CP v2

Blog

  • JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    San Fransisko įlankos regione JAV bręsta sprendimas, kuris gali tapti precedentu visai šaliai: vietos oro kokybės priežiūros institucija svarsto faktiškai uždrausti naujų dujinių vandens šildytuvų pardavimą. Galutinis balsavimas numatomas spalio mėnesį, o diskusijų ašis sukasi tarp visuomenės sveikatos argumentų ir gyventojams tenkančių išlaidų.

    Už draudimą pasisakantys ekspertai pabrėžia, kad dujiniai buitiniai įrenginiai išskiria azoto oksidus, kurie prisideda prie smogo ir didina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Regiono vertinimu, tarša iš krosnių ir vandens šildytuvų kasmet siejama su iki 85 priešlaikinėmis mirtimis, o sveikatos sistemos ir visuomenės kaštai gali siekti iki 823 000 000 eurų per metus.

    Ką numato siūlomos datos

    San Fransisko įlankos oro kokybės valdymo apygarda dar 2023 metais patvirtino nulinės taršos ribas namų šildymo sistemoms ir vandens šildytuvams. Pagal dabar svarstomą formuluotę, naujų dujinių vandens šildytuvų prekyba būtų ribojama nuo 2027 metų sausio, o krosnims analogiški reikalavimai įsigaliotų nuo 2029 metų.

    Vis dėlto institucijos specialistai siūlo kompromisą: įsigaliojimą nukelti devyniais mėnesiais ir pradžią perkelti į 2027 metų spalį. Šis pokytis pristatomas kaip būdas suteikti daugiau laiko pasiruošti tiek gyventojams, tiek rangovams ir įrangos tiekėjams.

    Brangiausia dalis – įrengimas

    Didžiausią pasipriešinimą kelia kaina: šilumos siurblio tipo vandens šildytuvo įrengimas vidutiniškai kainuoja apie 6 500 eurų, tai yra maždaug dukart daugiau nei įprastos dujinės įrangos pasirinkimas. Nors vietos ir valstijos subsidijos gali sumažinti skirtumą, jų pasiekiamumas, anot kritikų, skiriasi priklausomai nuo pajamų, informuotumo ir administracinių barjerų.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad daliai būstų prireiktų elektros įvado ar skydelio modernizavimo. Tokie darbai gali kainuoti nuo maždaug 1 900 iki 28 000 eurų, todėl dalis regiono politikų ragina arba atidėti reikalavimų taikymą, arba remtis savanorišku perėjimu.

    „Man atrodo, kad dabar tam netinkamas metas. Kokia šiandien pagrindinė žmonių tema? Įperkamumas“, – sakė Alamedos apygardos prižiūrėtojas Davidas Haubertas.

    Išimtys: kas galėtų nesilaikyti

    Kad sprendimas būtų įgyvendinamas realybėje, siūloma numatyti vienkartines išimtis tiems, kam įrengti šilumos siurblio vandens šildytuvą yra nepraktiška arba pernelyg brangu. Į išimčių grupę patektų mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, taip pat būstai, kuriuose trūksta vietos ar yra elektros infrastruktūros apribojimų.

    Šilumos siurblio vandens šildytuvams dažnai reikia pakankamai oro tūrio ir erdvės, todėl kai kuriuose pastatuose įrengimas tampa technologiškai sudėtingas. Pagal aptariamą modelį, išimtį gavę gyventojai galėtų įsirengti dujinį įrenginį ir naudoti jį visą jo eksploatacijos laiką, o institucija skaičiuoja, kad išimtys galėtų apimti iki 38 proc. vandens šildytuvų keitimų.

    „Jeigu reikia griauti sieną, gausite išimtį. Jeigu reikia modernizuoti elektros skydelį, gausite išimtį“, – sakė institucijos politikos skyriaus vadovo pavaduotojas Gregas Nuddas.

    Ginčas dėl įperkamumo ir sveikatos

    Taisyklės šalininkai pabrėžia, kad įperkamumas nėra tik įrangos sąskaita, nes taršos poveikis sveikatai taip pat turi kainą. Anot valdybos pirmininkės Lynda Hopkins, mažesnes pajamas gaunančios bendruomenės dažniau patiria astmos, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų naštą, kuri virsta praleistomis darbo dienomis ir didesnėmis išlaidomis gydymui.

    „Kai kalbame apie įperkamumą, pakalbėkime ir apie astmos įperkamumą“, – sakė Lynda Hopkins.

    Net ir su išimtimis didžioji dalis būstų vis tiek patektų į naujų reikalavimų lauką, todėl institucija tikisi reikšmingai sumažinti azoto oksidų emisijas. Galutinis sprendimas taps svarbiu signalu kitoms valstijoms, kurios svarsto panašias priemones, o Bay Area modelis gali būti vertinamas ir kaip pavyzdys, ir kaip įspėjimas, kaip suderinti klimato, sveikatos ir socialinio teisingumo tikslus.

    Diskusijas šiek tiek keičia ir technologijų raida: kai taisyklės buvo rengiamos, rinkoje dar nebuvo 120 voltų šilumos siurblio vandens šildytuvų, o dabar jau siūlomi modeliai, kuriuos galima jungti į įprastą buitinį lizdą. Tai kai kuriems namų ūkiams gali sumažinti įrengimo sudėtingumą, tačiau sprendžiant dėl draudimo esmė išlieka ta pati: kiek greitai ir kokia kaina realu atsisakyti dujų buityje.

  • Šveicarijoje po bėgiais paklojo saulės modulius: traukiniai jau važiuoja, testas truks 3 metus

    Šveicarijoje po bėgiais paklojo saulės modulius: traukiniai jau važiuoja, testas truks 3 metus

    Vakarų Šveicarijoje pradėtas neįprastas eksperimentas: veikiančioje geležinkelio linijoje tarp bėgių įrengti saulės moduliai, per kuriuos kasdien pravažiuoja traukiniai. Bandomasis ruožas įrengtas netoli Buttes kaimo, o tikslas paprastas ir ambicingas – patikrinti, ar tokia įranga atlaikys nuolatinį svorį, vibracijas ir geležinkelio eksploatacijos apkrovas.

    100 metrų atkarpoje sumontuoti 48 fotovoltiniai moduliai, kurie įleisti lygiai su pagrindu, kad riedmenys galėtų pravažiuoti nemažindami greičio. Sistema pradėjo veikti 2025 metų balandžio 24 dieną, o bendra jos galia siekia 18 kilovatų – tai nedidelis kiekis, bet šiam projektui svarbiausia ne rekordai, o patvarumas realiomis sąlygomis.

    Projektas įgyvendintas Nešatelio kantone, regioninės geležinkelių bendrovės TransN valdomoje 221 linijoje. Skaičiuojama, kad per metus tokia sistema galėtų pagaminti apie 16 000 kilovatvalandžių elektros, tačiau bandomajame etape tai labiau orientyras, o ne pagrindinis sėkmės kriterijus.

    Ar bėgiai gali tapti elektrine?

    Tokios idėjos patrauklumas aiškus: geležinkelio koridoriai yra ilgi, jau suformuoti infrastruktūrai, o daugelyje šalių jų plėtra susiduria su mažiau žemės naudojimo konfliktų nei dideli saulės parkai. Projekto vystytojai „Sun-Ways“ teigia, kad teoriškai pritaikius sprendimą visame šalies tinkle būtų galima reikšmingai padidinti elektros gamybą, nors realybėje tai ribotų tuneliai, šešėliai, sniegas ir sudėtingi mazgai.

    Vis dėlto geležinkelis saulės moduliams yra ypač atšiauri aplinka. Modulius veikia nuolatinės vibracijos, dulkės, smulkios metalo dalelės nuo stabdymo, oro slėgio bangos pravažiuojant traukiniams, be to, dėl beveik plokščios padėties energijos gamyba gali būti mažiau efektyvi nei ant stogų ar optimaliu kampu įrengtose konstrukcijose.

    Reguliuotojų klausimai ir techniniai sprendimai

    Šveicarijos Federalinis transporto biuras 2023 metais projektui buvo uždegęs raudoną šviesą, akcentuodamas saugos ir priežiūros rizikas. Tarp dažniausiai minimų problemų – mikroįtrūkimai, gaisro rizika, atspindžiai, galintys blaškyti mašinistus, taip pat klausimas, kaip tokią sistemą prižiūrėti nepakenkiant eismo patikimumui.

    „Sun-Ways“ teigimu, vienas esminių reikalavimų buvo nuimamumas, nes bėgiai yra kritinė infrastruktūra, kurią būtina greitai patikrinti ir remontuoti. Sprendimas numato, kad techninės priežiūros komandos galėtų atjungti modulius, atlikti darbus ir vėl juos sumontuoti, išvengiant ilgalaikių apribojimų linijai.

    Diegimui naudojama speciali įranga, sukurta kartu su Šveicarijos bėgių priežiūros bendrove „Scheuchzer“. Modulius planuojama kloti iš anksto surinktose, maždaug metro pločio sekcijose, o pats procesas lyginamas su kilimo tiesimu – tai turėtų sutrumpinti montavimo laiką ir sumažinti darbo langų poreikį geležinkelio grafike.

    Siekiant atsakyti į reguliuotojų pastabas, projekte numatytos papildomos priemonės: atspindžius mažinančios dangos, tvirtesnės medžiagos bei jutikliai, kurie leistų stebėti modulių būklę ir laiku pastebėti pažeidimus. Taip pat svarstomos praktinės švaros palaikymo idėjos, pavyzdžiui, valymo elementai, integruojami į pravažiuojančių traukinių įrangą.

    Ką parodys trejų metų bandymas?

    Bandomasis etapas planuojamas iki 2028 metų balandžio, o per šį laiką bus vertinami atspindžiai, purvo kaupimasis, suderinamumas su bėgių priežiūra, reali gamyba ir svarbiausia – ar modulių konstrukcija išliks nepažeista intensyvaus eismo sąlygomis. Tai leis suprasti, ar technologija tinkama platesniam taikymui, ar liks tik nišiniu eksperimentu.

    Rezultatais domisi ir už Šveicarijos ribų. Prancūzijos geležinkelių ekosistemoje projektas stebimas kaip potencialus dvigubo panaudojimo infrastruktūros pavyzdys, o sprendimas galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei bandymas patvirtintų saugą ir ekonomiškai pagrįstą priežiūrą.

    Kol kas svarbiausias faktas yra tas, kad sistema jau veikia realioje linijoje: po perprojektavimo ir papildomų vertinimų traukiniai važiuoja virš saulės modulių, o bandymo duomenys turėtų atsakyti į klausimą, ar geležinkelio bėgiai gali tapti patikima vieta elektros gamybai, neaukodami saugos.

  • Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės tradiciškai siejamos su elektros gamyba, tačiau energetikos ir skaitmenizacijos sankirtoje atsiranda nauja idėja: jų bokštai ir infrastruktūra gali tapti dalimi plūduriuojančių duomenų centrų. Tokie projektai siūlomi kaip būdas sparčiai augančiai DI skaičiavimo paklausai užtikrinti energiją ir aušinimą.

    DI sistemoms mokyti ir valdyti reikalingi duomenų centrai vartoja vis daugiau elektros, o didelė dalis energijos paverčiama šiluma. Dėl to didėja spaudimas rasti sprendimų, kurie vienu metu spręstų elektros tiekimo, tinklų pralaidumo ir aušinimo vandeniu klausimus.

    Duomenų centrų augimas keičia energetiką

    Pagrindinis iššūkis – ne vien pagaminti elektrą, bet ją patikimai pristatyti ten, kur stovi serveriai, ir išspręsti šilumos šalinimą. Sausumoje tai dažnai reiškia brangią tinklų plėtrą, konkurenciją dėl žemės sklypų ir sudėtingas derybas dėl prisijungimo sąlygų.

    Todėl vis dažniau svarstoma logika energiją gaminti kuo arčiau vartotojo. Jei skaičiavimo infrastruktūra būtų perkelta į jūrą šalia jėgainių, dalį tinklo apkrovos būtų galima sumažinti, o aušinimui pasitelkti aplinkinį jūros vandenį.

    Plūduriuojantis modelis: vėjas, baterijos ir serveriai

    Vienas iš viešai aptariamų scenarijų – plūduriuojantis jūrinis duomenų centras, integruotas su didelės galios vėjo turbina, baterijų kaupimu ir skaičiavimo moduliais. Tokia koncepcija pristatoma kaip atskiras, vienoje vietoje veikiantis energijos ir skaičiavimo „blokas“, kurio tikslas – tiekti DI užduotims reikalingus skaičiavimo resursus.

    Siūloma, kad šiluma būtų šalinama pasyvesniais sprendimais, šilumą perduodant aplinkiniam vandeniui, taip mažinant poreikį sudėtingoms sausumos aušinimo sistemoms. Šalininkai teigia, kad tai galėtų padėti ten, kur trūksta elektros tinklų pajėgumų, o energijos paklausa auga greičiau nei infrastruktūros plėtra.

    „Problema šiandien ne tik elektros kiekis, bet ir tai, kur ji reikalinga bei kaip efektyviai pašalinti šilumą“, – sakė projekto idėją pristatantys inžinieriai.

    Ką reikėtų įrodyti praktikoje

    Nors idėja skamba patraukliai, jūrinė aplinka kelia aukštus patikimumo reikalavimus: korozija, audros, logistikos sudėtingumas ir brangi priežiūra gali greitai padidinti kaštus. Taip pat svarbu įvertinti poveikį aplinkai, šiluminės taršos klausimus, duomenų perdavimo jungčių patikimumą ir kibernetinio saugumo standartus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai taps realia alternatyva tik tada, kai bus aiškiai parodyta ekonominė nauda, patvirtintas ilgalaikis veikimas ir suderinti reguliaciniai reikalavimai. Vis dėlto kryptis atspindi platesnę tendenciją: energetika ir skaitmeninė infrastruktūra vis dažniau planuojamos kaip viena sistema, o vėjo jėgainės tampa ne tik elektros šaltiniu, bet ir platforma naujiems pramonės sprendimams.

  • Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama išspręsti sodininkų bendrijose įstrigusių apleistų ir šeimininkų neturinčių sklypų problemą. Esminė idėja – sudaryti galimybes nenaudojamus, neprivatizuotus arba valstybės paveldėtus sklypus parduoti aukcionuose, kad jie turėtų aiškų šeimininką ir būtų prižiūrimi.

    Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais žmonėms buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti mėgėjų sodų sklypus iš valstybės, todėl didžioji dalis sklypų šiandien yra privačios nuosavybės. Vis dėlto dalis žemės liko „pakibusi“: Registrų centro duomenimis, sodininkų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas.

    Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso nei fiziniams asmenims, nei pačioms sodininkų bendrijoms, todėl praktikoje kyla daug administravimo ir priežiūros klausimų. Valstybė per Nacionalinę žemės tarnybą paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių, tačiau ilgainiui toks „įstrigusios“ žemės valdymas tampa nuostolingas, o apleistos teritorijos kelia rūpesčių kaimynams ir bendrijoms.

    Kas keistųsi: aukcionai ir aiškesnės taisyklės

    Pagal dabar galiojantį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai arba jos nariams. Tai reiškia, kad valstybei priklausanti, bet realiai nenaudojama žemė dažnai neturi veiksmingo kelio į rinką, o bendrijos ne visada turi galimybių ar noro ją perimti.

    Siūlomomis pataisomis numatoma leisti aukciono būdu parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti apleistos žemės plotus, o sklypams suteikti aiškų savininką, kuris būtų atsakingas už tvarkymą, mokesčius ir naudojimą.

    Terminas tiems, kurie nesusitvarkė dokumentų

    Kartu siūloma nustatyti aiškų terminą gyventojams, kurie iki šiol neįteisino teisių į naudojamus sodų sklypus, sudaryti nuomos ar pirkimo sutartis ir užregistruoti turtą savo vardu. Praktikoje tai turėtų sumažinti pilkąsias zonas, kai sklypas naudojamas, bet teisiškai nėra iki galo sutvarkytas.

    Numatoma, kad pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui, mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybei priklausantys sklypai ir valstybinės žemės plotai, dėl kurių teisę turintys asmenys nepateiks prašymų pirkti ar nuomoti, būtų priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Tai reikštų, kad valstybė galėtų paprasčiau spręsti, kaip tokią žemę panaudoti ar realizuoti.

    Kada įsigaliotų pokyčiai?

    Vyriausybės pritarimas reiškia, kad pataisos juda į kitą etapą, tačiau galutinius sprendimus priims Seimas. Toliau projektai bus svarstomi parlamente, o kartu bus tikslinami įgyvendinimo terminai ir praktinės procedūros, kurios lems, kaip greitai aukcionai ir dokumentų tvarkymo reikalavimai pradės veikti realybėje.

    Jei pataisos būtų priimtos, jos paliestų tiek sodininkų bendrijas, kurios susiduria su apleistais sklypais kaimynystėje, tiek asmenis, ilgus metus delsusius susitvarkyti dokumentus. Valstybės institucijos tikisi, kad aiškesnis reguliavimas sumažins administracinę naštą ir padės sugrąžinti nenaudojamus sklypus į aktyvų naudojimą.

  • Birželio 14-oji Gedulo ir vilties diena: kur ir kaip pagerbsime tremtinių bei politinių kalinių atminimą

    Birželio 14-oji Gedulo ir vilties diena: kur ir kaip pagerbsime tremtinių bei politinių kalinių atminimą

    Birželio 14 dieną Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, skirta prisiminti masinių trėmimų į Sovietų Sąjungos gilumą pradžią ir pagerbti tremtinių bei politinių kalinių atminimą. Ši data kasmet sugrąžina prie šeimų istorijų, kai žmonės buvo prievarta atplėšti nuo namų, o jų likimai metų metams liko paženklinti netektimis.

    Istorikų vertinimu, sovietinės okupacijos metais represijos palietė šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų: dalis buvo ištremti, kiti įkalinti lageriuose ar patyrė politinį persekiojimą. Gedulo ir vilties diena svarbi ne tik kaip gedulo ženklas, bet ir kaip priminimas apie visuomenės atsparumą, tikėjimą sugrįžimu bei laisvės siekį.

    Atminimas, kuris jungia

    Minėjimuose dažnai pabrėžiama, kad tremtys palietė ne pavienius žmones, o ištisas bendruomenes: buvo ardomos šeimos, silpninamas šalies socialinis ir kultūrinis audinys. Todėl šiandienos atminimo renginiai skirti ne tik istorinėms datoms, bet ir konkretiems žmonėms, kurių gyvenimai buvo sulaužyti prievartos.

    Visuomenė kviečiama prisijungti prie minėjimų, sustoti tylos minutei, uždegti žvakę, dalyvauti pilietinėse iniciatyvose ir pagerbti žuvusiųjų bei kentėjusiųjų atminimą. Tokie veiksmai padeda perduoti istorinę patirtį jaunajai kartai ir stiprina bendrą supratimą, kodėl laisvė nėra savaime suprantama.

    Kaip prisidėti prie minėjimo

    Gedulo ir vilties dieną renginiuose įprastai skaitomi tremtinių vardai, skamba atminimo kalbos, vyksta pamaldos, susitikimai su istorikais ir liudininkų pasakojimai. Net ir nedidelis dalyvavimas, apsilankymas atminties vietoje ar pagarbus prisiminimas namuose prisideda prie to, kad istorija neliktų tik vadovėlių puslapiuose.

    Kviečiama kartu paminėti Gedulo ir vilties dieną, pagerbti tremtinių ir politinių kalinių atminimą bei prisiminti mūsų tautos istoriją. Ši diena primena, kad atsakomybė už atmintį yra bendras darbas, o pagarba praeičiai kuria tvirtesnį visuomenės ryšį šiandien.

  • Kėdainių rajone tvarkomi daugiabučių kiemai: Pagiriuose darbai finišuos iki liepos pradžios

    Kėdainių rajone tvarkomi daugiabučių kiemai: Pagiriuose darbai finišuos iki liepos pradžios

    Kėdainių mieste ir rajone tęsiami daugiabučių kiemų atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad šiuo metu rangovai dirba Šėtos seniūnijos Pagirių miestelio Žaliojoje gatvėje, o netrukus darbai startuos ir Aukštųjų Kaplių kaime.

    Darbus abiejose vietovėse atlieka MB „Statybų kiemas“. Atnaujinimo metu numatyta sutvarkyti pėsčiųjų takus bei kiemų aikštelių dangą, kad judėjimas būtų saugesnis ir patogesnis tiek gyventojams, tiek specialiajam transportui.

    Pagiriuose planuojama darbus užbaigti iki liepos 1 dienos. Tuo metu Aukštuosiuose Kapliuose kiemų atnaujinimas turėtų būti įgyvendintas per 3 mėnesius nuo darbų pradžios.

    Kaip įprasta tokio pobūdžio projektuose, remonto laikotarpiu galimi laikini eismo ir parkavimo ribojimai, triukšmas bei dulkėtumas. Gyventojų prašoma kantrybės ir supratingumo, kol bus užbaigti visi suplanuoti rangos etapai.

    Baigus darbus, atnaujinti šaligatviai ir aikštelių asfaltbetonio danga turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą kiemuose bei sumažinti duobių ir nelygumų keliamas problemas. Savivaldybė žada informuoti apie darbų eigą ir pasikeitimus, kai projektai persikels į kitus adresus.

  • Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą pašalinti saugotiną želdinį Nr. SL-4 – klevą, augantį valstybinėje žemėje Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Rytų gatvėje. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 58 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą pavojų aplinkiniams. Teigiama, kad klevas yra išpuvęs stiebo apačioje, pasviręs į važiuojamąją kelio dalį ir dėl to gali kelti grėsmę žmonių gyvybei, turtui bei eismo saugumui.

    Tokiais atvejais savivaldybės paprastai remiasi želdinių būklės vertinimu, kai svarbiausia tampa rizikos valdymas: pasvirę, puvinio pažeisti ar konstrukciškai susilpnėję medžiai gali lūžti staiga, ypač per stipresnį vėją ar gausesnių kritulių laikotarpiais. Dėl to sprendimai dėl saugotinų medžių dažniausiai siejami ne su estetika, o su realia grėsme viešajam saugumui.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad medžio atkuriamosios vertės kompensacija šiuo atveju neskaičiuojama. Tai reiškia, kad papildomas mokestis už pašalinamą želdinį nebus taikomas, nes sprendimas grindžiamas būtinybe pašalinti pavojų.

    Leidimas įsigalioja 2026 metų liepos 2 dieną. Gyventojams, norintiems patikslinti informaciją dėl numatomų darbų ar jų eigos, savivaldybė nurodo kontaktą: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė.

  • Kelmės meras patvirtino dalyvaujamojo biudžeto lyderius: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Kelmės meras patvirtino dalyvaujamojo biudžeto lyderius: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Kelmės rajono savivaldybėje patvirtintas dalyvaujamojo biudžeto projektų sąrašas, kuriems gyventojai skyrė daugiausia balsų. Atitinkamą potvarkį pasirašė Kelmės rajono savivaldybės meras, įtvirtindamas balsavimo rezultatus ir tolesnį projektų įgyvendinimo kelią.

    Dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai nuspręsti, kokioms viešosioms iniciatyvoms skirti dalį savivaldybės lėšų. Paprastai tokie projektai apima viešųjų erdvių atnaujinimą, mažosios infrastruktūros įrengimą, aktyvaus laisvalaikio zonas ar bendruomenėms aktualius saugumo sprendimus.

    Patvirtintas sąrašas reiškia, kad daugiausia palaikymo sulaukę pasiūlymai pereina į kitą etapą, kai tikslinamos sąmatos, vertinami techniniai sprendiniai ir planuojami pirkimai. Galutinis įgyvendinimo grafikas dažniausiai priklauso nuo procedūrų trukmės, sezoniškumo ir konkrečių darbų pobūdžio.

    Praktikoje savivaldybės, įgyvendindamos dalyvaujamojo biudžeto laimėtojus, siekia užtikrinti skaidrumą ir aiškią atskaitomybę, kad gyventojai matytų, kaip jų balsai virsta realiais pokyčiais. Įgyvendinimo metu neretai tikslinamos apimtys ar sprendiniai, kad projektai atitiktų saugos, prieinamumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie patvirtintus projektus ir jų progresą, nes viešinami sprendimai, terminai ir rangos darbų eiga. Tai taip pat padeda bendruomenėms laiku įsitraukti, jei atsiranda poreikis derinti detales ar informuoti apie vietos situaciją.

  • Kėdainiuose startuoja festivalis „Formos“: šiuolaikinis cirkas, baroko poezija ir tapyba basomis

    Kėdainiuose startuoja festivalis „Formos“: šiuolaikinis cirkas, baroko poezija ir tapyba basomis

    Birželio 6 dieną ir birželio 7 dieną Kėdainiuose vyks meninio vyksmo festivalis „Formos“, įtrauktas į programą Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026. Organizatoriai žada dvi dienas šiuolaikinio cirko, teatro, gyvos muzikos ir netikėtų performansų istorinėse senamiesčio erdvėse.

    Festivalio rengėjai pabrėžia, kad pagrindinė idėja – klasikinę literatūrą ir tradicijas prakalbinti šiuolaikinėmis formomis. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų Europos scenos menų tendencijas, kai žiūrovas vis dažniau kviečiamas patirti meną ne salėje, o miesto erdvėse, kur pasirodymas tampa dialogu su aplinka ir bendruomene.

    „Festivalis „Formos“ šiemet kviečia permąstyti klasiką ir tradicijas per šiuolaikinę formą, o Kėdainių laukia koncentruotas, vizualus ir dinamiškas savaitgalis“, – teigiama organizatorių pranešime.

    Šeštadienio programa senamiestyje

    Festivalio atidarymas numatytas birželio 6 dieną 19.00 valandą Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje. Čia pasirodys Estijos trupė „Big Wolf Company“, pristatysianti šiuolaikinę folk komediją Trys seserys, kurioje žadama oro akrobatika, šokis ir humoras.

    Po atidarymo, 20.00 valandą, veiksmas persikels į skverelį prie Didžiosios gatvės 11. Menininkas Adomas Stančikas pristatys performansą Basas garsas, kuriame tapyba gimsta judant basomis ant drobės, o gyvą muzikinę improvizaciją kurs Kėdainių muzikos mokyklos mokiniai.

    Sekmadienį – V. Krėvė ir 22 balsai

    Birželio 7 dieną 20.00 valandą Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje bus rodomas teatro „Teatronas“ šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklis Šarūnas, įkvėptas Vinco Krėvės dramos. Kūrėjai žada nacionalinio epo motyvus jungti su šiuolaikinėmis scenos priemonėmis, o vidinius herojaus konfliktus vizualizuoti akrobatiniu batutu.

    Festivalį 21.00 valandą Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje užbaigs Klaipėdos aktorių choro muzikinė deklamacija 22 balsams Meilės ir Jėzaus medžioklė. Kūrinys paremtas baroko poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus tekstais, o kūrybinę komandą sudaro idėjos autorius Dalius Abarius, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius ir režisierius Valentinas Masalskis.

    Rengėjai skelbia, kad visi festivalio „Formos“ pasirodymai bus nemokami ir atviri lankytojams. Programa vyks skirtingose senamiesčio vietose, todėl žiūrovams patariama atvykti kiek anksčiau ir sekti organizatorių pateikiamą informaciją apie erdves bei laikus.

  • Sidabro vainikėlis Telšiuose: Kelmės moksleivė Augustė Palubeckytė pelnė specialų diplomą

    Birželio 2 dieną Telšių kultūros centre įvyko Lietuvos mokinių tautodailės konkurso Sidabro vainikėlis respublikinės parodos uždarymas ir laureatų pagerbimas. Renginyje pristatyti jaunųjų kūrėjų darbai išsiskyrė techniniu sudėtingumu ir tradicinių amatų įvairove.

    Šių metų finalinėje parodoje daug dėmesio sulaukė vaikų rankomis sukurti kalvystės darbai, medžio drožybos kūriniai bei akmentašystės darbai. Organizatoriai pabrėžė, kad tradicinė liaudies dailė išlieka gyva tada, kai ji perduodama per praktiką, o ne tik per teoriją.

    Kelmės rajone konkurso etapą organizavo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius kartu su Kelmės kultūros centru ir Žemaitės viešąja biblioteka. Atrankos metu darbai vertinti pagal meistriškumą, tradicijos tęstinumą ir kūrybinę interpretaciją.

    Dvylikos metų moksleivė Augustė Palubeckytė į respublikinę parodą pateko su akmentašystės darbu Gegutė. Mokinę rengė tautodailininkas ir meno kūrėjas Valdas Bandza, o iki finalo darbas buvo pristatytas regioninėje parodoje Mažeikiuose.

    Už unikalų akmentašystės kūrinį Augustė Palubeckytė respublikinėje parodoje apdovanota specialiuoju diplomu. Toks įvertinimas rodo, kad jaunieji kūrėjai geba ne tik perimti tradicijas, bet ir atsakingai dirbti su sudėtingomis medžiagomis, kurioms reikia kruopštumo ir kantrybės.