CP v2

Blog

  • Rumunijoje startavo GEN-I Sonce baterijų kaupiklio statybos: 55 MW galia ir 220 MWh talpa

    Slovėnijos įmonė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios ir 220 MWh talpos, o bendrovė skelbia jau turinti žemės bei prisijungimo prie tinklo teises.

    Tokio masto kaupikliai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, padedančių elektros sistemai suvaldyti atsinaujinančių išteklių gamybos svyravimus. Kai saulės ar vėjo gamyba staiga krenta, baterijos gali greitai atiduoti energiją, o perteklių sukaupti tada, kai jos daug.

    Partnerystė statyboms Rumunijoje

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su regiono EPC rangovu WALDEVAR Energy. Įmonės teigimu, partneris yra įgyvendinęs daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų, todėl tikimasi greitesnės statybų eigos ir sklandesnio darbų koordinavimo.

    EPC rangovai paprastai atsako už visą grandinę nuo inžinerinių sprendinių iki pirkimų ir statybos darbų, o tokia schema mažina rizikas, kai projektai dideli ir turi griežtus prijungimo prie tinklo terminus. Baterijų parkų atveju tai apima ir valdymo sistemas, transformatorines bei saugos sprendimus.

    Kodėl kaupikliai tampa būtini?

    Baterijų energijos kaupimas Europoje sparčiai plečiasi, nes elektros rinkos vis dažniau susiduria su kainų šuoliais ir trumpalaikiais disbalansais. Didelės talpos kaupikliai leidžia teikti sistemines paslaugas, stabilizuoti dažnį ir mažinti poreikį brangiai įjungti rezervines elektrines.

    Rumunija pastaraisiais metais įvardijama kaip vienas perspektyviausių kaupimo projektų rinkų regione dėl augančios atsinaujinančios generacijos ir poreikio stiprinti tinklo lankstumą. „GEN-I Sonce“ pabrėžia, kad būtent šie veiksniai lemia spartinamą plėtrą šalyje.

  • PGE su BGK tariasi dėl iki 70 mln. eurų paskolos tinklų apsaugai: ką tai keičia energetikos saugumui

    Lenkijos energetikos grupė PGE ir valstybinis plėtros bankas BGK pasirašė ketinimų protokolą dėl paskolos, kuri galėtų siekti iki 70 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos elektros infrastruktūros atsparumui ir saugumui stiprinti, daugiausia – fizinei objektų apsaugai.

    Finansavimas planuojamas iš Lenkijoje veikiančio Saugumo ir gynybos fondo, o prioritetas – PGE Dystrybucja tinklams. Bendrovė akcentuoja siekį didinti tiekimo patikimumą ir mažinti rizikas, susijusias su kritinės infrastruktūros pažeidžiamumu.

    Akcentas – kritinės infrastruktūros apsauga

    Energetikos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik modernizacijai, bet ir apsaugai nuo diversijų, kibernetinių incidentų bei ekstremalių situacijų. Elektros skirstymo ir perdavimo objektai vertinami kaip kritinė infrastruktūra, todėl investicijos į apsaugos priemones tampa strategine būtinybe.

    Tokio tipo paskolos paprastai apima sprendimus, kurie leidžia greičiau diegti fizinės saugos sistemas, gerinti objektų prieigos kontrolę ir stiprinti atsparumą sutrikimams. Praktikoje tai gali reikšti ir greitesnę reakciją į avarijas bei stabilesnį vartotojų aprūpinimą elektra.

    Tinklų investicijos auga dėl pertvarkos

    Lygiagrečiai su saugumo priemonėmis Lenkijoje didėja ir investicijos į elektros tinklų plėtrą. Skelbiama, kad 2025 metais elektros skirstymo įmonių investicijos viršijo 3 400 000 000 eurų, o dar apie 580 000 000 eurų sudarė perdavimo sistemos operatoriaus investicijos.

    Ateinančiais metais didžiausia investicijų dalis numatoma prijungimams – tiek naujiems vartotojams, tiek elektros gamybos šaltiniams. Ši kryptis glaudžiai siejama su atsinaujinančia energetika, energijos kaupimu ir ekonomikos elektrifikacija, kuri didina apkrovas tinklams.

    Rinka reaguoja: investuotojai vertina signalą

    Po žinių apie planuojamą finansavimą PGE akcijos Varšuvos biržoje brango, o dienos pokytis siekė kiek daugiau nei 4 proc. Tai rodo, kad investuotojai jautriai reaguoja į žinutes apie papildomus finansavimo šaltinius, ypač kai jie susiję su kritinės infrastruktūros saugumu ir tinklų patikimumu.

    Vis dėlto ketinimų protokolas dar nėra galutinė paskolos sutartis, todėl svarbiausi klausimai išlieka dėl konkrečių priemonių apimties, terminų ir sąlygų. Jei susitarimas bus užbaigtas, tai gali tapti vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip gynybos ir saugumo finansavimo instrumentai pritaikomi energetikos atsparumui.

  • DI vaizdai ir superherojai politikoje: Trumpo „Žaliojo žibinto“ klipas sukėlė pasipiktinimą internete

    DI vaizdai ir superherojai politikoje: Trumpo „Žaliojo žibinto“ klipas sukėlė pasipiktinimą internete

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos socialinių tinklų komunikacijoje vis dažniau dominuoja dirbtinis intelektas: platinami generuoti vaizdai ir vaizdo klipai, kurie akimirksniu išplinta, bet kartu kelia klausimų dėl atsakomybės ir dezinformacijos rizikos.

    Naujausias pavyzdys internete sukėlė audringą reakciją: Baltųjų rūmų paskyrose pasirodė DI sukurtas klipas, kuriame Trumpas vaizduojamas kaip komiksų visatos herojus Žaliasis žibintas.

    Kas papiktino žiūrovus?

    Įraše naudojami atpažįstami popkultūros motyvai ir perkurta Žaliojo žibinto korpuso priesaika, o pats Trumpas rodomas neva kuriantis žalią sieną ir „statantis“ amerikietiškos gamybos miestą.

    Komiksų gerbėjai ir dalis komentatorių kritikavo tai kaip prasilenkiantį su originalios istorijos idėja, nes Žaliojo žibinto korpusas tradiciškai vaizduojamas kaip tarpgalaktinė taikos palaikymo jėga, o ne sienų ar izoliacinės politikos simbolis.

    „Jei jau remiatės popkultūra, bent supraskite, ką ji reiškia“, – sakė vienas socialinių tinklų vartotojas.

    Kita kritikos kryptis buvo pati komunikacijos forma: žmonės klausė, ar tokio pobūdžio DI turinys iš oficialių valdžios kanalų nesumenkina institucijų rimties, o kartu nedidina visuomenės nuovargio nuo sensacingų, greitai vartojamų vaizdų.

    DI klipai tampa politine taktika

    Pastaraisiais metais vis daugiau politikų ir jų rėmėjų naudoja DI generuotą turinį tam, kad greitai pagamintų įsimintinas žinutes ir užpildytų informacinę erdvę. Šis reiškinys dažnai siejamas su vadinamąja memų kultūra, kai politinės idėjos pakuojamos į lengvai dalijamą formą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad riba tarp satyros, propagandos ir klaidinančios informacijos čia labai plona. Kai įrašai skelbiami iš oficialių paskyrų, auditorijai gali būti sunkiau atskirti, kas yra meninė interpretacija, o kas laikytina politiniu pareiškimu.

    Teisinis ir reputacinis fonas

    Panašūs atvejai paprastai sukelia dvi diskusijas: dėl autorinių teisių ir dėl etikos. Populiarių personažų bei stilistikos naudojimas politinėje reklamoje ar komunikacijoje gali tapti ginčų objektu, net jei turinys formaliai pateikiamas kaip parodija.

    Ne mažiau svarbus ir reputacinis aspektas: kritikai teigia, kad popkultūros nuorodos, panaudotos be konteksto, dažnai atsisuka prieš jų autorius, nes išryškina ne žinutės stiprumą, o paviršutinišką bandymą „pasiskolinti“ simbolius.

    Ši istorija dar kartą parodė, kad DI sukurti klipai gali akimirksniu pritraukti dėmesį, tačiau taip pat greitai sukelia klausimų, ar politinė komunikacija netampa labiau panaši į turinio fabriką nei į aiškų politikos pristatymą.

  • Lenkijos statybininkų darbdaviai žengė į Briuselį: PZPB tapo FIEC nare ir kelia savo balsą Europoje

    Lenkijos žingsnis į Europos derybų lauką

    Lenkijos statybos darbdavių asociacija Polski Związek Pracodawców Budownictwa (PZPB) tapo Europos statybos pramonės federacijos FIEC nare. Organizacija pabrėžia, kad sprendimas priimtas siekiant aktyviau dalyvauti formuojant europines taisykles, kurios tiesiogiai lemia statybos verslo sąlygas.

    Kartu PZPB atstovas Jan Styliński FIEC struktūroje užėmė viceprezidento pareigas viename iš federacijos valdymo komitetų. Tai suteikia Lenkijos sektoriui daugiau galimybių dalyvauti diskusijose dėl prioritetinių sprendimų visos Europos mastu.

    „Norime, kad Lenkijos statybos balsas Europoje būtų ne tik girdimas, bet ir prisidėtų kuriant sprendimus visam sektoriui“, – sakė PZPB prezidentas Jan Styliński.

    Kodėl Briuselis svarbus statybų verslui?

    PZPB akcentuoja, kad didelė dalis taisyklių, kurios veikia statybų rinką, nustatomos Europos Sąjungos lygmeniu. Tai apima viešuosius pirkimus, konkurencijos principus, klimato politiką, techninius standartus, darbo rinkos reguliavimą, darbuotojų judumą, skaitmeninimą ir reikalavimus strateginėms investicijoms.

    FIEC vienija dešimtis nacionalinių statybos organizacijų ir veikia kaip sektoriaus partnerė dialoge su Europos institucijomis. Federacijos darbotvarkėje paprastai dominuoja infrastruktūros projektų įgyvendinimo sąlygos, tiekimo grandinių atsparumas, darbo jėgos trūkumo klausimai, tvarumo reikalavimai ir produktyvumo didinimas diegiant naujas technologijas.

    „Lenkija yra penkta pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos valstybė narė, todėl PZPB prisijungimas padeda FIEC dar pilniau atstovauti Europos statybų sektoriui ir pabrėžia Lenkijos rinkos strateginę reikšmę“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Investicijų banga ir sektoriaus pajėgumai

    PZPB į FIEC įstoja tuo metu, kai Europa planuoja ir vykdo didelės apimties investicijas, susijusias su energetikos transformacija, transporto modernizavimu, gynybos infrastruktūra, pramonės atnaujinimu, būsto plėtra ir galimu Ukrainos atstatymu. Organizacijos vertinimu, būtent statybų sektoriaus pajėgumai taps kritiniu veiksniu, ar šie planai bus įgyvendinti laiku.

    PZPB taip pat pabrėžia, kad statybos turėtų būti vertinamos ne tik kaip ekonomikos šaka, bet ir kaip strateginis vykdomasis pajėgumas, būtinas įgyvendinti svarbiausias Europos politikos kryptis. Anot organizacijos, be finansiškai stabilių rangovų ir prognozuojamos investicijų aplinkos rizika vėluoti projektams didės, o kaštai bus sunkiau kontroliuojami.

    „Europa turi atkurti savo gebėjimą įgyvendinti investicijas. Dabartinis poreikių mastas reikalauja daugiau dėmesio praktinėms sąlygoms, kurios leidžia projektus įgyvendinti sklandžiai“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Kaip prioritetus PZPB įvardija stabilesnes ir labiau prognozuojamas investicijų programas, viešųjų pirkimų reformą bei subalansuotesnį rizikų pasidalijimą. Tarp tikslų taip pat minimas sąžiningos konkurencijos stiprinimas, atsparesnės tiekimo grandinės ir našumo didinimas per industrializaciją, skaitmeninimą bei naujų technologijų diegimą.

  • Prancūzijoje apvogtas Renoir muziejus: pavogti 4 kūriniai už 9 mln. eurų, du rasti sode

    Prancūzijoje apvogtas Renoir muziejus: pavogti 4 kūriniai už 9 mln. eurų, du rasti sode

    Pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje esančiame Cagnes-sur-Mer, įvykdyta įžūli vagystė iš Renoir muziejaus. Ankstų antradienio rytą įsibrovę nusikaltėliai išnešė keturis meno kūrinius, kurių vertė, pirminiais vertinimais, siekia apie 9 mln. eurų.

    Vietos pareigūnai praneša, kad paieška tęsiama, o tyrėjai aiškinasi, ar vagystė buvo suplanuota iš anksto, pasitelkiant informaciją apie muziejaus apsaugą. Du kūriniai netrukus buvo rasti muziejaus sode, tačiau dar du iki šiol dingę.

    Kaip įvyko įsilaužimas?

    Cagnes-sur-Mer meras Bryanas Massonas žurnalistams teigė, kad į muziejų pateko gerai pasirengę ir apie objektą informuoti asmenys. Pasak jo, nusikaltėliai įėjo per sodą, perpjovė tvorą elektriniu įrankiu, o į pastatą pateko pro pirmą aukštą.

    Vėliau, kaip nurodoma, jie nukirpo tvirtinimo detales, laikančias rėmus, ir taip greitai nuėmė kūrinius nuo sienų. Miesto vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo įtariamuosius, o tai tyrėjams suteikė pirmuosius pėdsakus jų judėjimo maršrutui atsekti.

    Pranešama, kad signalizacija suveikė 5.48 valandos ryto, o policija į įvykio vietą atvyko maždaug po penkių minučių. Nepaisant greitos reakcijos, įtariamiesiems pavyko pasprukti, paliekant dalį grobio teritorijoje.

    Kokie kūriniai dingo?

    Rašytiniuose pranešimuose nurodoma, kad iš viso buvo pavogti keturi kūriniai, tačiau du jų rasti muziejaus sode. Vis dar ieškomi du darbai, įvardijami kaip Madame Colonna Romano portretas ir Jauna moteris prie šulinio.

    Tokie kūriniai, būdami lengvai atpažįstami ir turintys aiškią kilmę, paprastai nepatenka į legalią meno rinką. Dėl to pareigūnai tikrina versiją, kad vagystė galėjo būti įvykdyta pagal užsakymą arba kūriniai gali būti naudojami kaip priemonė kitoms nusikalstamoms operacijoms.

    Muziejų saugumo klausimai vėl aštrėja

    Renoir muziejus, įkurtas 1960 metais, yra viena ryškiausių Cagnes-sur-Mer lankytinų vietų. Tai buvo paskutiniai dailininko Pierre-Auguste Renoir namai, kuriuose jis gyveno iki mirties 1919 metais, todėl muziejus saugo ne tik paveikslus, bet ir menininkui priklausiusius daiktus bei baldus.

    Pastaruoju metu Europoje fiksuojama daugiau greitų, tikslinių vagysčių iš kultūros objektų, o muziejų saugumas vėl atsiduria padidinto dėmesio centre. Meno nusikaltimų ekspertai pabrėžia, kad be papildomų investicijų į apsaugos priemones ir personalą tokie objektai išlieka patrauklūs taikiniai.

    Tyrimas Prancūzijoje tęsiamas, o pareigūnai ragina gyventojus ir turistus pranešti apie bet kokią su įtariamaisiais ar galimais kūrinių pardavimo bandymais susijusią informaciją. Kol kas oficialiai neskelbiama, ar nustatyti konkretūs įtariamieji ir ar tikimasi greito dingusių darbų sugrąžinimo.

  • Bruce’as Campbellas prakalbo apie vėžio prognozę: kodėl jis sąmoningai vengia interneto patarimų

    Bruce’as Campbellas prakalbo apie vėžio prognozę: kodėl jis sąmoningai vengia interneto patarimų

    Kultinės siaubo franšizės Evil Dead žvaigždė Bruce’as Campbellas atvirame interviu prabilo apie savo sveikatą ir vėžio diagnozę. Aktorius teigia, kad dabartinė prognozė jam reiškia maždaug penkerių metų laikotarpį, tačiau jis nenori, kad ši tema užgožtų jo kasdienybę ir darbą.

    Bruce’as Campbellas apie diagnozę pirmąkart viešai pranešė 2026 metais kovo mėnesį. Tuomet jis pabrėžė, kad tai yra gydoma, bet nepagydoma vėžio forma, todėl prioritetu tampa gydymas, būklės kontrolė ir gyvenimo kokybė.

    „Aš neprašau nei užuojautos, nei patarimų. Noriu tik iš anksto pasakyti, kol nepradėjo sklisti neteisinga informacija“, – sakė Bruce’as Campbellas.

    Interviu laidoje The Adam Carolla Show aktorius dabartinę situaciją pavadino „penkerių metų sandoriu“ ir teigė sąmoningai apsisprendęs gyventi su liga, o ne ją paversti nuolatine gyvenimo ašimi. Pasak jo, vėžys veikia ne tik kūną, bet ir psichiką, todėl informacijos perteklius gali tapti papildoma našta.

    Campbellas sakė, kad nesivelia į internetines diskusijas ar pacientų bendruomenių forumus, nes tai gali įtraukti į nuolatinį nerimo ratą. Tokia laikysena atspindi ir platesnę tendenciją: gydytojai vis dažniau ragina pacientus atsirinkti informacijos šaltinius ir svarbiausius sprendimus aptarti su specialistais, o ne pasikliauti atsitiktiniais patarimais socialiniuose tinkluose.

    Aktorius pabrėžė, kad svarbiausia jam išlaikyti kryptį ir tęsti darbus, ypač kai laukia naujų projektų pristatymai. Pastaruoju metu jis ėmėsi ir kitokio žanro kūrybos: rašė, režisavo ir vaidino komiškoje dramoje Ernie & Emma, kuri pasakoja apie našlį, keliaujantį išpildyti mirusios žmonos valios.

    Nors Campbellas labiausiai siejamas su Asho Williamso vaidmeniu, jo karjera pastaraisiais metais apėmė ir televizijos, ir kino projektus. Jis vaidino seriale Ash vs Evil Dead, prisidėjo balsu prie 2023 metais pasirodžiusio Evil Dead Rise, taip pat dalyvavo kituose Samo Raimi darbuose ir prodiusavo naujausius franšizės tęsinius.

    Kalbėdamas apie ligą, aktorius akcentavo skirtumą tarp pačios diagnozės ir jos pasekmių: jo teigimu, žmonės dažniausiai miršta ne nuo „etiketės“, o nuo to, ką liga padaro organizmui. Tokį požiūrį jis apibūdino kaip bandymą susitelkti į tai, ką gali kontroliuoti: gydymą, darbą, artimųjų paramą ir kasdienius sprendimus.

  • Sakaroje aptiktas 4 400 metų senumo kapas: reljefai ir spalvos išliko beveik nepakitę

    Sakaroje aptiktas 4 400 metų senumo kapas: reljefai ir spalvos išliko beveik nepakitę

    Ispanijos ir Egipto archeologų misija Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo, aptiko išskirtinį V Senosios karalystės dinastijos laikų kapą, datuojamą maždaug prieš 4 400 metų. Mokslininkai pabrėžia ne tik radinio mastą, bet ir neįprastai gerą dekoracijų būklę, nes dalis reljefų išlaikė originalias spalvas.

    Kasimus koordinavo Barselonos autonominis universitetas kartu su Egipto Senienų aukščiausiąja taryba, o apie atradimą informavo Egipto Turizmo ir senienų ministerija. Kapo kompleksas priskiriamas vėlyvajam V dinastijos laikotarpiui, faraono Džedkarės Isesio valdymo metams.

    Archeologų teigimu, tai mastaba su dviem laidojimo koplyčiomis, skirta aukšto rango pareigūnui Junmenui ir jo tėvui Ičiui, kuris ėjo kuklesnes pareigas. Tokia dviguba struktūra, pasak tyrėjų, gali atspindėti socialinį kilimą, kai sūnus, pakilęs centrinėje administracijoje, siekė bendro laidojimo likimo su tėvu.

    Kas išliko kape?

    Ministerijos ir universiteto pateikta informacija rodo, kad kape išliko aukštos kokybės architravas bei laidotuvių tekstai, pritaikyti konkretiems savininkų titulams ir pareigoms. Ypatingai išskiriamos sienų scenos, kuriose vaizduojami žemės ūkio darbai ir aukojimo procesijos.

    Reljefuose aptinkami ir gyvūnų atvaizdai, įskaitant asilus, o ikonografija leidžia tiksliau rekonstruoti to meto kasdienybę. Tyrėjai akcentuoja, kad tokios detalės suteikia papildomų duomenų apie V dinastijos pabaigos meną, architektūrą ir administracinį gyvenimą.

    Kodėl Sakara vėl stebina?

    Sakara laikoma viena svarbiausių Egipto nekropolių, kur skirtingais laikotarpiais buvo statomi laidojimo kompleksai, vyko ritualai ir nuolat dirbo amatininkai. Nors teritorija žinoma nuo XIX amžiaus tyrimų, dalis plotų iki šiol nebuvo nuosekliai dokumentuoti, todėl nauji radiniai vis dar atsiranda ten, kur, atrodytų, viskas jau ištirta.

    Šio sezono tyrimai buvo nukreipti į platesnį nekropolio „miesto“ supratimą, atkuriant gatvių, aikščių ir judėjimo maršrutų logiką. Analizuojant žemėlapius ir reljefą, komanda aptiko anksčiau nežinotą mastabą, o netoliese identifikavo požymių, galinčių rodyti dar mažiausiai du galimus objektus ateities kasinėjimams.

    „Didžiausia staigmena buvo ne pats kapas, o jo puošybos turtingumas ir tai, kiek daug scenų išliko taip aiškiai, lyg jos būtų sukurtos vakar“, – sakė ekspedicijos vadovas egiptologas Josepas Cervelló.

    Archeologai tikisi, kad tolimesni tyrimai padės tiksliau įvertinti šios Sakaroje esančios zonos topografiją ir suprasti, kaip nekropolis veikė kaip gyva erdvė, kur žmonės lankė artimųjų kapus, nešė aukas ir ilgus metus tęsė statybos darbus.

  • IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    Berlyne vykusi IFA 2026 paroda dar kartą parodė, kad humanoidiniai robotai iš demonstracijų zonos keliasi į realių užduočių testus. Parodos salėse lankytojai nuolat matė vaikštančius, mojuojančius ir su žmonėmis bendraujančius robotus, o dalis modelių Europoje pristatyti pirmą kartą.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad greta dirbtinio intelekto robotika tampa viena svarbiausių artimiausių metų krypčių. Gamintojai vis dažniau neapsiriboja judesių šou ir bando įrodyti, kur humanoidai galėtų būti naudingi namuose bei versle.

    Kur robotai jau praverčia?

    Vieną ambicingiausių vizijų pateikė „LG“, kalbėdama apie mažiau buitinių darbų reikalaujančius namus. Parodoje dėmesio centre buvo namų robotas CLOiD, pademonstruotas kaip jungiamoji grandis tarp buitinės technikos, pramogų sistemų ir kitų įrenginių.

    Panašią kryptį rodė ir „Haier“, pristatydama humanoidinius robotus, kurie turėtų bendrauti su žmonėmis ir sąveikauti su namų prietaisais, greta valymo bei kompanionų tipo sprendimų. Idėja aiški: dalį rutininių užduočių perkelti robotams ir išmaniai sujungtai buitinei technikai.

    Praktišką, bet dar ne iki galo įtikinantį pavyzdį parodė „SwitchBot“: robotas sugebėjo paimti drabužius, sudėti juos į skalbimo mašiną ir uždaryti dureles. Vis dėlto demonstracija atskleidė dabartinę ribą: veiksmai atlikti lėtai, tad kol kas tokia pagalba reikalauja daugiau kantrybės nei daugelis vartotojų tikėtųsi.

    Kompanionai ir „kibernetiniai augintiniai“

    Ne visi gamintojai siekia, kad robotai atrodytų kaip žmonės. IFA 2026 matėsi tendencija kurti mažesnius, dažnai į gyvūnus panašius robotus, kurių tikslas yra emocinis ryšys ir bendravimas, o ne indų plovimas ar skalbinių lankstymas.

    „TCL“ pristatė kompanioną AiMe, kuris, kaip teigiama, geba reaguoti į balsą, veido išraiškas ir emocines užuominas, o laikui bėgant prisiminti ankstesnes sąveikas. „OlloBot“ demonstravo OlloNi SS1, vadinamą kibernetiniu augintiniu, kurio elgsena turėtų prisitaikyti prie žmogaus įpročių ir balso.

    Tokie sprendimai rodo, kad DI ir jutiklių pažanga stumia rinką ne vien į mechaninį darbų atlikimą, bet ir į socialinę robotiką. Tačiau būtent ši sritis kelia ir daugiau klausimų dėl privatumo, duomenų saugumo bei to, kiek namuose norime nuolat „klausantis“ įrenginio.

    Šou efektas dar slepia ribas

    Robotų galimybes IFA paryškino ir sceniniai pasirodymai: humanoidai šoko, demonstravo taiči, darė salto ir net špagatą. Publikai tai buvo viena įspūdingiausių parodos dalių, tačiau kartu ji priminė, kad stabilumas ir patikimumas vis dar nėra savaime suprantami.

    Kai kurie robotai po triukų atrodė svyruojantys, o dalis keturkojų robotų demonstracijų baigėsi griuvimais. Tai signalizuoja, kad iki kasdienio darbo namuose ar viešose erdvėse dar reikia ne tik gražių demonstracijų, bet ir saugaus veikimo, greitesnio užduočių atlikimo bei aiškių atsakomybės taisyklių.

    IFA 2026 paroda suvedė dvi realybes: viena vertus, humanoidiniai robotai jau geba atlikti konkrečias užduotis ir bendrauti su žmonėmis, kita vertus, daugeliui jų vis dar trūksta spartos ir stabilumo. Artimiausi metai parodys, ar humanoidai taps kasdieniais pagalbininkais, ar liks brangiais, įspūdingais prototipais, skirtais daugiausia demonstracijoms.

  • Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sulaukė didėjančio opozicijos spaudimo po laikraščio „Haaretz“ publikacijos, kurioje teigiama, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) iš anksto perspėjo apie 2023 metais spalio 7 dieną įvykdytą „Hamas“ išpuolį. Opozicinės jėgos reikalauja aiškaus atsakymo, ar apie grėsmę buvo žinoma ir ką dėl to darė politinė vadovybė.

    „Haaretz“ nurodo, kad JAE prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas esą likus maždaug pusantros savaitės iki atakos informavo B. Netanyahu apie rengiamą plataus masto operaciją. Pranešime teigiama, kad buvo perspėta ir apie galimą poveikį regiono stabilumui.

    Publikacijoje, paremtoje daugiausia anoniminiais šaltiniais ir knygoje aprašytu tyrimu, teigiama, jog B. Netanyahu įspėjimą priėmė santykinai ramiai. Esą jis manė, kad „Hamas“ dėmesys tuo metu labiau nukreiptas į Vakarų Krantą, o Izraelis esą pasiruošęs įvairiems scenarijams.

    Ministro pirmininko biuras šią informaciją neigė ir tvirtino, kad B. Netanyahu su JAE prezidentu nesikalbėjo. Pranešimas buvo pavadintas visišku melu, todėl šalies politinėje erdvėje kilo nauja diskusijų banga dėl atsakomybės ir sprendimų grandinės prieš 2023 metų spalio 7 dienos įvykius.

    Opozicija reikalauja tyrimo

    Opozicinio „Change Camp“ lyderiai bendrame pareiškime paragino nedelsiant pradėti išsamų tyrimą. Jų teigimu, visuomenė turi teisę žinoti, ką ministras pirmininkas žinojo, kada apie tai sužinojo ir kodėl, jei įspėjimas buvo gautas, nebuvo informuota saugumo sistema.

    „Izraelio visuomenė turi teisę žinoti: ką Netanyahu žinojo, kada tai sužinojo, kodėl neinformavo saugumo institucijų ir kodėl nesiėmė veiksmų apsaugoti Izraelio piliečių“, – sakė opozicijos lyderiai.

    Buvęs Izraelio gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas, kuris laikomas vienu iš B. Netanyahu politinių varžovų artėjančiuose rinkimuose, teigė, kad įspėjimų būta ne vieno. Jo vertinimu, 2023 metų spalio 7 diena tapo esminiu valstybės saugumo ir sprendimų priėmimo išbandymu.

    Demokratų partijos lyderis Yairas Golanas taip pat kaltino ministrą pirmininką neatsakingumu ir teigė, kad šalis buvo nuvesta į krizę. Opozicija akcentuoja, jog pagrindinis klausimas dabar yra ne vien žvalgybos klaidos, bet ir politinės vadovybės reakcija į gautus signalus.

    Ką teigia šaltiniai ir kodėl tai svarbu

    Buvęs Izraelio vyriausybės atstovas Eylonas Levy situaciją apibūdino kaip strateginę nesėkmę ir pabrėžė, kad net ir turint įspėjimų svarbiausia yra jų patikimumo įvertinimas bei sprendimų greitis. Pasak jo, jei įspėjimas iš tiesų buvo gautas, galėjo būti nuspręsta jo nelaikyti pakankamai patikimu, nes buvo tikima, kad „Hamas“ yra atgrasytas.

    „Jei ši informacija teisinga, sunku paaiškinti, kodėl ja nebuvo pasidalinta, nebent buvo manoma, kad ji nepatikima. Netanyahu buvo įsitikinęs, kad „Hamas“ yra atgrasytas“, – sakė Eylonas Levy.

    „Haaretz“ pranešime taip pat teigiama, kad „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras, kuris vėliau buvo nužudytas, apie rengiamą operaciją kalbėjo su buvusiu palestiniečių pareigūnu, ragindamas perduoti žinią Izraelio atstovams. Esą ši informacija per tarpininkus pasiekė JAE patarėją, o galiausiai ir JAE vadovą.

    2023 metais spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė koordinuotą išpuolį prieš Izraelį sausuma, jūra ir oru, o tuo pat metu buvo apšaudytos Izraelio teritorijos. Per ataką žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių, dar apie 250 buvo pagrobti ir išgabenti į Gazos Ruožą.

    Atsakydamas Izraelis pradėjo intensyvią karinę kampaniją Gazos Ruože, apėmusią oro smūgius ir sausumos operaciją. Pasak Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, kuri yra valdoma „Hamas“, nuo konflikto pradžios žuvusiųjų skaičius viršijo 73 600; Jungtinės Tautos nurodo, kad ministerijos pateikiami skaičiai laikomi patikimais.

    Rinkimai ir atsakomybės klausimas

    Izraelis 2026 metais spalio 27 dieną turėtų rinkti 120 vietų Knesetą. Rinkimuose balsuojama už politines partijas ir jų kandidatų sąrašus, o ne už pavienius kandidatus, todėl kampanijų ašis dažnai tampa pasitikėjimas lyderyste ir krizių valdymu.

    E. Levy teigimu, dar per anksti tvirtai prognozuoti, kaip naujausi pranešimai paveiks B. Netanyahu šansus, tačiau esminė rinkimų tema gali tapti atsakomybė už 2023 metų spalio 7 dienos įvykius. Opozicija tikisi, kad viešas spaudimas privers pateikti daugiau atsakymų apie tai, kaip buvo vertinami įspėjimai ir kas priėmė sprendimus iki tragedijos.

  • Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Ispanijai priklausančios Seutos vadovas Juanas Jesúsas Vivasas Briuselyje paragino Europos Sąjungą laikytis griežtesnės pozicijos Maroko atžvilgiu. Jo teigimu, po didelio neteisėtos migracijos šuolio miestas susiduria su humanitariniu ir saugumo iššūkiu.

    Pasak politiko, Seuta, būdama viena iš dviejų Ispanijos eksklavų Šiaurės Afrikoje, išlieka viena jautriausių ES išorės sienos vietų. Jis akcentavo, kad liepos 30 dieną užfiksuotas masinis atvykimas sukėlė ilgalaikių pasekmių, o dalis atvykusiųjų vis dar yra mieste.

    Kas vyksta Seutoje?

    Vivasas teigė, kad miestas sunkiai susitvarko su tūkstančiais trečiųjų šalių piliečių, tarp jų ir nelydimais nepilnamečiais. Seutos administracija prašo daugiau pajėgumų apgyvendinimui, priežiūrai ir procedūroms, kad situacija neperaugtų į nuolatinę krizę.

    Jo vizito Briuselyje metu aptarti ir praktiniai sprendimai: spartesnis neteisėtai atvykusių asmenų grąžinimas, papildomas finansavimas sienos infrastruktūrai bei priemonės, kurios leistų greičiau atkurti įprastą miesto gyvenimą.

    Skirtingi signalai iš Madrido ir Briuselio

    Seutos vadovas viešai atsiribojo nuo Ispanijos centrinės valdžios tonacijos, kuri toliau pabrėžia bendradarbiavimą su Rabatu migracijos valdyme. Jis kritikavo Madrido reakciją prieš įvykius, jų metu ir po jų, teigdamas, kad miestas liko per daug vienas su pasekmėmis.

    „Europos Sąjunga turėtų pasakyti Marokui, kad bet koks vaisingas ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas prasideda nuo mūsų sienų gerbimo“, – sakė Juanas Jesúsas Vivasas.

    Ispanija viešai nėra kaltinusi Maroko dėl masinio antplūdžio, nors incidentą vertino kaip teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo pat metu Vivasas kalbėjo apie spaudimo politiką, kuri, jo įsitikinimu, didina riziką, kad panaši banga gali pasikartoti.

    Prašymai ES: pinigai, agentūros ir specialus statusas

    Seutos vadovas paragino ES skirti daugiau dėmesio išorės sienos apsaugai ir numatyti aiškesnius finansavimo mechanizmus miestui, kuris faktiškai veikia kaip sausumos vartai į Bendriją. Jo teigimu, dabartinė tvarka nepakankamai atspindi išskirtinę Seutos ir Meliljos padėtį.

    Jis taip pat siūlė sustiprinti nuolatinį ES prieglobsčio agentūros ir Frontex buvimą Seutoje. Tokia priemonė, anot jo, leistų greičiau apdoroti prašymus, geriau koordinuoti sienos kontrolę ir sumažinti spaudimą vietos institucijoms.

    Vivasas pabrėžė, kad pokalbiuose su Europos Komisijos nariais išgirdo politinio palaikymo signalų, tačiau konkrečių įsipareigojimų ar sprendimų grafiko kol kas nebuvo paskelbta. Tuo metu Seuta tvirtina, kad laiko faktorius yra kritinis, nes miestui kyla rizika nebesusitvarkyti su naujais srautais.