CP v2

Blog

  • „Blockchain.com“ ir NYSE ruošia prieigą prie tokenizuotų JAV akcijų ir ETF: ką tai keistų rinkoje

    „Blockchain.com“ ir NYSE ruošia prieigą prie tokenizuotų JAV akcijų ir ETF: ką tai keistų rinkoje

    „Blockchain.com“ ir Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo siekiama atverti „Blockchain.com“ naudotojams prieigą prie tokenizuotų JAV biržose kotiruojamų akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF). Planuojama, kad sprendimas remsis NYSE kuriama skaitmenine prekybos infrastruktūra ir leis keistis rinkos duomenimis tarp bendrovių.

    Paslauga dar nepradėta teikti, nes ji priklauso nuo NYSE planuojamos skaitmeninės alternatyvios prekybos sistemos paleidimo ir reikalingų reguliavimo leidimų. Jei projektas bus įgyvendintas, tokenizuotais vertybiniais popieriais teoriškai būtų galima prekiauti ir už įprastų JAV biržų darbo valandų ribų, o tai yra viena iš pagrindinių šių iniciatyvų idėjų.

    Kas yra tokenizuotos akcijos?

    Tokenizavimas reiškia, kad tradicinis vertybinis popierius ar teisė į jį atvaizduojama skaitmeniniu žetonu blokų grandinėje. Tokie sprendimai dažnai reklamuojami kaip būdas pagreitinti atsiskaitymą, supaprastinti prieigą ir suteikti galimybę prekiauti mažesnėmis dalimis, nors konkrečios taisyklės priklauso nuo jurisdikcijos ir pasirinktų technologinių bei teisinių modelių.

    NYSE anksčiau yra nurodžiusi, kad tokenų turėtojams būtų išlaikomos tradicinės teisės, susijusios su vertybiniais popieriais, pavyzdžiui, dividendai ir balsavimo teisės. Kartu pabrėžiama, kad tokios sistemos startas priklausys nuo reguliavimo sprendimų, o tai išlieka vienu didžiausių neapibrėžtumų.

    24 valandos per parą ir greitesnis atsiskaitymas

    NYSE skaitmeninė platforma, apie kurią skelbta anksčiau, siejama su prekyba visą parą, galimybe pirkti dalines akcijų dalis, atsiskaitymu blokų grandinėje ir finansavimu per stabilias monetas. Tokie elementai artina tradicinių finansų rinkas prie kriptoturto infrastruktūros, tačiau kelia papildomų reikalavimų rizikos valdymui ir priežiūrai.

    Praktikoje 24 valandų prekyba gali padidinti lankstumą tarptautiniams investuotojams, bet kartu gali keistis likvidumo pasiskirstymas ir kainodaros dinamika, ypač jei dalis apyvartos persikeltų į ne darbo valandomis veikiančias sistemas. Todėl rinkai svarbu, kaip bus užtikrinamas skaidrumas, priežiūra ir kainų atitikimas pagrindinėms biržoms.

    Ką žinoma apie duomenis ir apimtis?

    Susitarimas apima ir rinkos duomenų judėjimą tarp bendrovių. NYSE patronuojančios bendrovės „Intercontinental Exchange“ padalinys ICE Data Services planuoja platinti „Blockchain.com“ kriptoturto rinkos duomenis bei analitiką savo klientams, o „Blockchain.com“ programėlėje ketinama integruoti dalį ICE ir NYSE duomenų srautų.

    „Blockchain.com“ nurodo turinti daugiau nei 44 000 000 patvirtintų paskyrų, todėl potenciali auditorija būtų didelė, jei produktas būtų paleistas. Vis dėlto kol kas neskelbiama, kada paslauga galėtų startuoti, kokios konkrečios akcijos ir ETF būtų siūlomi, kokiose rinkose tai būtų prieinama ir kokios būtų finansinės susitarimo sąlygos.

    „Prisijungimas prie NYSE skaitmeninės alternatyvios prekybos sistemos leis išplėsti galimybes investuoti į šį skaitmeninį turtą dešimtims milijonų mūsų naudotojų visame pasaulyje“, – sakė „Blockchain.com“ vadovas Peteris Smithas.

    Pranešimas pasirodė po to, kai JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) pristatė penkerių metų „inovacijų išimtį“, skirtą palengvinti tam tikrų tokenizuotų JAV akcijų prekybą blokų grandinėje. Akcentuojama, kad tokie tokenizuoti vertybiniai popieriai turi užtikrinti tas pačias teises kaip ir tradicinės akcijos, o vien kainos sekimo sintetiniai produktai į šią schemą neįtraukiami.

    Bendra tendencija rodo augantį tradicinių finansų ir kriptoturto infrastruktūrų suartėjimą, ypač kalbant apie atsiskaitymą blokų grandinėje ir rinkų veikimą be pertraukų. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo reguliavimo, technologinės brandos ir to, ar pavyks užtikrinti biržoms įprastą patikimumą, investuotojų apsaugą ir duomenų kokybę.

  • Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    3 mln. eurų investicija

    Stokholme įsikūręs startuolis „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Ji skirta plėsti DI pardavimų agento sprendimą, kuris automatizuoja administracines užduotis ir išlaisvina laiką tiesioginiam darbui su klientais.

    Šis raundas įvyko praėjus maždaug dešimčiai mėnesių po ankstesnės investicijos, kuri siekė apie 600 000 eurų. Iš viso „Spiich“ finansavimas dabar sudaro apie 3 600 000 eurų.

    „Dauguma pardavimų įrankių žadėjo grąžinti laiką, bet galiausiai pridėdavo dar vieną sistemą, kurią reikia pildyti“, – sakė Louise Lachmann.

    Investicijų raundui vadovavo Kopenhagoje veikiantis fondas Ugly Duckling Ventures, o prie jo prisijungė Alliance VC ir Cherry Ventures. Ankstesnis investuotojas Ampli Ventures taip pat dalyvavo su papildoma investicija, o tarp rėmėjų minimi ir verslo angelai iš kelių technologijų bendrovių.

    Ką automatizuoja „Spiich“

    „Spiich“ 2025 metais Stokholme įkūrė Johan Torssell ir Dennis Hadzialic. Komanda kuria DI agentus, kurie atlieka potencialių klientų paiešką, ruošia susitikimams, atnaujina CRM įrašus ir generuoja tolesnius veiksmus po pokalbių.

    Bendrovė remiasi prielaida, kad didelė pardavėjų darbo dalis vis dar „sudega“ ne pardavime, o administravime. Plačiai cituojamas „Salesforce“ vertinimas rodo, kad su administraciniais darbais gali būti susiję iki 78 proc. pardavėjų laiko, todėl automatizavimas tampa viena didžiausių B2B komandų produktyvumo temų.

    „Mes nekūrėme „Spiich“, kad pakeistume pardavėjus. Sukūrėme tam, kad jie pagaliau galėtų pardavinėti“, – sakė Johan Torssell.

    Augimas ir planai Europoje

    „Spiich“ teigia jau aptarnaujanti daugiau nei 50 klientų 15 šalių Europoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Tarp minimų klientų yra NORNORM, „ProfitMetrics“, Zaver, Airmee, Rebaba ir Epiminds.

    Startuolio duomenimis, klientai esą padvigubino susitikimų skaičių, potencialių klientų paieškai skiriamą laiką sumažino iki 90 proc., o rinkos aprėptį padidino kelis kartus. Bendrovė taip pat nurodo daugiau kaip 100 proc. mėnesinį metinių pasikartojančių pajamų augimą 2026 metų pirmoje pusėje ir daugiau kaip 160 proc. grynųjų pajamų išlaikymą.

    Gautas lėšas „Spiich“ planuoja skirti inžinerijos ir rinkos plėtros komandoms auginti bei plėtrai Europoje. Bendrovė taip pat siekia pozicionuotis kaip platesnė platforma, apimanti el. laiškus, susitikimus ir kitus signalus, kad pardavimų komanda turėtų ne tik produktyvumo įrankį, bet ir sprendimą, padedantį priimti veiksmų sprendimus.

  • Bitkoinas peržengė 80 000 eurų ribą: ETF ir institucijų banga kelia klausimą, ar ralis tvarus

    Bitkoinas peržengė 80 000 eurų ribą: ETF ir institucijų banga kelia klausimą, ar ralis tvarus

    Bitkoino kaina vėl perkopė 80 000 eurų ribą, o rinkoje daugėja signalų, kad šį judėjimą palaiko ne vien spekuliantai. Analitikai atkreipia dėmesį į aktyvėjančią institucinių investuotojų paklausą ir augančius srautus į biržoje prekiaujamus fondus.

    Rinkos dalyviai pastarosiomis dienomis stebėjo ir spartesnį judėjimą iki maždaug 86 000 eurų, kuris sustiprino nuotaikas visame kriptovaliutų segmente. Vis dėlto po greito šuolio kaina grįžo arčiau 83 800 eurų, o tai priminė, kad nepastovumas išlieka įprasta šios turto klasės dalis.

    Kas stumia kainą aukštyn?

    Analitikų vertinimu, svarbiu katalizatoriumi tapo suaktyvėję srautai į bitkoino ETP ir neatidėliotinus ETF produktus, kurie dažnai laikomi patogiu kanalu institucijoms įgyti poziciją. Kai kurie rinkos stebėtojai fiksavo vieną didžiausių vienos dienos įplaukų per pastaruosius beveik dvejus metus, kas sustiprino argumentą, kad paklausa yra apčiuopiama.

    Papildomą impulsą suteikė išvestinių finansinių priemonių rinkoje fiksuoti trumpųjų pozicijų likvidavimai, kurie, kainai kylant, gali paspartinti judėjimą dėl priverstinio pozicijų uždarymo. Toks efektas dažnai trumpuoju laikotarpiu padidina kainos pagreitį, tačiau kartu kelia klausimą, kiek augimo buvo „mechaninio“.

    Reguliavimas ir makrofonas

    Rinkos lūkesčius palaiko ir reguliacinio aiškumo paieškos Jungtinėse Valstijose, kur pastaruoju metu daugėja iniciatyvų, susijusių su inovacijų išimtimis ir taisyklių kūrimu kripto sektoriui. Tai investuotojams svarbu todėl, kad mažėjantis neapibrėžtumas paprastai didina apetito rizikai ribas ir lengvina didelių dalyvių sprendimus.

    Makroekonominis fonas taip pat prisideda prie nuotaikų: kai kuriais laikotarpiais krentanti naftos kaina ir obligacijų pajamingumai gali kompensuoti griežtesnės pinigų politikos poveikį. Vis dėlto geopolitinės rizikos išlieka vienu pagrindinių veiksnių, galinčių staigiai pakeisti investuotojų elgseną.

    Kur riba ir kokios rizikos?

    Techninės analizės požiūriu artimiausia pasipriešinimo zona dažnai minima apie 87 000–88 000 eurų, o apvalus 90 000 eurų lygis išlieka psichologiškai svarbus. Jei kainai nepavyktų įsitvirtinti aukščiau, rinkoje gali sustiprėti pelnų fiksavimas, o 80 000 eurų riba taptų reikšmingu testu korekcijos atveju.

    Dalis analitikų įžvelgia, kad ankstesnis ciklo dugnas jau galėjo būti suformuotas, tačiau atsargesni vertinimai akcentuoja kitą riziką: mažėjančias apyvartas, siaurėjantį rinkos „plotį“ ir augantį svertą išvestinių priemonių rinkoje. Tai reiškia, kad net ir esant palankiai krypčiai trumpuoju laikotarpiu, betkoks nuotaikų lūžis gali išprovokuoti greitesnį kainos grįžimą.

  • ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    Europos Komisija ir Europos investicijų banko (EIB) grupė paskelbė pradedančiosioms ir sparčiai augančioms įmonėms skirtą Europos institucinių investuotojų paktą. Tai savanoriška iniciatyva, kuria siekiama nukreipti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo į Europos technologijų ekosistemą.

    Paktas pristatytas „TechEU Equity Summit“ renginyje Liuksemburge, o prie jo jau jungtis ketina 13 institucinių investuotojų. Pagrindinis tikslas – sumažinti atotrūkį tarp ankstyvų investicijų ir vėlyvos plėtros etapų, kai kapitalo poreikis šokteli.

    Kas keisis investuotojams?

    Iniciatyva paremta dviem kryptimis: politikos dialogu ir investavimo platforma. Politikos dialogą koordinuos Europos Komisija, kad investuotojai galėtų aiškiau suprasti reguliavimo pokyčius ir ES investavimo politikos kryptis.

    Investavimo platformą ves EIB grupė, žadanti suteikti vieną „įėjimo tašką“ į Europos rizikos kapitalo ir augimo investicijų rinką. Praktikoje tai reikštų daugiau informacijos apie sandorių srautus, rinkos įžvalgas ir geresnį skirtingų investuotojų suderinamumą.

    Fokusas – vėlyva plėtra

    Didžioji dalis planuojamų įsipareigojimų siejama su dviem jau veikiančiais instrumentais: 15 000 000 000 eurų Europos technologijų čempionų iniciatyvos ETCI 2.0 ir 5 000 000 000 eurų „Scaleup Europe Fund“. Šie mechanizmai orientuoti į didesnius fondus, kurie finansuoja vėlyvos stadijos augimą.

    Europos startuolių ekosistemoje būtent šiame etape dažniausiai atsiranda finansavimo spraga, ypač kai įmonėms reikia daugiau nei 100 000 000 eurų vienam plėtros raundui. Dėl to dalis bendrovių investicijų ieško už ES ribų arba svarsto plėtrą ten, kur kapitalas prieinamesnis.

    „Europa turi talentą, idėjas ir ambicijas. Dabar užtikriname, kad mūsų novatoriškos įmonės galėtų augti, plėstis ir konkuruoti pasaulyje iš Europos“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    EIB grupės teigimu, paktas turi padėti pensijų fondams, draudikams, bankams ir kitiems instituciniams investuotojams paprasčiau pasiekti inovacijų finansavimo galimybes. Kartu siekiama suartinti nacionalines iniciatyvas su bendrais ES instrumentais ir padaryti išėjimo kelius aiškesnius.

    „Mūsų tikslas aiškus: suteikti Europos instituciniams investuotojams vieną patikimą įėjimo tašką į inovacijų finansavimą“, – sakė EIB grupės prezidentė Nadia Calviño.

    Europos Komisija pabrėžia, kad iniciatyva dera su platesne ES startuolių ir sparčiai augančių įmonių strategija. Jos esmė – padėti perspektyviausioms bendrovėms užaugti iki globalių žaidėjų neišsikeliant iš Europos.

    „Daugeliui įmonių vis dar trūksta galimybės pritraukti pakankamai vėlyvos stadijos kapitalo. Šiuo paktu siekiame sujungti gilius ilgalaikio kapitalo išteklius su perspektyviausiais novatoriais, kad jie galėtų augti ir likti Europoje“, – sakė už startuolius, mokslą ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva.

  • Turkijoje rastas seniausio taikos traktato fragmentas: jame – net karo pabėgėlių taisyklės

    Turkijoje rastas seniausio taikos traktato fragmentas: jame – net karo pabėgėlių taisyklės

    Turkijoje, senovinės Hetitų imperijos sostinės Hatušos griuvėsiuose, archeologai aptiko molinės lentelės fragmentą, kuris, ekspertų vertinimu, yra vieno seniausių pasaulyje taikos susitarimų kopijos dalis. Išsamesni tyrimai parodė, kad tekstas siejamas su Kadešo taikos sutartimi.

    Ši sutartis datuojama maždaug 1 259 metais prieš mūsų erą ir buvo sudaryta tarp Egipto faraono Ramzio II ir hetitų karaliaus Hatušilijio III. Susitarimas užbaigė ilgai trukusią dviejų regiono galybių kovą dėl įtakos rytinėje Viduržemio jūros dalyje, praėjus apie 15 metų po garsiojo Kadešo mūšio.

    Kas rasta Hatušoje?

    Radavietė – Büyükkale citadelė ir rūmų kompleksas Hatušos centre, kur kasinėjimai vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Naujausias fragmentas buvo identifikuotas po maždaug metus trukusių detalių analizių, o mokslininkai nurodo, kad jis atitinka sutarties dalį, apimančią 12–20 straipsnius.

    Pasak tyrėjų, tai nėra „visa sutartis“, o tik vienas iš daugelio į šipulius išlikusių tekstų gabalėlių. Vis dėlto tokie fragmentai yra kritiškai svarbūs, nes leidžia tikslinti vertimus, atkurti praleistas vietas ir patikrinti ankstesnes interpretacijas.

    Ką sutartis sako apie pabėgėlius?

    Ypač dėmesį patraukė tai, kad viename fragmentų aptariamos taisyklės, kaip elgtis su žmonėmis, bėgančiais iš vienos valstybės ir ieškančiais prieglobsčio kitoje. Tekste minimi tiek iš Egipto, tiek iš hetitų valdų pasitraukę asmenys, taip pat aptariamos griežtos priemonės, susijusios su tvarkos palaikymu ir nuosavybe.

    Nors tai negali būti laikoma šiuolaikine pabėgėlių apsaugos samprata, būdinga tarptautinei teisei, pats faktas, kad tokie klausimai buvo įtraukti į taikos susitarimą, rodo plačią derybų apimtį. Sutartis pirmiausia reglamentavo dviejų valdovų ir valstybių įsipareigojimus po konflikto, tačiau kartu palietė ir žmonių judėjimą per sienas.

    Kodėl Kadešo sutartis tokia svarbi?

    Kadešo taikos sutartis išsiskiria tuo, kad yra žinoma iš skirtingų rašytinių tradicijų. Egiptietiška versija buvo iškalta hieroglifais šventyklų sienose Tėbuose, o hetitiška versija buvo rašoma dantiraščiu ant molinių lentelių, kurių fragmentai Hatušoje randami nuo XX amžiaus pradžios.

    Naujasis fragmentas gali papildyti hetitiškos versijos rekonstrukciją, nes iki šiol lentelės išliko labai nepilnos. Tyrėjai pabrėžia, kad pilna naujojo teksto transkripcija dar nepaskelbta, todėl detalės bus tikslinamos, kai bus pateikti moksliniai rezultatai.

    Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersojus, komentuodamas radinį, teigė, kad jis primena apie taikaus konfliktų sprendimo idėjas dar prieš daugiau nei tris tūkstančius metų.

    „Šis radinys primena, kad taikos siekis ir susitarimų kultūra egzistavo jau prieš daugiau nei tris tūkstančius metų“, – sakė Mehmetas Nuri Ersojus.

  • Amazonijoje aptiko naują varlės rūšį: ją išdavė balsas, kurio iki šiol niekas nefiksavo

    Amazonijoje aptiko naują varlės rūšį: ją išdavė balsas, kurio iki šiol niekas nefiksavo

    Brazilijos Amazonijoje mokslininkai aprašė iki šiol nežinomą varlės rūšį, pavadintą Adenomera varcena. Nors iš pirmo žvilgsnio ji labai panaši į artimus giminaičius, rūšies savitumą padėjo atskleisti genetiniai tyrimai ir išskirtinis poravimosi balsas.

    Naujas gyvūnas aptiktas vakarinėje Brazilijos Akro valstijoje, aukštupio Juruá baseino regione, netoli Moa ir Crôa upių. Tyrėjai stebėjo miško plotus prie vandens telkinių, o varlė pasirodė gyvenanti sezoninių potvynių užliejamuose miškuose.

    Tokia buveinė laikoma neįprasta Adenomera genčiai, nes dauguma šios grupės rūšių dažniau siejamos su neužliejamais miškais. Pats rūšies pavadinimas varcena siejamas su Amazonijos užliejamais miškais, pabrėžiant jos ryšį su potvynių ritmu.

    Nustatyti, kad tai atskira rūšis, nebuvo paprasta, nes išorėje ji beveik nesiskiria nuo panašių varlių. Mokslininkai sujungė kelis įrodymų šaltinius: analizavo DNR, kūno sandaros požymius, buveinę, muziejų kolekcijose esančius egzempliorius ir patinų balsų įrašus.

    Vienas iš skiriamųjų bruožų yra tai, kad ant apatinės dilbio pusės nėra tamsios dėmės, būdingos kai kurioms artimoms rūšims. Vis dėlto lemiamas tapo balsas: patinai skleidžia trumpus garsus lėtesniu ritmu, kuris skiriasi nuo giminingų rūšių kvietimų.

    Herpetologijoje tokie akustiniai signalai dažnai yra itin svarbūs, nes padeda atpažinti partnerius ir gali veikti kaip izoliacijos mechanizmas, palaikantis rūšių atsiskyrimą evoliucijos metu. Dėl to vien išvaizda paremti vertinimai neretai neatskleidžia tikrosios tropikų įvairovės.

    Adenomera varcena laikoma vadinamuoju kriptiniu atveju, kai organizmai atrodo beveik identiški, tačiau genetiškai priklauso skirtingoms rūšims. Tyrėjai pažymi, kad toje pačioje gentyje gali būti ir daugiau genetiškai atskirų linijų, kurios dar nėra formaliai aprašytos.

    Artimiausiu metu dėmesys turėtų krypti į šios varlės dauginimosi ypatumus ir tikslius aplinkos poreikius. Kadangi rūšis susieta su sezoniniais potvyniais, bet kokie užliejamų teritorijų režimo pokyčiai gali turėti įtakos jos populiacijai, nors grėsmės mastas dar nėra aiškus.

  • Sibiro kario kapas atskleidė paslaptingą ginklą: archeologai sutrikę, kas tai buvo

    Sibiro kario kapas atskleidė paslaptingą ginklą: archeologai sutrikę, kas tai buvo

    Radinių rinkinys išdavė raitelio pasaulį

    Šiaurės Rytų Sibire aptiktas kario kapas archeologams pateikė netikėtą galvosūkį: šalia įprastų laidojimo įkapių rastas geležinis ginklas, kurio forma neatitinka žinomų regiono tipų. Dėl to tyrėjai kol kas vengia galutinės išvados, kam tiksliai jis buvo skirtas ir kaip buvo naudojamas.

    Kapavietėje rasta ir daugiau daiktų, būdingų raiteliui: lankas su strėlėmis, peilis makštyje, botagas, balnas, medinės kilpos bei geležinis katilas. Taip pat aptikta maisto likučių, kurie dažnai rodo laidojimo ritualus ir tikėjimą pomirtiniu aprūpinimu.

    Preliminariai datuoja XV–XVII amžiais

    Pagal archeologinius požymius kapas preliminariai priskiriamas laikotarpiui nuo XV iki XVII amžiaus. Tikslesnis datavimas paprastai nustatomas laboratoriniais metodais, įskaitant radiokarboninius tyrimus organinėms liekanoms, todėl galutinės išvados dar laukiama.

    Šis laikotarpis laikomas svarbiu visam Jakutijos regionui, nes sutampa su didesniais politiniais ir ekonominiais virsmais bei ankstyvuoju Rusijos plėtros etapu į šiaurės rytus. Dėl to kiekviena detalė, susijusi su vietos bendruomenių kasdienybe ir ginkluote, tyrėjams tampa ypač vertinga.

    Keisčiausias radinys – geležinis ginklas

    Daugiausia klausimų sukėlė geležinis artefaktas su daugiau nei 40 centimetrų ilgio geležte, kurios plotis kiek viršija 3 centimetrus. Pirminė interpretacija leidžia spėti, kad forma galėjo būti pritaikyta stipriems dūriams, tačiau vien pagal išlikusį siluetą funkcijos nustatyti nepakanka.

    Sudėtingiausia dalis – klasifikacija. Ginklas turi panašumų su tradiciniais jakutų ginklais, tačiau proporcijos neįprastos: maždaug 45 centimetrų ilgio rankena per trumpa tipinėms ilgo kotinio ginklo konstrukcijoms, o kiek išplatėjęs galas ir beržo tošimi apvyniota dalis gali rodyti laikymą viena ranka.

    Viena iš versijų teigia, kad tai galėjo būti tarpinis variantas tarp kelių regioninių tipų, bet kol kas lieka neaišku, kaip jis buvo subalansuotas, ar labiau tiko artimai kovai, ar turėjo kitą paskirtį. Tyrėjai tikisi, kad papildomos analizės ir planuojama rekonstrukcija padės atsakyti, kodėl pasirinkta tokia netipiška forma ir ką ji reiškė tuometės visuomenės kontekste.

  • Macronas siunčia Ukrainai naują ginklą: atskleista, kokią oro gynybą gaus Kyjivas

    Macronas siunčia Ukrainai naują ginklą: atskleista, kokią oro gynybą gaus Kyjivas

    Prancūzija ir Ukraina paskelbė apie naują susitarimą dėl radarų ir oro gynybos sistemų tiekimo, kuris turėtų sustiprinti Kyjivo galimybes atremti raketų ir dronų atakas. Apie tai pranešta po Emmanuelio Macrono ir Volodymyro Zelenskio susitikimo Niujorke, vykusio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu.

    Susitarimas laikomas anksčiau skelbtų prancūzų ir ukrainiečių planų tąsa, susijusia su naujos kartos oro gynybos sistema SAMP/T NG ir „Aster 30“ raketomis. Ši kryptis ypač svarbi Ukrainai, nes Rusija toliau taiko masinių smūgių taktiką, derindama sparnuotąsias, balistines raketas ir bepiločius orlaivius.

    Kas yra SAMP/T NG?

    SAMP/T NG yra moderni priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, sukurta saugoti pajėgas ir kritinius objektus nuo įvairių oro grėsmių. Ji skirta kovai su pilotuojamais orlaiviais, dronais, sparnuotosiomis raketomis ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra naujas daugiafunkcis AESA tipo radaras, užtikrinantis 360 laipsnių aprėptį. Prancūziškoje konfigūracijoje minimas „Thales Ground Fire 300“ radaras, kuris turi padėti greičiau aptikti taikinius ir efektyviau valdyti perėmimą.

    „Aster“ raketos ir didesnis nuotolis

    Sistema naudoja „Aster“ perėmėjus, įskaitant naujos kartos „Aster 30 B1NT“. Pasak gamintojų, SAMP/T NG sprendimas gali užtikrinti orlaivių naikinimą iki maždaug 150 kilometrų atstumu, kartu plečiant priešraketinės gynybos galimybes.

    Toks nuotolis ir daugiasluoksnės gynybos logika yra kritiškai svarbūs, kai atakos vykdomos skirtingais aukščiais ir skirtingomis trajektorijomis. Ukrainos oro gynybai tai reiškia didesnę tikimybę apsaugoti didmiesčius, energetikos infrastruktūrą ir karinės logistikos mazgus.

    Radarai ir pereinamasis laikotarpis

    Pagal aptariamą planą taip pat numatyti keli radarų tiekimai, kurie turėtų pagerinti oro erdvės stebėjimą ir taikinių paskirstymą. Tekste minimi GM400 radarai, taip pat atskiri kitų tipų radarai, skirti sustiprinti situacijos matymą ir ugnies valdymą.

    Kol bus gaminamos naujos kartos baterijos, Prancūzija įsipareigojo laikinai dislokuoti Ukrainoje dvi SAMP/T sistemas, kurios vėliau būtų grąžintos, kai atvyks užsakytos SAMP/T NG. Tokia schema turėtų užpildyti spragas pereinamuoju laikotarpiu ir leisti greičiau didinti apsaugos lygį.

    Susitarimuose taip pat akcentuojamas „Aster 30“ raketų tiekimo pagreitinimas ir licencinės gamybos Ukrainoje perspektyva. Jei šie planai bus įgyvendinti, tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo grandinių ir padėti stabiliau užtikrinti perėmėjų atsargas ilgalaikiame kare.

    „Mums reikia tokio oro gynybos stiprinimo, kuris leistų nuosekliai apsaugoti žmones ir infrastruktūrą nuo raketų bei dronų atakų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    Elono Musko įmonė „Neuralink“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame klinikinio tyrimo dalyvis, ALS sergantis Terry, atkuria galimybę komunikuoti balsu. Vyras nebeištaria žodžių aiškiai, tačiau dabar gali generuoti sintezuotą kalbą, naudodamas vien mintis.

    Įraše rodoma, kad sistema geba atpažinti kalbos ketinimą ir paversti jį garsu, o balsas atkuriamas pagal paciento ankstesnius įrašus. Emociškiausia akimirka tapo pirmą kartą po ligos progresavimo žmonai ištarti žodžiai „aš tave myliu“, – būtent tai ir išplatino žinią socialiniuose tinkluose.

    Kaip veikia N1 ir kalbos dekodavimas

    „Neuralink“ teigia, kad N1 implantas fiksuoja neuroninius signalus smegenų srityse, susijusiose su kalbos planavimu. Šie signalai dekoduojami, o tuomet perduodami į balso generavimo modulį, siejamą su Elono Musko bendrove „xAI“ ir jos „Grok Voice“ sprendimu.

    Mokymas, kaip nurodoma pristatyme, vyko etapais: iš pradžių pacientas bandė imituoti kalbėjimo judesius, kad sistema surinktų pakankamai pažymėtų signalų. Vėliau pereita prie įsivaizduojamos kalbos, kai žmogus nebejudina lūpų, o tik mintyse formuoja žodžius.

    Kuo tai skiriasi nuo ankstesnių bandymų

    Smegenų ir kompiuterio sąsajų sprendimai, skirti komunikacijai, vystomi ne vienerius metus, o akademiniuose projektuose yra demonstruota ir teksto, ir kalbos generacija. Vis dėlto ankstesni metodai dažnai reikalavo aktyvios artikuliacijos bandymų arba pateikdavo anonimišką, su pacientu nesusietą sintetinį balsą.

    Šiuo atveju pabrėžiama asmeninio balso rekonstrukcija ir perėjimas prie įsivaizduojamos kalbos, kas teoriškai gali mažinti nuovargį žmonėms, kurių motoriniai gebėjimai stipriai riboti. Tačiau kol kas tai išlieka individualiu klinikinio tyrimo rezultatu, o ne plačiai pritaikoma medicinine paslauga.

    Ką būtina žinoti apie klinikinį tyrimą

    Terry yra vienas iš dalyvių klinikiniame tyrime, registruotame ClinicalTrials.gov, kuris skirtas komunikacijos atkūrimui naudojant robotu implantuojamą smegenų ir kompiuterio sąsają. Viešai projektas siejamas su pavadinimu VOICE, o „Neuralink“ akcentuoja, kad dalyvių rezultatai gali skirtis.

    Įmonė nepateikė svarbių detalių, tokių kaip implanto įdiegimo data, žodyno apimtis, tikslumo rodikliai ar uždelsimas tarp minties ir sugeneruoto garso. Nepriklausomų, recenzuotų publikacijų apie VOICE dalyvių grupės rezultatus kol kas nėra, todėl technologijos efektyvumą ir ribas objektyviai įvertinti sudėtinga.

    Taip pat pabrėžiama, kad N1 yra tiriamas įrenginys: JAV Maisto ir vaistų administracijos suteiktas Breakthrough Device Designation statusas reiškia spartesnį vertinimo kelią, bet nėra leidimas komerciniam naudojimui. Kol nebus daugiau duomenų ir reguliacinių sprendimų, prieiga iš esmės apsiriboja tik klinikinių tyrimų dalyviais.

  • AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė atliko bandymą, per kurį iš bepiločio povandeninio aparato buvo paleista sunkioji torpeda. Bandymas vyko pagal AUKUS susitarimo antrąjį ramstį, orientuotą į pažangias gynybos technologijas, įskaitant autonomines sistemas.

    Pagrindinis bandymo tikslas buvo ne kovinis panaudojimas, o praktinis patikrinimas, ar amerikietišką ginkluotę galima patikimai integruoti į britų valdomą autonominę platformą. Tokiuose bandymuose paprastai vertinama mechaninė tvirtinimo schema, elektros maitinimas, ryšys ir programinės įrangos sąsajos.

    Kas buvo išbandyta?

    Bandyme naudotas „Excalibur“ yra apie 12 metrų ilgio autonominis povandeninis aparatas, sukurtas britų bendrovės „MSubs“ pagal programą „Cetus“. Skelbiama, kad aparatas sveria apie 19 tonų ir turi erdvės naudingajam kroviniui, tačiau šį kartą torpeda buvo tvirtinama išorėje.

    Kaip nurodoma viešai, pasirinkta amerikiečių karinių jūrų pajėgų torpeda Mk 48 yra skirta kovai tiek su povandeniniais laivais, tiek su paviršiniais taikiniais. Ji yra apie 5,8 metro ilgio, 533 milimetrų kalibro ir per savo gyvavimo ciklą ne kartą modernizuota, įskaitant atsparumo įvairioms trikdymo priemonėms didinimą.

    Kodėl tai svarbu kariniam laivynui?

    Didieji autonominiai povandeniniai aparatai šiandien dažniausiai naudojami žvalgybai, stebėjimui ir minų paieškai, tačiau ginkluotės integracija keičia jų paskirtį. Apginkluotos platformos teoriškai galėtų veikti prieš įguluotus povandeninius laivus, sekti rizikingas zonas ir reaguoti į aptiktas grėsmes.

    Toks modelis taip pat sumažina tiesioginę riziką įgulai, nes pavojingiausios užduotys gali būti perduodamos bepiločiams sprendimams. Jungtinės Karalystės atstovai viešai pabrėžė, kad kryptis aiški: karinis laivynas juda link mišrios flotilės, kurioje veikia ir įguluotos, ir autonominės platformos.

    Platesnė tendencija ir kiti projektai

    Jungtinei Karalystei tai aktualu ir dėl riboto įguluotų povandeninių laivų skaičiaus: Royal Navy turi penkis „Astute“ klasės laivus iš planuotų septynių. Autonominiai aparatai galėtų perimti dalį ilgalaikio stebėjimo užduočių, o įguluotos platformos būtų sutelktos į sudėtingesnes misijas.

    Gynybos sektoriuje lygiagrečiai vystomi ir kiti sprendimai. JAV viešai mini bandymų kryptį su „Anduril“ kuriamu „Dive-XL“, Australija plėtoja „Ghost Shark“, o „Boeing“ dirba su didesniu „Orca“ tipo XLUUV projektu, rodančiu, kad autonominiai povandeniniai aparatai tampa vis svarbesne jūrinės gynybos dalimi.