CP v2

Blog

  • „Energesman“ smogia atgal: teismui skundžia VAATC sprendimus ir įspėja apie 2–3 kartus brangsiantį tarifą

    Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdamas du atskirus ieškinius dėl, bendrovės teigimu, neteisėto eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių nutraukimo. Įmonė prašo teismo įpareigoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrą vykdyti abi sutartis natūra, tai yra grąžinti situaciją į iki nutraukimo buvusią padėtį.

    Taip pat prašoma laikinai uždrausti VAATC iš draudimo bendrovės reikalauti sutarčių įvykdymo užtikrinimo išmokų. „Energesman“ nurodo, kad bendra garantijų suma siekia apie 1 300 000 eurų, o VAATC jau buvo paprašęs jas išmokėti savo naudai.

    „Siekiame, kad teisingumas būtų atkurtas ir mes toliau galėtume tvarkyti Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas bei atstatyti modernią gamyklą, kaip buvo numatyta sutartyse. Tik tokiu atveju gyventojams atliekų tvarkymas nebrangs“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė tikina, kad priešingu atveju atliekų tvarkymo kaina gyventojams gali šoktelėti 2–3 kartus, nes esą VAATC nepajėgs gamyklos valdyti taip efektyviai kaip privatus operatorius. Atliekų tvarkymo tarifai Lietuvoje pastaraisiais metais apskritai jautrūs dėl išaugusių energijos, kuro, darbo sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų, o bet kokie trikdžiai infrastruktūroje dažniausiai tiesiogiai persikelia į galutinę kainą.

    „Energesman“ pabrėžia, kad šiais ieškiniais pirmą kartą iš esmės ginčija sutarčių nutraukimą, nes iki šiol teismuose buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Įmonė laikosi pozicijos, kad abi sutartys iki galutinio teismo sprendimo turėtų būti laikomos galiojančiomis.

    Ginčas dėl procedūrų ir interesų

    Bendrovės atstovai kelia klausimų dėl sprendimų priėmimo aplinkybių ir procedūrų. Anot advokato dr. Pauliaus Miliausko, VAATC dokumentuose remtasi Vilniaus miesto Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimais, kurie, kaip teigiama, tuo metu dar nebuvo oficialiai priimti.

    „Tikimės, kad teismas į situaciją pasižiūrės iš esmės, įvertins visas aplinkybes ir atsižvelgs į išdėstytus faktus. O jie rodo, kad tam tikri veiksmai galėjo būti koordinuoti neteisėtai“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas.

    „Energesman“ taip pat akcentuoja galimo interesų konflikto riziką, nes Vilniaus miesto ESOC vadovas, kaip nurodoma, kartu yra ir VAATC valdybos narys. Bendrovės vertinimu, ESOC, kuris turi veikti nešališkai, tokioje situacijoje gali kelti abejonių dėl sprendimų objektyvumo.

    Įmonė praneša, kad dėl Vilniaus miesto ESOC sprendimų jau kreiptasi ir į Regionų administracinį teismą. Tai reiškia, kad ginčai gali vykti lygiagrečiai skirtingose jurisdikcijose, vertinant tiek administracinius, tiek civilinius aspektus.

    „Energesman“ argumentai dėl sutarčių

    „Energesman“ teigia, kad pagal eksploatavimo sutartį ją nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms: reikšmingoms priežastims ir įspėjimui prieš 20 darbo dienų. Bendrovė tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos, todėl sutarčių nutraukimas, jos nuomone, nepagrįstas.

    Kaip vieną esminių aplinkybių įmonė mini atliekų srautų valdymą ir tai, kad atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje, anot „Energesman“, augo ne dėl operatoriaus veiksmų. Bendrovė taip pat sieja situaciją su ribotomis atliekų deginimo galimybėmis regione, kai atliekų nukreipimas į kitus pajėgumus tampa komplikuotas ir brangus.

    Dėl modernizavimo sutarties „Energesman“ teigia, kad įsipareigojimų nevykdė pats VAATC, nes esą nebuvo atliktas sutartyje numatytas pradinis mokėjimas, siekęs apie 4 400 000 eurų. Bendrovės vertinimu, tai turėjo tiesioginę įtaką projekto eigai ir terminams.

    Turtas, nuostoliai ir tolimesni veiksmai

    „Energesman“ taip pat nurodo, kad VAATC iki šiol nėra grąžinęs gamyklos teritorijoje buvusio įmonei priklausančio turto, kurio vertė, teigiama, siekia apie 3 000 000 eurų. Bendrovė tikina, kad dalis turto buvo išvežta iš teritorijos jai nepranešus.

    Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma esą didėja ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklą valdo VAATC. Galutines sumas ir atsakomybes, jei ginčas pasieks esmę, nustatytų teismas, įvertinęs sutarčių sąlygas, faktinę situaciją ir šalių veiksmus.

    Kol vyksta teisminiai procesai, rinkai ir gyventojams svarbiausias klausimas išlieka paslaugos tęstinumas ir kainos stabilumas. Atliekų tvarkymo sistemoje bet koks ilgalaikis neapibrėžtumas paprastai reiškia didesnes administravimo ir logistikos sąnaudas, todėl tiek savivaldybės, tiek operatoriai yra spaudžiami kuo greičiau rasti teisiškai aiškų sprendimą.

  • Vaikas staiga nevalgo? Gydytoja paaiškino, kada tai normalu, o kada jau reikia tyrimų

    Tėvams dažnai kyla nerimas, kai vaikas kelias dienas suvalgo mažiau, atsisako mėsos, daržovių ar renkasi tik kelis patiekalus. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia vertinti ne vieną valgymą, o bendrą vaiko savijautą, augimą ir raidą per ilgesnį laiką.

    Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė atkreipia dėmesį, kad apetitas vaikystėje natūraliai kinta. Po pirmųjų gyvenimo metų daugeliui vaikų augimo tempas sulėtėja, todėl gali sumažėti ir suvalgomo maisto kiekis, nors tėvams tai atrodo kaip problema.

    Kada apetito kritimas normalus?

    Vaiko apetitas gali svyruoti dėl nuovargio, per mažo miego, dienos ritmo pasikeitimų ar artėjančios ligos. Taip pat įprasta, kad augimo šuolių metu vaikas kurį laiką prašo daugiau maisto, o vėliau vėl grįžta prie mažesnių porcijų.

    Dažnas reiškinys ir išrankumas, kai vaikas vengia naujų skonių ar tekstūrų, nori valgyti pažįstamus patiekalus. Tokiais atvejais dažniausiai svarbiausia, kad vaikas išliktų aktyvus, žvalus, augtų pagal savo augimo kreivę ir neturėtų užsitęsusių nusiskundimų.

    „Pagrindinis klausimas turėtų būti ne tai, kiek vaikas suvalgė per vieną valgymą, o kaip jis jaučiasi, auga ir vystosi ilgesnį laiką“, – sakė M. Varkalienė.

    Požymiai, kad verta sunerimti

    Didesnio dėmesio reikia, jei pasikeitęs valgymas tęsiasi ilgiau ir matosi aiškūs bendros būklės pokyčiai. Medikai ragina stebėti, ar vaikas nepradeda lėčiau augti, nepriauga svorio, ar nemažėja jo energija ir aktyvumas.

    Įspėjamaisiais signalais gali tapti nuolatinis nuovargis, vangumas, blyškumas, pasikartojantys pilvo skausmai, pykinimas, tuštinimosi pokyčiai, užsitęsęs vidurių užkietėjimas. Taip pat svarbu įvertinti, ar vaikas nepradėjo vengti ištisų maisto grupių ir ar mityba netapo labai siaura.

    Kodėl spaudimas valgyti neveikia?

    Pasak specialistų, nuolatinis raginimas suvalgyti daugiau, grasinimai ar bandymas maitinti per prievartą dažnai tik sustiprina pasipriešinimą. Dėl įtampos prie stalo vaikui gali formuotis neigiamas santykis su maistu, o kiekvienas valgymas virsta konfliktu.

    Gydytojai rekomenduoja laikytis aiškaus režimo ir siūlyti įvairų maistą be spaudimo, sudarant vaikui galimybę ragauti po truputį. Praktikoje neretai prireikia daug kartų pasiūlyti tą patį produktą skirtingomis formomis, kol vaikas jį priima.

    „Viena dažniausių klaidų yra bandymas priversti vaiką valgyti arba atskirai ruošti tik tuos patiekalus, kuriuos jis priima. Toks elgesys gali sustiprinti atsisakymą“, – sakė M. Varkalienė.

    Kada kreiptis į gydytoją?

    Konsultacija svarbi, jei ribota mityba tęsiasi ilgą laiką, vaikui sunku suvalgyti net mažas porcijas, pastebimas augimo ar svorio prieaugio sulėtėjimas. Taip pat jei pasireiškia virškinimo simptomai, dažnas pilvo skausmas, pykinimas, užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar vaikas tampa neįprastai pavargęs.

    Gydytojas paprastai vertina visumą: vaiko ūgį, svorį, augimo dinamiką, mitybos įpročius, emocinę aplinką, miego režimą ir galimas sveikatos priežastis. Prireikus gali būti skiriami tyrimai, padedantys įvertinti, ar nėra geležies stokos, mažakraujystės, vitaminų ar mikroelementų trūkumo bei kitų būklių, galinčių daryti įtaką apetitui.

    „Tyrimų rezultatus visada reikia vertinti kartu su vaiko klinikine būkle, nes vien laboratoriniai rodikliai neatsako į visus klausimus“, – sakė „Antėja“ šeimos gydytoja.

  • Neskubėkite pjauti vejos po lietaus: ekspertai įspėja, kokią žalą galite padaryti per valandą

    Po kelių lietingų dienų veja dažnai ima augti itin sparčiai, todėl norisi ją nušienauti vos tik nustoja lyti. Vis dėlto sodininkystės specialistai pataria neskubėti: šlapia žolė ir minkšta dirva gali greitai sugadinti ir vejos išvaizdą, ir jos sveikatą.

    Didžiausia problema ta, kad šlapi žolės stiebeliai sulimpa, palinksta ir pjaunant elgiasi nenuspėjamai. Dėl to peiliai nupjauna nevienodame aukštyje, dalį stiebų tik įplėšia, o veja po darbo atrodo lopinėta ir nelygi.

    Kodėl šlapia veja nukenčia labiausiai

    Mokslinėje ir praktinėje vejos priežiūros literatūroje pabrėžiama, kad drėgmė sukuria palankias sąlygas plisti grybinėms ligoms. Pjaunant šlapią žolę, vejapjovės ratai ir peiliai gali pernešti ligų sukėlėjus po visą plotą, ypač jei vienoje vietoje pažeidimas jau prasidėjęs.

    Dar vienas rizikos veiksnys yra dirvos suslėgimas. Po lietaus žemė ilgiau išlieka minkšta, todėl net ir vidutinio svorio technika palieka vėžes, o suslėgtame dirvožemyje šaknims tampa sunkiau gauti oro ir vandens.

    Nukenčia ir technika, ir rezultatas

    Šlapia žolė yra sunkesnė, todėl vejapjovei tenka didesnė apkrova, o darbas trunka ilgiau. Drėgni nupjovimai linkę kauptis po korpusu, kimšti išmetimo kanalą ar surinkimo dėžę, mažinti oro srautą ir bloginti pjovimo kokybę.

    Praktiškai tai reiškia, kad vietoje švaraus pjūvio dažniau gaunami suplėšyti lapeliai, o tokie pažeidimai veją silpnina. Vėliau gali prireikti daugiau laiko atsigauti, o atskiri plotai ilgiau išlieka gelsvesni.

    Kiek palaukti ir ką daryti, jei pjaunant skubate

    Vieno universalaus laiko nėra, nes viskas priklauso nuo kritulių kiekio, saulės, vėjo ir dirvos tipo. Jei ant žolės vis dar matomi vandens lašai, o žemė po kojomis jaučiasi minkšta, geriau luktelėti; saulėtą ir vėjuotą dieną kartais pakanka kelių valandų, tačiau po smarkesnių liūčių gali prireikti ir maždaug paros.

    Jei pjauti būtina, specialistai pataria rinktis didesnį pjovimo aukštį ir įsitikinti, kad peiliai aštrūs. Taip pat po darbo svarbu kruopščiai nuvalyti vejapjovės apačią nuo prilipusios žolės, kad nesusidarytų drėgnos sankaupos, kurios kenkia ir įrangai, ir kitam pjovimui.

  • Po kraupių avarijų – ugniagesių demonstracija Valčiūnuose: kodėl sužeistojo negalima traukti skubant

    Vasarą eismo įvykių statistika tradiciškai prastėja: intensyvesnis judėjimas, kelionės ir didesni greičiai lemia daugiau sunkių avarijų. Tokiais atvejais kova dėl gyvybės prasideda dar iki medikų atvykimo, o vieni pirmųjų į įvykio vietą dažnai atskuba ugniagesiai gelbėtojai.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose rengiama spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, kur žiniasklaidos atstovai galės iš arti pamatyti, kaip vyksta žmonių gelbėjimas po sunkios avarijos. Ugniagesiai gelbėtojai pademonstruos automobilio stabilizavimą, konstrukcijų ardymą specialia įranga ir nukentėjusiojo išlaisvinimą iš apvirtusio automobilio.

    Renginio metu pareigūnai paaiškins, kaip priimami sprendimai ardant automobilio konstrukcijas ir kodėl svarbu ne tik greitis, bet ir saugumas. Šiuolaikiniai automobiliai turi sustiprintas kėbulo zonas, oro pagalves, diržų įtempiklius, o dalyje modelių naudojamos ir aukštos įtampos sistemos, todėl netinkamas veiksmas gali pabloginti sužeistojo būklę ar sukelti papildomą pavojų gelbėtojams.

    Didelis dėmesys bus skiriamas ir pirmajai pagalbai avarijos vietoje. Ugniagesiai gelbėtojai primins, ką iki medikų atvykimo jie daro patys, ką gali padaryti įvykio liudininkai ir ką svarbu žinoti žmogui, jei po smūgio jis sąmoningas, bet negali išlipti iš automobilio.

    „Žmogaus negalima tiesiog kuo greičiau ištraukti iš automobilio, nes skubėjimas gali sukelti papildomų traumų ir apsunkinti medikų darbą“, – sakė renginyje dalyvausiantys ugniagesių gelbėtojų atstovai.

    Spaudos konferencijoje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir to paties skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po konferencijos numatyta praktinė gelbėjimo operacijos demonstracija.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai prašo atvykstančiųjų laikytis saugos nurodymų, nes demonstracijoje bus naudojama specialioji gelbėjimo įranga.

  • Neišpilkite po makaronų likusio vandens: vienas dalykas jį paverčia nuodu augalams

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau kartojamas patarimas neišpilti vandens, kuriame virė makaronai, ir juo palaistyti kambarinius ar sodo augalus. Idėja skamba tvariai, tačiau specialistai pabrėžia, kad toks „triukas“ tinka ne visada ir kai kuriais atvejais gali augalams pakenkti.

    Vanduo po makaronų virimo turi šiek tiek krakmolo, o kartu su juo į jį gali patekti nedideli kiekiai mineralinių medžiagų. Dėl to jis gali padėti sudrėkinti dirvą, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra visavertės trąšos ir nepakeis subalansuoto augalų maitinimo.

    Kada tai gali būti naudinga?

    Naudos galima tikėtis tik tada, kai vanduo yra visiškai atvėsęs iki kambario temperatūros. Karštas vanduo gali pažeisti šaknis ir sutrikdyti dirvožemio mikroorganizmų veiklą, ypač vazonuose, kur šaknų zona jautresnė.

    Taip pat rekomenduojama tokį vandenį naudoti retai ir nedideliais kiekiais. Vazonuose medžiagos kaupiasi greičiau nei daržo lysvėse, todėl per dažnas laistymas gali pabloginti dirvos struktūrą, ji gali tapti per tanki, o paviršiuje kartais atsiranda pelėsis.

    Vienas griežtas draudimas

    Svarbiausia taisyklė paprasta: laistyti galima tik tada, jei virimo vanduo buvo be druskos. Druska kaupiasi dirvoje, didina jos druskingumą ir apsunkina augalų gebėjimą pasisavinti vandenį, todėl ilgainiui augalai gali skursti, vysti ar lėčiau augti.

    Jei verdant buvo dėta druskos, toks vanduo tinka nebent nuotekoms, bet ne augalams. Tas pats galioja ir vandeniui po sūdyto ryžių ar bulvių virimo, nes druskos poveikis šaknims ir dirvai išlieka toks pat.

    Kada geriau nerizikuoti?

    Laistymui netinka vanduo, į kurį pateko aliejaus, padažo, prieskonių ar kitų maisto likučių. Riebalai gali bloginti oro patekimą į dirvą, o kvapnūs likučiai neretai pritraukia vabzdžius ir skatina nemalonius procesus vazone.

    Specialistai pabrėžia, kad stebuklo čia nebus: tai labiau būdas kartais racionaliai panaudoti švarų, nesūdytą ir atvėsintą vandenį, kuris kitu atveju būtų išpilamas. Reguliariai augalų priežiūrai vis tiek svarbiausi išlieka kokybiškas vanduo, tinkamas substratas ir pagal poreikį parinktos trąšos.

  • Ugniagesiai atskleis, kodėl po avarijos negalima skubėti traukti žmogaus: parodys visą gelbėjimą

    Vasaros eismo įvykių statistika kasmet primena, kad po sunkios avarijos prasideda kova dėl minučių, o pirmieji į įvykio vietą neretai atvyksta ugniagesiai gelbėtojai. Nors iš šalies gali atrodyti, kad svarbiausia kuo greičiau ištraukti nukentėjusįjį, realybėje skubėjimas kartais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose vyks spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, skirta parodyti, kaip organizuojami gelbėjimo darbai eismo įvykio vietoje. Žiniasklaidos atstovams bus pristatyta, kaip specialia gelbėjimo įranga ardomos automobilio konstrukcijos ir kaip išlaisvinamas žmogus iš apvirtusio ar smarkiai deformuoto automobilio.

    Prieš praktinę dalį pareigūnai žada paaiškinti, kokiais principais vadovaujamasi priimant sprendimus, kada ir kur pjauti ar ardyti automobilį, kad būtų išlaikyta nukentėjusiojo sauga. Taip pat bus aptarta, kodėl žmogaus negalima tiesiog staigiai ištraukti, jei įtariami stuburo ar kaklo sužalojimai, ir kodėl itin svarbus automobilio stabilizavimas prieš pradedant darbus.

    Gelbėjimo operacijose svarbios ne tik žirklės ar hidrauliniai įrankiai, bet ir veiksmai iki medikų atvykimo. Ugniagesiai gelbėtojai dažnai atlieka pirminį nukentėjusiųjų būklės įvertinimą, užtikrina kvėpavimo takų praeinamumą, stabdo kraujavimą ir padeda paruošti saugų perdavimą greitosios pagalbos medikams.

    Konferencijoje planuojama aptarti ir liudininkų elgesį, nes pirmosios minutės po susidūrimo dažnai lemia baigtį. Pareigūnai primena, kad svarbiausia yra nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112, įvertinti, ar nėra gaisro, dūmų ar degalų kvapo, ir tik tuomet, nekeliaujant į pavojų, bandyti padėti pagal savo kompetenciją.

    Renginyje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po spaudos konferencijos bus pademonstruota visa operacijos eiga: automobilio stabilizavimas, konstrukcijų ardymas ir nukentėjusiojo išlaisvinimas.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai akcentuoja, kad tokių demonstracijų tikslas yra ne tik parodyti techniką, bet ir paaiškinti, kaip sprendimai priimami realiomis, stresinėmis sąlygomis, kai svarbi kiekviena detalė.

  • Viena klaida plaunant stiklines jas greitai paverčia matinėmis: štai ką daryti vietoj to

    Karštas vanduo ne visada padeda

    Spindinčiai švarios stiklinės daugeliui yra tvarkingos virtuvės ženklas, tačiau siekdami greito rezultato žmonės neretai daro tą pačią klaidą. Stiklines plauna itin karštu vandeniu manydami, kad taip nešvarumai tirps greičiau.

    Praktikoje stiklas nuo to ne visada laimi: per aukšta temperatūra ir staigūs pokyčiai gali paskatinti paviršiaus dėvėjimąsi. Ilgainiui stiklinės praranda skaidrumą, o ant jų greičiau matosi matinis sluoksnis.

    Kas vyksta su stiklu

    Didžiausia problema yra temperatūrinis šokas, kai stiklinėje buvo šaltas gėrimas ar ledukai, o ji iškart merkiama į labai karštą vandenį. Tokie svyravimai gali sukelti mikroskopinius įtrūkimus, kurių plika akimi nepamatysite, bet jie silpnina stiklą.

    Kita rizika susijusi su paviršiaus nusidėvėjimu: plonesnės vyno taurės ar krištolo indai jautresni šilumai ir intensyviam trynimui. Dėl to skaidrumas mažėja, o stiklas greičiau atrodo „apniukęs“.

    Kada rinktis drungną ar vėsesnį vandenį

    Jei stiklinės buvo naudotos vandeniui, sultims, limonadui ar vynui, dažniausiai pakanka drungno ar vos vėsesnio vandens ir nedidelio kiekio indų ploviklio. Tokia temperatūra mažiau apkrauna stiklą ir padeda ilgiau išlaikyti skaidrumą.

    Ypač tai aktualu brangesniems indams, krištolo taurėms ir plonoms stiklinėms, kurios labiau pažeidžiamos tiek nuo karščio, tiek nuo staigaus atšalimo. Švelnesnis plovimas čia dažniausiai duoda geresnį rezultatą nei maksimalus karštis.

    O ką daryti su riebalais

    Jei stiklinėse buvo kremiški kokteiliai, pieno gėrimai ar kiti riebesni produktai, drungnas arba šiltas vanduo vis dar yra tinkamas pasirinkimas. Svarbiausia vengti beveik verdančio vandens ir pernelyg agresyvaus trynimo.

    Didesnį darbą paprastai atlieka ne temperatūra, o tinkamas ploviklis ir minkšta kempinė. Taip sumažinsite riziką subraižyti paviršių, o būtent smulkūs įbrėžimai ilgainiui vizualiai „užmuša“ stiklo spindesį.

    Kaip išvengti dėmių ir dryžių

    Po plovimo stiklines verta nuskalauti švariu vandeniu ir iškart nusausinti mikropluošto arba nepūkuojančiu lininiu rankšluosčiu. Dažniausiai būtent savaime nudžiūvę lašai palieka balkšvas dėmes ir dryžius.

    Jei namuose vanduo kietas, paskutiniam nuskalavimui gali padėti nedidelis kiekis distiliuoto vandens. Tai ypač pastebima ant skaidraus stiklo, kai norisi kuo mažiau apnašų ir kuo daugiau tikro spindesio.

  • KTU pasiūlė urboląstelę: naujas miesto vienetas žada apsaugą nuo karščio, potvynių ir krizių

    Klimato kaitos nulemti ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, staigios liūtys ir potvyniai, vis dažniau tampa kasdienybe Europos miestuose. Prie jų prisideda ir kitos rizikos, įskaitant energetikos sutrikimus, pandemijas ar civilinės saugos grėsmes, todėl miestams reikia ne tik mažinti taršą, bet ir didinti atsparumą.

    Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslininkai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas pristato koncepciją, kurią vadina urboląstele. Tai naujas urbanistinės struktūros vienetas, turintis veikti kaip savarankiška, aiškiai suplanuota miesto dalis su stipriu žaliuoju centru ir kasdienėms bei krizinėms situacijoms pritaikyta infrastruktūra.

    Idėjos autoriai pabrėžia, kad dabartinė plėtra Lietuvoje dažnai išskaido teritorijas, didina urbanistinę drieką ir spaudžia želdynus. Tokia kryptis, jų vertinimu, silpnina miestų gebėjimą amortizuoti karštį, suvaldyti liūčių vandenį ir užtikrinti gyventojams pasiekiamas viešąsias paslaugas.

    Kas yra urboląstelė

    Urboląstelė apibrėžiama kaip 40–60 hektarų ploto urbanistinis kompleksas, kurį iš išorės ribotų viešojo transporto gatvės, o viduje dominuotų pėsčiųjų ryšiai ir želdynai. Koncepcija remiasi bionikos logika: kaip biologinė ląstelė turi apvalkalą ir branduolį, taip mieste siūlomas vienetas turėtų aiškias ribas ir centrinį branduolį.

    Centrinis elementas būtų daugiafunkcis žaliasis branduolys, skirtas poilsiui, bendruomenės veikloms ir kasdieniam paslaugų pasiekiamumui. Kartu čia numatoma ir civilinės saugos funkcija, kad krizių atveju teritorija turėtų vietas susitelkimui, ryšiui ir pagrindiniams poreikiams užtikrinti.

    Pagal mokslininkų pateikiamus skaičiavimus, vienoje urboląstelėje, priklausomai nuo užstatymo intensyvumo ir aukštingumo, galėtų gyventi apie 7 000–15 000 žmonių. Iš kelių urboląstelių būtų formuojamas didesnis gyvenamasis rajonas, kuriame atsirastų ir platesnio masto traukos objektai.

    Žaliasis branduolys ir judėjimas

    Vienas esminių principų yra transporto srautų atskyrimas nuo vidinių gyvenamųjų erdvių. Automobilių stovėjimas ir intensyvesnis eismas būtų telkiami arčiau aptarnaujančių gatvių, o kvartalų viduje prioritetas teikiamas saugioms pėsčiųjų jungtims ir želdynams.

    Taip siekiama kurti aplinką, kurioje kasdieniai maršrutai iki žaliojo centro ar viešojo transporto būtų trumpi ir patogūs pėsčiomis. Koncepcijoje minimas 5–10 minučių pasiekiamumo principas, kai svarbiausios paslaugos ir viešosios erdvės turėtų būti pasiekiamos be automobilio.

    Želdynų vaidmuo čia neapsiriboja estetika. Miestų prisitaikymo praktikoje žaliosios erdvės vertinamos kaip viena veiksmingiausių priemonių mažinti miesto šilumos salos efektą, gerinti oro kokybę ir sugerti liūčių vandenį, mažinant paviršinių nuotekų perkrovą.

    Kodėl ši idėja aktuali dabar

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja sprendimų, kurie miestus verčia planuoti kompaktiškiau ir arčiau kasdienių paslaugų. Vis plačiau taikomi kvartalų atnaujinimo, žaliųjų koridorių ir lietaus vandens sulaikymo sprendimai, o taip pat stiprinami civilinės saugos reikalavimai viešosioms erdvėms ir pastatams.

    KTU mokslininkų siūloma urboląstelė šias kryptis sujungia į vieną planavimo logiką, kur atsparumas klimato kaitai, patogus judėjimas ir bendruomenės infrastruktūra numatomi iš anksto, o ne paliekami pavieniams projektams. Tokia struktūra, jų teigimu, galėtų padėti miestams veikti kaip vientisai suplanuota sistema, o ne kaip atskirų sklypų ir pastatų rinkinys.

    Idėja parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos užsakymu įgyvendinamą projektą, kuriame vertinamos klimato kaitos prognozės ir jų įtaka gyvenamųjų vietovių planavimui. KTU pažymi, kad pateikiama schema yra modelinė ir turėtų būti pritaikoma konkrečioms gamtinėms bei urbanistinėms sąlygoms, išlaikant pagrindinius tvarumo ir saugumo principus.

  • Telefonas įkrito į vandenį? Mitą apie ryžius griauna ekspertai – štai kas iš tiesų veikia

    Jei telefonas netyčia įkrenta į vandenį, vienas dažniausių patarimų internete skamba paprastai: įdėkite jį į dubenį su ryžiais ir palikite per naktį. Šis „gelbėjimo“ būdas daugelį metų kartojamas kaip beveik universali išeitis, tačiau remonto ekspertai įspėja, kad jis dažnai neduoda norimo efekto.

    Problema ta, kad drėgmė po kritimo į vandenį paprastai lieka ne išorėje, o giliai įrenginio viduje: po mikroschemomis, jungtimis, prie kontaktų ir plokštės sluoksnių. Ryžiai sugeria drėgmę tik iš aplinkos, bet neprieina prie vietų, kuriose vanduo padaro daugiausia žalos, todėl korozijos rizika niekur nedingsta.

    Kodėl ryžiai gali pakenkti

    Remonto specialistai pabrėžia, kad ryžiai nėra sterilus džiovinimo įrankis. Smulkios krakmolo ir dulkių dalelės gali patekti į įkrovimo lizdą, garsiakalbių angas ar mikrofono groteles, o vėliau apsunkinti valymą ir net pabloginti kontaktų būklę.

    Gamintojų rekomendacijos taip pat nėra ryžių naudai: dalis didžiųjų išmaniųjų telefonų gamintojų tiesiogiai nerekomenduoja „džiovinimo“ ryžiuose. Praktikoje tai reiškia, kad populiarus patarimas dažniau suteikia klaidingą saugumo jausmą, nei padeda realiai išgelbėti įrenginį.

    Ką daryti, jei telefonas sušlapo

    Pirmiausia svarbiausia greita reakcija: kuo greičiau ištraukti telefoną iš vandens ir jį išjungti, jei jis dar veikia. Tuomet verta nuimti dėklą, atjungti visus priedus ir, jei įmanoma, išimti SIM kortelę.

    Išorę reikia švelniai nusausinti minkšta šluoste, netrinant ir nespaudžiant angų. Po to telefoną geriausia palikti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad drėgmė natūraliai pasišalintų, o ne būtų „užrakinta“ viduje.

    Vandens atsparumas dar nereiškia, kad įrenginys apsaugotas nuo bet kokių skysčių. Jūros vanduo, saldinti gėrimai ar kava kelia didesnę riziką nei paprastas vanduo, nes priemaišos skatina koroziją ir gali greitai pažeisti kontaktus.

    Ko geriau nedaryti

    Specialistai pataria po sušlapimo iš karto nejungti telefono prie įkroviklio, nes tai gali sukelti trumpąjį jungimą. Taip pat nereikėtų džiovinti karštu fenu ar ant labai karšto paviršiaus, nes karštis gali deformuoti detales ir paskatinti drėgmės judėjimą į gilesnius sluoksnius.

    Dar viena dažna klaida yra purtyti telefoną, tikintis „iškratyti“ vandenį. Taip skystis dažnai tik išnešiojamas po vidines ertmes, o rizika pažeisti daugiau komponentų išauga.

    Jei įrenginys sušlapo nuo sūraus ar lipnaus skysčio, saugiausias sprendimas yra kuo greičiau kreiptis į servisą, nes korozija gali prasidėti labai greitai. Nors ryžiai kai kuriais atvejais didelės žalos ir nepadarys, pasikliauti jais kaip patikimu gelbėjimo būdu ekspertai nepataria.

  • Panevėžys ruošia siurprizą: rugsėjį atveriami pramonės užkulisiai ir netikėti skoniai

    Rugsėjo 25–27 dienomis Panevėžio mieste ir rajone ketvirtą kartą vyks Atviros pramonės savaitgalis – industrijos festivalis, kviečiantis iš arti pamatyti, kaip veikia regiono įmonės ir pramoninis paveldas. Šiemet renginio geografija plečiasi už miesto ribų: veiklos planuojamos ir Raguvoje, Kaimiškyje, Ramygaloje bei Radviliškyje.

    Tris dienas lankytojams duris atvers gamybos įmonės, taip pat industrinę Panevėžio istoriją menančios erdvės. Organizatoriai žada ne tik ekskursijas, bet ir kūrybines veiklas, pramogas bei gastronominius atradimus, kuriuos renginio savaitę siūlys vietos maitinimo įstaigos.

    Kas slepiasi už gamyklų vartų

    Renginį organizuojančios Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ direktorė Monika Miniotaitė pabrėžia, kad festivalis padeda pamatyti pramonę ne kaip uždarą, o kaip žmonių ir idėjų ekosistemą. Anot jos, pirmą kartą atvykę lankytojai dažnai nustemba, kiek daug skirtingų kompetencijų telpa viename mieste ir rajone.

    „Atviros pramonės savaitgalis leidžia pamatyti, kad už įmonių durų slepiasi ne tik gamybos linijos, bet ir žmonės, sprendžiantys sudėtingus inžinerinius, technologinius bei kūrybinius iššūkius“, – sakė M. Miniotaitė.

    Renginyje planuojama pristatyti įvairias Panevėžio regiono pramonės kryptis – nuo elektronikos, metalo apdirbimo, plastiko ir stiklo sprendimų iki inžinerinių įrenginių projektavimo, maisto bei gėrimų, drabužių ir baldų gamybos. Akcentuojama ir tai, kokių įgūdžių šiandien reikia moderniai pramonei, kur vis daugiau vaidmens tenka automatizacijai, duomenų analitikai ir DI sprendimams.

    Industrinis paveldas ir patirtys mieste

    Festivalio programoje svarbi vieta tenka ir autentiškoms industrinėms erdvėms, kurios ankstesniais metais tapo scenomis kūrybinėms dirbtuvėms, instaliacijoms bei parodoms. Tokios vietos leidžia pramonės istoriją pažinti ne vien per faktus, bet ir per gyvą patirtį mieste.

    Organizatoriai primena, kad ankstesniais metais lankytojai buvo kviečiami į industrinę atmintį saugančius objektus, o jų panaudojimas kultūrai ir edukacijai tapo būdu naujai pažvelgti į miesto tapatybę. Tai atitinka ir platesnę Europos tendenciją, kai pramonės paveldas vis dažniau pritaikomas bendruomenės, turizmo ir kultūros reikmėms.

    Pramonės skoniai – ne tik metafora

    Netikėtą renginio sluoksnį kuria gastronominė programa: maitinimo įstaigos kviečia ragauti specialiai festivaliui sukurtų patiekalų ir gėrimų. Pernai, organizatorių teigimu, prie iniciatyvos prisijungė 8 vietos, o pramonės įkvėpti skoniai tapo dar vienu būdu pasakoti Panevėžio industrinę istoriją.

    Didelio susidomėjimo sulaukia ir ekskursijos: pernai įmonėse surengta daugiau kaip 100 ekskursijų, o dalis vietų užsipildė per pirmąsias registracijos valandas. Iš viso renginyje apsilankė daugiau kaip 2 600 žmonių, nemaža dalis jų atvyko iš didžiųjų miestų.

    Organizatoriai žada, kad šių metų dalyvių sąrašas ir detali programa bus skelbiami artėjant renginiui. Atviros pramonės savaitgalis vyks rugsėjo 25–27 dienomis, o lankytojai kviečiami iš anksto planuotis laiką Panevėžio krašte.