CP v2

Blog

  • „ShinyHunters“ skelbia pavogę tūkstančių FTB darbuotojų duomenis: biuras tiria galimą įsilaužimą

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė tiriantis galimą įsilaužimą į savo internetinį darbo portalą po to, kai kibernetinių nusikaltėlių grupė „ShinyHunters“ viešai pareiškė pavogusi FTB personalo asmens duomenis.

    FTB nurodo, kad yra susipažinęs su pranešimais apie neleistiną veiklą, galėjusią paveikti FBIjobs.gov, ir šiuo metu aiškinasi aplinkybes. Tuo metu pats portalas daliai naudotojų buvo laikinai nepasiekiamas, rodant sistemos sutrikimo pranešimą.

    Kas teigiama nutekėjime

    „ShinyHunters“ tvirtino pasisavinę ypač jautrią informaciją apie didelę dalį FTB darbuotojų, taip pat kandidatų, teikusių paraiškas darbui biure, duomenis. Grupė neatskleidė, kokius konkrečiai vidinius registrus ar sistemas esą pasiekė, ir nenurodė, kokį laikotarpį apima nutekėjusi informacija.

    Žiniasklaidai pateiktame pavyzdiniame rinkinyje minimi keli tūkstančiai įrašų, kuriuose esą yra vardai, namų adresai, telefono numeriai ir šeimos narių duomenys. Net ir riboto masto tokio pobūdžio nutekėjimas gali kelti tiesioginę riziką pareigūnams bei jų artimiesiems.

    Galima spraga ir ankstesni incidentai

    Su tyrimu susipažinę šaltiniai nurodo, kad įsilaužimui galėjo būti išnaudota spraga „Oracle“ „PeopleSoft“ sistemoje, kuri dažnai naudojama žmogiškųjų išteklių procesuose. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar buvo pasitelkta anksčiau nežinoma spraga, ar pasinaudota neatnaujinta, jau ištaisyta pažeidžiamumo versija.

    Incidentas minimas platesniame kontekste, nes šiais metais viešojo sektoriaus institucijos JAV jau susidūrė su keliomis didelio masto kibernetinėmis atakomis. Tokie atvejai ypač jautrūs dėl kontržvalgybinių rizikų, kai identifikuojami pareigūnai ir jų ryšiai.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau

    Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad pareigūnų asmens identifikavimo duomenys gali būti panaudoti priekabiavimui, šantažui, tikslinėms apgaulės kampanijoms ar net fizinėms grėsmėms. Tokia informacija taip pat gali dominti užsienio žvalgybos tarnybas ir organizuotas nusikalstamas grupuotes.

    „Tai labai bloga situacija“, – sakė su incidentu susipažinęs asmuo, kalbėjęs anonimiškai dėl temos jautrumo.

    Kol tyrimas tęsiasi, institucijoms įprastai tenka ne tik nustatyti pažeidžiamumo kelią, bet ir įvertinti duomenų apimtį, informuoti potencialiai nukentėjusius asmenis bei skubiai peržiūrėti prieigos valdymo ir sistemų atnaujinimo procesus.

  • Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Europos Sąjungos šalių ambasadoriai atrinko Vokietijos policijos pareigūną Jürgeną Ebnerį į Europolo vykdomojo direktoriaus postą. Tai reiškia, kad ilgametis agentūros darbuotojas tapo pagrindiniu kandidatu vadovauti Hagoje įsikūrusiai ES teisėsaugos institucijai.

    Šis sprendimas dar nėra galutinis. Toliau J. Ebnerio kandidatūrą turės įvertinti Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, o po to sprendimą oficialiai priims ES Taryba.

    Kas yra Jürgenas Ebneris?

    J. Ebneris šiuo metu yra Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už valdymą, o nuo gegužės pabaigos ėjo laikinojo vadovo pareigas. Jis laikomas tęstinumo kandidatu, nes dirbo greta kadenciją baigusios belgės Catherine De Bolle ir buvo siejamas su pagrindiniais agentūros valdymo sprendimais.

    Karjerą Vokietijos policijoje J. Ebneris pradėjo 1988 metais ir vėliau dirbo Federalinėje kriminalinės policijos tarnyboje, kur ėjo įvairias operacines ir administracines pareigas. Į Europolą jis persikėlė 2019 metais, kai buvo paskirtas vykdomojo direktoriaus pavaduotoju.

    Konkurentai ir atrankos kontekstas

    Į finalinį atrankos trejetą, be J. Ebnerio, pateko Ispanijos nacionalinės policijos tarptautinio bendradarbiavimo vadovė Alicia Malo ir Lietuvos teisėsaugos vadovas Linas Pernavas. ES sostinėse kelių savaičių diskusijos dėl kandidatūrų parodė, kad Europolo vadovo paskyrimas vertinamas kaip strategiškai svarbus sprendimas.

    Europolas pastaraisiais metais tapo matomesniu koordinavimo centru kovojant su organizuotu nusikalstamumu, finansiniais nusikaltimais ir kibernetinėmis atakomis. Dėl to vadovo atranka dažnai siejama ne tik su profesine patirtimi, bet ir su platesniais valstybių interesais dėl agentūros krypties.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    J. Ebneris kandidatūrą perima tuo metu, kai Europos Komisija siūlo stiprinti Europolo pajėgumus, didinti technines galimybes ir plėsti vaidmenį reaguojant į kibernetines grėsmes bei hibridines atakas. Europolo reikšmė auga ir dėl nusikalstamų tinklų internacionalizacijos, kai verbavimas, sukčiavimo schemos bei pinigų plovimas vis dažniau remiasi skaitmeninėmis platformomis.

    Jei Europos Parlamentas pateiks palankią nuomonę, o ES Taryba patvirtins sprendimą, J. Ebneris taps naujuoju Europolo vykdomuoju direktoriumi. Tai reikštų, kad agentūra tęstų dabartinę kryptį, tačiau kartu turėtų prisitaikyti prie spaudimo greičiau diegti pažangius analitinius ir skaitmeninius sprendimus.

  • CFTC įspėja dėl prognozių rinkų „paminėjimo“ sutarčių: auga manipuliavimo rizika

    CFTC įspėja dėl prognozių rinkų „paminėjimo“ sutarčių: auga manipuliavimo rizika

    CFTC darbuotojai perspėja, kad vadinamosios prognozių rinkų „paminėjimo“ sutartys, kai statoma dėl to, ar bus ištarti konkretūs žodžiai ar kas nors pasirodys renginyje, kelia didesnę manipuliavimo riziką. Pasak JAV reguliuotojo, tokie kontraktai gali būti leidžiami tik ribotomis aplinkybėmis, kad nepažeistų galiojančių taisyklių.

    Įspėjimą paskelbė CFTC Rinkos priežiūros padalinio specialistai, pabrėždami, kad šių sutarčių baigtis dažnai priklauso nuo vieno asmens elgesio ar viešų pasisakymų. Dėl to atsiranda paskatų daryti įtaką rezultatui, o rinkos dalyviai gali bandyti išnaudoti informacijos pranašumą.

    „Šis įspėjimas skirtas atkreipti dėmesį, kad „paminėjimo“ sutartys gali būti labiau pažeidžiamos manipuliavimo“, – teigiama CFTC darbuotojų pranešime.

    Reguliuotojas nurodo, kad biržos, kurios svarsto įtraukti tokio tipo kontraktus, turėtų įvertinti, ar asmuo, nuo kurio priklauso sutarties baigtis, turi aiškių teisinių, profesinių ar konfidencialumo įsipareigojimų. Tokie įsipareigojimai, CFTC vertinimu, gali realiai atgrasyti nuo veiksmų, kuriais būtų siekiama paveikti atsiskaitymą.

    Pastaraisiais metais prognozių rinkos smarkiai išaugo, o kartu daugėja diskusijų dėl galimos viešai neatskleistos informacijos panaudojimo. CFTC primena, kad rizika ypač išauga, kai sandoriai susieti su iš anksto žinoma kalbų, pasisakymų ar renginių informacija, kuri nėra vienodai prieinama visiems rinkos dalyviams.

    Todėl biržoms rekomenduojama numatyti aktyvias prekybos taisykles ir kontrolės priemones, kurios padėtų užkirsti kelią manipuliavimui dar iki jam įvykstant. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnę stebėseną, rizikos filtrus ir aiškias procedūras, kaip reaguoti į įtartinus kainų ar apyvartos šuolius.

    Be to, CFTC toliau akcentuoja savo vaidmenį prižiūrint prognozių rinkas, nors kai kurios JAV valstijos tam priešinasi, ypač sporto lažybų kontekste. Klausimas, kas tiksliai turi jurisdikciją, kai prognozių rinkų kontraktai pradeda priminti lošimų produktus, vis dar sprendžiamas teismuose.

  • „Hashed“ remia naują skaitmeninio turto privataus kredito fondą: taikinys – 260 mln. eurų

    „Hashed“ remia naują skaitmeninio turto privataus kredito fondą: taikinys – 260 mln. eurų

    Kriptovaliutų rizikos kapitalo bendrovė „Hashed“ tapo pagrindine naujo privataus kredito fondo skaitmeninio turto sektoriui rėmėja. Fondas siekia pritraukti apie 260 mln. eurų ir siūlys paskolas instituciniams rinkos dalyviams.

    Fondas įkurtas Abu Dabyje veikiančio investuotojo Mohamedo Hamdy iniciatyva, o jį valdo „Thoro Capital Management“, kur Hamdy dirba vadovaujančiu partneriu. Strategijos esmė – teikti paskolas JAV doleriais, atsiskaitymus vykdant per stabilios vertės kriptovaliutas.

    Rėmėjai teigia, kad taip sprendžiama instituciniame skaitmeninio turto segmente įsisenėjusi finansavimo problema. Tradiciniai bankai dėl reguliacinių kapitalo reikalavimų dažnai vengia šio sektoriaus, o dalis kriptoturto skolintojų remiasi beveik vien užstatu grindžiamu skolinimu.

    „Dėl to net pelningos, audituojamos rinkos infrastruktūros įmonės priverstos rinktis brangų, trumpalaikį skolinimąsi su užstatu, o ne kreditą, paremtą verslo pagrindais“, – teigiama „Hashed“ pranešime.

    „Thoro Capital Management“ akcentuoja, kad fondas taikys įsipareigojimais grįstą skolinimo modelį, kai vertinama įmonės veikla, finansai, pinigų srautai ir vadovų komanda. Kartu sutariamos finansinės sąlygos, kurių skolininkas įsipareigoja laikytis visą paskolos laikotarpį.

    Toks požiūris lyginamas su tradicinio privataus kredito rinkos augimu po 2008 metų finansų krizės, kai dalį bankų pasitraukimo užpildė specializuoti fondų valdytojai. Skaitmeninio turto sektoriuje tai signalizuoja bandymą pereiti nuo vien užstatu paremto skolinimo prie labiau įprastų, verslo riziką vertinančių kreditavimo standartų.

    Rinkos kontekstas taip pat palankus: tokenizuotas privatus kreditas pastaruoju metu išaugo į didžiausią realaus pasaulio turto kategoriją pagal sukauptą paskolų apimtį blokų grandinėse ir viršijo 12 mlrd. eurų. Vis dėlto tai tebėra labai maža dalis tradicinės privataus kredito rinkos, kuri vertinama daugiau nei 2,7 trln. eurų.

    „Hashed“ dalyvavimas fonde seka po žingsnių Artimuosiuose Rytuose: bendrovė gavo finansinių paslaugų leidimą Abu Dabio pasaulinėje rinkoje. Be to, ji pasirašė ketinimų protokolą su Abu Dabio investicijų biuru, siekdama padėti Pietų Korėjos institucijoms ir investuotojams plėstis JAE sostinėje.

  • Kanados šešios didžiausios bankų grupės kuria tokenizuotų indėlių sistemą: tikslas – greitesni mokėjimai

    Kanados šešios didžiausios bankų grupės kuria tokenizuotų indėlių sistemą: tikslas – greitesni mokėjimai

    Šešios didžiausios Kanados bankų grupės pradėjo bendrą projektą, kuriuo siekia sukurti Kanados doleriais paremtą tokenizuotų indėlių sistemą. Bankai teigia, kad taip norima modernizuoti šalies mokėjimų infrastruktūrą ir išlaikyti ją konkurencingą bei saugią.

    Pirmasis projekto etapas orientuotas į tai, kad tokenizuoti indėliai būtų efektyviai perkelti tarp skirtingų finansų institucijų. Tai reikštų ne tik spartesnius atsiskaitymus, bet ir galimybę kurti programuojamus mokėjimus, kai pavedimai įvykdomi automatiškai pagal iš anksto nustatytas sąlygas.

    „Siekiame Kanados klientams suteikti greitesnius, efektyvesnius ir programuojamus mokėjimus, kartu išsaugant saugumą, stabilumą ir veiksmingą reguliuotojų priežiūrą“, – teigiama bendrame bankų pranešime.

    Iniciatyvoje dalyvauja Bank of Montreal, Canadian Imperial Bank of Commerce, National Bank of Canada, Royal Bank of Canada, The Bank of Nova Scotia ir TD Bank Group. Bankai nurodo, kad vėlesniuose etapuose prie projekto galėtų prisijungti ir kitos indėlius priimančios finansų įstaigos.

    Projektui papildomą pagrindą suteikė Kanados finansų priežiūros institucijos OSFI pozicija, kad tokenizuoti indėliai teisiškai nėra atskira indėlių rūšis nuo tradicinių indėlių. Tai reiškia, kad skaitmeninis „apvalkalas“ ar technologinis sprendimas nekeičia indėlio prigimties, o reguliavimas ir priežiūra gali būti taikomi nuosekliai.

    Kanadoje tai nėra pirmas bandymas praktiškai pritaikyti tokenizaciją finansų rinkose. Anksčiau Kanados centrinis bankas, Export Development Canada ir atskiri komerciniai bankai buvo įgyvendinę pilotinį projektą, kuriuo vertinta, kaip paskirstytojo registro technologija galėtų pagerinti obligacijų leidimą ir atsiskaitymą.

    Rinkoje tokenizuoti indėliai vis dažniau pristatomi kaip tarpinė grandis tarp įprastų bankinių pinigų ir kitų skaitmeninių atsiskaitymo priemonių. Bankams tai galimybė atnaujinti tarpbankinių mokėjimų logiką neatsisakant įprasto indėlių modelio, o klientams – tikėtis greitesnio atsiskaitymo ir naujų automatizavimo scenarijų versle.

  • „Galaxy Digital“ į iždą įtraukė 85 mln. eurų sUSDS ir įsigijo SKY: stiprėja skolinimo ryšiai

    „Galaxy Digital“ į iždą įtraukė 85 mln. eurų sUSDS ir įsigijo SKY: stiprėja skolinimo ryšiai

    „Galaxy Digital“ paskelbė papildžiusi savo korporatyvinį iždą 100 mln. JAV dolerių vertės „Sky Protocol“ sUSDS, o kartu patvirtino šį pajamingumą generuojantį stabilios vertės skaitmeninį turtą kaip užstatą institucinių sandorių veikloje. Bendrovė taip pat įsigijo neatskleistą kiekį SKY žetonų, taip dar labiau išplėsdama partnerystę su „Sky“ ekosistema.

    Viešai nurodoma suma, konvertuojant pagal įprastą kursų proporciją, sudaro apie 85 mln. eurų. „Galaxy Digital“ teigimu, sUSDS įsigijimas finansuotas iš įmonės balanso, o tai rodo, kad sprendimas laikyti šį instrumentą ižde priimtas kaip strateginis, o ne tik trumpalaikis prekybinis žingsnis.

    Kas yra sUSDS ir kodėl jis svarbus

    sUSDS pristatomas kaip pajamingumą kaupiantis stabilios vertės skaitmeninis turtas, susietas su JAV dolerio verte ir turintis kintamą taupymo normą, kuri vadinama Sky Savings Rate. Praktikoje tai reiškia, kad turėtojas gali gauti grąžą vien už tai, kad laiko šį turtą, o pajamos priklauso nuo protokolo nustatytos normos ir rinkos sąlygų.

    „Galaxy Digital“ sprendimas leisti naudoti sUSDS kaip užstatą reiškia, kad instituciniams klientams atsiveria galimybė užstatyti šį turtą paskoloms ir tuo pat metu išlaikyti sukauptą pajamingumą visai pozicijai paskolos laikotarpiu. Tokia schema primena tradicinėse finansų rinkose įprastą praktiką, kai finansavimui užstatu įkeičiamas likvidus turtas.

    SKY įsigijimas ir platesnė integracija

    SKY žetonų įsigijimas, nors ir be atskleistos sumos, signalizuoja platesnį įsitraukimą į „Sky“ ekosistemą. Rinkoje tokie veiksmai dažnai vertinami kaip pastanga suderinti iždo valdymą, užstato politiką ir skolinimo produktus su vienu infrastruktūriniu partneriu.

    „SKY turėjimas simbolizuoja integracijos mastą tarp iždo ir skolinimo“, – sakė „Sky Frontier Foundation“ kapitalo rinkų vadovas Gregas Feibusas.

    Pasak jo, institucijoms svarbu ne tik grąža, bet ir galimybė savarankiškai įvertinti protokolo užstatą bei balansą blokų grandinėje. Tai ypač aktualu, kai sprendžiama dėl rizikos vertinimo ir užstato priimtinumo didesnėse paskolų struktūrose.

    Institucinis skolinimas ir rinkos kontekstas

    „Galaxy Digital“ nurodė, kad jos institucinė platforma aptarnauja daugiau nei 1 600 prekybos sandorio šalių, o institucinių paskolų portfelis vidutiniškai siekia 1,4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,2 mlrd. eurų. Tokie mastai leidžia suprasti, kodėl užstato standartizavimas ir naujų, likvidžių priemonių įtraukimas gali turėti apčiuopiamą poveikį visam skolinimo verslui.

    „Sky“ taip pat skelbė, kad sUSDS pasiūla antrojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 5,52 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,7 mlrd. eurų, ir per metus išaugo 149 proc. Tokia dinamika rodo augantį šio tipo produktų poreikį, kai rinkos dalyviai siekia doleriui artimo stabilumo, bet kartu nori gauti pajamingumą.

    Abi bendrovės jau yra turėjusios kelias skolinimo struktūras: „Grove“ ekosistemoje suteikia „Galaxy Digital“ 500 mln. JAV dolerių sandėliavimo limitą institucinio skolinimo operacijoms, o „Spark“ naudotas finansavimo sprendimuose, susijusiuose su „Galaxy“ kuriamu skolinimosi normos produktu. Šie žingsniai rodo, kad institucinis skolinimas blokų grandinėje vis labiau artėja prie tradicinės finansų rinkų logikos, tačiau su didesniu skaidrumu ir naujomis užstato formomis.

  • „Visa“ apklausa: susidomėjimas stabiliomis kriptovaliutomis šokteli iki 56 proc., jei saugo bankai

    „Visa“ apklausa: susidomėjimas stabiliomis kriptovaliutomis šokteli iki 56 proc., jei saugo bankai

    JAV vartotojų susidomėjimas stabiliomis kriptovaliutomis reikšmingai auga, jei jos būtų siūlomos su bankams įprastomis apsaugomis. Mokėjimų tinklas „Visa“ skelbia, kad ketinimas naudoti tokias priemones pakiltų nuo 36 proc. iki 56 proc., jeigu būtų užtikrinta sukčiavimo prevencija ir indėlių draudimui prilyginama apsauga.

    Duomenys pateikiami ataskaitoje „Money Travels 2026“, kuri parengta remiantis „Morning Consult“ apklausa. Joje dalyvavo 2 192 JAV suaugusieji, o tyrimas vyko 2026 metų vasario 24 dieną–kovo 2 dieną.

    „Visa“ nurodo, kad apklausos dalyviams prieš atsakant buvo pateikti pagrindinių sąvokų paaiškinimai, įskaitant stabilias kriptovaliutas. Tai svarbu vertinant rezultatus, nes reikšminga dalis vartotojų šią turto klasę vis dar pažįsta menkai.

    Pasak „Visa“, 56 proc. respondentų teigė niekada negirdėję apie stabilias kriptovaliutas. Be to, dalis apklaustųjų, kurie apie jas buvo girdėję, klaidingai manė, kad jų vertė svyruoja panašiai kaip bitkoino, nors stabilios kriptovaliutos paprastai siejamos su valiutos, dažniausiai JAV dolerio, verte.

    Apklausa taip pat rodo, kad pasitikėjimas dažniau priklauso nuo paslaugos teikėjo, o ne nuo pačios technologijos. 64 proc. respondentų nurodė, kad jiems svarbiausia, kas teikia mokėjimo sprendimą, o ne tai, kokiu techniniu principu jis veikia.

    Ketinimas naudoti stabilias kriptovaliutas, jei jos būtų siūlomos per jau pažįstamą finansų paslaugų teikėją, didėtų iki 45 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad vartotojams svarbus ne tik saugumas, bet ir patogus įdiegimas į įprastus kanalus, pavyzdžiui, banko programėlę ar mokėjimo kortelių infrastruktūrą.

    Tarp labiausiai patikimų skaitmeninės valiutos paslaugų teikėjų respondentai dažniausiai įvardijo tradicinius komercinius bankus ir pasaulinius mokėjimų tinklus. „Visa“ skelbia, kad bankais pasitiki 61 proc. apklaustųjų, o mokėjimų tinklais – 60 proc.

    Šie skaičiai rodo ir bendrą rinkos kryptį: platesnis stabilias kriptovaliutas naudojančių sprendimų pritaikymas tikėtinas tuomet, kai jie primena įprastas finansų paslaugas pagal atsakomybę, vartotojų apsaugas ir aiškią rizikos valdymo logiką. Vartotojui tai reiškia mažiau neapibrėžtumo, o rinkai – didesnę tikimybę, kad stabilios kriptovaliutos bus naudojamos ne tik kriptoturto entuziastų, bet ir kasdieniams atsiskaitymams.

  • Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Investicija augimui ir platformai

    Berlyne įsikūręs vertikalus dirbtinio intelekto startuolis „mika“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI pagrįstą alternatyvą tradicinėms mokesčių konsultavimo įmonėms, orientuotą į Vokietijos mažas ribotos atsakomybės bendroves.

    Finansavimo raundui vadovavo Smedvig Ventures, prisidėjo „Wecken & Cie.“ (Care4 AG) šeimos biuras ir keli privatūs investuotojai. Esami investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund taip pat padidino savo dalį bendrovėje.

    Kuo skiriasi DI pagrįstas modelis

    „mika“ teigia ne tiesiog skaitmenizuojanti mokesčių konsultavimo praktiką, o iš naujo sukonstruojanti buhalteriją, mokesčius ir finansų procesus kaip DI pagrįstą finansų operacinę sistemą. Platforma apima kasdienę apskaitą, PVM deklaracijas, metines ataskaitas ir mokesčių deklaravimą.

    Tokios pareigos Vokietijoje taikomos kiekvienai GmbH ir UG, o klaidos gali atsiremti į nepriemokas ar sankcijas. Be to, taisyklės išskaidytos per skirtingus teisės aktus ir reguliariai keičiasi, todėl smulkiam verslui tai tampa sudėtinga ir brangu.

    „Nuo pirmos GmbH dienos įkūrėjams sakoma, kad reikia mokesčių konsultanto, ir kai kurie net mano, jog tai yra teisinė prievolė. Mums akivaizdu, kad taip neturi veikti, todėl su DI mažiname šią kliūtį“, – sakė „mika“ vadovė Agnieszka Walorska.

    Bendrovė platformos pagrindu įvardija nuosavą DI pritaikytą didžiąją knygą, sukurtą pagal Vokietijos apskaitos logiką. Sistema skaito kvitus ir mokėjimus, kategorizuoja operacijas, įrašo jas į apskaitą ir paaiškina vartotojui, ką reiškia konkretus įrašas.

    „mika“ pabrėžia, kad dalis procesų vyksta be žmogaus įsikišimo, tačiau rezultatus prižiūri ir sudėtingesniais atvejais įsitraukia įmonėje dirbantys buhalteriai. Individuali mokesčių konsultacija, anot bendrovės, kol kas pilnai neautomatizuojama, todėl naudojamasi licencijuotų konsultantų tinklu.

    Augantys klientų skaičiai ir pajamos

    „mika“ buvo įkurta 2022 metais, o 2024 metais bendrovė persitvarkė ir veiklą perorientavo vadovaujant naujai komandai. Įmonę šiuo metu veda vadovė ir įkūrėja Agnieszka Walorska, finansų vadovas Luke Linnekuhle ir technologijų vadovas Henry Müssemann.

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje platformą naudojo apie 400 GmbH ir UG, dabar jų yra daugiau nei 750. Iš pradžių dominavo skaitmeninės paslaugos, tačiau klientų portfelis išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto ir elektroninės prekybos sektorius.

    „mika“ taip pat teigia, kad pajamos auga daugiau nei 20 proc. kas mėnesį, o 2026 metų liepos mėnesį pasiekė 1 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai ir produkto tobulinimui, siekiant didesnio automatizavimo ir platesnio paslaugų spektro smulkioms įmonėms.

  • Chainalysis: kripto ekonomika traukėsi tik 1,6 proc., nors rinkos vertė per metus smuko 2,1 trln. eurų

    Chainalysis: kripto ekonomika traukėsi tik 1,6 proc., nors rinkos vertė per metus smuko 2,1 trln. eurų

    Kripto ekonomikos aktyvumas per 12 mėnesių iki 2026 metų birželio 30 dienos sumažėjo tik 1,6 proc., nors bendra kriptoturto rinkos vertė per tą patį laiką krito apie 50 proc. Tokias išvadas pateikė blokų grandinės analizės bendrovė „Chainalysis“.

    Vertinant per pinigų srautus, „Chainalysis“ skaičiuojamas kripto ekonominis aktyvumas sumažėjo maždaug 93 mlrd. eurų iki 8,8 trln. eurų, kai prieš metus siekė apie 8,9 trln. eurų. Tuo metu rinkos kapitalizacijos nuosmukis buvo gerokai didesnis ir siekė apie 2,1 trln. eurų.

    Kur aktyvumas krito, o kur augo?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pokyčiai skirtinguose kanaluose buvo nevienodi. Srautai į biržas, decentralizuoto finansavimo sprendimus ir kitas kripto paslaugas sumažėjo 4,3 proc. iki maždaug 8,3 trln. eurų.

    Tuo pačiu vietiniai tarpusavio pervedimai, kai lėšos siunčiamos tiesiogiai tarp žmonių ar smulkaus verslo, šoktelėjo 302,9 proc. iki maždaug 213 mlrd. eurų. „Chainalysis“ tai sieja su kasdieniais atsiskaitymais ir tuo, kad dalis vartotojų tokius pervedimus renkasi kaip alternatyvą tradicinei bankininkystei.

    Stabiliosios kriptovaliutos tampa praktiniu įrankiu

    Tarpvalstybiniai stabiliosiomis kriptovaliutomis grįsti pervedimai, anot „Chainalysis“, augo 77,5 proc. ir pasiekė apie 205 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad tai konservatyvus įvertis, nes ne visi pervedimai įtraukiami, kai neįmanoma patikimai nustatyti abiejų šalių.

    „Šį augimą daugiausia lemia maždaug 2 800 eurų dydžio mokėjimai: tai per maža suma instituciniams sandoriams, tačiau ji atitinka kasdienius atvejus“, – sakė „Chainalysis“.

    Pasak ataskaitos, tai labiau primena realius naudojimo scenarijus, kai žmogus atsiskaito su tiekėju, siunčia pinigus šeimai į kitą šalį arba perkelia santaupas iš valiutos, kuria nepasitiki. Tokie pervedimai pastaraisiais metais dažniau siejami su stabiliosiomis kriptovaliutomis dėl mažesnio kainos svyravimo.

    Balansai grandinėje smuko, bet stabiliosios laikėsi

    „Chainalysis“ taip pat fiksavo, kad bendra kripto turto vertė grandinėje sumažėjo nuo maždaug 800 mlrd. eurų 2025 metų rugsėjį iki apie 409 mlrd. eurų 2026 metų birželį. Tuo metu stabiliosiomis kriptovaliutomis laikomos lėšos išliko palyginti stabilios ir svyravo apie 91–101 mlrd. eurų.

    Toks skirtumas rodo, kad nuosmukio laikotarpiu dalis rinkos dalyvių traukėsi iš labiau rizikingų aktyvų, tačiau liko kripto infrastruktūroje, rinkdamiesi stabilesnes priemones atsiskaitymams ar lėšų laikymui. Dėl to bendras aktyvumas galėjo kristi mažiau nei kainos ir rinkos kapitalizacija.

    Kartu „Chainalysis“ pristatė atnaujintą 2026 metų pasaulinį kripto įsisavinimo indeksą, kurio metodika remiasi keturiomis kryptimis: srautais į paslaugas, vietiniais tarpusavio pervedimais, tarpvalstybiniais srautais ir grandinėje laikomais balansais. Bendrovė teigia, kad toks pjūvis geriau parodo realų kripto naudojimą, o ne vien kainų ciklus.

  • Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos Federalinė proveržio inovacijų agentūra SPRIND ir Nyderlandų Nacionalinė ardančių inovacijų agentūra NADI pradėjo bendrą 40 mln. eurų programą, skirtą sparčiau kurti naujos kartos Europos DI lustus. Iniciatyva pavadinta DI vietinio lustų projektavimo iššūkiu ir orientuota į radikaliai greitesnį lustų kūrimo ciklą.

    Abi agentūros teigia siekiančios sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiantį sprendimą turinčio projekto nuo metų iki savaičių. Programos sumanymas siejamas su Europos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą, ypač srityse, kuriose priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tapo akivaizdi dėl tiekimo grandinių ir energetikos kainų svyravimų.

    Pinigai ir atranka per du etapus

    Programa suplanuota dviem etapais per maždaug 20 mėnesių. Pirmajame etape, kuris turėtų vykti nuo 2026 metų lapkričio iki 2027 metų liepos, numatyta atrinkti septynias komandas ir kiekvienai skirti po 2,6 mln. eurų.

    Antrajame etape dar vieniems metams būtų atrinktos trys komandos, kurios gautų po 7 mln. eurų. Be finansavimo, dalyviams žadamas techninis ir komercinis konsultavimas, kad projektai priartėtų prie rinkos ir realių užsakovų.

    Ką reiškia DI vietinis lustų dizainas?

    Iniciatyva siekia išplėsti DI valdomų metodų taikymą lustų projektavime, kai modeliai ir optimizavimo agentai padeda ieškoti architektūrinių sprendimų, greičiau tikrinti hipotezes ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Galutinis tikslas – pasiekti tokį automatizavimo lygį, kad DI sistemos galėtų atlikti didelę dalį projektavimo darbo su minimalia žmogaus priežiūra.

    Programoje akcentuojama, kad orientyras yra gamybai parengti sprendiniai, skirti didelio našumo DI išvedimui ir mokymui. Taip pat išskiriami kriterijai, susiję su masteliu, energiniu efektyvumu ir sąnaudomis, nes būtent čia matomas vienas didžiausių barjerų platesniam DI diegimui.

    Institucinis fonas ir Europos ambicijos

    NADI oficialiai pristatyta 2026 metų rugsėjo 15 dieną, kai Nyderlandų ekonomikos reikalų ministrė Heleen Herbert apie agentūrą pranešė per šalies biudžeto dieną. Agentūra kuriama pagal ARPA tipo modelį, kurį Vokietijoje SPRIND taiko nuo 2019 metų, o Jungtinėje Karalystėje panašiu principu veikia ARIA.

    „Pirmosios NADI programos startas yra aiškus Europos signalas: jungiame bendradarbiavimą ir inovacijas, kad atsirastų daugiau tarptautinių proveržių“, – sakė SPRIND iššūkių vadovas Jano Costard.

    Nyderlanduose NADI kūrimą pavesta vystyti verslininkui ir „Cradle“ įkūrėjui Jelle Prins, kartu dirbant su „DeepTech“ investuotoja Beau-Anne Chilla. NADI modelis paremtas iššūkiais grįstomis programomis, o Nyderlandų vyriausybė agentūrai yra numačiusi 500 mln. eurų ir ankstyvojo pirkėjo vaidmenį, kad sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    „NADI misija – skatinti proveržio inovacijas didelės visuomeninės ir ekonominės svarbos srityse, todėl pirmąjį iššūkį pradedame su SPRIND tema, strategiškai svarbia Nyderlandams ir Europai“, – sakė NADI bendraįkūrėjas Jelle Prins.

    Platesniame kontekste tai dera su Europos siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos puslaidininkių ekosistemų, ypač dizaino ir įrankių grandyse. Vokietijos pramoninė bazė ir Nyderlandų puslaidininkių ekosistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ASML bei NXP, laikomos vienu iš pagrindų, ant kurių bandoma kurti stipresnę europinę lustų kompetenciją.