CP v2

Blog

  • Žvejai netoli Kalymno ištraukė 2 000 metų paslaptį: kas buvo bronzinė „Kalymno dama“?

    Žvejai netoli Kalymno ištraukė 2 000 metų paslaptį: kas buvo bronzinė „Kalymno dama“?

    Prie Graikijai priklausančios Kalymno salos žvejai tinklais netikėtai iškėlė įspūdingą radinį – beveik dviejų metrų aukščio bronzinę moters skulptūrą. Artefaktas daugiau kaip 2 000 metų gulėjo maždaug 120 metrų gylyje Egėjo jūroje ir, specialistų teigimu, išliko neįprastai gerai.

    Skulptūra šiandien vadinama „Kalymno dama“ ir dažniausiai datuojama helenistiniu laikotarpiu, maždaug III amžiumi prieš Kristų. Ji vaizduoja moterį su chitonu ir sunkiu apsiaustu, o tokia apranga bei proporcijos siejamos su to meto aukštesnio socialinio sluoksnio atvaizdais.

    Kas pavaizduota skulptūroje?

    Nors skulptūra tapo vienu ryškiausių Egėjo jūros povandeninės archeologijos radinių, klausimas, ką ji vaizduoja, iki šiol atviras. Tarp versijų minima ir galimybė, kad tai galėjo būti Ptolemėjų dinastijos Egipto karalienė Arsinojė III, tačiau aiškių įrodymų tokiai tapatybei trūksta.

    Archeologai pabrėžia, kad helenistiniu laikotarpiu moterų atvaizdai skulptūroje neretai būdavo idealizuojami, todėl vien apranga ar stilistika ne visada leidžia tiksliai nustatyti konkretų asmenį. Dėl to neatmetama, kad skulptūra galėjo vaizduoti ir dievybę ar apibendrintą kilmingos moters tipą.

    Kaip ji atsidūrė jūros dugne?

    Labiausiai tikėtina versija – jūrinė katastrofa. Monumentalios bronzinės skulptūros helenistiniu laikotarpiu buvo itin brangus krovinys, o jas gabendavo laivais per svarbius Viduržemio jūros prekybos ir kultūros maršrutus.

    Kalymnas buvo netoli kelių intensyviai naudotų laivybos kelių, jungusių graikiškąjį pasaulį su rytine Viduržemio jūros dalimi. Todėl manoma, kad skulptūra galėjo būti didesnio krovinio dalis, o laivui nuskendus ji nugrimzdo į dugną.

    Radinių grandinė ir konservavimas

    „Kalymno damos“ istorija paskatino atidesnį regiono tyrimą, o vėliau imta fiksuoti ir daugiau su tuo pačiu kontekstu siejamų radinių. Pranešama apie kitus senovinius fragmentus, tarp jų – didesnio nei natūralaus dydžio barzdoto valdovo galvą su makedonišku galvos apdangalu bei raitelių ir ginkluotų karių skulptūrų dalis.

    Po iškėlimo skulptūrai prireikė ilgų konservavimo darbų, nes bronza, ilgai buvusi jūroje, paprastai būna padengta nuosėdomis ir korozijos sluoksniais. Atlikus restauravimą, „Kalymno dama“ sugrąžinta į salą ir tapo vienu svarbiausių vietos archeologijos muziejaus eksponatų.

    Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo atradimo, skulptūra vis dar kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Tyrėjai ieško duomenų, kurie leistų tiksliau nustatyti jos kilmę, kelionės maršrutą ir aplinkybes, lėmusias, kad toks vertingas kūrinys atsidūrė Egėjo jūros gelmėse.

  • Aptvėrė ganyklą ir laukė 17 metų: mokslininkai pamatė, kaip ji virto mišku

    Aptvėrė ganyklą ir laukė 17 metų: mokslininkai pamatė, kaip ji virto mišku

    Mokslininkai 17 metų stebėjo, kaip buvusi ganykla, sustabdžius galvijų ganymą, pamažu keičiasi ir ima panašėti į mišką. Eksperimento esmė buvo paprasta: dalis teritorijos buvo aptverta, kad gyvūnai nebegrįžtų, o dalyje papildomai pasodinti vietiniai medžiai.

    Tyrėjai taikė dvi skirtingas atkūrimo strategijas ir jas lygino su plotais, paliktais natūraliai sukcesijai, kai augmenija atsikuria be tiesioginio žmogaus įsikišimo. Skirtumai buvo siejami ir su tuo, kaip plinta medžių sėklos, nes tai lemia, kaip greitai į teritoriją atkeliauja naujos rūšys.

    Ką parodė 2023 metų inventorizacija

    2023 metų liepą, praėjus 17 metų nuo eksperimento pradžios, mokslininkai atliko detalią augalų apskaitą. Tyrimo plotuose suskaičiuotos 4 847 augalų individų sankaupos, priskirtos 109 taksonominėms grupėms, iš kurių 80 identifikuotos rūšies lygiu.

    Dalis augalų buvo nustatyti tik genties ar šeimos lygiu, o kai kurių tiksliai atpažinti nepavyko. Vis dėlto bendras vaizdas buvo aiškus: plotai, kuriuose buvo sodinti medžiai, bendrai pasižymėjo didesne augalų gausa ir įvairove nei tie, kurie palikti vien natūraliam atsigavimui.

    Kodėl svarbus sėklų platinimas

    Geriausi rezultatai fiksuoti ten, kur sodinti medžiai, kurių sėklas dažniau išnešioja gyvūnai. Tokiuose plotuose vidutiniškai suskaičiuota apie 253 augalus viename sklype, kai vėjo platinamų sėklų medžių plotuose buvo apie 219, o natūraliai sukcesijai paliktuose sklypuose – apie 134.

    Panaši tendencija matyta ir rūšių skaičiuje: gyvūnų platinamų sėklų medžių plotuose vidutiniškai nustatyta apie 33,5 rūšies, vėjo platinamų sėklų plotuose – apie 29,1, o paliktuose gamtai – apie 20. Tyrėjai pabrėžė, kad skirtumai nėra atsitiktiniai ir rodo skirtingą ekosistemos atkūrimo greitį.

    Ką reiškia atkuriant miškus

    Mokslininkai papildomai patikrino, ar įvairovė nebuvo dirbtinai „išpūsta“ vien dėl pasodintų rūšių, todėl dalį analizės atliko atmetę augalus, kurie galėjo būti tiesiog vėlesnės sodintų medžių kartos. Net ir tokiu atveju geresni rezultatai išliko plotuose, kuriuose dominavo gyvūnų platinamų sėklų medžiai.

    Tyrimo išvada praktiška: pradinė, tiksli ir vietos sąlygoms pritaikyta žmogaus pagalba gali pagreitinti miško grįžimą į degradavusias teritorijas, o vėliau procesą vis labiau perima pati gamta. Ilgalaikis stebėjimas parodė, kad atkūrimas nėra momentinis, tačiau kryptingai sudarytos sąlygos gali sukurti savotišką grandininę reakciją, kai augmenijos struktūra ima sparčiau sudėtingėti.

    Tokios įžvalgos svarbios ir šiandien, kai Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ekosistemų atkūrimui bei biologinės įvairovės didinimui. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik palikti plotą likimo valiai ne visada yra greičiausias kelias, o gerai parinkti vietiniai medžiai ir gyvūnų „įdarbinimas“ kaip sėklų pernešėjų gali duoti pastebimai stipresnį efektą.

  • Po šiuo kalnu slėpėsi dingęs miestas: archeologai atkasa 2 000 metų istorijos

    Po šiuo kalnu slėpėsi dingęs miestas: archeologai atkasa 2 000 metų istorijos

    Prancūzijoje, ant Montbellant kalvos netoli Tonnerre, archeologai aptiko tankiai užstatytos senovinės gyvenvietės pėdsakų, atskleidžiančių apie 1 500 metų trunkantį apgyvendinimo laikotarpį. Tyrimus vykdantys specialistai fiksuoja radinius nuo vėlyvojo geležies amžiaus iki viduramžių, o tai leidžia atkurti, kaip keitėsi vietovės funkcijos ir gyventojų kasdienybė.

    Naujausi kasinėjimai apėmė maždaug 740 kvadratinių metrų plotą, tačiau net ir tokioje ribotoje teritorijoje rasta pastatų pamatų, rūsių ir dirbtuvių. Pasak tyrėjų, statiniai buvo išdėstyti taip, kad maksimaliai išnaudotų statų šlaitą, todėl kalva, panašu, buvo sąmoningai pasirinkta gynybai ir gyvenimui pritaikyta vieta.

    Galių oppidum ir romėnų pėdsakai

    Seniausi radiniai siejami su galais: maždaug I amžiuje prieš mūsų erą čia veikė oppidum, tai yra įtvirtintas vėlyvojo geležies amžiaus centras. Keramikos šukės ir monetos rodo, kad bendruomenė buvo organizuota ir vykdė mainus dar prieš Romos įtakos įsitvirtinimą regione.

    Po Galijos užkariavimo vieta, sprendžiant iš aptiktų konstrukcijų, nebuvo apleista. Romėnų laikotarpiu užstatymas tankėjo, o senesni statiniai buvo perplanuojami, pritaikomi naujoms reikmėms ir papildomi naujais pastatais.

    Kasinėjimuose identifikuotas romėniškas rūsys, kiemo struktūros ir amatininkų veiklos pėdsakai. Aptiktas metalurginis šlakas leidžia manyti, kad kalvoje veikė metalo apdirbimo dirbtuvės, o kai kurių mūrų fragmentai išliko taip gerai, kad sienos vietomis tebestovi.

    Viduramžių miestas ir jo žlugimas

    Tyrėjai pabrėžia, kad kalvos istorija tęsėsi ir po Romos laikų. Ankstesni darbai atskleidė XI–XII amžiais statytus mūrinius pastatus, rūsius ir sanitarines struktūras, o vėlesniais amžiais teritorija buvo perplanuojama, papildoma šuliniais ir įrenginiais, siejamais su maisto laikymu.

    Viršutinės miesto dalies lūžis siejamas su XV amžiumi. Istoriniai šaltiniai nurodo, kad 1414 metais Tonnerre buvo užpultas Burgundijos pajėgų, o Montbellant kalvoje buvusi užstatyta zona kartu su įtvirtinimais patyrė didelę žalą, po kurios gyvenimas palaipsniui persikėlė į žemiau esančią slėnio dalį.

    Kodėl tokie radiniai svarbūs?

    Tokios daugiasluoksnės vietovės archeologams ypač vertingos, nes vienoje erdvėje leidžia palyginti skirtingų laikotarpių urbanistiką, amatų raidą ir gynybos sprendimus. Kalvų gyvenvietės Europoje neretai būdavo pasirenkamos dėl strateginės padėties, o vėliau, keičiantis ekonomikai ir saugumo situacijai, centrai persikeldavo arčiau vandens kelių ir patogesnių prekybos maršrutų.

    Tyrėjai planuoja tęsti kasinėjimus ir patikslinti, kokias funkcijas turėjo atskiros aptiktos konstrukcijos. Tikimasi, kad tolimesni darbai suteiks daugiau duomenų apie Tonnerre viršutinės dalies raidą ir priežastis, dėl kurių istorinė miesto šerdis galiausiai persitvarkė į šiandien žinomą vietą.

  • 14 dienų su „Samsung“ „Galaxy Watch Ultra2“: 5 000 nitų ekranas ir kaina, kuri stebina

    14 dienų su „Samsung“ „Galaxy Watch Ultra2“: 5 000 nitų ekranas ir kaina, kuri stebina

    Dizainas: didelis ir tvirtas

    Kasmet išmaniųjų įrenginių gamintojai siekia sukurti dar „ultra“, „pro“ ar „premium“ produktą, o kartu dažnai auga ir kaina. „Samsung“ „Galaxy Watch Ultra2“ – būtent toks bandymas pasiūlyti laikrodį, orientuotą į aktyvų laisvalaikį ir didesnį atsparumą.

    Laikrodis turi 47 mm dydžio ciferblatą ir išskirtinę konstrukciją, kur stačiakampė korpuso forma derinama su apvaliu ekranu. Titano korpusas vizualiai atrodo solidžiai, tačiau ant mažesnio riešo laikrodis gali pasirodyti masyvus, nors testuojant jis išliko stabilus ir patogus.

    Aplink ekraną iškeltas rėmelis suteikia papildomos apsaugos nuo atsitiktinių smūgių, nors tai nereiškia, kad ilguoju laikotarpiu įbrėžimų rizika išnyksta. Bendra kryptis aiški: tai labiau sportui ir iššūkiams, o ne minimalistiniam kasdieniam aksesuarui.

    Baterija ir ekranas: stipriausios pusės?

    Viena svarbiausių savybių daugeliui pirkėjų išlieka baterija, o „Galaxy Watch Ultra2“ čia pateikia konkurencingą rezultatą. Įdėtas 800 mAh akumuliatorius, o gamintojo nurodomas veikimo laikas siekia iki 60 valandų su įjungtu Always On Display ir iki 80 valandų, kai ši funkcija išjungta.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia apie 3 dienas įprasto naudojimo, todėl trumpoms išvykoms įkroviklio galima ir neimti. Greitas įkrovimas leidžia per 30 minučių papildyti bateriją iki 40 proc., o tai gelbsti, kai laikrodį reikia skubiai paruošti treniruotei ar kelionei.

    Ekranas – dar vienas akcentas: 1,52 colio sAMOLED skydelis su 498 x 498 raiška ir maksimaliai iki 5 000 nitų siekiančiu ryškumu. Toks ryškumas realiai praverčia saulėje, o prietemoje galima perjungti į raudonai juodą spalvų paletę, kad ekranas mažiau akintų.

    Sportas, atsparumas ir sveikata

    „Galaxy Watch Ultra2“ siūlo daugiau nei 100 sporto režimų – nuo bėgimo, jėgos treniruočių ir dviračio iki plaukimo su automatiniu stiliaus atpažinimu. Laikrodis gana tiksliai fiksuoja aktyvumų pradžią ir maršrutus, nors kalorijų skaičiavimas, kaip ir daugelyje dėvimųjų įrenginių, gali svyruoti.

    Įrenginys turi IP69K apsaugos sertifikatą ir 10 ATM atsparumą vandeniui, todėl jis pritaikytas lietui, dulkėms ir vandens slėgiui. Taip pat minima atitiktis EN13319 standartui, kuris aktualus nardymo įrangai, todėl laikrodis labiau orientuotas į vandens sportą ir keliones.

    Saugumo funkcijos apima garsinę sireną, kurią gamintojas nurodo kaip 86 decibelų, kritimo aptikimą ir greitą pagalbos iškvietimą kelių mygtuko paspaudimų seka. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni, nes išmanieji laikrodžiai vis dažniau vertinami ne tik kaip sporto, bet ir asmeninio saugumo įrenginiai.

    Sveikatos stebėsenos dalyje numatytas miego sekimas, informacija apie knarkimą ir galimus miego sutrikimų požymius, taip pat širdies ritmo rodmenys, EKG ir įspėjimai apie nereguliarų ritmą. Be to, įrenginys siūlo kūno sudėties vertinimą, streso indikacijas ir kitas kasdienes sveikatingumo metrikas, tačiau svarbu prisiminti, kad tai nėra medicininė diagnostika.

    Kasdieniam naudojimui padeda didesnis ekranas, garsiakalbis ir mikrofonas, o ryšių pusėje numatyti „Bluetooth“, „Wi‑Fi“, LTE ir NFC. Laikrodis turi 2 GB RAM ir 64 GB vidinės atminties, veikia su „Wear OS 7“ ir „One UI 9“, o programinės įrangos palaikymas, kaip nurodoma, planuojamas iki 2031 metų.

    Dirbtinio intelekto funkcijos siejamos su „Google“ „Gemini“, o personalizacijai skirta daug ciferblatų. Komplekte pateikiama dedikuota įkrovimo stotelė, o dirželių pasirinkimas apima kelis gumos HNBR variantus, pritaikytus 160–205 mm riešo apimčiai.

    Kaina – jautriausia tema: Lenkijos rinkoje minėta 3 249 zlotų suma atitinka maždaug 750 eurų, priklausomai nuo valiutos kurso ir pardavėjo. Norint ją sumažinti, dažnai siūlomos įrangos išpirkimo programos, kai sena įranga įskaitoma kaip nuolaida naujam pirkiniui.

    Verdiktas paprastas: „Galaxy Watch Ultra2“ siūlo labai ryškų ekraną, stiprią bateriją ir didelį atsparumo bei sporto funkcijų paketą. Tačiau masyvus dydis ir aukšta kaina reiškia, kad tai laikrodis labiau ieškantiems maksimalios komplektacijos, o ne universalaus, subtilaus pasirinkimo.

  • Lenkai pristatė atnaujintą šarvuotį Bóbr-3: „negražiausias“ gali tapti pavojingu ginklu

    Lenkai pristatė atnaujintą šarvuotį Bóbr-3: „negražiausias“ gali tapti pavojingu ginklu

    Prieš tarptautinės gynybos pramonės parodos MSPO atidarymą internete pasirodė nuotraukos, atskleidusios dalį ekspozicijos. Daugiausia dėmesio sulaukė Lenkijos ratinis šarvuotis Bóbr-3, ant kurio durų matyti sumontuotas reaktyvusis šarvas „Pangolin“.

    Šis vaizdas iškart išprovokavo diskusijas dėl neįprastos išvaizdos ir praktinės prasmės. Bóbr-3 dažnai pašiepiamas kaip „negražiausias“ Lenkijos kariuomenės kovinis automobilis, tačiau parodoje demonstruojamas sprendimas rodo, kad platforma ieško labai konkretaus vaidmens šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Bóbr-3 paskirtis ir kontekstas

    Bóbr-3 yra gamintojo AMZ-Kutno suteiktas pavadinimas lengvajam šarvuotam žvalgybos transporteriui, siejamam su programu Kleszcz. 2024 metais Lenkija paskelbė įsigijusi 28 tokius vienetus, o jie turėtų pakeisti senesnius sovietinės kilmės BRDM-2, kurių dalis perduota Ukrainai.

    4×4 platforma skirta žvalgybai ir informacijos rinkimui, todėl jai svarbūs mobilumas, galimybė veikti sudėtingame reljefe ir greitai pakeisti poziciją. Bóbr-3 taip pat minimas kaip plaukiojantis, o tai teoriškai praplečia maršrutų pasirinkimą ir mažina priklausomybę nuo tiltų ar inžinerinių perėjų.

    Kas yra „Pangolin“ ir ką tai keičia

    „Pangolin“ yra reaktyvusis šarvas, kurį kuria Wojskowy Instytut Techniczny Uzbrojenia, ir jis siejamas su ankstesnių sprendimų, tokių kaip ERAWA-2, evoliucija. Tokie šarvai paprastai kuriami siekiant didinti atsparumą kumuliaciniams užtaisams, kurie šiandien dažnai pasiekia taikinį iš arti.

    Reaktyviojo šarvo veikimo principas paremtas tuo, kad pataikius kumuliacinei kovinei galvutei šarvo elemente esantis užtaisas sukelia priešpriešinį poveikį. Tai išjudina šarvo sluoksnius ir silpnina susiformuojančią kumuliacinę srovę, mažindamas pramušimo tikimybę.

    MSPO matoma Bóbr-3 konfigūracija nebūtinai reiškia galutinį serijinį sprendimą, tačiau signalizuoja kryptį. Praktikoje tai gali būti bandymas padidinti ratinės žvalgybos platformos išgyvenamumą ten, kur grėsmę kelia ne tik prieštankiniai ginklai, bet ir mažesni FPV dronai, dažnai naudojantys kumuliacines kovines galvutes.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Karas Ukrainoje išryškino, kad net lengvesnės mašinos fronto zonoje tampa pažeidžiamos dėl masiškai naudojamų dronų ir pigių prieštankinių priemonių. Dėl to gynybos pramonė vis dažniau eksperimentuoja su papildomais apsaugos paketais, derindama mobilumą, šarvavimą ir elektronines priemones.

    Jei „Pangolin“ integracija į ratinę platformą pasiteisins, tai gali reikšti naują standartą lengvoms žvalgybos mašinoms, kurios tradiciškai aukodavo apsaugą dėl greičio. Kita vertus, papildomas svoris ir konstrukciniai sprendimai gali paveikti plūdrumą, mobilumą bei priežiūros sudėtingumą, todėl parodos demonstracija greičiausiai yra ir praktinių bandymų dalis.

  • „Microsoft“ ruošia naują Windows 11 staigmeną: pagaliau vienoje vietoje matysite visų įrenginių baterijas

    „Microsoft“ ruošia naują Windows 11 staigmeną: pagaliau vienoje vietoje matysite visų įrenginių baterijas

    „Microsoft“ testuoja naują Windows 11 valdiklį, kuris vienoje vietoje rodytų kompiuterio ir prie jo prijungtų įrenginių baterijos būseną. Tokia funkcija seniai laikoma viena patogiausių kasdieniam naudojimui, ypač kai dirbama su belaidėmis ausinėmis, klaviatūra ar pele.

    Informacija apie naujovę pastebėta naujausiose bandomosiose Windows 11 versijose, kur sistemos ištekliuose aptiktos su valdikliu susijusios grafinės detalės. Kol kas tai ankstyvas etapas, todėl pats valdiklis vartotojams dar nėra įjungtas ir realiai neveikia.

    Pagal aptiktą dizainą, viršuje būtų rodomas nešiojamojo kompiuterio akumuliatoriaus įkrovos lygis, o žemiau pateikiami kiti prijungti įrenginiai. Kiekvienas jų turėtų piktogramą, o dešinėje matytųsi tikslesnis baterijos lygis, išreikštas proc.

    Veiktų ir užrakto ekrane

    Numatoma, kad valdiklis derėtų prie šviesios ir tamsios Windows 11 temų. Įdomiausia detalė ta, kad jį planuojama rodyti ne tik darbalaukyje ar valdiklių skydelyje, bet ir užrakto ekrane, kad baterijų būseną būtų galima patikrinti net neprisijungus.

    Taip pat tikimasi, kad valdiklis pateiks daugiau nei vien tik baterijos likutį. Bandomuosiuose aprašymuose minima įkrovimo būsena ir energijos taupymo režimo indikatoriai, kurie padėtų greičiau suprasti, kodėl, pavyzdžiui, nešiojamas kompiuteris ar ausinės pradėjo sekti sparčiau nei įprastai.

    Kada pasieks visus naudotojus?

    Naujovė pirmiausia turėtų pasiekti Windows Insider programos dalyvius, nes būtent per ją „Microsoft“ paprastai išleidžia didesnius sąsajos ir sistemos komponentų atnaujinimus. Tik po testavimo etapo funkcija paprastai perkeliama į stabilias versijas, todėl tiksli data kol kas neįvardijama.

    Pastaruoju metu Windows 11 kryptingai stiprina valdiklių ekosistemą ir energijos vartojimo valdymą, nes vis daugiau žmonių dirba hibridiniu režimu ir remiasi belaidžiais priedais. Todėl centralizuotas baterijų vaizdas laikomas praktišku žingsniu, kuris sumažintų poreikį kiekvienam įrenginiui ieškoti atskiros programėlės ar nustatymų lango.

  • Tai ne NASA: Vroclavo studentai sukonstravo raketą R8 Alcyone ir sukūrė savą variklį

    Tai ne NASA: Vroclavo studentai sukonstravo raketą R8 Alcyone ir sukūrė savą variklį

    Vroclavo studentų komanda pristatė raketą R8 Alcyone, kurios daugumą svarbiausių komponentų suprojektavo ir pagamino patys. Projektas išsiskiria tuo, kad jame sujungti ne tik akademiniai skaičiavimai, bet ir realiai išbandyti sprendimai, artimi profesionaliai raketų inžinerijai.

    Technologiškai reikšmingiausia dalis – autorių sukurtas skystojo kuro raketinis variklis NOVA, vystomas nuo 2024 metų. Kaip kuras naudojamas etanolis, o oksidatorius – azoto suboksidas, kuris mėgėjiškoje ir universitetinėje raketinėje technikoje vertinamas dėl palyginti paprastesnio tiekimo ir sandėliavimo.

    Komandos teigimu, variklis per maždaug 6 sekundes gali sukurti iki 3 600 niutonų trauką, o bendras impulsas siekia apie 18 000 niutonsekundžių. Degimo kameroje temperatūra gali kilti iki 3 000 kelvinų, todėl prireikė pažangių šiluminės apsaugos sprendimų, kad konstrukcija atlaikytų apkrovas.

    Variklio efektyvumas jau buvo įvertintas varžybose FAR-OUT Mojavos dykumoje, kur NOVA gavo apdovanojimą už efektyviausią skystojo kuro pavarą. Tokie konkursai universitetų komandoms svarbūs kaip praktinis patikrinimas: čia vertinamas ne tik našumas, bet ir patikimumas bei sauga.

    R8 Alcyone kūrėjai didelį dėmesį skyrė saugumui ir atsisakė tradicinių pirotechninių užtaisų raketos gelbėjimo sistemoje. Vietoj jų pasirinkti mechaniniai ir terminiai sprendimai, mažinantys riziką dėl užsidegimo, netikslaus suveikimo ar transportavimo apribojimų.

    Aukščiausiame skrydžio taške V-Band mechanizmas išleidžia stabdomąjį parašiutą, o maždaug 400 metrų aukštyje servomechanizmai aktyvuoja pagrindinį parašiutą. Toks dvigubas parašiutų išskleidimas padeda ir stabilizuoti kritimą, ir apsaugoti korpusą nuo pažeidimų nusileidžiant.

    Skrydžio valdymą prižiūri autorių kurtas borto kompiuteris, sudarytas iš keturių spausdintinių plokščių, o programinė logika paremta būsenų mašina. Toks sprendimas aviacijoje ir raketinėje technikoje vertinamas dėl aiškiai apibrėžtų režimų ir lengviau prognozuojamo elgesio kritinėse situacijose.

    Apogėjus nustatomas dviem nepriklausomais altimetrais ir papildomai tikslinamas pagal greičio duomenis iš Pitoto vamzdelio. Už stabilizaciją riedėjimo ašyje atsakinga komandos sukurta orientacijos valdymo sistema ACS, kuri aktyviai mažina kampinį greitį iki nulio.

    Sistema naudoja keturis galingus servovariklius, sujungtus su plieninėmis valdymo plokštelėmis, leidžiančiomis koreguoti raketos elgesį skrydžio metu. Korpusas pagamintas iš po ankstesnių bandymų patobulintų, lengvesnių ir standesnių kompozitų, kuriuose derinami sintetiniai pluoštai ir epoksidinė derva.

    Raketos viduje numatyta vieta moksliniam kroviniui – CubeSat 3U formato moduliui, kuris skrydžio metu atliks du eksperimentus. Tokie moduliai universitetuose dažnai naudojami kaip standartizuota platforma bandymams, nes leidžia tiksliai apibrėžti masę, matmenis ir integravimo reikalavimus.

    R8 Alcyone išsiskiria ir vizualiniu identitetu: pavadinimas siejamas su Plejadžių žvaigždynu ir mitu apie Alkionę. Už išvaizdos koncepciją, lipduotės dizainą ir raketos logotipą atsakingas dailės akademijos studentas Iwo Szenk, parodantis, kad kosmoso projektuose vietos yra ir inžinerijai, ir dizainui.

  • Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Dar prieš tarptautinę gynybos pramonės parodą MSPO 2026 Kielcuose „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pranešė pirmą kartą rodysianti pilno masto naujo sunkiojo pėstininkų kovos vožės modelį. Parodoje pristatytas CBWP kol kas nėra prototipas, o technologijų demonstratorius, skirtas parodyti pagrindines būsimos platformos idėjas ir kryptį.

    PGZ skelbia, kad po MSPO demonstratorius bus perduotas tyrimų ir bandymų etapui, o gauti rezultatai turėtų tapti pagrindu dviem prototipams. Pagal dabar viešai minimą grafiką prototipų tikimasi 2027 metais, o serijinės gamybos pasirengimas siejamas su 2029 metais.

    Sunkiojo pėstininkų kovos vožės poreikis Lenkijoje išryškėjo šalia programos, pagal kurią įsigyjami lengvesni BWP „Borsuk“. Dar 2023 metais, pasirašant bendrąją sutartį, buvo kalbama apie maždaug 700 „Borsuk“ vienetų, o CBWP turėtų tapti papildymu, skirtu didesnės apsaugos reikalaujantiems mechanizuotiems vienetams.

    PGZ pateikia CBWP kaip atsaką būtent į šį sunkesnės, geriau šarvuotos platformos poreikį. Viešai nurodoma, kad darbai realiai pajudėjo 2024 metais, kai Huta Stalowa Wola (HSW) priėmė sprendimą pradėti ir finansuoti projektą, telkiant tiek PGZ grupės įmones, tiek privačius partnerius iš Lenkijos ir užsienio.

    Apsauga, svoris ir platformos idėja

    Lyginant su „Borsuk“, kuris akcentuoja plūdrumą ir apsaugą iki 5 lygio pagal STANAG 4569, CBWP tikslas yra dar aukštesnis saugumo lygis. Nors oficialios galutinės deklaracijos dėl šarvavimo nėra pateikiamos, gynybos industrijos kontekste CBWP dažnai siejamas su siekiu priartėti prie 6 lygio, įskaitant didesnį atsparumą 30 milimetrų kalibro šaudmenims.

    Ne mažiau svarbi ir priešmininė apsauga, kuri, kaip akcentuoja projekto autoriai, turėtų būti geresnė nei „Borsuk“ atveju. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kur šarvuotų platformų kūrime vis daugiau dėmesio skiriama ne tik balistinei, bet ir minų bei improvizuotų sprogstamųjų užtaisų grėsmei.

    PGZ nurodė, kad CBWP turėtų būti maždaug 12 tonų sunkesnis už „Borsuk“, o tai leistų spėti apie maždaug 40 tonų standartinę masę. Tai būtų mažiau nei kai kurių konkurentų, tokių kaip vokiškas KF41 „Lynx“ ar korėjietiškas AS21 „Redback“, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto šarvavimo paketo ir įrangos konfigūracijos.

    Bokštelis, ginkluotė ir variklis

    Viena iš esminių CBWP ašių yra nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema ZSSW-30, jau naudojama „Borsuk“ ir ratiniuose šarvuočiuose „Rosomak“. Joje integruojamas 30 milimetrų automatinis pabūklas „Bushmaster II“, 7,62 milimetrų kulkosvaidis ir dvi prieštankinių valdomų raketų „Spike LR“ paleidimo vietos.

    Tokios ginkluotės pasirinkimas leidžia išlaikyti tęstinumą, supaprastinti logistines grandines ir mokymus, o taip pat padidina šansus greičiau pasiekti realų pajėgumą. Tai svarbu, nes daugelyje NATO šalių pastaraisiais metais pabrėžiama ne tik modernizacija, bet ir spartesnis pajėgų atkūrimas, didinant amunicijos ir atsarginių dalių suderinamumą.

    Skelbiama, kad CBWP planuojamas variklis iš MTU šeimos, kurio galia viršytų 1 000 arklio galių, o demonstratoriuje panaudota „Allison“ transmisija. Kartu pripažįstama, kad konfigūracija dar gali keistis, nes projektas vystomas bent dviem desanto skyriaus variantais, pritaikytais 6 arba 8 kariams.

    Ar Lenkija rinksis savą?

    MSPO 2026 pradžioje PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad koncernas tikisi, jog dešimtmečio pabaigoje CBWP galėtų patekti į Lenkijos kariuomenę.

    „Tikimės, kad dešimtmečio pabaigoje CBWP galės papildyti Lenkijos kariuomenės įrangą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Vis dėlto politiniu ir kariniu lygmeniu svarstomas ir alternatyvus kelias, kai sunkiajam pėstininkų kovos vožės poreikiui būtų pasirenkama užsienio platforma, o dalis lenkiškų sprendimų, pavyzdžiui, bokštelis ZSSW-30, būtų integruojami vėliau. Viešojoje erdvėje minimi vokiškas KF41 „Lynx“, korėjietiškas AS21 „Redback“ ir turkiškas „Otokar Tulpar“.

    Tokie svarstymai kelia aštrias diskusijas dėl pramonės savarankiškumo, eksporto perspektyvų ir technologinės kontrolės. Galutinis sprendimas, ar CBWP taps serijiniu gaminiu Lenkijos kariuomenei, priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir to, ar projektui pavyks laiku pasiekti patikimumo bei gamybos brandos lygį.

  • Lenkija perka supergreitus traukinius: „PKP Intercity“ kuria prabangią grand zoną

    Lenkija perka supergreitus traukinius: „PKP Intercity“ kuria prabangią grand zoną

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ ruošiasi vienam ambicingiausių projektų per pastaruosius metus – supersparčių KDP traukinių įsigijimui. Bendrovė skelbia, kad pirkimo procedūrose prie konkurso buvo prileisti keturi tiekėjai, o pirmieji sprendimai dėl naujos koncepcijos jau aiškėja.

    Planuojama, kad KDP sąstatai turės būti pritaikyti intensyvioms tarpmiestinėms kelionėms ir dideliems srautams. Tarp esminių reikalavimų – mažiausiai 402 sėdimos vietos, o pirmos klasės dalis turi sudaryti bent 20 proc. visų vietų.

    Pagal numatytą išdėstymą, dalis pirmos klasės erdvės bus skiriama skirtingoms kelionės patirtims. Reikalaujama, kad apie 10 proc. vietų sudarytų klasikinė zona, dar apie 10 proc. – tylos zona, orientuota į keleivius, kurie nori dirbti ar keliauti ramybėje.

    Kas bus grand zona?

    Pirmos klasės viduje atsiras nauja, atskira erdvė, pavadinta grand. Tai bus atitverta zona su atskiromis durimis, numatoma įrengti traukinio priekyje, netoli mašinisto kabinos.

    Grand zonoje planuojamos tik keturios sėdimos vietos, išdėstytos 1+1 principu. Sėdynės turės būti aukštesnės klasės: numatomas 180 laipsnių pasukimas, pusiau gulima padėtis ir elektrinis reguliavimas.

    Kiekvienai vietai bus skiriamas individualus, išskleidžiamas staliukas, pritaikytas patogiam darbui su iki 17 colių nešiojamuoju kompiuteriu. Taip pat numatytas individualus apšvietimas, elektra valdomos žaliuzės ir papildomas zonos garso izoliavimas.

    Bistro ir aptarnavimo sprendimai

    Kartu su grand zona „PKP Intercity“ naujuose traukiniuose planuoja įrengti ir bistro erdvę. Ji turėtų atsirasti tarp pirmos ir antros klasės, o pati gastronominė zona būtų dalijama į virtuvės ir degustacinę dalis.

    Prie pirmos klasės ir grand zonos taip pat numatoma mažesnė pagalbinė virtuvėlė, o šalia – baro tipo erdvė. Tokie sprendimai rodo siekį stiprinti aukštesnės klasės kelionių segmentą ir konkuruoti su kitomis ilgų nuotolių transporto alternatyvomis.

    Kada pasirodys naujieji sąstatai?

    Pirkimo grafikas numato, kad pirmieji traukiniai turėtų būti pristatyti per penkerius metus nuo sutarties pasirašymo. Bazinis užsakymas apima 20 KDP sąstatų, o viso jo įgyvendinimui tiekėjui būtų skiriamas septynerių metų terminas.

    Toks tempas atitinka europinę praktiką, kai supersparčių traukinių projektai apima ne tik gamybą, bet ir bandymus, sertifikavimą, suderinimą su infrastruktūra bei ilgalaikę priežiūros logistiką. „PKP Intercity“ planai signalizuoja, kad geležinkelis Lenkijoje siekia kelti komforto kartelę ir pritraukti daugiau keleivių į greitas tarpmiestines keliones.

  • Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą per Tumeno upę, kuris tapo nauju sausumos ryšiu tarp abiejų šalių. Valdžios atstovai skelbia, kad jis turėtų palengvinti krovinių ir keleivių judėjimą per bendrą sieną.

    Naujoji perėja pavadinta Jakovo Novičenkos vardu, o Šiaurės Korėja jį pristato kaip žmogų, 1946 metais išgelbėjusį Kim Ir Seno gyvybę. Tiltas sujungė Rusijos Chasaną ir Šiaurės Korėjos Tumangangą, tapdamas simboliniu abiejų režimų suartėjimo ženklu.

    Skelbiama, kad dviejų eismo juostų tiltas yra apie 1 kilometro ilgio, o visa infrastruktūra su privažiavimais siekia 4,7 kilometro. Rusijos pusėje įrengta 424 metrų atkarpa, Šiaurės Korėjos pusėje – 581 metro, o pasienio perėjai numatyta 10 eismo juostų.

    Rusijos institucijos teigia, kad per parą čia teoriškai galėtų būti aptarnaujama iki 300 transporto priemonių. Pranešama, jog krovinių vežimas turėtų startuoti iš karto, o pilnas keleivių eismas planuojamas iki metų pabaigos.

    Iki šiol pagrindinis sausumos ryšys tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos buvo geležinkelio tiltas per Tumeno upę, todėl nauja kelių jungtis išplečia transporto pasirinkimus. Rusijos pusėje privažiavimas siejamas su federaline trasa, kuri integruojama į Rytų–Vakarų transporto koridoriaus logiką.

    Statybos, kaip skelbiama, pradėtos 2025 metų pavasarį po politinių susitarimų, pasiektų po Vladimiro Putino vizito Pchenjane 2024 metais. Tais pačiais metais abi šalys taip pat paskelbė sudariusios strateginės partnerystės susitarimą.

    Tilto atidarymas vyksta Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimui gilėjant, įskaitant ir karinį aspektą. Pchenjanas yra pranešęs apie savo pajėgų dalyvavimą Rusijos pusėje, o Vakarų ir Ukrainos vertinimu, tai rodo platesnį paramos paketą Maskvai kare prieš Ukrainą.

    Nors oficialiuose pranešimuose tiltas pristatomas kaip ekonominis ir transporto projektas, dalis analitikų kelia klausimą dėl galimos dvigubos paskirties logistikos. Ukrainos tyrėjų organizacija Truth Hounds yra viešai vertinusi, kad tokia infrastruktūra gali tapti sunkiau atsekamu logistiniu koridoriumi, turinčiu ir karinės reikšmės.