrų plėtrą.

    Kaip nurodoma, „Humain“ tikslas – didinti šalies atsparumą kibernetinėms atakoms ir grėsmėms, nukreiptoms į naftos sektorių bei kritinę infrastruktūrą.

    Iki šiol vienintelis „Humain“ akcininkas buvo Saudo Arabijos suverenusis investicijų fondas PIF (Public Investment Fund), kurio turtas, skelbiama, vertinamas daugiau nei 900 mlrd. JAV dolerių.

    Sandoris rodo, kad „Aramco“ siekia stiprinti technologinę kryptį greta tradicinės veiklos – nuo infrastruktūros apsaugos iki skaitmeninių pajėgumų, reikalingų tiek pramonei, tiek prekybos operacijoms.

    Kokius aktyvus įneša „Aramco“

    Pranešime pažymima, kad „Aramco“ į „Humain“ įnešė nepiniginį įnašą – aktyvus, susijusius su kritinės infrastruktūros valdymu geopolitinės įtampos laikotarpiu.

    Tarp jų minimos vamzdynų sistemos, naftos perdirbimo gamyklų ir energetikos objektų apsauga, naftos terminalai, taip pat duomenų centrai ir prekybos operacijos visame pasaulyje.

    Planuojamos investicijos į DI ir duomenų centrus

    Be akcijų įsigijimo, „Aramco“ planuoja investicijoms skirti 9,9 mlrd. rialų (2,65 mlrd. JAV dolerių). Teigiama, kad tai turėtų paspartinti darbus kuriant nuosavus DI sprendimus.

    Planuose numatyta sukurti regioninį duomenų centrą ir skaičiavimo infrastruktūrą, kurios galia siektų 3 GW. Taip pat ketinama rengti debesijos pasiūlymus ir tobulinti didžiuosius kalbos modelius (LLM).

    Kodėl tai svarbu energetikos sektoriui

    Energetikos įmonėms duomenų apsauga ir atsparumas kibernetinėms grėsmėms tampa vis svarbesni, nes kritinė infrastruktūra – nuo vamzdynų iki terminalų – yra itin jautri sutrikimams.

    Šiame kontekste DI ir didelio masto skaičiavimo pajėgumai gali būti naudojami tiek rizikų valdymui, tiek sudėtingoms pramonės ir logistikos užduotims spręsti.

  • Havajuose 67 į laisvę paleisti fazanai per dešimtmečius išplatino invazinius augalus

    1962 metais Havajuose į vieną salą buvo paleisti 67 fazanai – iš pradžių medžioklei, tačiau ilgainiui jie tapo netikėtu invazinių augalų platinimo veiksniu.

    Kaip rašo „Antena3“, tyrimai rodo, kad paukščiams plečiantis po miškus, į naujas vietoves buvo pernešamos svetimžemių augalų sėklos, o kai kurie invaziniai augalai pradėjo sparčiai plisti.

    Pirmuosius maždaug penkerius metus fazanai laikėsi nedidelėje ąžuolų giraitėje netoli išleidimo vietos, bet vėliau ėmė skverbtis toliau ir kolonizuoti vis didesnes teritorijas.

    Ekologai atkūrė jų plitimo vaizdą: vidutiniškai fazanai judėjo apie 8 km per metus, o per 14 metų užėmė didelę dalį vidutinio aukščio miškų. Iki 1984 metų jų aptikta įvairiose buveinėse – nuo jūros lygio iki maždaug 2 600 m aukščio.

    Kokius invazinius augalus platino fazanai

    Mokslininkai nustatė, kad fazanai minta įvairių augalų vaisiais ir sėklomis, įskaitant invazinius augalus, keliančius grėsmę vietos ekosistemoms.

    Tyrime buvo analizuotas 44 sugautų paukščių skrandžio turinys. Banano poka (invazinio augalo) sėklų ir vaisių rasta 82 proc. tirtų fazanų – šis augalas, sprendžiant iš duomenų, tapo reikšminga jų raciono dalimi.

    Be to, fazanų virškinimo sistemoje aptikta ir kitų svetimžemių augalų sėklų, o tai reiškia, kad paukščiai galėjo prisidėti prie invazinių rūšių plėtros skirtingose salos vietose.

    Gamtosaugos organizacijos „American Forests“ duomenimis, banano poka į Havajus buvo atvežtas 1920-aisiais kaip dekoratyvinis augalas. Vėliau jis išplito miškuose ir žemės ūkio teritorijose.

    Galimas poveikis vietinei augmenijai

    Invazinių augalų plitimas – ne vienintelis rūpestis. Hilo Havajų universiteto ataskaitoje fazanai minimi tarp gyvūnų, galinčių ėsti vietinių rūšių jaunus augalus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad atvežtiniai gyvūnai gali keisti ekosistemas ne tik konkuruodami su vietinėmis rūšimis, bet ir platindami svetimžemių augalų sėklas į anksčiau nepasiektas teritorijas.

    Šis atvejis yra priminimas, kaip net kelių dešimčių į gamtą paleistų gyvūnų populiacija per ilgą laiką gali turėti reikšmingų, iš anksto neįvertintų pasekmių vietos miškams.

  • Volynėje vyras įkūrė neįprastą fermą: stručio jauniklis išsirito vištų inkubatoriuje

    Ukrainos Volynės srityje, Litovežo kaime, vietos gyventojas įkūrė neįprastą ūkį, kuriame augina stručius, povus ir dekoratyvines vištas. Didžiausia šios istorijos staigmena – neseniai gimęs stručio jauniklis, kuris išsirito paprastame vištų inkubatoriuje.

    Apie ūkį pasakojama Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ reportaže. Ūkio šeimininkas Ihoris Musijus lankytojus priima nemokamai, o ateityje svajoja plėsti veiklą ir sukurti erdvę poilsiui kariams bei veteranams.

    Vyras teigia stručius įsigijęs dar iki plataus masto karo pradžios – tuomet jis planavo kontaktinį zoologijos sodą, kuriame žmonės galėtų ne tik pamatyti gyvūnus, bet ir su jais pabendrauti. Jis taip pat buvo sumanęs įsigyti arklį, kad svečiai galėtų pajodinėti.

    Pasak šeimininko, paukščių priežiūra reikalauja daug laiko ir nuolatinio dėmesio. Stručiai šeriami du kartus per dieną – ryte ir vakare, jų raciono pagrindą sudaro grūdai, tačiau jie ėda ir obuolius bei kopūstus, o kartais vaisiais ir daržovėmis pavaišina kaimynai.

    Stručio jauniklis – iš penkių kiaušinių vienas

    Ūkyje neseniai atsirado naujas gyventojas – stručio jauniklis, pavadintas Krapočka. Jis išsirito rugsėjo 7 dieną.

    Šeimininkas pasakoja, kad į inkubatorių buvo įdėti penki stručio kiaušiniai, tačiau sėkmingai išsirito tik vienas jauniklis. Bandymas, anot jo, buvo atliktas vištų inkubatoriuje – netikėtai pavyko.

    Kol jauniklis mažas, jam reikia nuolatinės priežiūros: vyras jį dažnai nešioja ant rankų, dalį laiko jis praleidžia namuose. Kad jauniklis nesijaustų vienišas, jam pastatyti veidrodžiai.

    Vardus paukščiams sugalvoja ir vaikai

    Ūkyje gyvenantiems paukščiams vardai atsiranda įvairiai: dalį jų sugalvojo pats šeimininkas, kitus – vaikai, atvykstantys pasižiūrėti gyvūnų. Pavyzdžiui, viena stručio patelė pavadinta Julija – taip pat, kaip mergaitė, palikusi ant kelmo pakabuką su savo vardu.

    Vyras sako, kad kiekvienas ūkio gyventojas turi savitą charakterį, o tarp stručių yra ir vadas, stebintis teritoriją bei ne visus prisileidžiantis arti.

    Ūkį lanko nemokamai, ateityje – erdvė kariams ir veteranams

    Į fermą atvyksta ir moksleivių grupės, ir pavieniai smalsuoliai, tačiau už apsilankymą šeimininkas mokesčio neprašo. Jis aiškina, kad karo metu nenori iš to uždirbti ir pabrėžia, jog gyvūnai nėra kalti dėl to, kas vyksta.

    Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad paukščius būtina lankyti atsakingai: jie gali išsigąsti ar patirti stresą, todėl su kiekvienu reikia elgtis individualiai.

    Nors plataus masto karas pakeitė pirminius planus dėl kontaktinio zoologijos sodo, vyras idėjos neatsisakė. Jis tikisi ateityje užbaigti ūkio plėtrą ir įrengti ramią vietą, kur galėtų pailsėti kariai ir veteranai.

  • Tyrimas Suomijoje: eglės spygliuose aptiko aukso nanodalelių – tai gali padėti žvalgybai

    Mokslininkai praneša aptikę mikroskopinių aukso dalelių eglių spygliose, augančiose virš aukso telkinių šiaurės Suomijoje. Toks radinys ateityje galėtų prisidėti prie naujų, mažiau invazinių būdų ieškoti paslėptų naudingųjų iškasenų.

    Apie tyrimą rašo „Futura“, remdamasi Oulu universiteto ir Suomijos geologijos tarnybos specialistų darbu. Tyrėjai aiškinosi, ar augalai ir su jais susiję mikroorganizmai gali palikti „pėdsakus“, rodančius, kas slypi giliai po žeme.

    Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad iš gelmių į gruntinius vandenis patenka ištirpę aukso junginiai, o vėliau jie per šaknis ir augalo audinių sistemą gali nukeliauti iki spyglių. Ten, kaip manoma, mikroorganizmai gali prisidėti prie proceso, kai ištirpęs metalas virsta kietomis nanodalelėmis – tai vadinama biomineralizacija.

    Nors idėja skamba intriguojančiai, patys tyrėjai pabrėžia: kol kas tai nėra paruoštas įrankis, kuriuo būtų galima tiesiog „išmatuoti“ mišką ir rasti telkinį. Ryšius dar reikia tikrinti skirtinguose regionuose, klimato sąlygose ir telkinių tipuose.

    Kaip vyko tyrimas

    Tyrėjai surinko 138 spyglių mėginius iš 23 paprastųjų eglių (Picea abies), augusių virš Isokuotko telkinio netoli Kittilä aukso kasyklos. Mėginiai buvo tiriami laboratorijoje, naudojant elektroninę mikroskopiją ir bakterijų genetinį sekvenavimą.

    Analizė parodė, kad aukso nanodalelių aptikta tik keturių medžių spygliuose – tai sudaro 17,4 proc. tirto medžių skaičiaus. Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad metalo dalelės buvo išsidėsčiusios tarp spyglių audinių ląstelių ir apsuptos bakterijų.

    Bakterijos ir auksas: ryšys dar nereiškia priežasties

    Tyrėjai identifikavo 998 bakterijų gentis, o pasitelkus mašininį mokymąsi išskyrė 18 taksonų, kurie siejosi su aukso buvimu mėginiuose. Visgi autoriai akcentuoja, kad vien asociacija dar neįrodo, jog būtent mikroorganizmai sukelia aukso dalelių formavimąsi.

    Be to, praktiniu požiūriu toks „auksas spygliose“ nėra komerciškai išgaunamas: nanodalelės yra maždaug vienos milijoninės milimetro dalies dydžio, jų kiekis – itin mažas.

    Kokia galėtų būti praktinė nauda

    Didžiausia šio darbo vertė siejama su geologine žvalgyba. Jei paaiškėtų, kad tam tikros bakterijų bendrijos nuosekliai lydi paslėptus aukso telkinius, spyglių ar kitų augalų audinių analizė galėtų padėti atrinkti perspektyvias teritorijas be plataus masto dirvožemio ir uolienų mėginių ėmimo.

    Tačiau prieš tokį metodą pritaikant realiuose paieškos darbuose, jį reikės patikrinti daug platesniu mastu – skirtingose vietovėse ir sąlygose, kad būtų aišku, kiek patikimai šie biologiniai „markeriai“ veikia.

  • Ukrainoje fiksuojamas retų iš Sibiro atklydusių riešutinukių antplūdis

    Šį rudenį Ukrainoje vis dažniau pastebimos mūsų platumoms neįprastos paukščių viešnios – iš Sibiro masiškai atklydusios riešutinukės, dar vadinamos kedrovkomis. Šis reiškinys apima didelę teritoriją – nuo Polesės iki pietinių šalies sričių.

    Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos gamtininkas Olegas Martsunas, atkreipęs dėmesį, kad toks masinis pasirodymas priskiriamas vadinamajai invazijai – kai paukščiai netipiškai gausiai migruoja už įprasto arealo ribų.

    Pasak jo, panašios migracijos pasikartoja maždaug kas 8–10 metų. Dažniausiai jos siejamos su prastu miško medžių sėklų derliumi už Uralo – ypač spygliuočių, tarp jų ir kedrinės pušies.

    Kai taigoje pritrūksta maisto, paukščiai yra priversti jo ieškoti už tūkstančių kilometrų nuo įprastų vietų. Būtent dėl to jie gali pasirodyti ir ten, kur įprastai laikomi reta rūšimi.

    Riešutinukės pastebėtos ir Kyjive

    Pranešimai apie riešutinukių sutikimus šį rudenį reguliariai pasirodė socialiniuose tinkluose. Pats gamtininkas teigė ilgai negalėjęs jų pamatyti, nors ne kartą lankėsi miškuose ir parkuose.

    Situacija pasikeitė, kai jis penktadienio vakarą pamatė žinutę apie kelias riešutinukes Kyjivo Nacionaliniame botanikos sode, pavadintame Mykolos Hryškos vardu. Jau kitą rytą, spalio 31 dieną, jis nuvyko į Kyjivą.

    Botanikos sode, pasak O. Martsuno, buvo galima suskaičiuoti mažiausiai šešis paukščius. Jie pasirodė gana patiklūs – leido stebėti iš arti ir fotografuoti.

    Daugiausia riešutinukės maisto ieškojo ant žemės, tačiau dvi jų buvo pastebėtos ir ant tujų – ten jos lesė sėklas. Gamtininkas priminė, kad nors šie paukščiai yra visaėdžiai, spygliuočių sėklos sudaro svarbią raciono dalį.

    Netikėtas papildomas „svečias“ – kryžiasnapiai

    Kelionė į botanikos sodą, anot O. Martsuno, pateikė ir dar vieną staigmeną: jis pamatė ir kryžiasnapių būrelį. Pasak jo, šiemet invazija fiksuojama ir tarp šių paukščių.

    Toks paukščių „antplūdžio“ efektas paprastai reiškia, kad gamtoje kažkur kitur susiklostė nepalankios maitinimosi sąlygos. Dėl to paukščiai, ieškodami sėklų ir kito maisto, pasirenka ilgesnes ir retesnes migracijos kryptis.

  • Ukrainos Volynėje lapės jau lenda į kiemus, o vilkai pastebėti prie mokyklų

    Ukrainos Volynės srityje, Šacko bendruomenėje, vis dažniau fiksuojami laukinių plėšrūnų pasirodymai visai šalia žmonių – lapės lenda į privačius kiemus ir grobia naminius paukščius, o vilkai pastebėti net prie mokyklų ir kaimų gatvėse.

    Apie situaciją, kuri kelia nerimą vietos gyventojams, portalui „Vechirnij Svitiaz“ pasakojo Šacko gyvenvietės tarybos sekretorius Bohdanas Tymošukas. Pasak jo, bendruomenė prašo srities tarnybų padėti nustatyti, kaip su šia problema kovoti.

    Anot pareigūno, lapės taip priprato prie žmonių, kad prieina per kelis metrus ir nebebijo būti vaikomos. Gyvūnai reguliariai pasirodo sodybose ir ne vieną kartą išneša vištas ar žąsis.

    Lapės pastebimos ne tik pakraščiuose – jų esą matoma ir Šacko centre. Viename apleistame name gyvūnas net išsikasė urvą ir atsivedė jauniklių, todėl vietiniai kalba apie itin suaktyvėjusią jų veiklą gyvenvietėse.

    Galima priežastis – pasikeitę migracijos keliai

    Viena iš svarstomų priežasčių, kodėl plėšrūnai vis dažniau pasirodo prie žmonių, įvardijamas sustiprintas valstybės sienos saugumas. Anksčiau gyvūnai galėjo laisviau migruoti tarp Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos, tačiau dabar jų judėjimą riboja tvoros ir prieš­tankiniai grioviai.

    Vietos gyventojams tai reiškia paprastą dalyką: laukiniai gyvūnai vis dažniau ieško lengvai pasiekiamo maisto šaltinio prie sodybų, o jų elgesys tampa drąsesnis.

    Vilkai pastebėti ir prie mokyklos

    Ne mažiau nerimo, pasak B. Tymošuko, kelia vilkų pasirodymai. Praėjusiais metais vienas vilkas užklydo į mokyklos teritoriją Pulemeco kaime tuo metu, kai vyko pamokos.

    Dar vienas vilkas buvo nufilmuotas bėgantis Melnykų kaimo centrine gatve – gyvūnas, teigiama, nereagavo net į automobilių signalus. Dėl to vietiniai baiminasi galimos grėsmės žmonėms ir naminiams gyvūnams.

    Siūlomas sprendimas – plėšrūnų sumedžiojimas, bet tai sudėtinga

    Vienu iš būdų reguliuoti plėšrūnų skaičių bendruomenėje įvardijamas sumedžiojimas. Tačiau, kaip pažymima, dėl karo padėties, saugumo ribojimų ir gyvenamųjų namų artumo tokius veiksmus organizuoti nėra paprasta.

    Teigiama, kad teisę vykdyti tokias priemones turi Šacko nacionalinio gamtos parko eiguliai, miškininkai bei vietos medžiotojų organizacija, tačiau atsakomybės imtis skubėti esą niekas nenori. Be to, tenka tvarkyti dokumentus ir atsiskaityti už panaudotus šaudmenis.

    Tuo pat metu srities tarnybos gali organizuoti masalų su vakcina nuo pasiutligės išdėliojimą, tačiau ši priemonė pati savaime neišsprendžia problemos, kad plėšrūnai ateina į kiemus ir laikosi arti žmonių.

    Sprendimų dar laukiama, o pasiutligė kelia papildomą riziką

    B. Tymošukas teigia šį klausimą kėlęs Volynės srities karinės administracijos operatyviniame pasitarime: tuomet buvo pažadėta surengti atskirą susitikimą ir nustatyti reagavimo tvarką. Vis dėlto, pasak jo, spalio 29 dieną konkrečių sprendimų dar nebuvo.

    Jis siūlo į diskusiją įtraukti eigulius, medžiotojus, vartotojų teisių ir maisto saugos tarnybas, kariškius bei pasieniečius – kad būtų aišku, kur galima vykdyti priemones, kas atsakingas ir kaip apie tai informuoti gyventojus.

    Papildomą įtampą kelia ir pasiutligės grėsmė. Straipsnyje minima, kad spalio viduryje Peščos kaime pasiutlige serganti lapė apkandžiojo šunį ir paršelį, taip pat puolė šeimininkus.

  • „Netflix“ Tarantino filmo tęsinio su Bradu Pittu nerodys „Regal“ ir „Cinemark“ IMAX salėse

    Quentino Tarantino parašytas filmo „Once Upon a Time in Hollywood“ tęsinys, kuriame sugrįžta Bradas Pittas, artėjant premjerai sulaukė nemalonaus smūgio: dviejų didžiausių JAV kino tinklų IMAX salės jam užsiveria.

    Kaip skelbia „Deadline“, kino teatrų tinklai „Regal“ ir „Cinemark“ neplanuoja rodyti „Netflix“ platinamo filmo „The Further Mis-Adventures of Cliff Booth“ IMAX ekranuose, kai šis pasirodys lapkričio 25 dieną.

    Sprendimas siejamas su tuo, kad kino teatruose numatytas labai trumpas, dviejų savaičių išskirtinis rodymo langas, o tuo pat metu laukia itin konkurencingas Padėkos savaitgalio repertuaras.

    Be to, panašiu metu kino teatruose startuos ir kitas didelio dėmesio sulaukiantis projektas – „The Hunger Games“ filmas „Sunrise on the Reaping“, kurio kino teatrinis platinimas, kaip teigiama, bus gerokai platesnis.

    IMAX ekranai – tik tiems, kas renkasi ilgesnį rodymą

    „Regal“ atstovas Brooksas LeBoeufas žurnalui „Variety“ aiškino, kad tinklo „premium“ ekranai yra vienas vertingiausių resursų, o sprendžiant, kam juos skirti, vertinama ir platintojų įsipareigojimų kino teatrams apimtis.

    Jo teigimu, sutrumpinti rodymo laikotarpiai tiesiogiai veikia tokius sprendimus, nes riboja galimybes žiūrovams patirti filmą didžiajame ekrane. „Regal“ tikina ir toliau prioritetą teiksiantis filmams, kurie pripažįsta išskirtinio rodymo kino teatruose vertę.

    Įtampa tarp kino teatrų ir transliavimo platformų nemažėja

    Riboti „Netflix“ kino teatriniai rodymo planai Holivude pastaruoju metu kelia daug diskusijų – platforma ir tradicinis kino verslas vis dar ieško kompromiso dėl vadinamojo kino teatrų lango.

    Tame pačiame kontekste minimi ir kiti „Netflix“ projektai, kuriems numatomi ilgesni rodymo laikotarpiai: Gretos Gerwig „Narnia: The Magician’s Nephew“ planuojamas 50 dienų rodymo langas, o „La Bola Negra“ – 47 dienų.

    Vis dėlto, atsižvelgiant į didelį dėmesį būtent „The Further Mis-Adventures of Cliff Booth“, daliai kino industrijos stebėtojų gali atrodyti netikėta, kad šiam filmui nepasirenkamas ambicingesnis kino teatrinis startas.

    Kur dar bus galima pamatyti filmą

    Nors „Regal“ ir „Cinemark“ atsisako IMAX seansų, pranešama, kad „AMC“ šį filmą vis tiek rodys – tiek įprastose salėse, tiek IMAX formatu.

    Primename, kad pirmasis „Once Upon a Time in Hollywood“ kino teatruose uždirbo 142,5 mln. JAV dolerių vidaus rinkoje ir 409 mln. JAV dolerių visame pasaulyje, taip pat sulaukė dešimties „Oskarų“ nominacijų.

  • Gerardo Butlerio trileris „Vagių lizdas“ po 24 valandų dingsta iš nemokamos „Tubi“ transliacijos

    140 minučių veiksmo trileris „Vagių lizdas“ („Den of Thieves“), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Gerardas Butleris, netrukus nebeliks nemokamoje platformoje „Tubi“. Filmas, pasirodęs 2018 metais, iš „Tubi“ katalogo turėtų būti pašalintas per artimiausias 24 valandas.

    Apie tai rašo „MovieWeb“, atkreipdamas dėmesį, kad „Vagių lizdas“ į „Tubi“ buvo įkeltas spalio 1 dieną ir nuo pat pradžių pateko į skiltį „Leaving Soon“. Nors pati platforma ne visada nurodo tikslias išėmimo datas, tokio tipo nemokamos, reklamomis finansuojamos transliacijos dažnai remiasi mėnesio trukmės licencijomis.

    Tekste teigiama, kad pagal tokį veikimo modelį filmas iš „Tubi“ turėtų dingti lapkričio 1 dieną. Tokį terminą esą nurodo ir transliacijų paieškos bei suvestinių paslaugos.

    Norintiems filmą pamatyti vėliau, išlieka kitos alternatyvos, tačiau jos nebūtinai bus nemokamos. Minima, kad „Vagių lizdas“ taip pat yra prieinamas per AMC+, „Lionsgate+“, „YouTubeTV“ ir „Plex“.

    Apie ką „Vagių lizdas“?

    „Vagių lizde“ Gerardas Butleris vaidina „Big Nicką“ O’Brieną – Los Andželo apygardos šerifo pavaduotojų elitinio būrio vadą, medžiojantį bankų plėšikus. Šįkart jo komanda susiduria su profesionaliai parengta grupe, planuojančia itin rizikingą operaciją – įsilaužimą į Federalinio rezervo banką.

    Filme taip pat vaidina O’Shea Jacksonas Jr., 50 Cent, Pablo Schreiberis, Mo McRae, Meadow Williams ir Maurice’as Compte. Pasakojimas konstruojamas kaip policijos ir nusikaltėlių „katės ir pelės“ žaidimas, kuriame netrūksta susišaudymų ir taktinių sprendimų.

    Ką sako žiūrovai ir kritikai?

    Nors filmas turi ištikimų gerbėjų, kritikų vertinimai buvo gerokai šaltesni. „Rotten Tomatoes“ platformoje „Vagių lizdas“ turi 42 proc. kritikų įvertinimą.

    Tuo metu žiūrovų balas yra aukštesnis – 64 proc., o atsiliepimuose dažnai giriamos veiksmo scenos ir Gerardo Butlerio vaidmuo. Vienas vartotojų netgi tvirtino, kad filmas primena Michaelio Manno „Heat“, tik esą yra dar geresnis.

  • Jeano-Claude’o Van Damme’o filmas „Nowhere to Run“ netikėtai kilo į „Netflix“ topus

    1993 metų veiksmo drama „Nowhere to Run“ su Jeanu-Claude’u Van Damme’u netikėtai išgyvena antrą gyvenimą – filmas pakilo iki ketvirtos vietos „Netflix“ JAV filmų reitinge.

    Kritikai premjeros metu juostą daugiausia nurašė kaip menkavertę, tačiau transliacijų platformos vis dažniau grąžina tokio tipo filmus į žiūrovų akiratį. Apie šį reiškinį rašo „MovieWeb“.

    Šįkart dėmesį traukia tai, kad „Nowhere to Run“ nėra tipiškas Van Damme’o projektas, kuriame svarbiausia – kovos scenos. Pasakojimo centre labiau drama ir šeimos apsauga, o ne vien smūgiai.

    Filme Van Damme’as vaidina Semą Gilleną – pabėgusį nuteistąjį, kuris pasislepia našlės valdomame ūkyje. Moteris (ją įkūnija Rosanna Arquette) augina du vaikus, o žemės trokštantis vystytojas pasiruošęs imtis bet kokių priemonių, kad šeimą iškeldintų.

    „Reacher“ ir „Yellowstone“ primenanti formulė

    Siužeto karkasas – senas ir gerai pažįstamas: klajūnas su praeities šešėliais tampa šeimos gynėju ir galiausiai yra priverstas stoti į kovą. Tekste jis lyginamas su „Reacher“ tipo herojumi, o konfliktas dėl žemės primena „Yellowstone“ tematiką.

    Žiūrovų susidomėjimas abiem kryptimis, panašu, suveikė ir čia: filmas, sujungiantis „kietą“ vienišių herojų, šeimos dramą ir žemės užvaldymo grėsmę, algoritmams tapo lengvai „parduodamas“.

    Vis dėlto 1993 metais priėmimas buvo šaltas: tekste minimi 35 proc. „Rotten Tomatoes“ ir 41 balas „Metacritic“ platformoje.

    Kodėl šis filmas skiriasi nuo įprasto Van Damme’o

    Apžvalgos anuomet pabrėžė santūresnį, melancholišką toną, kuris esą nederėjo su Van Damme’o ekrano įvaizdžiu. Tačiau žiūrovų reakcija buvo švelnesnė: „CinemaScore“ auditorija filmą įvertino B+.

    Minima ir tai, kad finansine prasme filmas pasirodė solidžiai – pasaulyje surinko 64 mln. JAV dolerių, ypač gerai sekėsi už JAV ribų.

    Metams bėgant „Nowhere to Run“ įgijo tylų kultinį statusą tarp dalies gerbėjų, kurie jį vertina kaip vieną geresnių aktoriaus filmų. Argumentas paprastas: čia iš Van Damme’o reikalaujama ne tik kovoti, bet ir vaidinti.

    Tekste taip pat primenama, kad būtent draminiame registre aktorius vėliau buvo ryškiau įvertintas 2008 metų filme „JCVD“, o „Nowhere to Run“ neretai laikomas vienu artimiausių bandymų į tą pusę dar 9-ajame dešimtmetyje.

  • Vos per 8 dienas: 108 min. trileris „Clayface“ užkariavo 3 478 kino teatrus

    R kategorijos 108 minučių kūno siaubo trileris „Clayface“ vos per aštuonias dienas tapo vienu ryškiausių šio rudens kino kasos reiškinių. Spalio 23 dieną startavęs filmas šiuo metu rodomas 3 478 kino teatruose.

    Kaip rašo „MovieWeb“, vien JAV rinka filmui jau atnešė daugiau kaip 36,9 mln. dolerių, o pasaulinės pajamos siekia apie 68 mln. dolerių. Tekste taip pat teigiama, kad per pirmąją savaitę „Clayface“ peržengė praneštą gamybos biudžetą.

    Šis rezultatas DC studijoms svarbus platesniame kontekste: pastaraisiais metais superherojų kino ekonomika tampa vis labiau neprognozuojama, o didžiuliai biudžetai nebeužtikrina sėkmės. „Clayface“ pateikiamas kaip pavyzdys, kad mažesnio masto, į žanrą orientuotas filmas gali veikti geriau.

    Filmo gamyba, kaip nurodoma, kainavo apie 44 mln. dolerių – gerokai mažiau nei įprasti didieji superherojų projektai. Dėl to net ir kuklesnis startas gali atrodyti palankiai, kai rizika studijai mažesnė.

    Mažas biudžetas, didelis efektas

    „Clayface“ atidarymo savaitgalį JAV surinko 24 mln. dolerių, o pasaulyje – 43 mln. dolerių. Straipsnyje pažymima, kad pagal debiuto dydį tai būtų galima laikyti vienu kuklesnių DC startų, tačiau biudžeto mastelyje tokie skaičiai virsta sėkmingu rezultatu.

    Publikos reakciją atspindi ir „CinemaScore“ vertinimas – A-. Taip pat nurodoma, kad per Helovino savaitę filmo dienos pajamos išliko stabilios, o penktadienio rezultatas, palyginti su ketvirtadieniu, šoktelėjo 80 proc.

    Tekste primenama ir platesnė DC situacija: ankstesnis šių metų filmas „Supergirl“ pasaulyje surinko apie 126 mln. dolerių ir įvardijamas kaip pirmasis tikrasis naujojo DCU nesėkmės atvejis. „Clayface“ sėkmė, priešingai, pateikiama kaip signalas, kad pigesni projektai gali būti patikimesnė kryptis.

    Apie ką pasakoja „Clayface“

    Filmo centre – Mattas Hagenas, kylantis aktorius, kurį subjauroja mafijos išpuolis. Ieškodamas būdo susigrąžinti veidą, jis ryžtasi eksperimentinei procedūrai, kuri sukelia transformaciją ir, kaip apibūdinama, gana kraupius padarinius.

    Pagrindinį vaidmenį atlieka Tom Rhys Harries, kurio pasirodymas, pasak teksto, sulaukė daugiausia nuoseklių pagyrų net ir esant nevienareikšmiams kritikų vertinimams. Tarp dažniausiai giriamų filmo elementų minimi praktiniai specialieji efektai, o priekaištų kliūva scenarijui.

    Projektas susijęs ir su ryškiais kūrėjų vardais: nurodoma, kad Mike’as Flanaganas idėją apie „Clayface“ filmą puoselėjo ne vienerius metus, o vėliau istoriją perrašė Hosseinas Amini. Režisieriumi įvardijamas Jamesas Watkinsas, o prodiuserių gretose minimi Mattas Reevesas, Jamesas Gunnas ir Peteris Safranas.

    Netikėta konkurencija per Heloviną

    Įdomu tai, kad didžiausiu „Clayface“ konkurentu tapo ne kitas didžiulis studijos projektas. Straipsnyje teigiama, jog daug dėmesio per tą patį laikotarpį sulaukė trijų valandų A24 dokumentinis filmas „You Can See Everything“ apie Elizabeth Holmes, kurtas Nathano Fielderio ir Lance’o Oppenheimo.

    Minima, kad vieną iš Helovino savaitgalio dienų šis dokumentinis filmas netgi aplenkė „Clayface“ dienos pajamų lentelėje. Vis dėlto „Clayface“ išlikimas šalia tokio neįprasto reiškinio ir faktas, kad didieji platintojai tą savaitgalį neturėjo ryškių premjerų, leidžia daryti prielaidą, jog filmo žodinis rekomendavimas veikia.