CP v2

Blog

  • Kaune prasideda 10 mln. eurų projektas: kapsulę įkas meras ir „Care Investments“ vadovas

    Simbolinė pradžia Kaune

    Kaune rugsėjo 30 dieną bus oficialiai pažymėta senjorų globos namų „Gemma“ Dainavos namų statybų pradžia. Projekto startą simbolizuos ateities kartoms skirta kapsulės įkasimo ceremonija.

    Renginys vyks Krėvės prospekte, o organizatoriai žada sudaryti galimybes žiniasklaidai pabendrauti su pagrindiniais projekto atstovais. Numatyta, kad ceremonija truks apie 30 minučių.

    130 vietų ir 100 darbo vietų

    „Gemma“ Dainavos namai – antrasis šio tinklo projektas Kaune, į kurį planuojama investuoti apie 10 mln. eurų. Projekto vystytojai teigia, kad pastatas nuo pradžių projektuojamas specialiai senjorų globai.

    3 400 kvadratinių metrų ploto komplekse galės apsigyventi 130 senjorų. Taip pat skaičiuojama, kad veiklai užtikrinti bus sukurta apie 100 darbo vietų.

    Kas dalyvaus ceremonijoje?

    Organizatorių teigimu, kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvaus Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Taip pat numatytas projekto vystytojos „Care Investments“ direktoriaus Jono Zelbos ir generalinio rangovo „Conres Kaunas“ vadovės Jurgitos Girdzijauskienės dalyvavimas.

    Pasak organizatorių, žurnalistams bus suteikta galimybė užduoti klausimus ir gauti komentarus apie projekto eigą, investicijų apimtį bei planuojamus darbų terminus.

    Senjorų globos infrastruktūros plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl visuomenės senėjimo ir didėjančios ilgalaikės slaugos bei globos paslaugų paklausos. Savivaldybės ir privatūs investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kaip didinti vietų skaičių ir gerinti paslaugų kokybę, ypač didmiesčiuose.

  • Japonų kalbos bumas Lietuvoje: „Seito San“ plečia ribas ir startuoja su nuotolinėmis pamokomis

    Klaipėdos licėjaus japonų kalbos ir kultūros centras „Seito San“ pradeda ketvirtąjį veiklos sezoną ir skelbia apie svarbią naujovę: nuo šiol japonų kalbos bus galima mokytis ir nuotoliniu būdu. Tai atveria duris ne tik Klaipėdos gyventojams, bet ir žmonėms iš kitų Lietuvos miestų, kurie iki šiol neturėjo patogios galimybės reguliariai lankyti pamokas gyvai.

    Centras pabrėžia, kad jų tikslas nėra vien kalbos gramatika ar žodynas. „Seito San“ veiklos kryptis išlieka platesnė: japonų kalba čia siejama su kultūros pažinimu, bendruomenės kūrimu ir gyvu bendravimu, kuris padeda suprasti Japoniją ne per stereotipus, o per kasdienius jos tradicijų ir šiuolaikinio gyvenimo sluoksnius.

    „Kai kūrėme „Seito San“, norėjosi ne dar vienos vietos, kurioje žmogus tik įgytų žinių. Svajonė buvo sukurti erdvę, kurioje susitiktų žmonės ir kultūros, o svetima kalba padėtų priartėti prie kito“, – sakė centro vadovas Sigitas Benediktas Jurčys.

    Rudens semestrui centras kviečia registruotis įvairaus amžiaus besimokančiuosius: suaugusiuosius nuo visiško pradedančiojo lygio, taip pat mokinius nuo 11 metų ir tuos, kurie nori tęsti mokslus pažengusiųjų grupėse. Registracija į rudens semestro užsiėmimus vyksta iki spalio pirmosios savaitės pabaigos, todėl norintiems užsitikrinti vietą patariama neatidėlioti.

    Nuotolinės pamokos pradedantiesiems suaugusiesiems – vienas svarbiausių šio sezono žingsnių, atspindintis bendrą švietimo kryptį: vis daugiau mokymosi persikelia į mišrų formatą, kuriame derinamos gyvos veiklos ir mokymasis iš namų. Tokia forma ypač patogi dirbantiems, auginantiems vaikus ar gyvenantiems toliau nuo didesnių mokymosi centrų.

    „Seito San“ ketina stiprinti ir kultūrinę programą: nuo spalio centro erdvėse planuojamos edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, teminiai susitikimai ir bendruomenės vakarai. Organizatoriai akcentuoja, kad lankytojai kviečiami ne tik į pamokas, bet ir į veiklas, kurios leidžia Japonijos kultūrą patirti praktiškai, o ne vien apie ją išgirsti.

    Vienas iš pavyzdžių – šeštadieniniai susitikimai kortų žaidimo „Yu-Gi-Oh!“ mėgėjams, kurie, pasak centro atstovų, tampa dar viena proga suburti skirtingų interesų žmones. Tokios veiklos dažnai tampa vartais į kalbos mokymąsi: susidomėję popkultūra ar žaidimais, žmonės neretai ryžtasi žengti ir pirmą kalbos žingsnį.

    Centras taip pat kviečia prisidėti veiklų kūrėjus ir žmones, turinčius su Japonija susijusios patirties ar idėjų. Siekiama plėsti bendradarbiavimą ir kurti atvirą platformą iniciatyvoms, kurios jungtų Klaipėdos licėjaus bendruomenę su platesniu regionu ir įvairiuose miestuose gyvenančiais Japonijos kultūros entuziastais.

    „Norime plačiai atverti centro duris ir siekiame, kad tai būtų atvira erdvė naujoms idėjoms, o veiklos taptų žmonių susipažinimo ir bendrystės priežastimi“, – sakė centro veiklos koordinatorė Iveta Strakšaitė.

    Ketvirtojo sezono pradžia numatyta spalio 2 dieną, kai centre vyks susipažinimo vakaras. Jo metu žadama arbata, japoniški užkandžiai, galimybė apžiūrėti centro erdves, pabendrauti ir išbandyti nedidelę kūrybinę veiklą, skirtą tiems, kurie dar tik svarsto apie japonų kalbos mokymąsi.

  • Lenkijos liejykla Cema-Mystal ant bankroto slenksčio: 70 žmonių gresia atleidimai, skolos siekia 2,8 mln. eurų

    Lenkijoje, Myszkowo mieste, veikianti liejykla Cema-Mystal atsidūrė kritinėje finansinėje padėtyje. Įmonėje pradėti pasirengimai likvidavimui, o kartu – ir grupiniams atleidimams, kurie gali paliesti visus darbuotojus.

    Skelbiama, kad šiuo metu gamykloje dirba daugiau kaip 70 žmonių. Jei planas bus įgyvendintas, regionas neteks dar vieno pramonės darbdavio, o įmonės turtas gali būti pasiūlytas pardavimui.

    Konkurencija ir nepavykusi restruktūrizacija

    Cema-Mystal gamina plieninius ir ketaus liejinius energetikai, automobilių pramonei, mašinų gamybai bei statyboms. Tačiau pastaraisiais metais įmonė, kaip teigiama, nebesugeba laimėti konkursų ir išlaikyti konkurencingų kainų, ypač varžydamasi su gamintojais iš Ukrainos, Turkijos ar Indijos.

    Įmonei buvo taikytas restruktūrizavimo procesas, tačiau jis, sprendžiant iš viešai skelbiamos informacijos, rezultatų nedavė. Administratorius yra nurodęs, kad apyvarta nepadengia einamųjų sąnaudų ir įsipareigojimų, todėl realių galimybių įmonei išsigelbėti beveik nebeliko.

    „Be strateginio investuotojo arba valstybės įsikišimo likvidavimo išvengti nepavyks“, – teigiama viešai cituojamo administratoriaus komentare.

    Istorinis fabrikas, palikęs ženklą mieste

    Cema-Mystal ištakos siekia XIX amžių, o didžiausio pakilimo laikotarpiu tai buvo viena svarbiausių Myszkowo pramonės įmonių. Praėjusio amžiaus viduryje čia veikė didelis metalurgijos kompleksas, kuriame, skirtingais laikotarpiais, dirbo iki 4 500 žmonių.

    Gamyklos simbolika buvo įaugusi ir į miesto tapatybę: keturi kaminai ilgą laiką buvo siejami su pramonine Myszkowo istorija. Nors kaminų jau nebėra, pramonės palikimas mieste išlieka kaip istorinės raidos ženklas.

    Skolos ir galimas turto pardavimas

    Įmonės įsipareigojimai kreditoriams, remiantis paskelbtais duomenimis, siekia apie 2,8 mln. eurų. Ši suma neapima kai kurių papildomų garantijų ar įsipareigojimų, kuriems gali būti taikomos atidėjimo ar sąlyginio nurašymo procedūros.

    Jei likvidavimo scenarijus taps realybe, labiausiai tikėtina, kad bus parduodamas įmonės turtas, o darbuotojų atleidimai taps neišvengiami. Tolesnė įmonės ateitis priklausys nuo to, ar atsiras pirkėjas, pasiryžęs perimti gamybą, arba bus rasta kita finansinė išeitis.

  • Energy Days 2026 jau trečiadienį Katovicuose: paskutinės vietos diskusijoms apie energetikos ateitį

    Trečiadienį, 2026 metais rugsėjo 30 dieną, Katovicų Tarptautiniame kongresų centre prasideda Energy Days 2026 – dvi dienos diskusijų apie energetikos sektoriaus transformaciją, investicijų kryptis ir naujausias technologijas. Organizatoriai pabrėžia, kad tai paskutinis metas registruotis norintiems dalyvauti gyvai.

    Renginio darbotvarkėje numatyti pokalbiai apie elektros sistemų patikimumą, tinklų modernizavimą, atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimą ir pramonės dekarbonizaciją. Praktinis akcentas – kaip greitėjant pokyčiams planuojamos investicijos ir kokių sprendimų tikisi reguliuotojai bei verslas.

    Energy Days suburia didžiųjų energetikos įmonių vadovus, viešojo sektoriaus atstovus, rinkos ekspertus ir mokslininkus. Tokia sudėtis leidžia vienoje vietoje palyginti skirtingas perspektyvas: nuo infrastruktūros plėtros ir finansavimo iki vartotojų kainų bei sistemos saugumo.

    Apdovanojimai už proveržį

    Programos naujiena – Energy Days Awards ceremonija, kurioje bus įteikti apdovanojimai Nowy Impuls ir Człowiek z energią. Pirmasis skirtas projektams ir investicijoms, kurios pagreitina pokyčius sektoriuje, antrasis – asmenims, kurių sprendimai ir kompetencija lėmė apčiuopiamus rezultatus.

    Energetikos kontekstas šiemet itin aktualus: Europoje lygiagrečiai vyksta elektros tinklų atnaujinimo banga, spartėja atsinaujinančių išteklių integracija, o skaitmenizacija tampa būtina tiek tinklų valdymui, tiek prognozavimui. Vis dažniau aptariama ir DI rolė – nuo gedimų prevencijos iki paklausos valdymo, tačiau kartu keliami kibernetinio saugumo ir duomenų valdymo reikalavimai.

    Greta vyks Business PRECOP

    Lygiagrečiai su Energy Days organizuojama penktoji konferencijos Business PRECOP laida, orientuota į klimato ir aplinkos transformaciją. Ji skirta pasirengimui artėjantiems pasauliniams Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, įskaitant COP31, kuris 2026 metais lapkričio 9–20 dienomis vyks Antalijoje, Turkijoje.

  • Lenkija stiprina sraigtasparnių parką: „GE Aerospace“ T700/CT7 variklių remontas ir aptarnavimas vyks Lenkijoje

    Vienas variklis keturiems tipams

    Lenkijoje kuriami pajėgumai aptarnauti, remontuoti ir atlikti kapitalinius šeimos T700/CT7 variklių darbus, kurie naudojami keliuose Lenkijos kariuomenės sraigtasparniuose. Tokia kryptis numatyta pramoninio bendradarbiavimo susitarimuose, siejamuose su naujausiais ginkluotės pirkimais.

    T700/CT7 šeimos varikliai montuojami į keturių tipų sraigtasparnius, kuriuos Lenkija yra užsakiusi ar naudoja: AH-64E Apache Guardian, AW101, AW149 ir S-70i Black Hawk. Bendras variklis reiškia, kad viena infrastruktūra gali aptarnauti skirtingas platformas ir sumažinti logistikos grandinės rizikas.

    Servisas Dęblino bazėje

    Susitarimą dėl aptarnavimo Lenkijoje pasirašė valstybinės gynybos grupės įmonė WZL-1 ir „GE Aerospace“. Darbai bus koncentruojami WZL-1 padalinyje Dęblino mieste, kuris specializuojasi sraigtasparnių variklių techninėje priežiūroje.

    Tokio tipo veikla apima MRO procesus, tai yra techninę priežiūrą, remontą ir kapitalinį atnaujinimą. Praktikoje tai svarbu ne tik kasdieniam parengtumui, bet ir ilgesnio ciklo darbams, kuriems anksčiau dažnai prireikdavo užsienio gamyklų ar sertifikuotų centrų.

    Ryšys su Apache pirkimu

    Projektas siejamas su offsetu, lydinčiu AH-64E Apache Guardian įsigijimą. Lenkija yra paskelbusi planus įsigyti 96 šiuos smogiamuosius sraigtasparnius, o pirmosios didesnės apimties pristatymo fazės numatytos nuo 2028 metų iki 2032 metų.

    Be to, Lenkija buvo pasirinkusi tarpinį sprendimą mokymams ir pasirengimui, išsinuomodama naudotus AH-64D sraigtasparnius. Tokie sprendimai paprastai leidžia iš anksto apmokyti įgulas, techninį personalą ir sukurti eksploatacijos procedūras dar iki naujos technikos atvykimo.

    Kodėl tai svarbu NATO kontekste

    Variklių aptarnavimo perkėlimas į šalį, kuri intensyviai plečia kariuomenę, yra svarbus tiek operaciniu, tiek politiniu požiūriu. Kuo daugiau kritinių techninės priežiūros etapų atliekama vietoje, tuo mažiau priklausoma kariuomenė tampa nuo užsienio grafiko, transportavimo grandinių ir sertifikuotų paslaugų trūkumo krizės metu.

    Lenkijos pareigūnai pabrėžė, kad toks centras galėtų teikti paslaugas ne tik nacionaliniams poreikiams, bet ir sąjungininkams Europoje, kurie naudoja tas pačias platformas ar variklių šeimą. T700/CT7 paplitimas skirtingose šalyse didina galimybę, kad MRO pajėgumai ateityje būtų išnaudojami plačiau.

    „Tikroji karinė galia yra ne tai, ką galime nusipirkti, o tai, ką galime išlaikyti tarnyboje“, – sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Thomas Rose.

    „Šis centras daugelį metų rems platformas, kuriomis naudojasi Lenkijos kariuomenė“, – sakė „GE Aerospace“ atstovas Shawn Warren.

    Lenkijos pusė taip pat akcentuoja, kad investicijos į vietinius priežiūros pajėgumus stiprina gynybos pramonės kompetencijas dešimtmečiams. Tokios iniciatyvos tampa vis aktualesnės Europoje, kur po 2022 metų saugumo situacijos pokyčių ryškėja poreikis ne tik įsigyti techniką, bet ir užtikrinti jos nuolatinį parengtumą.

  • Supske brangsta atliekų išvežimas: dėl užstato sistemos „geltonas maišas“ neteko vertės

    Lenkijos Supsko miestas svarsto didinti mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą beveik 30 proc. Jei sprendimas būtų priimtas, mėnesio įmoka gyventojams augtų nuo maždaug 7,30 euro iki 9,30 euro.

    Miesto valdžia teigia, kad spaudimą kainoms didina užstato sistema, kuri iš buitinių atliekų srauto „ištraukia“ vertingiausias pakuotes. Dėl to, anot savivaldybės, metalų ir plastiko frakcija, vadinama geltonu maišu, tapo mažiau pelninga rūšiavimui.

    Kas pasikeitė geltoname maiše?

    Užstato sistema skatina gyventojus dalį pakuočių grąžinti į taromatus ir surinkimo punktus, todėl jos nebeatkeliauja į mišrią komunalinių atliekų grandinę. Savivaldybės argumentas paprastas: atliekų vežėjai anksčiau dalį kaštų kompensuodavo parduodami išrūšiuotas žaliavas, o dabar šių pajamų mažėja.

    „Geltonas maišas tapo skurdesnis. Tai, kas leidžia susigrąžinti pinigus, patenka į užstato sistemą, o maiše lieka tai, ką privalome sutvarkyti“, – sakė Supsko miesto aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus vadovė Katarzyna Guzewska.

    Tokiais atvejais didesnė dalis surinktos frakcijos tampa ne žaliava, o sąnauda, nes ją reikia papildomai išrūšiuoti, transportuoti ir sutvarkyti. Savivaldybės bei vežėjų teigimu, tai mažina „amortizatorių“, kuris iki šiol lėtino atliekų tvarkymo kainų augimą.

    Kiek kainuos atliekų tvarkymas?

    Skaičiuojama, kad visas atliekų tvarkymo sistemos kaštas mieste 2025 metais gali siekti apie 7 000 000 eurų. Tai maždaug 460 000 eurų daugiau, nei buvo planuota anksčiau.

    Vien atliekų sutvarkymo dalis šiemet, kaip nurodo savivaldybė, sudaro apie 4 470 000 eurų, o 2026 metais gali kilti iki maždaug 5 000 000 eurų. Ilgesnėje perspektyvoje, 2028 metais, ši eilutė gali viršyti 5 580 000 eurų.

    Miestas taip pat numato paskatą tiems, kurie kompostuoja biologiškai skaidžias atliekas namuose. Tokiu atveju siūloma nuolaida siektų apie 0,70 euro per mėnesį.

    Be užstato sistemos poveikio, savivaldybė išskiria ir kitus veiksnius, didinančius tarifus. Tarp jų minimi brangstantys likutinių atliekų šalinimo mokesčiai ir augantis komunalinių atliekų kiekis.

    Supsko pavyzdys rodo, kad keičiantis pakuočių surinkimo taisyklėms savivaldybėms gali tekti iš naujo perskaičiuoti atliekų tvarkymo grandinės ekonomiką. Gyventojams tai dažniausiai reiškia paprastą rezultatą: mažiau vertės atliekų sraute ir didesnę sąskaitą už paslaugą.

  • Gdansko Naftoportui – 35 metai: kaip terminalas tapo Lenkijos energetinio saugumo ašimi

    Gdansko Naftoportas mini 35 metų veiklos sukaktį – šiandien tai viena svarbiausių Lenkijos naftos importo grandžių, užtikrinanti tiekimo stabilumą ir sistemos lankstumą. Terminalo reikšmė ypač išryškėjo po sprendimo atsisakyti rusiškos naftos, kai didžioji dalis importo persikėlė į jūrinius maršrutus.

    Nors įmonė Naftoport kaip atskiras juridinis vienetas pradėjo veikti 1991 metais, naftos importo per Gdanską istorija gerokai senesnė. Pirmasis krovinys į Gdansko uostą atplukdytas 1975 metais, tačiau tuometinis terminalo potencialas ilgą laiką liko neišnaudotas.

    Nuo prl planų iki kritinių sprendimų

    Ambicingus naftos tiekimo diversifikavimo planus XX amžiaus pabaigoje stabdė keli veiksniai: pasauliniai kainų šuoliai, geopolitinės įtampos ir regioninė priklausomybė nuo SSRS žaliavų srautų. Situaciją komplikavo ir 1980-ųjų ekonominė krizė, kai atsiskaitymai už naftą kietąja valiuta tapo didele našta.

    Proveržis įvyko po 1989 metų politinių ir ekonominių pokyčių, kai Lenkija pradėjo kryptingai ieškoti alternatyvų rytiniams tiekimo kanalams. 1992 metais Naftoportas pastatė pirmą modernią perkrovos infrastruktūrą, kurios projektinė galia siekė 11 mln. tonų per metus.

    Praktinė terminalo vertė išryškėjo jau 1992 metais, kai dėl SSRS žlugimo sutriko tiekimas vamzdynais iš rytų. Tais metais jūriniais keliais į šalį buvo atgabenta apie 7,5 mln. tonų naftos – daugiau nei pusė tuo metu suvartoto kiekio.

    Rekordiniai srautai ir regioninė svarba

    Pastaraisiais metais terminalas tapo ne tik nacionalinės, bet ir regioninės reikšmės objektu. Nafta iš Gdansko tiekiama ne vien Lenkijos perdirbimo gamykloms Plocke ir Gdanske, bet ir dviem Vokietijos perdirbimo centrams – Leunos ir Švedto kryptimis, pasitelkiant vamzdynų infrastruktūrą.

    Remiantis naujausiais terminalo skelbtais veiklos rodikliais, praėjusiais metais čia perkrauta beveik 37,4 mln. tonų naftos ir apie 1,25 mln. tonų naftos produktų. Per metus aptarnauti 463 laivai – tai rekordinis intensyvumas, rodantis, kad terminalas dirba itin dideliu tempu.

    Naftoportas pritaikytas priimti didžiausius laivus, galinčius įveikti Danijos sąsiaurius. Infrastruktūra leidžia aptarnauti iki 350 metrų ilgio tanklaivius, o penkios nepriklausomos prieplaukos suteikia galimybę vienu metu vykdyti operacijas su penkiais laivais.

    „Už šių rezultatų stovi žmonės – jų patirtis ir atsakomybė už saugų kiekvienos operacijos vykdymą. Mūsų užduotis šiandien yra ne tik išlaikyti šią poziciją, bet ir toliau plėtoti Naftoporto potencialą atliepiant Lenkijos rinkos ir energetikos sistemos poreikius“, – sakė Naftoporto valdybos pirmininkas Daniel Betke.

    Plėtra: šeštoji prieplauka ir didesnės galios

    Sukaktį terminalas pasitinka plėtros etape – Gdanske statoma šeštoji perkrovos prieplauka, projektas įgyvendinamas kartu su Gdansko jūrų uosto valdytoju. Ši infrastruktūra turėtų didinti terminalo pajėgumus maždaug 9 mln. tonų per metus ir sudaryti sąlygas aptarnauti itin didelius VLCC klasės tanklaivius.

    Energetinio saugumo kontekste tokia plėtra reiškia ne tik didesnį pralaidumą, bet ir papildomą atsparumą tiekimo trikdžiams. Kuo daugiau alternatyvių logistikos „butelio kaklelių“ pašalinama, tuo lengviau rinkai prisitaikyti prie geopolitinių ir kainų svyravimų pasaulinėse naftos rinkose.

  • „TotalEnergies“ didins naftos ir dujų gavybą: investicijos sieks iki 15,7 mlrd. eurų per metus

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pristatė atnaujintus plėtros planus: bendrovė ketina nuosekliai didinti naftos ir gamtinių dujų gavybą ir kartu plėsti atsinaujinančios energetikos portfelį. Įmonė skelbia, kad artimiausiais metais metinės investicijos gali siekti 12,9–15,7 mlrd. eurų.

    „TotalEnergies“ nurodo, kad 2027–2030 metais gavyba turėtų augti apie 3 proc. per metus, o 2031–2035 metais augimas būtų 2–3 proc. per metus. Tikslas – iki dešimtmečio pabaigos pasiekti maždaug 3 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, palyginti su dabartiniu maždaug 2,55 mln. lygiu.

    Kas stumia gavybos augimą?

    Bendrovė argumentuoja, kad paklausa išlieka didelė, ypač gamtinėms dujoms, kurios daugelyje šalių tebėra svarbios elektros gamybai ir pramonės poreikiams. „TotalEnergies“ pabrėžia, kad papildomas gavybos portfelis leis stabiliau užtikrinti tiekimą ir finansuoti kitus perėjimo prie mažesnių emisijų projektus.

    Įmonė gavybos plėtrą sieja su naujais angliavandenilių telkiniais ir vykdomais projektais Afrikoje bei kituose regionuose. Kartu minima, kad geopolitinės įtampos Persijos įlankoje ir laivybos rizikos strategiškai svarbiose vietose gali turėti įtakos daliai tiekimo grandinių.

    Daugiau žalios elektros ir grąža akcininkams

    „TotalEnergies“ planuose svarbi vieta skiriama elektros gamybai, kuri 2030 metais turėtų būti beveik visa paremta atsinaujinančiais šaltiniais. Bendrovė prognozuoja, kad energetikos segmento pajamos tuo metu sudarys apie 20 proc. visų grupės pajamų.

    Akcentuojamos investicijos į vėjo energetiką, įskaitant jūrinį vėją, taip pat į fotovoltiką, biodujas ir energijos kaupimo sprendimus. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: didieji energetikos žaidėjai siekia diversifikuoti veiklą, išlaikydami tradicinių išteklių srautus, bet augindami mažesnių emisijų verslus.

    Bendrovė taip pat paskelbė akcininkams aktualius sprendimus: valdyba pritarė dabartinio vadovo Patricko Pouyanné kadencijos pratęsimui trejiems metams, o pelno paskirstymo politikoje numatyta reikšminga dalis grąžos per dividendus ir akcijų supirkimą. Skelbiama, kad už 2026 metų rezultatą 40 proc. pelno būtų nukreipiama dividendams arba akcijų supirkimui, o pati dividendo suma kasmet turėtų augti po 5 proc.

    Akcijų supirkimui ketinama skirti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir dar apie 1,9–2,3 mlrd. eurų 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė pabrėžia, kad tai yra ilgalaikės kapitalo grąžos politikos dalis, kurią ji ketina tęsti ir tolesniais ketvirčiais.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir naujas DI dialogo mechanizmas

    Kinijos ir JAV vadovų susitikimas Vašingtone baigėsi konkrečiais ekonominiais ir politiniais susitarimais. Pekinas skelbia, kad abi pusės sutiko mažinti tarpusavio muitus prekėms, kurių bendra vertė siekia apie 25 500 000 000 eurų.

    Kartu numatyta įsteigti dvišalę prekybos tarybą ir pagreitinti ankstesnių susitarimų įgyvendinimą. Šie žingsniai vertinami kaip bandymas stabilizuoti santykius po kelių metų prekybinių įtampų ir abipusių ribojimų.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitikimo dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė sukurti formalų JAV ir Kinijos dialogo mechanizmą, skirtą vertinti DI naudą ir rizikas, taip pat įsteigti tiesioginį komunikacijos kanalą nenumatytiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis.

    Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu numatytas 2026 metų lapkritį. Analitikų teigimu, tokio tipo kanalas gali tapti praktiniu įrankiu mažinant eskalacijos riziką, kai DI pritaikymas persikelia į kibernetinio saugumo, gynybos ir kritinės infrastruktūros sritis.

    Tarptautiniai signalai ir politinė simbolika

    Susitikimo komunikatuose paliesti ir tarptautiniai klausimai, įskaitant Irano branduolinę programą bei laivybos tarptautiniuose vandens keliuose laisvę. Taip pat paskelbta, kad abu vadovai ketina remti ir asmeniškai dalyvauti artėjančiuose APEC susitikimuose Kinijoje bei G20 renginiuose JAV.

    Simboliniu akcentu tapo žinia apie dviejų didžiųjų pandų perdavimą JAV zoologijos sodui Atlantoje. Be to, pranešta apie planus pasirašyti karinį memorandumą dėl krizinės komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

    Susitikimo kontekstas rodo dvi lygiagrečias kryptis: ekonomikos srityje siekiama sumažinti trintį, o technologijų fronte bandoma sukurti bent minimalias taisykles ir kontaktų linijas. Rinkoms svarbiausia, ar muitų mažinimas ir dialogas dėl DI virs realiais sprendimais, o ne vien deklaracijomis.

  • Billas Gatesas perspėja dėl kibernetinių ir bioatakų: reguliuoti DI bus sunkiau nei branduolines derybas

    „Microsoft“ įkūrėjas ir filantropas Billas Gatesas perspėja, kad dirbtinis intelektas (DI) gali tapti įrankiu ne tik verslui ar mokslui, bet ir piktavaliams, galintiems surengti kibernetines ar biologines atakas dideliu mastu. Jo teigimu, tarptautinis DI reguliavimas bus itin sudėtingas, tačiau delsimas didina riziką, kad rimtos krizės įvyks anksčiau, nei bus sutarta dėl saugiklių.

    Interviu JAV žiniasklaidai Gatesas pabrėžė, kad technologijų pažanga pasiekė etapą, kai mažos grupės, turinčios prieigą prie pažangių DI modelių, teoriškai gali atlikti tai, kas anksčiau buvo įmanoma tik valstybėms. Didžiausia problema, anot jo, yra ta, kad DI ne visada galima „paprastai išjungti“ kaip įprastą sistemą, o jo poveikis gali būti išskaidytas per daugybę paslaugų ir infrastruktūros grandžių.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Gateso vertinimu, didžiausia grėsmė kyla tuomet, kai pažangūs modeliai atsiduria blogų ketinimų turinčių žmonių rankose. Tokiais atvejais DI gali pagreitinti kenkėjiškų programų kūrimą, padėti ieškoti sistemų pažeidžiamumų ar automatizuoti dezinformacijos kampanijas, kurios išnaudoja visuomenės įtampas.

    Dar jautresnė sritis – biologinė sauga, kur DI potencialiai gali sumažinti barjerus planuojant pavojingus eksperimentus ar ieškant būdų apeiti saugumo protokolus. Nors reali rizika priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant prieigą prie laboratorinės infrastruktūros, Gatesas ragina DI kūrimą vertinti kaip nacionalinio ir tarptautinio saugumo klausimą.

    „Vienintelis klausimas – ar tai padarysime prieš didelio masto kibernetinę ar biologinę ataką, ar po jos“, – sakė Billas Gatesas.

    Reguliavimo dilema: greitis prieš saugumą

    Gatesas ragina JAV imtis iniciatyvos ir stumti DI reguliavimo principus į tarptautinį lygmenį, nes atskirų valstybių taisyklės lengvai apėjamos globalioje skaitmeninėje rinkoje. Jo požiūriu, reikalingi bendri standartai, apimantys modelių testavimą, rizikos vertinimą, incidentų atskleidimą ir atsakomybės mechanizmus, kai DI panaudojamas žalingai.

    Pastaruoju metu DI saugumo tema aštrėja ir dėl to, kad net tarpusavyje konkuruojančios bendrovės ima ieškoti bendrų taisyklių. Viešojoje erdvėje dažniau kalbama apie nepriklausomą priežiūrą, modelių auditus ir privalomas procedūras prieš pateikiant ypač galingus modelius plačiajai rinkai.

    Tuo pat metu reguliavimo idėjos susiduria su politiniu pasipriešinimu. JAV politinėje diskusijoje dalis lyderių laikosi pozicijos, kad griežtesnės taisyklės gali sulėtinti inovacijas ir mažinti ekonominį konkurencingumą, o rinkos lūkesčiai dėl DI proveržio esą tapo svarbiu augimo veiksniu.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Lietuvai?

    Nors Gateso komentarai skamba JAV kontekste, DI rizikos valdymas vis labiau tampa tarptautiniu klausimu, aktualiu ir Europai. Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas tam, kad pažangios sistemos būtų diegiamos su aiškiais atsakomybės ir saugumo reikalavimais, ypač srityse, kurios gali paveikti infrastruktūrą, sveikatą ar demokratinius procesus.

    Lietuvai, kaip mažai ir skaitmenizuotai valstybei, kibernetinis atsparumas yra kritiškai svarbus: nuo viešųjų paslaugų iki energetikos ir finansų sektoriaus. Todėl diskusija apie DI saugumą neišvengiamai palies ne tik technologijų įmones, bet ir valstybės institucijas, kritinės infrastruktūros valdytojus bei švietimo sistemą, kuri ruošia specialistus naujai rizikų aplinkai.