CP v2

Blog

  • Mirė dramaturgė ir rašytoja Bonnie Greer: britų kultūros balsas užgeso sulaukus 77 metų

    Mirė dramaturgė ir rašytoja Bonnie Greer: britų kultūros balsas užgeso sulaukus 77 metų

    Dramaturgė, rašytoja ir visuomenės komentatorė Bonnie Greer mirė sulaukusi 77 metų. Apie netektį pranešė jos vyras Davidas Hutchinsas, nurodęs, kad Greer mirė po trumpos ligos.

    Jis pabrėžė, kad Bonnie Greer buvo pripažinta dramaturgė, autorė, kritikė, kultūros ir politikos komentatorė, kurios įžvalgos bei savitas balsas paliko ryškų pėdsaką Jungtinės Karalystės viešajame gyvenime.

    „Su didžiuliu liūdesiu pranešu, kad mano mylima žmona Bonnie Greer mirė būdama 77 metų po trumpos ligos“, – sakė Davidas Hutchinsas.

    Bonnie Greer gimė 1948 metais Čikagoje, o 1986 metais persikėlė į Didžiąją Britaniją. Ten ji tapo gerai atpažįstama viešojoje erdvėje dėl dažnų pasirodymų televizijoje ir radijuje, kur komentavo politikos, kultūros ir tapatybės temas.

    Kūryba ir pripažinimas

    Greer kūrybinis kelias apėmė pjeses, romanus ir eseistiką, o jos darbai dažnai nagrinėjo galios, socialinio teisingumo ir kultūrinės tapatybės klausimus. Ji buvo įvertinta „Verity Bargate“ apdovanojimu už geriausią pjesę „Munda Negra“.

    Tarp žinomiausių jos romanų minimi „Hanging By Her Teeth“ ir „Entropy“. Ji taip pat parašė biografinę knygą apie Langstoną Hughesą ir pjesę „Marilyn And Ella“, kurioje pasakojama apie Marilyn Monroe ir Ellą Fitzgerald.

    Vaidmenys institucijose

    Be kūrybos, Greer ėjo reikšmingas pareigas kultūros institucijose. 2005 metais ji buvo paskirta Britų muziejaus patikėtinių tarybos nare, vėliau dirbo šios tarybos pirmininko pavaduotoja.

    Ji taip pat dalyvavo Londono kino mokyklos ir Karališkosios operos veikloje, o 2022 metais tapo Karališkosios literatūros draugijos nare. Už nuopelnus menui 2010 metais jai suteiktas Britų imperijos ordino karininkės titulas.

    Artimieji teigia, kad ją pažinojusieji prisimins Greer šilumą, humoro jausmą ir gebėjimą telkti žmones, o jos kūryba ir vieši pasisakymai liks svarbia šiuolaikinės britų kultūros dalimi.

  • 2026 metų Latin Grammy nominacijos: Edgaras Barrera pirmauja su 10, ryškėja ir kiti lyderiai

    2026 metų Latin Grammy nominacijos: Edgaras Barrera pirmauja su 10, ryškėja ir kiti lyderiai

    Lotynų įrašų akademija paskelbė 2026 metų Latin Grammy nominantus, o daugiausia kartų sąrašuose minimas vienas vardas: meksikietis dainų autorius Edgaras Barrera. Jis šiemet surinko 10 nominacijų ir taip tapo ryškiausiu šių metų pretendentu.

    Barrera figūruoja visose trijose pagrindinėse vakaro kategorijose, kuriose varžomasi dėl metų įrašo, metų albumo ir metų dainos titulų. Didelė dalis jo nominacijų siejama su darbais kartu su Karol G ir Carín León, kurie pastaraisiais metais tapo vienais matomiausių ispanakalbės popmuzikos vardų.

    27-oji Latin Grammy apdovanojimų ceremonija planuojama lapkričio 12 dieną Las Vegase, MGM Grand Garden Arena. Nugalėtojai bus paskelbti gyvos transliacijos metu, o apdovanojimai tradiciškai laikomi svarbiausiu metų įvykiu lotynų muzikos industrijai.

    Tarp artimiausių Barreros persekiotojų rikiuojasi keli atlikėjai ir kūrėjai, surinkę po 7 nominacijas: Ca7riel & Paco Amoroso, Jorge Drexler, Karol G ir Rosalía. Dar keli vardai, įskaitant Silvana Estrada ir Mon Laferte, šiemet minimi po 6 kartus, o prodiuseriai Rafa Arcaute ir Federico Vindver pelnė po 5 nominacijas.

    Metų albumo lenktynės

    Metų albumo kategorijoje varžosi 10 skirtingų leidinių, atspindinčių platų lotynų muzikos spektrą nuo pop ir urbano iki alternatyvos. Tarp ryškiausių pretendentų minimi Karol G, Jorge Drexler, Rawayana ir Rosalía, kurios darbai pastaruoju metu išsiskiria žanrų sinteze ir ambicinga produkcija.

    Metų įrašo kategorijoje dėmesį traukia Jorge Drexler, Silvana Estrada, Karol G, Mon Laferte, Carín León ir Rosalía, taip pat į nominantų sąrašą pateko Elena Rose. Šios kategorijos dažnai laikomos indikatoriumi, kas turi didžiausią šansą nugalėti ir pagrindiniuose vakaro apdovanojimuose.

    Metų dainos kategorijoje, kuri labiausiai akcentuoja autorystę ir kūrybinį indėlį, taip pat dominuoja tie patys vardai, o sąraše atsiranda ir tarptautinių bendradarbiavimų. Tarp minimų kūrinių yra ir Ca7riel & Paco Amoroso darbas su Stingu bei Santana bendras projektas su Becky G.

    Naujų vardų kategorija be favorito

    Geriausio naujo atlikėjo kategorijoje šiemet įvardyta 11 pretendentų, tačiau ryškaus favorito kol kas neišskiriama. Tokia situacija dažnai reiškia, kad balsavimą gali lemti pastarųjų mėnesių koncertinis aktyvumas, proveržis srautinių peržiūrų platformose ir industrijos palaikymas.

    Organizatoriai taip pat pranešė, kad šių metų ceremonijoje metų žmogaus titulas bus suteiktas Daddy Yankee. Šis įvertinimas paprastai skiriamas už ilgalaikį indėlį į lotynų muzikos sklaidą ir industrijos raidą, o pagerbimą lydi specialūs pasirodymai bei tributo programa.

  • Lenkija atnaujina dialogą su Baltarusija po 10 metų: signalas Vašingtonui ar realus lūžis?

    Lenkijos ir Baltarusijos diplomatų susitikimas Niujorke tapo pirmu tokio lygio kontaktu per maždaug dešimtmetį. Pokalbis vyko Jungtinių Tautų rėmuose, o Varšuva pabrėžė, kad tai nereiškia santykių „perkrovimo“, veikiau darbinis kanalas jautriems klausimams.

    Santykius su Minsku Europos Sąjunga iš esmės įšaldė po 2020 metais Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų ir protestų malšinimo. Papildomas lūžis įvyko 2021 metais, kai Baltarusijoje priverstinai nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, o po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje sankcijos buvo dar labiau išplėstos.

    Baltarusija formaliai nesiunčia savo karių į Ukrainą, tačiau suteikė teritoriją ir logistinę infrastruktūrą Rusijos pajėgoms. Dėl to Europos sostinėse bet koks dialogas su Minsku vertinamas atsargiai, ypač turint omenyje Baltarusijos priklausomybę nuo Maskvos.

    Kas paskatino atšilimo ženklus?

    Ekspertai šį susitikimą sieja ir su JAV bandymais palaikyti ribotą dialogą su Minsku, tikintis humanitarinių gestų, įskaitant politinių kalinių paleidimą. Tokiuose kontaktuose svarbi riba išlieka režimo legitimumo klausimas: Lenkija, kaip ir kitos ES šalys, nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

    Varšuva kartu pripažįsta, kad darbiniai ryšiai reikalingi dėl sienos saugumo, migracijos krizės rizikų ir lenkų mažumos Baltarusijoje padėties. Praktiniai klausimai dažnai sprendžiami ne viešai, o per diplomatinius ar techninius kanalus.

    Trąšos, tranzitas ir sankcijų ribos

    Ekonominė dimensija grįžta į darbotvarkę dėl kalbų apie galimą JAV susidomėjimą baltarusiškomis kalio trąšomis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai skelbė apie siekį tartis dėl didesnių kiekių, pabrėždamas, kad tai galėtų mažinti kainas žemdirbiams.

    ES sankcijos šioje srityje galioja ilgai, o tai kelia klausimų dėl tranzito per Bendrijos teritoriją. Iki krizės reikšminga Baltarusijos trąšų dalis keliaudavo per Klaipėdos uostą, tačiau Lietuva sustabdė tokį tranzitą, o alternatyvūs maršrutai per Rusiją vertinami kaip papildoma finansinė nauda Rusijos karo ekonomikai.

    Lenkijos verslui grįžti į Baltarusiją taip pat sudėtinga dėl teisinės ir politinės rizikos. Pastaraisiais metais fiksuojami užsienio kapitalo įmonių spaudimo atvejai, įskaitant priverstinio turto perėmimo grėsmes, o tai atgraso investuotojus net ir esant atskiriems diplomatiniams signalams.

    Kol kas kontaktai Niujorke labiau primena atsargų bandymą palaikyti minimalų dialogą nei esminį santykių pokytį. Tolesnę kryptį lems sankcijų režimas, karo Ukrainoje dinamika ir tai, ar Minskas imsis apčiuopiamų veiksmų, mažinančių įtampą su Vakarais.

  • Prancūzija į „Oskarus“ siunčia rusų kalbos filmą Minotaur: ką apie šį pasirinkimą sako ekspertai

    Prancūzija į „Oskarus“ siunčia rusų kalbos filmą Minotaur: ką apie šį pasirinkimą sako ekspertai

    Prancūzija pasirinko, koks filmas atstovaus šaliai „Oskarų“ geriausio tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje 2027 metais. Kandidatu tapo rusų kalba sukurtas režisieriaus Andrejaus Zviagincevo filmas Minotaur, kurį prodiusavo Prancūzijos bendrovės.

    Sprendimą priėmė profesionali komisija, o atranka, Prancūzijos Nacionalinio kino ir animacijos centro teigimu, vyko savarankiškai ir pagal tarptautinės „Oskarų“ akademijos nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad nacionalinis kandidatas parenkamas pagal atitiktį taisyklėms ir meninę vertę, o ne pagal kalbą ar aktorių tautybę.

    Apie ką pasakoja Minotaur?

    Minotaur yra santuokos drama, kurios foną kuria Rusijos karo Ukrainoje realijos. Siužetas susijęs su mobilizacija, paskelbta 2022 metais, ir moraliniais pasirinkimais, kai verslo vadovui tenka spręsti, kaip vykdyti jam primetamas prievoles bei išsaugoti padėtį.

    Kūrinyje sąmoningai pasitelkiami mitologiniai motyvai: istorija sugretina asmeninę išdavystę ir valdžios diktuojamus kompromisus. Tokia struktūra, kino kritikų vertinimu, leidžia kalbėti apie atsakomybę ir baimę ne pamokslaujant, o per personažų sprendimų pasekmes.

    „Subtilus ir apgalvotas“ pasirinkimas

    Prancūzų kino kritikas ir eseistas Jeanas-Philippe’as Domecqas šį kandidatą įvardijo kaip subtilų ir apgalvotą. Pasak jo, filmo stiprybė slypi niuansuotoje estetikoje ir dviprasmiškume, kurį sustiprina šaukimo į kariuomenę kontekstas.

    „Sprendimas atrodo taiklus, nes čia dera prancūziška prodiuserių įtaka ir meninė kalba, kuri renkasi niuansus, o ne deklaracijas“, – sakė J.-P. Domecqas.

    Minotaur jau spėjo sulaukti dėmesio tarptautinėje kino bendruomenėje: filmas laimėjo Didįjį prizą Kanų kino festivalyje 2026 metais. Projektas taip pat buvo kuriamas bendradarbiaujant su partneriais Vokietijoje ir Latvijoje, atspindint šiandien kine įprastą plataus masto koprodukcijų praktiką.

    Diskusijos dėl režisieriaus pareiškimo

    Vis dėlto filmo kelias į apdovanojimų sezoną nėra be kontroversijų. Kanų festivalyje atsiimdamas apdovanojimą A. Zviagincevas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sustabdyti žudynes, tačiau savo kalboje tiesiogiai neįvardijo nei Ukrainos, nei Rusijos atsakomybės.

    Šis pareiškimas Vakaruose buvo sutiktas palankiai, bet sulaukė kritikos Ukrainoje ir dalies nuo karo pasitraukusių Rusijos opozicijos atstovų. Tokios reakcijos rodo, kad karo tema kultūroje vis dažniau vertinama ne tik per kūrinio turinį, bet ir per viešą autoriaus laikyseną.

    Minotaur Prancūzijos kino teatruose turėtų pasirodyti spalio 14 dieną. 99-oji „Oskarų“ ceremonija planuojama 2027 metų kovo 14 dieną Los Andžele, o galutinius nominantus kaip įprasta rinks JAV Kino meno ir mokslo akademijos nariai.

  • Ar Rusija puls Europą? Putinas tikina dėl puolimo, bet Baltijos šalims meta naujus kaltinimus

    Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neplanuoja jokių karinių veiksmų prieš Europą. Šiuos žodžius jis išsakė viešai, reaguodamas į dalies Europos valstybių nuogąstavimus, jog Rusija esą ruošiasi platesnio masto konfliktui.

    Putinas teigė, kad Europoje esą skleidžiamos prielaidos apie galimą Rusijos puolimą, o tai, jo vertinimu, tampa argumentu didinti gynybos pasirengimą. Tuo pat metu Kremliaus vadovas bandė atmesti tokius nuogąstavimus, tvirtindamas, jog agresyvių planų prieš Europą nėra.

    „Noriu dar kartą pabrėžti: mes nesirengiame jokiems kariniams veiksmams prieš Europą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Putino žinutė Baltijos šalims

    Kartu Rusijos prezidentas vėl grįžo prie Baltijos šalių temos ir apkaltino jas rusakalbių gyventojų teisių pažeidimais. Putinas tikino, kad Maskva į tai esą reaguoja „humanitarinėje srityje“, tačiau konkrečių priemonių ar faktų, kuriais remiantis formuluojami kaltinimai, jis nepateikė.

    Tokie pareiškimai dera su pastarųjų metų Kremliaus retorika, kai kaimyninių valstybių vidaus politikos klausimai pristatomi kaip Rusijos „interesų“ zona. Vakarų šalys ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši komunikacija dažnai naudojama informaciniam spaudimui ir bandymams pateisinti agresyvią užsienio politiką.

    Taika Ukrainoje ir grasinimai dėl „atsako“

    Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, Putinas pareiškė, kad taikos susitarimas išlieka galima išeitis, tačiau esą pirmiausia reikia įvertinti, kas atitinka Rusijos interesus. Jis taip pat užsiminė apie Ukrainos atakas Rusijos teritorijoje ir teigė, jog Maskva svarsto, kokių veiksmų imtis atsakant.

    Be to, Rusijos vadovas apkaltino Ukrainą provokacijomis, nukreiptomis į rusų rinkimų infrastruktūrą, ir perspėjo apie „ilgalaikę reakciją“. Tokie pareiškimai atspindi nuoseklią Kremliaus komunikaciją, kurioje Ukrainos veiksmai pateikiami kaip pretekstas eskaluoti spaudimą ir tęsti karinę kampaniją.

    Pastaraisiais mėnesiais tarptautinės pastangos atgaivinti derybas dėl karo pabaigos stringa, o fronto linijose tęsiasi intensyvūs smūgiai. Europos valstybės, didindamos gynybos finansavimą ir stiprindamos rytinį NATO flangą, pabrėžia, kad realų saugumo vertinimą lemia ne Kremliaus pareiškimai, o Rusijos veiksmai Ukrainoje ir regione.

  • Liūtis Florencijoje užliejo „Uffizi“ ir Palazzo Pitti: ar nukentėjo Caravaggio paveikslai?

    Liūtis Florencijoje užliejo „Uffizi“ ir Palazzo Pitti: ar nukentėjo Caravaggio paveikslai?

    Florencijoje rugsėjo 17 dieną praūžusi stipri liūtis per trumpą laiką sukėlė vietinius užtvindymus ir pasiekė dalį svarbiausių miesto kultūros objektų. Per vieną valandą iškrito daugiau kaip 45 milimetrai kritulių, todėl kai kuriose vietose vanduo ėmė skverbtis į pastatus.

    Didžiausias dėmesys krypo į „Uffizi“ galeriją, kur po vienos salės stoglangiu pastebėtas pratekėjimas. Muziejus pranešė, kad vanduo aptaškė išorinį apsauginio stiklo sluoksnį, dengiantį Caravaggio darbą Bacchus ir kitus toje erdvėje eksponuojamus XVII amžiaus kūrinius.

    „Apžiūros metu jokios žalos meno kūriniams nenustatyta, o salė lankytojams bus atverta įprastu laiku“, – teigiama „Uffizi“ pranešime.

    Italijos žiniasklaida rašė, kad lankytojų akivaizdoje paveikslo vaizdas trumpam atrodė išsiliejęs, ant apsauginio stiklo matėsi vandens srovelių pėdsakai. Muziejaus atstovai pabrėžė, kad saugojimo sistema su apsauginiais stiklais atliko savo funkciją, o situacija suvaldyta greitai.

    Vanduo pateko ir į istorinius Palazzo Pitti rūmus, kurie laikomi vienu svarbiausių renesanso laikotarpio architektūros kompleksų Florencijoje. Pranešta apie užlietą dalį Palatino galerijos ir Modernaus meno galerijos grindų, o kai kurios erdvės laikinai atitvertos dėl saugumo.

    Kol kas nebuvo aiškiai įvardyta, kaip tiksliai lietaus vanduo pateko į vidų: svarstoma, ar tai galėjo lemti atviri langai, ar senesnės pastato konstrukcijos ir sandarumo problemos. Profesinių sąjungų atstovai ragino kuo greičiau įvertinti pastatų būklę, nes panašūs ekstremalūs krituliai regione kartojasi vis dažniau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad staigūs intensyvūs lietūs tampa rimtu iššūkiu istoriniams Europos miestams: senoji infrastruktūra ir pastatų apsauga ne visada pritaikyta tokiai apkrovai. Muziejai ir paveldo institucijos vis dažniau investuoja į drėgmės kontrolę, stogų ir stoglangių sandarinimą bei operatyvaus reagavimo planus, kad sumažintų riziką kolekcijoms.

  • Lisabonos nacionalinis teatras D. Maria II grįžta po renovacijos: atidarymui pasirinko Makbetą su tikra ugnimi

    Lisabonos nacionalinis teatras D. Maria II grįžta po renovacijos: atidarymui pasirinko Makbetą su tikra ugnimi

    Lisabonos Rossio aikštėje įsikūręs nacionalinis teatras D. Maria II po beveik ketverių metų pertraukos vėl atveria duris žiūrovams. Pastatas grįžta į repertuarą po didžiausios per kelis dešimtmečius renovacijos, o atidarymui pasirinktas kūrinys, kurį teatro bendruomenė neretai vadina prakeiktu.

    Teatras sezoną pradeda Williamo Shakespeareo tragedija Makbetas. Šis pasirinkimas simboliškas: 1964 metais, kai teatre buvo rodomas būtent Makbetas, gaisras sunaikino pastatą, o istorinis įvykis ilgam tapo viena ryškiausių teatro tapatybės žymių.

    „Tai buvo teatro istorijos trauma ir labai apibrėžiantis momentas, o ši pjesė, apipinta prietarais, ilgą laiką čia nebuvo rodoma“, – sakė D. Maria II meninis vadovas ir spektaklio režisierius Pedro Penimas.

    Naujojoje interpretacijoje režisierius sąmoningai žaidžia su Makbeto reputacija, scenoje naudodamas tikrą ugnį. Teatro pasaulyje šiai tragedijai per šimtmečius prilipo istorijos apie nelaimes užkulisiuose, traumas, netikėtus incidentus ir technines klaidas, todėl dalis kūrėjų ją iki šiol lydi su atsarga.

    Spektaklis sutampa ir su teatro sukaktimi: D. Maria II mini 180 metų jubiliejų. Pasak kūrėjų, atidarymo programa siekia ne tik grąžinti publiką į pagrindinę salę, bet ir priminti, kad teatras atsinaujina, išsaugodamas savo istorijos sluoksnius.

    Renovacija atnaujino pagrindinės salės technines galimybes. Skelbiama, kad pagerintos scenos mechanikos, apšvietimo ir garso sistemos, o pati scena gali būti keliama ir sukinėjama, todėl atsiveria platesnės režisūrinės ir scenografijos galimybės didelio masto pastatymams.

    Makbeto pastatyme scenografija sąmoningai įtraukia patį teatrą: dekoracijose atkartojamas pastato fasadas, o vienas personažų susietas su karaliene Marija II, kurios vardu teatras ir pavadintas. Tokiu būdu spektaklis virsta ne tik Shakespeareo istorija apie valdžios geismą, bet ir pačios scenos sugrįžimo pasakojimu.

    Vienas praktinių iššūkių kūrybinei komandai kilo dar prieš repeticijas. Iš pradžių buvo planuota naudoti istorinę pjesės versiją, tačiau, nesulaukus atsakymo dėl teisių, Pedro Penimas ėmėsi pats parengti naują vertimą, siekdamas išlaikyti poetiškumą, bet kartu priartinti kalbą prie šiuolaikinio žiūrovo.

    Režisierius pabrėžia, kad Makbetas šiandien skamba ypač aktualiai, nes kalba apie visuomenėje matomą blogio patrauklumą ir jo demonstravimą. Jo teigimu, pjesė leidžia daugybę perskaitymų, o žiūrovui paliekama erdvės pačiam susidėlioti reikšmes, susieti jas su dabarties informaciniu triukšmu ir politiniais naratyvais.

    Pagrindinį Makbeto vaidmenį kuria José Raposo, o ledi Makbet vaidmenį atlieka Bárbara Branco. Aktorė pabrėžė, kad spektaklis techniškai itin ambicingas, nes maksimaliai išnaudoja teatro infrastruktūrą, įskaitant scenos platformas, ugnį ir kitus efektus, todėl atsakomybė, anot jos, apima ne tik vaidmenis, bet ir paties teatro sugrįžimą.

    Didelis susidomėjimas matomas ir bilietų kasose: ilgesnis nei įprasta sezonas vis tiek greitai išpirktas, o likusios vietos, kaip nurodoma, dažniausiai yra su ribotu matomumu. Premjera įvyko rugsėjo 18 dieną, o spektakliai numatyti iki spalio 31 dienos.

  • Europos Parlamente prisimintas nužudytas reperis Pavlos Fyssas: spektaklis apie smurtą ir kraštutinius

    Europos Parlamente prisimintas nužudytas reperis Pavlos Fyssas: spektaklis apie smurtą ir kraštutinius

    Europos Parlamentas Briuselyje surengė minėjimą, skirtą graikų reperiui ir antifašistinės scenos simboliui Pavlos Fyssui, nužudytam 2013 metais. Renginys vyko praėjus 13 metų nuo išpuolio, kuris Graikijoje tapo lūžio tašku kalbant apie kraštutinių dešiniųjų smurtą ir organizuotų grupių atsakomybę.

    Minėjimo centre buvo teatrinis monologas, kuriame aktorė Dora Chrysikou įkūnijo jaunos moters, mačiusios išpuolį ir vėliau liudijusios teisme, istoriją. Kūrinio tekstas parengtas remiantis realiais liudytojų parodymais, o pasakojimas apima ne tik patį nužudymą, bet ir vėlesnį teisinį procesą prieš „Auksinę aušrą“.

    Kodėl minėjimas vyko dabar

    Europos Parlamento nariai renginį siejo su pastaraisiais metais ryškėjančiu kraštutinių dešiniųjų stiprėjimu dalyje Europos valstybių. Organizatoriai pabrėžė, kad kultūra ir viešas atminties įprasminimas tampa būdu kalbėti apie politinį smurtą, radikalizaciją ir demokratijos apsaugą ne tik per rezoliucijas ar debatus.

    Graikijos europarlamentaras Nikolas Farantouris, inicijavęs kvietimą pristatyti kūrinį Europos Parlamente, ragino neperimti baimės politikos ir neteikti legitimumo jėgoms, kurios, jo teigimu, siekia ardyti demokratines institucijas.

    „Ne kraštutinių dešiniųjų darbotvarkei. Turime siūlyti sprendimus neįsitraukdami į dialogą su tais, kurie nori griauti demokratiją“, – sakė Nikolas Farantouris.

    Liudijimas kaip istorijos dalis

    Monologo herojė vaizduojama ne kaip idealizuotas simbolis, o kaip paprastas žmogus, kuriam tenka susidurti su baime ir spaudimu prieš duodant parodymus. Pasak kūrėjų, būtent tokia perspektyva leidžia aiškiau parodyti, kaip politinis smurtas paliečia ne vien aukas ar jų artimuosius, bet ir liudytojus, bendruomenes bei pačią visuomenės savijautą.

    Aktorė Dora Chrysikou yra sakiusi, kad P. Fyssas jai buvo bendraamžis, todėl 2013 metų rugsėjo 18 dienos įvykiai ir vėlesnis teismo procesas tapo asmeniškai svarbiu impulsu kurti spektaklį. Ji akcentavo ir šeimos vaidmenį, pabrėždama norą pasakoti istoriją su pagarba artimiesiems ir supratimu, kas buvo P. Fyssas kaip žmogus.

    „Dauguma mūsų įsivaizduoja, kad tai mūsų neliečia, kol žala nepasiekia slenksčio. Blogis dažnai būna arčiau, nei atrodo“, – sakė Dora Chrysikou.

    Bylos reikšmė platesniame kontekste

    P. Fyssas buvo nužudytas Pirejo regione, o byla tapo viena svarbiausių šiuolaikinės Graikijos politinio smurto istorijoje. Ji taip pat prisidėjo prie ilgo ir plačiai stebėto teisinio proceso, kuriame „Auksinė aušra“ siekta vertinti ne tik kaip politinė jėga, bet ir kaip struktūruota organizacija, susijusi su smurtiniais išpuoliais.

    Europos Parlamento minėjimas siunčia signalą, kad kova su politiniu smurtu ir neapykantos ideologijomis nėra vien nacionalinis klausimas. Pasak renginio dalyvių, demokratinės visuomenės atsparumas priklauso ir nuo to, ar valstybės institucijos, pilietinė visuomenė bei kultūros laukas geba laiku atpažinti radikalizacijos požymius ir reaguoti dar prieš smurtui tampant „naujaja norma“.

  • Sagrada Familia baigia paskutinius bokštus: kaip modulinė statyba ir epoksidiniai klijai pagreitino darbus

    Sagrada Familia baigia paskutinius bokštus: kaip modulinė statyba ir epoksidiniai klijai pagreitino darbus

    Barselonoje daugiau nei 140 metų statoma Sagrada Familia artėja prie vieno svarbiausių savo istorijos etapų. Baigiami centriniai bokštai, o išskirtinį pagreitį projektui suteikė modulinė statyba ir šiuolaikinės medžiagos, leidusios dirbti tiksliau ir greičiau nei tradiciniais metodais.

    2026 metais dėmesys krypsta į Jėzaus Kristaus bokštą, kuris su 172,5 metro aukščiu tapo aukščiausia bažnyčia pasaulyje, aplenkusia Ulmo katedrą Vokietijoje. Šis etapas sutapo ir su Antono Gaudí mirties šimtmečiu, primenančiu, kad architektas nuo pat pradžių suprato, jog jo sumanymą užbaigs kitos kartos.

    Mistika ir inžinerija viename

    Sagrada Familia nuo pat projekto pradžios buvo kuriama kaip simbolių kupinas pasakojimas akmenyje. 12 bokštų simbolizuoja apaštalus, o fasadai vaizduoja skirtingus Jėzaus gyvenimo epizodus, todėl pastatas suvokiamas ne tik kaip architektūra, bet ir kaip iššifruojama istorija.

    „Mano užsakovas neskuba“, – sakė Antoni Gaudí.

    Ši frazė, kuria architektas pabrėždavo sakralinę projekto prasmę, šiandien įgyja naują kontekstą. Statybos tempą vis dėlto pakeitė ne kantrybė, o technologijos: nuo skaitmeninio projektavimo ir gamybos iki medžiagotyros sprendimų, leidžiančių sujungti akmenį ir metalą taip, kad konstrukcija atlaikytų dešimtmečių apkrovas.

    Kas pagreitino statybas?

    Didžiausią proveržį lėmė modulinis metodas, kai bokštų segmentai surenkami iš anksto, o į statybvietę atgabenami kaip didelės, tiksliai paruoštos detalės. Vietoje darbo šimtų metrų aukštyje po vieną montuojant akmenis, dalis elementų surenkama karjere ar gamybos aikštelėse, taip sumažinant rizikas ir taupant laiką.

    Skelbiama, kad bokštams pritaikyta konstrukcinė klijų sistema, leidžianti akmenį ir plieną paversti vienu veikiančiu struktūriniu vienetu. Tokiu būdu sujungtos dalys montuojamos itin tiksliai, o klijų sluoksnis užpildo mikrotarpuose atsirandančius nelygumus ir padeda tolygiau paskirstyti apkrovas.

    Projekte panaudota apie 24 tonas konstrukcinių klijų. Tai svarbu ne tik dėl bokštų aukščio, bet ir dėl sudėtingos aplinkos: pakrantės druskų poveikio, drėgmės, temperatūrų svyravimų ir miesto vibracijų, kurias sukuria po bazilika einančios metro linijos.

    Kada bokštas bus atvertas lankytojams?

    Jėzaus Kristaus bokšto viduje įrengtas meninis akcentas – stiklinis ėriukas, pro kurį skverbiasi Viduržemio jūros šviesa. Skaičiuojama, kad nuo 2027 metų bokštas turėtų būti atvertas lankytojams, o apžvalgos aikštelė taptų aukščiausiu pasiekiamu tašku Barselonoje.

    Nors Antoni Gaudí pats šio etapo neišvydo, jo idėja išlieka: žmogaus darbas neturėtų pranokti gamtos, todėl statinio aukštis derintas prie Montjuïc kalvos. Šiandien Sagrada Familia bokštai kyla ne tik iš akmens, bet ir iš XXI amžiaus inžinerijos, kuri ilgiausiai trunkančiam Europos statybų projektui suteikė realią finišo perspektyvą.

  • Trumpas atmeta Irano planą atverti Hormūzo sąsiaurį: kodėl Vašingtonas neskuba tartis

    Trumpas atmeta Irano planą atverti Hormūzo sąsiaurį: kodėl Vašingtonas neskuba tartis

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pasiūlymą per septynias dienas atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Šis jūrų kelias laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kaklelių“, todėl bet kokie ribojimai greitai atsiliepia naftos kainoms ir draudimui.

    Kalbėdamas žurnalistams prie Baltųjų rūmų, Trumpas pareiškė, kad siūlomas susitarimas jam nepriimtinas. Jo teigimu, Teheranas siekia greito atvėrimo todėl, kad konflikte patiria spaudimą ir nori palankesnių derybinių sąlygų.

    Iranas savo ruožtu tvirtina galintis grąžinti „normalią jūrinę prekybą“ per savaitę, jei bus įvykdytos kelios sąlygos. Tarp jų įvardijamas JAV karinės jūrų kontrolės sušvelninimas Irano uostų kryptimi, sankcijų Irano naftos prekybai mažinimas ir paliaubos, apimančios platesnį regioną.

    „Aš atmetu jų sandorį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai teigė, kad sprendimas dabar priklauso Vašingtonui, o pagrindiniai žingsniai esą jau buvo aptarti ankstesniuose diplomatiniuose formatuose. Iranas taip pat siūlo atnaujinti derybas dėl branduolinės programos, jei būtų pritarta septynių dienų planui.

    „Jei JAV pusė rimtai nusiteikusi susitarti ir atverti Hormūzo sąsiaurį, viskas tam jau paruošta“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Kas svarbu Hormūzo sąsiauryje

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omāno įlanka ir toliau su Indijos vandenynu, o didelė dalis regiono naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto tradiciškai keliauja būtent šiuo maršrutu. Dėl to kiekviena grėsmė laivybai čia laikoma ne tik regioniniu, bet ir pasauliniu ekonominiu rizikos veiksniu.

    Pastaraisiais metais augant įtampai tarp JAV ir Irano, o taip pat dėl platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, rinka į bet kokias naujienas apie sąsiaurio blokavimą ar atvėrimą reaguoja itin jautriai. Praktikoje tai reiškia didesnes transportavimo, draudimo ir logistikos sąnaudas, kurios vėliau persiduoda ir vartotojams.

    Derybos, sankcijos ir rinkimų kalendorius

    Žiniasklaida, remdamasi JAV pareigūnais, skelbė, kad Vašingtonas skeptiškai vertina skubius terminus ir nenori daryti sprendimų, kurie būtų vertinami kaip nuolaidos mainais į trumpalaikį įtampos sumažinimą. Šiame fone svarbus ir JAV vidaus politikos kalendorius, nes Artimųjų Rytų politika dažnai tampa rinkėjų ir Kongreso ginčų objektu.

    Teheranas tuo pat metu bando pristatyti savo pasiūlymą kaip kelią greitai sumažinti karinę riziką ir grąžinti ekonominį stabilumą. Tačiau Irane matyti ir vidinių nesutarimų: dalis konservatyvių politikų viešai kritikuoja diplomatinius kontaktus su JAV ir reikalauja griežtesnės laikysenos.

    Iranui itin svarbus sankcijų klausimas, nes būtent apribojimai energijos išteklių eksportui daro tiesioginį poveikį biudžetui ir valiutos srautams. JAV savo ruožtu sieja sankcijų režimą su branduolinės programos ribojimais ir regioninio saugumo klausimais, todėl greitas kompromisas išlieka sudėtingas.

    Ką reikštų „septynių dienų“ scenarijus

    Pagal Irano logiką, pirmosios dienos būtų skirtos politiniam sprendimui ir praktiniams veiksmams, o laivybos atnaujinimas galėtų įvykti dar prieš prasidedant platesnėms deryboms dėl branduolinių klausimų. Tokia schema Teheranui leistų pirmiausia gauti apčiuopiamą ekonominę naudą, o tik po to pereiti prie sudėtingiausios darbotvarkės dalies.

    Vašingtonui toks modelis kelia riziką, kad atvėrus sąsiaurį ir sušvelninus spaudimą, derybiniai svertai susilpnėtų. Dėl šios priežasties JAV signalizuoja, kad kontaktai per tarpininkus tęsiasi, bet sprendimai nebus priimami skubotai.