CP v2

Blog

  • 11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    Devynios Europos Sąjungos valstybės kartu su Islandija ir Norvegija didina spaudimą Briuseliui dėl griežtesnių Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų. Šalys siekia, kad taisyklės būtų vienodos visoje Šengeno erdvėje, o spragos, leidžiančios keliauti atostogauti karo metu, būtų uždarytos.

    Iniciatyvą, artėjant vasaros kelionių sezonui, koordinuoja Švedija. Prie jos prisidėjo Čekija, Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Lenkija, o taip pat dvi Šengeno valstybės už ES ribų – Islandija ir Norvegija.

    Kodėl vizos vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Šalių pasirašytame laiške ES institucijoms teigiama, kad po Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą 2022 metais Europos Komisija pateikė gaires, kaip vertinti rusų prašymus dėl vizų. Tačiau praktikoje jos taikomos nevienodai, todėl, pasirašiusiųjų vertinimu, trūksta solidarumo ir nuoseklumo.

    Koalicija argumentuoja, kad skirtinga praktika sukuria nelygias sąlygas valstybėms narėms ir silpnina bendrą ES spaudimą Maskvai. Taip pat pabrėžiama saugumo dimensija, nes Šengeno erdvėje su viza įgijus teisę judėti tampa lengviau keliauti per kelias valstybes.

    „Noriu, kad nebeliktų apsipirkimo savaitgalių. Nenoriu prabangių kelionių į Europą, kol ukrainiečiai žūsta mūšio lauke“, – sakė Švedijos migracijos ir prieglobsčio ministras Johanas Forssellis.

    Kokius skaičius mini šalys?

    Laiške, remiantis Šengeno barometro duomenimis, nurodoma, kad 2023–2025 metais ES išduodamų vizų Rusijos piliečiams skaičius nuosekliai augo. Konkrečios valstybės įvardijamos kaip pavyzdžiai, rodantys, kad didžiosios šalys išlieka pagrindiniais vizų „vartais“.

    2025 metais daugiausia vizų Rusijos piliečiams išdavė Prancūzija – kiek mažiau nei 180 000. Antroje vietoje buvo Italija – kiek mažiau nei 160 000, o trečioje Ispanija – kiek mažiau nei 100 000.

    Kritikai pabrėžia, kad didesni skaičiai gali atspindėti ne politinį pasirinkimą, o paprastą faktą, jog didžiosios šalys priima daugiau prašymų ir turi didesnius konsulinius pajėgumus. Taip pat akcentuojama, kad už karą atsakingi asmenys ir taip yra taikinys sankcijoms, todėl vien turistinių vizų ribojimas nebūtinai yra tiksliausias instrumentas.

    Ką siūloma keisti ir kas toliau?

    Vienuolika šalių ragina ES institucijas siūlyti naujus, teisiškai privalomus vizų ribojimus, stiprinti dabartinių gairių įgyvendinimo stebėseną ir reguliariai teikti suvestinę statistiką. Taip pat siūloma kurti mechanizmą, kuris padėtų nustatyti buvusius Rusijos kovotojus, galinčius kelti riziką saugumui.

    Klausimas aptartas ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, tačiau jis nebuvo oficialiai įtrauktas į darbotvarkę ir sprendimų nepriimta. Vis dėlto koalicija siekia, kad Europos Komisija ir valstybės narės grįžtų prie platesnių diskusijų, kaip suvienodinti praktiką visoje Šengeno erdvėje.

  • Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Kas žinoma apie incidentą

    Pietų Libane, netoli Marjayouno, apšaudant Jungtinių Tautų taikdarių bazę žuvo UNIFIL misijos karys, dar du taikdariai buvo sužeisti. Jungtinės Tautos pranešė, kad sužeistieji gydomi UNIFIL medicinos punkte ir jų būklė stebima.

    UNIFIL nurodė, kad žuvęs taikdarys buvo Serbijos pilietis. Pasak misijos, po apšaudymo jam buvo suteikta skubi pagalba, vėliau jis sraigtasparniu išgabentas į Beiruto ligoninę, kur nuo patirtų sužalojimų mirė.

    „Tyčiniai išpuoliai prieš taikdarius yra šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir gali būti laikomi karo nusikaltimais“, – teigiama UNIFIL pareiškime.

    Misija pranešė pradėjusi tyrimą ir kol kas nepateikė galutinės versijos, iš kur buvo šaudoma. UNIFIL taip pat pabrėžė fiksuojanti augantį sviedinių trajektorijų ir smūgių skaičių Pietų Libane bei paragino kuo greičiau stabdyti smurtą.

    Kontekstas: įtampa pasienyje ir paliaubų klausimas

    Incidentas įvyko didėjant susišaudymų ir smūgių intensyvumui Izraelio ir Libano pasienyje, kur aktyvūs „Hezbollah“ kovotojai ir Izraelio kariuomenė. UNIFIL vertinimu, pastaraisiais mėnesiais panašių atakų daugėjo, o dalis jų baigėsi žūtimis.

    UNIFIL pareiškime pabrėžiama, kad dabartiniai susirėmimai vyksta sudėtingoje saugumo aplinkoje, kurioje veikia ir ginkluotos grupuotės, nepriklausančios Libano kariuomenei. Tai didina riziką, kad apšaudymai taps neprognozuojami, o taikdarių bazės atsidurs ugnies zonoje.

    Tuo pat metu buvo pranešta apie sąlyginį Izraelio ir Libano susitarimą dėl paliaubų po derybų JAV, tačiau „Hezbollah“ plane nedalyvavo ir jį atmetė. Po šių pareiškimų Izraelis tęsė smūgius Pietų Libane, o tai mažina galimybes greitai stabilizuoti padėtį.

    Kas yra UNIFIL ir kodėl tai svarbu

    UNIFIL misija sukurta 1978 metais, jos tikslas buvo prižiūrėti Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Pietų Libano ir padėti užtikrinti stabilumą pasienyje. Šiandien taikdariai veikia palei vadinamąją Mėlynąją liniją, maždaug 120 kilometrų demarkacijos ruožą, kuris ilgą laiką laikomas buferine zona tarp Libano ir Izraelio.

    Pagal UNIFIL pateikiamus duomenis, misijoje tarnauja apie 7 500 taikdarių iš beveik 50 valstybių, tarp jų yra ir Serbijos karių. Pastaruoju metu UNIFIL patyrė reikšmingų netekčių, o tai atnaujino diskusijas dėl misijos saugumo, mandato ir ateities.

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra pabrėžęs, kad taikdarių buvimas Libane gali išlikti reikalingas ir pasibaigus dabartiniam mandatui. Vis dėlto tokios idėjos, kaip skelbiama tarptautinėje erdvėje, gali sulaukti pasipriešinimo iš kai kurių šalių, kurios ragina peržiūrėti misijos apimtį ar net ją nutraukti.

    UNIFIL tyrimui tęsiantis, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas tiksliai apšaudė bazę, ar tai buvo tyčinis taikdarių taikinimas ir kokių priemonių bus imtasi taikdarių apsaugai sustiprinti. Nuo šių atsakymų priklausys ne tik misijos operaciniai sprendimai, bet ir platesnė tarptautinės bendruomenės laikysena dėl saugumo pasienyje.

  • Elektrėnuose kviečia į nemokamą civilinės saugos ekskursiją: ką pamatysite ir ko išmoksite

    Elektrėnų savivaldybėje birželio 13 dieną 10 valandą gyventojai kviečiami į nemokamą, maždaug 2 valandų trukmės ekskursiją civilinės saugos pasirengimo tema. Organizatoriai žada aplankyti kelis su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms susijusius objektus ir praktiškai paaiškinti, kaip veikia vietos saugumo infrastruktūra.

    Ekskursijos pradžia numatyta Rungos gatvėje 22, Elektrėnuose, kur įsikūręs humanitarinis punktas. Dalyvavimas nemokamas, pažymėjimai neišduodami, o registracija vykdoma iš anksto per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus registracijos formą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokios edukacijos tikslas – ne teorija dėl teorijos, o aiškus veiksmų planas, kuris praverčia netikėtais atvejais. Pagrindinė žinutė paprasta: ramybė kyla iš pasiruošimo, o pasiruošimas prasideda nuo supratimo, kas yra realios grėsmės ir kaip į jas reaguoti.

    Ekskursijos metu ketinama aptarti, kaip atpažinti pavojų ir pasirinkti tinkamą reakciją, taip pat kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai. Bus paaiškinta, kaip šie objektai ženklinami ir ką gyventojui reiškia skirtingi ženklai bei nurodymai.

    Numatoma kalbėti ir apie tai, kokie gali būti pavojų tipai, ką daryti išgirdus sirenas bei kaip susidaryti šeimos planą pagal penkių žingsnių programą. Taip pat bus aptartas išvykimo krepšys: kokie daiktai jame svarbiausi ir kodėl verta jį paruošti dar iki krizės, o ne jai prasidėjus.

    Viena iš ankstesnių dalyvių, Sandra, pabrėžia, kad tokios veiklos padeda susisteminti žinias ir įvertinti savo pasirengimo lygį.

    „Supratau, kaip svarbu ne tik žinoti teorinius veiksmus, bet ir praktiškai pasiruošti įvairiems netikėtiems atvejams. Ypač vertinga buvo išgirsti konkrečius patarimus, kaip elgtis krizinių situacijų metu ir kokių priemonių reikėtų turėti namuose“, – sakė Sandra.

    Ekskursija skirta Elektrėnų savivaldybės gyventojams, tačiau jos tema aktuali ir platesnei auditorijai, nes civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų darbu, bet ir su kiekvieno žmogaus kasdieniais sprendimais. Organizatoriai primena, kad net paprasti žingsniai, tokie kaip susitarimai šeimoje, kontaktų planas ar paruoštas būtiniausių daiktų krepšys, gali sutaupyti brangaus laiko.

  • Elektrėnuose birželio 11 dieną – gyvos ESO konsultacijos: ką svarbu žinoti apie elektrą ir dujas

    Birželio 11 dieną Elektrėnuose vyks gyvos konsultacijos, skirtos gyventojams ir verslui, turintiems klausimų dėl elektros ir dujų tinklų. Susitikime dalyvaus ESO specialistai, kurie konsultuos dėl dažniausiai pasitaikančių situacijų nuo prijungimo iki sutrikimų registravimo.

    Konsultacijų metu bus galima aiškiau suprasti, kaip vyksta elektros ar dujų įvedimas ir objekto prijungimas prie tinklų, kokie dokumentai reikalingi ir nuo ko priklauso terminai. Tokie klausimai ypač aktualūs planuojant statybas, renovaciją ar pradedant veiklą naujose patalpose.

    Taip pat bus aptariamas skaitiklių keitimas ir išmanieji sprendimai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau diegiami tiek buitiniams, tiek verslo klientams. Praktikoje tai dažnai reiškia patogesnį apskaitos administravimą, greitesnį duomenų perdavimą ir aiškesnę informaciją apie suvartojimą.

    ESO konsultantai atsakys ir į klausimus dėl galios keitimo, paraiškų teikimo bei kitų paslaugų, kurios paprastai kelia neaiškumų dėl procedūrų ir reikalavimų. Gyvose konsultacijose patogu iš karto pasitikslinti, kokie žingsniai reikalingi konkrečiam atvejui, ir išvengti klaidų pildant dokumentus.

    Gyventojams aktuali tema išlieka ir sutrikimų registravimas bei situacijos, kai kyla klausimų dėl apskaitos ar tinklo darbų. Konsultacijų metu bus galima pasitarti, kaip teisingai pateikti informaciją apie gedimą, ką verta žinoti apie planinius darbus ir kur kreiptis skirtingais atvejais.

    Kada ir kur vyks konsultacijos?

    Gyvos ESO konsultacijos vyks Elektrėnų savivaldybės patalpose, Rungos gatvėje 5. Numatyta, kad specialistai klientus priims nuo 10:00 iki 15:00.

    Išankstinė registracija rekomenduojama patogesniam aptarnavimui, tačiau nėra privaloma, o atvykę gyventojai ir verslo atstovai bus priimami gyva eile. Atvykstant prašoma turėti asmens dokumentą, kad konsultacija vyktų sklandžiau ir greičiau.

  • Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Pirmas kritimas po atsigavimo

    Europos oro uostuose 2026 metų balandį keleivių srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 0,7 proc. Tai pirmas metinis kritimas nuo tada, kai rinka po Covid-19 pandemijos buvo įžengusi į spartaus atsigavimo etapą.

    Šiuos duomenis pateikė Europos oro uostų asociacija ACI EUROPE. Nors pokytis nedidelis, organizacija jį vadina svarbiu lūžio tašku, rodančiu, kad augimas vis dažniau susiduria su išoriniais sukrėtimais.

    Kodėl žmonės skraido mažiau?

    ACI EUROPE balandžio rezultatą sieja su kelių veiksnių kombinacija: įtampa ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dalies Velykų atostogų persikėlimas į kovą ir plataus masto streikai, ypač smarkiai paveikę Vokietijos aviacijos rinką.

    Skrydžių paklausai svarbus ir maršrutų tinklas: didžiausi oro uostai yra labiausiai susieti su tolimaisiais maršrutais bei tranzitu, todėl jautriau reaguoja į geopolitiką, vežėjų tvarkaraščių korekcijas ir sienų kontrolės pokyčius.

    „Nors jau matėme keleivių augimo normalizaciją po stipraus postpandeminio šuolio, geopolitinis nestabilumas dabar dar labiau spaudžia augimą“, – sakė ACI EUROPE generalinis direktorius Olivier Jankovec.

    Kas kilo, o kas smuko?

    Skirtingų šalių rezultatai išsiskyrė. Tarp geriausiai pasirodžiusių ES ir partnerių rinkų minimi Slovakijos oro uostai, kuriuose fiksuotas itin didelis metinis šuolis, taip pat augimas Slovėnijoje, Estijoje, Maltoje ir Lenkijoje.

    Iš didžiųjų rinkų geriausiai laikėsi Ispanija ir Italija, o Vokietija patyrė vieną ryškiausių smukimų. Keleivių apimtys traukėsi ir Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje, o didesni kritimai fiksuoti Kipre ir Islandijoje.

    Segmentų pjūvyje labiausiai nukentėjo didžiausi, vadinamieji mega ir didieji oro uostai, nes juose koncentruojasi didžioji dalis Europos jungčių su Artimųjų Rytų kryptimis. Tuo metu vidutiniai ir mažesni oro uostai, kurių maršrutai dažniau apsiriboja Europa, išliko atsparesni.

    EES sistema kelia nerimą

    ACI EUROPE atkreipia dėmesį, kad keleivių patirtį artimiausiais mėnesiais gali apsunkinti ir su Šengeno erdvės atvykimo ir išvykimo sistema susiję sienų kontrolės procesai. Organizacijos vertinimu, net ir esant stabiliai paklausai, operaciniai trikdžiai pasienyje gali tiesiogiai mažinti kelionių patrauklumą ir didinti vėlavimų riziką.

    Pasak Olivier Jankovec, didžiausias artimiausias iššūkis yra užtikrinti lankstumą, kad esant būtinybei būtų galima sumažinti sistemos sukeliamą spaudimą oro uostams ir keleiviams. Jei sprendimų nebus, sutrikimų mastas, jo teigimu, gali didėti.

    „Gera žinia ta, kad bendra paklausa išlieka stipri, o oro linijų pajėgumų korekcijos kol kas ribotos“, – sakė Olivier Jankovec.

  • Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų savivaldybės taryba patvirtino Druskininkų aerodromo infrastruktūros vystymo koncepciją, kuri apibrėžia ilgalaikę beveik 47 hektarų teritorijos viziją. Dokumentas sudaro pagrindą nuosekliam aerodromo atnaujinimui ir platesniam jo pritaikymui ne vien aviacijai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad aerodromas laikomas unikalia erdve kurorto centre, galinčia aptarnauti mažąją aviaciją ir aviaturizmą. Kartu siekiama, kad teritorija veiktų visus metus ir nebūtų naudojama tik fragmentiškai.

    „Druskininkų aerodromas – unikali vieta pačiame kurorto centre. Tai patraukli erdvė mažajai aviacijai, aviaturizmui, sportui, mokymams, renginiams, aktyviam laisvalaikiui ir norime, kad ji būtų naudojama ne fragmentiškai, o visapusiai ir taptų moderniu daugiafunkciu turizmo ir pramogų kompleksu“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Pasak savivaldybės, aerodromas neplanuojamas kaip didelis oro uostas, orientuotas į nuolatinius keleivinių lėktuvų skrydžius. Akcentuojama, kad prioritetas teikiamas mažajai aviacijai, mokymams, sporto ir rekreacijos veikloms bei renginių infrastruktūrai.

    Patvirtintoje koncepcijoje numatyta plėtoti devynias funkcines zonas: nuo aviacijos ir orlaivių aptarnavimo infrastruktūros iki sporto, rekreacijos, kultūros renginių, mokymų, turizmo, komercinių paslaugų ir bendruomenei skirtų erdvių. Tokia struktūra savivaldybei leidžia planuoti teritorijos vystymą etapais, derinant skirtingus naudojimo scenarijus.

    Koncepcija įvardijama kaip strateginis dokumentas, nustatantis pagrindines teritorijos vystymo kryptis ir rėmus tolimesniems sprendimams. Praktikoje tai reiškia, kad tolesni projektai gali būti detalizuojami per atskirus techninius sprendinius, investicinius pasiūlymus ir teritorijų planavimo procedūras.

    Savivaldybė taip pat teigia, kad Druskininkų aerodromo įveiklinimo galimybėmis domisi investuotojai, svarstantys įvairius projektus. Lūkesčiai siejami su didesniais turistų srautais, papildomomis paslaugomis kurorte ir platesniu Pietų Lietuvos regiono patrauklumu.

  • Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų savivaldybės mokyklų antrokai mokslo metus šiemet užbaigė kitaip nei įprasta – Druskininkų Snow Arenoje jiems įteikti kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto programos baigimo pažymėjimai. Programa visus mokslo metus suteikė galimybę vaikams reguliariai ir nemokamai mokytis žiemos sporto pagrindų.

    Užsiėmimų metu mokiniai susipažino su kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto technika, mokėsi saugaus elgesio trasose, lavino koordinaciją ir ištvermę. Tokios ankstyvos praktinės pamokos, specialistų teigimu, padeda vaikams ugdyti judėjimo įgūdžius ir formuoja įprotį rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Metų pabaiga trasoje

    Programos kulminacija tapo varžybos, kuriose antrokai galėjo pademonstruoti per mokslo metus įgytus gebėjimus. Renginys buvo skirtas ne tik rezultatams, bet ir motyvacijai: vaikams tai tapo proga patirti varžybinę atmosferą ir išmokti susikaupimo bei taisyklių laikymosi.

    Mokinius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Naruckienė ir Druskininkų sporto centro direktorius Gintaras Šikšnys. Jie pabrėžė, kad tokios iniciatyvos kuria ilgalaikę naudą bendruomenei, nes vaikai anksčiau atranda sportą ir drąsiau išbando naujas veiklas.

    „Džiaugiuosi matydama tiek daug aktyvių, smalsių ir sportiškų vaikų. Ne kiekvienas Lietuvos antrokas turi galimybę dar mokykloje išmokti slidinėti ar važiuoti snieglente, o Druskininkuose tai jau tapo gražia tradicija“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown.

    Šventinę nuotaiką sustiprino ir Druskininkų Snow Arenos staigmena – visų mokyklų mokiniai buvo pavaišinti tortu. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie simboliniai akcentai vaikams tampa papildomu paskatinimu ir kuria pozityvią patirtį, kuri dažnai lemia norą sportuoti ir ateityje.

    Geriausiai pasirodę dalyviai

    Kalnų slidinėjimo varžybose geriausiai pasirodė Sofija Drozdova, Alicija Levkovič ir Darija Jaskevičiūtė mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Vaškevičius, Lukas Bakanauskas ir Matas Kulbokas. Varžybų formatas leido vaikams išbandyti tiek greitį, tiek trasos įveikimo tikslumą.

    Snieglenčių sporto varžybose prizines vietas iškovojo Fadetė Rapnikaitė, Barbora Karpijūtė ir Marija Melnikova mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Leminskas, Ihor Kozak ir Paul Memphis Jessen. Pasak trenerių, ši sporto šaka vaikams ypač patraukli dėl dinamiškumo, tačiau svarbiausia joje išlieka saugumas ir taisyklinga technika.

    Druskininkuose nemokamos moksleivių pamokos, skirtos supažindinti su žiemos sportu, pradėtos 2014 metais rugsėjį. Savivaldybė tikisi, kad programa ir toliau išliks tęstinė, o augantis vaikų įsitraukimas taps impulsu plėsti sporto ugdymo galimybes bei stiprinti fizinio aktyvumo kultūrą.

  • Pasėlių ir gyvulių deklaravimas artėja prie pabaigos: iki birželio 12 dienos liko savaitė

    Pasėlių ir gyvulių deklaravimas artėja prie pabaigos: iki birželio 12 dienos liko savaitė

    Žemdirbiai raginami neatidėlioti ir kuo greičiau deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius, kitus plotus bei laikomus gyvulius. Savivaldybės ir žemės ūkio specialistai primena, kad iki pagrindinio termino pabaigos liko maždaug savaitė.

    Pateikiami duomenys rodo, kad 2025 metais žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius deklaravo 1 806 pareiškėjai. Iki 2026 metų birželio 3 dienos paraiškas jau buvo pateikę 1 155 žemdirbiai, todėl daliai ūkių dar svarbu spėti susitvarkyti dokumentus laiku.

    Iki kada galima pateikti paraiškas?

    Deklaruoti be sankcijų galima iki 2026 metų birželio 12 dienos. Tai yra pagrindinis terminas, po kurio paraiškos vis dar priimamos, tačiau jau taikomos finansinės pasekmės.

    Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki 2026 metų birželio 22 dienos. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma mažinama 1 proc., o savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena.

    Kaip pasiruošti, kad nepritrūktų laiko?

    Specialistai pataria dėl pasėlių deklaravimo vizito ar konsultacijos registruotis iš anksto, ypač artėjant termino pabaigai, kai įprastai išauga srautai. Laiku sutvarkyti duomenys sumažina riziką padaryti klaidų, kurios vėliau gali kainuoti korekcijas ar užtrukti tikslinant paraišką.

    Paraišką taip pat galima pateikti nuotoliniu būdu, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos per Elektroninius valdžios vartus. Šis būdas patogus tiems, kurie turi reikiamas prisijungimo priemones ir nori deklaravimą atlikti savarankiškai.

    Jei kyla klausimų dėl laukų duomenų, pasėlių kodų, laikomų gyvulių suvedimo ar kitų deklaravimo niuansų, rekomenduojama kreiptis į seniūnijų ar savivaldybės žemės ūkio skyriaus darbuotojus. Konsultacija prieš pateikiant paraišką dažnai padeda išvengti vėlesnių tikslinimų ir galimų išmokų mažinimų.

  • Birštonas sugriežtina apleistų sklypų kontrolę: patikrinimai vyks du kartus per mėnesį

    Birštono savivaldybė praneša artimiausiu metu stiprinanti apleistų sklypų kontrolę. Savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai du kartus per mėnesį vykdys teritorijų patikrinimus, kurių metu vertins žemės sklypų ir jų aplinkos priežiūros būklę.

    Gyventojų prašoma iki patikrinimų pasirūpinti jiems priklausančių sklypų sutvarkymu. Savivaldybė akcentuoja pagrindinius darbus: nušienauti žolę, pašalinti piktžoles, surinkti šiukšles, išvežti statybines atliekas ir kitus teritorijos teršalus.

    Kas privalo tvarkyti teritoriją?

    Savivaldybė primena, kad sklypai turi būti prižiūrimi vadovaujantis Birštono savivaldybės švaros ir tvarkos taisyklėmis. Jose numatyta, kad asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaryti sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.

    Taip pat pabrėžiama, kad tvarkos pareiga taikoma ne tik sklypams, bet ir želdiniams, statiniams bei visai priklausančiai teritorijai. Jei sklypas ar statinys priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, atsakomybė tenka visiems pagal valdomą dalį.

    Ką svarbu žinoti sklypų savininkams?

    Birštono savivaldybė atkreipia dėmesį ir į tuos atvejus, kai sklypas skirtas gyvenamajam namui ar kitokios paskirties statiniui, tačiau statybos darbai dar nepradėti. Tokiais atvejais sklypo savininkas ar valdytojas vis tiek privalo užtikrinti teritorijos priežiūrą, kad ji netaptų apleista.

    Pasak savivaldybės, apleistos teritorijos dažniausiai kelia kelias problemas vienu metu: blogina gyvenamosios aplinkos estetiką, skatina piktžolių plitimą į kaimyninius sklypus, gali tapti šiukšlių ar statybinių atliekų kaupimo vietomis. Tvarkinga aplinka, anot savivaldybės, tiesiogiai prisideda prie bendros miesto ir kurorto įvaizdžio kokybės.

    Kokios pasekmės gresia už nepriežiūrą?

    Savivaldybė įspėja, kad nustačius netvarkomus ar apleistus sklypus gali būti taikomos teisės aktuose numatytos administracinės priemonės. Konkrečios priemonės priklauso nuo pažeidimo aplinkybių ir galiojančių teisės aktų, tačiau gyventojai raginami nelaukti patikrinimų ir susitvarkyti iš anksto.

    Birštono savivaldybė dėkoja gyventojams už supratingumą ir bendradarbiavimą siekiant tvarkingos ir prižiūrėtos gyvenamosios aplinkos.

    Birštono savivaldybės informacija

  • Biržų savivaldybė pristato 2025 metų veiklos ataskaitą: kur ir kada gyventojai kviečiami diskusijai

    Biržų savivaldybė pristato 2025 metų veiklos ataskaitą: kur ir kada gyventojai kviečiami diskusijai

    Biržų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į 2025 metų veiklos ataskaitos pristatymą ir viešas diskusijas apie svarbiausius rajono klausimus. Susitikimų metu gyventojai galės išgirsti apie nuveiktus darbus ir užduoti rūpimus klausimus.

    Susitikimus inicijuoja Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, pabrėždamas gyvo dialogo svarbą. Tokie pristatymai paprastai apima biudžeto vykdymą, projektų eigą, viešųjų paslaugų pokyčius ir planuojamus darbus.

    Su 2025 metų metinių ataskaitų rinkiniu galima susipažinti Biržų rajono savivaldybės administracijoje Vytauto gatvėje 38, Biržuose, trečiame aukšte, 305 kabinete, taip pat kiekvienoje seniūnijoje. Gyventojams tai galimybė iš anksto įvertinti informaciją ir į susitikimus ateiti pasiruošus konkrečius klausimus.

    Klausimus merui gyventojai gali pateikti ir iš anksto elektroniniu paštu meras@birzai.lt. Savivaldybė ragina formuluoti temas aiškiai, kad susitikimų metu būtų galima pateikti tikslesnius atsakymus ir, jei reikia, įtraukti atsakingus specialistus.

    Jeigu keistųsi susitikimų vieta ar laikas, savivaldybė žada informuoti savo tinklalapyje ir seniūnijų skelbimų lentose. Taip pat primenama, kad susitikimuose bus filmuojama ir fotografuojama, o vaizdo įrašai ir nuotraukos gali būti naudojami informacijos viešinimui.

    Savivaldybė kviečia gyventojus aktyviai dalyvauti, nes viešas ataskaitos pristatymas yra viena iš galimybių tiesiogiai įvardyti problemas ir pasiūlyti sprendimus. Tokie susitikimai dažnai padeda geriau suderinti bendruomenės lūkesčius su savivaldos prioritetais ir planuojais darbais.