CP v2

Blog

  • Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymo sezono tvarka: kada gyventojai galės spręsti patys?

    Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymo sezono tvarka: kada gyventojai galės spręsti patys?

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, nustatantys vienodesnę šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką visoje Lietuvoje. Pokyčiais siekiama aiškesnio reguliavimo ir daugiau sprendimų galios perduoti daugiabučių gyventojams.

    Naujoji bendra šildymo sezono trukmė numatoma nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Vis dėlto ši „kalendorinė“ riba nebus absoliuti, nes tvarka palieka galimybę šildymą pradėti anksčiau ar baigti vėliau pagal faktines oro sąlygas.

    Jeigu tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos, šildymo sezonas galės prasidėti anksčiau. Atvirkščiai, šildymas galės būti baigtas, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos.

    Kas realiai įjungs ir išjungs šildymą?

    Kaip ir iki šiol, šilumos tiekėjas užtikrins šilumos tiekimą iki pastatų įvadų, o sprendimai pastato viduje priklausys nuo namo šildymo sistemos valdymo. Praktikoje šildymą daugiabučiuose įjungia arba išjungia šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, veikdamas pagal nustatytą tvarką ar gyventojų priimtą sprendimą.

    Svarbus pokytis gyventojams tas, kad daugiau reikšmės turės namo techninė būklė ir šilumos punkto tipas. Būtent nuo to priklausys, ar konkretaus daugiabučio gyventojai galės lanksčiau nuspręsti dėl šildymo pradžios ir pabaigos.

    Modernizuotas šilumos punktas suteiks daugiau laisvės

    Daugiabučiuose, kuriuose įrengtas modernizuotas, automatizuotas šilumos punktas, gyventojai galės patys nuspręsti, kada pradėti arba baigti savo namo šildymo sezoną. Tam reikės butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.

    Jeigu toks sprendimas bus priimtas, šildymas galės būti pradėtas ar baigtas kitu laiku nei bendrai nustatytas laikotarpis. Jeigu gyventojai atskiro sprendimo nepriims, šildymas bus organizuojamas pagal visoje šalyje galiojančią tvarką.

    Kada spręs savivaldybė?

    Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktas nėra modernizuotas, šildymo sezono pradžios ir pabaigos datą ir toliau nustatys savivaldybė. Savivaldybių sprendimai taip pat bus taikomi ugdymo, gydymo ir kitoms visuomeninėms įstaigoms, kur svarbus paslaugų tęstinumas ir vidaus mikroklimato reikalavimai.

    Artėjant šildymo sezonui gyventojams rekomenduojama pasitikslinti, koks šilumos punktas įrengtas jų name ir ar yra techninės galimybės lanksčiau reguliuoti šildymą. Šią informaciją paprastai suteikia namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad automatizuoti šilumos punktai ir pastatų balansavimas dažniausiai padeda tiksliau palaikyti komforto temperatūrą ir mažinti šilumos švaistymą pereinamaisiais sezonais. Todėl praktinis naujos tvarkos efektas daugeliui namų bus tiesiogiai susijęs su modernizacijos lygiu ir gyventojų gebėjimu susitarti dėl bendrų sprendimų.

  • Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis ir kaip padeda specialistai

    Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis ir kaip padeda specialistai

    Atvira savaitė su specialistais

    Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje minima Priklausomybių konsultanto diena, o šia proga Priklausomybės ligų specialistų asociacijos nariai inicijuoja atvirą savaitę „Pagalba arčiau“.

    Rugsėjo 21–26 dienomis gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis individualiomis priklausomybių konsultanto konsultacijomis. Jos skirtos tiek patiriantiems sunkumų, tiek ieškantiems aiškesnio kelio, kur ir kokios pagalbos galima gauti.

    Kokiais atvejais verta kreiptis?

    Konsultacijos orientuotos į žmones, susiduriančius su alkoholio vartojimo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimo problemomis. Taip pat jos aktualios tiems, kurie pastebi rizikingą elgesį, bet dar nėra tikri, ar tai jau priklausomybė.

    Pagalba skirta ir artimiesiems, kuriuos neramina šeimos nario ar draugo vartojimas, nuotaikų svyravimai, finansinės ar santykių problemos. Praktikoje dažnai būtent artimieji pirmieji ieško informacijos, kaip kalbėtis ir kaip paskatinti kreiptis pagalbos.

    Kaip vyksta konsultacijos?

    Patyrę konsultantai konsultuos telefonu, nuotoliu, el. paštu ir gyvai, priklausomai nuo žmogaus situacijos bei galimybių. Tokia forma leidžia pagalbą pasiekti ir mažesnių miestų gyventojams, ir tiems, kuriems svarbus anonimiškumas.

    Konsultacijų metu paprastai įvertinama situacija, aptariami vartojimo ar lošimo rizikos ženklai, motyvacija keisti elgesį ir realūs pirmieji žingsniai. Žmogui taip pat paaiškinama, kokios paslaugos gali būti reikalingos toliau, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacija, psichologinė pagalba ar ilgalaikės programos.

    „Pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais“, – sako priklausomybių srityje dirbantys konsultantai.

    Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau pradedama ieškoti pagalbos, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos progresavimą ir sumažinti pasekmes sveikatai, santykiams bei finansams. Net viena konsultacija gali padėti susidėlioti planą, kaip elgtis toliau ir kur kreiptis dėl tęstinės pagalbos.

  • Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvų bendruomenė šiais metais įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Balansas: kūno ir psichikos stiprinimas per masažą“. Jo tikslas buvo paprastas, bet aktualus: sudaryti sąlygas vietos gyventojams lengviau pasirūpinti fizine ir emocine savijauta neišvykstant iš savo gyvenamosios vietos.

    Projekto metu bendruomenės nariai galėjo pasinaudoti termomasažine lova, kuri padeda atpalaiduoti raumenis ir mažinti įtampą. Praktikoje tai virto ne tik poilsio procedūra, bet ir konkrečiu paskatinimu skirti laiko reguliariam savijautos gerinimui.

    Per du projekto įgyvendinimo mėnesius paslaugomis pasinaudojo 150 žmonių, nors planuota buvo 50 dalyvių. Toks rezultatas rodo, kad net ir nedidelėse vietovėse, kur paslaugų pasirinkimas įprastai mažesnis, sveikatinimo iniciatyvos gali sulaukti itin didelio poreikio.

    Bendruomenė pabrėžia, kad gyventojams svarbi buvo galimybė gauti paslaugą vietoje, nepatiriant papildomų kelionės išlaidų ir laiko sąnaudų. Dalyviai išskyrė, kad procedūros padėjo sumažinti įtampą, geriau pailsėti ir bent trumpam atsitraukti nuo kasdienio tempo.

    Šis pavyzdys atliepia ir platesnes visuomenės sveikatos tendencijas: augant kalbėjimui apie psichikos sveikatą, vis dažniau ieškoma prieinamų, kasdienybėje pritaikomų būdų įtampai mažinti. Savivaldybių remiami bendruomeniniai projektai neretai tampa vienu iš greičiausių kelių pasiekti žmones, kuriems sveikatinimo paslaugos kitu atveju būtų sunkiau prieinamos.

    Smalvų bendruomenė dėkoja Zarasų rajono savivaldybei už finansinę paramą ir galimybę įgyvendinti iniciatyvą. Organizatorių teigimu, didelis dalyvių skaičius tapo aiškiu signalu, kad panašios priemonės ateityje galėtų būti tęsiamos ir plečiamos.

  • Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kada valstybė gali kompensuoti žalą ir ką daryti

    Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kada valstybė gali kompensuoti žalą ir ką daryti

    Patyrus smurtinį nusikaltimą, nukentėjęs asmuo turi teisę siekti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Praktikoje tai dažniausiai daroma baudžiamojo proceso metu pareiškiant civilinį ieškinį, kad žalos klausimas būtų sprendžiamas kartu su byla.

    Teismui priteisus žalą, atsakingas asmuo privalo ją atlyginti. Vis dėlto jei priteistos sumos realiai nepavyksta išieškoti, tam tikrais atvejais gali padėti valstybė, kompensuodama žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.

    Kaip veikia valstybės kompensacija?

    Valstybės kompensacija nėra automatinė: kiekvienas prašymas vertinamas individualiai, tikrinant, ar atitinkamos įstatyme numatytos sąlygos. Paprastai svarbiausia, kad žala būtų priteista teismo sprendimu ir būtų pagrindas konstatuoti, jog išieškojimas iš kaltininko yra neįmanomas arba itin apsunkintas.

    Kompensavimas iš fondo paprastai suprantamas kaip pagalbos mechanizmas, kai nukentėjusysis nelieka vienas prieš formaliai laimėtą, bet realiai neįvykdomą sprendimą. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai nusikaltimą padaręs asmuo neturi turto, pajamų arba jų nepakanka, o nukentėjusiajam tenka gydymo, reabilitacijos ar kitos būtinos išlaidos.

    Kur kreiptis ir kaip pateikti prašymą?

    Dėl kompensacijos reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos ši tarnyba vykdo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos administravimo funkcijas ir nagrinėja prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo.

    Prašymai gali būti teikiami elektroniniu paštu, paštu arba atvykus į teritorinius padalinius. Taip pat galima konsultuotis telefonu +370 690 02 233 arba kreiptis adresu Mindaugo g. 12, Vilnius.

    Terminai ir galimybė gauti avansą

    Paprastai prašymas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista žala, įsiteisėjimo. Jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jo atnaujinimas sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

    Kai kuriais atvejais kompensacija gali būti skiriama dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją avansu, jei tenkinamos nustatytos sąlygos, o nukentėjusiajam būtina skubi finansinė pagalba, pavyzdžiui, gydymui ar kitoms su nusikaltimu susijusioms išlaidoms padengti.

    Jei kyla abejonių, ar priklauso kompensacija, rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau ir pasikonsultuoti. Nukentėjusiajam nereikia pačiam galutinai nuspręsti, ar visos sąlygos įvykdytos, nes konkrečią situaciją įvertina kompetentinga institucija ir nurodo, kokių dokumentų bei veiksmų gali prireikti.

    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

  • „Opio“ pritraukė 4 mln. eurų: DI automatizuos finansinį patikrinimą prieš įsigijimus ir taupys auditoriams laiką

    „Opio“ pritraukė 4 mln. eurų: DI automatizuos finansinį patikrinimą prieš įsigijimus ir taupys auditoriams laiką

    Paryžiuje įkurta finansinio patikrinimo (due diligence) automatizavimo bendrovė „Opio“ pritraukė 4 mln. eurų investicijų. Lėšas skyrė fondai Frst, Seedcamp ir GFC, o tikslas aiškus – spartinti įmonių finansinių duomenų tikrinimą sandorių metu.

    Finansinis patikrinimas prieš įsigijimus paprastai trunka kelias savaites, nes didelė dalis informacijos renkama, tikrinama ir tvarkoma rankiniu būdu. „Opio“ kuria technologiją, kuri surenka, patikrina ir sustruktūruoja duomenis taip, kad jie būtų paruošti analizei ir išvadoms.

    Įmonė skaičiuoja, kad toks automatizavimas sandorių konsultantams ir auditoriams sutaupo apie 27 proc. darbo laiko. Praktikoje tai reiškia mažiau rutininių užduočių jaunesniems specialistams ir daugiau dėmesio rizikų vertinimui, sprendimų priėmimui bei darbui su klientais.

    „Didelė dalis jaunesnių specialistų laiko šiandien skiriama duomenų surinkimui, tikrinimui ir koregavimui, kad juos apskritai būtų galima interpretuoti. Automatizavus šią dalį, daugiau laiko lieka analizei, profesiniam vertinimui ir santykiams su klientais“, – sakė vienas iš įkūrėjų Tristanas Fulchiron.

    Pasak jo, esminė darbo dalis vis tiek išlieka žmogaus rankose: suprasti verslą, kalbantis su vadovybe, interpretuoti skaičius ir vertinti juos sektoriaus kontekste. Todėl sprendimas orientuotas ne į auditoriaus pakeitimą, o į greitesnį ir patikimesnį pasirengimą analizei.

    „Opio“ įkurta 2025 metais Paryžiuje, ją įsteigė Tristanas Fulchiron ir Olivier Chancé. Fulchiron anksčiau vadovavo inžinerijos organizacijoms Prancūzijos valstybės institucijose, įskaitant Gynybos ministeriją, o vėliau dirbo skaitmeniniu patarėju Vidaus reikalų ministrui.

    Chancé kūrė inžinerijos ir duomenų komandas startuoliuose bei sparčiai augančiose įmonėse Brazilijoje ir Prancūzijoje, taip pat dirbo kaip vienas iš pirmųjų inžinierių keliuose projektuose. Ši patirtis „Opio“ leidžia kurti produktą, orientuotą į praktinius audito ir sandorių komandų poreikius.

    Bendrovė teigia jau įsitvirtinusi tarp didesnių rinkos žaidėjų: jos produktą naudoja Forvis Mazars Group ir BDO, taip pat kelios kitos įmonės. Sprendimu naudojasi sandorių paslaugų komandos 15 šalių, o tai rodo, kad produktas pritaikomas skirtingoms rinkoms ir procesams.

    „Opio“ nurodo, kad šiuo metu apie 15 proc. pajamų gaunama už Prancūzijos ribų, o per metus siekiama šią dalį padidinti iki 50 proc. Augimui išskiriamos trys pagrindinės kryptys – Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, kuriose aktyvi susijungimų ir įsigijimų rinka bei didelė audito paslaugų paklausa.

    Įmonė taip pat planuoja ankstyvą 2027 metų produktų plėtrą – ruošiama antroji priemonė, skirta išplėsti automatizuojamų užduočių spektrą. Ilgalaikėje perspektyvoje „Opio“ ambicija – apimti platesnį finansinio audito lauką ir jau dabar dirbama su teisės aktų numatytus auditus atliekančiais auditoriais, kad technologija būtų pritaikoma ir sertifikavimo darbams.

    Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: apskaitos, audito ir sandorių konsultavimo komandos vis dažniau diegia DI sprendimus, kurie sumažina rankinį duomenų apdorojimą, sutrumpina terminus ir mažina žmogiškųjų klaidų riziką. Vis dėlto galutinės išvados, rizikų interpretavimas ir profesinis sprendimas išlieka kritiškai priklausomi nuo patyrusių specialistų.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI keičia buhalteriją, mokesčius ir algų apskaitą

    Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI keičia buhalteriją, mokesčius ir algų apskaitą

    Berlyne įsikūrusi apskaitos technologijų bendrovė „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų A serijos investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti DI pagrįstas buhalterinės apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms, pirmiausia Vokietijoje.

    Raundui kartu vadovavo „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. Po šios investicijos bendras „Integral“ pritrauktas finansavimas viršija 30 mln. eurų.

    Paslauga, o ne vien įrankis

    „Integral“, įkurta 2024 metais Luko Zörnerio ir Anilo Cano Baykalo, vysto vadinamąjį DI natūralų modelį profesionalioms apskaitos paslaugoms. Skirtingai nei tradiciniai apskaitos programų kūrėjai, įmonė ne tik siūlo programinę įrangą specialistams, bet jungia DI agentus su licencijuotais profesionalais ir paslaugą teikia tiesiogiai verslui.

    Su „Integral“ susijusi licencijuota Vokietijos audito ir mokesčių įmonė „Integral Tax“ veikia toje pačioje platformoje. DI agentai perima pasikartojančias užduotis, tokias kaip sąskaitų ir banko operacijų suderinimas, apskaitos įrašų parengimas, darbo užmokesčio skaičiavimų vykdymas ir mokesčių deklaracijų paruošimas, o specialistai peržiūri ir patvirtina rezultatus.

    Greitis nuo savaičių iki valandų

    Pasak „Integral“, daugiau nei pusei klientų buhalterinė apskaita jau parengiama nuo pradžios iki pabaigos, o vidutinis mėnesio apskaitos užbaigimo laikas sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Bendrovė taip pat teigia, kad „Integral Tax“ specialistai nuo metų pradžios padvigubino klientų, kuriuos gali aptarnauti, skaičių.

    Tokia schema atspindi platesnę tendenciją rinkoje: DI vis dažniau naudojamas ne tik dokumentams apdoroti, bet ir procesams automatizuoti griežtai reguliuojamose srityse. Apskaitoje ir mokesčiuose tai ypač svarbu dėl teisinių rizikų, todėl įmonės dažniau renkasi modelį, kuriame automatizavimą „prilaiko“ licencijuoto specialisto atsakomybė.

    „Programinė įranga nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų. Ji nepaleidžia atlyginimų ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl vietoje dar vieno įrankio specialistams sukūrėme pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o už kiekvieną rezultatą atsako ekspertai. Kuo giliau automatizuojame, tuo geresnė tampa paslauga“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörneris.

    Planuoja samdyti ir gilinti atitikties technologiją

    „Integral“ akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų yra spręsti darbo jėgos trūkumą Vokietijos apskaitos ir mokesčių sektoriuje, didinant vieno specialisto aptarnaujamų įmonių skaičių. Investuotojai taip pat pabrėžia, kad DI gali keisti ne vien įrankius, bet ir patį paslaugų teikimo modelį.

    Gautos lėšos bus naudojamos samdyti DI inžinierius, licencijuotus specialistus ir stiprinti komercines komandas. Bendrovė taip pat ketina gilinti automatizavimą apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei toliau vystyti nuosavą atitikties technologiją, skirtą darbui reguliuojamoje finansinių paslaugų aplinkoje.

  • „ETFBOOK“ pritraukė 11 mln. eurų: plečia ETF duomenų ir analitikos platformą į JAV ir Aziją

    „ETFBOOK“ pritraukė 11 mln. eurų: plečia ETF duomenų ir analitikos platformą į JAV ir Aziją

    ETF duomenų ir analitikos bendrovė „ETFBOOK“ (valdoma „SquaredData AG“) pritraukė apie 11 mln. eurų investicijų, kad paspartintų plėtrą Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Finansavimo etapui vadovavo „Expedition Growth Capital“, prisidėjo ir anksčiau investavusi „BlackFin Capital Partners“.

    Bendrovė kuria infrastruktūrą, skirtą biržoje prekiaujamų fondų rinkai: sujungia iš kelių šaltinių gaunamus, dažnai nevienodos struktūros ETF duomenis ir juos suvienodina vienoje platformoje. Tokios paslaugos aktualios ETF valdytojams, fondų administratoriams, rinkos formuotojams, įgaliotiesiems dalyviams ir pirkėjų pusei, įskaitant turto valdytojus bei rizikos fondus.

    „ETF rinka auga, bet duomenų sluoksnis globaliai vis dar fragmentuotas ir neturi vieno patikimo atskaitos taško“, – sakė „ETFBOOK“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Pawel Janus.

    „ETFBOOK“ akcentuoja, kad pasaulinė ETF rinka pasiekė apie 25 trilijonus eurų valdomo turto ir, prognozuojama, iki 2030 metų gali priartėti prie 35 trilijonų eurų. Vien 2026 metais Europoje ir JAV jau startavo daugiau nei 1 300 naujų fondų, todėl rinkos dalyviams sparčiai daugėja duomenų, kuriuos reikia suderinti, tikrinti ir apdoroti.

    Platforma veikia kaip sujungtas duomenų sluoksnis: klientai gali integruoti standartizuotą informaciją per sąsajas programoms, naudotis analitika interneto aplikacijoje arba derinti patvirtintus ETF duomenis su savo vidiniais procesais ir darbo srautais. Bendrovė taip pat diegia dirbtinio intelekto pokalbinį sluoksnį ir įrankius, kurie padeda automatizuoti duomenų įkėlimą, apdorojimą bei platinimą.

    Pasak vieno iš įkūrėjų ir technologijų vadovo Bartlomiej Igla, architektūra kuriama taip, kad pagrindinės operacijos būtų automatizuojamos ir nereikalautų proporcingai didinti komandos augant apimtims. Naujas finansavimas turėtų padėti išplėsti produktų paketą, pagilinti duomenų aprėptį ir greičiau įsitvirtinti naujose rinkose.

    Plėtros planuose numatyta steigti padalinį JAV ir biurą Niujorke, taip pat formuoti komandą Honkonge, o pristatymo ir inžinerijos pajėgumus toliau auginti Krokuvoje. Bendrovė tikisi didinti padengiamų ETF rinkų skaičių ir klientams pasiūlyti platesnius bei detalesnius duomenų rinkinius.

  • „Monzo“ pristatė metalinę kortelę už 17 eurų per mėnesį: grąža automatiškai investuojama

    „Monzo“ pristatė metalinę kortelę už 17 eurų per mėnesį: grąža automatiškai investuojama

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ pristatė vaivorykštinio atspalvio metalinę kredito kortelę „Monzo Aura“, kurios mėnesio kaina siekia apie 17 eurų. Bendrovė teigia, kad tai pirmoji šalyje kredito kortelė, kuri automatiškai investuoja klientų uždirbamą grynųjų pinigų grąžą jiems apsiperkant.

    „Monzo“ šį produktą pozicionuoja kaip sprendimą tiems, kurie nori paprasčiau tvarkyti finansus ir nuosekliau planuoti ilgalaikius tikslus. Tokia kryptis atliepia ir platesnę rinkos tendenciją, kai bankai bando sujungti kasdienį atsiskaitymą, lojalumo naudą ir investavimą vienoje paslaugoje.

    Kaip veikia grąžos investavimas

    Kortelės naudotojai gauna 1 proc. grynųjų pinigų grąžą už pirkinius maisto prekių kategorijoje ir 0,5 proc. už kitas išlaidas. Sukauptą grąžą galima automatiškai nukreipti į pasirinktus „Monzo“ investicinius fondus arba išsiimti kaip išmoką į sąskaitą.

    Automatinis investavimas, susietas su išlaidomis, dažnai pristatomas kaip būdas mažinti atidėliojimą ir padėti formuoti įprotį investuoti mažomis sumomis. Vis dėlto galutinė nauda priklauso nuo fondų mokesčių, investavimo krypties, rinkų svyravimų ir to, ar klientui tokio tipo rizika apskritai priimtina.

    Prenumeratos kaina ir papildomos naudos

    „Monzo Aura“ kainuoja apie 17 eurų per mėnesį, arba maždaug 210 eurų per metus. Bankas skelbia, kad į paketą įtrauktų partnerių naudų vertė per metus viršija 420 eurų, tarp jų minimos „Apple TV“ ir „Google AI Plus“ prenumeratos.

    Be prenumeratų, siūlomos ir kelionių naudos, tokios kaip oro uostų poilsio zonų bei greitojo patikros praėjimo pasai. Kortelės kredito limitas gali siekti iki maždaug 17 500 eurų, tačiau realus limitas priklauso nuo kliento kreditingumo vertinimo.

    Kur „Aura“ įsiterpia „Monzo“ produktų linijoje

    Naujoji kortelė papildo kitas „Monzo“ skolinimosi paslaugas, įskaitant „Monzo Flex Purchase“, kuri leidžia pirkinius išskaidyti į mėnesines įmokas, ir „Flex Build“, skirtą tiems, kurie siekia gerinti savo kredito istoriją. Bankas taip pat konkuruoja su kitais žaidėjais, kurie vis dažniau siūlo prenumeratos tipo bankininkystę su papildomomis paslaugomis.

    „Monzo“ pabrėžia, kad idėja paprasta: kasdieniai pirkimai tampa automatizuotu būdu kaupti investicijoms, kartu suteikiant apčiuopiamą naudą čia ir dabar per partnerių pasiūlymus.

    „„Aura“ kiekvieną apsipirkimą paverčia investavimu į ateitį, nesvarbu, ar taupote atostogoms, pirmajam būstui ar kitam tikslui, kartu jau šiandien suteikdama vertę per partnerių naudas“, – sakė „Monzo“ skolinimo padalinio vadovas Luke Enock.

  • „Zopa“ diegia DI balso bankininkystę: pavedimai, sąskaitos ir planavimas vienu pasakymu

    „Zopa“ diegia DI balso bankininkystę: pavedimai, sąskaitos ir planavimas vienu pasakymu

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Zopa“ pradeda teikti DI balso bankininkystės paslaugas ir žengia į vadinamąją pokalbių bankininkystę. Banko klientai nuo šiol gali balsu paprašyti atlikti kasdienes operacijas, pavyzdžiui, pervesti pinigus draugams ar apmokėti sąskaitas.

    Naujoji funkcija veikia per DI pagrįstą asmeninį skaitmeninį asistentą, skirtą einamosios sąskaitos ir taupymo paslaugų naudotojams. „Zopa“ skelbia turinti daugiau kaip 2 000 000 klientų, o sprendimas po bandymų etapo pradedamas diegti platesniu mastu.

    Kaip veikia „Ask Zopa“?

    Bankas teigia, kad balso valdymas turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą pasikartojančioms užduotims, ir sumažinti rankinių veiksmų skaičių. Praktikoje klientas gali balsu nurodyti, ką atlikti, o prireikus bendrauti ir raštu, pokalbių lange.

    Vienas iš scenarijų, kurį akcentuoja „Zopa“, yra sąskaitų apmokėjimas pasitelkiant nuotrauką: vartotojas nufotografuoja sąskaitą ir balsu pasako, kokio veiksmo reikia. Tai siejama su patogesniu kasdieniu finansų valdymu, kai dalis informacijos užfiksuojama automatiškai, o sprendimas patvirtinamas žmogaus komanda.

    Personalizacija ir saugumo klausimai

    „Zopa“ tvirtina, kad asistentas gali įsiminti vartotojo įpročius ir personalizuoti patirtį, kad pasiūlymai ir veiksmai būtų labiau pritaikyti konkrečiam klientui. Tokie sprendimai paprastai remiasi vartotojo veiksmų istorija ir nustatymais, todėl bankams tenka pareiga aiškiai apibrėžti, kas ir kaip saugoma.

    Rinkoje vis dažniau pasirodant DI sprendimams bankuose, dėmesys krypsta ir į rizikas: balso atpažinimo patikimumą, sukčiavimo scenarijus, klaidingų pavedimų prevenciją bei atsakomybę, jei komanda suprantama netiksliai. Dėl to tokios funkcijos dažniausiai derinamos su papildomu patvirtinimu programėlėje ir aiškiais sandorių limitais.

    Konkurencinis spaudimas tarp skaitmeninių bankų

    „Zopa“ nurodo, kad technologija sukurta ant banko nuosavos DI platformos ir vadinamosios agentinės architektūros, kuri skirta atlikti veiksmus, o ne tik atsakyti į klausimus. Tai atspindi platesnę tendenciją: skaitmeniniai bankai plečia paslaugas nuo įprastų programėlių funkcijų iki asistentų, galinčių inicijuoti operacijas ir padėti planuoti finansus.

    „Ask Zopa iš naujo apibrėžia banko vaidmenį mūsų klientų gyvenime – nuo kasdienių užduočių ir pinigų valdymo supaprastinimo iki aktyvios pagalbos žmonėms planuoti, taupyti ir realiu laiku priimti protingesnius sprendimus“, – sakė „Zopa“ klientų direktorė Clare Gambardella.

  • Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Rugsėjo 12 dieną ir rugsėjo 13 dieną Nemenčinėje surengtos Baltijos šalių veteranų biatlono taurės varžybos subūrė sportininkus iš Lietuvos ir Latvijos. Startuose dalyvavo atstovai iš Talsių, Rygos, Ignalinos, Vilniaus, Kauno ir Nemenčinės, o dalis prizinių vietų liko ir šeimininkams.

    Pirmąją varžybų dieną dalyviai rungėsi 7,5 ir 10 kilometrų distancijose, kurias įveikė dviračiais. Trasose sportininkai atliko keturis šaudymo etapus, po du kartus gulint ir stovint, o už kiekvieną nepataikytą šūvį buvo skiriamos laiko baudos.

    Varžybas pradėjo moterys 7,5 kilometro rungtyje, vėliau startavo vyrai 10 kilometrų lenktynėse. Moterų įskaitoje pirmąją vietą iškovojo latvė Annija Pušnakova, distanciją įveikusi per 41 minutę 39 sekundes.

    Vyrų V-1 kategorijoje nugalėjo latvis Anrijs Pušnakovs, 10 kilometrų trasoje užfiksavęs 53 minučių rezultatą. Jo šaudymo protokole užfiksuota 10 klaidų, tačiau bendras laikas leido aplenkti varžovus.

    M-3 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Andis Apse, finišavęs per 45 minutes 38 sekundes ir padaręs 7 klaidas šaudykloje. Trečiąją vietą šioje grupėje pelnė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Laimis Raudeliūnas, 10 kilometrų distanciją įveikęs per 48 minutes 57 sekundes.

    M-4 kategorijoje pergalę pasiekė vilnietis Arūnas Daugirdas, užfiksavęs 50 minučių 32 sekundžių laiką. Šis rezultatas tapo vienu ryškesnių Lietuvos sportininkų pasirodymų pirmosios dienos programoje.

    Antra diena: sprintas riedslidėmis

    Antrąją varžybų dieną sportininkai persikėlė į riedslidžių sprintą, kuriame šaudymas vyko tiek gulint, tiek stovint. Skirtingai nei pirmąją dieną, už klaidas reikėjo sukti baudos ratus, kurių ilgis siekė 75 arba 150 metrų.

    Moterų kategorijoje vėl nugalėjo Annija Pušnakova, 4,5 kilometro distanciją įveikusi per 22 minutes 54 sekundes, nors šaudykloje suklydo 5 kartus. Toks stabilumas per dvi dienas dažnai tampa lemiamu veiksniu daugiadienėse taurės varžybose.

    M-1 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Rainer Upenieks, 6 kilometrus įveikęs per 21 minutę 12 sekundžių ir padaręs 3 klaidas. M-2 kategorijoje nugalėjo vilnietis Rokas Suslavičius, 6 kilometrus įveikęs per 20 minučių 41 sekundę, taip pat suklydęs 3 kartus.

    M-3 kategorijoje pergalę šventė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Martynas Krulis, distanciją įveikęs per 21 minutę ir šaudykloje padaręs 2 klaidas. M-4 grupėje laimėjo latvis Gatis Neimanis, o M-5 grupėje pirmąją vietą iškovojo latvis Janis Neimanis.

    Medaliai ir savivaldybės parama

    Varžybų prizininkams įteikti medaliai ir prizai, o organizatoriai pabrėžė, kad jie buvo įsigyti iš Vilniaus rajono savivaldybės sporto klubams skirtų lėšų. Tarp remiamų klubų minimas ir varžybų organizatorius, Nemenčinės miesto sporto klubas „Nempolis“.

    Biatlono veteranų varžybos Baltijos šalyse pastaraisiais metais išsiskiria platesne rungčių įvairove, kai tradicinį bėgimą ar slidinėjimą papildo dviračiai ir riedslidės. Toks formatas leidžia renginius organizuoti ir ne žiemos sąlygomis, kartu išlaikant biatlonui būdingą šaudymo bei baudos mechaniką.