CP v2

Blog

  • Prieš įjungdami šildymą padarykite tai: viena klaida gali brangiai kainuoti šildymo sezoną

    Artėjant šildymo sezonui daugelis skuba atsukti radiatorius ar paleisti katilą, tačiau po vasaros pertraukos sistema ne visada veikia efektyviai. Net keli paprasti patikrinimai gali padėti greičiau sušildyti būstą ir sumažinti sąnaudas.

    Dažna problema – užstrigęs termostatinis vožtuvas, kai radiatorius po ilgesnio nenaudojimo ima šildyti silpnai arba visai nešyla. Tokiu atveju šildymo šaltinis dirba ilgiau, o patalpose vis tiek jaučiamas vėsumas.

    Radiatorius šaltas? Patikrinkite vožtuvą

    Jei radiatorius nešyla, verta patikrinti termostatinę galvutę ir vožtuvo kaištį. Nuėmus galvutę, kaištis turėtų lengvai įsispausti ir grįžti į pradinę padėtį, o jei jis užstrigęs, švelnus pajudinimas dažnai problemą išsprendžia.

    Svarbu nenaudoti didelės jėgos ir nebandyti ardyti detalių, jei nesate tikri dėl veiksmų. Jei po patikrinimo radiatorius vis tiek nešyla, saugiausia kviesti šildymo sistemų specialistą.

    Oras sistemoje didina sąnaudas

    Gurguliavimas, vandens šniokštimas vamzdžiuose arba situacija, kai radiatoriaus viršus šaltas, o apačia karšta, dažnai reiškia, kad sistema užorinta. Oras trukdo karštam vandeniui cirkuliuoti, todėl šildymas tampa neefektyvus ir lėčiau pasiekia norimą temperatūrą.

    Tokiu atveju padeda radiatoriaus nuorinimas per tam skirtą ventilį, pasiruošus indą vandeniui ir raktelį ar tinkamą atsuktuvą. Jei gyvenate daugiabutyje ir po nuorinimo situacija nesikeičia, problema gali būti viso stovo ar sistemos balansavime.

    Dulkės ir užuolaidos „suvalgo“ šilumą

    Per vasarą radiatoriai prisirenka dulkių, o jų sluoksnis veikia kaip izoliacija ir mažina šilumos atidavimą. Be to, įjungus šildymą dulkės gali skleisti nemalonų kvapą ir dirginti jautresnius žmones, ypač alergiškus.

    Dar viena dažna klaida – radiatorius uždengiamas baldais ar storomis užuolaidomis, todėl šiltas oras cirkuliuoja prasčiau. Kai termostatas „mato“ šilumą tik ties radiatoriumi, jis gali per anksti sumažinti šildymą, o kambario gilumoje vis tiek bus vėsu.

    Šiluma išeina pro langus

    Net tvarkingai veikiantys radiatoriai nepadės, jei šiluma bėga per nesandarius langus ar duris. Prieš sezoną verta apžiūrėti tarpines, įvertinti, ar nėra skersvėjų, ir prireikus sureguliuoti langų prispaudimą, kad neliktų mikroplyšių.

    Tokie darbai dažniausiai užtrunka neilgai, tačiau efektas juntamas iš karto: patalpos greičiau sušyla, o šildymo sistema dirba tolygiau. Prieš įjungdami šildymą skirkite valandą paruošimui, nes tai gali apsaugoti nuo brangių netikėtumų žiemą.

  • ES ir Izraelis artina ryšius: dėmesys oro gynybai, kosmosui ir DI, keičiantis saugumo situacijai

    ES ir Izraelis artina ryšius: dėmesys oro gynybai, kosmosui ir DI, keičiantis saugumo situacijai

    Europos Sąjunga ieško būdų greičiau sustiprinti oro gynybos ir kosmoso pajėgumus, o vienu svarbiausių partnerių vis dažniau įvardijamas Izraelis. Briuselyje šią savaitę vykę susitikimai rodo, kad bendradarbiavimas gali apimti ir gynybai, ir civilinėms reikmėms pritaikomas technologijas.

    Izraelio kosmoso agentūros vadovė Shimrit Maman Briuselyje susitiko su Europos Komisijos nare Ekaterina Zaharieva, atsakinga už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pokalbiuose akcentuotos sritys, kurios tampa kritiškai svarbios šiuolaikiniam saugumui, įskaitant DI, robotiką ir pažangią palydovinę žvalgybą.

    Kas stumia ES ieškoti partnerių?

    ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad kosmoso infrastruktūra ir oro gynyba yra ne tik karinės, bet ir ekonominės atsparos klausimas. Palydovai reikalingi ryšiams, navigacijai, stebėsenai, o jų pažeidžiamumas didėja dėl augančios įtampos ir karinių pajėgumų plėtros.

    Izraelio pusė atkreipia dėmesį, kad kosmoso militarizacija jau vyksta, net jei visuomenė to ne visuomet pastebi. Todėl, anot pašnekovų, vienai valstybei ar net regionui tampa sunkiau savarankiškai kurti visą technologinę grandinę nuo ankstyvojo perspėjimo iki duomenų analizės.

    Ankstyvasis perspėjimas ir daugiasluoksnė gynyba

    Vienas dažniausiai minimų bendradarbiavimo taškų yra ankstyvojo perspėjimo sistemos, skirtos laiku informuoti gyventojus apie grėsmes. Tokios sistemos remiasi jutiklių tinklais, ryšio kanalais ir automatizuotu sprendimų priėmimu, kad perspėjimai pasiektų žmones per kelias sekundes ar minutes.

    „Vienas dalykų, prie kurių dirbame, yra ankstyvojo perspėjimo sistemos. Svarbu, kaip įspėjimai pasiekia civilius ir kaip tai mažina aukų skaičių“, – sakė Shimrit Maman.

    Pastaruoju metu ES šalyse vis daugiau diskutuojama apie daugiasluoksnį oro gynybos modelį, apimantį dronų, raketų ir orlaivių grėsmes. Kartu su tuo auga poreikis sujungti oro gynybos sprendimus su kosmoso duomenimis, vaizdinimu ir modeliavimu, kur DI gali padėti greičiau apdoroti informaciją ir įvertinti rizikas.

    Pramonės sandoriai ir politiniai ribojimai

    Gynybos pramonės lygmeniu Europoje matyti konkretūs žingsniai: Izraelio bendrovė Rafael Advanced Defense Systems patvirtino, kad Vokietijoje atidarys gamyklą, susijusią su „Iron Dome“ oro gynybos sistemos gamyba. Tuo pat metu Graikija sudarė maždaug 3 000 000 000 eurų vertės susitarimą su Izraelio gynybos institucijomis dėl naujo daugiasluoksnio oro gynybos tinklo.

    Vis dėlto bendradarbiavimą lydi ir politinės įtampos, ypač dėl karo Gazos Ruože ir su tuo susijusių debatų ES viduje. Dalis valstybių anksčiau buvo atsargesnės dėl jautrių technologijų priklausomybės, tačiau didėjanti konkurencija su kitomis pasaulio galybėmis ir saugumo rizikos skatina pragmatiškiau vertinti tiekimą ir partnerystes.

    Platesniame kontekste ES siekis stiprinti oro gynybą ir kosmoso politiką tampa strateginiu klausimu, kur sprendimai gali būti priimami greičiau nei įprasta. Artimiausiais mėnesiais tikėtina daugiau diskusijų dėl finansavimo, technologinių standartų ir to, kaip subalansuoti saugumo interesus su politiniais įsipareigojimais.

  • DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    Organizuotos nusikalstamos grupuotės vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, kad Europoje rastų tinkamas vietas nelegalioms cigarečių gamykloms ir taip sumažintų riziką būti sučiuptos. Apie tai perspėjo Europos Audito Rūmų atstovai, pristatydami naujausią vertinimą dėl neteisėtos tabako rinkos masto.

    Auditorių teigimu, anksčiau tokia veikla dažnianiau buvo telkiama Rytų Europoje, kur, nusikaltėlių akimis, lengviau pasislėpti. Tačiau DI leidžia greičiau identifikuoti nuošalias vietoves, kaimus ar atokius pramoninius objektus arčiau galutinių rinkų, taip trumpinant tiekimo grandinę ir mažinant kriminalinės logistikos pažeidžiamumą.

    Metiniai nuostoliai siekia 13 mlrd.

    Europos Audito Rūmų vertinimu, neteisėta tabako prekyba Europos Sąjungoje kasmet lemia mažiausiai 13 milijardų eurų prarastų biudžeto pajamų. Tai ne tik akcizų ir PVM netektys, bet ir smūgis sąžiningai veikiančioms įmonėms, kai rinkoje atsiranda pigesnė, mokesčių neapmokestinta produkcija.

    Auditoriai taip pat priminė, kad 2023 metais Europoje beveik viena iš dešimties surūkytų cigarečių buvo nelegaliai pagaminta arba įvežta kontrabanda. Toks mastas, jų vertinimu, tiesiogiai susijęs ir su organizuoto nusikalstamumo stiprėjimu, ir su spaudimu valstybių institucijoms.

    Silpnoji grandis – koordinacija ir duomenys

    Viena pagrindinių problemų, kurią išskiria auditoriai, yra koordinacijos ir žvalgybinės informacijos apsikeitimo spragos tarp ES agentūrų ir nacionalinių institucijų. Dėl to, pasak jų, sudėtinga ne tik laiku identifikuoti naujas gamybos vietas, bet ir įvertinti tikrąjį tinklų dydį, struktūrą bei ekonominį poveikį.

    „Būtinas geresnis žvalgybinės informacijos dalijimasis tarp visų susijusių veikėjų“, – sakė už Audito Rūmų ataskaitą atsakingas Petri Sarvamaa.

    Auditoriai akcentuoja, kad didesnį koordinavimo vaidmenį turėtų prisiimti Europos Komisija, o bendras atsakas turėtų apimti tokias institucijas kaip OLAF, Europol, Eurojust ir Europos prokuratūra. Vis dėlto Komisija daliai rekomendacijų pritarė, o dalyje sričių pabrėžė ribas, kiek gali apibrėžti kitų institucijų strateginius prioritetus.

    Akcizų politika juda lėčiau

    Ataskaitos pristatymas sutapo su lėtesnėmis ES diskusijomis dėl minimalių tabako ir alternatyvių nikotino produktų apmokestinimo lygių. Kai kurios šalys skeptiškai vertina vienodą požiūrį į skirtingus produktus, o politiniai ciklai valstybėse narėse taip pat veikia kompromisų paieškas.

    Auditoriai pabrėžia, kad neteisėta tabako rinka nėra vien fiskalinis klausimas. Ji siejama su visuomenės sveikata, bendrosios rinkos taisyklių vientisumu ir organizuoto nusikalstamumo finansavimu, todėl, jų vertinimu, ES rizikuoja pralaimėti kovą, jei reakcija bus fragmentuota.

    „Sąjunga negali sau leisti pralaimėti šios kovos“, – perspėjo Petri Sarvamaa.

    Konkrečių siūlymų, kaip turėtų būti keičiama tabako produktų ar akcizų teisinė bazė, auditoriai nepateikė, pabrėždami, kad tai yra politinių sprendimų ir teisėkūros lygmens atsakomybė. Tačiau aiški kryptis, jų teigimu, yra stipresnė tarpžinybinė koordinacija, geresni duomenys ir greitesnė reakcija į kintančias nusikaltėlių taktikas, įskaitant DI naudojimą.

  • Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londone įsikūręs startuolis „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų ikisėklinės stadijos investiciją, skirtą DI pagrįstos platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimą, kuris turėtų paspartinti investicijų ir projektų finansavimo procesus atsinaujinančios energetikos bei duomenų centrų sektoriuose.

    Finansavimo raundui vadovavo „Episode 1 Ventures“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) ir „Pi Labs“, o tarp investuotojų minimi ir pramonės atstovai. „Veridue“ teigimu, lėšos bus naudojamos produkto diegimui rinkoje ir komandos stiprinimui.

    Kur stringa energetikos sandoriai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: auga elektros poreikis dėl ekonomikos elektrifikacijos ir sparčiai plečiamų duomenų centrų, o kartu didėja poreikis naujiems atsinaujinančios energijos pajėgumams. Kapitalo apetitas, pasak rinkos dalyvių, išlieka, tačiau sandorius dažnai lėtina brangūs ir rankiniai patikros procesai.

    „Veridue“ akcentuoja, kad investuotojai ir plėtotojai priversti vertinti vis daugiau projektų, tačiau dalis jų būna finansiškai neatsparūs arba patiria sunkumų. Todėl vis svarbiau greitai atskirti pataisomas rizikas nuo esminių kliūčių, galinčių užkirsti kelią projekto įgyvendinimui ar finansavimui.

    Didėja ir sisteminės kliūtys: tinklo prijungimo eilės, planavimo rizikos bei ilgesni įgyvendinimo terminai. Dėl to rinkoje labiau vertinami jau veikianys arba statybai parengti projektai, o ne ankstyvos stadijos iniciatyvos, kurioms dar reikia išspręsti leidimų ir prijungimo klausimus.

    Ką žada DI pagrįsta platforma?

    „Veridue“ pristato savo sprendimą kaip energetikos infrastruktūrai pritaikytą patikros ir sandorių valdymo platformą, kurią naudoja investuotojai, nepriklausomi elektros gamintojai, kreditoriai ir draudikai. Bendrovė teigia, kad platforma gali padėti greičiau įvertinti projekto brandą ir rizikas bei suformuoti įprastus sandorio dokumentus per valandas, o ne per savaites.

    „Europos infrastruktūra, kurios reikia dabar, yra vienas svarbiausių mūsų kartos statybos etapų. Kapitalas pasiruošęs, projektų netrūksta, bet trūko galimybės judėti tokiu tempu, kokio reikalauja situacija. „Veridue“ sprendžia būtent tai“, – sakė HTGF investicijų vadovas Timo Bertsch.

    Startuolis pabrėžia, kad energetikos sandoriai sudėtingėja dėl hibridinių projektų, kai saulės ar vėjo generacija derinama su energijos kaupimu, taip pat dėl reguliavimo pokyčių ir sudėtingesnių pajamų modelių. Tokie projektai reikalauja daugiau duomenų ir gilesnio vertinimo, o tai padidina dėlionės dalių skaičių tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

    Ne tik automatizavimas, bet ir atsakomybė

    „Veridue“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvęs „McKinsey“ energetikos investicijų patarėjas Daniel Csonth ir buvęs „SCOR“ duomenų mokslo vadovas Xander van den Eelaart. Bendrovė teigia, kad platforma nėra vien pokalbių robotas, o DI sprendimas, paremtas sandorių duomenimis ir papildytas vidiniais energetikos transakcijų specialistais.

    „Sukūrėme „Veridue“ kaip sprendimą, kurio patys pasigedome, kai sprendimų rizika gulė ant mūsų pečių. Tai ne tiesiog pokalbių robotas, nukreiptas į duomenų kambarį: tai DI, apmokytas su nuosavu realių sandorių duomenų rinkiniu, o rezultatai yra atsekami“, – sakė „Veridue“ vadovas ir įkūrėjas Daniel Csonth.

    Bendrovė taip pat siūlo pardavėjams ir projektų vystytojams automatiškai susitvarkantį duomenų kambarį bei pasirengimo investicijoms ataskaitas. Tokia kryptis atliepia rinkos poreikį mažinti informacijos išskaidymą tarp el. laiškų, skaičiuoklių ir dokumentų, kad sandorio komandos galėtų greičiau priimti sprendimus ir derėtis dėl sąlygų.

    Investuotojams šis segmentas išlieka patrauklus dėl ilgalaikių energetikos infrastruktūros poreikių, tačiau konkurencija dėl kokybiškų projektų didėja. Jei DI įrankiai iš tiesų sutrumpins patikros ciklą ir pagerins rizikų matomumą, tai gali keisti sandorių tempą ir kainodarą, ypač rinkoje, kur laikas iki statybų ar prijungimo tampa vienu svarbiausių vertės veiksnių.

  • Danijos BioInnovation Institute skiria po 1,3 mln. eurų šešiems startuoliams: nuo vėžio iki laivybos

    Danijos BioInnovation Institute skiria po 1,3 mln. eurų šešiems startuoliams: nuo vėžio iki laivybos

    Kopenhagoje veikiantis BioInnovation Institute (BII) pranešė suteikęs šešioms portfelio įmonėms papildomas konvertuojamąsias paskolas po 1,3 mln. eurų. Taip bendras kiekvienos bendrovės iš BII gautas finansavimas padidėjo iki 1,8 mln. eurų.

    Papildomą kapitalą gavo PanTarg, 3Sonic, Inia Biosciences, Yngvi Bio, Proxi Biotech ir Sagava. Anksčiau kiekviena jų iš instituto buvo pritraukusi po 500 000 eurų.

    Kam skiriami pinigai?

    BII teigimu, lėšos skirtos technologijoms brandinti, komandų kompetencijoms stiprinti ir pasirengti kitam etapui iki komercinio pritaikymo. Kartu su kapitalu įmonėms išlieka prieiga prie instituto inovacijų platformos Kopenhagoje, įskaitant laboratorijas ir mentorių tinklą.

    Toks modelis vis dažniau matomas Europos gyvybės mokslų ekosistemoje, kur ankstyvos stadijos komandoms svarbus ne tik finansavimas, bet ir infrastruktūra, reguliacinė bei verslo plėtros pagalba. Tai ypač aktualu terapijoms, vakcinoms ir medicinos įrangai, kur iki rinkos kelias ilgas ir brangus.

    „Šios šešios įmonės parodė didelį potencialą ir jau žengė svarbius žingsnius nuo perspektyvių tyrimų iki sprendimų kūrimo, galinčių realiai keisti situaciją. Tęstinis finansavimas leidžia paspartinti plėtrą ir dar labiau sutelkti dėmesį į kelią į rinką“, – sakė BII verslo vystymo vadovė Trine Bartholdy.

    Nuo onkologijos iki dekarbonizacijos

    Tarp finansavimą gavusių startuolių yra universitetų ir ligoninių atžalinės įmonės, sprendžiančios skirtingas problemas. PanTarg kuria antikūnais paremtą vėžio terapiją, kuri viename gydyme siekia sujungti dvi tikslines atakas prieš agresyvius navikus, įskaitant kasos vėžį.

    3Sonic vysto 3D ultragarso ir DI vaizdinimo sprendimą, kuris turėtų padėti chirurgams operacijų metu realiu laiku įvertinti vėžinį audinį. Tokios intraoperacinės diagnostikos priemonės gali sutrumpinti sprendimų priėmimą ir padėti tiksliau nustatyti pašalintino audinio ribas.

    Inia Biosciences orientuojasi į naujus uždegiminių ligų gydymo būdus, pradėdama nuo psoriazės. Ši kryptis atspindi platesnę biotechnologijų tendenciją kurti tikslingesnius, mažiau sisteminio poveikio turinčius gydymus lėtinėms būklėms.

    Yngvi Bio kuria biologinės kenkėjų kontrolės sprendimus, siekiančius apsaugoti pasėlius ir kartu mažinti žalą biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai. Pastaraisiais metais Europoje auga spaudimas ieškoti alternatyvų daliai cheminių augalų apsaugos priemonių, todėl biosprendimai tampa vis svarbesni.

    Proxi Biotech vysto vakcina paremtą imunoterapiją pasikartojančioms bakterinėms infekcijoms gydyti. Pagrindinis kandidatas nukreiptas į pasikartojančias Clostridium difficile sukeltas infekcijas, kurios daliai pacientų kartojasi ir gali tapti lėtinės.

    Sagava siekia atliekas paversti tvariais biodegalais ir energija, taip prisidėdama prie laivybos sektoriaus dekarbonizacijos. Laivyboje šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas tampa vienu svarbiausių tikslų, o alternatyvūs degalai ir nauji energijos šaltiniai laikomi realistiškiausiu keliu vidutiniu laikotarpiu.

    Kodėl tai svarbu Europos startuoliams?

    BII veikia nuo 2018 metų ir yra Danijos inovacijų institutas, remiantis taikomuosius tyrimus bei ankstyvos stadijos įmones gyvybės mokslų ir giliųjų technologijų srityse. Institutas akcentuoja, kad derina finansavimą su praktine pagalba: nuo infrastruktūros iki verslo vystymo ir partnerystės tinklo.

    BII taip pat nurodo, kad per veiklos laikotarpį yra parėmęs daugiau nei 140 startuolių, o alumni įmonės iš išorės investuotojų pritraukė daugiau nei 1 mlrd. eurų. Pasak instituto, naujas finansavimo etapas turėtų sustiprinti šešių bendrovių galimybes pritraukti papildomų investicijų ir priartėti prie produktų diegimo rinkoje.

    „Būtent šiame etape kapitalo, stiprios kompetencijos ir tinkamo tinklo derinys gali tapti lemiamu. Matome reikšmingą potencialą visose šešiose įmonėse, o mūsų vaidmuo yra padėti jų technologijas paversti tvariais verslais ir produktais, kuriančiais vertę pacientams, visuomenei ir investuotojams“, – pridūrė Trine Bartholdy.

  • „Clean Growth Fund“ pritraukė institucinių investuotojų: antrasis fondas pasiekė 94,5 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės „ClimateTech“ rizikos kapitalo platforma „Clean Growth Fund“ pranešė užbaigusi antrojo fondo („Fund II“) antrąjį etapą ir pasiekusi 94,5 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų. Tai jau daugiau nei pusė fondo tikslo, kuris siekia 174 mln. eurų.

    Fondas ketina toliau investuoti į Jungtinėje Karalystėje veikiančias įmones nuo ankstyvosios „Seed“ stadijos iki „Series A“, kurių technologijos mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. „Clean Growth Fund“ taip pat nurodo siekiantis apie 20 proc. vidinės grąžos normos (IRR) investuotojams.

    Kas atnešė didžiausią sumą?

    Antrąjį etapą reikšmingai sustiprino 26,1 mln. eurų įsipareigojimas iš „Border to Coast“ valdomo UK Opportunities Fund. Prie etapo prisidėjo ir „Strathclyde Pension Fund“, papildomai investavęs 11,6 mln. eurų ir taip padidinęs savo bendrą „Fund II“ įsipareigojimą iki 35 mln. eurų.

    Prie investuotojų taip pat minimi „Islington Pension Fund“ ir „East Riding Pension Fund“. „Border to Coast“ atstovauja vietos valdžios pensijų fondų partnerystei, kuri jungia 18 fondų ir valdo apie 139 mlrd. eurų turto.

    „Border to Coast prisijungimas prie Fund II mus perkelia už pusiaukelės ribos link 150 mln. svarų tikslo. Didieji instituciniai investuotojai vis dažniau ieško Jungtinės Karalystės klimato technologijų, nes jos siūlo ilgalaikę grąžą kartu su realia ekonomine plėtra“, – sakė „Clean Growth Fund“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Beverley Gower-Jones.

    Kodėl klimato technologijų fondai vėl auga?

    Šis sandoris įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai klimato ir tvarumo tematikos fondai tęsia kapitalo pritraukimą, nors rinka išlieka selektyvi. Didesni investuotojai dažnai ieško aiškaus ryšio tarp poveikio, komercializacijos ir galimybės technologijas išauginti iki tarptautinio masto.

    „Clean Growth Fund“ pabrėžia vietomis grįstą investavimo strategiją: dėmesys skiriamas ne tik Oksfordo, Kembridžo ir Londono centrams, bet ir regioniniams inovacijų židiniams visoje Jungtinėje Karalystėje. Tokia kryptis investuotojams patraukli ir dėl politinio siekio stiprinti produktyvias investicijas šalies viduje.

    Ką fondas jau nuveikė ir kas toliau?

    „Clean Growth Fund“ įkurtas 2020 metais ir investuoja į sprendimus energetikos, transporto, pramonės, statybų bei pastatų, žemės ūkio ir maisto sektoriuose, taip pat į žiedinę ekonomiką. Fondo tikslas yra finansuoti inovacijas, kurios reikšmingai mažina emisijas arba didina išteklių naudojimo efektyvumą.

    Pirmasis fondas („Fund I“) investavo į 19 Jungtinės Karalystės startuolių, kurie, fondo vertinimu, iki 2030 metų galėtų sumažinti apie 27 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus. Antrasis fondas planuoja investuoti į 25 bendroves, o šiuo metu jau yra investavęs į keturis startuolius Šefilde, Bristolyje, Kardife ir Londone.

    Antrojo etapo užbaigimas paskelbtas po „Clean Growth Fund“ pasitraukimo iš „Rendesco“ 2026 metų gegužę. Tokie sandoriai fondams svarbūs ne tik dėl grąžos, bet ir kaip signalas instituciniams investuotojams, kad klimato technologijų portfeliai gali pasiekti brandžius komercinius rezultatus.

    „Į „Clean Growth Fund“ investavome, nes tai suteikė galimybę siekti patrauklios ilgalaikės grąžos ir kartu remti Jungtinės Karalystės inovacijas. Ši idėja pasiteisino, todėl didiname įsipareigojimą antrajam fondui“, – sakė „Strathclyde Pension Fund“ investicijų vadovė Lorraine Martin.

  • „Metaplanet“ akcijos per dvi dienas smuko 17 proc.: vadovo paaiškinimai neįtikino investuotojų

    „Metaplanet“ akcijos per dvi dienas smuko 17 proc.: vadovo paaiškinimai neįtikino investuotojų

    Tokijo biržoje listinguojamos bendrovės „Metaplanet“ akcijos per dvi prekybos sesijas smuko apie 17 proc., nors įmonės vadovas Simonas Gerovichas viešai aiškino ginčytinus sprendimus. Antradienį akcijos krito 9,9 proc. iki 244 jenų, o pirmadienį buvo fiksuotas dar 7,5 proc. kritimas.

    Rinka į šią naujieną sureagavo itin jautriai, nes kritimas vyko tuo metu, kai bitkoino kaina per kelias dienas reikšmingai nesikeitė. Tai investuotojams signalizavo, kad spaudimą akcijai lemia ne bendra kriptoturto rinkos kryptis, o pačios bendrovės valdymo ir akcininkų interesų klausimai.

    Didžiausia įtampa susijusi su vadinamuoju Series 10 planu, kuris buvo patvirtintas 2022 metais, dar iki bendrovės perėjimo prie bitkoino iždo strategijos 2024 metais. Pagal šį planą buvo suformuotas skatinimo fondas, kurio dydis nebuvo fiksuotas, o prisitaikydavo taip, kad sudarytų apie 20 proc. visiškai atskiestų akcijų skaičiaus.

    Praktikoje tai reiškė, kad bendrovei leidžiant naujas akcijas ir pritraukiant kapitalą bitkoinui pirkti, augo ir vadovų bei darbuotojų opcionų fondas. Kritikai teigė, kad toks mechanizmas didino esamų akcininkų praskiedimą ir kūrė paskatas plėsti emisijas, net jei tai mažina vienos akcijos vertę.

    Pasak investuotojų ir rinkos stebėtojų, opcionų fondas išaugo nuo maždaug 46 mln. iki apie 319 mln. akcijų. Būtent šis šuolis tapo vienu pagrindinių ginčo taškų, nes praskiedimo mastas ilgainiui gali daryti įtaką tiek akcijos kainai, tiek pasitikėjimui bendrovės strategija.

    Reaguodamas į kritiką, S. Gerovichas socialiniuose tinkluose pripažino, kad bendrovė nepakankamai aiškiai komunikavo apie savo planus ir struktūrą. Jis taip pat nurodė, kad 2026 metų rugpjūčio 18 dieną įmonė pakeitė opcionų fondo taisykles: buvo panaikinta automatinio prisitaikymo nuostata ir fondas įšaldytas.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dabar nustatytas fiksuotas 319,46 mln. potencialių akcijų skaičius, išlaikant 10 jenų įgyvendinimo kainą už akciją. Taip pat įvestas penkerių metų perleidimo apribojimas, galiojantis iki 2031 metų rugpjūčio 17 dienos.

    Vis dėlto daliai investuotojų toks sprendimas pasirodė nepakankamas, nes jis sustabdė tolesnį fondo augimą, tačiau paliko jau išaugusį jo dydį. Viešuose komentaruose pasigirdo raginimų atšaukti arba persvarstyti reikšmingą dalį papildomų teisių, kurios susiformavo po praskiedimą didinusių emisijų.

    Papildomų klausimų sukėlė ir S. Gerovicho ryšiai su MMXX Ventures, kuri įvardijama kaip „Metaplanet“ akcininkė. Ankstesniuose bendrovės dokumentuose buvo nurodyta, kad vadovas netiesiogiai turėjo daugumą MMXX balsavimo teisių, todėl kilo interesų konflikto rizikos vertinimai.

    S. Gerovichas tikino esantis reikšmingas, bet ne kontrolinis MMXX patronuojančios bendrovės akcininkas, taip pat pabrėžė, kad nėra MMXX vadovas ir nedalyvauja jos investavimo ar prekybos sprendimuose. Investuotojai savo ruožtu ragina įmonę aiškiau įvardyti MMXX savininkus ir paaiškinti, ar su vadovu susijusios šalys galėjo gauti naudos iš akcijų pardavimų 2024 metų ralio metu.

    Ši situacija rodo, kad bendrovėms, kurios formuoja bitkoino iždo strategiją ir aktyviai pritraukia kapitalą rinkoje, investuotojų pasitikėjimą dažnai lemia ne tik turto kaina, bet ir valdymo skaidrumas. Net ir sustabdžius ginčytiną mechanizmą, rinka gali reikalauti aiškių atsakymų dėl praeities sprendimų poveikio akcininkams bei ilgalaikių interesų suderinimo.

    Bendrovė teigė tęsianti peržiūrą dėl valdysenos ir atlygio politikos ir žadėjo apie pokyčius informuoti vėliau. Tuo metu investuotojai ir toliau vertina, ar įmonės žingsniai pakankami sumažinti praskiedimo riziką ir atkurti pasitikėjimą jos struktūra.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: DI startuolio vertė perkopė 21 mlrd. eurų ribą

    Paryžiuje įsikūrusi DI bendrovė „Mistral“ užbaigė D serijos investicijų etapą ir pritraukė 3 mlrd. eurų. Po sandorio įmonės vertė viršijo 21 mlrd. eurų, o tai laikoma vienu didžiausių Europos technologijų sektoriaus finansavimo etapų.

    Investicijoms vadovavo „Samsung Electronics“, prie jų kaip bendravaldžiai prisidėjo „Scaleup Europe Fund“ (valdomas EQT) ir esamas investuotojas PSG Equity. Prie naujų dalyvių taip pat minimi „BlackRock“ valdomi fondai ir sąskaitos, investicijų bendrovė Advent bei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė.

    Atvira architektūra ir suverenumas

    „Mistral“ save pozicionuoja kaip atvirų svorių modelių kūrėją, siekiantį suteikti organizacijoms daugiau kontrolės diegiant generatyvinį DI. Praktikoje tai reiškia galimybę pritaikyti modelius, valdyti jų diegimą ir mažinti priklausomybę nuo uždarų tiekėjų ekosistemų.

    Įmonė pabrėžia vadinamąjį suverenaus DI sluoksnį, kuriame akcentuojamas duomenų laikymas organizacijos ribose, modelių pritaikomumas, privati ir nuspėjama skaičiavimo infrastruktūra bei audituojamos gamybinės sistemos. Tokia kryptis vis dažniau minima ir Europoje, kur jautrių duomenų valdymas bei atskaitomybė tampa esminiais reikalavimais.

    „Kas kontroliuoja intelektą ir kas gali jį pritaikyti savo poreikiams, tampa ne mažiau svarbu nei jo galia. Todėl nuo pirmos dienos kūrėme „Mistral“ ant atvirų svorių modelių, o vėliau plėtėmės į infrastruktūrą, produktus ir diegimą“, – sakė „Mistral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Arthur Mensch.

    Kur bus skiriami pinigai?

    „Mistral“ teigimu, naujos lėšos bus nukreiptos į pažangius tyrimus, didesnės apimties skaičiavimo pajėgumus ir infrastruktūros plėtrą, reikalingą galingesnių modelių mokymui. Kartu planuojama spartinti komercinę plėtrą ir tarptautinį augimą, nes konkurencija dėl įmonių klientų DI rinkoje aštrėja.

    Bendrovė buvo įkurta 2023 metais, ją įkūrė Arthur Mensch, Guillaume Lample ir Timothée Lacroix. Įmonė nurodo veikianti 20 šalių ir turinti daugiau nei 125 įmonių klientus, tarp kurių minimi „Airbus“, ASML ir HSBC.

    D serijos etapas įvyko po ankstesnių reikšmingų finansavimo žingsnių: 2025 metais „Mistral“ buvo paskelbusi apie 1,7 mlrd. eurų C serijos investicijas, o 2026 metais – apie 722 mln. eurų skolos finansavimą, skirtą didelio masto duomenų centro projektui netoli Paryžiaus. Bendrovė taip pat įvardija platų investuotojų ratą, tarp jų – „a16z“, „General Catalyst“, „Index Ventures“, „Nvidia“ ir „Salesforce Ventures“.

    Rinkos kontekste toks finansavimo mastas rodo, kad investuotojai vis aktyviau vertina ne tik modelių kokybę, bet ir gebėjimą pasiūlyti pilną diegimo grandinę: nuo infrastruktūros iki produktų, kurie atitinka reguliavimo, saugumo ir audito reikalavimus. Europoje tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose svarbūs duomenų suverenitetas ir atsekamumas.

  • Lenkijoje Zondacrypto byloje įtariamųjų daugėja: pateikti kaltinimai penktam asmeniui

    Lenkijoje Zondacrypto byloje įtariamųjų daugėja: pateikti kaltinimai penktam asmeniui

    Lenkijos prokuratūra pranešė pateikusi kaltinimus penktam įtariamajam tyrime dėl kriptovaliutų biržos Zondacrypto veiklos. Teisėsauga aiškinasi galimą organizuotos grupės veikimą ir lėšų pasisavinimą, dėl kurio nukentėjo biržos naudotojai.

    Pasak Nacionalinės prokuratūros, rugsėjo 5 dieną sulaikytas Romanas Ż. įtariamas dalyvavęs organizuotoje nusikalstamoje grupėje ir pasisavinęs maždaug 7,8 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 1,8 mln. eurų, priklausiusių Zondacrypto klientams. Įtariamasis savo kaltės nepripažino ir pateikė paaiškinimus.

    Prokuratūra nurodo, kad grupė galėjo be leidimo keisti, trinti ir papildyti kompiuterinius įrašus, siekdama neteisėtos finansinės naudos. Tokie veiksmai, teisėsaugos vertinimu, galėjo sudaryti sąlygas manipuliuoti apskaita ar operacijų istorija ir taip paslėpti neteisėtus pervedimus.

    Teismui pateiktas prašymas Romaną Ż. suimti iki teismo. Prokurorai tai grindžia galimai gresiančia bausme, rizika trukdyti tyrimui ir tikimybe pasislėpti, o už inkriminuojamas veikas gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo.

    Romanas Ż. yra penktas viešai įvardytas asmuo, kuriam šiame tyrime pareikšti įtarimai. Anksčiau kaltinimai buvo pateikti dar keliems asmenims, sulaikytiems rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, o byla, prokuratūros teigimu, lieka aktyvi ir gali plėstis.

    Platesniame Zondacrypto tyrime vertinama, kad patirti nuostoliai siekia mažiausiai 350 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 81 mln. eurų. Institucijos taip pat pabrėžia, kad suma gali keistis, nes ir toliau gaunami nukentėjusiųjų pranešimai, o iki šiol byloje buvo registruota daugiau kaip 3 600 pareiškimų.

    Šis atvejis dar kartą primena, kad kriptoturto rinka, nepaisant augančio reguliavimo Europoje, išlieka jautri sukčiavimo schemoms, apskaitos manipuliacijoms ir vidinėms kontrolės spragoms. Vartotojams tai reiškia, kad renkantis platformą svarbios ne tik kainos ar patogumas, bet ir rizikos valdymas, skaidrumas bei aiškiai veikiantys lėšų apsaugos mechanizmai.

  • Portugalijos „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų: nuotolinis pacientų stebėjimas plečiamas Europoje

    Portugalijos „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų: nuotolinis pacientų stebėjimas plečiamas Europoje

    6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos skaitmeninės sveikatos bendrovė „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta nuotolinio pacientų stebėjimo ir telemedicinos sprendimų plėtrai Europoje. Įmonė kuria reguliuojamą technologijų platformą, pritaikytą darbui su viešosiomis sveikatos sistemomis.

    Investicijų raundui vadovavo „Iberis Capital“, prisidėjo „Vieira de Matos – VDM Capital, S.A.“ ir esamas akcininkas „Buenavista Equity Partners“. „Hope Care“ tikslas – spartinti diegimus naujose rinkose ir stiprinti komercinius bei operacinius pajėgumus.

    Platforma jungia duomenis ir klinikinius procesus

    Įkurta 2012 metais, „Hope Care“ vysto platformą „OpMA“, kuri skirta centralizuotiems nuotolinės priežiūros ir telemedicinos centrams. Bendrovės teigimu, sprendimas vienoje aplinkoje sujungia medicinos prietaisų duomenis, pacientų pateikiamus savijautos rodiklius ir klinikinius darbo procesus.

    Toks modelis leidžia sveikatos priežiūros organizacijoms kurti ir plėsti skaitmenines priežiūros programas, ypač valdant lėtines ligas. Praktikoje tai reiškia ankstesnį būklės pablogėjimo atpažinimą ir galimybę įsikišti dar iki skubios pagalbos ar hospitalizacijos.

    Diegimai keliuose regionuose ir nauji planai

    Šiuo metu „Hope Care“ nuotolinio stebėjimo programas vykdo Portugalijoje ir Prancūzijoje, taip pat įgyvendina projektą Šveicarijoje. Prancūzijoje sprendimas taikomas ir viešajame sektoriuje, įskaitant regionines sveikatos struktūras.

    Vokietijoje bendrovė įsteigė „Hope Care GmbH“, kurios būstinė įsikūrė Erlangene, Medical Valley ekosistemoje. Pirmasis diegimas Vokietijoje, bendrovės duomenimis, numatytas 2026 metų spalį.

    Rumunijoje įmonė rengia naują projektą ir planuoja steigti vietinį padalinį, o parengiamuosius darbus ketina pradėti iki 2026 metų rugsėjo pabaigos. Tokia geografija rodo kryptingą siekį įsitvirtinti tiek didžiosiose, tiek augančiose Europos sveikatos technologijų rinkose.

    Rezultatai: mažiau hospitalizacijų ir skubios pagalbos

    „Hope Care“ teigia, kad Portugalijoje jos technologija naudojama 15 vietinių sveikatos vienetų, apimančių apie 45 proc. visų nacionalinei sveikatos sistemai registruotų vartotojų. Sprendimai taikomi ir Madeiros bei Azorų regioninėse sveikatos tarnybose, taip pat privačiuose sveikatos priežiūros tinkluose, socialinės globos organizacijose ir savivaldybėse.

    Bendrovė pateikia ir klinikinio bei ekonominio poveikio pavyzdį: per 12 mėnesių analizuojant 43 žmonių, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, programą, hospitalizacijos dienų skaičius sumažėjo 76 proc., o skubios pagalbos apsilankymų – 74 proc. Skaičiuojama, kad tai sudarė apie 4 811 eurų metinių sutaupymų vienam pacientui.

    „Ši A serijos investicija žymi naują „Hope Care“ etapą. Po daugiau nei dešimtmečio darbo su sveikatos priežiūros institucijomis sukūrėme reguliuojamą platformą, kuri duoda išmatuojamus rezultatus pacientams, specialistams ir sistemoms“, – sakė „Hope Care“ įkūrėjas ir vadovas José Paulo Carvalho.

    „Europoje sveikatos sistemos patiria vis didesnį lėtinių ligų spaudimą ir dažnai reaguoja į krizes, o ne jų išvengia. „Hope Care“ išsiskiria tuo, kad derina klinikinius įrodymus ir reguliacinį brandumą, leidžiantį sprendimus diegti viešajame sektoriuje mastu“, – sakė „Iberis Capital“ partneris João Henriques.

    „Hope Care“ nurodo, kad 2026 metais įmonė augo, o pirmojo pusmečio pardavimai buvo 2,5 karto didesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Pasak bendrovės, naujas kapitalas turėtų padėti greičiau diegti nuotolinio pacientų stebėjimo programas pagrindinėse Europos rinkose.