Rugsėjo 18 d. Ariogaloje vyko trečiasis Lietuvos kroso taurės etapas, kuriame puikiai pasirodė Vilniaus rajono sporto centro atstovai – jie iškovojo ne vieną medalį.
Vyrų grupėje Erik Černiavski pademonstravo puikų rezultatą ir laimėjo trečiąjį Lietuvos kroso taurės etapą 6 km distancijoje. Erikas nuo pat starto bėgo lyderių grupėje, o likus dviem kilometrams iki finišo padidino tempą ir finišavo pirmas. 6 km distanciją jis įveikė per 18 min. 25 sek.
Marius Vaiciekauskas finišavo 10-as, distanciją įveikęs per 20 min. 47 sek. Justas Zamaras užėmė 12 vietą, 6 km nubėgęs per 21 min. 15 sek., o Vytautas Gražys finišavo 15-as, jo rezultatas – 21 min. 48 sek.
Jaunimo grupėje Arnas Valintėlis užėmė 6 vietą, 6 km distanciją įveikęs per 22 min. 21 sek.
Moterų grupėje Miglė Porvaneckytė iškovojo pirmąją vietą, 4 km distanciją įveikusi per 13 min. 43 sek. Aneta Jacukevič užėmė 3 vietą, 4 km nubėgusi per 15 min. 9 sek. Renata Malej finišavo ketvirta, jos rezultatas – 15 min. 32 sek., o Julija Evelina Jačun užėmė 7 vietą, distanciją įveikusi per 18 min. 13 sek.
Merginų jaunimo grupėje Saulė Gečiūtė užėmė 4 vietą, 4 km distanciją įveikusi per 16 min. 57 sek.
Bendroje miestų ir rajonų komandų įskaitoje Vilniaus rajono komanda užėmė 4 vietą, nusileidusi tik Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno komandoms.
Inf. ir nuotr. Marijan Kačanovski Vilniaus rajono sporto centro direktorius
Tarybai teikiamas projektas dėl gatvių, kurios iki 1998 m. buvo Vilniaus miesto teritorijoje, perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Vadovaujantis valstybės turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn įstatymu, į sprendimo projektą įtrauktos 62 gatvė.
Šio projekto poreikis atsirado nes 1997 m. šalies Vyriausybei perdavus gatves Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, Registrų centras atsisakė tarybos sprendimo projekte išvardytų gatvių registracijai VMSA vardu, o tai apsunkina susisiekimo infrastruktūros plėtrą. Tikimasi, kad po svarstymų tarybai priėmus projektą, bus galima baigti faktiškai valdomų gatvių registraciją VMSA vardu ir ateityje lengviau spręsti susisiekimo infrastruktūros priežiūros ir plėtros klausimus.
Su Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo projektu ir jo priedu galima susipažinti čia:
Nuo praėjusio rudens vykstantys Vilniaus rotušės atnaujinimo darbai sparčiai artėja prie pabaigos. Istorinio pastato išorės atnaujinimas jau įpusėjo, didžioji dalis numatytų darbų jau atlikta. Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija planuoja, kad viena svarbiausių miesto erdvių vilniečius ir miesto svečius pasitiks visiškai atsinaujinusi dar šio rudens pabaigoje.
„Vilniaus rotušė yra ne tik išskirtinis architektūros ir istorijos paminklas, bet ir gyva miesto susitikimų, kultūros bei bendruomenės erdvė, svarbi Vilniaus tapatybės dalis. Nors šiuo metu pastatą vis dar dengia pastoliai ir tentai, darbų eiga rodo, kad didžioji dalis išorės atnaujinimo darbų jau atlikta. Artimiausiais mėnesiais užbaigsime paskutinius etapus ir vilniečiai bei miesto svečiai galės lankytis visiškai atsinaujinusioje Rotušėje, kurioje pagarba istoriniam paveldui dera su šiuolaikiniais pastato priežiūros bei naudojimo sprendimais“, – teigia projektą kuruojanti Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Šiuo metu Vilniaus rotušės išorės atnaujinimo darbai yra pasiekę svarbų etapą. Jau užbaigti archeologiniai tyrimai rūsyje bei rūsio vėdinimo įrengimo darbai. Taip pat atliktas fasadų architektūrinių tūrinių detalių paviršių valymas, restauruotos pažeistos tinko vietos, sutvarkyti įtrūkimai ir atnaujinta pastato fasadų apdaila. Restauruoti karnizai, langų ir durų apvadai, triglifai, kolonų bazės ir kapiteliai. Baigti langų restauravimo darbai, o ant stogo jau sumontuoti visi projekte numatyti stoglangiai.
Šiuo metu tęsiami palėpės šiltinimo ir stogo įrengimo darbai. Taip pat vykdomi lauko elektrotechnikos darbai, sumontuota apie pusė numatytų lauko šviestuvų. Toliau atliekami ir rūsio tvarkybos darbai.
Iki projekto pabaigos dar liko įrengti sniego gaudytuvus, apsaugą nuo paukščių, neužšąlančią lietvamzdžių sistemą, taip pat sumontuoti vaizdo stebėjimo kameras. „Vilniaus rotušės atnaujinimas reikalauja kruopštaus balanso tarp istorinio paveldo išsaugojimo ir šiuolaikinių techninių sprendimų. Atnaujinimo metu mūsų komanda kelia užduotį ne tik atkurti pažeistas pastato dalis, bet ir užtikrinti jų ilgaamžiškumą ateityje“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.
Šią gegužę Vilniaus Rotušėje baigti vidaus erdvių atnaujinimo darbai. Pastato viduje seni inžineriniai tinklai pakeisti naujais, atlikti trijų aukštų pastato patalpų apdailos ir elektrotechnikos darbai, restauruoti durys ir langai, seni radiatoriai pakeisti naujais. Atlikti kiti būtini vidaus remonto bei tvarkymo darbai.
Vilniaus rotušė pirmą kartą paminėta 1432 m. ir per šimtmečius patyrė kelias rekonstrukcijas, įskaitant klasicistinę Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projekto pertvarką XVIII a. pab. bei S. Narembskio suprojektuotą rekonstrukciją 1936–1939 m. Paskutiniai reikšmingi remonto darbai vyko 1998–1999 m., prieš pastatui grąžinant reprezentacinę funkciją. 2020 m. įgyvendintas pirmasis kapitalinio remonto etapas įrengiant vidinį ir lauko keltuvus. Vėliau atlikti tik smulkesni tvarkybos darbai.
Šiandien rotušė reprezentuoja sostinės politinį ir visuomeninį gyvenimą, čia vyksta oficialios ceremonijos, parodos, koncertai, tarptautiniai renginiai, tuoktuvių ceremonijos.
Kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų (remonto, restauravimo, konservavimo) projektą rengė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Projekto vadovė, architektė – Marija Nemunienė.
Rangos paslaugų sutarties vertė – beveik 4 mln. Eur. Tvarkybos ir kapitalinio remonto darbų rangovas – UAB „Ekstra statyba“.
Šį rudenį Vilniuje tęsiamas pavasarį pradėtas šokio-judesio terapijos projektas. Spalį startuos trys nemokamos grupės, skirtos valgymo sunkumų ar sutrikimų patiriantiems žmonėms, priklausomybių turinčių asmenų artimiesiems bei ilgalaikę emocinę ar gyvenimo krizę išgyvenantiems vilniečiams.
Šokio-judesio terapija (ŠJT) – viena iš menų terapijos krypčių, kurioje judesys ir kūno patyrimas pasitelkiami emocinei, psichologinei ir socialinei savijautai stiprinti. Nors pavadinime yra žodis „šokis“, mokėti šokti ar turėti fizinio pasirengimo nereikia – svarbus ne judesio grožis ar taisyklingumas, o žmogaus patyrimas.
Psichologinius sunkumus išgyvename ne tik mintimis – jie gali atsispindėti ir kūne: įtampoje, sustingime, nuovargyje, pakitusiame santykyje su savo kūnu ar sunkume atpažinti jo poreikius. Šokio-judesio terapija leidžia šias patirtis tyrinėti ne tik kalbantis, bet ir per judesį, kūno pojūčius bei santykį su kitais. Grupinis formatas taip pat suteikia galimybę patirti bendrystę ir mažinti izoliacijos jausmą, kuris neretai lydi ilgalaikius emocinius sunkumus.
Grupė patiriantiems valgymo sunkumų
Spalio 6 d. prasidės nemokama grupė suaugusiems vilniečiams ir vilnietėms, patiriantiems valgymo sunkumų ar sutrikimų, emocinį valgymą arba iššūkių kuriant pozityvesnį santykį su savo kūnu.
Valgymo sunkumai gali būti susiję ne tik su maistu, bet ir su kūno vaizdu, saviverte, emocijų reguliavimu bei gebėjimu atpažinti savo poreikius. Šokio-judesio terapijoje santykį su kūnu galima tyrinėti ne vertinant jo išvaizdą, o patiriant jį iš vidaus – per pojūčius, judėjimą ir asmenines ribas.
Spalio 1 d. prasidės nemokama grupė priklausomybių nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų ar veiklų turinčių žmonių artimiesiems – partneriams, tėvams, suaugusiems vaikams ir kitiems artimiems žmonėms, gyvenantiems Vilniuje.
Gyvenant šalia priklausomybę turinčio žmogaus daug dėmesio dažnai tenka jo būsenai ir poreikiams, o savieji lieka nuošalyje. Grupėje per judesį ir kūno patyrimą bus galima daugiau dėmesio skirti sau – savo emocijoms, kūno reakcijoms, poreikiams ir riboms.
Spalio 6 d. startuos nemokama grupė Vilniuje gyvenantiems žmonėms, išgyvenantiems ilgalaikę emocinę ar gyvenimo krizę – netektį, lėtinį stresą, smurtines patirtis, emocinį perdegimą ar kitus užsitęsusius gyvenimo sunkumus.
Ilgalaikis stresas ir sunkios patirtys gali veikti ne tik emocinę savijautą, bet ir kūną – pasireikšti nuolatine įtampa, išsekimu ar sustingimu. Grupėje bus galima saugiai pastebėti savo būsenas, tyrinėti asmenines ribas, ieškoti atramos kūne ir per judesį stiprinti ryšį su savimi bei kitais.
Vilniuje baigti pagrindiniai J. Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijos darbai. Vienoje svarbiausių Naujamiesčio ir Senamiesčio jungčių atnaujinta gatvės danga, įrengta lietaus nuotekų sistema, pakeistas avarinės būklės vandentiekis, sutvarkyti šaligatviai, taip pat įrengtos dviračių juostos abiem kryptimis. Nuo rugsėjo 1 d. Trakų g. kryptimi jau kursuoja viešasis transportas, o nuo rugsėjo 23 d. troleibusų ir autobusų eismas bus atkurtas abiem kryptimis. Iki spalio pabaigos gatvėje bus užbaigti pavieniai likę darbai, neturintys įtakos eismui.
„Viena svarbiausių Vilniaus centro gatvių po rekonstrukcijos grįžta vilniečiams kokybiškai pasikeitusi. J. Basanavičiaus gatvėje atnaujinome ne tik tai, kas matoma plika akimi, bet ir susidėvėjusius požeminius tinklus. Kartu gatvę pritaikėme patogesniam judėjimui pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu. Artėjame prie finišo ir Trakų gatvės antrajame darbų etape“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Atnaujinti ne tik gatvės paviršiai
J. Basanavičiaus gatvėje įrengta lietaus nuotekų sistema ir atnaujinta avarinės būklės vandentiekio trasa. Atnaujintos važiuojamosios dalies ir šaligatvių dangos, įrengti nauji laiptai bei sprendiniai, užtikrinantys patogesnį judėjimą žmonėms su negalia.
Tvarkant gatvę išsaugotos ir pakartotinai panaudotos vertingos istorinės dangos medžiagos – saugotinas akmuo grąžintas į centrinę gatvės dalį ir panaudotas dviračių juostose.
Rekonstrukcijos metu, atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento reikalavimus ir istoriškai susiformavusią gatvės trasą, kelio bortų vietos nebuvo keičiamos. Tačiau esamas gatvės plotis perskirstytas taip, kad greta automobilių ir viešojo transporto eismo atsirastų vietos ir dviračiams – dviračių juostos įrengtos abiem J. Basanavičiaus gatvės kryptimis.
Gatvėje taip pat įrengtos šešios papildomos trumpalaikio sustojimo „Kiss & Ride“ vietos. Grįžta įprasti viešojo transporto maršrutai
Pasibaigus pagrindiniams J. Basanavičiaus gatvės atnaujinimo darbams, nuo rugsėjo 23 d. abiem kryptimis bus atkurtas 6 ir 12 maršrutų troleibusų eismas. Į įprastą trasą Lazdynėlių kryptimi taip pat grįš 21 maršruto autobusai. J. Basanavičiaus gatve vėl kursuos ir naktinių N2, N8 bei N9 maršrutų autobusai.
Aktualią informaciją apie viešojo transporto tvarkaraščius galima rasti JUDU ir „Stops“ interneto svetainėse, o transporto judėjimą realiuoju laiku stebėti JUDU švieslentėje ir programėlėje.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 61 punktu informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 30-2801/25 „Dėl žemės sklypo A. Kojelavičiaus g. 153 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu yra rengiamas apie 509 (penkių šimtų devynių) kv. m ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – formuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS). Sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus galite prisijungę prie ŽPDRIS (http://www.zpdris.lt). Paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-191498.
Daugiau informacijos Jums maloniai suteiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės administravimo ir GIS poskyrio vyriausioji specialistė Andrė Nutautienė, tel. +370 5 211 2478, el. paštas andre.nutautiene@vilnius.lt.
Sometimes geologic features are obvious; faults can leave giant cracks in the ground, enormous boulders in a field are clear proof of glaciers dropping them as they melted, and defined layers of colorful sediment in a rock cut clearly show an area’s depositional history.
And sometimes Earth’s features are really, really subtle – so much so that they might be impossible to see with the naked eye.
Scientists recently found the latter on Nullarbor Plain, a vast, treeless desert in Australia. This huge, flat carbonate platform covers more than 200,000 square kilometers (77,220 square miles) and has been exposed to weathering for more than 14 million years.
It has experienced little tectonic deformation, no glaciation, and minimal sediment deposition, leaving behind a remarkably stable record of its geological past.
On the surface, the Nullarbor Plain is riddled with long, shallow trenches that, at first glance, look like the sort of thing water might have carved into the ground.
They can stretch for kilometers but are generally only 100 to 500 meters (328–1640 feet) wide and less than 9 meters deep. They have barely enough topographic relief to be obvious.
“From the surface, these features can look remarkably like shallow valleys or drainage channels, but our evidence shows they have a very different origin,” says Curtin University geographer Matej Lipar, first author of a new study on the phenomenon.
That research finds that these seemingly innocuous depressions may actually be the superficial scars left behind by something much deeper.
“By combining mapping, geophysical surveys, cave records and sediment analysis, we found these trenches are linked to deep cave systems beneath the Nullarbor Plain,” says Lipar.
Some of the Nullarbor’s caves are shallow, but the deep ones can extend 50 to 150 meters below the surface, with passages hundreds of meters long and tens of meters wide. They formed long ago when groundwater moved through the limestone, dissolving it into underground conduits.
Later, as the water table fell, the caves drained. Without the support provided by groundwater, their roofs began to fail. As these enormous cave systems collapsed from below, the earth above them shifted, leaving evidence in the Plain’s surface.
The upper panel shows the regional digital elevation model (DEM) and locations of key features and sites, while panels A–E show enlarged DEM views of the Abrakurrie, Wombat, Koonalda, Yangoonabie, and Yalata trenches, respectively. (Lipar et al., Communications Earth & Environment, 2026.)
The researchers figured this out by investigating five trenches, including the roughly 22-kilometer-long Koonalda Trench and the approximately 28-kilometer Yangoonabie Trench.
Using electrical resistivity tomography, the researchers found broad, low-resistivity zones beneath the trenches, extending beyond the roughly 30 to 70-meter depth explored by the survey.
These zones are consistent with sediment-filled and fractured material beneath the surface.
A cave opening reveals that there is more going on beneath the surface of the otherwise flat and featureless Nullarbor Plain. (Matej Lipar)
Passive seismic measurements provided additional evidence of less-consolidated or more fractured rock beneath the trench axes.
Then there was the particularly useful bit of geological detective work: Clay Dam Cave, where a collapse doline (a type of sinkhole) within the Koonalda Trench provides a literal window into what is happening underground.
About 20 meters of exposed collapse reveal sagging rock strata and sediment that match the structure inferred from the geophysical measurements.
Along the nearby coastal cliffs, the researchers also found zones more than 100 meters wide containing sagging strata, collapse arches, and caves.
Why do we even care about knowing where caves are?
Caves work as natural preservation spaces, where archaeological remains and organic materials of all kinds are protected from sun, temperature extremes, and other types of weathering.
In that way, caves are “vital for reconstructing past climates, environments and the history of life on Earth,” according to the authors of the study.
Because similar-looking depressions occur on other rocky worlds, the researchers say the Nullarbor could also provide a useful analog for identifying caves on other planets, especially Mars, which has many Earth-like geological features.
“Potential caves on other planets could provide protected subsurface environments relevant to the search for evidence of extraterrestrial life or act as bases for future astronauts,” says Curtin University geologist Milo Barham.
The Nullarbor’s lesson is a classic reminder not to judge a book by its cover: A landscape doesn’t have to look dramatic to conceal something enormous beneath it.
And if that principle holds elsewhere, some of the seemingly ordinary lines and depressions on Mars may deserve a second look.
This article was fact-checked by Rebecca Dyer and edited by Rebecca Dyer. While we pride ourselves on our process, we are only human. If you spot a mistake, please let us know.
Bella Hadid zwróciła na siebie uwagę na ulicach Nowego Jorku. Modelka postawiła na look idealnie wpisujący się w nadchodzącą porę roku. Można nawet stwierdzić, że wyglądała jak bohaterka filmu romantycznego, którego akcja rozgrywa się jesienią.
Wyraziste kolory z pomarańczowym na czele i jeden z najgorętszych dodatków stworzyły stylowy zestaw. Idealny nie tylko na wycieczkę na dyniową farmę.
Codzienny styl Belli Hadid to taka sama lekcja mody jak wybrane przez nią kreacje na branżowe eventy. Ubrania, jakie wybiera, nieraz cieszą się tak wielką popularnością, że wyprzedają się w rekordowym tempie. Zwłaszcza że stawia nie tylko na modne, ale przede wszystkim wygodne połączenia. Kluczem jest w jej przypadku nostalgia lat 90. i estetyka Y2K nawiązująca do lat 2000. Bella uwielbia też elementy garderoby w stylu vintage.
W ostatnim czasie pojawiło się nawet określenie “supermodel off duty”, które często gości przy nazwisku gwiazdy. Chodzi o swobodny, codzienny ubiór topmodelek w przerwach od pokazów i sesji zdjęciowych. Czyli taki, który łączy klasykę, wygodę i nonszalancki szyk. Tak było w przypadku stylizacji, jaką zaprezentowała w Nowym Jorku. W jej skomponowaniu pomogła stylistka Mimi Cuttrell.
Bella Hadid założyła pomarańczową sukienkę z rękawami o długości 3/4 marki Oddli z Los Angeles. Fason o długości mini zdobiły dwa beżowe guziki znajdujące się poniżej dekoltu w łódkę. Kreacja w kolorze dyni od razu przywołuje na myśl nadchodzący wielkimi krokami “pumpkin’ season”. Na wierzch Hadid narzuciła sztruksowy płaszcz w camelowym kolorze.
Look uzupełniła kozakami Sergio Rossi i torbą Maude Carryall od Staud. Oba elementy stylizacji były utrzymane w czekoladowym odcieniu brązu.
Na tym w zasadzie cały look byłby gotowy. Ale nie dla Belli Hadid. Jesienną stylizację zwieńczyła dodatkiem, który do mody powrócił z impetem latem. Mowa o kolorowej chuście na głowę, która po wakacjach nie znika, a staje się też jednym z najgorętszych trendów jesieni 2026.
Hadid miała na sobie stylową, czerwoną chustę w kremową kratkę vichy. Rzucający się w oczy dodatek stał się idealnym uzupełnieniem, podobnie jak bransoletka z różowego złota, kolczyki koła i zegarek.
W ostatnich miesiącach paznokcie w subtelnych kolorach podbiły serca gwiazd i influencerek. “Soap nails” i “angel nails” nie wychodzą z mody, ale jesienią 2026 dołącza do nich inny subtelny kolor. Mowa o odcieniu “milky”, który często gości na paznokciach m.in. księżnej Kate. Mleczne odcienie różu są eleganckie, a do tego sprawdzają się na każdą okazję i pasują do różnych stylizacji.
W gronie miłośniczek minimalistycznego manicure znalazła się również Penelope Cruz. Aktorka w Wenecji przyciągała uwagę nie tylko efektownymi stylizacjami. Wzrok przykuwał również “milky manicure”, który wybrała aktorce stylistka Lucero Hurtado.
Nie przekonują cię typowo jesienne brązy, czerwień czy burgund? Manicure w mlecznym odcieniu o tej porze roku sprawdzi się równie znakomicie. Delikatne, półtransparentne paznokcie wyglądają naturalnie i są uniwersalne. Aktorka postawiła na różowy, lekki i cieplejszy odcień na paznokciach o migdałowym kształcie. Jak zrobić manicure w stylu Penelope Cruz?
„Vilniaus rotušės atnaujinimas reikalauja kruopštaus balanso tarp istorinio paveldo išsaugojimo ir šiuolaikinių techninių sprendimų. Atnaujinimo metu mūsų komanda kelia užduotį ne tik atkurti pažeistas pastato dalis, bet ir užtikrinti jų ilgaamžiškumą ateityje“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.
Atnaujinti ne tik gatvės paviršiai
Grįžta įprasti viešojo transporto maršrutai
frameborder=”0″ allow=”accelerometer; autoplay; clipboard-write; encrypted-media; gyroscope; picture-in-picture; web-share” referrerpolicy=”strict-origin-when-cross-origin” allowfullscreen>
