CP v2

Blog

  • „Nvidia“ apie atvirą DI aljansą: narės tikrinamos, o paraiškų eilėje laukia šimtai bendrovių

    „Nvidia“ apie atvirą DI aljansą: narės tikrinamos, o paraiškų eilėje laukia šimtai bendrovių

    „Nvidia“ atmetė kritiką, kad jos inicijuotas atvirojo kodo DI aljansas gali tapti simboliniu projektu ar priemone technologijų varžyboms. Bendrovė tvirtina, kad iniciatyvos sėkmę lems realus narių bendradarbiavimas, o prie aljanso jungtis norinčių įmonių skaičius auga.

    Šią vasarą pristatytas Open Source DI saugos ir kibernetinės gynybos įrankiams skirtas aljansas buvo kuriamas po incidentų, parodžiusių rizikas, kai plačiai naudojamos atvirojo kodo ekosistemos tampa atakų taikiniu. „Nvidia“ pabrėžia, kad tikslas yra dalintis praktiniais sprendimais, kurie padėtų mažinti pažeidžiamumus, o ne tik deklaruoti ketinimus.

    Kas yra šis aljansas

    Aljansas vienija technologijų įmones, kurios siekia kurti ir dalintis DI saugos bei kibernetinio saugumo priemonėmis. Tarp viešai minimų narių yra Europos bendrovės „Mistral“, „Hugging Face“ ir „UiPath“, taip pat „Microsoft“, „Adobe“ ir „Dell“.

    Iniciatyvos veikla patikėta Linux Foundation, ne pelno organizacijai, koordinuojančiai daugelį atvirojo kodo projektų. Tai reiškia, kad narių priėmimas, valdymo principai ir procedūros yra centralizuojamos per šią organizaciją, o ne paliekamos vien tik „Nvidia“ sprendimams.

    Kodėl dalis didžiųjų dar nedalyvauja

    Aljanso sudėtyje kol kas nėra kai kurių didžiųjų rinkos žaidėjų, įskaitant „OpenAI“, „Google“, „Anthropic“ ir „Meta“. „Nvidia“ atstovai aiškina, kad tai nebūtinai reiškia nenorą prisidėti, nes daliai įmonių gali būti taikoma priėmimo ir patikros procedūra.

    „Linux Foundation turi šimtų ir šimtų įmonių eilę, kurias šiuo metu tikrina ir tvirtina priėmimui į procesą“, – sakė „Nvidia“ kibernetinio saugumo politikos vadovas Markas Weatherfordas.

    Reguliavimas ir pasitikėjimas atviru kodu

    „Nvidia“ taip pat akcentuoja, kad iniciatyva atsirado platesniame reguliavimo kontekste, kai JAV politinėje darbotvarkėje vis dažniau keliami klausimai dėl DI modelių, įskaitant uždarus, atvirus ir atvirojo kodo sprendimus. Bendrovės teigimu, tikslas yra pateikti praktinę perspektyvą ir pasiūlyti priemones, kurios būtų naudingos tiek verslui, tiek visuomenei.

    Kartu pripažįstama, kad rinkos konkurencija išlieka, todėl dalijimosi informacija mastas priklausys nuo narių motyvacijos ir pasitikėjimo. Vis dėlto „Nvidia“ argumentuoja, jog didelis susidomėjimas ir narių skaičius rodo, kad tema yra aktuali, o iniciatyva turi potencialo tapti veikiančia platforma DI saugai stiprinti.

  • JK švelnins nekonkuravimo sąlygas: ar tai atvers kelią greitesniam startuolių augimui?

    JK švelnins nekonkuravimo sąlygas: ar tai atvers kelią greitesniam startuolių augimui?

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas patvirtino planus švelninti darbuotojų sutartyse taikomas nekonkuravimo sąlygas, kurios riboja galimybes pereiti pas konkurentus ar kurti nuosavus verslus. Tokie pakeitimai ypač aktualūs startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms, kurioms talentų pritraukimas dažnai tampa vienu didžiausių iššūkių.

    Apie ketinimą keisti reguliavimą paskelbta Mančesteryje vykusiame Innovation Nation Summit renginyje. Premjeras Andy Burnham teigė, kad bus inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kurie užtikrintų, jog nekonkuravimo sąlygos nebetaptų kliūtimi įdarbinant perspektyviausių startuolių ir augančių bendrovių komandose.

    Nekonkuravimo sąlygos ir inovacijos

    Premjeras argumentavo, kad tokios sutartinės nuostatos gali slopinti inovacijas ir lėtinti žinių bei patirties judėjimą rinkoje. Jo vertinimu, lengvesnis talentų mobilumas leistų greičiau formuoti komandas, o tai tiesiogiai siejasi su startuolių gebėjimu greitai augti ir konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Šiuo metu nekonkuravimo sąlygos paprastai reiškia, kad darbuotojas tam tikrą laiką po darbo pabaigos negali įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje ar įkurti panašaus profilio verslo. Praktikoje tai gali apimti ir geografinius ribojimus, ir terminus, kurie darbuotojui apsunkina greitą grįžimą į rinką.

    Startuolių spaudimas ir rinkos lūkesčiai

    Pakeitimai brendo po startuolių ir technologijų bendrovių raginimų mažinti ribojimų apimtį, taip pat trumpinti pernelyg ilgas įspėjimo apie išėjimą iš darbo trukmes. Viešai šią kryptį rėmė ir dalis sparčiai augančių įmonių, kurios teigia, kad griežti suvaržymai sunkina naujų specialistų samdą bei stabdo naujų produktų kūrimo tempus.

    Vyriausybė kol kas nedetalizavo, kokio masto švelninimas būtų pasirinktas ir ar būtų svarstomas visiškas draudimas. Tikimasi, kad konkrečios gairės ir teisėkūros pasiūlymai bus pateikti vėliau, o jų apimtis lems ir tai, kiek realiai pasikeis kasdienė darbdavių bei darbuotojų praktika.

    Kas keistųsi įmonėms ir darbuotojams

    Verslui tokie pokyčiai gali reikšti didesnę konkurenciją dėl specialistų ir būtinybę peržiūrėti sutartis bei vidines talentų išlaikymo priemones. Darbuotojams tai potencialiai suteiktų daugiau lankstumo planuojant karjerą, greičiau pereinant į naujas roles ar pradedant nuosavą veiklą.

    Kartu darbdaviai paprastai akcentuoja poreikį apsaugoti komercines paslaptis, klientų ryšius ir investicijas į darbuotojų kompetencijų ugdymą. Todėl tikėtina, kad lygiagrečiai daugiau dėmesio gali būti skiriama konfidencialumo, intelektinės nuosavybės bei klientų neviliojimo nuostatoms, kurios kai kuriais atvejais tampa alternatyva nekonkuravimo sąlygoms.

    Startuolių ekosistemą vienijanti organizacija Startup Coalition pakeitimus vadina svarbiu žingsniu, galinčiu pagreitinti įmonių plėtrą. Organizacijos vadovo Dom Hallas vertinimu, laisvesnis talentų judėjimas padeda greičiau samdyti ir greičiau auginti verslą, o barjerų mažinimas esą gali sustiprinti visą inovacijų aplinką Jungtinėje Karalystėje.

  • DI draudikams: „Nettle“ pritraukė apie 4,4 mln. eurų ir plečia rizikų vertinimo darbo aplinką

    DI draudikams: „Nettle“ pritraukė apie 4,4 mln. eurų ir plečia rizikų vertinimo darbo aplinką

    Komercinio draudimo nuostolių kontrolės platformą kurianti bendrovė „Nettle“ pritraukė apie 4,4 mln. eurų siekiančią pradinę investiciją. Raundui vadovavo investuotojas MTech, o taip pat prisidėjo „Project A Ventures“ bei keli kiti fondai ir privatūs investuotojai.

    Po šio etapo bendra „Nettle“ pritraukta suma siekia apie 6,3 mln. eurų. Anksčiau, 2025 metų kovo mėnesį, įmonė buvo užsitikrinusi dar apie 1,9 mln. eurų prieš pradinę investiciją.

    „Nettle“ įkurta 2024 metais buvusių „QuantumBlack“ kolegų Jacko Millerio ir Katya Kinane. Bendrovė kuria DI paremtą darbo aplinką, skirtą komerciniams draudikams nuotoliniu būdu įvertinti fizines rizikas ir efektyviau jas valdyti.

    Kodėl draudikams to reikia?

    Įmonė teigia sprendžianti nuostolių kontrolės komandų pajėgumų problemą, kai rizikų vertinimo darbai gali kauptis iki šešių mėnesių. Papildomą spaudimą didina ir žmogiškųjų išteklių trūkumas: „Nettle“ skaičiavimu, iki 2030 metų į pensiją gali išeiti apie 40 proc. rizikos inžinierių.

    Draudikams tai reiškia lėtesnį sprendimų priėmimą, mažiau aktualius duomenis draudimo pasirašymui ir sudėtingesnį rizikų prioritetizavimą. Tokiose situacijose DI sprendimai dažniausiai diegiami ne tam, kad pakeistų ekspertus, o kad sumažintų rutiną ir greičiau atrinktų atvejus, kuriems būtina specialisto patirtis.

    Kaip veikia platforma

    „Nettle“ platforma sujungia rizikos identifikavimą, įrodymų surinkimą, analizę ir ataskaitų rengimą vienoje darbo vietoje. Ji naudoja DI ir išorinius duomenis, kad nuotoliniu būdu nustatytų galimas rizikas, o vedamos apžiūros leidžia rinkti informaciją rizikos inžinieriams, agentams ir patiems klientams.

    Sprendimas gali analizuoti vaizdus, vaizdo įrašus, garsą, dokumentus ir trečiųjų šalių duomenis, o rezultatas pateikiamas kaip ataskaitos, rizikos įverčiai ir rekomendacijos. Bendrovės teigimu, tai leidžia apžiūras atlikti iki penkių kartų greičiau ir pateikti pasirašytojams laiku atnaujintą informaciją.

    „„Nettle“ sukūrė platformą, kuri nuostolių kontrolę paverčia konkurenciniu pranašumu. Nuostolių prevencijos tikslas visada buvo aiškus, tačiau draudikai gali veikti tik tas rizikas, kurias supranta, o šį supratimą per dažnai riboja komandų pajėgumai. Būtent šią ribą mes ir šaliname“, – sakė „Nettle“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jackas Milleris.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Iš pradžių platforma buvo kuriama komercinio turto draudimui, tačiau vėliau pritaikyta ir kitoms sritims, įskaitant civilinę atsakomybę, statybų ir darbuotojų kompensavimo draudimą. Įmonė taip pat akcentuoja, kad įtraukus agentus ir draudėjus galima surinkti duomenis iš objektų, kurių anksčiau ekonomiškai neapsimokėjo tikrinti.

    Naujas finansavimas bus skirtas plėtrai JAV ir Europoje bei inžinerijos ir pardavimų komandų augimui. „Nettle“ nurodo, kad jos sprendimas pritaikytas didelėms organizacijoms, gali būti diegiamas debesijoje ar vietoje, užtikrina duomenų rezidentavimą regionuose ir įmonėms reikiamą saugumo lygį.

  • Europos startuolių rinka suaktyvėjo: rugsėjį pritraukta 15,8 mlrd. eurų ir ryškūs DI sandoriai

    Europos startuolių rinka suaktyvėjo: rugsėjį pritraukta 15,8 mlrd. eurų ir ryškūs DI sandoriai

    Europos technologijų įmonėms rugsėjis tapo vienu aktyviausių mėnesių šiais metais: startuoliai pritraukė apie 15,8 mlrd. eurų, t. y. beveik penkis kartus daugiau nei rugpjūtį. Tokią dinamiką paprastai lemia keli stambūs sandoriai, kurie „pakelia“ bendrą statistiką, tačiau augimas rodo ir atsigavusias investuotojų nuotaikas.

    Didžiausias dėmesys šįkart krypo į giliąsias technologijas, energijos sprendimus ir sveikatos technologijas. Toks sektorių pasiskirstymas atspindi platesnę tendenciją Europoje: kapitalas dažniau keliauja į verslus, turinčius aiškų mokslinį pagrindą, patentų potencialą ar reikšmę strateginėms pramonės šakoms.

    Rekordiniai raundai ir kryptys

    Tarp ryškiausių savaitės sandorių išsiskyrė kvantinių technologijų sektorius: Jungtinės Karalystės universiteto „spinout“ Universal Quantum pritraukė apie 92 mln. eurų A serijos investiciją. Kvantinės kompiuterijos projektams Europoje tai reikšmingas signalas, nes tokie raundai dažnai siejami su ilgu komercializacijos keliu ir didelėmis infrastruktūros sąnaudomis.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė energetikos kryptis: Vokietijoje veikianti Reverion paskelbė pritraukusi apie 154 mln. eurų ir planuojanti plėtrą su šimtais naujų darbo vietų gamyboje. Investuotojų apetitas energijos technologijoms pastaruoju metu išlieka didelis, nes Europa ieško būdų mažinti priklausomybę nuo importo ir stabilizuoti energijos kainas.

    Sveikatos technologijų segmente Švedijos bendrovė Yazen pritraukė apie 50 mln. eurų. Šis sektorius investuotojams išlieka patrauklus dėl augančios paklausos, senėjančios visuomenės ir skaitmeninių sveikatos paslaugų plėtros, ypač kai verslo modelis paremtas ilgalaikiu klientų išlaikymu.

    Susijungimai ir DI akcentas

    Be investicijų, rinką judino ir įsigijimai: „SAP“ įsigijo Belgijos bendrovę TechWolf. Šis sandoris išsiskiria tuo, kad parodo, kaip didieji Europos programinės įrangos žaidėjai stiprina produktus duomenų analitikos ir DI sprendimais, siekdami efektyvinti talentų, kompetencijų ir organizacijos valdymo procesus.

    Tokie įsigijimai dažnai tampa signalu ir kitoms įmonėms: DI pajėgumai vis labiau laikomi ne papildoma funkcija, o būtina verslo platformų dalimi. Tai ypač aktualu personalo valdymo, finansų ir tiekimo grandinių sistemoms, kuriose DI gali automatizuoti rutiną ir gerinti prognozes.

    Ką rodo rugsėjo šuolis?

    Rugsėjo rezultatų šuolis nebūtinai reiškia, kad visa rinka vienodai atsigavo: statistikoje didelę dalį gali sudaryti keli itin dideli raundai. Vis dėlto bendra kryptis rodo, kad kapitalas grįžta į projektus, kurie turi aiškų kelią į pajamas, o giliųjų technologijų atveju ir į strateginę reikšmę Europos konkurencingumui.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai greičiausiai ir toliau selektyviai rinksis sektorius, kuriuose matomas ilgalaikis poreikis ir reguliacinis aiškumas. Tokiose sąlygose didžiausią pranašumą dažniausiai įgyja komandos, galinčios aiškiai įrodyti technologijos vertę ir realų pritaikomumą rinkoje.

  • Sensacija Šalčininkuose: Vilniaus rajono sporto centro auklėtinės susižėrė net 6 medalius

    Sensacija Šalčininkuose: Vilniaus rajono sporto centro auklėtinės susižėrė net 6 medalius

    Spalio 3–4 dienomis Šalčininkuose surengtose Lietuvos jaunučių stalo teniso „Olimpinių vilčių“ pirmenybėse ryškiausiai sužibo Vilniaus rajono sporto centro auklėtinės Kaja Tvorogal ir Eva Chalkovskytė. Sportininkės iš viso laimėjo šešis medalius ir tapo vienomis rezultatyviausių turnyro dalyvių.

    Pirmenybėse varžėsi po 24 dalyvius, o jaunųjų sportininkų pasirodymai buvo svarbūs ne tik dėl apdovanojimų. Šios varžybos yra įskaitinės atrankoje į Lietuvos jaunučių iki 15 metų rinktinę, todėl kiekviena pergalė turi tiesioginę reikšmę tolimesnėms galimybėms.

    K. Tvorogal turnyre iškovojo du aukso medalius: ji laimėjo asmenines varžybas ir triumfavo mišrių dvejetų rungtyje. Be to, merginų dvejetų varžybose kartu su E. Chalkovskyte ji pelnė sidabro medalį, taip papildydama savo pasiekimų kraitį trečiu apdovanojimu.

    E. Chalkovskytė asmeninėse varžybose užėmė trečiąją vietą ir iškovojo bronzą. Ji taip pat dukart lipo ant antrosios pakylos pakopos, kai mišrių dvejetų ir merginų dvejetų varžybose pelnė sidabro medalius.

    Jaunučių amžiaus grupėje ypač svarbus tampa stabilumas per kelias rungtis, nes turnyrai dažnai vyksta intensyviu grafiku, o žaidėjams tenka greitai prisitaikyti prie skirtingų varžovų stilių. Tokie rezultatai rodo ne tik gerą sportinę formą, bet ir pasirengimą kovoti dėl vietos nacionalinėje rinktinėje artėjančiuose etapuose.

    Vilniaus rajono sporto centras pasidžiaugė auklėtinių pasiekimais ir pabrėžė, kad šios pergalės yra svarbus žingsnis siekiant aukštesnių tikslų. Sportininkėms artimiausiu metu itin reikšmingos bus tolimesnės įskaitinės varžybos, kuriose spręsis rinktinės sudėties klausimai.

    „Džiaugiamės ir sveikiname auklėtines bei linkime sėkmės tolimesnėse varžybose“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro stalo teniso treneris Artūras Orlovas.

  • Juodšiliuose užvirė kova: tradicinis lietuviškas ritinys grįžta į mokyklas su Etnolyga

    Juodšiliuose užvirė kova: tradicinis lietuviškas ritinys grįžta į mokyklas su Etnolyga

    Finalas Juodšilių stadione

    Juodšilių stadione spalio 2 dieną įvyko pirmosios Lietuvos etnosporto komiteto organizuotos Etnolygos lietuviško ritinio finalinės varžybos. Renginys subūrė mokinius ir bendruomenes, o aikštėje netrūko įtampos, azarto ir atkaklių dvikovų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Etnolyga siekia ne tik suteikti sportinę erdvę varžytis, bet ir sugrąžinti į jaunimo kasdienybę tradicinius lietuviškus žaidimus. Tokie turnyrai tampa būdu gyvai perduoti kultūrinę patirtį per judėjimą ir komandinius įgūdžius.

    Keturių komandų akistata

    Į finalinį etapą pateko keturios komandos, atstovavusios skirtingoms mokykloms: Vilniaus „Gravitos“, Lazdijų „Gustaičio“, Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko ir Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijų mokiniai. Varžybose sprendėsi ne tik vietos, bet ir ambicijos tapti pirmojo sezono istorijos dalimi.

    Rungtynėse labiausiai atsiskleidė komandinio žaidimo vertė: čia svarbūs ne vien greitis ar ištvermė, bet ir tikslus susitarimas aikštėje, gebėjimas prisitaikyti bei išlaikyti koncentraciją. Mokinių pasirodymai parodė, kad ritinys gali būti patrauklus ir šiuolaikiniam jaunimui.

    Ritinys kaip gyvas paveldas

    Lietuviškas ritinys dažnai vadinamas daugiau nei sportu, nes jis siejamas su etnine kultūra ir bendruomeniškumu. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tradicinių veiklų atgaivinimui mokyklose, o varžybų formatas padeda suderinti paveldą su šiuolaikiniu sportiniu azartu.

    Juodšiliuose surengtas finalas taip pat tapo proga užmegzti ryšius tarp skirtingų mokyklų ir pasidalyti patirtimi. Tokie susitikimai stiprina motyvaciją tęsti treniruotes, o jaunimui suteikia aiškų tikslą ir bendrą sezono ritmą.

    Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos komanda lietuviško ritinio finale užėmė ketvirtą vietą. Nors iki apdovanojimų pritrūko nedaug, mokiniai pademonstravo ryžtą ir kovėsi iki paskutinių akimirkų.

    Varžybų dieną vyko ir kvirkato rungtys, kuriose Juodšilių gimnazijos mokiniai taip pat pasiekė rezultatų: antrą vietą iškovojo Oskar Rainho Guilherme, trečią vietą laimėjo Gabriela Čepelevska. Šie pasiekimai tapo dar vienu įrodymu, kad etnosporto šakos gali sudominti ir įtraukti skirtingų gebėjimų mokinius.

    Sporto pedagogai pabrėžia, kad tokiose varžybose svarbi ne tik galutinė vieta lentelėje. Ne mažiau reikšminga patirtis, kurią mokiniai įgyja veikdami komandoje, mokydamiesi garbingai varžytis, priimti nesėkmes ir atsigriebti kitose rungtyse.

  • Bezdonių gimnazijoje startavo MEPA: moksleiviai mini Europos kalbų dieną ir kelia svarbius klausimus

    Bezdonių gimnazijoje startavo MEPA: moksleiviai mini Europos kalbų dieną ir kelia svarbius klausimus

    2026 metais rugsėjo 25 dieną Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai kartu su anglų kalbos mokytoja Inga Kondratovič oficialiai prisijungė prie programos „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA). Ši iniciatyva siekia ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą, stiprinti jų žinias apie Europos Sąjungą ir paskatinti aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus mokykloje bei bendruomenėje.

    Programos pradžia gimnazijoje sutapo su Europos kalbų dienos minėjimu, kuris kasmet pažymi Europos kalbų įvairovę ir skatina mokytis kalbų visą gyvenimą. Ši diena Europoje siejama su platesniu tikslu stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir geriau suprasti kaimynines kultūras, o mokyklose ji dažnai tampa proga kalbų mokymąsi pristatyti kūrybiškai.

    Jaunesniųjų klasių mokiniai šią progą paminėjo pažintinėmis veiklomis apie Europos šalis, jų simbolius ir kalbas. Pamokose ir užsiėmimuose skambėjo skirtingomis kalbomis tariamos frazės, vyko užduotys, padėjusios ne tik pasitikrinti žinias, bet ir pajusti, kad kalbų mokymasis yra praktinis įrankis ryšiams kurti, kelionėms planuoti ir ateities profesijoms rinktis.

    Vyresniųjų klasių mokiniai dalyvavo „Kahoot“ viktorinoje apie Europos kalbas, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo apdovanoti. Prizus skyrė nacionalinis Europos kalbų dienos koordinatorius Lietuvoje, veikiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūroje, taip pabrėžiant, kad kalbų mokėjimas vertinamas kaip svarbi švietimo kryptis ir nacionaliniu mastu.

    Šios dienos veiklos tapo ir praktiniu MEPA startu. Pasitelkę programos mokomąją medžiagą mokiniai atnaujino žinias apie Europos istorijos kontekstą, Europos Parlamento vaidmenį, jo funkcijas ir pagrindines veiklos kryptis, taip pat aptarė, kaip ES sprendimai veikia kasdienį gyvenimą.

    Diskusijose mokiniai rėmėsi aktualijomis, keliamomis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje, ir ieškojo sąsajų su jaunimui svarbiais klausimais. Tarp temų, kurios sulaukė daugiausia dėmesio, buvo klimato kaita, vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje ir socialinėse medijose bei Europos saugumas, o mokiniai bandė įvardyti, ką šiose srityse galima keisti tiek vietos bendruomenėje, tiek asmeninių pasirinkimų lygmeniu.

    Pasak mokykloje programą koordinuojančių mokytojų, šis pirmasis renginys tapo atspirties tašku tolesnėms MEPA veikloms, kurios turėtų padėti mokiniams geriau suprasti ES institucijų darbą ir savo pačių vaidmenį demokratijoje.

    „Norime, kad mokiniai ne tik žinotų, kaip veikia Europos Parlamentas, bet ir jaustų, kad jų balsas svarbus, o sprendimai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų ir aktyvumo bendruomenėje“, – sakė programos MEPA ambasadorė Inga Kondratovič.

    Gimnazija planuoja tęsti MEPA veiklas mokslo metų eigoje, įtraukiant daugiau diskusijų, praktinių užduočių ir iniciatyvų, kurios skatintų kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir atsakingą pilietiškumą.

  • APVA dalins 1,33 mln. eurų: kas ir kaip gali gauti pinigų invazinėms rūšims naikinti

    APVA dalins 1,33 mln. eurų: kas ir kaip gali gauti pinigų invazinėms rūšims naikinti

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė antrąjį kvietimą teikti paraiškas jungtiniam projektui, skirtam invazinių rūšių naikinimui ir kontrolei. Paraiškas nuo 2026 metų spalio 9 dienos 8 valandos iki lapkričio 9 dienos 17 valandos gali teikti savivaldybių administracijos, gyventojai ir juridiniai asmenys.

    APVA pabrėžia, kad paraiškos vertinamos eilės tvarka pagal registravimo laiką, todėl kvietimas gali baigtis anksčiau, jei bus išdalytos visos numatytos lėšos. Priemonė orientuota į realius darbus konkrečiose radavietėse, o ne į bendras prevencines kampanijas.

    Antrajam kvietimui skirta 1 330 971,28 eurų. Pagrindinis tikslas – stabdyti agresyviai plintančių invazinių rūšių plitimą ir mažinti jų daromą žalą biologinei įvairovei, žemės ūkiui bei žmonių sveikatai.

    Kam numatytas finansavimas

    Didžiausia lėšų dalis suplanuota Sosnovskio ir Mantegacio barščių naikinimui. Šios rūšys laikomos vienomis pavojingiausių dėl intensyvaus plitimo ir žmonėms riziką keliančių nudegimų, todėl darbai dažniausiai turi būti kartojami kelis sezonus iš eilės.

    Taip pat numatytas finansavimas ispaninio ariono kontrolei. Šis invazinis šliužas sparčiai plinta, daro nuostolių daržams ir ūkiams, o efektyvi kontrolė paprastai reikalauja nuoseklių priemonių visame plote, o ne pavienių epizodinių veiksmų.

    Trečioji kryptis – didžiųjų ir kanadinių rykštenių naikinimas. Šie augalai sudaro tankius sąžalynus, išstumia vietines rūšis, keičia buveines ir gali turėti ilgalaikį poveikį ekosistemoms, ypač apleistuose sklypuose ir pakelėse.

    Sąlygos, dokumentai ir terminai

    Finansavimas teikiamas dotacijos forma ir gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Maksimali suma vienam pareiškėjui iš anksto nenustatyta, nes ji priklauso nuo pasirinktos rūšies, priemonių ir tvarkomo ploto.

    Išlaidos kompensuojamos pagal fiksuotuosius įkainius, o apmokama už per metus faktiškai atliktus darbus, numatytus APVA patvirtintame veiksmų plane. Pareiškėjai gali prašyti iki 30 proc. dotacijos sumos avanso.

    Kartu su paraiška būtina pateikti veiksmų planą, įsipareigojimą laikytis invazinių rūšių kontrolės reikalavimų ir žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus. Jei darbai planuojami ne nuosavame sklype, reikalingas savininko sutikimas, o saugomose teritorijose papildomai privalomi suderinimai.

    Tvarkoma teritorija turi būti sužymėta invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA, o veiksmų plane nurodyti plotai turi sutapti su sistemoje pateikiamais radaviečių duomenimis. APVA nurodo, kad paprastai turi būti tvarkoma visa radavietė, o dalinis naikinimas galimas tik aiškiai pagrindus, kodėl plitimas iš gretimų plotų neįmanomas.

    Kaip vyks vertinimas ir atsiskaitymai

    Paraiškos vertinamos per 10 darbo dienų nuo tinkamai pateiktos paraiškos užregistravimo. Sprendimą dėl dotacijos priima APVA direktorius, o apie jį pareiškėjas informuojamas per APVIS.

    Išmokos numatytos kasmet, pateikus mokėjimo prašymą ir dokumentus, patvirtinančius atliktus darbus. Reikės eksperto išvados bei vaizdo medžiagos, fiksuojančios būklę prieš darbus ir po jų, kad būtų aiškiai matomas rezultatas.

    Tarpiniai mokėjimo prašymai turi būti pateikti iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos, o galutinis mokėjimo prašymas – iki 2030 metų rugpjūčio 1 dienos. APVA atkreipia dėmesį, kad praleidus lapkričio 1 dienos terminą vėlesni prašymai gali nebebūti priimami.

    Projektas gali būti vykdomas ketverius metus iš eilės, bet ne ilgiau nei iki 2030 metų rugpjūčio 1 dienos. Pasibaigus finansavimui dar vienerius metus privaloma vykdyti prevencinę priežiūrą savo lėšomis, o neužtikrinus tęstinumo gautą finansavimą gali tekti grąžinti.

    Paraiškos teikiamos tik per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą APVIS. APVA ragina dokumentus parengti iš anksto, nes vertinimas vyksta registravimo eilės tvarka, o kvietimas gali užsidaryti dar nepasibaigus numatytam terminui.

  • Svarbus posūkis dėl daugiabučių Virginijaus Druskio ir Vido Maciulevičiaus gatvėse: kas keičiasi?

        

  • Svarbus sprendimas dėl daugiabučių: skelbiami balsavimo raštu protokolai Rudens ir Naugarduko g.

    Viešai paskelbti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu rezultatų dokumentai, susiję su adresais Rudens g. 35B ir Naugarduko g. 70. Tokie protokolai fiksuoja, kaip savininkai priėmė sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros ar kitų klausimų.

    Balsavimo raštu protokole paprastai nurodoma, kokie sprendimo projektai buvo teikiami, kiek savininkų balsavo ir kaip buvo suskaičiuoti balsai. Tai svarbus dokumentas, nes jis vėliau tampa pagrindu įgyvendinti priimtus sprendimus, pavyzdžiui, dėl remonto, rangos darbų ar administravimo.

    Praktikoje daugiausia ginčų kyla dėl kvorumo, balsų daugumos ir duomenų tikslumo, todėl protokolų skelbimas padeda užtikrinti skaidrumą. Gyventojams tai taip pat galimybė pasitikrinti, ar jų balsas įskaitytas teisingai ir ar sprendimai priimti laikantis nustatytos tvarkos.

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo ar procedūrų, pirmiausia verta prašyti pateikti susijusius dokumentus ir paaiškinimus, įskaitant balsavimo biuletenius ir skaičiavimo suvestines. Teisės aktuose numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdymo sprendimai turi būti priimami aiškiai, o dokumentai turi būti tvarkomi taip, kad prireikus būtų įmanoma atsekti balsavimo eigą.

    Pastaraisiais metais daugiabučiuose dažnėja balsavimai raštu, nes taip lengviau surinkti gyventojų nuomonę, ypač kai susirinkimuose dalyvauja nedidelė dalis savininkų. Kartu tai didina poreikį tiksliai administruoti procesą ir laiku informuoti gyventojus apie rezultatus.