CP v2

Blog

  • ES pasienio sistema EES ilgina eiles: „Wizz Air“ pataria į Europos oro uostus atvykti 3 val. anksčiau

    ES pasienio sistema EES ilgina eiles: „Wizz Air“ pataria į Europos oro uostus atvykti 3 val. anksčiau

    Kas keičiasi oro uostuose

    Europos oro uostuose šią vasarą gali tekti laukti gerokai ilgiau: pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ keleiviams rekomenduoja atvykti į oro uostą iki trijų valandų prieš skrydį. Priežastis – po „Brexit“ sustiprėjusi patikrų tvarka ir palaipsniui diegiama ES atvykimo ir išvykimo sistema EES.

    Pasak bendrovės, dalis keliautojų jau yra pavėlavę į skrydžius dėl užsitęsusių pasų kontrolės eilių. Daugiausia problemų fiksuojama populiariuose turizmo maršrutuose, o artėjant vasaros pikui oro uostai ruošiasi didesniam keleivių srautui.

    Kaip veikia EES ir kodėl formuojasi eilės

    EES yra ES kuriama atvykimo ir išvykimo apskaitos sistema, skirta ne ES piliečiams, atvykstantiems trumpam laikui į Šengeno erdvę. Ji pakeičia tradicinį pasų antspaudavimą skaitmeniniu registru ir naudoja biometrinius duomenis, įskaitant pirštų atspaudus.

    Didžiausias sulėtėjimas dažniausiai atsiranda pirmojo kontaktinio registravimo metu, kai keliautojui reikia pateikti biometriką ir duomenys turi būti patikrinti sistemoje. Net ir esant papildomoms darbo vietoms, tokie procesai užtrunka ilgiau nei įprasta pasų patikra, todėl piko metu eilės gali šoktelėti iki kelių valandų.

    Ką sako oro uostai ir vežėjai

    „Wizz Air“ Jungtinės Karalystės padalinio vadovė Yvonne Moynihan britų žiniasklaidai teigė, kad EES poveikis skirtingose šalyse nevienodas, tačiau keleiviams patariama būti pasiruošusiems ilgesniam laukimui. Ji pabrėžė, kad bendrovė rekomenduoja vykti į oro uostą trims valandoms iš anksto, o ne įprastoms dviem.

    „Jei matote, kad eilės juda lėtai, turėkite daugiau laiko atsargai, ypač jei laukia persėdimas“, – sakė Yvonne Moynihan.

    Oro uostus vienijanti asociacija ACI Europe taip pat ragina keleivius vadovautis avialinijų nurodytu atvykimo laiku ir pripažįsta, kad kai kuriose vietose eilės gali siekti apie tris su puse valandos. Dalis oro uostų piko metu taiko laikinus srautų valdymo sprendimus, tačiau bendra rizika vasarą išlieka.

    Kam taikoma EES ir kur ji negalioja

    EES taikoma ne ES ir ne Šengeno šalių piliečiams, vykstantiems į Šengeno erdvę trumpoms kelionėms iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Tai aktualu ir Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie po „Brexit“ priskiriami trečiosioms šalims.

    Tačiau sistema netaikoma ES ir Šengeno piliečiams, taip pat asmenims, turintiems galiojančius leidimus gyventi ar ilgalaikes vizas Šengeno valstybėse. Airija ir Kipras EES netaiko, todėl šiose šalyse išlieka įprasta rankinė pasų kontrolė.

    Praktiniai patarimai keliautojams

    Planuojantiems skrydžius per didžiuosius Europos oro uostus verta iš anksto įvertinti ne tik registracijos į skrydį, bet ir pasų kontrolės laiką. Papildomas laiko rezervas ypač svarbus keliaujant su registruotu bagažu, su vaikais ar turint persėdimą.

    Avialinijos keleiviams taip pat pataria pasirūpinti telefonu ir dokumentais: turėti įkrautą įrenginį, vandens ir pasiruošti galimam ilgesniam stovėjimui eilėse. Jei skrydis jungiamasis, saugiausia planuoti ilgesnį persėdimo laiką, nes vėlavimai pasienio kontrolėje gali išbalansuoti visą kelionės grandinę.

  • Mįslingi kosminiai radijo pliūpsniai įminti? Astronomai rado raktą Paukščių Take

    Mįslingi kosminiai radijo pliūpsniai įminti? Astronomai rado raktą Paukščių Take

    Pastaraisiais metais astronomus glumina keisti, lėtai pasikartojantys radijo signalai, sklindantys iš skirtingų Paukščių Tako vietų. Jie neatitinka įprastų pulsarų ar kitų žinomų šaltinių ritmo, todėl buvo priskirti ilgaperiodžių radijo transientų klasei.

    Iki šiol užfiksuota maždaug keliolika tokių objektų, tačiau jų kilmė dažnai likdavo neaiški: vieni atrodė susiję su stipriai magnetizuotais baltaisiais nykštukais, kiti rodė požymius, būdingus dvinarėms sistemoms. Nauja analizė leidžia manyti, kad bent dalį šių signalų gali paaiškinti vienas konkretus scenarijus.

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Sidnėjaus universiteto astronomo Kovi Rose’o, pranešė identifikavusi šaltinį ASKAP J1745-5051, kuris, jų teigimu, sujungia daug anksčiau matytų požymių. Objektas siejamas su magnetine kataklizmine kintamąja žvaigžde, kai baltasis nykštukas iš kompanionės siurbia medžiagą, o sistema periodiškai „užsidega“ radijo ruože.

    „Ilgaperiodžiai radijo transientai metų metus kėlė galvosūkį astronomams. Dabar parodėme, kad bent vieno tokio signalo šaltinis yra baltasis nykštukas, aktyviai traukiantis medžiagą iš kompanionės žvaigždės“, – sakė Kovi Rose’as.

    Signalai šiame šaltinyje kartojasi kas maždaug 81 minutę, o radijo pliūpsnius lydi ir periodinė rentgeno spinduliuotė. Rentgeno spinduliai, kaip aiškina mokslininkai, kyla tuomet, kai į baltojo nykštuko paviršių magnetiniu lauku nukreipta medžiaga įkaista iki milijonų laipsnių.

    Radijo spinduliuotė, tikėtina, susidaro dėl dalelių pagreitėjimo, kai dvinarėje sistemoje susiduria ir persitvarko stiprūs magnetiniai laukai. Panašus mechanizmas anksčiau buvo siūlytas kitam šios klasės objektui, siejant radijo blyksnius su magnetinių laukų sąveika tarp artimai besisukančių žvaigždžių.

    ASKAP J1745-5051 išskirtinumas tas, kad čia vienu metu matomi keli anksčiau atskirai fiksuoti „dėlionės gabalai“: dvinarė sistema, akrecija, stiprus magnetizmas ir rentgeno emisija kartu su radijo pliūpsniais. Tai leidžia šį šaltinį laikyti savotišku raktu, padėsiančiu tiksliau interpretuoti ir kitus ilgaperiodžius radijo transientus.

    Objekto atstumas nuo Žemės kol kas įvertintas labai plačiai, nes tokios sistemos dėl sudėtingos fizikos ir stebėjimų apribojimų ne visada lengvai „pasiduoda“ tiksliai fotometrinei ir spektrinei distancijai. Vis dėlto surinktų duomenų pakako nustatyti sistemos prigimtį ir susieti radijo bei rentgeno periodiškumą su orbitos trukme.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ši sritis sparčiai vystosi: vis jautresni radijo teleskopai ir platesnio lauko apžvalgos leidžia aptikti vis daugiau trumpalaikių ir periodinių reiškinių. Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Astronomy“.

  • Niujorko viešbutis „The Mark“ siūlo 2026 metų Pasaulio taurės finalo paketą už 861 540 eurų

    Niujorko viešbutis „The Mark“ siūlo 2026 metų Pasaulio taurės finalo paketą už 861 540 eurų

    Prabanga už milijoną

    Manheteno Upper East Side rajone įsikūręs prabangus viešbutis „The Mark“ pristatė išskirtinį 2026 metų FIFA Pasaulio taurės finalo paketą, kurio kaina siekia apie 861 540 eurų. Pasiūlymas skirtas šešiems svečiams ir apima ne tik nakvynę, bet ir VIP patirtį, orientuotą į maksimalų privatumą bei patogumą.

    Paketas suplanuotas taip, kad sutaptų su turnyro uždarymo savaitgaliu, kai finalas vyks liepos 19 dieną „MetLife“ stadione Naujajame Džersyje, šalia Niujorko. Viešbutis pabrėžia, kad tai sprendimas tiems, kurie nori išvengti miesto logistikos ir gauti viską vienoje vietoje.

    Kas įtraukta į paketą?

    Pagrindinis šio pasiūlymo akcentas – „The Mark“ penthauzas, užimantis du viršutinius viešbučio aukštus ir pristatomas kaip vienas didžiausių viešbučio penthauzų JAV. Svečiams numatytos keturios nakvynės nuo liepos 16 dienos iki liepos 21 dienos, taip pat pridedami dar du kambariai palydai, apsaugai ar personalui.

    Į kainą įtrauktas visą parą veikiantis liokajaus aptarnavimas ir papildomos paslaugos, tokios kaip masažo specialisto iškvietimas pagal poreikį. Taip pat numatyta privati užsakyta kelionė laivu Niujorko uoste, praplaukiant pro Laisvės statulą.

    Privatus skrydis į finalą

    Didžiausią dėmesį traukia finalo dienos logistika: vietoj kelionės automobiliu per intensyvų srautą svečiams siūlomas privatus skrydis sraigtasparniu tarp Manheteno ir stadiono. Tai viena brangiausių, bet kartu ir praktiškiausių paslaugų tokio lygio klientams, kai laikas yra svarbiausias resursas.

    Pakete taip pat numatyti bilietai į finalą su aukščiausio lygio vietomis bei prieiga prie svetingumo zonų stadione. Po rungtynių svečiai grįžta į viešbutį, kur planuojamas uždarymo vakaras.

    Kodėl tokie paketai atsiranda dabar?

    Didieji sporto renginiai vis dažniau tampa ne tik sirgalių švente, bet ir prabangos turizmo vitrina, kurioje viešbučiai bei kelionių organizatoriai kuria riboto kiekio, itin aukštos kainos pasiūlymus. 2026 metų Pasaulio taurė, vyksianti JAV, Kanadoje ir Meksikoje, dėl milžiniško masto ir paklausos natūraliai skatina tokios nišos augimą.

    Viešbučių sektoriuje tai taip pat būdas išsiskirti konkurencingoje rinkoje, kai didžiausią vertę kuria ne vien kambario kaina, o išskirtinė prieiga, privatumas ir logistika nuo durų iki renginio. Tuo pat metu tokie paketai leidžia prognozuoti pajamas ir iš anksto užsitikrinti dėmesį tarptautinėje žiniasklaidoje.

  • Paskutinis skambutis Ukmergėje: kiek abiturientų išlydėjo gimnazijos ir kas jų laukia toliau

    Paskutinis skambutis Ukmergės gimnazijose

    Ukmergėje abiturientams nuskambėjo Paskutinis skambutis, simboliškai užbaigęs pamokas ir pažymėjęs naujo, atsakingo etapo pradžią. Šventės vyko gegužės 28 dieną abiejose miesto gimnazijose, o gegužės 29 dieną – Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos Taujėnų skyriuje.

    Ugdymo įstaigose surengtose iškilmėse abiturientus sveikino Ukmergės rajono savivaldybės vadovai ir švietimo srities atstovai. Jie linkėjo drąsos, sėkmės ir pasitikėjimo savimi prieš netrukus prasidėsiantį egzaminų laikotarpį.

    Kiek abiturientų atsisveikino su mokykla

    Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje atsisveikinta su 83-iąja laida – mokyklą šiemet baigia 78 abiturientai. Juos į brandą lydėjo klasių auklėtojos Asta Aukštuolienė, Vilma Grigienė ir Irina Vaskelienė.

    Ukmergės Antano Smetonos gimnazija išleido 103-iąją laidą – 117 abiturientų. Iš jų 104 mokėsi pagrindiniame pastate, dar 13 – Taujėnų skyriuje, o klases lydėjo auklėtojos Svetlana Rubliauskienė, Daiva Vaišvilienė, Agnė Gruodienė, Edita Pečiulienė ir Laima Kraujelytė.

    Kas laukia po šventės

    Paskutinis skambutis abiturientams žymi perėjimą nuo kasdienės mokyklos rutinos prie brandos egzaminų ir apsisprendimų dėl studijų ar profesinio kelio. Tai laikas, kai svarbia tampa ne tik žinios, bet ir gebėjimas planuoti, valdyti stresą bei priimti savarankiškus sprendimus.

    Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis abiturientų dėmesys kryps į pasirengimą brandos egzaminams ir stojimų etapui. Mokyklos bendruomenėms tai taip pat proga įvertinti nueitą kelią ir palinkėti, kad pasirinkimai po mokyklos būtų apgalvoti, o pradėtas savarankiškas gyvenimo etapas – prasmingas.

  • Ukmergės krašto mama Stasė Čirbienė įvertinta Prezidentūroje: medalis už nuopelnus Lietuvai

    Gegužės 29 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais apdovanojo 60 mamų, tėčių ir globėjų iš visos šalies. Šis kasmetinis pagerbimas skirtas žmonėms, kurių šeimos istorijos ir kasdienis rūpestis tapo stiprybės atrama ne tik artimiesiems, bet ir bendruomenėms.

    Tarp apdovanotųjų – ir ukmergiškė Stasė Čirbienė iš Vidiškių seniūnijos Šventupės kaimo. Penkis vaikus užauginusi moteris įvertinta už atsidavimą motinystei, atsakomybę, rūpestį bei pavyzdį, kuris, pasak artimųjų ir bendruomenės, įkvepia aplinkinius.

    Valstybės dėmesys šeimai

    Prezidento teigimu, tėvų ir globėjų darbas dažnai lieka už kasdienybės ribų, tačiau jo reikšmė valstybei yra esminė. Vaikų ugdymas, vertybių perdavimas ir saugios aplinkos kūrimas prisideda prie visuomenės atsparumo ir ilgalaikės gerovės.

    „Skirtingai išreiškiama, bet ta pati tėviška ir motiniška meilė, pagarbos kupini tėvų santykiai yra stiprybės šaltinis ne tik Jūsų vaikams, Jūsų šeimoms, bendruomenėms, bet ir visai valstybei. Jūsų atsakingai prisiimtas pašaukimas perduoti gyvybę, globoti ir ugdyti vaikus kuria Lietuvos ateitį“, – sakė Prezidentas.

    Valstybės vadovas pabrėžė, kad šeimos kasdienybėje susiformuojantys įpročiai, darbštumas ir tarpusavio pagarba vaikams tampa ilgalaike atrama. Būtent iš šių patirčių vėliau gimsta gebėjimas prisiimti atsakomybę, kurti santykius ir sąžiningai dirbti savo šaliai.

    Ką reiškia toks apdovanojimas?

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis yra vienas iš valstybės apdovanojimų, kuriuo įvertinami asmenys už reikšmingus darbus Lietuvai ir visuomenei. Šiuo atveju akcentuojamas tėvystės ir globos indėlis, kuris dažniausiai matuojamas ne titulais, o kasdieniais sprendimais ir ilgalaikiu darbu šeimoje.

    Apdovanojimo ceremonijoje Prezidentas apdovanotiesiems linkėjo, kad jų pastangas ir toliau lydėtų vaikų meilė, pagarba ir dėkingumas. Tokios progos taip pat primena, kad bendruomenių stiprybė prasideda nuo šeimos, o visuomenės ateitis – nuo žmonių, kurie kasdien kantriai augina, globoja ir ugdo.

  • Ukmergėje 60-mečio parodoje – 108 tautodailininkų darbai: ką šiemet išryškino jubiliejus

    Ukmergės kultūros centro dailės galerijoje 2026 metų gegužės 4–29 dienomis surengta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečiui skirta jubiliejinė paroda. Ji tapo proga ne tik apžvelgti tradicinio meno įvairovę, bet ir pasikalbėti, kaip tautodailė šiandien randa vietą šiuolaikiniame kultūros gyvenime.

    1966 metais įkurta Lietuvos tautodailininkų sąjunga šiuo metu vienija apie 2 500 kūrėjų ir veikia per 7 skyrius: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Dzūkijos ir Žemaitijos. Organizacijos veikla apima parodų rengimą, kūrėjų telkimą, edukacines iniciatyvas ir tradicijų perdavimą jaunajai kartai.

    Uždarymo vakaras ir svečių žinutės

    Parodos uždarymo renginys įvyko 2026 metų gegužės 29 dieną, į jį susirinko tautodailininkų bendruomenė, miesto gyventojai ir tradicine kultūra besidomintys lankytojai. Šventinę nuotaiką kūrė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos gimnazistai, vadovaujami Jūratės Martinkutės, pasveikinę aukštaitiškomis sutartinėmis ir kanklių bei skudučių skambesiu.

    Renginyje dalyvavo laikinasis Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Sakalauskas, pristatęs susirinkusius svečius ir parodos reikšmę jubiliejinių metų kontekste. Taip pat perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimas, skirtas sąjungos sukakčiai.

    „Tautodailė yra gyvas ryšys su bendruomenės atmintimi, todėl ją svarbu matyti ne tik muziejuje, bet ir šiandienos žmogaus kasdienybėje“, – sakė menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Renginio metu tylos minute pagerbtas ilgametis Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas (1956–2026). Įžvalgomis apie tradicijų tęstinumą ir jų pritaikymą šiuolaikiniame kultūros lauke dalijosi ir kiti svečiai, pabrėžę, kad tautodailė išlieka svarbi tapatybės dalis.

    Apdovanojimai ir kūrėjų įvertinimas

    Uždarymo vakarą įteiktos padėkos labiausiai nusipelniusiems kūrėjams, o Ukmergės rajono savivaldybės atstovai akcentavo vietos tautodailininkų aktyvumą ir jų indėlį garsinant kraštą. Dėmesys kūrėjams šiuo atveju tapo ir simboliniu signalu, kad tradicinis menas vertinamas kaip gyva kultūros dalis, o ne tik paveldas.

    Padėkomis apdovanoti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Ukmergės tautodailininkų draugijos nariai: Vytautas Mackevičius, Anelė Stancikienė, Daiva Malinauskienė, Valentas Butkus, Rimantas Zinkevičius, Stanislovas Zinkevičius, Vaiva Žakavičienė, Janė Giedraitienė ir Rasa Laskauskienė. Organizatoriai pabrėžė, kad padėkos skirtos ir visiems parodos dalyviams.

    Ką parodė 108 autorių ekspozicija

    Jubiliejinėje parodoje savo kūrinius pristatė 108 autoriai iš visų sąjungos skyrių, o darbų geografija apėmė skirtingus Lietuvos regionus. Toks mastas leido vienoje erdvėje pamatyti, kuo šiandien gyvena skirtingų tradicijų ir mokyklų kūrėjai bei kaip regioniniai bruožai atsispindi darbuose.

    Lankytojams pristatytas platus tautodailės spektras: medžio ir akmens skulptūros, audiniai, juostos, lovatiesės, tautinių kostiumų elementai, metalinės saulutės, keramika, šiaudiniai sodai, tapybos darbai. Ekspozicija išryškino ne tik meistriškumą, bet ir tai, kad tradicinės technikos vis dažniau derinamos su šiuolaikiškesniu pateikimu, ypač parodose ir edukacijose.

    Ukmergei parodoje atstovavo 9 autoriai: Rimantas Zinkevičius ir Valentas Butkus pristatė medžio skulptūras, Stanislovas Zinkevičius – rankšluostines, Vytautas Mackevičius ir Anelė Stancikienė – tapybą, Daiva Malinauskienė – laikraštines, Vaiva Žakavičienė – keramiką, Janė Giedraitienė ir Rasa Laskauskienė – šiaudinius sodus.

    Parodos rengėjai dėkojo Ukmergės kultūros centro direktorei Rasai Graužinienei už nuoseklų palaikymą ir sąlygas eksponuoti darbus erdviose, šviesiose galerijos patalpose. Anot organizatorių, tokios erdvės svarbios ne tik estetikai, bet ir tam, kad tradiciniai darbai būtų matomi kaip šiuolaikinio kultūros gyvenimo dalis.

  • Vasara „Spiečiuje“: Inovacijų agentūra siūlo nemokamas darbostogas 13 miestų regionuose

    Nemokamos darbostogos regionuose

    Inovacijų agentūra birželio 1 dieną pradėjo tradicinę iniciatyvą Vasara „Spiečiuje“, kviečiančią vasaros mėnesiais nemokamai dirbti bendradarbystės erdvėse regionuose. Akcijos idėja paprasta: išnaudoti nuotolinio darbo lankstumą ir trumpam pakeisti aplinką, derinant darbą su poilsiu.

    Šiemet dalyviams atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“. Iniciatyva vyksta su šūkiu Dirbk ten, kur gera būti, o darbostogauti galima nuo vienos dienos iki kelių savaičių ar viso sezono, priklausomai nuo užimtumo ir vietų prieinamumo.

    Kam skirta ir kaip veikia registracija

    Nors įprastai „Spiečių“ erdvės skirtos bendruomenės nariams, vasarą jos atveriamos visiems norintiems: laisvai samdomiems specialistams, nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams ar mažoms komandoms. Tokios erdvės dažnai pasirenkamos ir kaip alternatyva darbui namuose, kai norisi aiškesnės dienotvarkės bei atskirtos darbo aplinkos.

    Registracija vyksta internetu: pateikus prašymą ir gavus patvirtinimą, galima atvykti dirbti pasirinktu laiku. Daugumoje „Spiečių“ numatyta registracija individualiai arba iki 2 asmenų komandai, o Kauno „Spiečius“ priima komandas iki 5 žmonių.

    Ką randa atvykę dirbti

    Organizatoriai pabrėžia, kad darbui pritaikyta infrastruktūra išlieka vienu svarbiausių privalumų: patogios darbo vietos, susitikimų erdvės, poilsio zonos ir įprasta biuro įranga. Tai ypač aktualu tiems, kurie planuoja darbostogas derinti su aktyvesniu laisvalaikiu ir ieško stabilios, produktyvios darbo rutinos.

    Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė teigia, kad iniciatyva skatina ne tik išbandyti darbą kitur, bet ir geriau pažinti regionuose veikiančias bendruomenes bei verslus.

    „Nuotolinis darbas šiandien suteikia galimybę derinti profesinį gyvenimą su kokybišku laiku skirtinguose Lietuvos regionuose. Tokiomis iniciatyvomis skatiname atrasti šalies miestus ir susipažinti su regionuose veikiančiais, augančiais verslais“, – sakė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Pasak organizatorių, jau ankstesniais metais iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo, o dažniausiai pasirenkami pajūrio regiono „Spiečiai“. Vis dėlto auga ir kitų miestų populiarumas, ypač tarp žmonių, ieškančių ramesnės aplinkos ir atokvėpio nuo didmiesčių tempo.

    Šią vasarą darbostogos siūlomos Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine.

  • Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Asilai kaip terapijos dalis

    Rytinėje Paryžiaus dalyje esančiame Ville-Evrard ligoninės komplekse psichikos sveikatos pacientų terapijoje vis dažniau pasitelkiami asilai. Čia veikiantis gyvūnų asistuojamos terapijos padalinys laikomas išskirtiniu Prancūzijoje, o pacientai sako, kad tokios sesijos padeda nusiraminti ir lengviau ištverti gydymo rutiną.

    Programoje dalyvauja penki asilai, su kuriais pacientai mokosi užmegzti ryšį per paprastus, bet struktūruotus veiksmus: vedžiojimą, kanopų priežiūrą, šėrimą ir kontaktą po užsiėmimų. Ligoninė pabrėžia, kad tai nėra pramoga, o apgalvota intervencija greta įprasto psichiatrijos gydymo.

    Kaip vyksta užsiėmimai?

    Užsiėmimų metu pacientai su darbuotojų priežiūra vedžioja asilus po ligoninės teritoriją, atlieka priežiūros darbus ir palaipsniui prisiima atsakomybę už konkretų gyvūną. Ilgainiui siekiama, kad žmogus turėtų nuolatinį „porininką“: pažįstamas asilas mažina įtampą ir padeda lengviau įsitraukti.

    Viena iš programos dalyvių Nathalie sako, kad kontaktas su gyvūnu veikia panašiai kaip raminamieji vaistai, tik be „atsiribojimo“ jausmo.

    „Kai išgeri vaistus, kurie padeda atsipalaiduoti, poveikis labai panašus. Aš tai vadinčiau gyvūnų medicina: palengvėja ir nustoji galvoti apie visa kita“, – sakė Nathalie.

    Slaugytoja Audrey Seffar pasakoja, kad pradžioje pacientė nedrįso išlipti iš specialaus vežimėlio, tačiau nuosekliai dirbant su gyvūnu situacija keitėsi. Pasak jos, asilas tampa tarpininku, kuris padeda žengti mažus, bet svarbius žingsnius.

    „Po truputį, su padrąsinimu, ji tai padarė. Gyvūnas čia yra mediatorius, ir šiandien ji jau galėjo išlipti iš vežimėlio ir stovėti šalia savo asilo“, – sakė Audrey Seffar.

    Kodėl pasirinkti būtent asilai

    Programos iniciatoriai teigia, kad asilai išsiskiria ramiu temperamentu, socialumu ir gebėjimu „sulaikyti“ žmogaus emocijas, nereikalaujant daug žodinio bendravimo. Dėl to jie ypač tinkami pacientams, kuriems sunku dalyvauti grupinėse veiklose, palaikyti pokalbį ar reguliuoti nerimą.

    François Hadey, prisidedantis prie gyvūnų paruošimo terapijai, sako, kad asilams reikia kantraus, nuoseklaus darbo, tačiau jų reakcijos į žmogų būna labai aiškios. Jo teigimu, dalis gyvūnų į ligoninę atkeliauja iš prieglaudų, patyrę nepriežiūrą, todėl ir jų istorijos pacientams neretai tampa atpažįstamos.

    „Asilas yra labai protingas: jis greitai supranta, bet jam reikia aiškinti lėtai. Jie ramūs, paprastai artimi žmonėms, o įsitraukę į šias sąveikas labai gerai užmezga ryšį su pacientais. Jie tarsi emocijų kempinės“, – sakė François Hadey.

    Specialistai pabrėžia, kad gyvūnų asistuojama terapija neturi pakeisti gydytojo ar vaistų, tačiau gali padėti ten, kur vien medikamentai ne visada atkuria motyvaciją. Psichiatrijoje tai ypač aktualu pacientams, vartojantiems antipsichozinius vaistus ar raminamuosius, kurie kai kuriems žmonėms sumažina energiją ir norą veikti.

    Pasak programos kūrėjų, rūpinimasis gyvūnu veikia „veidrodžio principu“: mokantis šerti ir prižiūrėti asilą, lengviau grįžti prie savęs priežiūros įpročių. Ligoninėje taip pat pasitelkiami ir kiti gyvūnai, o mažesni kartais atnešami į palatas tiems, kurie negali išeiti į lauką.

    Ville-Evrard komanda siekia, kad tokios praktikos būtų plačiau pripažįstamos ir moksliškai įvertintos. Nors kasdienė patirtis ir pacientų liudijimai rodo naudą, specialistai pabrėžia, kad reikalingi nuoseklūs tyrimai, kurie padėtų aiškiau įvardyti, kam ir kokiomis sąlygomis gyvūnų asistuojama terapija veiksmingiausia.

  • Ebolos protrūkis plečiasi: CEPI spartina tris vakcinas nuo Bundibugyo atmainos, investuoja milijonus

    Ebolos protrūkis plečiasi: CEPI spartina tris vakcinas nuo Bundibugyo atmainos, investuoja milijonus

    Trys vakcinų kryptys

    Pasaulinė organizacija Coalition for Epidemic Preparedness Innovations (CEPI) pranešė skubiai spartinanti trijų eksperimentinių vakcinų kūrimą prieš Bundibugyo ebolavirusą. Ši Ebolos atmaina siejama su besitęsiančiu protrūkiu Centrinėje Afrikoje, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje.

    CEPI teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra kuo greičiau pasiekti ikiklinikinių tyrimų ir pirmos fazės klinikinių tyrimų etapą, kad būtų įvertintas kandidatų saugumas ir pirminis imuninis atsakas. Organizacija pabrėžia, kad šiai atmainai šiuo metu nėra licencijuotos vakcinos, todėl laikas turi lemiamą reikšmę.

    „Bundibugyo virusui sparčiai plintant ir neturint licencijuotos vakcinos, kiekviena diena yra svarbi“, – sakė CEPI vadovas Richardas Hatchettas.

    Kas kuria ir kiek skiriama

    CEPI nurodė, kad finansuoja kelių skirtingų technologinių platformų portfelį, kad didėtų tikimybė greitai rasti veiksmingą sprendimą. Tarp remiamų projektų minimi tarptautinės AIDS vakcinų iniciatyvos (IAVI), bendrovės „Moderna“ ir Oksfordo universiteto kuriami kandidatai.

    Didžiausia suplanuota suma numatyta „Moderna“ kandidatui, kuris remiasi informacinės ribonukleorūgšties technologija, plačiai išbandyta per COVID-19 pandemiją. CEPI skiria iki 43 000 000 eurų ikiklinikiniams bandymams ir pirmos fazės klinikiniams tyrimams.

    Oksfordo universitetui ir Indijos Serum institute planuojama skirti iki 7 400 000 eurų pasirengimui tyrimams, įskaitant ikiklinikinius darbus ir kitą vystymo etapą iki pirmos fazės. IAVI projektui numatoma iki 2 570 000 eurų, o jo kandidatas paremtas rVSV platforma, kuri jau taikyta kuriant patvirtintą vakciną prieš Zairo Ebolos atmainą.

    „CEPI investicija į tris perspektyvius Bundibugyo vakcinų kandidatus yra svarbus žingsnis bendrame atsake“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Pasaulio sveikatos organizacija šiuos tris kandidatus įvardija kaip vienus perspektyviausių šiuo metu vystomų sprendimų prieš Bundibugyo ebolavirusą. Tačiau net ir spartinant darbus, vakcinų kelias iki platesnio naudojimo paprastai užtrunka, nes reikia įrodyti saugumą ir veiksmingumą, užtikrinti gamybą bei tiekimo grandines.

    CEPI ir partneriai akcentuoja, kad pasirinktos platformos nėra kuriamos nuo nulio: jos jau turi sukauptų saugumo duomenų ir yra naudotos kuriant kandidatus prieš kitus sukėlėjus. Tai gali padėti greičiau judėti reguliacinių procedūrų ir klinikinių tyrimų keliu, nors galutiniai terminai priklausys nuo rezultatų.

    Tuo metu protrūkio mastas išlieka reikšmingas: Kongo Demokratinė Respublika pranešė apie mažiausiai 282 patvirtintus atvejus, taip pat registruota apie 1 000 įtariamų atvejų. Tokie skaičiai didina spaudimą kuo greičiau turėti papildomų prevencijos priemonių šalia jau taikomų klasikinių infekcijų kontrolės metodų.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad kol vakcinos dar kuriamos, svarbiausia stabdyti plitimą priemonėmis, kurios Ebolos protrūkiuose taikomos dešimtmečius. Tarp jų yra aktyvi stebėsena, greitas testavimas ir diagnostika, kontaktų atsekimas, pacientų izoliavimas ir priežiūra, infekcijų prevencija gydymo įstaigose, bendruomenių įtraukimas bei saugios ir orios laidojimo procedūros.

  • JT ragina laikytis paliaubų: Izraelis plečia operaciją Libane, Iranas grasina naujais frontais

    JT ragina laikytis paliaubų: Izraelis plečia operaciją Libane, Iranas grasina naujais frontais

    Jungtinės Tautos paragino visas puses laikytis paliaubų ir vengti tolesnės eskalacijos, kai Izraelis išplėtė karinę operaciją Libane. JT atstovai įspėja, kad didėjanti įtampa gali greitai peraugti į platesnį regioninį konfliktą.

    „Mus labai neramina karinės veiklos eskalacija Pietų Libane ir už jo ribų. Raginame visus veikėjus gerbti karo veiksmų nutraukimą ir vengti tolesnio aštrinimo“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai Stephane Dujarricas.

    Pranešama, kad Izraelio valdžia nurodė smūgius Beiruto pietiniams priemiesčiams po to, kai „Hezbollah“ tęsė raketų atakas į Šiaurės Izraelį, įskaitant teritorijas prie Haifos. Izraelio gynybos ministerija viešai siejo ramybę šalies šiaurėje su griežtesniais veiksmais Libano sostinės apylinkėse.

    Šaltinis, artimas „Hezbollah“, teigė, kad grupuotė neketina nutraukti smūgių į Šiaurės Izraelį, kol Izraelis tęs atakas Libane. Tuo pat metu JAV pareigūnai, pasak žiniasklaidos, siūlė seką, pagal kurią „Hezbollah“ nutrauktų atakas, o Izraelis atsisakytų tolesnės eskalacijos Beirute.

    Irano grasinimai dėl naujų frontų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija pareiškė, kad Izraelio veiksmai Libane gali būti laikomi raudonųjų linijų peržengimu, ir pagrasino „aktyvuoti naujus frontus“. Teheranas taip pat kartoja, kad jo karinis atsakas turi ribas, o įtampa, jų vertinimu, priartėjo prie lūžio taško.

    Ši retorika ypač jautri dėl regioninių jūrinių maršrutų, kuriais keliauja energijos ištekliai ir kitos prekės. Analitikai pabrėžia, kad bet kokie bandymai trikdyti laivybą strategiškai svarbiuose sąsiauriuose galėtų turėti tiesioginį poveikį pasaulinėms naftos ir transporto kainoms, o tai greitai atsilieptų ir Europos vartotojams.

    Smūgiai civilių infrastruktūrai

    Libane skelbiama apie žalą civilinei infrastruktūrai: Tyre smarkiai apgadinta Jabal Amel ligoninė, pranešė šalies sveikatos institucijos. Vaizduose iš įvykio vietos matyti išdaužyti langai, apgadinti fasadai ir sužeistiesiems teikiama pagalba.

    Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad per naktinius apšaudymus Pietų Libane žuvo 6 žmonės. „Hezbollah“ taip pat informavo apie atakas prieš Izraelio kariuomenės taikinius netoli Litani upės ir smūgius objektams Izraelio šiaurėje.

    Kas toliau su paliaubomis?

    Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais: „Hezbollah“ tvirtina atnaujinusi atakas po Izraelio smūgių, kuriuos Izraelis aiškino savigyna. JT linija išlieka ta pati: prioritetas yra karo veiksmų sustabdymas, humanitarinės situacijos stabilizavimas ir politinis kelias, kuris užkirstų kelią konflikto išplitimui.

    Augant įtampai, didėja ir rizika, kad kariniai veiksmai Libane paveiks platesnes diplomatines pastangas regione, įskaitant JAV ir Irano tarpininkaujamas derybas. Artimiausios dienos gali tapti lemtingos, ar paliaubos bus sustiprintos, ar bus stumiamasi į naują eskalacijos etapą.