CP v2

Blog

  • Jaunimo spartakiada Vaiguvos stadione: kada vyks varžybos ir kaip dalyviams pasiruošti

    Varžybos Vaiguvoje

    Vaiguvos bendruomenė kviečia į jaunimo spartakiadą, kuri vyks Vaiguvos stadione. Renginys skirtas jaunimui, norinčiam išbandyti jėgas sporto rungtyse ir kartu prasmingai praleisti laiką su bendraamžiais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad spartakiada orientuota į aktyvų dalyvavimą ir komandinę dvasią. Tokie renginiai dažnai tampa proga suburti skirtingų amžiaus grupių jaunimą ir paskatinti reguliariai sportuoti.

    Ką svarbu žinoti dalyviams?

    Įprastai jaunimo spartakiadose numatomos kelios lengvai prieinamos rungtys, kad galėtų įsitraukti ir mažiau patirties turintys dalyviai. Dažniausiai dėmesys skiriamas greičiui, ištvermei, koordinacijai ir komandiniam darbui.

    Planuojantiems dalyvauti verta iš anksto pasirūpinti sportine apranga pagal oro sąlygas ir patogia avalyne stadiono dangai. Taip pat rekomenduojama turėti vandens ir atvykti šiek tiek anksčiau, kad užtektų laiko registracijai ir apšilimui.

    Kodėl spartakiados grįžta į darbotvarkę?

    Pastaraisiais metais savivaldybės ir vietos bendruomenės vis dažniau investuoja į jaunimo užimtumą per sportą, nes tai mažina pasyvų laisvalaikį ir stiprina bendruomeniškumą. Spartakiados formatas patogus tuo, kad vienoje vietoje galima sutelkti skirtingas rungtis ir įtraukti įvairaus pasirengimo dalyvius.

    Organizatoriai ragina jaunimą dalyvauti aktyviai ir atsakingai, laikytis taisyklių bei gerbti varžovus. Detalesnė informacija apie laiką, registraciją ir rungtis paprastai pateikiama renginio kvietime bei organizatorių pranešimuose.

  • Oro pavojaus signalas: ką daryti per pirmas minutes namuose, gatvėje ir transporte

    Kas yra oro pavojus ir kiek turite laiko

    Išgirdus oro pavojaus signalą svarbiausia veikti iš karto: grėsmė gali būti reali, o laiko reakcijai paprastai būna labai mažai. Pirmas tikslas yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų, kartu išlaikant ramų, apgalvotą elgesį.

    Oro pavojaus metu pavojų kelia ne tik tiesioginis smūgis, bet ir smūgio banga, skeveldros, stiklo šukės bei pastatų konstrukcijų nuolaužos. Dėl to judėti atvirose vietose, stovėti prie langų ar likti automobilyje yra gerokai rizikingiau nei pasislėpti kapitaliniame pastate.

    Jei esate namuose ar darbe

    Jeigu priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį, vidinį koridorių, vonios kambarį ar kitą patalpą be langų. Ten svarbu atsitraukti nuo išorinių sienų ir langų, nes būtent jie dažniausiai nukenčia pirmiausia.

    Jei yra galimybė, užgesinkite šviesas, užtraukite užuolaidas ir sumažinkite matomumą iš lauko. Langus galima papildomai sustiprinti lipnia juosta, tačiau tai nėra apsauga nuo sprogimo, o tik priemonė kiek sumažinti skylančio stiklo išsitaškymo riziką.

    Artimuosius ir kaimynus perspėkite trumpai, be bereikalingų skambučių, kad neapkrautumėte ryšio. Aktualiausią informaciją sekite per nacionalinį radiją ar televiziją, taip pat per oficialius pranešimus telefone, o į nurodymus reaguokite nedelsdami.

    Jei signalas užklupo kelyje

    Jeigu važiuojate automobiliu, saugiausia yra sustoti ir palikti transporto priemonę, nes jos kėbulas ir stiklai praktiškai neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos. Toliau kuo greičiau ieškokite artimiausio kapitalinio pastato, o patekę į vidų rinkitės rūsį ar vidines patalpas, esančias toliau nuo langų.

    Jeigu aplink nėra pastatų, pasitraukite kuo toliau nuo automobilio ir slėpkitės reljefo įduboje, griovyje ar dauboje, gulkitės ir rankomis prisidenkite galvą. Viešajame transporte keleiviai turėtų operatyviai informuoti vairuotoją, o evakuacija turi vykti ramiai ir organizuotai, judant į artimiausią saugią vietą.

    Jeigu išlipti nespėjate, pritūpkite tarp sėdynių, prisidenkite galvą ir laikykitės atokiau nuo langų. Į transporto priemonę negrįžkite, kol nebus paskelbta, kad pavojus baigėsi, ir visuomet laikykitės pareigūnų nurodymų.

    „Svarbiausia taisyklė oro pavojaus metu yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų“, – sakė civilinės saugos specialistas.

    Pasibaigus signalui neskubėkite išeiti į lauką: įvertinkite aplinką, venkite apgadintų pastatų ir nutrūkusių laidų, o apie sužeistuosius ar pavojingas situacijas praneškite skubiosios pagalbos tarnyboms. Kuo daugiau iš anksto sutartos tvarkos šeimoje ir darbovietėje, tuo mažiau chaoso ir tuo didesnė tikimybė išvengti traumų.

  • Kretingos rajono miškuose vyks kariuomenės pratybos: naktį aidės imitaciniai šūviai ir pirotechnika

    Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių batalionas praneša, kad Kretingos rajono miškuose birželio 1 dieną ir birželio 2 dieną vyks lauko taktikos pratybos.

    Mokymai planuojami tiek dieną, tiek naktį. Pratybų vietovės apima Mestinės, Kūlupėnų, Aukštkalvių, Rubulių ir Ilgosios Pievos miškų masyvus.

    Ką darys kariai?

    Pratybų metu bataliono kariai treniruos individualius orientavimosi įgūdžius ir judėjimą vietovėje. Tokie mokymai skirti užtikrinti, kad kariai gebėtų veikti įvairiomis sąlygomis, įskaitant ribotą matomumą naktį.

    Kariuomenė pabrėžia, kad tai suplanuotos mokomosios pratybos, todėl gyventojai neturėtų nerimauti išgirdę intensyvesnius garsus ar pastebėję karių judėjimą miško keliukais.

    Bus naudojamos imitacinės priemonės

    Pratybų metu bus naudojamos mūšio imitacinės priemonės, įskaitant mokomuosius šovinius ir pirotechniką. Dėl to tam tikru metu gali girdėtis šūvių ar sprogimų imitacijos.

    Kariškiai taip pat nurodo, kad kasimo darbai pratybų metu nebus atliekami. Tai reiškia, kad nenumatoma įrengti apkasų ar vykdyti kitų žemės darbų miško teritorijose.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Gyventojams ir miškuose besilankantiems žmonėms rekomenduojama atkreipti dėmesį į pratybų metu sutinkamų karių nurodymus ir, esant poreikiui, pasirinkti kitą maršrutą. Nakties metu miško keliuose gali būti daugiau judėjimo, todėl pravartu išlikti atidiems.

    Kariuomenė primena, kad tokios pratybos yra reguliari parengties dalis, leidžianti kariams palaikyti praktinius įgūdžius ir užtikrinti efektyvų pasirengimą užduotims realiomis sąlygomis.

  • 26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    Neringoje šią savaitę vieši partnerio Vokietijos salos Fėmarno keliautojų grupė. Tokios viešnagės organizuojamos kas dvejus metus, o šių metų susitikimas kurorte tapo jau aštuntuoju.

    Į Neringą atvyko 48 žmonės, iš jų pusė kurorte lankosi ne pirmą kartą. Neringos–Fėmarno draugystės komiteto pirmininkas Giunteris Šrioderis teigė, kad 24 delegacijos nariai Neringoje jau buvo viešėję anksčiau.

    „Labai džiaugiamės, kad šią savaitę esame pas jus su 48 asmenų grupe – 24 naujais ir 24 jau buvusiais dalyviais. Noriu išskirti ponią Anitą, kuri dalyvavo visose kelionėse“, – sakė G. Šrioderis.

    Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, sveikindamas delegaciją, dėkojo už ilgametę bičiulystę ir pabrėžė, kad svečiai kurorte visuomet laukiami. Pasak mero, šie susitikimai tapo tradicija, kuri peržengia oficialių vizitų rėmus.

    „Esame be galo laimingi, kad jūs čia. Ši draugystė, tikiu, tęsis dar daug metų – taip ilgai, kad mūsų anūkai lygiai taip pat nuostabiai bendraus tiek čia, tiek pas jus“, – kalbėjo D. Jasaitis.

    Vizito metu netrūko ir jautrių akimirkų, kai prisimintas šių metų pradžioje miręs ilgametis kelionių dalyvis. G. Šrioderio teigimu, jam viešnagės Neringoje buvo tapusios svarbia gyvenimo dalimi, o grupė – artima bendruomene.

    „Ši kelionė jam buvo viskas. Kas dvejus metus jis jai gyveno, visuomet būdavo kartu, nepaisydamas sveikatos sunkumų. Jis priklausė šiai grupei – nuotaikingas, laimingas, nuoširdus žmogus“, – prisiminė G. Šrioderis.

    Svečiai Neringai perdavė simbolinių dovanų ir linkėjimų, tarp jų ir Fėmarno ugniagesių bendruomenės informacinį leidinį, skirtą Neringos ugniagesiams. Tokie gestai, anot organizatorių, atspindi praktinę partnerystės pusę, kai ryšiai palaikomi ne tik kultūriniu, bet ir bendruomeniniu lygmeniu.

    Neringos ir Fėmarno partnerystė per daugiau nei du dešimtmečius išaugo į tęstinį žmonių ryšį, paremtą pasitikėjimu ir sugrįžtančia tradicija. Savivaldybės pabrėžia, kad tokie mainai stiprina tarpusavio pažinimą, skatina bendradarbiavimą ir padeda išlaikyti gyvą bendruomenių ryšį, nepaisant geografinių atstumų.

  • Nidos švyturys – vienintelis Lietuvos taškas Europos švyturių kelyje: kas keisis šią vasarą

    Nidos švyturys – vienintelis Lietuvos taškas Europos švyturių kelyje: kas keisis šią vasarą

    Nidos švyturys kol kas išlieka vienintelis Lietuvos objektas, įtrauktas į Europos švyturių kelią. Neringos muziejai skelbia švyturio sezono pradžią ir kviečia į susitikimą, kuriame bus aptarta, ką toks tarptautinis statusas reiškia vietos bendruomenei ir turizmui.

    Birželio 4 dieną Nidos švyturio administraciniame pastate Švyturio gatvėje 1 vyks susitikimas su Europos švyturių kelio nariais. Kartu su Neringos muziejų vadove, istorike dr. Lina Motuziene, jie pristatys iniciatyvos kryptį ir galimas naudas regionui.

    Kas yra Europos švyturių kelias?

    Europos švyturių kelias vienija skirtingų šalių švyturius ir jų valdytojus, siekiančius saugoti jūrinį paveldą bei kurti bendrus kultūrinius projektus. Iniciatyva jungia 145 švyturius 13 Europos valstybių, o maršrutas driekiasi nuo Norvegijos iki Portugalijos.

    Organizacijos tikslas yra ne tik istorijos sklaida, bet ir tvarus švyturių infrastruktūros įveiklinimas. Tai reiškia, kad švyturiai vis dažniau matomi kaip kultūriniai traukos taškai, galintys prailginti turistinį sezoną ir paskatinti lankytojus rinktis mažiau masines kryptis.

    Tarptautinė misija Baltijos jūroje

    Šiuo metu organizacinė komanda vykdo kelionę laivu „Gamle Oksøy“ ir lanko Šiaurės bei Baltijos jūrų švyturius. Iš viso planuojama aplankyti 11 valstybių ir 22 švyturius, stiprinant bendradarbiavimą tarp skirtingų pakrančių bendruomenių.

    Lietuva ir Nidos švyturys yra penktoji įgulos stotelė nuo kelionės pradžios. Laivas birželio 4 dieną švartuosis Klaipėdos uoste, nes dėl seklių Kuršių marių vandenų pasiekti Nidos krantų neturi galimybės.

    Ekskursija ir sezono pradžia

    Tą patį vakarą po susitikimo numatyta nemokama ekskursija Nidos švyturyje. Jos metu lankytojai bus kviečiami prisiminti pirmąjį Nidos švyturį, vadintą Raudonuoju Kristupu, pastatytą 1874 metais, ir susipažinti su dabartiniu švyturiu, veikiančiu nuo Urbo kalno.

    Neringos muziejai taip pat praneša, kad vasaros sezonu švyturį planuojama lankyti kasdien nuo 12 iki 18 valandos. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie atviri lankymo formatai tampa svarbia šiuolaikinio paveldo kryptimi, kai istorinis objektas išsaugomas, bet kartu pritaikomas pažinimui ir edukacijai.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad švyturių kelias yra atviras naujiems nariams, todėl Nidos pavyzdys gali tapti postūmiu ir kitiems Lietuvos pakrantės objektams. Kol kas Nidos švyturys išlieka vienintelis Lietuvos švyturys šiame Europos tinkle, tačiau sąrašas nėra baigtinis.

  • Neringa kviečia darbdavius: prisijunkite prie jaunimo vasaros užimtumo programos iki birželio 10 dienos

    Neringa kviečia darbdavius: prisijunkite prie jaunimo vasaros užimtumo programos iki birželio 10 dienos

    Neringos savivaldybė kviečia vietos darbdavius registruotis ir prisidėti prie Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Ja skatinama, kad 14–18 metų jaunuoliai vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o verslas sulauktų papildomų rankų sezono metu.

    Programos esmė – sudaryti realias galimybes moksleiviams dirbti per vasaros atostogas, geriau pažinti darbo rinką ir sustiprinti profesinį orientavimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tai naudinga abiem pusėms: jaunimas mokosi darbo įgūdžių, o darbdaviai gali lengviau planuoti sezono krūvius ir ugdyti būsimus darbuotojus.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Dalyvauti gali 14–18 metų jaunuoliai, gyvenantys Neringos savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose. Programa taip pat atvira jaunuoliams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo ir registruotiems Neringos savivaldybėje.

    Programa įgyvendinama vasaros mėnesiais – birželį, liepą ir rugpjūtį, kai nevyksta ugdymo procesas. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai gali siūlyti sezoninius darbus, o jaunuoliai gali dirbti teisės aktuose numatyta tvarka ir apimtimi.

    Kompensacijos darbdaviams

    Darbdaviams, įdarbinusiems jaunuolius pagal programą, numatytos kompensacijos, kurios siejamos su minimalia mėnesine alga ir darbo krūviu. Įdarbinus jaunuolį visu etatu, gali būti kompensuojama iki 50 proc. minimalios mėnesinės algos su mokesčiais dydžio suma per mėnesį.

    Jei įdarbinamas jaunas neįgalus asmuo visu etatu, kompensacija gali siekti iki 75 proc. minimalios mėnesinės algos su mokesčiais dydžio. Tais atvejais, kai jaunuolis dirba ne visu etatu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Kaip registruotis ir iki kada

    Darbdaviai, norintys dalyvauti programoje, kviečiami registruotis elektroniniu paštu zydrune.janauskiene@neringa.lt. Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 686 55922.

    Registracija vyksta iki birželio 10 dienos. Savivaldybė ragina nedelsti, kad darbo vietos ir planuojamos kompensacijos galėtų būti suderintos dar prieš prasidedant aktyviausiam vasaros sezonui.

  • Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje pradedami ir tęsiami paviršinių, arba lietaus, nuotekų tinklų modernizavimo darbai, kuriais siekiama sumažinti po intensyvių liūčių kylančią sklypų ir gatvių apsėmimo riziką. Projektą įgyvendina UAB „Joniškio vandenys“ kartu su Joniškio rajono savivaldybės administracija.

    Darbai vykdomi Vingio ir Žemaitės gatvėse, taip pat Žemaičių ir Vingio gatvių ruožuose bei Atgajos ir Žemaičių gatvių sankryžoje. Šiose vietose įrengiami nauji paviršinių nuotekų vamzdynai, o surinktas vanduo nukreipiamas į esamą miesto lietaus nuotekų tinklą.

    Projekto metu remontuojami ir rekonstruojami esami šuliniai, numatomas naujų šulinių įrengimas, taip pat montuojami vandens surinkimo šulinėliai, kurie padeda greičiau surinkti nuo važiuojamosios dalies ir šaligatvių nubėgantį lietaus vandenį. Tokie sprendimai paprastai taikomi ten, kur po stipresnių kritulių vanduo kaupiasi žemiausiose vietose ir užlieja gretimus sklypus.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Gyventojams tai turėtų reikšti mažesnę užmirkimo tikimybę po liūčių, kai vanduo nespėja susigerti į gruntą ar nubėgti natūraliais nuolydžiais. Sutvarkyti tinklai taip pat padeda saugoti kelio dangą ir mažina riziką, kad vanduo ilgiau užsilaikys ant važiuojamosios dalies.

    Vis dėlto darbų metu gali būti laikini eismo ir pėsčiųjų judėjimo ribojimai, o dėl kasinėjimų ir technikos judėjimo gyventojai gali susidurti su didesniu triukšmu ar dulkėtumu. Savivaldybė primena, kad planuojant kasdienius maršrutus verta atsižvelgti į vykdomus darbus konkrečiuose ruožuose.

    Finansavimas ir terminai

    Darbus vykdo UAB „Joniškio vandenys“ kartu su UAB „SROS“, o projektas finansuojamas savivaldybės biudžeto ir UAB „Joniškio vandenys“ lėšomis. Planuojama, kad projekto darbai bus užbaigti 2026 metais birželio 29 dieną.

    Taip pat informuojama, kad birželio mėnesį Žemaičių ir Žemaitės gatvėse numatomi asfaltavimo darbai. Dėl jų galimi papildomi laikini ribojimai, todėl vairuotojams ir gyventojams rekomenduojama sekti atnaujinimus apie darbų eigą.

  • Nuo rugsėjo plečiasi prioritetinės pedagogikos studijos: tikslinės stipendijos iki 814 eurų per mėnesį

    Nuo rugsėjo plečiasi prioritetinės pedagogikos studijos: tikslinės stipendijos iki 814 eurų per mėnesį

    Nuo rugsėjo didėja prioritetinių pedagogikos specializacijų, į kurias įstoję studentai gali pretenduoti į tikslines stipendijas, skaičius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praneša, kad parama bus taikoma ir trims naujoms kryptims, kurios laikomos svarbiomis mokyklų poreikiams.

    Prie prioritetinių specializacijų nuo ateinančių mokslo metų prisideda anglų kalbos pedagogika, ispanų kalbos pedagogika ir socialinė pedagogika. Ministerija pabrėžia, kad sprendimai siejami su savivaldybių ir mokyklų poreikiu bei ilgalaikėmis pedagogų trūkumo prognozėmis.

    Kam skiriamos stipendijos

    Kaip ir anksčiau, tikslinės stipendijos numatytos stojantiesiems į matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų ir vokiečių kalbų pedagogiką. Taip pat į prioritetinių sąrašą įtrauktos fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos ir informatikos pedagogikos studijos.

    Stipendijų gali tikėtis ir specialiosios pedagogikos bei pradinio ugdymo studentai. Ministerija akcentuoja, kad prioritetinių krypčių sąrašas atnaujinamas siekiant valstybės paramą nukreipti ten, kur mokytojų trūkumas jaučiamas labiausiai.

    Kokio dydžio parama numatyta

    Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų bakalauro ar gretutines studijas galės pretenduoti į iki 481 euro per mėnesį siekiančias stipendijas. Tokia parama skirta didinti studijų patrauklumą ir sumažinti finansinius barjerus renkantis pedagogo kelią.

    Didesnė, iki 814 eurų per mėnesį siekianti stipendija, numatyta prioritetinių specializacijų pedagogikos profesinių studijų studentams ir baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų studentams. Ši parama siejama su aiškiu įsipareigojimu po studijų ateiti dirbti į švietimo sistemą.

    „Ieškodami galimybių, kaip į mokyklas pritraukti daugiau naujų mokytojų, atsižvelgiame į ilgalaikes pedagogų trūkumo prognozes, realius mokyklų ir savivaldybių poreikius. Tai leidžia valstybės paramą planuoti tikslingai“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

    Kokie įsipareigojimai taikomi

    Norint gauti 814 eurų per mėnesį stipendiją, reikės sudaryti sutartį su savivaldybe arba mokykla. Studentai įsipareigos baigę studijas dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažesniu kaip 0,7 etato krūviu.

    Ministerija pabrėžia, kad stipendijos nėra vienintelė priemonė sprendžiant mokytojų trūkumo problemą. Tarp planuojamų žingsnių minimas pradedančiųjų mokytojų mentorystės stiprinimas ir dėmesys darbo sąlygoms, nes šie veiksniai turi tiesioginės įtakos jaunų specialistų išlaikymui mokyklose.

  • Pakruojo rajono renginiai birželio 1–7 dienomis: Kultūros naktis, edukacijos ir parodos visame krašte

    Pakruojo rajono renginiai birželio 1–7 dienomis: Kultūros naktis, edukacijos ir parodos visame krašte

    Birželio 1–7 dienomis Pakruojo rajone suplanuota gausi kultūros ir bendruomeninių veiklų programa: nuo edukacijų moksleiviams iki „Kultūros nakties“ renginių bei vasaros skaitymo iššūkio bibliotekose. Renginius organizuoja kultūros centrai, bibliotekų padaliniai ir muziejai, o dalis veiklų vyks atvirose miesto erdvėse.

    Visą vasarą, nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, visose rajono bibliotekose vyksta akcija „Vasara su knyga“. Tai visoje Lietuvoje organizuojamas skaitymo iššūkis, kviečiantis įvairaus amžiaus skaitytojus įtraukti daugiau knygų į kasdienybę ir atrasti naujus autorius.

    Birželio 1–2 dienos

    Birželio 1 dieną Linkuvos kultūros centre 9.00 valandą vyks edukacija pradinių klasių moksleiviams „Diena kultūros centre. Istorijų ratu“. Tą pačią dieną 10.00 valandą Žeimelio bibliotekos padalinyje planuojama iniciatyva „Tėčiai skaito vaikams“, po kurios vyks kūrybinė edukacija vaikams.

    Minint Gedulo ir vilties dieną, birželio 1 dieną 12.00 valandą numatytas tremtinių kapų lankymas Bardiškių ir Diržių kapinėse „Atmintis gyva“. Birželio 2 dieną 9.00 valandą Linkuvos kultūros centre moksleiviams bus pristatoma akvarelistų plenero paroda „Atspindžiai“ ir pasakojama apie dailininką Algirdą Lulkštą.

    Kultūros naktis Pakruojyje ir Linkuvoje

    Birželio 5 dieną Pakruojyje vyks „Kultūros naktis“, apjungianti skirtingas veiklas vaikams, šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. 16.00 valandą Pakruojo kultūros centre numatytas filmas vaikams „Karalienės Korgis“, o vakare veiklos persikels į miesto erdves.

    18.00 valandą Pakruojo Vienybės aikštėje planuojama animatorių programa „Vaikų miestas“, o 19.00 valandą startuos naktinis kultūros žygis „Kultūros kompasas“ Pakruojo mieste. 20.00 valandą numatytas vakaro koncertas, taip pat vyks „Silent disco“ buvusio teismo kiemelyje, o Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriuje 19.00 valandą rengiama vokalinių ansamblių šventė „Birželio vakarai“.

    Parodos ir tradicinės šventės

    Birželio 6 dieną 13.00 valandą Balsių etnografinėje sodyboje vyks tradicinė armonikierių šventė „Stasiuka armoniok“. Tuo pačiu laikotarpiu rajone veiks daug parodų, skirtų istorinei atminčiai, vietos kūrėjams ir įvairioms sukaktims.

    Birželio 1–30 dienomis Bardiškių bibliotekos padalinyje pristatoma dokumentų paroda „Ištremtieji likimai“, o Guostagalio bibliotekos padalinyje veiks kraštietės Neringos Plauškienės paroda „Iš širdies – spalvomis“. Linkuvos kultūros centre visą mėnesį eksponuojama akvarelistų plenero „Atspindžiai“ paroda.

    Pakruojyje birželio 1–30 dienomis bibliotekos vaikų ir jaunimo erdvėje veiks dokumentų paroda vaikams „Mikės Pukuotuko pasaulis: 100 metų“, o Pakruojo kultūros centre iki birželio 26 dienos pristatoma paroda „Didžiosios istorijos paraštėse 1915“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms.

    Žeimelyje muziejuje „Žiemgala“ tęsiama paroda „100 metų radijui“, o Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ veikia prof. dr. Remigijaus Venckaus paroda „Tapybos formos“ iš ciklo Laisvė ir atsitiktinumas. Žvirblonių bibliotekos padalinyje birželio 1–30 dienomis eksponuojama Almutės Armonavičienės paroda „Molio kelionės“, kurios atidarymas numatytas birželio 16 dieną 14.00 valandą.

    Renginių laikai ir vietos gali keistis, todėl planuojant apsilankymą verta pasitikslinti informaciją konkrečiose kultūros įstaigose. Programa parengta pagal rajono kultūros įstaigų pateiktą informaciją.

  • Prezidentas įteikė 60 apdovanojimų: medalis „Už nuopelnus Lietuvai“ – žeimelietei Emilijai Bumblienei

    Prezidentas įteikė 60 apdovanojimų: medalis „Už nuopelnus Lietuvai“ – žeimelietei Emilijai Bumblienei

    Birželio 1 dieną prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingoje ceremonijoje įteikė 60 ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalių. Šiais apdovanojimais tradiciškai pagerbiami žmonės iš visos šalies už nuoseklų darbą, pilietiškumą ir reikšmingą indėlį į bendruomenę.

    Tarp apdovanotųjų – Žeimelyje gyvenanti Emilija Bumblienė, kuriai medalį pasiūlė Pakruojo rajono savivaldybė. Jos įvertinimas siejamas su ilgamečiu švietėjišku darbu ir aktyvia visuomenine veikla vietos bendruomenėje.

    Pedagogikos kelias ir šeima

    Jonas ir Emilija Bumbliai užaugino tris vaikus – sūnų ir dvi dukras. Šiandien šeima džiaugiasi šešiais vaikaičiais ir penkiais provaikaičiais, o pati E. Bumblienė yra augusi gausioje šeimoje su dviem broliais ir seserimi.

    Emilija Bumblienė baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir dirbo Pakruojo rajono Žeimelio vidurinėje mokykloje biologijos mokytoja. Už profesinius pasiekimus jai buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokytojos vardas.

    Veikla Žeimelio bendruomenėje

    Be darbo mokykloje, E. Bumblienė aktyviai prisideda prie Žeimelio viešųjų erdvių puoselėjimo: prižiūri sodybos aplinką, dalijasi savo išaugintais augalais ir patarimais želdinant miestelį. Bendruomenėje ji vertinama kaip žmogus, telkiantis kitus ir nuosekliai palaikantis vietos iniciatyvas.

    Ji taip pat dainuoja Žeimelio darželio-daugiafunkcio centro „Ąžuoliukas“ mišriame ansamblyje. Emilija Bumblienė minima ir kaip Žeimelio tradicinės šventės Pražydo jurginai Žeimely pradininkė bei sumanytoja.

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais paprastai įvertinamas ne vien vienkartinis pasiekimas, o ilgalaikė, kasdienė veikla, kuri kuria apčiuopiamą naudą valstybei ar bendruomenei. Tokie apdovanojimai dažnai atkreipia dėmesį į regionuose dirbančius žmones, kurių darbai matomi pirmiausia artimiausioje aplinkoje, tačiau daro platesnį poveikį.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, šis įvertinimas yra svarbus ne tik pačiai E. Bumblienei, bet ir visam Žeimelio kraštui. Apdovanojimas, anot savivaldybės, primena, kad bendruomeniškumas, švietimas ir kultūrinės iniciatyvos išlieka kertinėmis stiprios visuomenės atramomis.