CP v2

Blog

  • Rugsėjo 15 diena artėja: „Visagino energija“ įspėja – be akto šildymo nepradės

    Rugsėjo 15 diena artėja: „Visagino energija“ įspėja – be akto šildymo nepradės

    Artėjant šildymo sezonui, daugiabučių namų gyventojams svarbu įsitikinti, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemos būtų parengtos laiku. Nuo pasirengimo kokybės priklauso ne tik šilumos tiekimo sklandumas, bet ir gedimų rizika pirmosiomis šildymo dienomis.

    Pastatų administratoriai, daugiabučių namų bendrijos ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai iki rugsėjo 15 dienos turi užbaigti privalomus darbus. Taip pat būtina pasirašyti pastato parengties šildymo sezonui aktą, kuris patvirtina, kad šilumos punktas ir vidaus sistemos yra tvarkingos.

    Akto kopiją šilumos tiekėjui UAB „Visagino energija“ reikia pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo. Įmonė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dar nėra pateikti visi privalomi aktai, todėl daliai namų gali kilti rizika laiku nepradėti šildymo.

    Pasirašytas parengties aktas nėra formalumas: jei nustatyta tvarka parengto ir pasirašyto dokumento nėra, pradėti šilumos vartojimą pastate draudžiama. Praktikoje tai reiškia, kad net ir atvėsus orams, be sutvarkytų dokumentų šiluma į konkretų pastatą gali būti nepaduota.

    Šildymo sezono pasirengimas paprastai apima šilumos punkto patikrą, sistemų sandarumo ir veikimo įvertinimą, balansavimą, sklendžių ir automatikos patikrą bei karšto vandens cirkuliacijos užtikrinimą. Specialistai pabrėžia, kad profilaktika padeda sumažinti avarijų tikimybę ir užtikrina tolygesnį šildymą butuose.

    Gyventojams rekomenduojama pasidomėti, ar namo administratorius ar bendrija jau organizavo pasirengimo darbus ir ar aktas pasirašytas. Kilus klausimams dėl terminų ar dokumentų pateikimo, verta kreiptis į pastato administratorių, bendrijos pirmininką arba šildymo sistemų prižiūrėtoją.

  • Paaugliai iš Visagino išbandė sukarintą stovyklą: maskuotė, šaudymas ir IX forto pamokos

    Paaugliai iš Visagino išbandė sukarintą stovyklą: maskuotė, šaudymas ir IX forto pamokos

    2026 metais liepos 27–31 dienomis Visagino socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyrius Vidiškių kaime, Ignalinos rajone, surengė sukarintą stovyklą „Kariuomenė ne baubas IV“. Joje dalyvavo 15 Visagino 14–18 metų jaunuolių, prioritetą teikiant šeimoms, kurioms taikoma atvejo vadyba.

    Stovyklos organizatorės pabrėžia, kad tęstinės iniciatyvos tikslas buvo patriotiškai ugdyti jaunimą ir stiprinti pasitikėjimą Lietuvos kariuomene. Kartu siekta suteikti pagrindines karinio rengimo žinias ir pasiūlyti prasmingą vasaros užimtumą gamtoje.

    Praktiniai įgūdžiai lauko sąlygomis

    Pirmąją dieną jaunuoliai su kariais savanoriais įsirengė stovyklavietę ir surinko kareiviškas palapines, kuriose gyveno visą savaitę. Dalyviai buvo suskirstyti į komandas ir varžėsi tarpusavyje, o rungtyniavimas tapo nuolatine stovyklos dalimi.

    Mokymų metu jaunuoliai susipažino su maskavimosi pagrindais, mokėsi užkoduotos komunikacijos ir lavino orientavimosi bei pastabumo įgūdžius. Programoje buvo ir praktinės užduotys su virvėmis, saugiu persikėlimu lynu su karabinu, taip pat šaudymo į taikinį pagrindai.

    Išvykos ir tarnybų pristatymai

    Trečiąją dieną surengta edukacinė išvyka į Kauno IX fortą, kuri jaunuoliams suteikė istorinį kontekstą ir paskatino diskusijas apie pilietiškumą. Vėliau dalyviai išbandė jėgas Jonavos „SavagePaintball“ dažasvydžio parke, kur svarbiausi tapo komandiniai sprendimai ir disciplina.

    Į stovyklą taip pat atvyko VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Pūškų pasienio užkardos pareigūnai, pristatę pasieniečių kasdienybę ir tarnybinių šunų darbo specifiką. Veiklą jaunuoliams parodė ir Visagino 905-osios šaulių kuopos atstovai, akcentavę savanorystę bei pasirengimą valstybės gynybai.

    Bendrystė, vandens pramogos ir apdovanojimai

    Stovykla buvo papildyta pirmosios medicininės pagalbos mokymais, kuriuose dalyviai praktikavosi realistiškose situacijose. Laisvalaikio dalyje netrūko aktyvių komandinių žaidimų, o vakarais jaunuoliai aptardavo dienos įvykius prie laužo ir maudydavosi ežere.

    Daug emocijų suteikė pasiplaukiojimas Pagavaičio ežere, kur jaunuoliai išbandė baidares, irklentes, motorines irklentes bei vandens dviračius. Maistas buvo gaminamas lauko sąlygomis kazane, o bendras gaminimas ir valgymas tapo svarbia bendruomeniškumo patirtimi.

    Stovyklos pabaigoje dalyviams įteiktos saldžios dovanos ir medaliai, patvirtinantys, kad iššūkiai įveikti. Organizatorės dėkojo kariams savanoriams, vietos bendruomenei, Vidiškių gimnazijai, VSAT pareigūnams, šauliams ir partneriams, prisidėjusiems prie stovyklos logistikos bei veiklų.

  • Zarasuose moterims siūlo nemokamas dirbtuves: kaip pritraukti klientus ir išnaudoti DI paieškoje

    Zarasuose moterims siūlo nemokamas dirbtuves: kaip pritraukti klientus ir išnaudoti DI paieškoje

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia rajono moteris, jau kuriančias savo verslą arba dar tik svarstančias apie idėją, į susitikimą ir praktines skaitmeninės rinkodaros dirbtuves. Renginys numatytas rugsėjo 17 dieną 10.00 valandą, D. Bukonto g. 20, Zarasuose.

    Susitikimas organizuojamas savivaldybei dalyvaujant Europos teritorinio bendradarbiavimo programos „Interreg Europe“ projekte GRANDIS. Šio projekto tikslas – stiprinti moterų verslumą, skatinti skaitmeninę ir žaliąją transformaciją bei kurti palankesnes sąlygas moterų vadovaujamoms mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Pasak organizatorių, susitikimo metu planuojama aptarti verslo plėtros galimybes rajone ir pristatyti numatomus politikos pokyčius, kurie galėtų gerinti vietos verslo aplinką. Tai aktualu tiek pradedančioms, tiek jau veikiančioms verslininkėms, ieškančioms augimo ir naujų rinkų.

    Praktika vietoj teorijos

    Po įžanginio susitikimo 10.30 valandą prasidės Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro organizuojamos dirbtuvės apie verslo įvaizdį, pirkėjo kelią ir skaitmeninės rinkodaros veiksmus. Daugiausia dėmesio bus skiriama praktinėms užduotims, kad dalyvės galėtų iš karto pritaikyti sprendimus savo situacijai.

    Tokio formato mokymai ypač reikalingi smulkiajam verslui, kuriam svarbu aiškiai suprasti, kaip klientas randa paslaugą ar prekę, kas lemia pasitikėjimą ir kokie veiksmai realiai didina užklausas. Dažnai net nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, aiškesnė vertės žinutė ar nuoseklesnis komunikacijos planas, duoda greitą efektą.

    Matomumas „Google“ ir DI įrankiai

    Dirbtuves ves Tomas Morkūnas – skaitmeninės rinkodaros lektorius ir mentorius, dirbantis SEO ir skaitmeninės rinkodaros srityje nuo 2009 metų. Organizatoriai nurodo, kad mokymuose bus kalbama ir apie matomumą „Google“, taip pat apie DI paieškos pokyčius bei praktinį DI įrankių taikymą versle.

    Pastaraisiais metais smulkiajam verslui vis svarbiau ne tik reklama, bet ir organinis matomumas: aiškiai sutvarkyta informacija internete, nuoseklūs turinio signalai ir patogus pirkėjo kelias. DI sprendimai gali padėti greičiau parengti tekstų juodraščius, idėjas turiniui ar klientų aptarnavimo atsakymų šablonus, tačiau galutinis turinys turi išlikti tikslus ir atitikti realias paslaugas.

    Organizatoriai kviečia atvykti su savo klausimais ir konkrečia situacija, nes dirbtuvės orientuotos į pritaikymą, o ne vien į teoriją. Dalyvavimas aktualus ir toms, kurios dar tik planuoja pirmuosius žingsnius, ir toms, kurios jau turi veikiančią veiklą, bet nori auginti pardavimus.

    Registracija ir detali informacija apie renginį skelbiama organizatorių kanaluose.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Zarasų rajone po audros – šimtai be elektros: ESO siunčia brigadas ir generatorius

    Zarasų rajone po audros – šimtai be elektros: ESO siunčia brigadas ir generatorius

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimo sutrikimai dar fiksuojami Utenos regione, daugiausia Zarasų rajone. Įmonės teigimu, dalis gedimų yra smulkūs ir išsibarstę, todėl jų šalinimas užtrunka ilgiau nei tada, kai pažeidžiama viena didelė linija.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje registruoti 87 sutrikimai, o elektros neturi 257 klientai. Gedimus šiame rajone šalina 12 brigadų, kurios dirba tiek mieste, tiek atokesnėse vietovėse, kur tinklai labiau pažeidžiami krintančių medžių ir šakų.

    Kur tęsiami darbai Zarasuose

    Šiuo metu brigados dirba Vabolių kaime Dusetų seniūnijoje, Kimbariškio II kaime buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje ir Sadūnų kaime Dusetų seniūnijoje. Taip pat vykdomi darbai Salako seniūnijoje, Nariūnų kaime, buvusiose Antazavės, Degučių ir Suvieko seniūnijų teritorijose bei Zarasų mieste.

    ESO pažymi, kad daugiausia šalinami 0,4 kV skirstomųjų linijų gedimai, kai be elektros lieka nuo vieno iki keturių klientų. Tokie sutrikimai reikalauja daug atskirų išvykimų, o reali situacija neretai paaiškėja tik atvykus į vietą.

    Kodėl atstatymas užtrunka

    Įmonė aiškina, kad kai kur, norint atkurti tiekimą, neužtenka pakeisti saugiklio ar atstatyti nutrūkusio laido, tenka statyti naujas elektros linijų atramas. Darbus apsunkina ir po lietaus įmirkęs gruntas, dėl kurio technika ne visur gali privažiuoti prie gedimo vietos.

    Zarasų rajono savivaldybėje ESO yra pastačiusi arba klientams suteikusi 49 generatorius, o dalis gyventojų naudojasi nuosavais. ESO taip pat nurodo, kad 54 objektai, kuriuose registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai, šiuo metu nevartojantys elektros energijos.

    Kokia situacija Utenos regione

    Utenos regione fiksuoti 449 sutrikimai, o elektros neturi 1 184 klientai, gedimus šalina 97 brigados. Iš viso regionuose, kuriuose dar likę minėtos audros sukelti pažeidimai, registruoti 467 sutrikimai, o elektros neturi 1 231 klientas, dirba 109 brigados.

    ESO atsiprašo gyventojų dėl patiriamų nepatogumų ir ragina stebėti pranešimus apie planuojamų darbų eigą. Įmonė primena, kad pamačius nutrūkusius laidus ar įtartinus elektros įrenginius būtina laikytis saugaus atstumo ir apie tai pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Visaginas ruošia sporto šventę: nemokamos pramogos, forumas ir „Intero“ mūšis su „Vyčiu“

    Visaginas ruošia sporto šventę: nemokamos pramogos, forumas ir „Intero“ mūšis su „Vyčiu“

    Visagino futbolo centras „Interas“ 2026 metais mini penkerių metų sukaktį ir rugsėjo 12 dieną kviečia miestiečius bei klubo bendruomenę į nemokamą šventę šeimoms. Organizatoriai žada sportines veiklas vaikams ir suaugusiesiems, prizus bei staigmenas, o dienos kulminacija taps LFF II lygos rungtynės.

    Centro atstovai pabrėžia, kad per penkerius metus klubas išaugo nuo kelių dešimčių vaikų iki daugiau nei 400 narių. Pasak organizatorių, kartu stiprėjo trenerių komanda ir bendruomenė, o tokio masto renginys tampa proga suburti tiek aktyviai sportuojančius, tiek šiaip smalsius gyventojus.

    Šventė prasidės 10.00 valandą įvairių sporto šakų stotelėmis, kuriose bus kviečiami dalyvauti vaikai, tėvai ir visi norintys. Nuo ryto iki popietės taip pat vyks „Darts Golf“ pramoga, skirta ir mažesniems, ir vyresniems dalyviams.

    Vidurdienį numatytas futbolo šeimos turnyras, o vėliau vyks apdovanojimai ir savivaldybės atstovų sveikinimas. Popietę planuojamas ir verslo forumas, kuriame tikimasi aptarti sporto iniciatyvų reikšmę bendruomenei bei partnerystes, padedančias klubams augti.

    Renginio finalu taps LFF II lygos rungtynės tarp Visagino „Intero“ ir Vilniaus „Vyčio“. Organizatoriai ragina atvykti anksčiau, nes didžioji dalis veiklų vyks prieš rungtynes, o pati šventė sumanyta kaip visos dienos renginys šeimai.

    „Norime, kad tai būtų diena, kai susitinka visa bendruomenė: sportuojame, bendraujame ir švenčiame klubo kelią kartu“, – sakė renginio organizatoriai.

  • „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    Šveicarijoje įsikūrusi pramonės automatizavimo bendrovė „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų sieklinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), o lėšos bus skirtos kompiuterinės regos sprendimų plėtrai atliekų deginimo bei kitose pramonės įmonėse.

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais ir veikia Mano mieste, netoli Lugano. Bendrovė kuria kompiuterinės regos ir DI sistemas, skirtas didinti pramoninių objektų saugą, efektyvumą ir automatizavimą, o pirmasis pagrindinis taikymas – atliekų deginimo energijai (angl. waste-to-energy) jėgainės.

    Kur didžiausia problema jėgainėse?

    Tokiose jėgainėse kasdien apdorojami dideli kiekiai nevienalytės sudėties atliekų, todėl operatoriams tenka spręsti dvi užduotis vienu metu: užtikrinti saugą ir palaikyti stabilų degimo procesą. Net nedidelės klaidos gali virsti prastovomis, įrangos gedimais ar neefektyviu degimu.

    Bendrovė teigia, kad nemaža dalis daugiau nei 3 100 pasaulyje veikiančių atliekų deginimo jėgainių vis dar remiasi rankiniu stebėjimu ir analoginiais procesais. Praktikoje tai reiškia lėtesnius sprendimus, didesnę žmogiškųjų klaidų riziką ir mažiau duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti automatizavimą.

    Kaip veikia kompiuterinė rega?

    „Jaipur Robotics“ platforma analizuoja vaizdo srautą, fiksuojantį atliekų judėjimą jėgainėje, ir vaizdinę informaciją paverčia sprendimams tinkamais duomenimis. Sistema padeda atpažinti pavojingas medžiagas, gerinti atliekų sumaišymą ir teikti rekomendacijas kranų operacijoms automatizuoti.

    Pasak bendrovės, DI modeliai apmokyti naudojant daugiau nei 50 mln. sužymėtų vaizdų iš Europos atliekų deginimo operacijų. „Jaipur Robotics“ nurodo, kad jos sprendimai kasmet analizuoja daugiau nei 5 mln. tonų atliekų, o pavojingų objektų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    Koks poveikis ir kur bus panaudotos investicijos?

    Bendrovė taip pat teigia, kad atskiruose objektuose jos technologijos diegimas leido daugiau nei 80 proc. sumažinti neplanuotus sustabdymus. Be to, šilumingumo žemėlapiai ir prognozinės rekomendacijos naudojami tam, kad būtų lengviau palaikyti tolygesnį kuro mišinį ir stabilesnį degimo režimą.

    Gautas finansavimas bus skirtas plėtrai į naujas rinkas ir produkto vystymui, išplečiant taikymo scenarijus ne tik atliekų deginimo, bet ir kitose pramonės šakose, įskaitant cemento bei biomasės jėgaines. Investuotojams tokie sprendimai patrauklūs dėl aiškios ekonominės naudos: mažesnių prastovų, saugesnių procesų ir geresnio įrangos panaudojimo.

  • Bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų: plėtra už JK ribų ir auganti bendruomenė

    Bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų: plėtra už JK ribų ir auganti bendruomenė

    Jungtinėje Karalystėje veikianti bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų investicijų, kurias ketina skirti tarptautinei plėtrai ir komandos augimui. Finansavime dalyvavo NPIF II – Mercia Equity Finance, valdomas Mercia Ventures, taip pat Shaping Impact Group (SI3), Finance Yorkshire, Leansquare ir privatūs investuotojai.

    Bendrovė, įkurta Šefilde Steve’o Rimmerio ir velionio Neville’io Mosey, orientuojasi į pigesnę prieigą prie gyvų renginių. Paslaugos gavėjų grupė apima sveikatos apsaugos darbuotojus, mokytojus, labdaros sektoriaus žmones ir tuos, kurie gauna paramą dėl pragyvenimo išlaidų.

    Platformos veikimo modelis paremtas partnerių pateikiamais neparduotais bilietais, kurie kitu atveju liktų nepanaudoti. Nariai registruojasi nemokamai ir už kiekvieną bilietą sumoka nedidelį sandorio mokestį, o renginių organizatoriai gali užpildyti laisvas vietas bei sugeneruoti papildomas pajamas.

    Tickets for Good teigia turinti beveik 750 000 patikrintų narių visame pasaulyje ir išplatinusi daugiau kaip 1 250 000 bilietų. Toks mastas rodo, kad alternatyvūs bilietų platinimo kanalai, ypač dirbantys su pertekline pasiūla, tampa reikšminga renginių rinkos dalimi.

    Įmonės ambasadoriumi yra dainininkas Robbie Williamsas, o tarp žinomų rėmėjų minimi ir buvęs Nyderlandų rinktinės vartininkas Edwinas van der Saras bei muzikos verslo atstovas Hansas Brouweris. Tokie vardai dažnai padeda greičiau didinti žinomumą naujose rinkose ir stiprina pasitikėjimą partnerių akyse.

    Platforma į Jungtines Amerikos Valstijas įžengė 2023 metais, prisijungusi prie „Comcast SportsTech“ akceleratoriaus Sent Luise, o Europoje veikia ir Nyderlanduose, Belgijoje bei Vokietijoje. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais jos pajamos padvigubėjo, o per artimiausius trejus metus siekiama penkiskart išaugti.

    Pasak įkūrėjo ir vadovo Steve’o Rimmerio, investicija leis spartinti plėtrą, kurti darbo vietas Šefilde ir sudaryti daugiau galimybių žmonėms apsilankyti renginiuose. „Tickets for Good buvo sukurta remiantis paprastu įsitikinimu, kad gyvi renginiai turi būti prieinami visiems, ypač tiems, kurie daug duoda mūsų bendruomenėms“, – sakė S. Rimmeris.

    Įmonė pabrėžia, kad gautos lėšos bus nukreiptos į naujas tarptautines rinkas ir komandos stiprinimą per ateinančius trejus metus. Renginių sektoriuje tai atspindi platesnę tendenciją ieškoti efektyvesnių būdų mažinti nepanaudotą vietų skaičių ir didinti auditorijų įtraukimą, kartu siūlant apčiuopiamą naudą socialiai jautrioms grupėms.

  • „Flex IT“ ir „T1A“ susijungė: kuriama 150 mln. eurų apyvartos žiedinės IT įrangos platforma Europoje

    „Flex IT“ ir „T1A“ susijungė: kuriama 150 mln. eurų apyvartos žiedinės IT įrangos platforma Europoje

    Danijos įmonė „T1A Group“ ir Nyderlandų bendrovė „Flex IT“ užbaigė susijungimą ir paskelbė kurianti Europos masto žiedinės IT platformą. Bendra naujai suformuotos grupės apyvarta siekia apie 150 mln. eurų, o tikslas – sujungti visą IT įrangos gyvavimo ciklą nuo paėmimo iš įmonių iki pakartotinio pardavimo.

    Abi bendrovės veikė skirtingose tos pačios vertės grandinės dalyse. „T1A“, įkurta 2001 metais Danijoje, specializuojasi įmonių nebenaudojamos IT įrangos surinkime, sertifikuotame duomenų ištrynime ir įrenginių atnaujinime, kad jie galėtų saugiai grįžti į rinką.

    „Flex IT“, įkurta 1991 metais ir įsikūrusi Leidene, platina naują ir atnaujintą techniką visoje Europoje per maždaug 13 000 perpardavėjų tinklą. Bendrovė taip pat turi sertifikuotus atnaujinimo pajėgumus Torunėje Lenkijoje bei teikia nuomos ir demonstracinių įrenginių paslaugas.

    Kaip veiks „uždaras ratas“

    Susijungimas leidžia vienoje grupėje „uždaryti ratą“: įmonės nurašytas kompiuteris ar kita technika gali būti paimta pagal sutartį, apdorota tinkamiausiame sertifikuotame centre ir vėliau parduota ten, kur jos vertė didžiausia. Taip mažėja tikimybė, kad dar tinkama įranga bus utilizuota arba ilgai gulės sandėliuose.

    Abi bendrovės nurodo turinčios R2v3 sertifikaciją, plačiai taikomą atsakingam elektronikos atnaujinimui ir perdirbimui. Sujungta grupė sertifikuotą apdorojimą vykdys Danijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, todėl logistikos ir atsekamumo procesai turėtų tapti labiau standartizuoti.

    Investuotojai ir vadovų pokyčiai

    Sandorį finansuoja „Eurazeo“ Planetary Boundaries Fund, kuris 2026 metų gegužę įsigijo kontrolinį „T1A“ paketą ir dabar rėmė „Flex IT“ įsigijimą. Pranešime taip pat minima „Dansk Vækstkapital“ parama finansavimo struktūroje.

    Po susijungimo „Flex IT“ vadovas Angelo Bul tampa sujungtos grupės generaliniu direktoriumi. „T1A“ įkūrėjas Peter Hemicke paskirtas vykdomuoju valdybos pirmininku, daugiausia dėmesio skirs grupės strategijai ir liks vienu iš investuotojų.

    „Sunkiausia žiedinėje IT niekada nebuvo rasti pirkėją geram antro gyvenimo nešiojamajam kompiuteriui. Sunkiausia yra tą kompiuterį apskritai gauti“, – sakė Angelo Bul.

    „Dabar galime prisiimti atsakomybę už visą kliento įrangos gyvenimą – nuo dienos, kai ji atkeliauja, iki dienos, kai išeina, ir dar vėliau. Tai padeda pakartotinį naudojimą paversti įprastu pasirinkimu“, – pridūrė jis.

    „Surinkti įmonių IT ir sertifikuotai ją atnaujinti yra atskira disciplina, kurios mums prireikė dvidešimt penkerių metų. Pardavimas visoje Europoje, tinkama kaina ir tinkama rinka yra kita disciplina, kurią „Flex IT“ kūrė dar ilgiau“, – sakė Peter Hemicke.

    „Dabar galime paimti įrenginį iš įmonės vienoje šalyje ir grąžinti jį darbui kitoje su garantija ir aiškia grandinės atsekamybe“, – teigė jis.

    Kodėl žiedinė IT tampa strategine

    Elektronikos pakartotinis naudojimas vis dažniau siejamas ne tik su tvarumu, bet ir su kaštų bei tiekimo grandinių valdymu. Įmonėms tampa aktualu greičiau ir saugiau realizuoti nebenaudojamą techniką, kartu mažinant duomenų nutekėjimo riziką, todėl sertifikuotas duomenų ištrynimas ir procesų atsekamumas tampa esmine vertės dalimi.

    Tuo pat metu rinkoje auga poreikis patikimai atnaujintai įrangai su garantijomis, ypač kai organizacijos optimizuoja biudžetus ir ieško alternatyvų naujiems įrenginiams. Sujungta platforma siekia pasinaudoti šia tendencija, pasiūlydama vientisą modelį nuo surinkimo iki pardavimo per platų kanalą visoje Europoje.

  • Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos dirbtinio intelekto bendrovė „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (seed) investiciją, kurią planuoja skirti platformos plėtrai ir komercinei plėtrai viešojo sektoriaus pardavimų srityje. Finansavimo etapui vadovavo „Keen Venture Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Ši investicija sekė po ankstesnio finansavimo etapo ir padidino bendrą „Cato“ pritrauktą sumą iki 7,6 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad gautos lėšos leis sparčiau tobulinti produktą, auginti komandą ir ruoštis veiklai už Italijos ribų.

    Kas yra „Cato“ platforma?

    „Cato“ kuria DI platformą, skirtą įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose: nuo tinkamų konkursų atrankos iki reikalavimų analizės ir pasiūlymo dokumentų parengimo. Praktikoje viešieji pirkimai dažnai reiškia didelį informacijos srautą, ilgas technines specifikacijas ir sudėtingas tinkamumo sąlygas.

    Bendrovės teigimu, jos sistema realiu laiku stebi daugiau nei 27 000 šaltinių ir reitinguoja konkursus pagal tai, kiek jie atitinka konkrečios įmonės profilį. DI taip pat analizuoja konkurso dokumentus, ištraukia esminius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o parengtą informaciją susieja su pirminiais šaltiniais, kad būtų galima patikrinti kontekstą.

    Platforma siekia automatizuoti pasikartojančias užduotis, tačiau galutinį pasiūlymo pateikimą palieka klientui. Tai svarbu, nes viešuosiuose pirkimuose klaidos administraciniuose dokumentuose ar neatitikimai techninėms sąlygoms gali kainuoti diskvalifikaciją net ir turint konkurencingą kainą.

    Kodėl ši rinka tokia didelė?

    Viešieji pirkimai Europoje sudaro apie 14 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir siekia maždaug 2,5 trln. eurų per metus. Tai milžiniška rinka, kurioje įmonėms tenka konkuruoti dėl sutarčių su daugiau nei 250 000 perkančiųjų organizacijų.

    Italijoje viešųjų konkursų vertė 2025 metais, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC duomenimis, siekė 309 mlrd. eurų. Tokia apimtis paaiškina, kodėl sprendimai, kurie padeda greičiau rasti tinkamus konkursus ir tiksliau parengti pasiūlymus, pritraukia investuotojų dėmesį.

    Klientai ir plėtros planai

    „Cato“ teigia, kad per šešis mėnesius nuo produkto paleidimo platforma apdorojo tūkstančius konkursų klientams Italijoje. Tarp jų – tiek smulkesnės ir vidutinės įmonės, tiek didesni rinkos dalyviai medicinos priemonių, statybų, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose.

    „Pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias pasitenkinimas – kai klientai sako, kad mūsų technologija jiems yra tikras sąjungininkas: padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, taip didinant galimybes laimėti ir augti“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    Gautas finansavimas bus nukreiptas tolesniam produkto vystymui, pardavimų komandos stiprinimui ir tarptautinei plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja plėsti sprendimą į papildomus sektorius ir padėti jau turimiems tarptautiniams klientams viešųjų pirkimų procesuose už Italijos ribų.

  • „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: augimo skolai Europoje jau skirta 32 proc.

    „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: augimo skolai Europoje jau skirta 32 proc.

    Rizikos skolos ir augimo finansavimo bendrovė „Claret Capital Partners“ uždarė ketvirtąjį Europos augimo kapitalo fondą, kurio dydis siekia 575 mln. eurų. Tai viršijo anksčiau skelbtą 500 mln. eurų tikslą, o fondas bus skirtas Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikį kuriančioms įmonėms.

    Pasak bendrovės, kartu su susijusiais diskreciniais mandatų portfeliais fondas investuos į augimo skolą, kuri paprastai leidžia įmonėms pritraukti kapitalą su mažesniu nuosavybės dalies praskiedimu nei renkantis vien akcijų finansavimą. Tokios lėšos dažniausiai naudojamos tarptautinei plėtrai, įsigijimams ir produktų kūrimui.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Claret Capital Partners“ nurodo, kad jau yra investavusi 32 proc. fondo kapitalo ir paremė daugiau nei 27 bendroves. Tarp jų minimos B2B atidėto mokėjimo platforma „Billie“, klinikinės stadijos farmacijos įmonė „Cinclus Pharma“, komercinio nekilnojamojo turto programinės įrangos tiekėja „PRODA“, biotechnologijų bendrovė „Inventiva“ ir pardavimų analitikos platforma „Surfe“.

    Tokie sandoriai atspindi pastarųjų metų tendenciją Europos rinkoje, kai sparčiai augančios įmonės vis dažniau ieško alternatyvų vien akcijų finansavimui. Augimo skola paprastai pasirenkama tuomet, kai įmonė nori išlaikyti didesnę kontrolę ir išvengti didesnio praskiedimo, tačiau vis tiek finansuoti spartesnį mastelio didinimą.

    Kodėl auga augimo skolos paklausa?

    „Claret Capital Partners“ teigia, kad susidomėjimą tokio tipo finansavimu skatina selektyvesnės akcijų rinkos ir didesnis investuotojų atsargumas vertinant įmonių augimo trajektorijas. Dėl to daliai bendrovių rizikos kapitalo raundai tampa ilgesni, o sąlygos griežtesnės, todėl skolos instrumentai įgauna didesnį svorį finansavimo struktūroje.

    Fondo galutiniame pritraukime dalyvavo instituciniai investuotojai, įskaitant pensijų fondus, draudikus, šeimos biurus ir viešąsias institucijas, taip pat privatūs investuotojai per ELTIF struktūrą. Bendrovė taip pat planuoja naudotis bendro investavimo partnerystėmis, kad galėtų dalyvauti didesnės apimties sandoriuose.

    „Turėdami augantį aukštos kokybės galimybių srautą, aktyviai investuojame ir toliau ieškome verslininkų, kuriančių kitą Europos čempionų kartą“, – sakė „Claret Capital Partners“ vadovaujantis partneris Davidas Batemanas.

    Fondo uždarymas seka po ankstesnio 297 mln. eurų fondo, kuris galutinai suformuotas 2022 metais. Bendrovė nurodo, kad jos portfelis vėliau fiksavo pasitraukimus, tarp jų Cytora įsigijimą, Endomag įsigijimą, Logpoint įsigijimą, Lyst įsigijimą, Tiqets įsigijimą ir Abivax viešą akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje.

    „Kadangi akcijų rinkos išlieka selektyvesnės, o įkūrėjai ieško būdų augti be nereikalingo praskiedimo, tikimės, kad lanksčios, nuosavybės nedilutuojančios kapitalo formos paklausa ir toliau spartės“, – sakė „Claret Capital Partners“ vadovaujantis partneris Johanas Kampe.

    „Claret Capital Partners“ teigia per visus fondų laikotarpius investavusi daugiau nei 1,5 mlrd. eurų į daugiau nei 210 bendrovių, įskaitant perdirbtą kapitalą. Po naujo fondo uždarymo bendrovė planuoja plėsti veiklą Europoje, stiprindama komandą Paryžiuje ir planuodama buvimą Berlyne.