CP v2

Blog

  • Hortenzijos nužydėjo? Vienas neteisingas pjūvis rudenį ir kitąmet žiedų galite nesulaukti

    Rudeniui įsibėgėjus daugelio soduose hortenzijų žiedynai pradeda džiūti ir praranda spalvą. Natūraliai kyla noras juos nukirpti, tačiau skubėjimas gali brangiai kainuoti: daliai hortenzijų rudeninis genėjimas tiesiog pašalina kitų metų žiedinius pumpurus.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: genėjimo laikas priklauso nuo to, ant kokio amžiaus ūglių augalas suformuoja žiedus. Vienos rūšys žydi ant pernykščių ar dar senesnių šakelių, kitos žiedus krauna ant naujų, tų pačių metų ūglių, todėl jų genėjimas saugesnis.

    Darželinė hortenzija: palaukite pavasario

    Darželinė hortenzija (Hydrangea macrophylla) žiedinius pumpurus dažniausiai suformuoja ant pernykščių ūglių. Dėl to rudenį nukirpus daugiau nei vien tik nudžiūvusį žiedyną, galima netyčia pašalinti pumpurus, kurie turėtų pražysti kitą vasarą.

    Praktikoje tai reiškia, kad sausus žiedynus saugiausia šalinti pavasarį, kai praeina stipresnių šalnų rizika ir aiškiau matyti, kurios šakos peržiemojo. Per žiemą palikti žiedynai gali veikti ir kaip papildoma apsauga jautresniems viršutiniams pumpurams.

    Šluotelinė ir krūminė: galima rudenį, bet atsargiai

    Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata) ir krūminė hortenzija (Hydrangea arborescens) paprastai žydi ant einamųjų metų naujų ūglių. Todėl nudžiūvusių žiedynų šalinimas ankstyvą rudenį dažniausiai neatsiliepia kitų metų žydėjimui.

    Vis dėlto rudenį neverta smarkiai trumpinti šakų. Per žemai nupjovus galima paskatinti augalą leisti naujus, minkštus ūglius, kurie iki žiemos nespės sumedėti ir nukentės nuo šalčio, o krūmas pavasarį startuos silpniau.

    Laipiojanti hortenzija: kirpkite iškart po žydėjimo

    Laipiojanti hortenzija (Hydrangea anomala subsp. petiolaris) dažniau genima vasarą, netrukus po žydėjimo. Ši rūšis žiedus formuoja ant vyresnių šakų, todėl vėlesnis genėjimas rudenį gali sumažinti kitų metų žydėjimą.

    Šalinant nužydėjusius žiedynus svarbu kirpti tiksliai, nepažeidžiant stiprių pumpurų zonos. Geriausia naudoti aštrų, švarų sekatorių, kad pjūvis būtų lygus, o infekcijų rizika mažesnė.

    Norint neapsirikti, verta pirmiausia identifikuoti, kokią hortenziją auginate, o tada pasirinkti minimalų ir saugų veiksmą. Jei kyla abejonių, universaliausia strategija yra rudenį apsiriboti tik nudžiūvusių žiedynų šalinimu, o formuojamąjį genėjimą palikti pavasariui.

  • Vynuogės pradėjo trūkinėti tiesiog ant krūmo? Štai ką daryti, kad derlius nedingtų

    Kodėl vynuogės trūkinėja

    Vynuogių uogų trūkinėjimas dažniausiai prasideda intensyvaus nokimo metu, kai jose sparčiai daugėja cukrų, o minkštimas tampa itin sultingas. Tuomet užtenka kelių gausesnių liūčių po ilgesnės sausros, kad uogos per trumpą laiką pradėtų skilinėti.

    Pagrindinė priežastis yra staigus vandens balanso pokytis: šaknys po sausros ima greitai siurbti vandenį, uogos išbrinksta, o odelė nebespėja prisitaikyti prie padidėjusio vidinio slėgio. Įtrūkimai tampa atvirais vartais puviniams ir kenkėjams, todėl dalį derliaus galima prarasti labai greitai.

    Dažniausios klaidos ir rizikos

    Trūkinėjimą sustiprina netolygus laistymas, kai vynuogynas ilgai paliekamas sausas, o vėliau gausiai palaistomas. Toks režimas augalui sukelia tokį pat šoką kaip ir staigios liūtys.

    Reikšmę turi ir mityba: kalio bei kalcio stoka silpnina ląstelių sieneles ir mažina odelės elastingumą, todėl uogos lengviau skyla. Prie problemos gali prisidėti ir grybinės ligos, ypač miltligės, kurios pažeidžia uogų odelę dar ankstyvose vystymosi stadijose.

    Didelę riziką kelia pernelyg tanki lapija aplink kekes, kai po lietaus uogos ilgai neišdžiūsta. Drėgmė ir prastas vėdinimas sudaro palankias sąlygas pilkajam puviniui, o įtrūkusios uogos tampa pačiu pažeidžiamiausiu taikiniu.

    Kaip išgelbėti nokstančias kekes

    Patikimiausia prevencija yra pastovumas: per sausrą laistykite rečiau, bet gausiai, kad sudrėktų gilesni dirvos sluoksniai, ir neleidžkite žemei visiškai perdžiūti. Dirvos mulčiavimas padeda išlaikyti tolygesnę drėgmę ir sumažina staigių svyravimų poveikį.

    Nokimo metu verta pasirūpinti subalansuotu tręšimu, ypač kaliu ir kalciu, nes šie elementai siejami su odelės tvirtumu ir atsparumu skilinėjimui. Taip pat svarbu saikingai praretinti lapus aplink kekes, kad po lietaus uogos greičiau nudžiūtų ir mažėtų puvinių rizika.

    Jei uogos jau pradėjo trūkinėti, delsti neverta: pažeistas uogas reikėtų atsargiai iškirpti švariomis, aštriomis žirklėmis. Paliktos uogos dažnai ima pūti ir užkrečia gretimas, todėl problema greitai išplinta per visą kekę.

    Jeigu trūkinėjimas masinis, o uogos jau pasiekė skynimo brandą, praktiškiausia išeitis yra skubus derliaus nuėmimas. Tokios vynuogės dažnai geriau tinka sultims, uogienėms ar vyno gamybai, nei ilgesniam laikymui, nes pažeista odelė trumpina jų šviežumo laiką.

  • Lietuva ir Lenkija spartina „Harmony Link“: iki 2030-ųjų – naujas elektros tiltas ir daugiau saugumo

    Lietuva ir Lenkija Varšuvoje aptarė strateginio elektros jungties projekto „Harmony Link“ eigą ir veiksmus, kurie turi priartinti jo įgyvendinimą iki 2030 metų. Kartu derybose daug dėmesio skirta ir tarpvalstybinei energetikos infrastruktūros apsaugai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių regiono prioritetų.

    Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas su Lenkijos kolega Miłoszu Motyka sutarė ruoštis prisijungimo taško susitarimo pasirašymui. Šis dokumentas paprastai apibrėžia techninius sprendinius ir atsakomybes, nuo kurių priklauso statybų, bandymų ir paleidimo grafikai bei sklandus sistemos veikimas.

    Pagal aptartą kryptį, „Harmony Link“ pilnas komercinis veikimas numatomas iki 2030 metų. Lietuva taip pat planuoja siekti Europos Sąjungos finansavimo iš programos Connecting Europe Facility, kuri skirta tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros projektams, didinantiems rinkos integraciją ir tiekimo saugumą.

    Susitikime akcentuota ir praktinė kaimyninė pagalba krizių metu. Po audrų padarinių Lietuvoje Lenkijos avarinės tarnybos buvo prisidėjusios prie elektros tiekimo atkūrimo tūkstančiams gyventojų, o ši patirtis, pasak abiejų šalių, parodė poreikį iš anksto sutarti dėl greitesnių bendrų veiksmų ir geresnės kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Taip pat aptarta Lenkijos iniciatyva Europos Sąjungos Taryboje dėl Ukrainos elektros importo išimties anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymui, siekiant išlaikyti tinklų stabilumą žiemos laikotarpiu. Tokie sprendimai vertinami kaip laikinos priemonės, kurios energetikos krizės sąlygomis gali sumažinti papildomą spaudimą regiono sistemoms.

    „Kaimyniška pagalba ir greita reakcija krizių metu rodo, kad mūsų partnerystė su Lenkija veikia praktiškai“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Jo teigimu, bendras darbas šalinant stichijos padarinius sustiprino supratimą, kad energetikos infrastruktūra turi būti saugoma ne tik fizinėmis, bet ir organizacinėmis priemonėmis. Dėl to Lietuva ir Lenkija ketina plėsti bendradarbiavimą, kad būtų pasirengusios tiek gamtinėms, tiek saugumo rizikoms.

  • ERPB skiria iki 120 mln. eurų „Econergy“ Părău 2: 342 MW saulės parkas su baterijomis Rumunijoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia iki 120 milijonų eurų finansavimą „Econergy“ vystomam Părău 2 projektui Rumunijoje. Tai 342 megavatų saulės fotovoltinė elektrinė su greta įrengiama 150 megavatų galios ir 300 megavatvalandžių talpos baterijų energijos kaupimo sistema Brašovo regione.

    Finansavimo paketas sudarytas iš ERPB vadinamosios A paskolos iki 57 milijonų eurų ir B paskolos iki 63 milijonų eurų, prie kurios prisideda komerciniai bankai. Į B dalį taip pat įtrauktas 3,6 milijono eurų skolos aptarnavimo rezervo mechanizmas, skirtas sumažinti mokėjimų riziką.

    Projektą bendrai finansuoja ir kiti kreditoriai, o visa skolinto kapitalo suma gali siekti iki 229 milijonų eurų. Papildomai „Intesa Sanpaolo“ ir „Exim Banca Românească“ numato iki 25 milijonų eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) finansavimo liniją bei 9,5 milijono eurų akredityvo (letter of credit) priemonę, reikalingą pagal paramos schemos reikalavimus.

    Kas svarbu dėl InvestEU

    Europos Sąjunga sustiprina ERPB A ir B paskolų struktūrą per InvestEU programą, suteikdama pirmojo nuostolio garantiją. Ji gali dengti iki 115 milijonų eurų ir taip mažina rizikas, susijusias su dalies elektros pardavimu rinkos kainomis.

    Tokia garantija ypač aktuali projektams, kurie dalį pajamų gauna ne pagal fiksuotą tarifą, o iš vadinamųjų prekybinių pajamų, priklausančių nuo elektros kainų svyravimų. Pastaraisiais metais energijos rinkose Europoje išaugęs nepastovumas skatina bankus ieškoti papildomų rizikos mažinimo priemonių.

    Contract for Difference: ką reiškia skaičiai

    Părău 2 projektas remiasi Rumunijos Contract for Difference schema, kuri, ERPB vertinimu, turėtų padėti sparčiau plėtoti atsinaujinančią energetiką. Schema siekia atverti kelią iki 5 gigavatų saulės ir sausumos vėjo elektrinių pajėgumų.

    Pirmame aukcione saulės elektrinė užsitikrino 125 megavatų pajėgumą su 49,4 euro už megavatvalandę orientacine kaina 15 metų laikotarpiui. Likusi gamybos dalis bus realizuojama rinkoje, todėl baterijų kaupiklis čia tampa svarbus įrankis valdyti kainų pikus, balansavimo poreikius ir tinklo apribojimų riziką.

    Hibridiniai projektai Rumunijoje

    ERPB pabrėžia, kad tai pirmasis atvejis, kai bankas Rumunijoje finansuoja hibridinį atsinaujinančios energetikos projektą, jungiantį saulės generaciją ir baterijų kaupimą vienoje vietoje. Tokie projektai Europoje vis dažniau laikomi nauju standartu, nes leidžia efektyviau integruoti nepastovią generaciją į tinklą.

    Augant saulės elektrinių daliai, tinklams tampa svarbu turėti greitai reaguojančius balansavimo pajėgumus, o baterijos gali padėti sumažinti generacijos ribojimus ir didinti sistemos patikimumą. Investuotojams tai taip pat reiškia papildomas pajamas iš lankstumo paslaugų ir didesnį projekto atsparumą kainų ciklams.

  • EIB skiria 450 mln. eurų „OMV“ žaliajam vandeniliui: 140 MW gamykla pradės veikti 2027 metų pabaigoje

    Europos investicijų bankas (EIB) suteikė 450 mln. eurų paskolą bendrovei „OMV“ žaliajam vandenilio gamybos projektui Austrijoje. Lėšos skirtos statyti naują gamyklą, susietą su Švechato naftos perdirbimo gamykla Žemutinėje Austrijoje.

    Projektas įgyvendinamas Bruk an der Laitos regione, o bendra investicijų vertė siekia apie 600 mln. eurų. Skelbiama, kad 140 MW galios įrenginys šiuo metu statomas ir turėtų pradėti veikti 2027 metų pabaigoje.

    Kas bus gaminama ir kiek?

    „OMV“ planuoja, kad naudodama atsinaujinančią elektros energiją gamykla per metus pagamins iki 23 000 tonų žaliojo vandenilio. Žaliasis vandenilis gaminamas vandens elektrolizės būdu, kai elektros energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

    Tokio masto gamyba orientuota į pramonės dekarbonizaciją, ypač naftos perdirbimo ir chemijos sektoriuose, kur vandenilis naudojamas kaip žaliava ir procesų kuras. Praktikoje tai turėtų leisti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro pagrindu pagaminto vandenilio.

    Numatomas poveikis emisijoms

    „OMV“ vertinimu, projektas kasmet galėtų sumažinti apie 150 000 tonų anglies dioksido emisijų. Bendrovė nurodo, kad tai sudarytų maždaug 10 proc. dabartinių tiesioginių Švechato perdirbimo gamyklos emisijų.

    Tokie skaičiai svarbūs ir finansuotojams: EIB finansavimas paprastai siejamas su Europos Sąjungos klimato politikos kryptimis, kurios skatina pramonės elektrifikaciją ir mažo anglies intensyvumo kuro sprendimus. Žaliasis vandenilis laikomas vienu iš instrumentų sektoriams, kuriuos sunku greitai dekarbonizuoti vien elektrifikacija.

    „OMV“ planas iki 2030 metų

    Bendrovė savo Strategijoje 2030 akcentuoja atsinaujinančių degalų ir tvarios chemijos žaliavų rinkos augimą. „OMV“ tikslas – iki 2030 metų pasiekti apie 900 kilotonų gamybos pajėgumą, apimant atsinaujinančių degalų ir susijusių produktų portfelį.

    „OMV“ pažymi, kad Švechate jau veikia bendro perdirbimo (co-processing) pajėgumai ir 10 MW žaliojo vandenilio įrenginys. Tuo pat metu vystomi ir kiti projektai, įskaitant tvarių aviacinių degalų bei hidruotu augaliniu aliejumi paremtos gamybos sprendimus, taip pat papildomus žaliojo vandenilio projektus Rumunijoje.

  • ERPB skolina „Enerjisa Enerji“ 190 mln. eurų tinklams Turkijoje: ką keis atnaujinimai ir skaitmenizacija

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia 190 mln. eurų paskolą Turkijos elektros skirstymo bendrovei „Enerjisa Enerji“, kad ši modernizuotų ir plėstų tinklus Baskent, Ayedas ir Toroslar regionuose. Investicija skirta spartesniam tinklo atnaujinimui tuo metu, kai šalis didina atsinaujinančios energetikos pajėgumus.

    „Enerjisa Enerji“ aptarnauja apie ketvirtadalį Turkijos gyventojų, todėl projektas laikomas strategiškai svarbiu elektros tiekimo patikimumui. Tinklų plėtra ir atnaujinimas turi padėti geriau suvaldyti apkrovas ir prijungti daugiau naujų, ypač saulės ir vėjo, gamybos pajėgumų.

    Pagrindinis tikslas – mažesni nuostoliai

    Vienas iš projekto uždavinių – mažinti skirstymo nuostolius ir gerinti tinklo efektyvumą, kas tiesiogiai siejasi su sąnaudomis ir tiekimo kokybe. Atnaujinimai paprastai apima transformatorių pastočių modernizavimą, tinklo elementų keitimą ir valdymo sistemų atnaujinimą.

    Kartu numatomas atsparumo didinimas, kad tinklas geriau atlaikytų gedimus, ekstremalius orus ar kitus trikdžius. Tokie projektai aktualūs ir dėl didėjančio elektros poreikio bei spartėjančios elektrifikacijos, kai vis daugiau sektorių remiasi elektra.

    Skaitmenizacija kelia ir naujų rizikų

    ERPB nurodo, kad projektą lydės techninė pagalba, orientuota į skaitmenizuojamo tinklo operacinį atsparumą. Plečiant nuotolinio valdymo, išmaniųjų skaitiklių ir duomenų perdavimo sprendimus, išauga kibernetinio saugumo, sistemų patikimumo ir duomenų apsaugos svarba.

    Praktikoje tai reiškia, kad tinklo modernizacija vis dažniau apima ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir skaitmenines valdymo platformas bei incidentų prevenciją. Toks požiūris leidžia greičiau aptikti gedimus, tiksliau prognozuoti apkrovas ir efektyviau planuoti priežiūrą.

    ES garantija turi paspartinti investicijas

    Projektui taip pat numatyta finansinė garantija per Europos Sąjungos Europos tvaraus vystymosi fondą „European Fund for Sustainable Development Plus“ pagal „Hi-Bar“ programą. Garantijos tikslas – sumažinti finansavimo rizikas ir pagreitinti kritinės elektros infrastruktūros investicijas.

    ERPB teigimu, tai pirmasis elektros skirstymo projektas, gavęs paramą pagal šią programą, todėl jis gali tapti precedentiniu modeliu panašiems tinklų modernizavimo sandoriams. Energetikos pertvarkoje tinklai tampa kertiniu elementu, nes būtent jie lemia, kaip greitai atsinaujinantys šaltiniai gali būti realiai integruoti į sistemą.

    ERPB Turkijoje yra vienas didžiausių tarptautinių investuotojų: bankas skelbia šalyje iki šiol investavęs daugiau kaip 25 mlrd. eurų, daugiausia privačiame sektoriuje. Anksčiau ERPB taip pat rėmė vėjo energetikos plėtrą ir elektros tinklo atstatymo bei modernizavimo darbus nuo žemės drebėjimų nukentėjusiuose regionuose.

  • Hormūzo blokada smaugia SGD: Kataras ir JAE griebiasi brangaus triuko jūroje

    Hormūzo blokada smaugia SGD: Kataras ir JAE griebiasi brangaus triuko jūroje

    Jau šeštą mėnesį besitęsianti Hormūzo sąsiaurio blokada verčia Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus ieškoti skubių sprendimų, kaip išlaikyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) srautus pasaulio pirkėjams. Laivybos rinkos duomenys rodo, kad vis dažniau pasirenkami krovinio perkrovimai iš laivo į laivą prie Omano ir JAE krantų.

    Tokios operacijos, vadinamos STS, paprastai yra išimtis SGD rinkoje, nes reikalauja sudėtingos įrangos ir kruopštaus saugumo užtikrinimo. Vertinama, kad vienas perkrovimas gali kainuoti daugiau nei 860 000 eurų ir prailginti reisą maždaug 30–35 valandomis.

    Perkrovimai jūroje tampa išeitimi

    Rugpjūtį fiksuotos bent trys krovinio perkrovimo operacijos, kai SGD iš Kataro ir JAE buvo perkeltos tarp laivų ir tik tuomet tęsė kelionę į Azijos pirkėjus. Du iš šių atvejų buvo susiję su laivais, kurie anksčiau patyrė apgadinimų ar incidentų, todėl tiesioginis reisas tapo pernelyg rizikingas.

    Tarp minimų pavyzdžių – „QatarEnergy“ eksploatuojamas tanklaivis Al Rekayyat, kurio krovinys po incidento netoli Hormūzo buvo perkeltas kitam Kataro laivui ir vėliau pristatytas Indijai. Kitu atveju „GasLog“ laivui patekus į incidentą, krovinys taip pat buvo perkeltas į kitą tanklaivį prie Omano.

    Kodėl tai taip brangu?

    SGD skiriasi nuo naftos tuo, kad turi būti nuolat laikomos maždaug minus 162 laipsnių Celsijaus temperatūroje, kitaip dujos pradeda garuoti. Dėl to STS operacijoms reikia specialios kriogeninės įrangos, papildomų vilkikų, apsauginių atmušų ir apmokytų komandų abiejuose laivuose.

    „Tai yra apribojimas, tam tikrose situacijose pasirinkimo tiesiog nėra“, – sakė LNG Synergy komercijos ir laivybos direktorius Bogdanas Ratiu.

    Ekspertai pabrėžia, kad kuo ilgiau krovinys išlieka laive, tuo didesnė dalis dujų natūraliai išgaruoja, o tai didina nuostolius. Naujesni tanklaiviai dalį garų gali panaudoti varikliams ar dalinai suskystinti iš naujo, tačiau senesni laivai tokių galimybių turi mažiau.

    Smūgis eksportui ir pasaulinei rinkai

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad 2026 metais nuo kovo iki birželio Kataro ir JAE SGD pakrovimai sumažėjo 35 mlrd. kubinių metrų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kataro eksportas per pirmąjį karo pusmetį, remiantis laivybos rinkos vertinimais, smuko apie 96 proc., o daliai sutarčių ir toliau taikoma force majeure.

    Šį trūkumą iš dalies kompensavo kiti regionai: ne Persijos įlankos SGD gamyba per tą patį laikotarpį augo beveik 18 proc., o bendras pasaulinės SGD gamybos sumažėjimas siekė apie 4 proc. Didesnę pasiūlą užtikrino nauji projektai ir didesnis dujų prieinamumas Šiaurės Amerikoje bei Afrikoje, tačiau kainos vis dar išlieka gerokai aukštesnės nei iki karo.

    Hormūzas išlieka silpnoji grandis

    Katarui situaciją apsunkina tai, kad Ras Lafano terminalas, laikomas vienu svarbiausių SGD eksporto taškų pasaulyje, neturi alternatyvaus maršruto į tarptautines rinkas. Prieš karą ši infrastruktūra aptarnaudavo apie 140–150 SGD krovinių per mėnesį, o beveik visas srautas privalo kirsti Hormūzo sąsiaurį.

    JAE dalį naftos gali nukreipti vamzdynu į Fudžeirą, apeinant Hormūzą, tačiau SGD atveju tokios plataus masto išeities nėra. Dėl to tiek valstybės, tiek rinkos dalyviai vis dažniau remiasi technologiškai sudėtingais perkrovimais jūroje ir diplomatinėmis pastangomis atkurti bent ribotą laivybos saugumą sąsiauryje.

  • Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Didžioji dalis europiečių vis dar kandidatuoja į darbą nežinodami, kokio atlygio gali tikėtis. Dažname skelbime nenurodomas nei konkretus atlyginimas, nei rėžiai, todėl žmonės investuoja laiką į atrankas ir testus tik vėliau sužinodami finansines sąlygas.

    Europos Komisija pabrėžia, kad atlygio slaptumas didina diskriminacijos riziką ir palaiko lyčių atlyginimų atotrūkį. Siekdama tai keisti, Europos Sąjunga priėmė Atlygio skaidrumo direktyvą, kuri įpareigoja darbdavius suteikti daugiau informacijos apie atlyginimą ir taikomus kriterijus.

    Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2026 metais birželio 7 dieną, tačiau dauguma ES valstybių nespėjo jo įgyvendinti. Remiantis tarptautinės konsultacijų bendrovės „PwC“ apžvalga, direktyvą tuo metu buvo perkėlusios tik kelios šalys, tarp jų ir Lietuva.

    Italija šoktelėjo į lyderes

    Pasaulinės įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad ryškiausias pokytis fiksuojamas Italijoje, kuri direktyvą įgyvendino anksti. Skelbimų, kuriuose nurodoma alga ar jos rėžiai, dalis šalyje pakilo nuo 26 proc. 2025 metais liepos mėnesį iki 61 proc. 2026 metais liepos mėnesį.

    „Indeed“ ekonominių tyrimų vadovas Pawelas Adrjanas teigia, kad Italija tapo viena ryškiausių atlygio skaidrumo pavyzdžių tarp didžiųjų Europos ekonomikų. Pasak jo, duomenys leidžia daryti išvadą, kad reguliavimas realiai keičia darbdavių praktiką.

    „Italija iš esmės aplenkė direktyvos minimumą, nes reikalauja atlygio rėžius pateikti pačiame darbo skelbime“, – sakė Pawelas Adrjanas.

    JK iki šiol buvo pirmaujanti

    Nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, „Indeed“ statistikoje ji ilgą laiką pirmavo pagal skelbimų su nurodytu atlygiu dalį. 2020 metais sausį tokių skelbimų dalis siekė apie 40 proc., o vėliau išliko viena didžiausių tarp didžiųjų Europos darbo rinkų.

    2026 metais liepą Italija pirmą kartą aplenkė Jungtinę Karalystę: Italijoje rodiklis siekė 61 proc., Jungtinėje Karalystėje 60 proc. Tuo metu Nyderlandai priartėjo prie 50 proc. ribos, tačiau dalis didžiųjų ekonomikų vis dar atsilieka gerokai daugiau.

    Vokietijoje ir Ispanijoje skelbimų su atlygio informacija dalis išlieka mažesnė nei 20 proc., o Prancūzijoje ji siekia apie 43 proc. „Indeed“ vertinimu, pokyčius spartina ne tik įsigalioję reikalavimai, bet ir darbdavių bandymas prisitaikyti iš anksto, vengiant reputacinių ir teisinių rizikų.

    Kodėl tai svarbu darbuotojams

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų atotrūkis Europos Sąjungoje siekė 11,1 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterys už tą patį darbą ar panašios vertės darbą gauna mažiau, o informacijos trūkumas apsunkina derybas ir ginčų sprendimą.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch direktyvos neįgyvendinimą vadina skaudžiu signalu dirbančioms moterims. Jos teigimu, atlygio slaptumas palieka daugiau galios darbdaviui, o darbuotojams ir profesinėms sąjungoms trūksta bazinių duomenų, reikalingų ginti savo teises.

    „Atlygio paslaptys atiduoda visą galią darbdaviui ir palieka moteris be informacijos, reikalingos apsiginti“, – sakė Esther Lynch.

    Direktyva numato ne tik aiškesnę informaciją kandidatams, bet ir didesnį skaidrumą įmonėse, įskaitant darbuotojų teisę gauti duomenis apie atlygio lygius pagal lytį ir pareigybių kategorijas. Ekspertai pabrėžia, kad vien taisyklių nepakanka: realus efektas priklausys nuo priežiūros, sankcijų ir to, ar darbdaviai skelbimuose iš tiesų pradės nuosekliai nurodyti rėžius.

  • Kanada smogia JAV prekėms: įsigaliojo iki 50 proc. muitai, D. Trumpas grasina „Bombardier“

    Kanada smogia JAV prekėms: įsigaliojo iki 50 proc. muitai, D. Trumpas grasina „Bombardier“

    Kanadoje įsigaliojo atsakomieji muitai JAV prekėms – taip paaštrėjo jau apie pusantrų metų trunkantis dviejų kaimynių prekybos ginčas. Otava teigia, kad sprendimas yra reakcija į Vašingtono įvestus tarifus kanadietiškiems produktams po žlugusių derybų.

    Nauji Kanados muitai taikomi JAV prekių importui, kurio vertė siekia apie 17 mlrd. eurų. Tarifų dydžiai – 15 proc., 25 proc. ir 50 proc., o sąraše – šimtai pozicijų nuo plieno ir aliuminio iki baldų, drabužių, kosmetikos, buitinės technikos, elektronikos, žemės ūkio įrangos ir pieno produktų, įskaitant sūrį.

    Kas patenka į tarifų taikiklį

    Kanados vyriausybė nurodo, kad tarifai parinkti pagal principą „euras už eurą“ ir „procentas už procentą“, siekiant atkartoti JAV priemonių mastą. Dalies prekių sąrašas buvo koreguotas, pavyzdžiui, išbraukiant kai kuriuos jūros gėrybių produktus.

    Vertinant prekybos mastą, šie tarifai apima maždaug 6 proc. JAV eksporto į Kanadą. Ekonomistai pabrėžia, kad bendram JAV augimui poveikis gali būti ribotas, tačiau atskiroms įmonėms ir sektoriams, ypač priklausomiems nuo Kanados rinkos, rizika gali būti ženkli.

    Be muitų, ginčas peržengė ir kitus kanalus. Daugumoje Kanados provincijų išlieka ribojimai arba draudimai JAV alkoholio prekybai, o JAV gamintojai skaičiuoja, kad dėl šių priemonių spiritinių gėrimų eksportas į Kanadą reikšmingai krito.

    D. Trumpo spaudimas „Bombardier“

    Įtampa išaugo ir politiniame lygmenyje: JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis kliūtis Kanados orlaivių gamintojos „Bombardier“ pardavimams JAV, jeigu gamyba nebūtų perkelta į Ameriką. Kaip tokia priemonė būtų įgyvendinta, detalių nebuvo pateikta.

    „Daugiau jokių „Bombardier“ pardavimų Jungtinėse Valstijose“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Įmonė atsakė pabrėždama, kad JAV rinkoje palaiko dešimtis tūkstančių darbo vietų, turi darbuotojų daugiau nei 20 valstijų, o kasmet pirkimams iš tūkstančių tiekėjų JAV skiria apie 2,1 mlrd. eurų. „Bombardier“ orlaiviai plačiai naudojami ir JAV vidaus maršrutus aptarnaujančiuose parkuose.

    Įšaldytos derybos ir platesnė kaina

    Prekybos derybos nutrūko 2026 metų rugpjūčio 21 dieną po kelių dienų susitikimų Vašingtone. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney teigė sustabdęs procesą, nes JAV pasiūlytos sąlygos esą buvo nepriimtinos, įskaitant vėlyvai pateiktus reikalavimus, galinčius riboti Kanados galimybes sudaryti prekybos susitarimus su kitomis šalimis.

    Vašingtonas anksčiau įvedė 50 proc. muitus panašios vertės Kanados prekėms, argumentuodamas, kad kai kurios Kanados priemonės diskriminuoja JAV alkoholio, automobilių ir pieno sektorius. JAV tarifai palietė tokias prekes kaip vynas, baldai, pieno produktai, cementas, drabužiai, žvejybos reikmenys ir ledo ritulio inventorius, apimdami apie 5,5 proc. Kanados eksporto į JAV.

    Kanados vyriausybė, siekdama amortizuoti smūgį verslui ir darbuotojams, paskelbė apie maždaug 4,6 mlrd. eurų paramos paketą. Vis dėlto ekonomistai primena, kad Kanados priklausomybė nuo JAV išlieka didžiulė: apie 60 proc. importo atkeliauja iš JAV, o maždaug 70 proc. eksporto keliauja į JAV rinką.

    Abiejų šalių ekonomikos yra glaudžiai integruotos, todėl tarifai paprastai reiškia brangesnes žaliavas ir komponentus, didesnes sąnaudas gamintojams bei kainų spaudimą vartotojams. Jei ginčas užsitęstų, įmonės gali spartinti tiekimo grandinių diversifikavimą ir investicijų nukreipimą, kad sumažintų politinių sprendimų riziką.

  • Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedijos Vyriausybė leido ginkluotosioms pajėgoms įsigyti JAV gaminamą tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemą HIMARS iš „Lockheed Martin“. Sandorio vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų sistemų pristatymo tikimasi 2027 metais.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, įsigijimas numato 10 HIMARS paleidimo įrenginių ir šaudmenų paketą, kuris užpildo iki šiol trūkusį pajėgumą. Sistema skirta tiksliems smūgiams didesniu atstumu nei įprasta vamzdinė artilerija, todėl turi išplėsti Švedijos kariuomenės veikimo zoną.

    HIMARS laikoma mobilia, greitai dislokuojama platforma, suderinama su NATO standartais ir plačiai naudojama sąjungininkų. Švedija pabrėžia, kad naujoji raketinė artilerija papildys turimas „Archer“ haubicas ir granatsvaidžių pajėgumus, o ne juos pakeis.

    Bendra kryptis su Suomija

    Lygiagrečiai pirkimui Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen pasirašė bendrą deklaraciją dėl raketinės artilerijos bendradarbiavimo. Dokumente numatoma koordinuoti mokymus, rengimą, pajėgumų vystymą, priežiūrą ir tiekimo saugumą.

    Suomija jau eksploatuoja MLRS tipo salvinės ugnies sistemas, kurios naudoja tuos pačius šaudmenis ir komponentus kaip HIMARS. Dėl to abi šalys gali efektyviau planuoti atsargas, techninį aptarnavimą ir logistinius sprendimus, mažindamos dubliavimą ir didindamos pasirengimą krizių atvejais.

    „Raketinės artilerijos įvedimas aiškiai rodo, kad Švedija prisiima atsakomybę už saugumą Europoje“, – sakė Pål Jonson.

    Pramoninis elementas ir Europos tendencijos

    Sandoris turi ir pramoninę dimensiją: „Lockheed Martin“ bei Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ numato bendradarbiavimą integruojant „Saab“ kuriamą Ground-Launched Small Diameter Bomb sprendimą su HIMARS. Taip pat aptariamos galimybės didinti šaudmenų gamybą ne tik HIMARS, bet ir kitoms platformoms, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemą.

    Švedijos sprendimas įsigyti amerikietišką sistemą atspindi platesnę Europos kryptį didinti gynybos išlaidas ir greitai užpildyti trūkstamus pajėgumus po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Tuo pat metu daugelis valstybių susiduria su iššūkiu: kaip spartų perėjimą prie modernesnės ginkluotės suderinti su vietinės gynybos pramonės stiprinimu, ypač šaudmenų gamybos grandinėje.

    Šis pirkimas įtrauktas į Švedijos 2025–2030 metų bendrosios gynybos finansavimo planą, šalies integracijai į NATO įgaunant praktinį turinį. Stokholmas signalizuoja, kad siekia ne tik didesnės nacionalinės atgrasymo galios, bet ir glaudesnio operacinio suderinamumo su artimiausiais partneriais regione.