CP v2

Blog

  • Karo filmų klasika „Gelbstint eilinį Rajaną“ nemokamai pasiekiama „Pluto TV“

    Viena garsiausių karo dramų „Gelbstint eilinį Rajaną“ (angl. „Saving Private Ryan“) vėl pasirodė nemokamoje transliacijos platformoje „Pluto TV“.

    Kaip rašo „MovieWeb“, Steveno Spielbergo režisuotas filmas į „Pluto TV“ įtrauktas lapkričio 1 dieną. Tai nėra pirmas kartas, kai ši juosta pasiekiama nemokamai, tačiau dabar ją galima žiūrėti su reklamos intarpais.

    28 metų senumo filmas laikomas vienu ryškiausių karo žanro kūrinių dėl itin realistinio ir žiauraus vaizdavimo. Straipsnyje minima, kad kai kuriems išgyvenusiems veteranams jis yra sukėlęs prisiminimų ir vadinamųjų „flashbackų“.

    Žiūrovams verta atkreipti dėmesį ir į laiką: kaip dažnai nutinka „Pluto TV“ platformoje, filmai ten išbūna ribotą laikotarpį. Nurodoma, kad „Gelbstint eilinį Rajaną“ tikimasi matyti maždaug mėnesį – iki lapkričio pabaigos.

    Filmo stiprybė – D dienos scena

    „Gelbstint eilinį Rajaną“ labiausiai išgarsino atidarymo seka, vaizduojanti D dienos išsilaipinimą Normandijoje. Ji dažnai minima kaip viena įtaigiausių karo scenų kino istorijoje, nustatanti viso filmo toną.

    Nors filmo siužeto ašis – misija surasti ir išgelbėti kareivį Rajaną (jį vaidina Mattas Damonas), pasakojime netrūksta emociškai sunkių, įsimenančių momentų ir dramatinių epizodų.

    Aukšti kritikų ir žiūrovų įvertinimai

    Straipsnyje primenama, kad filmas sulaukė itin palankaus priėmimo: „Rotten Tomatoes“ svetainėje jam skiriama 94 proc. kritikų įvertinimo.

    Taip pat nurodoma, kad auditorijos vertinimas siekia 95 proc., o nuomonę platformoje išreiškė daugiau nei 250 000 vartotojų.

    Tomui Hanksui – viena ryškiausių rolių

    Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Tomas Hanksas, įkūnijantis kapitoną Milerį – žmogų, kuriam patikėta vadovauti gelbėjimo misijai.

    Tekste pažymima, kad šis Hanksui priskiriamas vaidmuo išsiskiria emociniu svoriu: personažo karo nuovargis ir vidiniai randai matomi dar iki išsilaipinimo scenų, o vėliau tik stiprėja.

  • Filmas „V – tai vendeta“ sugrįžta į kino teatrus: 20-mečiui skirtos peržiūros lapkritį

    Distopinis filmas „V – tai vendeta“ po 20 metų vėl grįžta į kino teatrus – numatytos specialios jubiliejinės peržiūros.

    Kaip rašo „MovieWeb“, 2006 metais sukurtas Alano Moore’o grafinio romano ekranizavimas į sales sugrįžta lapkričio 1 dieną, o taip pat bus rodomas ir lapkričio 5-ąją, kai minima Guy Fawkes diena.

    Apie filmą šia proga prisiminė jame Gordoną Deitrichą suvaidinęs Stephenas Fry: jo teigimu, darbas prie juostos buvo „malonumas nuo pradžios iki pabaigos“, o pačios istorijos temos šiandien skamba net aštriau.

    Aktorius atkreipė dėmesį į filme vaizduojamo totalitarinio režimo paraleles su dabarties realijomis ir pabrėžė, kad kinas gali ne tik pramoginti, bet ir įspėti.

    Stephenas Fry: komiksą perskaitė vienu prisėdimu

    Stephenas Fry pasakojo, kad prieš prisijungdamas prie aktorių komandos Alano Moore’o komikso nebuvo skaitęs. Vis dėlto jam buvo atsiųsta knyga, kurią, anot aktoriaus, jis perskaitė „vienu kvapą gniaužiančiu prisėdimu“.

    Fry taip pat teigė, jog vėliau stengėsi perskaityti kuo daugiau A. Moore’o kūrybos. Jis akcentavo, kad „V – tai vendeta“ baimė dėl fašizmo atgimimo ir po daugelio metų išlieka ypač atpažįstama.

    Ką primena filmo siužetas ir aktorių sudėtis

    „V – tai vendeta“ pasakoja apie distopinį Londoną, kuriame įsigalėjusi autoritarinė valdžia. Filmas paremtas istorija apie kaukėtą anarchistą V, siekiantį nuversti režimą.

    Pagrindinius vaidmenis filme atliko Natalie Portman (Ivi) ir Hugo Weavingas (V), o valdžios lyderį Adamą Sutlerį suvaidino Johnas Hurtas. Fry vaidmuo nėra vienas didžiausių, tačiau jis išskyrė, kad scenarijus rado laiko ir jo personažo istorijos linijai.

    Žvelgdamas atgal, aktorius ypač prisiminė filmo finalą, kuriame susprogdinami Parlamento rūmai, ir stebėjosi, kaip kūrėjams pavyko gauti leidimus tankams bei masinėms scenoms pačiame valdžios centre.

    Peržiūrose žadamas papildomas užkulisių vaizdo įrašas

    Skelbiama, kad specialiuose seansuose žiūrovams bus parodytas ir naujas trumpas užkulisių reportažas, kuriame režisierius Jamesas McTeigue aptaria filmo distopines temas.

    Tiems, kurie į kino teatrus nevyks, minima ir dar viena galimybė: „V – tai vendeta“ šiuo metu taip pat pasiekiamas „Paramount+“ platformoje.

  • Veiksmo klasika „Cliffhanger“ su Stallone pasirodė „Netflix“: netrukus laukia perkrovimas

    Sylvesterio Stallone veiksmo trileris „Cliffhanger“ papildė „Netflix“ katalogą – filmas platformoje pasirodė lapkričio 1 dieną, dar prieš planuojamą perkrovimą.

    Kaip rašo „MovieWeb“, 1993 metais išleista juosta, režisuota Renny Harlino, laikoma kultiniu žanro hitu, nors kritikų vertinimai nebuvo vienareikšmiai.

    Filme Stallone įkūnija kalnų gelbėtoją Gabrielį „Gabe“ Walkerį, kuris įtraukiamas į mirtiną išlikimo kovą su žiaurių nusikaltėlių gauja kalnuose.

    Vieną pagrindinių vaidmenų atlieka ir Johnas Lithgow, suvaidinęs piktadarį Ericą Qualeną – ši akistata tapo viena ryškiausių filmo detalių, kuria jis prisimenamas iki šiol.

    Kas yra „Cliffhanger“ ir kodėl jis tapo hitu

    „Cliffhanger“ statė ant įspūdingų kalnų vaizdų ir 10-ojo dešimtmečio Holivudui būdingo, „didesnio už gyvenimą“ veiksmo – būtent tai ir padėjo filmui tapti komerciškai sėkmingu.

    Skelbiama, kad filmas visame pasaulyje uždirbo 255 mln. JAV dolerių, o jo biudžetas siekė 70 mln. JAV dolerių – tuo metu tai buvo labai solidūs skaičiai.

    Vis dėlto kritikai filmą vertino santūriau: „Rotten Tomatoes“ jis turi 67 proc. kritikų įvertinimą ir 53 proc. žiūrovų balų.

    Pastaraisiais metais „Cliffhanger“ buvo pasiekiamas keliose platformose, tačiau dabar jis įtrauktas ir į „Netflix“ pasiūlą kartu su kitais populiariais trileriais.

    Perkrovimas planuojamas 2027 metais

    Po originalo sėkmės buvo svarstytas tęsinys „Cliffhanger 2: The Dam“, tačiau šis projektas taip ir nebuvo įgyvendintas.

    Dabar patvirtinta, kad „Cliffhanger“ sulauks perkrovimo, kurio premjera numatyta 2027 metų vasario 24 dieną.

    Naujajame filme turėtų vaidinti Lily James ir Nell Tiger Free, o taip pat Pierce’as Brosnanas. Istorijos centre – dvi seserys, kurių išvyka pas tėvą alpinistą virsta kova dėl išlikimo, kai įsikiša pagrobėjai.

    Pabrėžiama, kad Stallone šiame projekte nedalyvauja – tai vienas svarbiausių pokyčių, lyginant su originalu.

  • „Disney“ „Tangled“ perdirbinys keičia finalą: kitaip bus nukirpti Rapunzelės plaukai

    „Disney“ kuriamas vaidybinis animacinio filmo „Tangled“ perdirbinys žada pastebimus pokyčius vienoje svarbiausių originalo scenų – finale kitaip bus nukirpti Rapunzelės plaukai.

    Kaip rašo „MovieWeb“, vienas filmo scenaristų Michaelas Montemayoras socialiniame tinkle „Threads“ pasidalijo užkulisiais iš filmavimo aikštelės, tarp jų – scenarijaus puslapiu, kuriame aprašoma kulminacija.

    2010 metų animaciniame filme vagis Eugene’as „Flynn Rider“ Fitzherbertas Rapunzelės bokšte yra sužeidžiamas Motinos Gothel, o Rapunzelė bando jį išgydyti savo stebuklingais plaukais. Tačiau Eugene’as paima veidrodžio šukę ir nukerpa jos kasas – taip plaukai netenka magiškos galios.

    Perdirbinyje ši detalė keisis: vietoj stiklo šukės Eugene’as plaukus nukirs tuo pačiu durklu, kuriuo Gothel jį sužeidė. Scenarijuje numatyta, kad Rapunzelė bandydama padėti ištraukia durklą, o jis vėliau panaudojamas lemtingam veiksmui.

    Gothel scenai suteikta daugiau dialogo

    Scenarijaus ištraukoje matyti ir dar viena permaina – Motinai Gothel suteikiama daugiau žodžių, kai ji pradeda sparčiai senti praradusi Rapunzelės plaukų galią.

    Vietoj trumpesnės reakcijos, kaip originale, Gothel kreipiasi į Rapunzelę su kaltinimais ir teiginiais, kad ją mylėjo. Rapunzelė tam nepritaria ir atsako, kad Gothel nežino, kas yra meilė.

    Vis dėlto patys kūrėjai primena, kad scenarijuje esantis dialogas nebūtinai identiškai atsiras galutinėje filmo versijoje – tai paaiškės tik premjeros metu.

    Premjera – 2028 metų kovo pabaigoje

    Skelbiama, kad vaidybinis „Tangled“ perdirbinys į kino teatrus turėtų atkeliauti 2028 metų kovo 31 dieną. Taip pat nurodoma, jog filmavimas jau baigtas.

    Pagrindinius vaidmenis filme atliks Teagan Croft (Rapunzelė) ir Milo Manheim (Flynn Rider), o Motiną Gothel įkūnys Kathryn Hahn. Aktorių sąraše taip pat minimos Caitríona Balfe (karalienė Arianna) ir Diego Luna, prisijungsiantis nauju, specialiai perdirbiniui sukurtu vaidmeniu.

  • Spielbergo „Disclosure Day“ startas „Peacock“: per savaitę – 266 mln. minučių ir 3 vieta reitinge

    Steveno Spielbergo mokslinės fantastikos trileris „Disclosure Day“ po pasirodymo kino teatruose tapo vienu ryškesnių šių metų sėkmės pavyzdžių ir transliacijų platformose. Filmas, pasakojantis apie bandymą atskleisti tiesą apie nežemišką gyvybę Žemėje, „Peacock“ pasirodė spalio 9 dieną ir netrukus tapo žiūrimiausiu šios paslaugos filmu.

    Naujausi „Nielsen“ duomenys, kuriuos cituoja „The Hollywood Reporter“, rodo, kad per pirmą pilną savaitę „Peacock“ platformoje (spalio 12–18 dienomis) „Disclosure Day“ buvo žiūrėtas 266 mln. minučių. Tai užtikrino trečią vietą tarp to laikotarpio populiariausių transliuojamų filmų.

    Pirmąją vietą minėtu laikotarpiu užėmė „Netflix“ politinis trileris „Animals“, kurį parašė, režisavo ir kuriame vaidina Benas Affleckas – jis surinko 756 mln. peržiūros minučių. Antroje vietoje liko „Disney+“ rodomas „Toy Story 5“ su 274 mln. minučių.

    Nors trečia vieta gali neatrodyti įspūdingai, kontekstas svarbus: „Netflix“ turi gerokai didesnę auditoriją, todėl nauji šios platformos filmai dažnai automatiškai sulaukia daugiau dėmesio. Be to, „Toy Story 5“ yra ilgametės šeimos filmų franšizės dalis, kuri tradiciškai pritraukia didelę žiūrovų bazę.

    Sėkmė po kino teatrų

    „Disclosure Day“ į kino teatrus atėjo birželį ir pasaulinėje kasoje uždirbo apie 248 mln. JAV dolerių, kai jo biudžetas siekė 115 mln. JAV dolerių. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad projektas galėjo atsipirkti, net jei ir netapo absoliučiu metų rekordininku.

    Dar iki pasirodymo prenumeruojamoje transliacijoje filmas nuo liepos 21 dienos buvo siūlomas skaitmeninei nuomai ar pirkimui ir, kaip teigiama, kelis mėnesius išsilaikė tarp populiariausių VOD turinio.

    „Dvasinis tęsinys“ Spielbergo klasikai

    Filmas nėra paremtas knyga ar kitos franšizės dalimi, tačiau straipsnyje jis apibūdinamas kaip savotiškas „dvasinis tęsinys“ Spielbergo 1977 metų klasikai „Close Encounters of the Third Kind“. Abu kūriniai sukasi apie žmonijos kontaktą su ateiviais, tik „Disclosure Day“ labiau orientuotas į veiksmą.

    Spielbergas ateivių tema domisi jau seniai – tai matyti ir iš tokių jo filmų kaip „E.T.“ ar „War of the Worlds“. Naujausias darbas tęsia režisieriui būdingą kryptį, kurioje nežemiška gyvybė nebūtinai pristatoma vien kaip grėsmė.

    Skelbiama, kad „Disclosure Day“ „Peacock“ platformoje turėtų likti transliuojamas ir artimiausioje ateityje.

  • Naujame „Pendulum“ trileryje – Josepho Gordon-Levitto debiutas siaube ir premjera jau 2027-ųjų sausį

    Pasirodė naujas suaugusiesiems skirtos (R reitingo) siaubo trilerio „Pendulum“ anonsas, o pati juosta į kino teatrus turėtų atkeliauti 2027 metų sausio 1 dieną.

    Kaip rašo „MovieWeb“, filmas pristatomas kaip psichologinio siaubo ir folk horror derinys, anonso nuotaika lyginama su „Midsommar“ ir „Shutter Island“.

    Viena ryškiausių detalių – pagrindinį vaidmenį atliekantis Josephas Gordonas-Levittas: tai pirmas kartas, kai aktorius siaubo filme vaidina pagrindinį herojų.

    „Pendulum“ pasakoja apie porą, po patirtos traumos išvykstančią į izoliuotą naujojo amžiaus bendruomenę, kurioje siūlomi netradiciniai „gydymo“ metodai – netrukus situacija ima slysti į bauginančią nežinomybę.

    Trauma, uždara bendruomenė ir pasitikėjimo riba

    Anonso aprašyme teigiama, kad Patrickas (J. Gordonas-Levittas) ieško būdų padėti žmonai Abigail (Phoebe Dynevor) ir sutinka išbandyti neįprastą praktiką, kurią siūlo paslaptinga lyderė Ella Rose (Jacki Weaver).

    Tačiau porai vis labiau aiškėja, kad sprendimas vykti į nuošalią bendruomenę galėjo būti klaida, o Abigail, regis, vis labiau patenka lyderės įtakon.

    Filmo tonas žada ne tik kulto motyvais paremtą įtampą, bet ir psichologinį slydimą į beprotybę, kur susipina antgamtiniai ir realybės suvokimo sluoksniai.

    Kūrybinė komanda ir aktorių sudėtis

    Filmą režisuoja „Juodosios gulbės“ (angl. „Black Swan“) bendraautoris Markas Heymanas – tai jo pilnametražio režisūrinio darbo debiutas.

    Tarp prodiuserių minimi Darren Aronofsky, Jacobas Jaffke ir Dave’as Caplanas, o aktorių gretose – Anna Deavere Smith, Jena Malone ir Normanas Reedusas.

    Taip pat nurodoma, kad „Pendulum“ pristatomas kaip asmeniškas projektas, įkvėptas realių ir, kūrėjų teigimu, itin šiurpių patirčių, susijusių su režisieriaus šeimos istorijomis.

    Sausio 1-oji – rizikinga premjeros data

    Sausis kino industrijoje neretai vadinamas mažiau dėmesio sulaukiančiu laikotarpiu, o siaubo žanrui tai dažnai laikoma nepalankiu startu.

    Vis dėlto kartais būtent šiuo metu pasirodę filmai pranoksta lūkesčius, todėl kūrėjai tikisi, kad „Pendulum“ taip pat gali išsiskirti – bent jau anonsas sufleruoja ambicingą sumanymą.

  • Pamirškite antrekotą: kiaulienos sprandinė – minkšta, o kainuoja gerokai mažiau

    Kai mėsos kainos verčia atsisakyti brangesnių jautienos kepsnių, yra alternatyva, kuri dažnai nustebina ir skoniu, ir tekstūra – kiaulienos sprandinė, dar vadinama „coppa“ arba kiaulės kaklu.

    Nors ji neturi tokios „prabangios“ reputacijos kaip antrekotas ar jautienos išpjova, ši dalis gali būti itin sultinga ir minkšta, ypač kai norisi kepsnio tipo patiekalo be didelių išlaidų. Apie tai rašo „Food Republic“.

    Sprandinė yra palyginti nebrangi ne todėl, kad būtų prastesnės kokybės, o dėl pasiūlos ir paklausos. Be to, tai universali mėsa: nuo marinuotų amerikietiško stiliaus kepsnių iki kiniško char siu.

    Ši kiaulienos dalis pasižymi ryškiu mėsiškumu ir riebalų „marmuru“, kuris padeda išlaikyti sultingumą. Dėl to sprandinė daugeliu atvejų tampa praktišku pasirinkimu tiems, kas ieško kepsnio, bet nenori mokėti už jautienos aukščiausios kainos kategorijas.

    Kas tai per pjūvis ir kuo jis išskirtinis

    Kiaulienos sprandinė techniškai siejama su mentės sritimi – konkrečiau, su vadinamąja Boston butt dalimi. Tačiau, skirtingai nei daugelis mentės gabalų, ji nebūtinai reikalauja ilgai troškinti ar kepti žemoje temperatūroje, kad suminkštėtų.

    Tai viena švelnesnių mentės zonų, todėl sprandinės kepsnius galima kepti panašiau kaip klasikinius steikus. Skirtingose vietose ji dar gali būti vadinama kiaulės kaklo filė ar centrinio pjūvio Boston butt.

    Įdomu tai, kad jautienoje panaši vieta būtų priskiriama mentinei daliai (chuck), kuri įprastai kainuoja pastebimai daugiau – net ir perkant didesniais kiekiais.

    Kaip kepti, kad sprandinė būtų sultinga

    Pagal kepimo logiką sprandinė dažniau primena antrekotą nei jautienos išpjovą. Išpjova kepa greitai ir gali lengvai išsausėti, o sprandinės riebalų sluoksniai atleidžia daugiau klaidų ir padeda išlaikyti minkštumą.

    Kepant keptuvėje ar ant grilio, pravartu rinktis vidutinę kaitrą – pakankamą gražiai plutelei susiformuoti, bet ne per aukštą, kad išorė nesudegtų anksčiau, nei vidus iškeps.

    Ant grilio gali padėti dviejų zonų principas: vienoje pusėje – tiesioginė kaitra plutai, kitoje – lėtesnis baigimas netiesioginėje šilumoje. Keptuvėje galima įdėti šiek tiek sviesto ir kepant apšlakstyti mėsą – taip ji tampa dar sodresnė ir švelnesnė.

    Prieskoniai: dažna klaida – per „kukliai“

    Vienas svarbiausių dalykų – nepagailėti prieskonių. Džiovinti prieskoniai ne tik suteikia skonio, bet ir padeda susidaryti ryškesnei plutelei, kuri sustiprina pačios mėsos aromatą.

    Sprandinės skonis yra sodrus, todėl pernelyg subtilūs prieskoniai gali „pasimesti“. Straipsnyje siūloma rinktis drąsesnius mišinius – pavyzdžiui, su čili milteliais ar džiovintomis žolelėmis.

  • Sultingesnė kepta vištiena namuose: „Raising Cane’s“ pataria laikytis 24 valandų taisyklės

    Jei namuose kepta vištiena išeina sausesnė nei restorane, vienas paprastas įprotis gali pakeisti rezultatą – vištieną marinuokite pilnas 24 valandas.

    Būtent taip, pasak „Food Republic“, savo vištieną ruošia Luizianoje įsikūręs tinklas „Raising Cane’s“: prieš paniruojant ir kepant ji mirkoma marinate visą parą.

    Marinavimas nėra naujiena – daugelis vištieną trumpai pamirko pasukose. Tačiau ilgesnis laikas leidžia skoniui geriau įsigerti, o marinato rūgštims suteikia daugiau erdvės švelninti mėsą.

    Rezultatas – traški išorė ir drėgnesnis, sultingesnis vidus. Tiesa, toks metodas reikalauja planavimo iš anksto: vištieną teks pasiruošti dar dieną prieš kepimą.

    Ką dėti į marinatą

    Nors „Raising Cane’s“ receptas viešai neskelbiamas, galima priartėti prie panašaus efekto pasirenkant klasikinę bazę – pasukas. Jose esanti pieno rūgštis padeda švelninti vištienos baltymus.

    Dar viena idėja – įpilti šiek tiek marinuotų agurkėlių sulčių: jos suteikia česnakinio, acto rūgštelės turinčio skonio, tačiau paprastai neužgožia pačios vištienos.

    Marinatą verta gerai pagardinti druska ir pipirais, o papildomam aromatui tinka česnako ar svogūnų milteliai, paprika ir kajunų prieskoniai.

    Laikas ir indas – svarbiau, nei atrodo

    Marinuojant svarbu pasirinkti pakankamai didelį indą, kad vištienos gabalai būtų apsemti (arba naudoti sandarų maišelį). Tai padeda marinatui pasiskirstyti tolygiau.

    Kitas svarbus niuansas – laikytis 24 valandų ribos ir jos neviršyti. Straipsnyje pabrėžiama, kad per ilgas marinavimas dėl rūgštingumo gali per stipriai ardyti mėsos baltymus.

    Marinatą galima panaudoti ir paniruotei

    Po paros mirkymo marinatą galima panaudoti dar vienam triukui: šlakelį įpilti į miltų mišinį, kuriame bus voliojama vištiena.

    Tuomet miltuose susiformuoja nelygūs gumulėliai, kurie kepant virsta ypač traškiais „bangeliais“ ant vištienos paviršiaus.

  • Bobby Flay atskleidė, kuo gardina ribeye: prieskonių mišinys ir viena svarbi taisyklė

    Žinomas šefas Bobby Flay sako, kad restorano lygio ribeye kepsniui kartais pakanka ne vien druskos ir pipirų – svarbiausia yra gerai apgalvotas prieskonių mišinys ir saikas.

    Svečiuodamasis laidoje „Today“ jis pademonstravo savo pasirenkamą „rub“ tipo prieskonių derinį: druską, pipirus, kalendrą, papriką, čili miltelius ir kmynus.

    Nors kepsniams dažnai pasirenkami klasikiniai česnako ir žolelių akcentai, šis aromatų rinkinys, anot B. Flay, sukuria platesnį skonio profilį. Kalendra suteikia lengvų, kone gėliškų natų, kurios subalansuoja čili aštrumą, o kmynai prideda žemiško gilumo.

    Vis dėlto šefas pabrėžia, kad mišinys yra gana intensyvus, todėl jis renkasi prieskoniais padengti tik vieną kepsnio pusę – taip išlieka aiškiau juntamas pačios mėsos skonis ir jos niuansai.

    Kaip prieskoniai padeda suformuoti plutelę

    Pasak B. Flay, toks džiovintų prieskonių sluoksnis gali padėti lengviau išgauti gražią apskrudusią plutelę. Tam svarbu prieš gardinant mėsą nusausinti – taip prieskoniai geriau „prilimpa“ ir kepant skatina ryškesnį apskrudimą.

    Ši detalė aktuali ir tiems, kurie neturi laiko ilgesniam mėsos džiovinimui šaldytuve: prieskoniai gali prisidėti prie sodresnės rudos plutelės susidarymo.

    Ribeye ypatumai: atlaidesnis, bet reikalaujantis kontrolės

    Ribeye kepsnys vertinamas dėl marmuringumo ir natūralaus minkštumo, todėl jis laikomas vienu „atlaidesnių“ pasirinkimų. Tačiau, pridėjus džiovintų prieskonių sluoksnį, atsiranda rizika, kad jie perkais ir apdegs.

    Kad to išvengtų, B. Flay pataria naudoti aukštai temperatūrai tinkantį aliejų, pavyzdžiui, rafinuotą avokadų arba rapsų. Toks pasirinkimas padeda prieskoniams gražiai paruduoti, o ne virsti kartumu.

    Dar viena jo minimų krypčių – atidesnė kaitros kontrolė, ypač kai siekiama ryškios plutelės. Šefas taip pat primena, kad ribeye yra vienas tų kepsnių, kuriems dažnai tinka „reverse sear“ metodas.

    Saldumo akcentas ir dūmo skonis

    B. Flay yra minėjęs ir kitą kelią plutelės skoniui paryškinti – į korėjietiško stiliaus prieskonių mišinį jis įmaišo šaukštą medaus. Tai suteikia saldumo ir padeda formuotis karamelizacijos natoms.

    Tokį skonį jis sieja ir su kepimu virš medžio ar anglių: dūmas, saldumas ir prieskonių sodrumas, anot šefo, gerai dera su ryškiu ribeye „jautienos“ skoniu.

  • Maltą jautieną ir bulves paverskite japonišku troškiniu „nikujaga“ – daugiau umami per trumpesnį laiką

    Jautienos ir bulvių troškinys daugeliui asocijuojasi su ilgu virimu, tačiau japoniškas „nikujaga“ principas leidžia panašų rezultatą pasiekti gerokai greiččiau. Vietoje gabalėlių dažnai naudojama malta jautiena, o bulvės troškinamos taip, kad sugertų sodrų, umami kupiną skonį.

    Kaip rašo „FoodRepublic“, „nikujaga“ esmė – sotus ir kompleksiškas troškinys be didelių laiko, pinigų ar pastangų sąnaudų. Pirmiausia greitai apkepinama jautiena, tuomet dedamos bulvės, o galiausiai viskas trumpai patroškinama su skonį stiprinančiais ingredientais, tokiais kaip sultinys ir sojų padažas.

    Nors šis patiekalas turi ne vieną variaciją, jam būdingas balansas: sūrumas, mėsiškumas ir subtilus saldumas. Būtent todėl prie apkepintos jautienos ir krakmolingų bulvių gerai dera saldesni priedai, pavyzdžiui, mirinas – ryžių pagrindu gaminamas gaminimo alkoholis.

    „Nikujaga“ metodas patogus ir tuo, kad lengvai prisitaiko prie to, ką turite šaldytuve ar spintelėje. Užtenka maltos jautienos, bulvių, sojų padažo ir ryžių pagrindu pagaminto gaminimo alkoholio – o toliau jau galima derinti pagal skonį.

    Kas suteikia troškiniui „10 kartų“ daugiau skonio

    Skonio gylį čia kuria keli paprasti žingsniai: greitas mėsos apkepinimas, bulvių troškinimas ir umami šaltiniai. Sojų padažas ir sultinys padeda sukurti sodresnį pagrindą, kuris primena ilgai virtą troškinį.

    Įvairiuose „nikujaga“ variantuose pasitaiko ir papildomų skonį keliančių ingredientų, tokių kaip imbieras, tamaris ar net Sičuano pipirai. Nedideli kiekiai tokių prieskonių gali suteikti daugiau niuansų, bet patiekalas ir be jų išlieka paprastas.

    Jeigu norisi skystesnio troškinio, galima įpilti daugiau vandens ar sultinio, tačiau verta saugotis per didelio praskiedimo. Umami koncentraciją dažnai patogiau didinti mažais kiekiais miso ar žuvies padažo, kad skonis išliktų intensyvus.

    Kuo keisti miriną ir ką dar verta pridėti

    Jei saldumas ne prie širdies, miriną galima pakeisti Shaoxing ryžių vynu – jis paprastai yra sūresnis ir mažiau saldus, todėl tinka jautienai. Taip galima išlaikyti troškinio kryptį, bet sumažinti saldumo natą.

    Norint daugiau švelnaus saldumo be ryškaus „alkoholinio“ poskonio, tinka natūraliai saldūs priedai, pavyzdžiui, svogūnai ar papildoma morka. Tai klasikiniai jautienos troškinių komponentai, kurie gali praturtinti skonį nekeičiant japoniško stiliaus.

    Jei trūksta sotumo ar baltymų, vienas paprasčiausių priedų – kiaušinis. Tinka tiek keptas, tiek plaktas ar net „onsen tamago“ tipo kiaušinis: skystas trynys gali suteikti troškiniui dar daugiau kremiškumo.