CP v2

Blog

  • Nekilnojamojo turto mokestis gali brangti: teismai plečia „statinio“ sąvoką, klius ir tvoroms

    Kas keičiasi ir kodėl svarbu

    Lenkijoje daugėja ginčų dėl to, kaip taikyti atnaujintas pastato ir statinio apibrėžtis, nuo kurių tiesiogiai priklauso nekilnojamojo turto mokesčio dydis. Administraciniai teismai vis dažniau plačiau aiškina, kokie objektai turi būti laikomi statiniais, todėl daliai savininkų ir įmonių mokesčiai gali pastebimai augti.

    Esminė takoskyra paprasta: pastatai paprastai apmokestinami pagal naudingojo ploto kvadratinius metrus, o statiniai, susiję su ūkine veikla, dažnai apmokestinami pagal jų vertę. Būtent dėl to objekto „perkėlimas“ į statinių kategoriją gali reikšti didesnę mokestinę naštą.

    Kaip tai gali paveikti savininkus

    Teismų praktikoje ryškėja tendencija, kad į statinių sąrašą gali patekti ne tik akivaizdūs inžineriniai objektai, bet ir įvairi infrastruktūra bei įrenginiai, būtini veiklai. Tai aktualu pramonei, logistikai, energetikai ir objektų valdytojams, kurie valdo daug skirtingų konstrukcijų bei įrangos.

    Skelbiama, kad teismai statiniais kai kuriais atvejais linkę pripažinti transformatorius, vėdinimo įrangą, įvairias talpyklas, šilumos punktus ir net žemesnes nei 2,20 metro tvoras. Tokia kryptis reiškia, kad apmokestinimas gali išsiplėsti į objektus, kurie anksčiau mokesčių prasme buvo vertinami švelniau.

    Teismų sprendimai dar nėra galutiniai

    Svarbus niuansas tas, kad dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl situacija gali kisti. Galutinį žodį tokiose bylose dažnai taria aukštesnės instancijos teismas, į kurį nukeliauja kasaciniai skundai.

    Kol nėra suformuota stabili ir vienoda praktika, rizika išlieka abiem pusėms: savininkams sunkiau tiksliai prognozuoti mokestį, o savivaldybėms ir mokesčių administratoriams tenka derinti vertinimus su teismų kryptimi. Dėl to įmonėms patariama iš anksto įsivertinti, ar jų valdomi objektai gali būti priskirti statiniams, ir pasiruošti galimiems mokesčio perskaičiavimams.

  • Brangstant grabui ir ąžuolui, dėmesys krypsta į robiniją akacinę: ar ji kominkui tikrai apsimoka?

    Brangstant malkoms, dalis namų ūkių vėl intensyviau svarsto kūrenimą kietuoju kuru, ypač turint kominką ar krosnį. Tarp populiariausių pasirinkimų ilgą laiką dominavo grabas ir ąžuolas, tačiau jų kainos daugeliui tapo sunkiai „praryjamos“.

    Pastaruoju metu vis dažniau minima robinija akacinė, dar vadinama „akacija“ arba grochodrzevu. Šis kietmedis vertinamas dėl didelės šiluminės vertės ir lėto degimo, todėl gali tapti ekonomiškesne alternatyva, kai tradicinės malkos pabrangsta.

    Malkų kainos ir kodėl ieškoma pakaitalo

    Grabas laikomas vienu efektyviausių lapuočių malkoms: jis tankus, kietas ir pasižymi aukšta šilumine verte. Panašiai vertinamas ir ąžuolas, kurio degimas taip pat stabilus, o šiluma laikosi ilgai.

    Tačiau praktikoje vartotojų pasirinkimą dažnai lemia ne vien „kaloringumas“, o kaina, pristatymas ir paruošimas kūrenimui. Kai grabas ir ąžuolas kainuoja brangiai, natūralu, kad pirkėjai ima ieškoti medienos, kuri duotų panašų rezultatą už mažesnę sumą.

    Robinija akacinė: kuo ji pranaši

    Robinija akacinė priskiriama prie sunkesnių ir tankesnių medienos rūšių, todėl, gerai išdžiovinta, ji gali šildyti labai efektyviai. Dėl tvirtos struktūros ši mediena dažnai dega lėčiau, išlaiko žarijas ir leidžia išgauti stabilesnį šilumos atidavimą.

    Praktinis rodiklis, į kurį dažnai orientuojasi pirkėjai, yra medienos drėgnumas. Optimalu, kai drėgnumas siekia apie 20 proc. ar mažiau, nes tuomet didesnė energijos dalis skiriama šilumai, o ne vandens išgarinimui, be to, mažėja suodžių ir dervų susidarymo rizika dūmtraukyje.

    Ką svarbu žinoti prieš perkant

    Nors robinija akacinė dažnai pristatoma kaip racionalus pasirinkimas, ji turi ir savų minusų. Dėl kietumo ją gali būti sunkiau skaldyti, todėl daugiau kainuoja paruošimas arba tenka investuoti į galingesnę įrangą.

    Taip pat kai kurie kūrentojai mini didesnį pelenų kiekį ir galimą kibirkščiavimą. Dėl to svarbu įvertinti, ar konkretaus tipo židinys ar krosnis turi apsaugas, o kūrenimo įpročiai atitinka saugaus eksploatavimo rekomendacijas.

    Galutinis sprendimas dažniausiai priklauso nuo vietinės rinkos: kainos skiriasi pagal regioną, malkų rūšiavimą, mato vienetus ir pristatymo sąlygas. Vis dėlto, kai prioritetas yra ilgesnis degimas ir panašus šilumos kiekis kaip ąžuolo, robinija akacinė tampa pasirinkimu, į kurį verta įsižiūrėti.

  • Lenkijoje startavo pirmasis didelio masto energijos kaupiklis: 24 MW baterija teiks sistemos paslaugas PSE

    Lenkijoje pradėjo veikti pirmasis didelio masto baterinis energijos kaupiklis, gavęs teisę teikti balansavimo ir kitas sistemos paslaugas perdavimo sistemos operatoriui PSE. Projektą Nowe Czarnowo I valdo „Energix Polska“, o komercinį optimizavimą ir kvalifikacijos procesą koordinuoja „Axpo Polska“.

    Energijos kaupiklio galia siekia 24 MW, o talpa – 56 MWh, todėl jis gali ne tik greitai reaguoti į tinklo poreikius, bet ir sukauptą energiją grąžinti į sistemą didesnio vartojimo momentais. Tokie objektai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, leidžiančių didinti elektros sistemos lankstumą sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių daliai.

    Kaip veiks kaupiklis?

    Nowe Czarnowo I įrengtas netoli Krajnik elektros pastotės ir šalia „Energix Polska“ vėjo bei saulės parkų Vakarų Pamario vaivadijoje. Pasirinkta vieta leidžia efektyviai absorbuoti vietos generacijos perteklių ir mažinti tinklo apkrovų svyravimus.

    Kaupiklis reaguos į realaus laiko sistemos signalus: esant pertekliniam gamybos kiekiui jis krausis, o išaugus paklausai – išsikraus, taip padėdamas palaikyti tinklo balansą. Praktikoje tai reiškia greitesnį dažnio reguliavimą ir mažesnę riziką, kad sistemoje prireiks brangesnių rezervų.

    „Axpo Polska“ vaidmuo rinkoje

    „Axpo Polska“ nurodo, kad kaip balansavimo paslaugų tiekėjas yra atsakinga už kvalifikacijos procedūras, o taip pat už visą komercinį kaupiklio valdymą. Tai apima darbo grafikus, integraciją su didmeninėmis elektros rinkomis ir susijusių sutarčių administravimą.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų optimizuojamas Nowe Czarnowo I sukūrė pagrindą platesniam didelio masto energijos kaupiklių panaudojimui Lenkijoje“, – sakė Kacper Rzeńca.

    Plėtra: Nowe Czarnowo II

    Partneriai taip pat patvirtino bendradarbiavimo plėtrą: pradėtas antrojo, „dvynio“ projekto Nowe Czarnowo II kvalifikacijos procesas. Šio kaupiklio galia numatoma 25 MW, o talpa – 71 MWh, todėl jis galėtų dar labiau sustiprinti vietos tinklo patikimumą ir prisidėti prie sistemos rezervų.

    „Energix Polska“ pabrėžia, kad tokie kaupikliai tampa strategine portfelio dalimi greta atsinaujinančios energetikos, nes padeda stabilizuoti gamybos svyravimus ir gerina projektų ekonominius rodiklius. Europoje ši kryptis laikoma viena aiškiausių tendencijų: didėjant nepastoviai generacijai, kaupimas vis dažniau tampa būtina infrastruktūros dalimi, o ne tik papildomu priedu.

  • Lenkijos Rypine įjungtas 2 MW elektrinis katilas: kaip jis mažins anglies naudojimą ir emisijas

    Lenkijos Rypino mieste veikianti šilumos tiekimo įmonė MPEC į esamą centralizuoto šilumos tiekimo sistemą integravo 2 MW galios varžinį elektrinį katilą. Projektą kaip generalinis rangovas įgyvendino „Dalkia Polska Solutions“ – nuo dokumentacijos parengimo iki paleidimo darbų.

    Naujasis įrenginys prijungtas prie sistemos, kurioje jau veikia ir dujinės kogeneracijos šaltinis, todėl elektrinis katilas tampa papildoma, greitai įjungiamąja šilumos gamybos grandimi. Operatorius gali lanksčiau valdyti šilumos gamybą, derindamas skirtingus šaltinius pagal kainas ir poreikį.

    Kas keičiasi šilumos gamyboje

    Elektrinis katilas leidžia šilumą gaminti tais laikotarpiais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius, ypač didelės atsinaujinančių išteklių gamybos valandomis. Tokiais momentais didmeninės kainos paprastai krenta, o kai kuriais atvejais gali tapti ir neigiamos, todėl šilumos gamyba elektra tampa ekonomiškai patrauklesnė.

    Tokio tipo sprendimai vis dažniau vertinami kaip praktiškas žingsnis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro centralizuotuose šilumos tinkluose. Svarbu ir tai, kad elektriniai katilai gali būti diegiami jau veikiančiose sistemose, neperstatant visos infrastruktūros nuo nulio.

    „Šis projektas rodo, kad šilumos ūkio elektrifikaciją galima sėkmingai diegti ir esamuose tinkluose. Esminis uždavinys buvo taip integruoti naują šaltinį, kad jis bendradarbiautų su esama infrastruktūra ir suteiktų operatoriui papildomų valdymo galimybių“, – sakė Marek Zdanowicz, „Dalkia Polska Solutions“ vadovas.

    Efektyvumas, emisijos ir modernizacija

    Skelbiama, kad 2 MW katilo garantuotas šiluminis naudingumo koeficientas siekia 99 proc. Įgyvendinant projektą buvo sumontuotas katilas, įrengta elektros ir technologinė infrastruktūra, pastatyta transformatorinė bei modernizuota vidutinės įtampos skirstykla, o automatikos sistema suintegruota į bendrą elektrinės valdymą.

    Įmonės vertinimu, jei katilas dirbtų apie 1 800 valandų per metus, anglies sunaudojimas galėtų sumažėti daugiau kaip 740 tonų, o anglies dioksido emisijos – daugiau kaip 1 500 tonų. Taip pat nurodoma, kad sumažėtų apie 7 tonas sieros oksidų ir apie 4 tonas kietųjų dalelių per metus.

    Be tiesioginio poveikio emisijoms, elektrinis katilas padeda sistemai priartėti prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo kriterijų. Tokia statuso kryptis svarbi planuojant tolimesnes investicijas, nes dažnai lemia galimybes pretenduoti į nacionalinį ir Europos Sąjungos finansavimą tinklų modernizacijai.

  • Lenkija kelia PVM kai kuriems gėrimams: nealkoholinis alus su sultimis brangs iki 23 proc.

    Lenkijos finansų ministerija planuoja suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus kai kuriems gėrimams ir panaikinti, jos teigimu, nepagrįstas lengvatas. Vyriausybės tikslas – uždaryti spragas, kai panašūs produktai apmokestinami skirtingai vien dėl sudėties ar pavadinimo.

    Apie būsimus pakeitimus viešai kalbėjo finansų viceministras Jarosławas Nenemanas. Jis atkreipė dėmesį į situaciją, kai nealkoholinis alus be priedų apmokestinamas 23 proc. PVM, o analogiškas gėrimas, papildytas sultimis, gali patekti į 5 proc. tarifą.

    „Norime kiek sutvarkyti kai kurių gėrimų PVM tarifus ir pašalinti dabartinius absurdus. Pavyzdžiui, nealkoholinis alus apmokestinamas 23 proc., o toks pats alus su sultimis – 5 proc. Sulyginsime tarifą iki 23 proc. ir tęsim šiuos veiksmus“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pagal ministerijos kryptį, mažesnis 5 proc. tarifas tokiems gėrimams būtų panaikintas, o taikomas standartinis 23 proc. PVM. Tai reikštų, kad dalis šiandien „maisto kategorijai“ priskiriamų mišrių gėrimų parduotuvėse gali pabrangti, jei verslas mokesčio padidėjimą perkelia į galutinę kainą.

    Viceministras taip pat nurodė, kad valstybė ketina atsisakyti lengvatų nealkoholiniams gėrimams, kurie parduodami pavadinimais ar pakuotėmis, primenančiomis alkoholinius produktus. Panašūs sprendimai numatomi ir energetiniams gėrimams su sultimis, jei jie dėl sudėties patenka į palankesnį tarifą.

    Be PVM korekcijų, Finansų ministerija rengia ir pokyčius alkoholio akcizų srityje. Viešai minėta, kad ankstesni planai didinti kai kurių gėrimų apmokestinimą buvo sustabdyti prezidento veto, tačiau naujame variante numatomas aiškesnis papildomų akcizo pajamų nukreipimas sveikatos apsaugos finansavimui.

    „Nors prezidentas vetavo akcizo didinimą šiems gėrimams, naujame pasiūlyme numatėme, kad papildomos akcizo pajamos tiesiogiai didintų sveikatos sistemos finansavimą. Tai atliepia prezidento argumentus dėl didesnių lėšų sveikatai“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pasak ministerijos atstovo, artimiausiu metu vyriausybė turėtų priimti įstatymo projekto paketą, kuriame šie sprendimai būtų įtvirtinti. Praktikoje tai reikštų, kad dalis rinkos dalyvių turės peržiūrėti produktų klasifikavimą, kainodarą ir ženklinimą, o pirkėjai pokyčius greičiausiai pajus per kainas lentynose.

  • Gynybos pirkimų pertvarka: keičiama Ginkluotės agentūra, akcentas – bandymai ir 70 proc. išlaidos

    Krašto apsaugos ministerija rengia reikšmingą gynybos įsigijimų pertvarką, kuri daugiausia paliestų Ginkluotės agentūrą. Viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad institucija turi keisti vaidmenį ir tapti ne vien pirkėja, bet ir technologijų vertintoja.

    Pasak jos, agentūra turėtų aktyviau testuoti sprendimus, ieškoti naujų technologijų ir vėliau rūpintis įsigytos technikos priežiūra. Tokia kryptis siejama su pasikeitusia saugumo aplinka, kai pirkimai turi būti greitesni, bet kartu labiau pagrįsti realiu naudojimu.

    Kas keistųsi Ginkluotės agentūroje

    Viceministrė pabrėžia, kad viešose diskusijose dažnai per daug dėmesio skiriama vien įsigijimo kainai. Jos vertinimu, pirkimo suma sudaro apie 30 proc. visų kaštų, o likę 70 proc. tenka išlaikymui, remontui, atsargoms, modernizavimui ir personalo parengimui.

    Todėl planuojama, kad agentūra stiprintų pajėgumus vertinti viso gyvavimo ciklo išlaidas ir rizikas. Praktikoje tai reikštų daugiau bandymų poligonuose ir realiomis sąlygomis, aiškesnius reikalavimus dėl aptarnavimo bei tiekimo grandinių, didesnį dėmesį atsarginių dalių ir serviso infrastruktūrai.

    „Dar nesame karo metu, bet jau nebe taikos metu“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Ministerija taip pat signalizuoja, kad pokyčiams gali prireikti teisinių pataisų, todėl projektas derinamas ir instituciniu, ir politiniu lygmeniu. Akcentuojama, kad pertvarkos viziją siekiama pristatyti dar iki dabartinės Seimo kadencijos pabaigos.

    Konkurencija – kaip pramonės variklis

    Kitas akcentas – balanso tarp valstybinio ir privataus gynybos sektoriaus paieška. Viceministrė teigia neskirstanti gamintojų į „valstybinius“ ir „privačius“, o kalbanti apie bendrą nacionalinį gynybos pramonės interesą.

    Jos vertinimu, rinkai naudinga konkurencija, nes ji skatina specializacijas, spartina produktų tobulinimą ir didina atsparumą vieno tiekėjo rizikai. Toks požiūris ypač svarbus srityse, kur technologijų ciklai trumpi, pavyzdžiui, bepiločių sistemų, ryšių ar elektroninės kovos sprendimų segmentuose.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais Europos šalys sparčiai didina gynybos finansavimą ir ieško būdų, kaip greičiau užpildyti pajėgumų spragas, kartu neįklimpstant į brangų ir lėtą aptarnavimą ateityje. Dėl to vis dažniau akcentuojami ne vien įsigijimai, bet ir pasirengimas ilgalaikiam eksploatavimui, atsargoms, mokymams bei modernizacijai.

    KAM planuojama pertvarka signalizuoja siekį pereiti nuo „pirkimo projekto“ prie „pajėgumo projekto“, kai atsakomybė apima ir technikos veikimą, ir jos parengtį per visą tarnybos laikotarpį. Tai būtų esminis pokytis, lemiantis, kaip greitai ir patikimai kariuomenė gauna realiai veikiančias sistemas.

  • Vokietijos dujų saugyklos pildosi lėčiausiai per istoriją: iki šildymo sezono prognozuoja tik 77 proc.

    Dujos prieš žiemą: signalas iš Berlyno

    Vokietija artėjant šildymo sezonui susiduria su neįprastai žemu dujų saugyklų užpildymu. Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis saugyklų operatorių asociacijos Ines duomenimis, skelbia, kad šiuo metu saugyklos užpildytos maždaug 53 proc.

    Asociacijos prognozė rodo, kad iki sezono pradžios užpildymas geriausiu atveju galėtų pasiekti 77 proc. Tai būtų vienas žemiausių lygių per ilgametę stebėseną ir gerokai mažesnis nei įprastas atsargų rezervas prieš žiemą.

    Kodėl 77 proc. kelia nerimą?

    Istoriškai Vokietija į žiemos laikotarpį dažniausiai įžengdavo turėdama apie 95 proc. užpildytas saugyklas, o 80 proc. riba paprastai būdavo viršijama. Dėl to 77 proc. laikoma rizikos signalu, ypač jei rinka susidurtų su papildomais trikdžiais.

    „Der Spiegel“ atkreipia dėmesį, kad jei pastarųjų savaičių pildymo tempas nesikeistų, sezono pradžioje užpildymas galėtų siekti tik apie 63 proc. Tokiu atveju Vokietijos sistema turėtų mažiau „pagalvės“ netikėtam šalčiui ar tiekimo sutrikimams.

    Kas būtų saugomi pirmiausia?

    Galimo trūkumo scenarijuje prioritetas būtų teikiamas gyventojams ir šilumos tiekimui, nes tai laikoma kritiškai svarbiomis, apsaugotomis vartotojų grupėmis. Vis dėlto didžiausia rizika kristų pramonei, kuriai dujų tiekimas galėtų būti ribojamas, jei atsargų neužtektų.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad dujų saugyklos naudojamos ne tik ekstremaliam šalčiui, bet ir nenumatytiems tiekimo sutrikimams amortizuoti. Leidinys pabrėžia, jog esant žiemai, artimai daugiametei temperatūrų normai, 77 proc. teoriškai galėtų būti pakankama, tačiau tai reikštų mažesnę saugumo maržą nei įprastai.

  • DI reguliavimo piaskownės startuoja: didelėms įmonėms mokestis sieks tris minimalias algas

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija pateikė siūlomas taisykles, kiek kainuotų dalyvavimas vadinamosiose DI reguliavimo piaskownėse. Tai yra kontroliuojama testavimo aplinka, kurioje įmonės gali išbandyti naujus sprendimus ir įsivertinti atitiktį reikalavimams, sumažinant teisinių sankcijų riziką ankstyvoje diegimo fazėje.

    Numatoma, kad mikropodmonėms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvavimas būtų nemokamas. Tuo metu didelėms bendrovėms ir vietos savivaldos institucijoms būtų taikomas fiksuotas mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai jos naudotųsi piaskownės paslaugomis.

    Mokestis didelėms įmonėms ir savivaldai

    Pagal projektą vietos savivaldos institucijoms būtų taikomas vienos minimalios algos dydžio mokestis, o kitiems mokamiems dalyviams – trijų minimalių algų dydžio įmoka. Ministerija pabrėžia, kad pasirinktas modelis skirtas padengti organizacines ir administracines išlaidas, kartu išlaikant priemonės prieinamumą rinkos dalyviams.

    Skaičiuojama, kad DI technologijas tiesiogiai kuria tik nedidelė dalis didelių įmonių, tačiau piaskownėmis gali domėtis ir daug platesnis ratas organizacijų. Tai apimtų bendroves, kurios diegia ar pritaiko trečiųjų šalių sukurtas DI sistemas, o taip pat didelius sektoriaus naudotojus, siekiančius aiškiau suprasti atitikties reikalavimus.

    Kas yra reguliavimo piaskownė?

    Reguliavimo piaskownė – tai modelis, kurį vis dažniau taiko Europos šalys, siekdamos skatinti inovacijas, bet kartu užtikrinti saugumą ir teisės aktų laikymąsi. Tokiose programose įmonės gali testuoti sprendimus prižiūrimoje aplinkoje, gauti metodinę pagalbą ir anksčiau identifikuoti rizikas, susijusias su duomenų apsauga, vartotojų teisėmis ar kritinių procesų patikimumu.

    Numatoma, kad dalyvavimas galėtų trukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Programoje gali būti taikomos laikinos išimtys nuo tam tikrų reikalavimų arba suteikiamos priemonės ir konsultacijos, padedančios pasiekti atitiktį DI reglamentui.

    Po testavimo dalyvis turėtų gauti patvirtinimą, kad konkretus DI sprendimas atitinka saugos ir teisės aktų reikalavimus. Verslui tai galėtų tapti papildomu argumentu diegiant produktą rinkoje ar derantis su partneriais bei priežiūros institucijomis.

    Kada startuos ir kas prižiūrės?

    Praktinis piaskownių startas siejamas su naujos priežiūros institucijos suformavimu. Planuojama įsteigti Komisiją, kuri prižiūrėtų nacionalinę DI rinką ir koordinuotų piaskownių veikimą, o administracinį aptarnavimą užtikrintų Skaitmenizacijos ministerija.

    Iki institucijos suformavimo naujos programos realiai neveiks, todėl pirmųjų kvietimų dar teks palaukti. Tuo pat metu ministerija planuoja informavimo veiklas, įskaitant nuotolinius renginius ir susitikimus su verslu, kad įmonės aiškiau suprastų, kaip veiks piaskownės ir kokią naudą jos gali suteikti.

  • Naujienų archyvas rugsėjo 7 dienai: svarbiausi 2026 metų pirmadienio įvykiai vienoje vietoje

    Pateiktame originale nėra naujienų teksto, tik techninis skaitiklio paveikslėlis ir archyvo antraštė. Dėl to neįmanoma patikimai perrašyti ar išplėsti turinio, neįtraukiant išgalvotų faktų.

    Jei įkelsite tikrą archyvo puslapio tekstą arba bent kelių straipsnių santraukas, galiu parengti išplėstą apžvalgą: atrinkti svarbiausias temas, pateikti kontekstą, paaiškinti tendencijas ir suformuoti publikuoti paruoštą tekstą pagal jūsų HTML ir kalbos reikalavimus.

    Taip pat tiks, jei pateiksite nuorodų sąrašą į tą dieną publikuotus straipsnius arba jų antraštes su 2–3 sakinių aprašymais. Tuomet galėsiu sukurti struktūruotą dienos apžvalgą, nepažeidžiant patikimumo ir E-E-A-T principų.

  • Ukrainos miškuose aptiktas gleivūnas likogala: gyva plazma ropoja mediena ir virsta „rutuliukais“

    Ukrainos miškuose gamtos stebėtojai užfiksavo neįprastą organizmą, kuris lėtai ropoja per pūvančią medieną, o vėliau virsta mažais apvaliais „rutuliukais“. Tai likogala (Lycogala epidendrum) – gleivūnų grupei priskiriamas organizmas, dažnai painiojamas su grybais.

    Nors vaisiakūniai miške atrodo kaip smulkūs rožiniai ar rausvi karoliukai, įdomiausia stadija vyksta anksčiau. Jaunas likogalos organizmas yra tarsi gyvas plazmos lašas, galintis judėti ir ieškoti maisto mikrolygmeniu, daugiausia ten, kur drėgna ir gausu irti pradėjusios medienos.

    Likogala yra gleivūnas, todėl jis nepriskiriamas nei augalams, nei gyvūnams, nei tikriesiems grybams, nors iš išorės gali priminti grybo vaisiakūnius. Gleivūnų gyvenimo cikle svarbi judri stadija, kai organizmas keliauja paviršiumi ir minta bakterijomis bei kitais smulkiais mikroorganizmais.

    Tokia sandara paaiškina, kodėl miško paklotėje kartais randami „staiga atsiradę“ apvalūs kūneliai. Kai ateina metas daugintis, judrusis etapas pereina į nejudrų vaisiakūnį: išlenda į labiau apšviestas vietas, sukietėja ir tampa lengvai pastebimas ant kelmų ar rąstų.

    Likogalos vaisiakūniai dažniausiai būna 0,5–1,5 centimetro skersmens, apvalūs, kartais susitelkę į grupes. Jauni jie gali būti rožiniai ar rausvi, vėliau tamsėja ir įgauna rusvą, gelsvą ar pilkšvą atspalvį.

    Subrendę vaisiakūniai viršuje prasiveria plyšiu ir išleidžia sporas, kurios padeda organizmui plisti. Dažniausia buveinė – pūvanti mediena, kelmai, rąstai ir drėgnos vietos, kur vyksta intensyvus irimo procesas.

    Likogala priskiriama saprotrofams, nes dalyvauja skaidant negyvą organinę medžiagą. Tokie organizmai yra svarbūs miško „perdirbėjai“: jų veikla padeda grąžinti maistines medžiagas į dirvožemį ir palaikyti natūralią ekosistemos apytaką.

    Tyrimuose taip pat minima, kad likogala gali būti biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, o kai kurie junginiai laboratorinėmis sąlygomis siejami su antibakteriniu poveikiu. Vis dėlto tai nereiškia, kad miške randamus vaisiakūnius reikėtų rinkti ar naudoti praktiniais tikslais.