CP v2

Blog

  • „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: augimo skolai Europoje jau skirta 32 proc.

    „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: augimo skolai Europoje jau skirta 32 proc.

    Rizikos skolos ir augimo finansavimo bendrovė „Claret Capital Partners“ uždarė ketvirtąjį Europos augimo kapitalo fondą, kurio dydis siekia 575 mln. eurų. Tai viršijo anksčiau skelbtą 500 mln. eurų tikslą, o fondas bus skirtas Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikį kuriančioms įmonėms.

    Pasak bendrovės, kartu su susijusiais diskreciniais mandatų portfeliais fondas investuos į augimo skolą, kuri paprastai leidžia įmonėms pritraukti kapitalą su mažesniu nuosavybės dalies praskiedimu nei renkantis vien akcijų finansavimą. Tokios lėšos dažniausiai naudojamos tarptautinei plėtrai, įsigijimams ir produktų kūrimui.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Claret Capital Partners“ nurodo, kad jau yra investavusi 32 proc. fondo kapitalo ir paremė daugiau nei 27 bendroves. Tarp jų minimos B2B atidėto mokėjimo platforma „Billie“, klinikinės stadijos farmacijos įmonė „Cinclus Pharma“, komercinio nekilnojamojo turto programinės įrangos tiekėja „PRODA“, biotechnologijų bendrovė „Inventiva“ ir pardavimų analitikos platforma „Surfe“.

    Tokie sandoriai atspindi pastarųjų metų tendenciją Europos rinkoje, kai sparčiai augančios įmonės vis dažniau ieško alternatyvų vien akcijų finansavimui. Augimo skola paprastai pasirenkama tuomet, kai įmonė nori išlaikyti didesnę kontrolę ir išvengti didesnio praskiedimo, tačiau vis tiek finansuoti spartesnį mastelio didinimą.

    Kodėl auga augimo skolos paklausa?

    „Claret Capital Partners“ teigia, kad susidomėjimą tokio tipo finansavimu skatina selektyvesnės akcijų rinkos ir didesnis investuotojų atsargumas vertinant įmonių augimo trajektorijas. Dėl to daliai bendrovių rizikos kapitalo raundai tampa ilgesni, o sąlygos griežtesnės, todėl skolos instrumentai įgauna didesnį svorį finansavimo struktūroje.

    Fondo galutiniame pritraukime dalyvavo instituciniai investuotojai, įskaitant pensijų fondus, draudikus, šeimos biurus ir viešąsias institucijas, taip pat privatūs investuotojai per ELTIF struktūrą. Bendrovė taip pat planuoja naudotis bendro investavimo partnerystėmis, kad galėtų dalyvauti didesnės apimties sandoriuose.

    „Turėdami augantį aukštos kokybės galimybių srautą, aktyviai investuojame ir toliau ieškome verslininkų, kuriančių kitą Europos čempionų kartą“, – sakė „Claret Capital Partners“ vadovaujantis partneris Davidas Batemanas.

    Fondo uždarymas seka po ankstesnio 297 mln. eurų fondo, kuris galutinai suformuotas 2022 metais. Bendrovė nurodo, kad jos portfelis vėliau fiksavo pasitraukimus, tarp jų Cytora įsigijimą, Endomag įsigijimą, Logpoint įsigijimą, Lyst įsigijimą, Tiqets įsigijimą ir Abivax viešą akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje.

    „Kadangi akcijų rinkos išlieka selektyvesnės, o įkūrėjai ieško būdų augti be nereikalingo praskiedimo, tikimės, kad lanksčios, nuosavybės nedilutuojančios kapitalo formos paklausa ir toliau spartės“, – sakė „Claret Capital Partners“ vadovaujantis partneris Johanas Kampe.

    „Claret Capital Partners“ teigia per visus fondų laikotarpius investavusi daugiau nei 1,5 mlrd. eurų į daugiau nei 210 bendrovių, įskaitant perdirbtą kapitalą. Po naujo fondo uždarymo bendrovė planuoja plėsti veiklą Europoje, stiprindama komandą Paryžiuje ir planuodama buvimą Berlyne.

  • Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų. Šiemet buvo galima rinktis iš 19 projektų idėjų, skirtų viešosioms erdvėms ir gyvenamajai aplinkai gerinti skirtingose seniūnijose.

    Savivaldybės duomenimis, balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Toks modelis leidžia spręsti vietos poreikius gyventojams patiems nusprendžiant, kurioms idėjoms turi atitekti finansavimas.

    Gyventojų vertinimui buvo pateiktos 8 mažos, 5 vidutinės ir 6 didelės apimties idėjos. Projektai apėmė viešųjų erdvių tvarkymą, laisvalaikio infrastruktūrą ir aplinkos gerinimą, o geografiškai išsiskirstė per kelias rajono seniūnijas.

    Idėjos buvo siūlomos Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijose. Tokia plati aprėptis rodo, kad dalyvaujamasis biudžetas tampa įrankiu įtraukti ir mažesnes bendruomenes, kurių prioritetai ne visada sutampa.

    Galutiniai balsavimo rezultatai ir laimėjusių projektų sąrašas bus paskelbti rugsėjo antroje pusėje. Savivaldybė taip pat padėkojo balsavusiems gyventojams, idėjų autoriams ir bendruomenėms, prisidėjusioms prie iniciatyvos viešinimo.

  • Paberžėje – jau 15-oji parapijos šventė: nuo iškilmingų Mišių iki rudens koncerto

    Paberžėje – jau 15-oji parapijos šventė: nuo iškilmingų Mišių iki rudens koncerto

    Rugsėjo 6 dieną, sekmadienį, Paberžėje surengta penkioliktoji Švč. Jėzaus Širdies parapijos šventė. Ji buvo skirta Švč. Mergelės Marijos Gimimui ir subūrė vietos gyventojus bei svečius iš aplinkinių vietovių.

    Renginio metu susirinkusiuosius mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius. Jis pabrėžė, kad penkiolika metų rodo ne vienkartinę iniciatyvą, o tvirtą tradiciją, kuri stiprina bendruomenės ryšius.

    „Penkiolika metų – pakankamai ilgas laikas, kad suprastume, kas yra tik vienkartinė iniciatyva, o kas iš tikrųjų tampa tradicija. Ši šventė – proga, kurią kasmet įprasminate susirinkdami kartu“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Šventėje taip pat dalyvavo Aplinkos ministerijos kancleris Vladislav Kondratovič, Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė ir kiti svečiai. Organizatoriai akcentavo, kad tokie susitikimai tampa ne tik religinės, bet ir kultūrinės tapatybės dalimi, padedančia palaikyti bendruomeniškumą.

    Atlaidai ir šventinė programa

    Dienos programa tradiciškai prasidėjo iškilmingomis atlaidų šv. Mišiomis. Jas aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, o pamaldos tapo pagrindiniu šventės akcentu.

    Vėliau veikla persikėlė prie parapijos namų, kur surengtas rudens koncertas. Jame pasirodė vietos meno kolektyvai, atlikėjas Zbigniew Sinkiewicz ir italų kilmės dainininkas Norberto Scardovi.

    Bendruomenės susitikimas rudenį

    Šalia koncertinės programos veikė erdvės vaikų pramogoms, o šventinę nuotaiką kūrė prekybos kioskelių šurmulys. Pasak renginio dalyvių, tokios šventės ypač svarbios mažesnėms gyvenvietėms, kur jos tampa proga susitikti, pasidalinti naujienomis ir palaikyti vietos tradicijas.

    Parapijos šventė Paberžėje šiemet dar kartą patvirtino, kad ilgainiui susiformavę renginiai tampa bendruomenės kalendoriaus ašimi. Organizatoriai tikisi, kad tradicija bus tęsiama ir ateityje, išlaikant tiek religinę, tiek kultūrinę šventės prasmę.

  • Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Vilniaus rajone netrūko lietaus, tačiau jis nesutrukdė gyventojams ir svečiams susiburti į du didelius renginius. Riešėje ir Nemenčinėje vykusios šventės tapo vasaros palydėtuvėmis, kuriose svarbiausia buvo muzika, bendruomeniškumas ir gyvas susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome surengta trečioji Riešės fiesta, per kelerius metus virtusi tradicija. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai stiprina vietos tapatybę ir įtraukia skirtingo amžiaus žmones, o kultūrinis gyvenimas nebėra vien didmiesčių privilegija.

    „Smagu matyti, kad mūsų organizuojamuose koncertuose susiburia tiek daug žmonių ir kartu kuriama didelė muzikos šventė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Šventėje Riešėje koncertavo grupės „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“, šiemet mininti 30 metų sukaktį scenoje. Gyva muzika ir lauko formatas išlieka vienu populiariausių pasirinkimų Lietuvoje, nes leidžia vienu metu derinti pramogą ir bendruomenės susitikimą.

    Rugsėjo 5 dieną Nemenčinėje vyko „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodė Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Ant scenos lipęs duetas „Baccara“, grupė „Latvian Blues Boogie Band“ ir nuo 1985 metų gyvuojanti grupė „Išjunk šviesą“ renginiui suteikė skirtingų žanrų ir kartų spalvą.

    Renginių organizatoriai akcentuoja, kad tokie savaitgaliai ypač svarbūs po vasaros sezono, kai dalis žmonių grįžta į įprastą rutiną. Miesteliuose ir priemiesčiuose vykstantys koncertai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir vietos ekonomikos impulsu, nes pritraukia lankytojus, didina paslaugų paklausą ir skatina turizmą.

    Po vasaros renginių Vilniaus rajone startuoja rudens švenčių ciklas. Savivaldybė kviečia rugsėjo 12 dieną susitikti Baltosios Vokės dvare, Pagirių seniūnijoje, kur planuojama Derliaus šventė, skirta bendruomenių pasiekimams, vietos ūkiui ir rudens tradicijoms.

  • Naujoji Vilnia taps kūrybos laboratorija: 120 studentų kurs realius pokyčius viešosioms erdvėms

    Naujoji Vilnia taps kūrybos laboratorija: 120 studentų kurs realius pokyčius viešosioms erdvėms

    Rugsėjo 7–18 dienomis Naujoji Vilnia dviem savaitėms virs tarptautine architektūros, dizaino ir meno laboratorija. Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedra į šią miesto dalį sukvies apie 120 studentų, dėstytojų ir kviestinių kūrėjų iš skirtingų šalių.

    Programos „Spatial Adventures“ metu bus tyrinėjamas Naujosios Vilnios industrinis paveldas, gamtinė aplinka ir viešųjų erdvių naudojimas kasdienybėje. Idėjos neapsiribos eskizais: dalyviai kurs ir vietoje įgyvendins realaus mastelio prototipus, instaliacijas bei laikinas architektūrines intervencijas.

    Naujoji Vilnia kaip pokyčių testas

    Šių metų dirbtuvių tema – Design for Transitions, kuri akcentuoja miesto kaitą, prisitaikymą ir skirtingų interesų derinimą. Naujoji Vilnia pasirinkta neatsitiktinai: čia susitinka geležinkelio ir pramonės istorija, Vilnios upės slėnis, gyvenamieji kvartalai ir naujai atrandamos viešosios erdvės.

    Pagrindinės veiklos vyks Dūmų fabriko teritorijoje, aplinkinėse erdvėse ir J. Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialo aplinkoje. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi dalis – dialogas su vietos bendruomene ir realių, vietai jautrių sprendimų paieška.

    Penkios dirbtuvės ir skirtingi metodai

    Dirbtuvės bus suskirstytos į penkias kūrybines grupes, kurios tą pačią teritoriją nagrinės skirtingais rakursais. Vienos komandos daugiausia dėmesio skirs klimato ir sezoniškumo iššūkiams, kitos tyrinės alternatyvius gyvenimo scenarijus ir savadarbės architektūros tradicijas.

    Programoje numatytos ir garsinės intervencijos, kai miesto tapatybė analizuojama klausantis aplinkos, o ne vien ją stebint. Taip pat vyks žiedinės architektūros dirbtuvės, kuriose iš pakartotinai naudojamų medžiagų bus statomas viešas paviljonas, o erdvės kartografavimo grupė piešimą naudos kaip tyrimo priemonę, fiksuojančią sunkiau pamatuojamas vietos savybes.

    Atviros paskaitos ir viešas finalas

    Dirbtuvių vadovai savo patirtimi dalysis ir per dvi viešų paskaitų sesijas Vilniaus dailės akademijoje, kurios bus nemokamos ir atviros visiems norintiems. Paskaitos vyks anglų kalba, o jų metu bus pristatomos metodikos, kaip kūrybiniai tyrimai virsta praktiniais sprendimais mieste.

    Projektas baigsis rugsėjo 18 dieną viešu rezultatų pristatymu Naujojoje Vilnioje. Jo metu gyventojai ir miesto svečiai galės pamatyti sukurtus 1:1 mastelio prototipus, laikinas intervencijas ir instaliacijas bei įvertinti, kokias konkrečias viešųjų erdvių transformacijos kryptis pasiūlė tarptautinės komandos.

    Prie iniciatyvos kviečiami prisidėti ir teritorijoje veikiančių pastatų bei sklypų savininkai, galintys perduoti nebenaudojamas statybines medžiagas, baldus ar kitus objektus. Organizatorių teigimu, toks modelis ne tik mažina atliekų kiekį, bet ir praktiškai parodo, kaip mieste jau esantys ištekliai gali tapti naujos viešosios erdvės dalimi.

  • Vilniuje po remonto atidarė skyrių: 70 vietų slaugai ir 3 naujos palatos sunkiai sergantiems

    Vilniuje po remonto atidarė skyrių: 70 vietų slaugai ir 3 naujos palatos sunkiai sergantiems

    Vilniuje po remonto vėl atidarytas Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Ligoninė skelbia, kad vienu metu čia paslaugas galės gauti iki 70 pacientų, todėl padidės galimybės priimti laukiančiuosius.

    Pasak įstaigos, stacionarių slaugos paslaugų poreikis sostinėje išlieka didelis, o jį didina visuomenės senėjimas ir lėtinių ligų paplitimas. Tokios paslaugos ypač svarbios, kai aktyvus gydymas jau baigtas, bet žmogui dar reikia nuolatinės priežiūros ir saugios aplinkos.

    „Kai pacientui nebereikia aktyvaus gydymo, tačiau jis negali saugiai savimi pasirūpinti namuose, būtina užtikrinti kokybišką ir orią slaugą“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Įrengtos trys naujos palatos

    Ligoninės skyrius veikia Kauno gatvėje, jame teikiamos bendrosios slaugos paslaugos, taip pat slauga pacientams, esantiems vegetacinėje būklėje ar sergantiems demencija. Po vasarą atlikto remonto įrengtos dvi papildomos dvivietės palatos ir viena vienvietė palata.

    Įstaiga nurodo, kad skyriuje dauguma pacientų slaugomi dvivietėse ir trivietėse palatose, taip pat yra vienviečių palatų su atskiru sanitariniu mazgu ir dušu. Atnaujinimas, anot ligoninės, turėtų sudaryti daugiau galimybių artimiesiems būti šalia sunkios būklės paciento.

    Remonto darbams ir reikalingoms prekėms, ligoninės duomenimis, skirta beveik 68 tūkst. eurų. Įstaiga pabrėžia, kad geresnės fizinės sąlygos yra tik dalis pokyčio, nes slauga apima ir paciento kasdienių poreikių užtikrinimą.

    Ką reiškia palaikomasis gydymas

    Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė teigia, kad pacientams užtikrinama visą parą trunkanti sveikatos priežiūra, simptominis gydymas ir slauga. Prireikus teikiama pagalba valgant, rūpinantis asmens higiena ir kitais kasdieniais poreikiais.

    „Vertiname kiekvieno paciento poreikius individualiai, kad pacientas ir jo artimieji jaustųsi saugūs, išgirsti ir galėtų išsaugoti privatumą“, – sakė Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės vadovas Rimvydas Turčinskas.

    Praėjusiais metais skyriuje, ligoninės duomenimis, gydyti ir slaugyti 426 pacientai, o paslaugos suteiktos per daugiau nei 23 tūkst. lovadienių. Pacientais rūpinasi 64 darbuotojai, tarp jų gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, masažo specialistai, medicinos psichologai, slaugytojo padėjėjai ir socialiniai darbuotojai.

    Ligoninė pažymi, kad slauga neapsiriboja vien medicinine priežiūra: pacientams gali būti skiriamos sveikatą stiprinančios procedūros, tokios kaip gydomoji mankšta ar masažas. Jei paciento būklė pablogėja, jis gali būti perkeltas į aktyvaus gydymo ar bendrosios intensyviosios priežiūros skyrių.

  • Vilniuje uždaroma Pūčkorių gatvė: dėl pasaulio čempionato laukia ribojimai ir mieste

    Vilniuje rugsėjo 8–12 dienomis numatomi laikini eismo ribojimai Pūčkorių gatvėje. Pavilnių regioninio parko teritorijoje ir Pūčkorių diskgolfo parke tomis dienomis vyks Pasaulio diskgolfo čempionatas, todėl savivaldybė įspėja apie galimus nepatogumus.

    Nurodytomis dienomis nuo 8 iki 19 valandos transporto priemonių eismas Pūčkorių gatvėje bus ribojamas. Išimtis taikoma vietos gyventojams, tačiau vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius kelius.

    Eisena centre ir trumpi stabdymai

    Antradienį, rugsėjo 8 dieną, nuo 19 valandos vyks čempionato dalyvių eisena miesto centre. Kolona pajudės nuo Lukiškių aikštės ir eis Gedimino prospektu bei Šventaragio gatve.

    Vėliau dalyviai judės pėsčiųjų takais greta Lietuvos nacionalinio muziejaus, tęsdami maršrutą T. Kosciuškos gatve iki Kalnų parko. Eisenos metu galimi trumpalaikiai eismo stabdymai ir laikini pralaidumo sumažėjimai sankryžose.

    Ką verta žinoti gyventojams

    Didžiausi eismo srautų pokyčiai tikėtini vakare miesto centre ir dienos metu Pavilnių regioninio parko prieigose. Į renginio vietas vykstantiems gyventojams patariama atvykti anksčiau, o piko metu stebėti informaciją apie eismo situaciją.

    Miesto paslaugų organizatoriai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad ribojimai yra trumpalaikiai. Diskgolfas pastaraisiais metais sparčiai populiarėja visame pasaulyje, o tokio lygio varžybos įprastai pritraukia didesnius dalyvių ir žiūrovų srautus, todėl eismo valdymas tampa būtina renginio dalimi.

  • Vilniuje dviem valandoms uždaroma Vaidilutės gatvė: vairuotojams – svarbus perspėjimas

    Vilniuje, Valakampiuose, šeštadienį numatomi laikini eismo ribojimai Vaidilutės gatvėje. Nurodytu laikotarpiu transporto priemonių eismas bus draudžiamas atkarpoje nuo Svajonių iki Meškeriotojų gatvės.

    Eismas bus ribojamas rugsėjo 12 dieną nuo 9 iki 11.30 valandos. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto suplanuoti maršrutą ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius privažiavimus.

    Tokie trumpalaikiai ribojimai dažniausiai įvedami dėl darbų gatvėje, infrastruktūros priežiūros arba vietinių renginių, kai būtina užtikrinti saugą ir sklandų darbų organizavimą. Tiksliausią informaciją gyventojai paprastai randa savivaldybės pranešimuose ir eismo organizavimo schemose.

    Gyventojams ir vykstantiems į Valakampius patariama atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus bei eismo reguliuotojų nurodymus, jei tokie bus. Po 11.30 valandos eismas turėtų būti atnaujintas įprasta tvarka.

    Miesto tarnybos atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo kantrybės. Jei kelionė sutampa su ribojimų laiku, verta numatyti papildomą laiką arba pasirinkti kitą išvykimo valandą.

  • Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrai Lietuvoje nuo savižudybės miršta gerokai dažniau nei moterys, tačiau pagalbos vis dar ieško rečiau. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ rugsėjo 7–10 dienomis pradeda socialinę kampaniją „Nesinešk visko vienas“, kviečiančią vyrus atviriau kalbėti apie emocinę savijautą.

    Prie kampanijos prisijungė buvęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas, menininkas Algis Kriščiūnas, Vilniaus „Ryto“ žaidėjas Gytis Radzevičius ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas Klaudijus Upstas. Organizatorių teigimu, žinomų vyrų pavyzdys padeda mažinti stigmas ir primena, kad sunkumai nėra silpnumo ženklas.

    Skaičiai, už kurių slypi žmonės

    Skelbiama, kad 2025 metais Lietuvoje dėl savižudybės mirė 524 žmonės: 421 vyras ir 103 moterys. Vilniuje tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas 61 atvejis, iš jų 54 vyrai ir 7 moterys, todėl kampanija nukreipta į didžiausios rizikos grupę.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu matyti ne tik statistiką, bet ir realias istorijas. Dažnai krizė bręsta ilgai: žmogus mėnesiais ar metais bando susidoroti vienas, vengia kalbėti su artimaisiais ir kreipiasi pagalbos tik tada, kai jėgų beveik nelieka.

    Kodėl vyrai pagalbos vengia?

    Psichikos sveikatos ekspertai dažnai akcentuoja, kad požiūris į emocijas formuojasi nuo vaikystės. Kai berniukas išmoksta, kad verkti gėda, o sunkumus reikia įveikti pačiam, vėliau pagalbos prašymas gali atrodyti kaip pralaimėjimas.

    Prie to prisideda ir socialiniai lūkesčiai: būti stipriam, neklysti, uždirbti daugiau, „laikyti“ šeimą ir neparodyti pažeidžiamumo. Tokia norma daliai vyrų tampa vidiniu draudimu pripažinti, kad sunku, net kai situacija pavojinga.

    „Savižudybių tema glaudžiai susijusi su priklausomybių problema ir įsitikinimu, kad sunkumus galima nuskandinti alkoholyje. Ilgą laiką vyrams buvo keliami lūkesčiai viską atlaikyti patiems, todėl pagalbos kartais kreipiamasi per vėlai“, – sakė Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.

    Aplinka gali paskatinti arba sustabdyti

    Kampanijos rengėjai pabrėžia, kad pagalbos ieškojimas priklauso ne vien nuo žmogaus valios. Didelę reikšmę turi aplinka: ar šeimoje, draugų rate ir darbovietėje į emocinius sunkumus reaguojama rimtai, ar jie nuvertinami ir paverčiami pašaipa.

    Vilniaus gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad daugeliui vyrų svarbi privatumo galimybė kreipiantis pagalbos, o artimųjų palaikymas gali tapti lemiamu postūmiu. Taip pat reikšmingi kitų vyrų pavyzdžiai, kai viešai pripažįstama, kad pagalba buvo reikalinga ir naudinga.

    „Kartais žmogus ilgai bando tvarkytis vienas, nesidalija su artimaisiais ir nesikreipia pagalbos. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kur kreiptis, bet ir kas trukdo žengti pirmą žingsnį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.

    Kampanija „Nesinešk visko vienas“ primena paprastą principą: išeitis yra, o pagalba gali būti skirtinga. Vienam svarbiausias atviras pokalbis su draugu ar šeimos nariu, kitam reikalinga profesionali psichologo pagalba, dar kitam padeda struktūruota dienotvarkė, fizinis aktyvumas ar bendruomenė.

    „Vilnius sveikiau“ skelbia, kad vilniečiams teikiamos nemokamos individualios psichologo konsultacijos, o artimojo netektį po savižudybės patyrusiems žmonėms siūloma ilgalaikė emocinė parama savitarpio pagalbos grupėje. Specialistai ragina nelaukti, kol taps per sunku, ir kalbėtis anksčiau, nei krizė įsisenėja.

  • Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Vilniuje Neries upėje pastarosiomis savaitėmis vykdomi žuvų bendrijų tyrimai, kuriuos užsakė Vilniaus miesto savivaldybė. Šie darbai reikalingi parengti faktiniais duomenimis pagrįstą poveikio aplinkai vertinimą, susijusį su valstybinio vandens kelio tvarkymu 12-oje upės vietų.

    Tiriama, kaip planuojami darbai galėtų paveikti vandens ekosistemą, žuvų buveines ir kitas saugomas gamtines vertybes. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai dėl darbų apimties bus priimami tik įvertinus realią situaciją upėje, o ne vien remiantis senesniais ar nepilnais duomenimis.

    Kas vyksta Neryje?

    Tyrimus upės ruože nuo Mindaugo tilto iki Vingio parko tilto atlieka Klaipėdos universiteto mokslininkai. Gyventojai gali pastebėti tyrėjus, kurie miesto centre gaudo žuvis specializuotomis priemonėmis, tačiau tai nėra pramoginė žūklė ar brakonieriavimas.

    Mokslininkai naudoja sertifikuotą įrangą ir metodus, plačiai taikomus Europoje vertinant žuvų populiacijas ir jų būklę. Tokie tyrimai leidžia nustatyti rūšinę sudėtį, gausumą, dydžių struktūrą ir tai, kaip žuvys pasiskirsto skirtingose buveinėse.

    Ką daro su sugautomis žuvimis?

    Tyrimų metu sugautos žuvys identifikuojamos, išmatuojamos ir pasveriamos, o vėliau grąžinamos atgal į upę. Procedūros atliekamos laikantis taikomų metodikų ir aplinkosaugos reikalavimų, kad būtų sumažintas poveikis gyvūnams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas retoms, saugomoms ir ekologiškai reikšmingoms rūšims, taip pat jų neršto, augimo ir maitinimosi vietoms. Surinkti duomenys padeda tiksliai suprasti, kurios upės atkarpos yra jautriausios ir kokių apsaugos priemonių gali prireikti.

    Kodėl tai svarbu planuojamiems darbams?

    Gauti rezultatai taps pagrindu sprendžiant, ar ir kokiu mastu galima tvarkyti vandens kelią, kad būtų išvengta žalos ekosistemai. Jei rizikos bus nustatytos, poveikio aplinkai vertinime numatomos priemonės, kurios leistų poveikį sumažinti arba jo išvengti.

    Papildomą svarbą suteikia tai, kad dalis tiriamo Neries ruožo yra susijusi su Europos ekologiniu tinklu „Natura 2000“, todėl planuojami pokyčiai turi būti pagrįsti aktualiais lauko tyrimais. Savivaldybė akcentuoja, kad tik taip galima priimti informuotus sprendimus, suderinant infrastruktūros poreikius ir gamtos apsaugą.