CP v2

Blog

  • Investicijų bumas Lenkijos geležinkeliuose: 12,7 mlrd. eurų yra, bet užsakymai stringa dėl procedūrų

    Milijardai geležinkeliui jau suplanuoti

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūra įžengė į spartesnį investicijų etapą, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa ne vien finansavimas. Valstybinė bendrovė PKP PLK skelbia, kad pagal jau pasirašytas sutartis ir vykstančius konkursus su užtikrintu finansavimu dar liko išleisti apie 12,7 mlrd. eurų.

    Ši suma reikšmingai didesnė nei prieš kelerius metus, todėl rangos rinka tikisi stabilesnio užsakymų portfelio ir aiškesnių žaidimo taisyklių. Vis dėlto rangovai ir užsakovai vis dažniau kalba apie riziką, kad projektų apimtys ims kauptis vienu metu, o procedūros ir pajėgumai nebespės.

    Pinigai yra, bet trūksta pajėgumų

    PKP PLK vadovybė pabrėžia, kad augant investicijų mastui aiškiai matosi siaurieji ruožai rangos pusėje, ypač signalizacijos, eismo valdymo ir kontaktinio tinklo darbuose. Kai kuriuose konkursuose, net ir dėl palyginti nedidelių sprendimų, pasiūlymų apskritai negaunama arba rangovai darbų imtis galėtų tik po kelerių metų.

    Didelę įtampą kelia ir tai, kad infrastruktūros darbai reikalauja specializuotos technikos, kuri užsakoma iš anksto ir kainuoja dešimtis milijonų. Įmonės pabrėžia, kad be kelių metų į priekį matomo projektų „vamzdyno“ sudėtinga planuoti įrangos atnaujinimą bei išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

    Procedūros ir ginčai lėtina konkursus

    Rangovai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų susijusi su administraciniais terminais, derinimais ir skundais pirkimuose. Kai sutartys pasirašomos tik metų viduryje ar pabaigoje, realus darbų langas sutrumpėja, o terminai tampa įtempti tiek užsakovui, tiek vykdytojams.

    Diskutuojama ir apie viešųjų pirkimų sistemos korekcijas, kad skundai būtų naudojami spręsti esminius klausimus, o ne vilkinti konkursus. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be spartesnio ginčų nagrinėjimo investicijų programa gali prarasti tempą net ir esant pinigams.

    Ar padės specialus įstatymas?

    Lenkijos Vyriausybė ruošia specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti strateginių infrastruktūros projektų rengimą ir įgyvendinimą. Numatomos trumpesnės procedūros, aiškesni terminai institucijoms ir prioritetinis svarstymas, į vieną paketą įtraukiant skirtingų sektorių projektus, tarp jų ir geležinkelių.

    Vis dėlto dalis sektoriaus atstovų perspėja, kad vienas bendras sprendimas gali neatsižvelgti į konkrečių sričių specifiką. Ypač jautri vieta išlieka poveikio aplinkai vertinimai: praktikoje daugiausia laiko užima ne „eilė“, o konsultacijos, alternatyvų analizė, protestai ir apskundimai.

    „Matome, kad siaurieji ruožai rangos pusėje ryškėja, ypač eismo valdymo sistemų ir kontaktinio tinklo darbuose“, – sakė PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis.

    Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: geležinkelių investicijų banga gali tapti pagrindiniu infrastruktūros varikliu artimiausiais metais, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks vienu metu sustiprinti tiek rangos pajėgumus, tiek administracinių sprendimų greitį. Priešingu atveju net užtikrintas finansavimas negarantos sklandaus projektų įgyvendinimo.

  • Stulbinantys vaizdai prie Grenlandijos ledyno: po vandeniu užfiksuota netikėta gyvybės oazė

    Stulbinantys vaizdai prie Grenlandijos ledyno: po vandeniu užfiksuota netikėta gyvybės oazė

    Prie Pietų Grenlandijos Naajat Sermiat ledyno jūrinės pabaigos mokslininkai užfiksavo retai matomą povandeninę ekosistemą, kurioje knibžda gyvybė. Vaizdus pavyko nufilmuoti nuotoliniu būdu valdomu robotu, nes žmonėms nerti šioje vietoje pernelyg pavojinga dėl galimo ledo atskilimo.

    Tyrimą atliko Orhuso universiteto ir Danijos bei Grenlandijos geologijos tarnybos komanda, bendradarbiaudama su dokumentikos kūrėjais. Medžiaga ne tik įspūdinga vizualiai, bet ir suteikia naujų duomenų apie tai, kaip ledynų tirpsmas veikia maisto grandines Arkties vandenyse.

    Įrašai atskleidė vadinamuosius nuosėdų krioklius, kai iš ledyno į jūrą krintančios smulkios dalelės sudaro tirštas sroves. Prie jų telkėsi didelės krilio sankaupos, taip pat pastebėta žuvų, kirmėlių, vėžiagyvių, medūzų, kalmarų ir krabų lervų.

    „Iš pradžių net buvo sunku suprasti, ką matau, nes atrodė, tarsi iš ledo kristų kriokliai“, – sakė Arkties okeanografė Fleur Rooijakkers.

    Mokslininkai kelia hipotezę, kad ledyno pagrindu į vandenyną patenkantis tirpsmo vanduo gali kelti į paviršių maistingas medžiagas ir taip skatinti fitoplanktono augimą, o kartu ir visos maisto grandinės suaktyvėjimą. Tai paaiškintų, kodėl šalia kai kurių ledynų vietos žvejai jau seniai pastebi geresnius laimikius.

    „Nors ledynai atrodo šalti ir sterilūs, juose ir ant jų gyvena daug organizmų, kurie vėliau gali būti pernešami tirpsmo vandeniu“, – sakė F. Rooijakkers.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dar reikia papildomų matavimų, kad būtų galima tiksliai įvertinti, ar pats ledynas tiesiogiai „maitina“ krilį ir kitus organizmus, ar lemiamą vaidmenį turi srovių sukeltas maisto medžiagų pakilimas. Vis dėlto akivaizdu, jog ledyno ir jūros sandūra yra dinamiška zona, kurioje vyksta intensyvūs biogeocheminiai procesai.

    Kas nutiktų ledynui traukiantis?

    Ledynams traukiantis, tokios ekosistemos gali keistis arba nykti, nes organizmai prisitaikę prie specifinių sąlygų ties ledo siena. Tyrime primenama, kad 2000–2020 metais dalis Šiaurės pusrutulio ledynų, anksčiau pasiekdavusių jūrą, atsitraukė į sausumą, o tai pakeitė vietines pakrančių buveines.

    Jei Naajat Sermiat ledynas ilgainiui nebesiektų jūros, dalis prie jo sandūros susiformavusios bendrijos galėtų nebeturėti kur „sekti“ paskui besitraukiantį ledą. Tuo pačiu mokslininkai atkreipia dėmesį, kad fjorduose yra ir kitų vietų, kur srovės sukelia maistingų vandenų pakilimą, todėl regiono gyvybė nebūtinai išnyktų, bet gali persiskirstyti.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Communications Earth & Environment“. Autoriai tikisi, kad tolesni stebėjimai padės geriau prognozuoti, kaip Arkties pakrančių maisto grandinės reaguos į spartėjantį klimato šiltėjimą ir didėjančius tirpsmo vandens srautus.

  • Kas toliau laukia granulių kainų: auga paklausa, o dėl biomasės vyksta vis aštresnė konkurencija

    Medžio granulės šią vasarą išliko brangesnės nei prieš metus, o rinkos dalyviai įspėja, kad spaudimas kainoms gali tęstis ir prasidėjus šildymo sezonui. Pagrindinės priežastys siejamos su išaugusia paklausa, ribotesne biomasės pasiūla ir padidėjusiais gamybos kaštais.

    Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucija UOKiK anksčiau nurodė, kad kainų kilimą labiausiai paskatino granulių katilų populiarėjimas, kai pasiūla nespėjo prisitaikyti. Institucija taip pat skelbė, kad jos analizėse nenustatyta neteisėtų konkurenciją ribojančių susitarimų, todėl dėmesys krypsta į struktūrines rinkos priežastis.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Granulių rinką pastaraisiais metais papildomai išjudino paramos programos, skatinančios keisti šildymo įrenginius į mažiau taršius. Tai didina namų ūkių poreikį granulėms, o pikas dažniausiai pasiekiamas rudenį, kai vartotojai pradeda pildyti atsargas.

    Tuo pat metu gamintojai susiduria su brangstančia žaliava ir energija. Granulių gamyboje ypač svarbūs medienos perdirbimo šalutiniai produktai, tokie kaip pjuvenos ir skiedros, tačiau dėl jų konkuruoja keli sektoriai, todėl kainų jautrumas didėja.

    „Pagrindinis iššūkis yra ne stabilus medienos išgavimas, o efektyvus biomasės išteklių valdymas ir kaskadinis medienos naudojimas“, – teigė Klimato ir aplinkos ministerija.

    Konkurencija dėl biomasės tik aštrėja

    Vyriausybinės institucijos pabrėžia, kad biomasės, ypač medienos kilmės, potencialas yra ribotas, o reikšminga dalis išteklių jau dabar panaudojama. Dėl to susidaro situacija, kai pramonė, energetika, centralizuotas šilumos tiekimas ir namų ūkiai varžosi dėl to paties žaliavų krepšelio.

    Augant konkurencijai, rinkoje labiau juntami trūkumai ir kainų šuoliai, ypač prieš šildymo sezoną. Institucijų vertinimu, problema turi sisteminį pobūdį, nes vidaus pasiūla ne visuomet atitinka realų vartotojų poreikį, o importas ne visada stabilizuoja situaciją.

    „Mūsų analizė rodo, kad kainų augimą lemia sisteminės problemos ir pasiūlos neatitikimas granulių katilų populiarumui; dar ne vėlu imtis veiksmų“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Ar išeitis būtų žemės ūkio biomasė?

    Energetikos institucijos kaip vieną iš kryptžių mini platesnį žemės ūkio kilmės biomasės naudojimą, įskaitant agropeletą. Tokia diversifikacija ilgainiui galėtų sumažinti spaudimą medienos žaliavai ir padėti stabilizuoti tiekimą, tačiau tam reikalingi aiškūs kokybės standartai ir tiekimo grandinės.

    Rinkos atstovai taip pat siūlo vartotojams palankesnes priemones, pavyzdžiui, mokestines lengvatas, tačiau jų poveikis priklausytų nuo to, ar kartu būtų sprendžiami žaliavos trūkumo ir gamybos pajėgumų klausimai. Praktikoje tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kainas labiausiai lems paklausos ir žaliavos balansas, o ilgalaikėje perspektyvoje – šilumos sektoriaus transformacija ir alternatyvios energijos plėtra.

  • Kalmarai ima užkariauti vandenynus: mokslininkai įspėja, kad priežastis netikėta

    Kalmarai ima užkariauti vandenynus: mokslininkai įspėja, kad priežastis netikėta

    Pastarąjį šimtmetį žmonių veikla smarkiai pakeitė jūrų ekosistemas: intensyvi žvejyba, dugninė tralavimo praktika ir dažnėjančios jūrų karščio bangos perbraižė mitybos grandines. Vienas ryškiausių ženklų – daugelyje regionų fiksuojamas galvakojų, ypač kalmarų, gausėjimas.

    Kalmarų „bumas“ dažnai siejamas su dviem procesais: šylančiu vandeniu ir plėšriųjų žuvų išgaudymu. Vis dėlto naujesni modeliavimai rodo, kad tiesioginis ryšys nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką atrodė.

    Kas rodo ilgalaikiai duomenys

    Analizuojant kelių dešimtmečių žvejybos ir stebėsenos įrašus įvairiuose vandenynų baseinuose, nustatyta bendra kryptis – galvakojų gausa daug kur augo net tada, kai konkrečioje vietovėje nebuvo intensyvios žvejybos.

    Tai verčia abejoti prielaida, kad kalmarai didėja vien todėl, jog žmogus išgaudė jų priešus. Jei augimas matomas ir teritorijose, kuriose spaudimas mažesnis, reiškia, veikia ir kiti mechanizmai.

    Kodėl šylantis vanduo gali ir pakenkti

    Naujesni ekosistemų kompiuteriniai modeliai leidžia atskirai įvertinti, kas nutinka, kai sumažėja viršūniniai plėšrūnai, ir kas nutinka, kai kyla vandens temperatūra. Modeliuose plėšrūnų nykimas dažniausiai didino kalmarų gausą, tačiau šis augimas nekompensavo prarastos plėšriųjų žuvų biomasės.

    Dar svarbiau, kad vien temperatūros didėjimas modeliuose dažnai mažino kalmarų biomasę. Paaiškinimas logiškas: šiltesniame vandenyje gyvūnų medžiagų apykaita spartėja, jiems reikia daugiau energijos, tačiau maisto pasiūla nebūtinai auga taip pat greitai.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad istorinį kalmarų gausėjimą tik iš dalies galima paaiškinti temperatūra ir viršūninių plėšrūnų nykimu“, – teigė jūrų biologas Rémy Denéchère su bendraautoriais.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dabartiniuose duomenyse vis dar trūksta detalių, kurios leistų patikimai prognozuoti ateitį. Pavyzdžiui, realiose jūrose temperatūra stipriai kinta su gyliu, o šiluma turi didelę įtaką kalmarų embrionų vystymuisi ir išgyvenamumui.

    Kodėl kalmarai taip greitai prisitaiko

    Kalmarų pranašumas – jų biologija. Jie auga labai greitai, gyvena trumpiau nei dauguma žuvų, o jų populiacijos gali greitai atsistatyti po smūgių, kurie kitoms rūšims būtų pražūtingi.

    Toks „greito gyvenimo“ ciklas leidžia kalmarams greitai išnaudoti sutrikdytas nišas, kai dėl žvejybos ar klimato svyravimų persitvarko mitybos grandinės. Kitaip tariant, jie gali tapti pirmaisiais laimėtojais ekosistemose, kuriose stabilumas suardytas.

    Tačiau šis lankstumas turi ribas. Jei pagrindinis ribojantis veiksnys yra ne plėšrūnų skaičius, o maisto ištekliai, tuomet ilgainiui nualintos ir šylančios jūros kalmarams gali tapti ne pranašumu, o kliūtimi.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į natūralius klimato svyravimus, tokius kaip El Ninjo ir La Ninja, kurie kai kuriuose regionuose gali smarkiai pakeisti maisto prieinamumą. Tokiais atvejais išteklių trūkumas gali nusverti net ir tai, kad šiluma teoriškai paspartina augimą.

    Šiuo metu dalis naujausių išvadų pateikiama kaip išankstinė mokslinė publikacija, dar neperėjusi pilnos recenzavimo procedūros. Vis dėlto bendras signalas aiškus: kalmarų gausėjimas gali būti ne vien šylančio vandens pasekmė, o platesnio jūrų ekosistemų sukrėtimo simptomas.

  • Bankomatų naujovė Lenkijoje: 90 dienų vaizdo įrašai ir baudos už operacijas prisidengus veidą

    Lenkijos Teisingumo ministerija parengė siūlymą, kuris iš esmės keistų bankomatų ir įmokų terminalų naudojimo tvarką. Plane numatyta privalomai fiksuoti šių įrenginių naudotojus vaizdo kameromis ir įrašus saugoti mažiausiai 90 dienų po atliktos operacijos.

    Kartu atsirastų nauja atsakomybė: už grynųjų išėmimą ar įmokėjimą prisidengus veidą taip, kad būtų neįmanoma atpažinti asmens. Už tokį elgesį būtų numatyta bauda arba oficialus įspėjimas, o pati veido slėpimo aplinkybė taptų pažeidimo pagrindu.

    Kas siūloma ir kodėl?

    Ministerija argumentuoja, kad finansinių nusikaltimų tyrimuose itin svarbu greitai surinkti ir išanalizuoti įrodymus. Praktikoje tyrėjams dažnai pritrūksta laiku prieinamų bankomatų įrašų, todėl siūlomas konkretus minimalus saugojimo terminas, leidžiantis efektyviau vykdyti ikiteisminius tyrimus.

    Didžiausias dėmesys skiriamas situacijoms, kai nusikaltėliai siekia apsunkinti pinigų kilmės ir judėjimo atsekamumą. Ministerijos teigimu, sukčiai neretai išgrynina lėšas bankomatuose, vėliau jas įmoka per įmokų terminalus, o kai kuriais atvejais pasitelkia ir kitus įrenginius, kad būtų sunkiau nustatyti ryšį su pirminiu nusikaltimu.

    Kas galėtų gauti įrašus?

    Siūloma, kad prieiga prie bankomatų ir įmokų terminalų įrašų galėtų būti suteikiama plačiam institucijų ratui, kai to reikia teisėsaugos ar nacionalinio saugumo funkcijoms. Tarp įvardijamų gavėjų minimi teismai, prokuratūra, Policija, Krajowa Administracja Skarbowa, taip pat saugumo ir specialiosios tarnybos.

    Ministerija taip pat pabrėžia, kad panaši praktika kai kuriose Europos valstybėse laikoma įprasta ir padeda greičiau nustatyti nusikalstamų veikų vykdytojus. Lenkijoje teigiama, jog aiškios nacionalinės taisyklės stoka gali sudaryti prielaidas nusikaltėlių nebaudžiamumui, ypač kai naudojamos veidą dengiančios priemonės.

    Jei siūlymas būtų priimtas, bankomatų naudotojams tai reikštų paprastą, bet aiškų pokytį: atliekant operacijas reikėtų pasirūpinti, kad veidas nebūtų paslėptas taip, jog atpažinimas taptų neįmanomas. Tuo pat metu prasidėtų nauja diskusija apie privatumo ribas ir tai, kaip ilgai bei kam turėtų būti prieinami tokie įrašai.

  • S11 spartins kelionę nuo Baltijos iki Šlėzijos: po sprendimo dėl aplinkos – naujas postūmis statyboms

    S11: sprendimas atveria kelią

    Lenkijoje artėja vieno svarbiausių kelių projektų etapas – greitkelio S11 plėtra. Regiono aplinkos apsaugos institucija Katovicuose priėmė teigiamą sprendimą dėl poveikio aplinkai, todėl galima judėti toliau su techniniais sprendiniais ir rangos pirkimais.

    S11 turėtų tapti šiaurės–pietų ašimi, jungianti Baltijos pakrantę su pietiniais pramonės regionais. Planuojama, kad visas koridorius sieks apie 560 kilometrų ir drieksis per kelias vaivadijas, sujungdamas Kołobrzego kryptį su Piekary Śląskie mazgu prie A1.

    Ką reiškia penkios valandos?

    Skaičiuojama, kad lengvuoju automobiliu maršrutas nuo Kołobrzego iki Piekary Śląskie galėtų būti įveikiamas per kiek daugiau nei penkias valandas. Šiandien vairuotojai naudojasi tik atskiromis atkarpomis, o kelionės trukmė priklauso nuo miestų ruožų, intensyvaus eismo ir alternatyvių kelių pralaidumo.

    Jau dabar dalis maršruto sutampa su S6 ruožu tarp Kołobrzego ir Koszalino, taip pat su A2 aplink Poznanę. Vis dėlto tik nuosekliai sujungtos atkarpos leistų suformuoti vientisą, greitesnį ir saugesnį tranzitinį koridorių.

    Nauja atkarpa ir mazgai

    Sprendimas dėl poveikio aplinkai apima beveik 29 kilometrų S11 ruožą nuo Opolės ir Šlėzijos vaivadijų ribos iki Lublinieco ir Tarnowskie Góry apskričių ribos. Šis dokumentas galutinai įtvirtina pasirinkto trasavimo kryptį ir numato pagrindines aplinkosaugines sąlygas.

    Numatoma įrengti naujus kelių mazgus Sieraków Śląski, Lubliniec Północ ir Lubliniec Południe. Taip pat suplanuotos keliautojų aptarnavimo vietos ir kita būtina infrastruktūra, reikalinga greitkeliui funkcionuoti ir saugiam eismui užtikrinti.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Teigiama aplinkosauginė išvada užbaigia vieną svarbiausių pasirengimo etapų ir leidžia pereiti prie projektavimo bei statybos organizavimo. Nurodoma, kad šiam ruožui jau pasirinktas dokumentacijos rengėjas, o parengiamųjų darbų rezultatas turėtų tapti konkursas projektavimui ir statyboms.

    Tokio tipo sprendimai paprastai sumažina projekto neapibrėžtumą, nes aiškiau apibrėžia trasą, sankasas, jungtis ir aplinkosaugos priemones. Kartu tai leidžia tiksliau įvertinti sąnaudas, rangos apimtį ir terminus, o vėliau spartina faktinį statybų startą.

    Planuojama, kad S11 pagerins susisiekimą tarp šalies šiaurės ir pietų, nukreips dalį srautų nuo esamų nacionalinių kelių ir padės mažinti avaringumą. Be to, tokie koridoriai didina regionų pasiekiamumą, palengvina logistiką ir stiprina ryšį su europine transporto infrastruktūra.

  • Lenkijos anglių kasybos paradoksas: nuostoliai mažėja, bet efektyvumas kyla dėl mažėjančių darbuotojų

    Lenkijos akmens anglių kasybos sektorius ir toliau dirba nuostolingai, tačiau naujausi rodikliai rodo mažesnius praradimus nei prieš metus. Kartu sparčiai kyla darbo našumo statistika, kurią labiausiai stumia mažėjantis darbuotojų skaičius.

    Pirmąjį šių metų pusmetį Lenkijos akmens anglių sektorius patyrė apie 580 000 000 eurų grynojo nuostolio, o pajamos siekė maždaug 3 880 000 000 eurų. Palyginimui, per tą patį 2025 metų laikotarpį nuostolis buvo apie 920 000 000 eurų, pajamoms siekiant apie 3 920 000 000 eurų.

    Našumas auga, darbuotojų mažėja

    Darbo našumas sektoriuje dažniausiai matuojamas kaip išgaunamos produkcijos kiekis vienam darbuotojui. Per pirmąjį 2025 metų pusmetį jis siekė 283,5 tonos, o per pirmąjį 2026 metų pusmetį pakilo iki 301,3 tonos.

    Šis šuolis sutampa su ryškiu užimtumo mažėjimu: per metus, nuo 2025 metų birželio iki 2026 metų birželio, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 72 500 iki 66 400. Tuo pat metu gavyba didėjo nuo 20 400 000 iki 21 150 000 tonų per pusmetį.

    Ekspertai ragina nepervertinti skaičių

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis „pagerėjimo“ yra matematinė: kai darbuotojų mažėja sparčiau nei keičiasi gavybos apimtys, vienam žmogui tenkanti produkcija neišvengiamai auga. Tai nebūtinai reiškia, kad sektorius tapo struktūriškai konkurencingesnis ar atsparesnis kainų svyravimams.

    „Tai rodo, kaip pokyčiai užimtumo struktūroje gali tiesiogiai pagerinti rodiklius sektoriuje“, – sakė Jerzy Markowski.

    Vis dėlto pati nuostolių dinamika rodo, kad sektorius ieško būdų mažinti sąnaudas ir stabilizuoti finansus. Lenkijai vykdant energetikos transformaciją, anglių kasybos įmonėms tenka derinti trumpalaikį energetinį saugumą su ilgalaikiu iškastinio kuro vaidmens mažėjimu.

    Artimiausiu metu darbuotojų mažėjimas turėtų tęstis ir dviejose didžiausiose bendrovėse. „Polska Grupa Górnicza“ šiemet planuoja sumažinti užimtumą maždaug 5 000 darbuotojų, daugiausia per savanoriško pasitraukimo programas ir natūralų išėjimą į pensiją.

    „Jastrzębska Spółka Węglowa“ 2026 metais planuoja, kad kalnakasių atostogų schemomis pasinaudos 3 092 darbuotojai, o dar apie 1 000 žmonių galėtų pasitraukti su vienkartinėmis išmokomis. Tai signalizuoja, kad sektoriaus persitvarkymas yra ne vienkartinis, o tęstinis procesas.

  • Knygų įrašai internetu: ką keičia planas ir kam teks teikti privalomus prašymus?

    Kas keičiasi?

    Lenkijos Teisingumo ministerija siūlo dar labiau skaitmeninti žemės ir turto registravimo procedūras: prašymus dėl įrašų į nekilnojamojo turto registrus planuojama leisti teikti internetu ne tik profesionalams, bet ir gyventojams bei įmonėms.

    Numatoma, kad užsiregistravus teismų informacinėje sistemoje būtų galima pateikti elektroninį prašymą dėl įrašo ir pridėti dokumentus, kurie yra įrašo pagrindas. Tokiu būdu siekiama mažinti administracinę naštą ir spartinti procesus.

    Elektroninis prašymas ir dokumentai

    Projektas numato, kad elektroninis prašymas turėtų būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, patikimu profiliu arba asmens parašu. Tai reikštų, kad daliai gyventojų pirmiausia tektų pasirūpinti tinkama e. tapatybės priemone.

    Jei dokumentas, kuris yra įrašo pagrindas, neturės elektroninės versijos, popierinį originalą reikės pristatyti į teismą per tris dienas nuo prašymo pateikimo internetu. Taip valdžia siekia suderinti skaitmeninį procesą su situacijomis, kai dokumentai vis dar rengiami tik popieriuje.

    Kam tai taps privaloma?

    Šiuo metu prašymus per sistemą privalomai teikia notarai ir antstoliai. Siūlomuose pakeitimuose numatyta privalomą teikimą išplėsti ir mokesčių administratoriui, pirmiausia mokesčių inspekcijos padalinių vadovams.

    Kartu projektas įtvirtina aiškią taisyklę: popieriniai dokumentai nebebūtų verčiami į elektroninius, o elektroniniai nebebūtų spausdinami ir paverčiami popieriniais vien tam, kad tiktų kitam pateikimo kanalui. Tai turėtų sumažinti dubliavimą ir klaidų riziką.

    Kada įsigalios?

    Didžioji dalis pakeitimų planuojama įsigaliojant apie 2027 ir 2028 metų sandūrą, o šiuo metu vyksta konsultacijos. Pastaboms pateikti numatytas maždaug trijų savaičių laikotarpis.

    Ministerija projektą sieja su nuo 2016 metais vykstančiu proceso skaitmeninimu. Praktikoje tai signalizuoja, kad elektroninis prašymų teikimas artėja prie „numatytojo“ standarto, o daliai institucijų jis taps ne pasirinkimu, o pareiga.

  • Ukraina ruošia keturias dideles privatizacijas: Lenkijos verslas pirmas ES atvirai rodo susidomėjimą

    Privatizacija karo sąlygomis

    Ukraina planuoja iki spalio pabaigos užbaigti bent keturis didelio masto privatizavimo sandorius, teigia Valstybinio turto fondo vadovas Dmytro Natalukha. Pasak jo, procesas nesustojo net vykstant plataus masto karui, o dalis sandorių jau anksčiau siekė šimtus milijonų eurų.

    Didelio masto privatizacija Ukrainoje apima aukcionus, kurių pradinė kaina prasideda maždaug nuo 5 000 000 eurų. Kartu kas savaitę vyksta ir mažesnio masto privatizavimo aukcionai, kurie, anot pareigūnų, administracine prasme vykdomi greičiau.

    Kokie objektai ruošiami pardavimui?

    Į šių metų rudens privatizavimo paketą patenka keli pramoniniai aktyvai, susiję su chemijos, trąšų ir žaliavų sektoriumi. Tarp jų minimas amoniako gamybos objektas netoli Odesos, strategiškai svarbioje Juodosios jūros pakrantės zonoje.

    Taip pat įvardijami chemijos pramonės pajėgumai Sumų regione, automobilių variklių cilindrų gamykla Konotopo apylinkėse ir įmonė, veikianti titano žaliavų bei komponentų grandinėje. Pareigūnų teigimu, kai kurie objektai orientuoti į eksportą ir turi ilgalaikius tarptautinius klientus.

    Nacionalizuotas Rusijos turtas ir teisinė rizika

    Ukraina taip pat aktyviau parduoda sankcionuotą ir nacionalizuotą turtą, perimtą iš Rusijos subjektų bei asmenų. Tokie aktyvai paprastai realizuojami atviruose internetiniuose aukcionuose, o surinktos lėšos, valdžios teigimu, nukreipiamos valstybės poreikiams.

    Vis dėlto investuotojai vertina ir teisinę riziką: buvę savininkai gali ginčyti nacionalizaciją teismuose, o Rusija gali siekti tarptautinių ieškinių. Ukrainos pusė argumentuoja, kad taikomi mechanizmai remiasi tarptautine praktika, naudota konfliktų metu, ir sieja ją su tarptautinėmis rezoliucijomis, kurios Rusiją įvardija agresore.

    Lenkijos įmonės – aktyviausios ES

    D. Natalukhos teigimu, Lenkijos įmonės šiuo metu yra pirmos Europos Sąjungoje, kurios tiesiogiai signalizuoja susidomėjimą didelio masto privatizacija Ukrainoje. Pasak jo, domėjimasis siejamas ne vien su pavieniais objektais, bet ir su platesniu ekonominiu abiejų šalių susiejimu.

    Ukrainos atstovai išskiria tris sritis, kuriose, jų vertinimu, Lenkijos verslas rodo daugiausia entuziazmo: sunkioji technika, chemijos pramonė ir farmacijos sektorius. Anot jo, dalis planuojamų investicijų būtų didelio masto, o viena galėtų patekti į mažesnės apimties privatizavimo kategoriją.

    Ko tikisi iš Europos Komisijos?

    Ukrainos pusė ragina Europos Komisiją aktyviau remti ES įmonių dalyvavimą privatizacijoje, ypač per rizikos pasidalijimo priemones. Svarbiausias prašymas – karo ir politinės rizikos draudimas, kuris, pasak pareigūnų, galėtų sumažinti investuotojų atsargumą.

    Ukraina argumentuoja, kad Europa turi finansinių instrumentų, galinčių prisidėti prie investicijų saugumo, įskaitant tarptautines plėtros ir investicijų institucijas. Kijevas tikisi, kad didesnis ES bendrovių įsitraukimas privatizavimo aukcionuose sustiprintų ekonominę integraciją ir prisidėtų prie šalies atsigavimo.

  • Prie Černobylio gyvūnai žymi tuos pačius medžius: kuo svarbūs meškų, elnių ir šernų ženklai

    Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato specialistai fiksuoja neįprastą, bet gamtoje logišką reiškinį: meškos, elniai ir šernai palieka žymes ant tų pačių medžių. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip atsitiktinis elgesys, tačiau mokslininkai tokias vietas vadina gyvūnų komunikacijos taškais.

    Rezervato darbuotojas ir laukinės gamtos stebėtojas Serhijus Žyla pasakoja, kad vienoje vietoje, prie eglių netoli Lubiankos kaimo, kameromis užfiksuota kelių rūšių „apsilankymų“ seka. Tokią „bendrą lentą“ kartais papildo ir kiti miško gyventojai, pavyzdžiui, briedžiai.

    Meškų žymėjimas paprastai būna pats ryškiausias: gilūs nagų įbrėžimai, įkandimų žymės, nutrinta žievė ir kvapas. Atsistojusios ant užpakalinių kojų, jos trinasi nugara, kaklu ir galva į kamieną, taip pat gali jį kandžioti.

    Tokios žymės veikia kaip teritorinis ir socialinis signalas kitiems meškinams: kas čia lankėsi, kokio dydžio gyvūnas, ar jis aktyvus šiame plote. Pasak S. Žylos, stebėjimo kameros fiksavo, kad meška intensyviai žymi net sakais įsigėrusį medinį stulpą.

    Elniai dažniausiai medžius žymi vasaros pabaigoje ir rudenį, rujos laikotarpiu. Patinai trina ragus į kamienus, kad nusivalytų „aksomą“ ir kartu pademonstruotų jėgą varžovams bei patelėms.

    Įprastai elniai renkasi plonesnius kamienus, tačiau Černobylio rezervate užfiksuota, kad jie žymi ir senas egles, kurias jau būna „pažymėjusios“ kitos rūšys. Šernų žymės paprastai būna žemiau, neretai šalia purvo vonių ar takų, todėl jas atskirti lengviau.

    Specialistai aiškina, kad miške tiesioginiai gyvūnų susitikimai nėra dažni, todėl kvapo, įbrėžimų ir kitų pėdsakų palikimas tampa svarbia „nuotoline“ komunikacija. Tokios vietos padeda perduoti informaciją apie buvimą teritorijoje, reprodukcinę būklę, konkurenciją ir net galimus pavojus.

    Įdomu tai, kad kanopiniai paprastai vengia vietų, kur neseniai lankėsi stambūs plėšrūnai, tačiau rujos metu elgesys gali keistis. Didesnis hormoninis aktyvumas ir konkurencija dėl partnerių kartais nusveria atsargumą.

    „Miške, kur gyvūnai ne visada susitinka tiesiogiai, žymės ant medžių tampa svarbiu bendravimo būdu. Tai tarsi socialinis tinklas, tik vietoj telefono čia yra medis“, – sakė Serhijus Žyla.