CP v2

Blog

  • Varėna neteko šviesios kultūros lyderės: mirė ilgametė muzikos mokyklos direktorė

    2026 metų rugsėjo 5 dieną mirė ilgametė Varėnos muzikos mokyklos direktorė, pedagogė ir kultūros darbuotoja Nijolė Pavasarienė. Bendruomenė neteko žmogaus, kurio veikla dešimtmečiais formavo Varėnos muzikinį ir kultūrinį gyvenimą.

    Per daugiau kaip keturis dešimtmečius N. Pavasarienės profesinis kelias buvo glaudžiai susijęs su muzika, jaunaisiais atlikėjais ir ugdymu. Vadovaudama mokyklai ji rūpinosi ne tik kasdieniu darbu, bet ir ilgalaike kryptimi, telkė pedagogų komandą, skatino mokinių motyvaciją.

    Mokyklos virsmas ir kryptis

    Jos vadovavimo laikotarpiu mokykla tapo svarbia Varėnos kultūrinės tapatybės dalimi ir aktyviu miesto renginių partneriu. 2012 metais, N. Pavasarienei inicijavus sprendimą, įstaigai suteiktas Jadvygos Čiurlionytės vardas, pabrėžęs ryšį su Lietuvos muzikos tradicija.

    Pedagogės iniciatyvos skatino mokyklą būti atvira profesionaliam menui ir bendradarbiavimui su šalies muzikos bei meno institucijomis. Tai padėjo Varėnoje dažniau skambėti profesionaliai muzikai, o mokiniams suteikė daugiau progų pasirodyti koncertuose ir projektuose.

    Mokinių pasiekimai ir tęstinumas

    Ypatingą vietą N. Pavasarienės veikloje užėmė mokiniai ir jų tobulėjimas. Jos ugdytiniai ne kartą tapo „Dainų dainelės“ laureatais, o dalis vėliau pasirinko profesinį kelią muzikoje Lietuvoje ir užsienyje.

    Svarbiu palikimo ženklu tapo ir tai, kad kai kurie buvę mokiniai patys grįžo į švietimo ir kultūros lauką kaip mokytojai bei kolektyvų vadovai. Taip, per žmones ir perduodamą patirtį, jos darbas tęsėsi iš kartos į kartą.

    Įvertinimai ir bendruomenės atmintis

    N. Pavasarienė aktyviai dalyvavo organizuojant kultūros renginius, dainų šventes ir jų apžiūras, telkė bendruomenę bendram darbui. Jos iniciatyva įkurtas Varėnos kultūros centro moterų ansamblis „Rūta“, koncertavęs Lietuvoje ir užsienyje.

    2017 metais už ilgametį darbą Varėnos krašto kultūrai ji apdovanota Varėnos rajono savivaldybės kultūros premija ir Kultūros ir meno tarybos ženklu „Sidabrinė bitė“. Artimieji ir kolegos pabrėžia, kad tikrasis jos palikimas yra žmonės, kuriuos ji įkvėpė, subūrė ir išmokė mylėti muziką.

    „Kultūra kuriama ne vien scenoje, ji gimsta kasdienybėje, kai vaikui padedama atrasti pirmąsias natas“, – sakė ją prisimenantys kolegos.

    Varėnos bendruomenė atsisveikina su asmenybe, kurios darbai liks gyvi mokinių muzikoje, koncertų tradicijose ir miesto kultūriniame gyvenime. Jos atminimas siejamas su nuoširdžiu darbu, pagarba žmonėms ir ilgalaikiu rūpesčiu meniniu ugdymu.

  • DI duomenų centrai ištroškę vandens: ar „Microsoft“ ir „Nvidia“ rado išeitį?

    DI duomenų centrai ištroškę vandens: ar „Microsoft“ ir „Nvidia“ rado išeitį?

    Dirbtinio intelekto bumas vis dažniau susiduria su nemalonia realybe: sparčiai augant duomenų centrų skaičiui, didėja ir jų vandens bei elektros apetitas. JAV bendruomenėse stiprėja nepasitenkinimas, o technologijų milžinės tikina, kad naujos aušinimo technologijos gali sumažinti vandens poreikį.

    Duomenų centrai – tai didžiuliai serverių „sandėliai“, užtikrinantys debesų paslaugas, interneto veikimą ir DI skaičiavimus. Ši įranga generuoja daug šilumos, todėl aušinimas tampa kritine infrastruktūros dalimi, o kai kuriais atvejais tam reikia didelių vandens kiekių.

    Konsultacijų bendrovės Rystad Energy vertinimu, 2025 metais duomenų centrai pasaulyje aušinimui sunaudojo apie 222 mlrd. litrų vandens. Jei vartojimas nemažėtų, iki 2030 metų šis skaičius galėtų išaugti beveik tris kartus – iki 644 mlrd. litrų, nors priemonės vandens naudojimui mažinti, anot bendrovės, galėtų augimą reikšmingai pristabdyti.

    Kaip veikia vandens taupymas?

    Vienas dažniausiai minimų sprendimų – uždaro ciklo aušinimas, kai skystis cirkuliuoja sandarioje sistemoje ir nėra nuolat „papildomas“ iš išorės. Tokiu principu skystis teka kuo arčiau karščiausių komponentų, pirmiausia lustų, kurių temperatūra gali perkopti 80 laipsnių.

    „Nvidia“ birželį pristatė sistemą, skirtą DI duomenų centrų projektavimui ir valdymui, ir teigė, kad kai kuriose vietose ji gali beveik eliminuoti vandens suvartojimą. Pramonė tokius pažadus šiandien jaučia kaip spaudimą, nes visuomenės klausimai dėl resursų naudojimo aštrėja.

    „Paprasti ventiliatoriai, cirkuliuojantys orą, dažnai yra pakankami“, – sakė „Nvidia“ tvarumo vadovas Joshas Parkeris.

    Vis dėlto jis pripažįsta, kad ekstremaliose karščio sąlygose ar per karščio bangas kartais vis tiek prireikia papildomo šaldymo arba garinamojo aušinimo sprendimų. Tai reiškia, kad vandens poreikio sumažinimas gali priklausyti ne tik nuo technologijos, bet ir nuo klimato, vietos infrastruktūros bei sezoniškumo.

    Kaina už mažesnį vandens poreikį

    Nepriklausomas tyrėjas Andy Masley atkreipia dėmesį į tiesioginę priklausomybę: mažiau vandens dažnai reiškia daugiau elektros. Taip yra todėl, kad net ir sandariose sistemose cirkuliuojantį skystį reikia atvėsinti, o tai neretai daroma naudojant oro srautus ir energiją.

    „Yra gana tiesioginis kompromisas tarp to, kiek sunaudojama vandens ir kiek energijos reikia temperatūrai kontroliuoti“, – sakė Andy Masley.

    Vienas techninis niuansas, kuriuo remiasi dalis naujų sprendimų, – šiltesnio skysčio įleidimas į serverius. Pavyzdžiui, „Nvidia“ nurodo, kad skystis gali būti tiekiamas apie 45 laipsnių temperatūros, taip sumažinant poreikį ištisus metus naudoti šaltą orą ar intensyvų mechaninį šaldymą.

    Augantis visuomenės spaudimas ir skaidrumo problema

    „Microsoft“, „Amazon Web Services“ ir „Meta“ taip pat teigia naudojančios uždaro ciklo aušinimo sprendimus ir akcentuoja, kad tokios sistemos neturėtų lemti grynojo vandens praradimo. Vis dėlto jų bendras vandens sunaudojimas 2022–2025 metais didėjo, nes plėtėsi duomenų centrų apimtys, nors efektyvumo rodikliai gerėjo.

    Pagal naujausias tvarumo ataskaitas, „Microsoft“ vandens naudojimo efektyvumas per šį laikotarpį pagerėjo apie 25 proc., o „Amazon Web Services“ – apie 37 proc. Tačiau palyginimus apsunkina tai, kad visame sektoriuje vis dar trūksta vieningo standarto, kaip skelbiami aplinkosauginiai ir socialiniai rodikliai.

    Kalifornijos universiteto Riversaide profesorius Shaolei Ren pabrėžia, kad vanduo dažnai kainuoja mažiau nei elektra, todėl vien finansiniai motyvai ne visada skatina jį taupyti. Tuo pat metu, jo vertinimu, spaudimą didina viešoji nuomonė, nes JAV daugėja protestų ir ginčų dėl naujų duomenų centrų statybų.

    Dar viena problema – senų objektų modernizacija, nes technologijos, mažinančios vandens poreikį, reikalauja investicijų. Rystad Energy tyrimų vadovas Minh K. Le pažymi, kad senesni centrai dažniausiai yra mažesni ir mažiau galingi, todėl jiems iš prigimties reikia mažiau aušinimo nei naujai statomiems gigantiškiems kompleksams.

    Ekspertai taip pat primena, kad tiesiogiai duomenų centrų sunaudojamas vanduo yra tik dalis bendro pėdsako. Vandens reikia ir elektros gamybai, kuri maitina šiuos centrus, taip pat lustų bei serverių gamybai, o JAV netiesioginis vandens naudojimas gali būti maždaug du kartus didesnis nei tiesioginis.

    Todėl technologijų sektoriaus pažadai mažinti vandens suvartojimą duomenų centruose neišvengiamai siejasi su platesniu klausimu: ar pavyks mažinti ir elektros poreikį, užtikrinti skaidresnį atsiskaitymą visuomenei bei planuoti plėtrą taip, kad ji nekirstų per vietos vandens išteklius.

  • „STIHL“ vadovas įspėja: be reformų Vokietija praras gerovę – siūlo 40 val. be priedo

    „STIHL“ vadovas įspėja: be reformų Vokietija praras gerovę – siūlo 40 val. be priedo

    Vokietijos pramonė jau ne vienerius metus patiria struktūrinį spaudimą, o padėtis, pasak „STIHL“ patariamosios tarybos ir priežiūros tarybos pirmininko dr. Nikolo Stihlo, tampa kritinė. Jo teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus pramonės gamybos apimtys sumažėjo maždaug 15 proc., o kas mėnesį prarandama apie 15 000 pramonės darbo vietų.

    Autorius pabrėžia, kad investicijų dinamika silpsta: grynosios privačiosios investicijos esą priartėjo prie nulio, o įmonės dažniau tik pakeičia nusidėvėjusį turtą, nei plečia pajėgumus. Tokią situaciją jis sieja su aukštomis energijos, darbo ir mokesčių sąnaudomis bei pertekliniu reguliavimu, kuris mažina norą rizikuoti ir investuoti.

    Reformos, kurių nebeužtenka

    Dr. N. Stihlas pripažįsta, kad verslo aplinkai įtakos turi ir išoriniai veiksniai, įskaitant prekybos barjerus, Kinijos pramonės politiką ir geopolitines įtampas. Vis dėlto, jo vertinimu, pagrindinės problemos kyla šalies viduje, todėl sprendimai turi prasidėti nuo administracinės naštos mažinimo ir aiškesnių taisyklių.

    Jis kritiškai vertina Vokietijos valdžios planuojamą reformų paketą, apimantį sveikatos draudimą, pensijų sistemą, mokesčius ir darbo rinką, teigdamas, kad jis kol kas nesukuria lūžio. Pasak jo, kompromisų išardymas ar reformų sušvelninimas galėtų ypač smarkiai pakenkti verslo pasitikėjimui politika ir dar labiau sustiprinti investicijų stagnaciją.

    „Kitos reformos turi toliau mažinti biurokratiją, didinti bendrą dirbamų valandų skaičių, mažinti darbo sąnaudas ir suteikti įmonėms realių paskatų investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė dr. Nikolas Stihlas.

    Valstybė turi padėti, o ne stabdyti

    „STIHL“ vadovas ragina viešąjį sektorių orientuotis į paslaugos kokybę: taisyklės turi būti suprantamos, procedūros greitesnės, o ataskaitų ir dokumentavimo reikalavimai pagrįsti. Jo nuomone, administravimo modernizacija turi remtis skaitmenizacija ir dirbtiniu intelektu, kad sprendimai būtų priimami greitai ir prognozuojamai.

    Kaip vieną iš signalų jis mini kai kurių Vokietijos žemių iniciatyvas mažinti ataskaitų teikimo prievoles, įtvirtinant principą, kad reikalavimai turėtų būti paliekami tik tada, kai jų būtinybė aiškiai pagrindžiama. Tokia kryptis, pasak jo, galėtų sustiprinti tiek verslo, tiek visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu veikti efektyviai.

    Ginčas dėl darbo laiko ir sąnaudų

    Didelę dalį teksto autorius skiria demografiniams pokyčiams, kurie, jo vertinimu, mažina darbo jėgos pasiūlą ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai. Jis teigia, kad norint išlaikyti gerovės valstybės modelį, reikia didinti bendrą dirbamų valandų skaičių, kitaip ekonomikos potencialas natūraliai trauksis.

    Kontroversiškiausia jo siūlymų dalis susijusi su darbo laiku: jis ragina siekti 40 valandų darbo savaitės be papildomo atlygio didinimo, argumentuodamas tarptautiniu konkurencingumu ir pramonės išlikimu. Taip pat akcentuojama ne vien alga, bet ir vadinamosios ne darbo užmokesčio sąnaudos, ypač socialinio draudimo įmokos, kurios, jo teigimu, neturėtų viršyti 40 proc. bruto darbo užmokesčio.

    Dr. N. Stihlas taip pat mini priemones, kurios esą galėtų didinti darbo pasiūlą: ilgesnį darbinį gyvenimą su aiškiomis išimtimis fiziškai sunkiems darbams, efektyvesnį bedarbių ir ne visą darbo laiką dirbančių įtraukimą, kvalifikuotą imigraciją. Kartu jis teigia, kad vien skaitmenizacijos ir DI teikiamas produktyvumo augimas demografinių tendencijų pilnai neatsvers.

    Galiausiai autorius pabrėžia inovacijų svarbą: Vokietijos stiprybe jis laiko universitetų, mokslinių institucijų, inovacijų klasterių ir įmonių ryšius, tačiau ragina suteikti daugiau reguliacinės erdvės, didinti mokestines paskatas MTEP ir plėsti rizikos kapitalo prieinamumą. Jo teigimu, tik ryžtingos priemonės gali sustabdyti pramonės bazės eroziją ir užtikrinti ilgalaikę gerovę.

  • Europos uostų reitingas: kas lenkia visus pagal krovinius ir kodėl tai svarbu kainoms?

    Europos uostų reitingas: kas lenkia visus pagal krovinius ir kodėl tai svarbu kainoms?

    Jūrų transportas išlieka viena svarbiausių pasaulinės prekybos arterijų, o Europoje uostai yra kritinis grandinės taškas nuo energijos išteklių iki maisto ir pramonės žaliavų. 2024 metais pasaulyje jūra buvo pergabenta apie 13 mlrd. tonų prekių, o Europos Sąjungos uostai aptarnavo apie 3,4 mlrd. tonų, tai sudaro maždaug 26 proc. pasaulinio kiekio.

    ES išorės prekyboje jūrų keliai dar svarbesni: didžioji dalis krovinių į ir iš Bendrijos keliauja laivais. Dėl to bet koks sutrikimas maršrutuose, pavyzdžiui, dėl geopolitinių įtampų ar saugumo rizikų, greitai atsispindi tiekimo terminuose ir logistikos kaštuose.

    Europos statistika rodo, kad uostų apkrovos labai skiriasi, o lyderiai išsiskiria milžiniškais srautais. Vertinant bendrą į uostą atgabentų ir iš jo išgabentų krovinių svorį, aiškiai dominuoja keli Šiaurės Vakarų Europos mazgai.

    Lyderiai: Roterdamas ir Antverpenas

    Didžiausias ES uostas pagal krovinių apimtį 2024 metais buvo Roterdamas Nyderlanduose, kur bendras krovinių srautas siekė 397,3 mln. tonų. Antroje vietoje liko Antverpenas–Briugė Belgijoje su 243,7 mln. tonų.

    Trečią vietą užėmė Hamburgas Vokietijoje, tačiau jo apimtys gerokai mažesnės nei dviejų lyderių: 97 mln. tonų. Toliau rikiuojasi Ispanijos Alchesiras su 81,5 mln. tonų ir Amsterdamas su 78,8 mln. tonų.

    Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Prancūzijos HAROPA kompleksas, apimantis Le Havrą ir Ruaną, su 76,6 mln. tonų, Lenkijos Gdanskas su 71 mln. tonų, Marselis su 66 mln. tonų ir Valensija su 64,5 mln. tonų.

    Į dešimtuką įsiveržė Konstanca

    Rumunijos Konstancos uostas 2024 metais taip pat pateko tarp 10 didžiausių ES uostų: čia pervežta 57,6 mln. tonų krovinių. Tai išskirtinis rezultatas Juodosios jūros regione, kuris pastaraisiais metais tapo strategiškai reikšmingesnis dėl pasikeitusių krovinių srautų ir alternatyvių logistikos sprendimų.

    Tarp 11–20 vietų esančių uostų krova jau svyruoja mažesniame intervale: nuo 36,8 mln. tonų iki 55,5 mln. tonų. Šiame sąraše minimi, be kita ko, Barselona, Triestas, Genuja, Portugalijos Sinėšas, Pirėjas, Bremerhafenas ir Geteborgas.

    Kuri šalis krauna daugiausiai?

    Vertinant visas šalies uostų apimtis kartu, Nyderlandai 2024 metais buvo pirmi ES, jų uostai aptarnavo 538,1 mln. tonų krovinių. Antroje vietoje rikiavosi Italija su 488,6 mln. tonų, labai nedaug atsilikusi nuo Ispanijos, kurios uostai perkrovė 486 mln. tonų.

    Šios trys valstybės ryškiai lenkia kitus: ketvirtoje vietoje esanti Belgija fiksavo 274,9 mln. tonų. Prancūzija su 269,8 mln. tonų buvo šiek tiek žemiau, o Vokietija siekė 273,9 mln. tonų, taip pat išlaikydama aukštą poziciją dėl kelių didelių uostų.

    Europos Komisija, kalbėdama apie vandens transporto sektorių, pabrėžia, kad jūrų transportas istorijoje buvo vienas svarbiausių Europos ekonominės raidos variklių. 2026 metais Komisija priėmė strategines kryptis, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą, tvarumą, saugumą ir atsparumą uostų, laivybos ir laivų statybos grandinėse.

    Uostų reitingai svarbūs ne tik logistikos profesionalams: jie parodo, per kurias vietas juda didžiausia Europos prekybos dalis, ir kur labiausiai tikėtina, kad sutrikimai ar investicijų trūkumas paveiktų tiekimo greitį bei galutines vartotojų kainas.

  • Turkija kelia infliacijos prognozę iki 28,4 proc.: Artimųjų Rytų konfliktas brangina viską

    Turkija kelia infliacijos prognozę iki 28,4 proc.: Artimųjų Rytų konfliktas brangina viską

    Turkijos vyriausybė pakėlė 2026 metų pabaigos infliacijos prognozę iki 28,4 proc., pristatydama 2027–2029 metų vidutinio laikotarpio ekonomikos programą. Apie tai sekmadienį pranešė Turkijos viceprezidentas Cevdetas Yilmazas.

    Pasak jo, tikimasi, kad kainų augimas vėl ryškiau ims lėtėti ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį. Naujasis rodiklis gerokai viršija ankstesnius planus, nes pernai valdžia metų pabaigoje buvo numačiusi 16 proc. infliaciją.

    „Tikimės, kad infliacija ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį vėl pradės mažėti ir metų pabaigoje sieks 28,4 proc.“, – sakė Cevdetas Yilmazas.

    Naujojoje programoje numatyta, kad infliacija 2027 metais turėtų mažėti iki 21 proc., 2028 metais – iki 13,5 proc., o 2029 metais – iki 9 proc. Tokie tikslai reiškia, kad Ankara siekia grįžti prie vienženklės infliacijos, tačiau pripažįsta, kad kelias bus ilgesnis, nei manyta anksčiau.

    Oficialiais duomenimis, metinė infliacija Turkijoje rugpjūtį siekė 31,51 proc. ir buvo kiek mažesnė nei liepą, kai sudarė 31,75 proc. Vis dėlto kainų lygis šalyje virš 30 proc. išsilaiko nuo 2021 metų pabaigos, o didžiausias pikas buvo pasiektas 2024 metų gegužę, kai metinė infliacija viršijo 75 proc.

    Viceprezidentas teigė, kad vienas svarbiausių veiksnių, pakeitusių prognozes, yra karas Artimuosiuose Rytuose. Jo žodžiais, centrinio banko vertinimu, tiesioginis ir netiesioginis konflikto poveikis infliacijai sudaro apie 7 procentinius punktus.

    Šis poveikis dažniausiai persiduoda per energijos ir logistikos grandines: brangstant naftai ir degalams didėja transporto, gamybos ir maisto tiekimo kaštai, o tai greitai matoma vartotojų kainose. Turkijai, kuri importuoja reikšmingą dalį energijos išteklių, tokie svyravimai ypač jautrūs ir gali daryti spaudimą tiek kainoms, tiek nacionalinei valiutai.

    Valdžia pabrėžia, kad kova su infliacija išlieka svarbiausias ekonomikos politikos prioritetas, o pastaraisiais mėnesiais matomas nuosaikus lėtėjimas vertinamas kaip taikomų priemonių rezultatas. Tačiau infliacijos trajektorija ir toliau bus priklausoma nuo geopolitinės įtampos, energijos kainų dinamikos ir pinigų politikos griežtumo.

  • Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Pekino injekcija į finansų sistemą

    Kinijos finansų ministerija inicijuoja apie 46,1 mlrd. eurų kapitalo injekciją į aštuonis valstybinius bankus ir draudimo bendroves. Tikslas – sustiprinti jų balansus, kai ekonomikos augimas lėtėja, o skolinimas ir maržos spaudžiami žemų palūkanų.

    Didžioji dalis lėšų, apie 37,2 mlrd. eurų, numatyta bankams, kad šie išlaikytų galimybes aktyviau skolinti verslui ir namų ūkiams. Likusi dalis, maždaug 9 mlrd. eurų, skiriama draudikams, kurių investicinės grąžos krito dėl ilgalaikio žemų palūkanų periodo.

    „Kapitalo papildymas sustiprins institucijų atsparumą rizikoms ir gebėjimą aptarnauti realiąją ekonomiką“, – skelbė valstybinė žiniasklaida, remdamasi oficialia informacija.

    Kas gaus daugiausia lėšų

    Didžiausią paketą planuoja pritraukti „Agricultural Bank of China“, siekiantis iki 20,5 mlrd. eurų vertės A klasės akcijų platinimo. „Industrial and Commercial Bank of China“ numato iki 12,8 mlrd. eurų kapitalo pritraukimą, tarp investuotojų – finansų ministerija.

    Tarp neįprastų dalyvių minimos ir valstybinį tabako monopolį valdanti „China National Tobacco Corporation“, taip pat „Export-Import Bank of China“, kuriam numatoma apie 3,85 mlrd. eurų. Tokia sudėtis rodo koordinuotą valdžios pastangą sutelkti valstybės kontroliuojamus finansinius svertus.

    Draudikų pusėje didžiausia dalis tenka „China Life Insurance Group“ – apie 4,5 mlrd. eurų. „People’s Insurance Company of China“ ketina pritraukti iki 1,9 mlrd. eurų, o „China Export and Credit Insurance Corporation“ – apie 1,28 mlrd. eurų, siekiant sustiprinti kapitalo bazę.

    Kodėl šis žingsnis svarbus dabar

    Analitikai tokias priemones dažniausiai sieja su keliais vienu metu veikiančiais spaudimo taškais: vangiu kreditavimu, mažėjančiomis bankų palūkanų pajamomis ir didesne rizika probleminiams aktyvams. Papildomas kapitalas padeda išlaikyti reguliacinius rodiklius ir amortizuoti nuostolius, jei didėtų nemokių paskolų našta.

    Draudimo sektoriuje problema dviguba: žemos palūkanos mažina obligacijų ir kitų konservatyvių investicijų grąžą, o valdžios raginimai didinti investicijas į vietos akcijas didina svyravimo riziką. Todėl kapitalo stiprinimas yra būdas sumažinti jautrumą rinkos šokams.

    Tuo pat metu Kinijos juanis pasiekė stipriausią lygį JAV dolerio atžvilgiu nuo 2023 metų sausio, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti importo kainų spaudimą. Vis dėlto stipresnė valiuta taip pat gali apsunkinti eksportuotojų konkurencingumą, jei pasaulinė paklausa silpnėtų.

    Daugiau signalų prieš derybas Vašingtone

    Finansinė injekcija sutapo su intensyvesnėmis Kinijos ir JAV kontaktų nuotaikomis prieš planuojamas aukšto lygio derybas. Pranešama, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas svarsto kelionėje į Vašingtoną rugsėjo 24 dieną dalyvauti su didesne verslo delegacija nei įprasta.

    JAV pusė viešai nurodė, kad tokios delegacijos detalių neseka, nepatikslindama, ką tai reiškia praktikoje. Rinkos dalyviai tokius signalus dažnai vertina kaip bandymą sukurti palankesnį foną prekybai ir investicijoms, ypač kai abi pusės tebėra nesutarusios dėl jautrių prekių ir technologijų apibrėžimų.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar kapitalo injekcija virs aiškiai matomu kreditavimo atsigavimu ir ar bus pristatytos papildomos priemonės vidaus paklausai skatinti. Būtent vartojimo ir nekilnojamojo turto sektorių dinamika dažniausiai lemia, ar finansinis pastiprinimas duoda ilgalaikį efektą.

  • „EDF Energy“ taikosi į „So Energy“: ką britams reikš sąskaitos, rinka ir PVM?

    „EDF Energy“ taikosi į „So Energy“: ką britams reikš sąskaitos, rinka ir PVM?

    Derybos dėl „So Energy“

    Prancūzijos kapitalo „EDF Energy“ derasi dėl britų tiekėjo „So Energy“ įsigijimo, skelbia Jungtinės Karalystės žiniasklaida. Teigiama, kad aukcione dalyvauja ir bent vienas kitas pirkėjas, tačiau jo tapatybė kol kas neįvardijama.

    Sandoris dar nėra pasiektas, o derybos vyksta tuo metu, kai Jungtinės Karalystės mažmeninėje dujų ir elektros rinkoje tęsiasi konsolidacija. Pastaraisiais metais dalis mažesnių tiekėjų buvo perimti arba pasitraukė, todėl didieji žaidėjai stiprina pozicijas per klientų portfelių įsigijimus.

    Kas iš tiesų gali būti perkama

    Rinkos dalyviai neatmeta, kad „EDF Energy“ labiau domina ne visa „So Energy“ įmonė, o jos klientų portfelis. Tokia schema dažnai laikoma pigesniu keliu augti, nes leidžia perimti sutartis ir sąskaitų bazę, neperimant visų veiklos procesų.

    „So Energy“ turi apie 300 000 buitinių elektros klientų ir buvo įkurta 2015 metais. Kontrolinį akcijų paketą 2021 metais įsigijo Airijos įmonė ESB, o šią vasarą verslui pradėta ieškoti pirkėjo, pardavimo procesą koordinuojant „PwC“.

    „Mūsų patronuojanti bendrovė ESB pradėjo procesą, kuriuo vertinamos galimos „So Energy“ pardavimo alternatyvos, o pati ESB planuoja labiau koncentruotis į pagrindinę veiklą“, – sakė „So Energy“ atstovas spaudai.

    Kodėl tai svarbu vartotojams

    „EDF Energy“ Jungtinėje Karalystėje yra vienas istorinių didžiųjų tiekėjų, tačiau pastaruoju metu atsiliko nuo rinkos lyderių, tarp jų „Octopus Energy“ ir „Centrica“ valdomos „British Gas“. Įsigijusi „So Energy“ klientų bazę, bendrovė galėtų greičiau didinti mastą ir mažinti atsilikimą konkurencinėje kovoje.

    Vartotojams šios derybos svarbios ir dėl kainų fono. Reguliuotojas Ofgem pranešė rudenį didinantis kainų lubas 4 proc., todėl vidutinės metinės sąskaitos tipiniams namų ūkiams augs iki maždaug 2 020 eurų, perskaičiavus iš 1 723 svarų.

    Tuo pat metu politinė darbotvarkė juda priešinga kryptimi: Jungtinės Karalystės vyriausybė viešai signalizuoja apie siekį mažinti mokesčių naštą buitinei energijai. Jei PVM buitinei energijai būtų panaikintas ar sumažintas, galutinių sąskaitų pokytis priklausytų nuo to, kaip greitai tiekėjai perskaičiuotų tarifus ir kokią dalį kaštų kompensuotų rinkos kainų svyravimai.

    Kol kas derybų baigtis neaiški, tačiau rinka atidžiai stebi, ar bus perkamas visas verslas, ar tik klientų portfelis. Nuo pasirinkto modelio priklausys, kaip greitai klientai pajus pokyčius aptarnavime, sutartyse ir pasiūlymų struktūroje.

  • AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    Vokietijoje fiksuotas istorinis lūžis: kraštutinių dešiniųjų partija AfD laimėjo Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai pirmoji tokio pobūdžio pergalė Vokietijos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo, o ji iškart pakurstė diskusijas, ar šalis neslysta į politinę fragmentaciją.

    AfD iškovojo 39 mandatus iš 83 ir iki daugumos pritrūko trijų vietų. Tuo pat metu kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU patyrė skaudų smūgį, jos rezultatas krito iki 17,2 proc., kai 2021 metais siekė 37,1 proc.

    Didžiausia rizika – Berlyne

    Ekonomistai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu tiesioginis smūgis ekonomikai gali būti ribotas, nes Saksonija-Anhaltas sudaro mažiau nei 2 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto. Tačiau rinkimų signalas stiprina įtampą federalinėje politikoje, o būtent nuo jos priklauso svarbios reformos.

    Naujausios apklausos rodo ryškų pasitikėjimo erozijos mastą: kanclerio darbą teigiamai vertina apie 13 proc. gyventojų. Tuo metu AfD nacionaliniu mastu pirmauja su maždaug 27 proc., o CDU ir CSU atsilieka, siekdamos apie 21 proc.

    „Didėja politinės aklavietės rizika nacionaliniu lygmeniu, kuri galėtų sužlugdyti būtinas reformas ir priversti mažinti Vokietijos potencialaus augimo prognozes“, – sakė „Oxford Economics“ ekonomistas Alexanderis Valentinas.

    Ekspertų vertinimu, šį rudenį balsuosiančios Saksonija-Anhaltas, Berlynas ir Meklenburgas-Pomeranija kartu sukuria apie 8 proc. Vokietijos BVP, tačiau svarbiausia yra ne regionų svoris. Esminis klausimas – ar didėjantis spaudimas tradicinėms partijoms nesumažins jų gebėjimo susitarti dėl pensijų, darbo rinkos ir energetikos politikos.

    Pramonei reikia ne tik pinigų

    Vokietijos pramonės problemos siejamos ne vien su investicijų stoka, bet ir su lėtais leidimų procesais, aukštomis energijos kainomis, darbo jėgos trūkumu bei senstančia infrastruktūra. Ilgalaikiams sprendimams trukdo ir konkurencingumo mažėjimas, o tai keičia įmonių planus ir rizikos vertinimus.

    Simboliniu pavyzdžiu tapo „Intel“ atsisakytas puslaidininkių projektas Saksonijoje-Anhalte. Buvo planuojama iki maždaug 27 000 000 000 eurų investicija, o valstybės parama galėjo siekti apie 9 000 000 000 eurų, tačiau projektas 2025 metų liepą buvo atšauktas.

    Didžiausi pokyčiai vyksta ir automobilių pramonėje: „Volkswagen“ tęsia vieną didžiausių restruktūrizacijų savo istorijoje. Pranešta apie planus iki dešimtmečio pabaigos sumažinti darbuotojų skaičių beveik 100 000, o daliai gamyklų Vokietijoje po 2031 metų dar nėra užtikrintos gamybos programos.

    Vokietijos automobilių gamyba taip pat rodo spaudimą: per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius pagaminta apie 2 650 000 lengvųjų automobilių, tai 4 proc. mažiau nei prieš metus ir 16 proc. mažiau nei 2019 metais. Tokiame fone bet koks politinio stabilumo silpnėjimas reiškia papildomą riziką investicijoms ir sprendimų greičiui.

    Rinkos kol kas ramios

    Finansų rinkų reakcija po žemės rinkimų buvo santūri: Vokietijos DAX indeksas smuktelėjo apie 0,3 proc. Dešimties metų Vokietijos obligacijų pajamingumas kilo nežymiai iki maždaug 3,35 proc., o didesnį jo šuolį pastaruoju metu labiau lėmė energijos kainos, infliacijos lūkesčiai ir pinigų politikos kryptis euro zonoje.

    Kita vertus, ilgiau išliekant didesnėms skolinimosi kainoms, klaidų kaina didėja: bet koks delsimas su struktūrinėmis reformomis ar neaiškūs sprendimai dėl energetikos ir darbo rinkos gali greičiau atsispindėti finansavimo sąnaudose.

    Paradoksalu, bet dalis ekonominių rodiklių rodo atsigavimo ženklus: gamybos sektoriaus aktyvumas vasarą stiprėjo, o naujų užsakymų augimą skatino gynybos poreikiai, duomenų centrų plėtra ir atsargų kaupimas. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka politinis – ar Berlynas turės pakankamai vienybės, kad šį atsigavimą paverstų tvariu augimu.

  • AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD pergalė sukėlė bangą

    Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose iškovojo triuškinančią pergalę, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai vienas ryškiausių signalų, kad tradicinės politinės jėgos praranda įtaką net ten, kur ilgai dominavo centras.

    Kanzlerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU šiame regione smuko iki 17,2 proc., o koalicijos partneriai socialdemokratai SPD liko su 9,3 proc. Toks rezultatas dar labiau apsunkina ir taip nepopuliarios federalinės valdžios padėtį Berlyne.

    Ar žemę valdys kraštutiniai dešinieji?

    AfD iki absoliučios daugumos pritrūko, tačiau atsirado scenarijus, kuriame valdžia gali būti formuojama su kitų politinių jėgų parama arba joms susilaikant. Vietos lyderis Ulrichas Siegmundas galėtų tapti žemės vadovu, jei jam kelią atvertų kairiosios BSW sprendimai parlamente.

    Toks posūkis būtų istoriškai jautrus, nes Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo ilgai galiojo nerašyta taisyklė kraštutinių jėgų neįsileisti į valdžios centrą. Dėl to vienos žemės rinkimai tapo testu visos šalies politiniam stabilumui.

    „Šis rezultatas nėra atsitiktinumas, tai signalas visai Vokietijai ir Europai“, – sakė AfD delegacijos Europos Parlamente vadovas René Aust.

    Smūgis centrui ir signalas Briuseliui

    Reakcijos Europoje išsiskyrė: dalis populistinių ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų skubėjo sveikinti AfD, o kiti perspėjo dėl pasekmių Europos vienybei. Europos Parlamento nariai iš tradicinių frakcijų pabrėžė, kad viena žemė nereiškia valdžios pasikeitimo Berlyne, tačiau sutiko, jog tai pavojingas perspėjimas.

    Vokietijos didžiosios koalicijos tradicija ilgus dešimtmečius buvo vienas iš Europos integracijos stabilumo ramsčių, o panašus modelis Briuselyje rėmėsi Europos liaudies partijos, socialistų ir liberalų bendradarbiavimu. Vis dėlto politinio centro erozija ir augantis radikalų palaikymas vis dažniau kelia klausimą, ar ši dauguma ateityje išliks.

    „Svarbiausia ne tai, kas su kuo gali kalbėtis, o kaip atgauti nusivylusių rinkėjų pasitikėjimą demokratija“, – sakė europarlamentaras Sergey Lagodinsky.

    Artėjantys rinkimai gali perbraižyti žemėlapį

    AfD sėkmė Vokietijoje sutapo su platesne Europos tendencija, kai dalis rinkėjų nusigręžia nuo tradicinių partijų, o politinės darbotvarkės centre atsiduria migracija, pragyvenimo kaina, energetika ir saugumas. Tai tampa terpė partijoms, kurios žada greitus sprendimus ir griežtesnę nacionalinę politiką.

    Artimiausiais metais daugelyje Europos valstybių laukia aukštos įtampos nacionaliniai rinkimai, o jų rezultatai nulems, kokia kryptimi judės ES prieš kitą Europos Parlamento kadenciją. Jei dabartinės nuotaikos išsilaikys, 2029 metais gali būti pirmi rinkimai, po kurių tradicinėms jėgoms būtų sunkiau išlaikyti tvirtą valdančiąją daugumą.

    „Tai labai stiprus perspėjimo signalas, bet iki kitų rinkimų dar yra laiko sustiprėti. Signalas jau duotas, dabar turime dirbti su savo silpnybėmis“, – sakė europarlamentarė Hildegard Bentele.

  • Kirgizijoje po Klajoklių žaidynių paliks kaimą: žada ne šou, o gyvą istoriją

    Kirgizijoje po Klajoklių žaidynių paliks kaimą: žada ne šou, o gyvą istoriją

    Klajoklių žaidynės baigėsi, bet planai – ne

    Kirgizijoje šiemet surengtos Pasaulio klajoklių žaidynės oficialiai uždarytos, tačiau jų palikimas, panašu, bus ilgalaikis. Šalies valdžia skelbia ketinanti išsaugoti specialiai renginiui pastatytą tradicinį kaimą ir paversti jį nuolatine traukos vieta.

    Renginys prasidėjo Biškeke, „Bishkek Arena“ arenoje, o vėliau persikėlė į Isyk Kul regioną prie ežero, kuris laikomas vienu populiariausių Kirgizijos turizmo taškų. Čia varžėsi daugiau nei 3 000 sportininkų iš 110 valstybių.

    Jurta, amatai ir karybos tradicijos

    Pagrindinė veiksmų zona tapo Kyrčyno tarpeklys, kur žiūrovai stebėjo tradicines žirgų sporto ir šaudymo iš lanko rungtis. Greta varžybų buvo atkurta senovinio tipo gyvenvietė, leidusi lankytojams pamatyti, kaip atrodė klajoklių kasdienybė ir buitis.

    Skirtingi Kirgizijos regionai įrengė savas erdves su tradiciniais būstais ir jurtomis, dekoruotomis pagal vietos papročius. Tokios konstrukcijos, paremtos mediniu karkasu ir dengiamos veltiniu ar kitomis medžiagomis, yra pritaikytos greitam surinkimui ir išardymui, todėl šimtmečius tiko klajokliškam gyvenimo būdui.

    Šalia jurtų buvo pristatomi liaudies amatai, įskaitant siuvinėjimą ir kilimų audimą, o lankytojams siūlyta paragauti vietos patiekalų, ruoštų čia pat. Organizatoriai skelbė, kad per pirmąsias dvi dienas erdvę aplankė daugiau nei 150 000 žmonių.

    Valdžios pažadas: tai liks turistams

    Atidarymo metu pristatyta erdvė, pavadinta „Klajoklių visata“, buvo papildyta teatralizuotu pasirodymu, kuriame inscenizuotas kaimo užpuolimas. Žiūrovus labiausiai stebino raitelių atliekami gynybiniai manevrai, reikalaujantys didelio meistriškumo ir koordinacijos.

    Kirgizijos ministras pirmininkas Adylbekas Kasymaliyevas teigė, kad ši gyvenvietė netaps vienkartine dekoracija. Pasak jo, planuojama ją išlaikyti kaip nuolatinį turistinį objektą ir edukacinę erdvę, kuri padėtų pristatyti šalies istoriją ne muziejiniu, o patyriminiiu būdu.

    „Mes nesaugome protėvių paveldo vien už muziejaus stiklo – grąžiname jį į žmonių gyvenimą“, – sakė Adylbekas Kasymaliyevas.

    „Šiandien statome jurtas, keliame širdakus, lydome metalą, gaminame žirgų aprangą – tai gyvas paveldas, kai įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą“, – pridūrė jis.

    Greta kaimo buvo atkurta ir senovinio forto rekonstrukcija su turgumi, kuri turėjo sukurti senamiesčio šurmulio įspūdį. Netoliese vyko jėgos rungtys, tokios kaip virvės traukimas ir rankų lenkimas, o taip pat pristatytas ir retesnis vietos festivalių elementas – kaulų traiškymo varžybos, kuriose demonstruojama jėga laužant gyvūnų kaulus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žaidynių programa apima ne tik sportą, bet ir mokslo bei kultūros renginius. Šiemet vienu svarbiausių akcentų įvardyta tarptautinė konferencija apie klajoklių civilizacijų paveldą, kurio tyrimai siejami ir su šiuolaikiniais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, gamtinių išteklių naudojimas bei kultūros paveldo apsauga.