CP v2

Blog

  • Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijos prokurorai panaikino turto apribojimus 45 įmonėms ir 19 investicinių fondų, kurie buvo įtraukti į tyrimą dėl plataus masto investicinių fondų krizės. Kaip skelbiama, daugiau nei 450 000 investuotojų turi dalis fonduose, kurių turtas vertinamas apie 15,7 mlrd. eurų, o dalis jų pradėti likviduoti.

    Turto įšaldymas buvo pritaikytas po įtarimų dėl rinkos manipuliavimo ir galimo fondų vertės dirbtinio išpūtimo. Teisingumo ministro Akıno Gürleko viešintais duomenimis, pradžioje apribojimai buvo taikomi 46 juridiniams asmenims, 18 fondų ir 42 fiziniams asmenims, tačiau vėliau sprendimas buvo peržiūrėtas.

    Po naujo Turkijos kapitalo rinkų priežiūros institucijos vertinimo Stambulo vyriausioji prokuratūra atšaukė priemones daugumai juridinių subjektų ir fondų. Vis dėlto apribojimai fiziniams asmenims, kurių veiksmai tiriami, išlieka, o tyrimas dėl galimų pažeidimų tęsiamas.

    Finansų ministras Mehmetas Şimşekas pabrėžė, kad prioritetas yra investicijų, užimtumo, gamybos ir eksporto apsauga, o teisėsauga ir toliau sieks atsakomybės tiems, kurie galėjo iškraipyti rinką. Pasak jo, su galimais pažeidimais nesusiję asmenys ir įmonės neturėtų tapti perteklinių priemonių taikiniu.

    Krizei įsibėgėjus iš pareigų pasitraukė prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos vicepirmininkė Fatma Betül Sayan Kaya. Jos sprendimas sutapo su viešais kaltinimais, kad prieš akcijų rinkos smukimą ji galėjo parduoti akcijų paketą už dešimtis milijonų eurų.

    „Paskelbsime, kad visi, kurie prisidėjo prie pažeidimų, korupcijos ar piktnaudžiavimo, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė partijos atstovas Ömeras Çelikas.

    Opozicijos atstovai teigia, kad politikė prieš rinkos kritimą galėjo parduoti akcijų maždaug už 23,3 mln. eurų, o anksčiau, balandį, esą buvo įsigijusi didelį paketą už apie 1,1 mln. eurų. Viešo atsakymo į šiuos konkrečius kaltinimus ji nepateikė, tačiau tvirtino pasitraukianti tam, kad situacija būtų išsamiai išaiškinta.

    Pasak tyrimo kontekste skelbiamos informacijos, krizę paskatino griežtesnės taisyklės, įvestos rugpjūčio 28 dieną, po kurių dalis investuotojų ėmė masiškai atsiiminėti lėšas. Kai kurie fondai buvo sukaupę reikšmingas pozicijas mažai likvidžiose akcijose, todėl greitas išpardavimas dar labiau smukdė kainas ir didino įtampą rinkoje.

    Rugsėjo 17 dieną kapitalo rinkų priežiūros institucija nusprendė likviduoti 131 fondą, siejamą su keliomis valdymo bendrovėmis, o vėliau Stambulo prokuratūra pradėjo išsamų tyrimą. Skelbiama, kad per šią bylą jau sulaikyta mažiausiai 45 asmenys, o institucijos aiškinasi, ar fondų vertinimai ir sandoriai nebuvo naudojami dirbtinai paveikti akcijų kainas.

    Analitikai pastebi, kad tokio tipo krizės dažniausiai paaštrina diskusijas dėl priežiūros griežtinimo, fondų skaidrumo ir rizikos valdymo reikalavimų, ypač kai portfeliuose dominuoja mažai likvidūs aktyvai. Investuotojams tai priminimas, kad likvidumo rizika ir reguliavimo pokyčiai gali staiga pakeisti fondų gebėjimą vykdyti išpirkimus, o rinkos panika dar labiau sustiprina nuostolius.

  • JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija brėžia naują prekybos liniją

    JAV ir Kinija paskelbė prekių sąrašus, kuriems ateityje galėtų būti taikomi mažesni muitai pagal vadinamąjį 30 už 30 susitarimo rėmą. Abipusė prekybos apimtis, kuriai svarstomos lengvatos, siekia apie 26 mlrd. eurų per metus, tačiau nei tarifų dydžiai, nei įsigaliojimo data kol kas neįvardyti.

    Vašingtonas ir Pekinas pabrėžia, kad kalbama apie ne jautrių prekių grupes, kurioms būtų taikomos abipusės nuolaidos. Praktikoje tai reiškia, kad paliekama daug erdvės deryboms, o galutinis sprendimas gali priklausyti ir nuo politinio klimato, ir nuo vidaus pramonės spaudimo abiejose šalyse.

    Šie planai tęsia ankstesnę paliaubų logiką po muitų karo, kai abipusiai tarifai kai kuriose prekių kategorijose buvo perkopę 100 proc. JAV finansų ministerija yra patvirtinusi, kad prekybos paliaubos pratęstos iki 2027 metų sausio 10 dienos, todėl derybų langas išlieka atviras.

    Kokios prekės patenka į sąrašus

    Kinijos sąrašas apima 1 619 JAV prekių kategorijų ir jame dominuoja maistas bei žemės ūkio produkcija. Tarp jų minimi jautiena, kiauliena, paukštiena, jūros gėrybės, taip pat pieno produktai, grūdai, vynas ir viskis.

    Be maisto, Pekinas įtraukė anglį, medieną ir nemažai medienos gaminių. Taip pat atsiranda medicinos įranga, įskaitant magnetinio rezonanso sistemas, širdies stimuliatorius, stentus bei chirurginius robotus, nors kai kurios strategiškai svarbios žaliavos ir komponentai sąrašuose akivaizdžiai vertinami atsargiai.

    JAV sąrašas yra gerokai trumpesnis, jame numatytos 77 Kinijos prekių kategorijos, daugiausia vartojimo prekės. Tarp jų minimi buities prietaisai, namų apyvokos prekės, žaislai, sporto reikmenys, sezoninės prekės, o išmaniais ryšio moduliais aprūpintos prekės atskirai pažymimos kaip jautresnės.

    Kodėl Europa atsiduria rizikos zonoje

    Didžiausias poveikis Europai galėtų būti jaučiamas žemės ūkio ir maisto sektoriuose, ypač kiaulienos rinkoje. Remiantis rinkos duomenimis, Europos Sąjunga į Kiniją 2025 metais išsiuntė apie 1,07 mln. tonų kiaulienos, o didžiausi tiekėjai buvo Ispanija, Nyderlandai ir Danija.

    Problema ta, kad Europos kiaulienai Kinija jau yra pritaikiusi antidempingo muitus nuo 4,9 iki 19,8 proc., todėl JAV konkurentams gavus papildomą muitų palengvinimą kainų konkurencija gali pastebimai pasislinkti. Panaši logika galioja ir pieno produktams, kai daliai ES sūrių ir grietinėlės taikomi antisubsidijų muitai nuo 7,4 iki 11,7 proc.

    Alkoholio segmente JAV vynas ir viskis, atpigus dėl mažesnių muitų, galėtų agresyviau konkuruoti su Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos vynais, taip pat su airišku viskiu ir škotišku viskiu. Tai ypač aktualu, jei Pekinas paraleliai mažintų kliūtis JAV žemės ūkio logistikai ir sertifikavimo procedūroms.

    Kita medalio pusė Europai taip pat nepatogi: jei JAV rinkoje atpigtų Kinijos buities prekės, žaislai ar sporto inventorius, Europos gamintojams būtų sunkiau konkuruoti kainomis. Visa tai priklausys nuo to, kokio gylio bus tarifų mažinimas ir kada jis realiai pradės veikti, nes kol kas paskelbti tik prekių sąrašai be aiškių tarifinių parametrų.

    „Abi šalys svarstys prekes siekdamos abipusiškai taikyti mažesnius muitus“, – teigiama Baltųjų rūmų pozicijoje.

    Artimiausiais mėnesiais Europai svarbu stebėti ne tik tarifų dydžius, bet ir tai, ar kartu nebus supaprastintos fitosanitarinės, veterinarinės ir techninės patikros procedūros. Tokie sprendimai dažnai turi ne mažesnį efektą nei pats tarifas, nes gali pagreitinti tiekimą ir sumažinti kaštus, taip keičiant konkurencines sąlygas trečiosioms šalims.

  • Latvijos šviesolaidžių proveržis: „Lightguide“ eksportuoja per 90 proc., o tikslas – 10 proc. BVP

    Latvijos šviesolaidžių proveržis: „Lightguide“ eksportuoja per 90 proc., o tikslas – 10 proc. BVP

    Šviesolaidžiai tampa Latvijos varikliu

    Latvija vis ryškiau specializuojasi nišinėse aukštųjų technologijų srityse, o viena sparčiausiai augančių krypčių – šviesolaidžiai. Šalyje pagamintos optinės skaidulos ir jų pagrindu kuriami sprendimai didžiąja dalimi keliauja į užsienį, o tai rodo sektoriaus konkurencingumą globaliose rinkose.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys – Latgalos regionas, besiribojantis su Lietuva, kur susiformavo šviesolaidžių pramonės branduolys. Čia veikia įmonės, kurios gamina tiek pačias optines skaidulas, tiek jomis paremtus medicinos ir pramonės komponentus.

    Līvāni miestas ir „Optical Fiber Valley“

    Latgalos mieste Līvāni per pastaruosius metus išaugo specializuotų gamintojų ir tiekėjų ekosistema, siejama su iniciatyva „Optical Fiber Valley“. Projekto idėja – sutelkti įmones, mokslą ir investicijas, kad regione būtų kuriami aukštesnės pridėtinės vertės produktai.

    Skelbiama, kad „Optical Fiber Valley“ biudžetas viršija 5,4 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų siejama su įmonių ir organizacijų indėliu, o reikšminga finansavimo dalis – su Europos Sąjungos sanglaudos politika.

    Vienoje iš sektoriaus įmonių „Lightguide“ per metus pagaminama apie 20 mln. metrų optinės skaidulos, o produkcija pritaikoma pagal konkrečių klientų reikalavimus. Teigiama, kad įmonė eksportuoja į daugiau nei 50 šalių, o į užsienį iškeliauja daugiau nei 90 proc. pagamintos produkcijos.

    Kaip šviesolaidis keičia mediciną

    Šviesolaidžių pritaikymas medicinoje – viena svarbiausių šio sektoriaus augimo priežasčių Europoje. Optinės skaidulos vertinamos dėl lankstumo, galimybės perduoti šviesą ir tam tikrais atvejais ultravioletinius bei infraraudonuosius spindulius, o įrankiai gali būti itin ploni ir mažiau traumuojantys.

    Latvijos kraujagyslių chirurgas ir flebologas Ints Ūdris pasakoja, kad šviesolaidžiais paremti kateteriai leidžia procedūras atlikti mažiau invazyviai. Jo teigimu, mažesnė audinių trauma dažnai reiškia greitesnį paciento atsistatymą ir trumpesnį grįžimą į įprastą režimą.

    „Kateterio skersmuo siekia apie 0,5 milimetro, jis labai plonas ir į veną įvedamas per mažą angą, todėl procedūra gerokai mažiau traumuojanti. Po jos dažniausiai nejaučiamas skausmas, o po paros pacientas gali nusiprausti duše ir kitą dieną net plaukti“, – sakė Ints Ūdris.

    Medicininių sprendimų spektras, kuriame naudojami šviesolaidžiai, plečiasi: jie taikomi proktologijoje, plastinėje chirurgijoje, urologijoje, oftalmologijoje, kardiologijoje ir kitose srityse. Kartu auga ir reikalavimai kokybei bei atsekamumui, nes medicinos prietaisams taikomi griežti saugos standartai.

    Ambicija – 10 proc. BVP

    Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sieja šviesolaidžių industriją su platesniu vadinamųjų giliųjų technologijų ir pažangių medžiagų sektorių augimu. Tokia kryptis laikoma strategine, nes didina eksporto apimtis ir leidžia kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    Agentūros atstovė Vita Balode Andrews teigia, kad pažangios technologijos jau dabar sudaro reikšmingą ekonomikos dalį, o per artimiausią dešimtmetį tikimasi dar spartesnio šuolio. Prognozuojama, kad ilgainiui giliųjų technologijų segmentas gali pasiekti 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

    „Šiuo metu pažangios technologijos sudaro apie 3 proc. Latvijos BVP, tačiau įmonės auga labai greitai. Tikimės, kad per 10 metų 10 proc. BVP sudarys giliosios technologijos ir pažangių medžiagų sprendimai, įskaitant šviesolaidžius“, – sakė Vita Balode Andrews.

    Ekspertai pabrėžia, kad šviesolaidžių paklausa didėja ne tik telekomunikacijose, bet ir medicinoje, pramonėje, matavimo bei jutiklių sistemose. Šis derinys, kartu su ES finansavimo instrumentais ir regioninių klasterių kūrimu, Latvijai suteikia progą įsitvirtinti kaip vienai iš specializuotų Europos gamybos grandinės dalyvių.

  • ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES ieško bendro atsako modelio

    Europos Sąjungoje bręsta naujas atsako į hibridines grėsmes protokolas, kuris turėtų padėti valstybėms narėms greičiau koordinuoti veiksmus, kai fiksuojamas sabotažas, kibernetinės atakos ar kitos priešiškos operacijos. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad kuriamas mechanizmas privalo papildyti, o ne dubliuoti NATO procedūras.

    Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje ji teigė, kad dalis ministrų akcentavo būtinybę veikti išvien su Aljansu. Pasak K. Kallas, diskusija buvo pradinė, o darbas dėl protokolo bus tęsiamas artimiausiais mėnesiais.

    „Daugelis pabrėžia, kad tai turi būti visiškai suderinta su NATO. Nekuriame nieko papildomo, bet tai turi veikti išvien“, – sakė K. Kallas.

    Ką turėtų apimti protokolas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen idėją pristatė rugsėjo viduryje, kalbėdama apie vadinamąjį skubaus saugumo protokolą. Jis būtų naujos ES saugumo strategijos dalis, o šios strategijos paskelbimo laukiama iki metų pabaigos.

    Politinis sumanymo pagrindas – sukurti aiškesnę tvarką, kaip ES institucijos ir valstybės narės dalijasi informacija, sutaria dėl situacijos vertinimo ir pasitelkia turimus instrumentus. Kalbama apie priemones, kurios padėtų reaguoti į veiksmus, esančius žemiau atviro karinio konflikto slenksčio.

    U. von der Leyen tai apibūdino kaip Europos analogą NATO 4 straipsniui, kuris numato konsultacijas, kai sąjungininkė jaučia grėsmę savo teritoriniam vientisumui ar saugumui. Tačiau K. Kallas akcentavo, kad NATO konsultacijų mechanizmas pats savaime nėra veiksmų planas, o ES protokolas turėtų aiškiau apibrėžti galimus praktinius žingsnius.

    Ukrainai – dar kartą priminta dėl oro gynybos

    Posėdyje nuotoliu ES ministrus apie padėtį fronte informavo Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara. K. Kallas teigimu, jis aiškiai nurodė, kad didžiausias Kyjivo prioritetas išlieka oro gynyba, ypač artėjant žiemos sezonui.

    K. Kallas prieš posėdį buvo užsiminusi, kad valstybės narės ir sąjungininkai galėtų perduoti Ukrainai „Patriot“ perėmimo raketų iš savo atsargų. Vis dėlto po susitikimo ji pripažino, kad konkrečių naujų įsipareigojimų šį kartą neišgirsta.

    „Deja, dėl perėmimo raketų šiandien nebuvo jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė K. Kallas.

    Diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai oro gynybos sistemų ir perėmimo raketų paklausa išaugusi, o gamybos pajėgumai daugelyje šalių didinami ne taip greitai, kaip norėtų Ukraina ir ją remiantys partneriai. Dalis valstybių atsargiai vertina galimybę dalintis savo sandėliuose esančiomis atsargomis, argumentuodamos nacionalinio saugumo poreikiais.

  • Mokslininkai nustebino: paukščių stebėjimas po insulto gali padėti atgauti kalbą ir ryšį

    Mokslininkai nustebino: paukščių stebėjimas po insulto gali padėti atgauti kalbą ir ryšį

    JAV Montanos valstijoje mokslininkai ieško netikėto būdo, kaip padėti žmonėms po insulto susigrąžinti prarastus bendravimo įgūdžius. Universiteto komanda pastebi, kad paukščių stebėjimas gali tapti natūralia, mažai streso keliančia veikla, skatinančia kalbėjimą ir socialinį ryšį.

    Po insulto dažnai pasireiškia afazija, kai sutrinka kalbėjimas, kalbos supratimas, skaitymas ar rašymas. Tyrėjų teigimu, su tokiais sunkumais susiduria maždaug trečdalis insultą patyrusių žmonių, o kasdien pasaulyje atsiranda tūkstančiai naujų atvejų, todėl reabilitacijos poreikis nuolat auga.

    „Afazija yra tarsi tapatybės vagystė: žmogaus mąstymas išlieka, bet pasikeičia kalbos funkcija“, – sakė Montanos universiteto tyrėja Catherine Off.

    Montanos universitete vykdomoje intensyvioje afazijos programoje dalyviai paprastai lanko užsiėmimus keturias dienas per savaitę keturias savaites, iš viso sukaupdami apie 80 valandų reabilitacijos. Kiekvienas žmogus poruojamas su apmokytu bendravimo partneriu, dažniausiai kalbos terapijos krypties magistrantu, o veiklas padeda vesti ir paukščių ekologijos specialistai.

    Šio metodo esmė yra perkelti bendravimą iš kabineto į realią aplinką, kur pokalbis gimsta natūraliai. Stebint paukščius galima bendrauti ne vien žodžiais, bet ir gestais, piešiniais, nuotraukomis ar paprastu dėmesio nukreipimu į objektą, todėl žmogus gali išlikti socialiai aktyvus net tada, kai žodžiai dar nepaklūsta.

    „Bendravimas paprastai negerėja, kol žmogus neturi dėl ko norėti bendrauti. Mes išeiname į lauką ir leidžiame bendravimui ateiti per patirtį“, – sakė Catherine Off.

    Tyrėjai šią idėją aprašė mokslo žurnale Frontiers in Bird Science, tačiau pabrėžia, kad kol kas tai ankstyva koncepcija, kuriai dar reikia daugiau klinikinių įrodymų. Vis dėlto akcentuojama, kad tokios veiklos gali būti lengviau pritaikomos skirtingoms žmonių galimybėms, nes pradėti galima nuo paprasčiausio stebėjimo pro langą ar pasivaikščiojimo arti namų.

    Insultų daugėja, o reabilitacija ne visiems pasiekiama

    Insultų našta pasaulyje išlieka viena didžiausių, o prognozės rodo, kad artimiausiais dešimtmečiais atvejų ir išgyvenančių žmonių skaičius toliau augs. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių reikės ilgalaikės reabilitacijos, orientuotos ne tik į fizinį atsigavimą, bet ir į gyvenimo kokybę.

    Tuo pačiu išlieka didelė nelygybė, kai prevencija, skubi pagalba ir kokybiška reabilitacija priklauso nuo gyvenamosios vietos, pajamų ar paslaugų prieinamumo. Montanos mokslininkai teigia, kad bendruomeninės, mažai kainuojančios veiklos, tokios kaip paukščių stebėjimas, galėtų tapti papildomu keliu tiems, kuriems tradicinė pagalba sunkiau pasiekiama.

    „Paukščiai yra reta sritis, kur įsitraukti galima bet kuriame taške: nuo stebėjimo pro langą iki takų planavimo. Pradėti galima ten, kur esi“, – sakė universiteto paukščių ekologė Victoria Dreitz.

  • Dujos brangsta, atsargos menksta: ar ES užteks dujų žiemai ir ką reiškia 80 proc. tikslas?

    Dujos brangsta, atsargos menksta: ar ES užteks dujų žiemai ir ką reiškia 80 proc. tikslas?

    Žiemos išvakarėse – plonesnė dujų „pagalvė“

    Europos Sąjunga į šaltąjį sezoną žengia su mažesnėmis gamtinių dujų atsargomis nei įprasta, todėl kainų krizė vis dažniau vertinama ir kaip tiekimo rizikos klausimas. Europos Komisija įspėja, kad esant įtemptai pasaulinei rinkai, menkesnės atsargos reiškia mažiau manevro galimybių ir didesnę kainų šoko tikimybę.

    Energetikos komisaras Danas Jørgensenas laiške valstybių sostinėms nurodė, kad saugyklų užpildymas išlieka „išskirtinai žemas“ po vasaros, kai karšti ir sausi orai didino dujų vartojimą elektros gamybai. Dėl to į požemines saugyklas pateko mažiau dujų, o rudens pirkimai tapo brangesni.

    Kas yra dujų saugyklos ir kodėl jos svarbios?

    Dujų saugyklos yra požeminės talpyklos, dažniausiai įrengtos išseksusiuose telkiniuose arba druskos kasyklose, kuriose dujos kaupiamos, kai jų rinkoje daugiau ir kainos palankesnės. Šaltuoju sezonu, kai paklausa šokteli, atsargos išimamos ir tiekiamos šilumos ūkiui, pramonei bei elektrinėms.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą 2022 metais ES įtvirtino prievolę įprastais metais iki lapkričio 1 dienos saugyklas užpildyti iki 90 proc. Vis dėlto 2026 metais pavasarį Europos Komisija suteikė daugiau lankstumo, kad būtų išvengta panikos pirkimų, leidžiant tikslą mažinti iki 75–80 proc., priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    „Artėjant žiemai turime tęsti pasirengimą. Pasinaudojus Dujų saugyklų reglamento lankstumu ir sumažinus tikslą iki 80 proc., galima sumažinti tiesioginį spaudimą kainoms ir papildymo kaštams“, – sakė Danas Jørgensenas.

    Ar Europa gali pritrūkti dujų?

    Komisaras pabrėžia, kad artimiausiu metu kritinės grėsmės tiekimo saugumui nėra, o situacija skiriasi nuo 2022 metų šoko, kai ES staiga atsisakė didelės dalies rusiškų dujų. Tuomet realių masinių tiekimo nutraukimų namų ūkiams ES išvengė, tačiau kainos šoktelėjo iki rekordų.

    Vis dėlto dabartinis fonas įtemptas: pasaulinę pasiūlą ir logistiką veikia karinis konfliktas regione aplink Iraną, o suskystintų gamtinių dujų srautai per Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energijos kelių, sumažėję iki maždaug 15–25 proc. ankstesnio lygio. Kataras, vienas didžiausių SGD eksportuotojų, pratęsė force majeure dėl dalies pristatymų, o siuntų atnaujinimas Europai numatomas tik gruodį.

    Rizika ES šiuo metu labiau susijusi su kainomis ir konkurencija dėl SGD krovinių, ypač su Azijos pirkėjais. Kai atsargų „pagalvė“ mažesnė, bet koks papildomas sutrikimas priverčia rinką įkainoti ateities trūkumą ir kelia kainas dar prieš realų deficitą.

    Kainos signalas: kodėl jos taip jautriai reaguoja?

    Europos pagrindinis dujų kainos etalonas, Nyderlandų TTF, prieš naują įtampą Artimuosiuose Rytuose laikėsi apie 30–31 eurą už megavatvalandę. 2026 metų rugsėjį jis pakilo iki maždaug 72–74 eurų už megavatvalandę, o mėnesio pradžioje buvo trumpam šoktelėjęs virš 80–89 eurų už megavatvalandę.

    Analitikų vertinimu, fizinis rezervas pamažu gerėja, tačiau rinkoje išlieka didelė rizikos priemoka dėl būsimo prieinamumo ir išorinių tiekimo sukrėtimų. Papildomą neapibrėžtumą kelia ir tai, kad dujos dažnai tampa vadinamuoju ribiniu elektros gamybos šaltiniu, todėl jų pabrangimas greitai persiduoda į elektros kainas.

    Esant itin šaltai žiemai ir užsitęsus SGD srautų trikdžiams, Europa būtų priversta agresyviau permokėti už krovinius, kad jie neatitektų Azijai. Tokiu atveju dujų kainų šuolis gali virsti ir elektros kainų krize, ypač jei kartu būtų mažesnė vėjo generacija.

    Rinkos dalyviai artimiausiu metu laukia Europos dujų perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-G žiemos tiekimo apžvalgos, kuri paprastai pateikia scenarijus pagal temperatūrą, vartojimą ir importo galimybes. Šie vertinimai tampa svarbiu orientyru tiek vyriausybėms, tiek energijos įmonėms planuojant pirkimus ir rizikos valdymą.

    Be to, kai kurios valstybės jau kelia klausimą, ar privalomi saugyklų pildymo tikslai neturėtų būti peržiūrėti, kai dabartinės taisyklės baigs galioti 2027 metais. Nyderlandai argumentuoja, kad vienodas reikalavimas skirtingoms rinkoms gali sukurti neproporcingą finansinę naštą, ypač didėjant priklausomybei nuo tarptautinių SGD srautų.

  • Pametei sofą miške? Nauja „TrashSignal“ sistema žada, kad skundas nebedings ir bus rezultatas

    Lietuvoje neteisėtai išmestos atliekos dažnai tampa kasdiene rutinos dalimi: prie konteinerių paliktos sofos, miškuose supiltos statybinės atliekos ar pakelėse numestos padangos. Gyventojai tai nufotografuoja, pasidalija socialiniuose tinkluose, tačiau po kelių dienų įrašas pradingsta, o problema lieka.

    Šiai spragai spręsti kuriama tarptautiniam naudojimui skirta platforma „TrashSignal“, kurios idėja paprasta: pranešimas neturi dingti sistemoje, o gyventojas turi matyti, kas vyksta toliau. Sprendimas orientuotas į dvi situacijas: kai būtina institucijų reakcija ir kai žmogus gali saugiai sutvarkyti pats.

    Skandalai parodė sistemos spragas

    Diskusijos apie dingstančius pranešimus ypač suaktyvėjo po viešumoje aptartų atvejų, kai Vilniaus rajone metų metus buvo fiksuojamas nelegalus atliekų vežimas, o gyventojų signalai esą ne visuomet virsdavo realiais veiksmais. Tokiose istorijose žala aplinkai skaičiuojama milijonais eurų, tačiau paprastam žmogui vis tiek kyla tas pats klausimas: kam pranešti, kad tai suveiktų.

    Platformos kūrėjai pabrėžia, kad dideli pažeidimai nėra tas atvejis, kai užtenka gero noro ir šiukšlių maišo. Cheminės medžiagos, dideli statybinių atliekų kiekiai ar neaiškios kilmės sąvartynai reikalauja įgaliojimų, specialios technikos ir atsakomybės, todėl čia pranešimas turi pasiekti atsakingas tarnybas.

    Dvi kryptys: pranešti arba sutvarkyti

    „TrashSignal“ siūlo dvi funkcijas: „Report“ ir „Cleanup“. „Report“ skirtas atvejams, kai gyventojas problemos spręsti negali arba neturėtų, todėl svarbiausia tiksliai užfiksuoti situaciją, pažymėti vietą ir pateikti informaciją, kad ji būtų nukreipta atsakingiems vykdytojams.

    „Cleanup“ orientuotas į mažus, aiškius ir saugius tvarkymus, pavyzdžiui, surinkti po savaitgalio pievoje likusias pakuotes ar parke besimėtančius butelius. Vartotojas įkelia nuotrauką prieš, o sutvarkęs vietą pateikia nuotrauką po, taip sukuriant ne emocinį pasipiktinimą, o matomą rezultatą.

    Taškai už tvarkymą ir partnerių paieška

    Platformoje numatyti ir taškai „TrashCash“, kurie suteikiami už patvirtintus sutvarkymus. Kūrėjų sumanymu, ateityje jie galėtų virsti partnerių pasiūlymais, nuolaidomis ar kuponais, tačiau tam reikalingas verslo įsitraukimas ir aiškios taisyklės, kaip bus tikrinama, ar tvarkymas realiai įvyko.

    Projektas kuriamas tarptautiniu principu, o komanda dirba iš skirtingų vietų, todėl sprendimas nuo pat pradžių taikomas ne vienai šaliai. Kūrėjai akcentuoja, kad tikslas nėra perkelti institucijų pareigų gyventojams, o sukurti aiškesnį kelią nuo signalo iki veiksmo ir sumažinti atvejų, kai pranešimas paprasčiausiai prapuola.

    Praktinis efektas, kaip tikisi iniciatoriai, būtų dvejopas: didesnis institucijų atskaitingumas, kai problema reikalauja jų veiksmų, ir daugiau greitų, saugių bendruomenės tvarkymų ten, kur užtenka keliolikos minučių. Galiausiai tai turėtų sumažinti situacijų, kai šiukšlės keliauja iš socialinių tinklų į užmarštį, o realybėje niekas nepasikeičia.

  • Lietuvos keliuose montuos 400 atšvaitų nuo žvėrių: ar tai sumažins avarijų skaičių?

    Valstybinės reikšmės Lietuvos keliuose pradedamas bandymas, kuris turėtų atsakyti į dažną vairuotojų klausimą: ar laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitai realiai padeda išvengti susidūrimų. AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ ir VILNIUS TECH planuoja sumontuoti apie 400 tokių atšvaitų ir vieną sezoną vertinti jų poveikį eismo saugai.

    Pirmieji atšvaitai jau įrengti 2026 metų rugsėjo pradžioje krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Priemonė bus diegiama ruožuose, kuriuose fiksuojama didesnė gyvūnų pasirodymo ir susidūrimų rizika, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio elementus ir ankstesnių įvykių statistiką.

    Atšvaitai tvirtinami prie signalinių stulpelių arba apsauginių atitvarų, o jų principas paremtas automobilių žibintų šviesos atspindžiu. Artėjant transporto priemonei, atspindėta šviesa nukreipiama į kelio prieigas ir turėtų sukurti papildomą optinį dirgiklį gyvūnams, kad šie nesiveržtų į važiuojamąją dalį.

    „Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti rizikos, todėl vairuotojų budrumas ir saugus greitis išlieka itin svarbūs visus metus“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia priemonė Europoje naudojama seniai, tačiau iki šiol skelbti tyrimai skirtingose šalyse pateikė nevienareikšmius rezultatus. Dalis analizių rodo galimą teigiamą efektą tam tikromis sąlygomis, tačiau kitur fiksuota, kad poveikis menkas arba priklausomas nuo sezoniškumo, kelio tipo, priežiūros ir net atšvaitų išdėstymo.

    „Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Vertinant efektyvumą bus stebima, kaip kinta eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičius ruožuose, kuriuose atšvaitai įrengti, ir palyginama su analogiškomis atkarpomis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokį palyginimą gali stipriai veikti migracijos laikotarpiai, oro sąlygos, matomumas, eismo srautai ir kiti veiksniai, todėl svarbus ne pavienis įvykis, o bendra tendencija per sezoną.

    Vairuotojams primenama, kad gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte, o rizika išauga miškingose vietovėse ir ten, kur pastatyti ženklai apie laukinius gyvūnus. Pamačius gyvūną kelkraštyje rekomenduojama mažinti greitį, laikyti abi rankas ant vairo ir būti pasirengus staigiam jo šuoliui į važiuojamąją dalį.

  • Miškas suviliojo minias: Miškininko dienos renginiuose visoje Lietuvoje – 4 500 dalyvių

    Miškininko diena šiemet Lietuvoje virto viso mėnesio trukmės renginių ciklu, kuris pritraukė daugiau nei 4 500 žmonių. Valstybinių miškų urėdija pakvietė į per 30 nemokamų veiklų nuo pažintinių žygių iki edukacijų šeimoms įvairiuose šalies regionuose.

    Šių metų šūkis „Nepraeik pro šalį“ ragino mišką pamatyti plačiau nei pasivaikščiojimo vietą. Renginiuose daug dėmesio skirta miškų atkūrimui, buveinių apsaugai, infrastruktūros priežiūrai ir priešgaisrinei apsaugai, kuri pastaraisiais metais išlieka itin aktuali dėl dažnesnių sausrų.

    Nuo elnių baubimo iki istorijos

    Viena ryškiausių rudens patirčių tapo elnių baubimo klausymosi vakarai, vykę Anykščių, Biržų, Jurbarko, Mažeikių, Ukmergės, Raseinių, Šilutės ir Panevėžio apylinkėse. Panevėžio krašte šis vakaras sutraukė apie 150 dalyvių, o Kuršėnų pusėje lankytojai stebėjo ir į šiltuosius kraštus besiruošiančias gerves.

    Miškininkų vedami pėsčiųjų žygiai driekėsi nuo pajūrio pušynų iki Punios šilo bei kitų pažintinių takų, kur dalyviai sužinojo apie kraštovaizdžio formavimą ir miško priežiūros darbus. Švenčionėlių apylinkėse žygis papildytas istoriniu kontekstu, pristatant Adutiškio miške išlikusius Pirmojo pasaulinio karo fortifikacijos objektus.

    Dalis veiklų priminė, kad miškas Lietuvoje dažnai yra ir atminties erdvė. Žygiuose aptartos laisvės kovų vietos, partizaninio pasipriešinimo istorija, o kai kur dalyviai įveikė net didesnius atstumus, nei planuota, pavyzdžiui, pajūryje nuo numatytų 8 iki 10 kilometrų.

    Dėmesys biologinei įvairovei

    Renginiuose akcentuota biologinė įvairovė ir miškų atsparumas, kuris tampa vis svarbesnis klimato kaitos kontekste. Telšių krašte pristatytas „Žvėrinčius“ su atnaujintu pažintiniu taku ir stovyklaviete, o Rokiškyje vyko kūrybinės dirbtuvės „Gamtos kūrėjai“, kur dalyviai iš miške rastų medžiagų kūrė simbolinius talismanus.

    Varėnos apylinkėse daug dėmesio skirta Dzūkijos žemyninių kopų buveinėms ir jų išsaugojimui, pabrėžiant, kad atviros smėlio buveinės kai kurioms rūšims yra kritiškai svarbios. Tauragės krašte lankytojai su specialistais aptarė sengirių vertę ir praktinius sprendimus, kaip derinti miškų naudojimą su gamtos apsauga.

    Vienu gausiausių renginių tapo Pašilių stumbryne surengtos stumbriukų vardynos, į kurias susirinko daugiau nei 220 žmonių. Šiemet birželį gimusiems stumbriukams vaikai išrinko vardus Gimė ir Gizmo, o lankytojai turėjo progą iš arti pamatyti bandą ir sužinoti daugiau apie šios rūšies apsaugą.

    Kur žmonės sužinojo daugiausia

    Edukacinėse programose lankytojai ne tik klausė pasakojimų, bet ir praktiškai susipažino su miškininkų darbu. Druskininkuose miško muziejuje „Girios aidas“ vyko užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, o Kazlų Rūdos miško muziejuje edukacijos derintos su pasivaikščiojimu miško taku.

    Nemenčinėje pristatyta miško gaisrų stebėsena, gesinimo darbai ir naudojama technika, o Dubravos bei Panevėžio medelynuose lankytojai sužinojo, kaip auginami sodmenys, ruošiamos sėklos ir kokį kelią turi nueiti sėkla iki naujo miško. Šalčininkų krašte surengtas orientavimosi žygis Petešos miške, kuriame žinios tikrintos užduotimis.

    Didžiausia šventė įvyko Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu. Juodkrantėje dalyviai leidosi į žygius, išbandė miško terapijos užsiėmimus, apžiūrėjo parodą „Gamtos vertybės miškininko akimis“, o „Miško akademijoje“ mokėsi atpažinti sėklas, pėdsakus ir plunksnas bei sužinojo, kaip nustatomas medžių amžius.

    Organizatoriai skaičiuoja, kad vien Neringoje apsilankė apie 3 500 žmonių, o visoje šalyje Miškininko dienos veiklos dar kartą priminė, jog miškas yra ir ekosistema, ir poilsio erdvė, ir visuomenei svarbus saugumo bei atsparumo išteklius. Pasak miškininkų, tokie susitikimai padeda geriau suprasti, kodėl miškų priežiūra apima ne tik medžių auginimą, bet ir rūšių apsaugą, prevenciją bei atsakingą lankymąsi.

  • „Energesman“ smūgis STT: prokuratūra liepė iš naujo narplioti Vilniaus atliekų krizę

    Vilniaus apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė papildomai patikslinti aplinkybes dėl Vilniaus regiono mišrių atliekų tvarkymo perėmimo. Vertinama, ar veikla galėjo būti vykdoma be privalomų leidimų ir ar sprendimai priimti teisėtai.

    Į prokuratūrą kreipėsi Vilniaus mišrių atliekų gamyklos operatorius „Energesman“. Bendrovė prašė įvertinti, ar atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančios įmonės ir su sprendimais susijusios institucijos galėjo pažeisti Baudžiamąjį kodeksą, kai atliekos tvarkomos neturint taršos leidimų, ir ar nebuvo piktnaudžiauta tarnyba.

    Skunde taip pat kelti klausimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovo bei kitų darbuotojų veiksmų, įskaitant įgaliojimų viršijimą ir galimai padarytą didelę žalą. Prokuratūra nurodė šiuos prašymus nagrinėti kartu, mat jie susiję tais pačiais įvykiais.

    „Surenkame vis daugiau duomenų, kurie rodo, kad mūsų atžvilgiu įvykdyta ciniška reiderystė, atliekų tvarkymas tikslingai perimtas, o gyventojams, aplinkai ir valstybei padaryta didelė žala“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    STT sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą buvo priėmusi Tarnybos vyresnioji specialistė, motyvuodama, kad nenustatyta nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tačiau prokuratūra, išnagrinėjusi „Energesman“ skundą, šį nutarimą panaikino, nurodydama, kad jis gali būti nepagrįstas ir priimtas skubotai, nepakankamai išsiaiškinus reikšmingas aplinkybes.

    Prokuratūra įpareigojo STT papildomai patikrinti ir tai, kaip buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimas. Teigiama, kad dokumentuose galėjo būti remtasi sprendimu, kuris buvo pasirašytas vėliau, nei į jį pradėta atsiremti, o tai kelia klausimų dėl procedūrų teisėtumo ir sprendimų chronologijos.

    „Vilniaus savivaldybė ir VAATC veiksmus koordinavo – VAATC savo dokumentuose citavo Vilniaus ESOC ir centro vadovo sprendimus, kurie dar oficialiai nebuvo priimti“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Atliekų tvarkymo sektorius Lietuvoje išlieka padidintos rizikos sritis dėl didelių viešųjų pinigų srautų, skubių sprendimų ekstremalių situacijų metu ir sudėtingų leidimų bei viešųjų pirkimų grandinių. Tokiose situacijose praktikoje itin svarbūs tampa taršos leidimai, veiklos tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas tarp operatorių, savivaldybių įmonių ir rangovų.

    Bylos kontekste minima ir tai, kad STT kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau buvo baigusi ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre. Tyrime fiksuotas mažiausiai 162 000 eurų kyšių perdavimas, kaltinimai pareikšti dviem buvusiems centro darbuotojams, o atskirame epizode vienam buvusiam darbuotojui skirta 101 650 eurų bauda.

    „Energesman“ tvirtina, kad iki galutinių teismų sprendimų atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys išlieka galiojančios. Bendrovė viešai skelbia, kad preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos valdymas yra perimtas.