CP v2

Blog

  • Pagiriuose birželio 4 dieną rinksis seniūnaičių sueiga: spręs 2026 metų II ketvirčio lėšas

    Pagiriuose birželio 4 dieną rinksis seniūnaičių sueiga: spręs 2026 metų II ketvirčio lėšas

    Pagirių seniūnijoje birželio 4 dieną 12.00 valandą vyks seniūnaičių sueiga. Susitikimas numatytas mišriu būdu: dalyviai galės jungtis gyvai Pagiriuose, Šiltnamių gatvėje 11-2, taip pat dalyvauti nuotoliniu būdu.

    Seniūnaičių sueiga yra viena pagrindinių formų, kai vietos bendruomenių atstovai aptaria aktualius seniūnijos reikalus ir teikia pasiūlymus savivaldai. Tokie susitikimai paprastai skiriami praktiniams klausimams, susijusiems su kasdieniais gyventojų poreikiais ir seniūnaičių veiklos organizavimu.

    Svarbiausias darbotvarkės klausimas

    Pagrindinis sueigos darbotvarkės punktas – 2026 metų II ketvirčio seniūnaičių veiklai skirtų lėšų panaudojimas. Įprastai tokios lėšos planuojamos pagal seniūnaitijų prioritetus ir numatomas veiklas, todėl sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimui.

    Taip pat numatyta aptarti kitus klausimus, kuriuos pasiūlys dalyviai sueigos metu. Gyventojams aktuali informacija dažniausiai apima vietos infrastruktūros, viešųjų erdvių priežiūros, saugumo ir bendruomeninių projektų temas.

    Gyventojai, norintys, kad jų klausimai ar pastebėjimai pasiektų seniūnaičius, paprastai gali kreiptis į savo seniūnaitį arba perduoti siūlymus seniūnijai. Mišrus dalyvavimo formatas sudaro galimybę įsitraukti ir tiems, kurie negali atvykti į vietą.

  • Kauno rajono mokyklų futbolo 7×7: Raudondvaryje emocijos, nugalėtojus skyrė taškas

    Gegužės 27 dieną Raudondvario stadione įvyko 2025–2026 mokslo metų Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių sporto žaidynių vaikinų futbolo 7×7 varžybos. Didžiųjų mokyklų grupėje dėl nugalėtojų titulo varžėsi penkios komandos, o tribūnose netrūko emocijų.

    Aikštėje susitiko Raudondvario gimnazijos, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Domeikavos gimnazijos, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos rinktinės. Varžybų intriga laikėsi iki pat pabaigos, nes lyderių dvikovose kiekvienas įvartis ir taškas turėjo lemiamą svorį.

    Daugiausia dėmesio sulaukė kova dėl pirmosios vietos, kur galutinėje rikiuotėje VDU Ugnės Karvelis gimnaziją ir Raudondvario gimnaziją skyrė vos vienas taškas. Toks skirtumas parodė, kad komandos buvo panašaus pajėgumo, o rezultatą nulėmė stabilumas ir disciplinuotas žaidimas per visas rungtynes.

    Stipriausiai šį kartą pasirodė VDU Ugnės Karvelis gimnazijos vaikinai, iškovoję pirmąją vietą, komandą treniravo Minvydas Matlašaitis. Antrąją vietą užėmė Raudondvario gimnazija, trečiąją – Garliavos Juozo Lukšos gimnazija.

    Galutinėje įskaitoje ketvirta liko Domeikavos gimnazija, penkta – Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla. Prizines vietas iškovojusios komandos apdovanotos Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus diplomais bei medaliais.

    Varžybas organizavo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius kartu su partneriais Kauno rajono futbolo akademija ir Kauno apskrities futbolo federacija. Tokie turnyrai rajone ne tik stiprina mokyklų bendruomenes, bet ir padeda pastebėti perspektyvius žaidėjus, kuriems tai dažnai tampa žingsniu į aukštesnio meistriškumo varžybas.

  • Raudondvario dvare pagerbti gabiausi Kauno rajono mokiniai: kiek jų pelnė prizines vietas?

    Raudondvario dvare surengtoje tradicinėje Kauno rajono gabiausių moksleivių pagerbimo šventėje įvertinti mokiniai, per mokslo metus pasižymėję aukštais rezultatais olimpiadose ir konkursuose. Kartu padėkota ir pedagogams, kurie jaunuosius talentus ruošė bei lydėjo į įvairaus lygmens varžytuves.

    Renginyje moksleivius ir jų mokytojus sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, labdaros ir paramos fondo steigėja Aurelija Makūnienė, vicemerė Snieguolė Navickienė bei kiti svečiai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokios šventės svarbios ne tik už pasiekimus, bet ir kaip aiškus signalas, jog pastangos, smalsumas ir nuoseklus darbas yra matomi.

    Rezultatai, kurie išsiskiria

    Kauno rajono savivaldybės duomenimis, per praėjusius mokslo metus rajono, šalies ir tarptautinėse olimpiadose bei konkursuose dalyvavo 1 119 atstovų. Iš jų 79 mokiniai pelnė nugalėtojų laurus, o tai rodo ne pavienius sėkmės atvejus, bet kryptingai kuriamą mokymosi kultūrą ir stiprėjančias akademines bendruomenes mokyklose.

    „Žinau, kad už kiekvieno jūsų diplomo slypi jūsų vertybės ir jūsų požiūris. Nes didžiosios pergalės ateina nuo mažų žingsnelių – nuo pilietiško poelgio, nuo perskaitytos knygos, nuo klausimo „kodėl?“, – šventės metu sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Visiems laureatams įteiktos padėkos, atminimo medaliai ir dovanų čekiai. Papildomą paskatinimą daliai mokinių skyrė Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas, jau ne vienerius metus remiantis gabius mokinius ir skatinantis siekti aukštesnių mokymosi tikslų.

    Kurios mokyklos subūrė daugiausia laureatų?

    Daugiausia prizinių vietų šiemet iškovojo Garliavos Jonučių progimnazijos mokiniai, jų sąskaitoje 12 laimėjimų. Raudondvario gimnazijos mokiniai pelnė 11 laimėjimų, po 9 prizines vietas iškovojo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Domeikavos gimnazijos ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos ugdytiniai, o Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokiniai pasiekė 8 pergales.

    Olimpiadų ir konkursų nugalėtojų turėjo net 18 Kauno rajono ugdymo įstaigų, tad lyderystė pasiskirstė plačiai. Pasak renginio dalyvių, tai atspindi augantį įvairių mokyklų įdirbį ir didėjančias galimybes moksleiviams atrasti savo stipriąsias puses skirtingose srityse.

    Mokytojų indėlis ir bendruomenės palaikymas

    Prie mokinių pasiekimų prisidėjo 71 įvairių dalykų mokytojas, ruošęs vaikus olimpiadoms ir konkursams. Daugiausia laureatų parengė Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos mokytoja Ilona Mackevičiūtė, Domeikavos gimnazijos mokytojas Virginijus Karmonas, Garliavos Jonučių progimnazijos mokytoja Sonata Žilinskienė ir Kulautuvos pagrindinės mokyklos mokytoja Daiva Sasnauskienė, jie paruošė po tris mokinius.

    Šventėje akcentuota, kad už apdovanojimų ir diplomų dažnai stovi ne tik individualus talentas, bet ir nuoseklus darbas, tėvų palaikymas bei mokyklos bendruomenės sutelktumas. Renginio programą papildė muzikinis pasirodymas, o šventę vedė Paulius Skučas.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžė, kad auganti kūrybinga, pilietiška ir ambicinga jaunoji karta yra viso krašto ateities pagrindas. Tokie įvertinimai, anot organizatorių, padeda moksleiviams išlaikyti motyvaciją, o mokykloms kryptingai stiprinti ugdymo kokybę ir dalyvavimo konkursuose tradicijas.

  • Kauno tvirtovės kareivinių Domeikavoje apsaugos taisyklės įrašytos registre: kas keičiasi?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad Kauno tvirtovės tarpinių kareivinių Domeikavoje individualus apsaugos reglamentas jau įregistruotas Kultūros vertybių registre. Šis žingsnis reiškia, kad objektui taikomi apsaugos reikalavimai nuo šiol yra aiškiai apibrėžti ir viešai patikrinami.

    Kalbama apie Kauno rajone, Domeikavos kaime, Sodų gatvėje esančias tarpines kareivines, kurių unikalus kodas registre yra 26 547. Tokie dokumentai paprastai nustato, kas laikoma vertingosiomis savybėmis, kokie darbai gali būti atliekami be papildomų derinimų, o kokiems būtini projektai ir paveldo specialistų pritarimas.

    Ką reiškia individualus reglamentas

    Individualus apsaugos reglamentas savininkams ir planuojantiems darbus suteikia daugiau aiškumo nei bendrosios taisyklės, nes reikalavimai pritaikomi konkrečiam objektui. Praktikoje tai dažniausiai paliečia fasadų, tūrio, stogo, angų, autentiškų konstrukcijų ir aplinkos tvarkymo sprendinius.

    Registravimas registre taip pat svarbus savivaldybei ir projektuotojams, nes planuojant teritorijų tvarkymą ar statybos darbus lengviau įvertinti apribojimus ir iš anksto numatyti derinimų apimtį. Tai padeda mažinti riziką, kad darbai bus sustabdyti jau pradėjus įgyvendinimą dėl neatitikimų paveldo apsaugos reikalavimams.

    Kur galima susipažinti su duomenimis

    Kultūros paveldo departamento teigimu, individualaus apsaugos reglamento duomenys skelbiami Kultūros vertybių registre, kur pateikiama aktuali informacija apie objekto statusą, registrinius duomenis ir taikomus apsaugos sprendinius. Šalia registro duomenų, praktiniam naudojimui paprastai pateikiamos ir viešos peržiūros priemonės, leidžiančios lengviau rasti objektą žemėlapyje.

    Gyventojams ir bendruomenėms tokia informacija aktuali ir dėl skaidrumo: aiškiai matoma, kokie pokyčiai galimi, o kokie galėtų kelti grėsmę paveldo vertei. Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau planuojami darbai suderinami su paveldo reikalavimais, tuo mažiau ginčų kyla vėlesniuose etapuose.

  • Domeikavoje startavo naujo parko statybos: Neries šlaite suplanuotas 6 hektarų traukos centras

    Didžiausioje Lietuvos gyvenvietėje Domeikavoje oficialiai pradėtos naujo parko statybos. Darbų startą pažymėjo simbolinė kapsulės įkasimo ceremonija Neries šlaite, kurioje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės vadovai, projekto architektai, rangovai ir vietos bendruomenė.

    Parkas planuojamas daugiau kaip 6 hektarų teritorijoje, o jo tikslas – sukurti aiškų traukos centrą sparčiai augančiai ir urbanizuotai Domeikavai. Projektas numato erdves tiek ramiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui, o kartu ir vietą bendruomenės renginiams.

    Kas bus įrengta parke?

    Pagal projektinius sprendinius parke turėtų atsirasti centrinė aikštė ir žiedinė takų sistema, jungianti skirtingas funkcines zonas. Taip pat numatytos vaikų žaidimų aikštelės, sporto erdvės ir vadinamasis Kneipo terapijos takas, skirtas basų pėdų pojūčių ir kraujotakos stimuliacijai.

    Renginiams planuojamas amfiteatras ir atvira pieva, pritaikyta bendruomenės susibūrimams. Infrastruktūroje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių stotelė bei viešasis tualetas, o viena svarbiausių parko vertybių – atsiveriantys vaizdai į Neries slėnį ir Kleboniškio mišką.

    Kada projektas turėtų būti baigtas?

    Rangos darbus vykdanti bendrovė „Masaranga“ įsipareigojo projektą užbaigti iki 2027 metų liepos 1 dienos. Skelbiama, kad bendra projekto vertė viršija 1 500 000 eurų, o darbai apims ne tik takus ar mažąją architektūrą, bet ir visą parkui reikalingą inžinerinę infrastruktūrą.

    Domeikava yra didžiausia Kauno rajono seniūnija, kurioje gyvena apie 13 000 žmonių, todėl žaliųjų erdvių klausimas čia tampa vis aktualesnis. Savivaldybė pastaraisiais metais Domeikavoje nuosekliai plečia viešąją infrastruktūrą, o parkas turėtų tapti projektu, sujungiančiu šeimų, jaunimo, senjorų ir žmonių su negalia poreikius vienoje teritorijoje.

    „Tvari, žalia laisvalaikio infrastruktūra šiandien yra ne prabanga, o būtinybė. Parke atsiras vietos vaikams ir jaunoms šeimoms, senjorams ir žmonėms su negalia, kultūros renginiams, o svarbiausia – nuoširdžiam bendravimui“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

  • Kauno vandenų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja: kiek kauniečiai mokės už kubą vandens

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gegužės 27 dieną patvirtino naujus bendrovės „Kauno vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus. Atnaujotos kainos įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikomos visiems bendrovės klientams Kaune bei rajone.

    Pagal VERT sprendimą, galutinė paslaugų kaina gyventojams ir įmonėms mažėja keliais centais už kubinį metrą, tai sudaro apie 1 proc. Pokytis nėra didelis, tačiau jis reikš mažesnes mėnesines sąskaitas ir individualiems vartotojams, ir verslui.

    Nauji tarifai gyventojams ir verslui

    Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas mažėja nuo 2,49 euro iki 2,47 euro už kubinį metrą su PVM. Individualių namų gyventojams kaina mažėja nuo 2,46 euro iki 2,43 euro už kubinį metrą su PVM.

    Įmonėms nustatytas tarifas mažėja nuo 2,57 euro iki 2,54 euro už kubinį metrą su PVM. Tokie tarifai paprastai apima ne vien vandens paruošimą ir tiekimą, bet ir surinktų nuotekų transportavimą bei valymą, todėl pokyčiai atsispindi visoje paslaugų grandinėje.

    Kodėl kainos mažėja?

    „Kauno vandenys“ teigia, kad tarifus pavyko ne tik išlaikyti stabilius, bet ir nežymiai sumažinti, nors dalis veiklos sąnaudų pastaruoju metu išlieka spaudžiamos darbo, medžiagų ir energijos kainų. Pasak bendrovės, reikšmingą poveikį turėjo veiklos efektyvinimo sprendimai ir sąnaudų optimizavimas.

    Prie kainų stabilumo prisideda ir energetinio efektyvumo priemonės, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energetiką bei didesnį savos elektros energijos pasigaminimą. Bendrovė nurodo, kad taip mažinama priklausomybė nuo elektros rinkos svyravimų, kurie vandentvarkos sektoriuje gali turėti tiesioginį poveikį tarifams.

    „Siekdami didesnės energetinės nepriklausomybės ir saugumo, nuosekliai investuojame į atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl mažiname priklausomybę nuo rinkos svyravimų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    „Tai leidžia išlaikyti vienas mažiausių vandens paslaugų kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – pridūrė jis.

    Ką verta žinoti vartotojams

    Nauji tarifai bus taikomi automatiškai nuo liepos 1 dienos, todėl gyventojams papildomų veiksmų dėl kainos pasikeitimo imtis nereikės. Sąskaitose pokytis labiausiai priklausys nuo faktinio suvartojimo, o didesnį efektą paprastai pajunta daugiau vandens naudojantys ūkiai ar įmonės.

    VERT sprendimai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų paprastai grindžiami reguliuojamomis sąnaudomis ir investicijų grąžos principais, todėl tarifų dinamika priklauso ir nuo infrastruktūros atnaujinimo apimčių. Vartotojams tai reiškia, kad net ir nedideli kainų sumažėjimai dažniausiai signalizuoja efektyvumo augimą arba palankesnę sąnaudų struktūrą konkrečiu laikotarpiu.

  • Užsienio kalbų mokytojai Garliavoje ieškojo sprendimų: kaip pamokose atskleisti mokinio potencialą

    Gegužę Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje surengta respublikinė užsienio kalbų mokytojų konferencija, skirta mokinio asmeninio potencialo atskleidimui pamokose. Į renginį susirinko apie 100 pedagogų iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų.

    Konferenciją organizavo Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras bei Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas. Organizatoriai pabrėžė, kad šiuolaikinėje mokykloje vis labiau akcentuojamas ne vien žinių perdavimas, bet ir mokinio gebėjimas mokytis savarankiškai bei prasmingai taikyti kalbą realiose situacijose.

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino gimnazijos vadovai, partnerių atstovai ir universiteto dėstytojai, akcentavę mokytojo vaidmenį kuriant mokymosi aplinką, kurioje atsiskleidžia skirtingi mokinių gebėjimai. Pasak pranešėjų, užsienio kalbų pamokose potencialo ugdymas glaudžiai siejasi su motyvacija, emociniu saugumu ir aiškiais, pasiekiamais mokymosi tikslais.

    Kas šiandien veikia kalbų pamokose?

    Konferencijoje daug dėmesio skirta metodams, kurie padeda mokiniui tapti aktyviu mokymosi proceso dalyviu: diferencijavimui, projektiniam ir probleminiam mokymuisi, refleksijai, kalbėjimo gebėjimų stiprinimui. Pranešimuose pabrėžta, kad kalbos mokymasis sparčiausiai progresuoja tuomet, kai mokiniai drąsiai eksperimentuoja, gauna konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir mato aiškų pažangos kelią.

    Aktualia tema tapo integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, kai kalba mokomasi per turinį, susietą su kitais dalykais ar realiais kontekstais. Tokia praktika padeda natūraliau plėsti žodyną, stiprina supratimą ir kuria prasmingesnį mokymosi ryšį su kasdienybe.

    DI ir skaitmeninės priemonės: nauda ir ribos

    Pranešimuose aptartas ir dirbtinis intelektas bei skaitmeninės technologijos, kurios vis dažniau naudojamos kalbų mokyme kaip pagalbinės priemonės. Diskutuota, kaip DI gali padėti mokiniams greičiau gauti grįžtamąjį ryšį, pasitikrinti kalbos taisyklingumą ar generuoti idėjas rašymui, tačiau kartu išlieka būtinybė ugdyti kritinį vertinimą ir akademinį sąžiningumą.

    Pedagogai akcentavo, kad technologijos duoda geriausią rezultatą tada, kai jos tarnauja aiškiam didaktiniam tikslui, o ne tampa savitiksliu užsiėmimu. Taip pat pabrėžta duomenų apsaugos ir atsakingo naudojimo svarba, ypač dirbant su nepilnamečiais.

    Kaip padėti gabiems mokiniams augti?

    Didelio dėmesio sulaukė tema apie gabių mokinių ugdymą užsienio kalbų pamokose. Pranešėjai atkreipė dėmesį, kad gabūs mokiniai ne visada patiria pakankamą intelektinį iššūkį, todėl svarbu siūlyti užduotis, skatinančias aukštesniojo lygmens mąstymą, kūrybiškumą ir savarankiškumą.

    Tarp praktinių sprendimų minėtos pažangesnės skaitymo ir klausymo užduotys, argumentuotos diskusijos, kūrybinis rašymas, tiriamosios veiklos ir ilgalaikiai projektai, kuriuose mokinys gali pasirinkti temą bei darbo kryptį. Pabrėžta ir tai, kad gabumai nėra vien akademinis greitis, todėl svarbu pastebėti skirtingas stiprybes ir sudaryti sąlygas joms atsiskleisti.

    Konferencijoje pranešimus skaitė ir devyni Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos užsienio kalbų mokytojai, pasidaliję kasdienėje praktikoje pasiteisinusiais metodais. Renginio dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti profesinį dialogą, atnaujinti metodinį arsenalą ir kurti bendradarbiavimu grįstą ugdymo kultūrą.

  • Kauno dainų ir šokių šventėje vanduo arčiau nei atrodo: kur „Kauno vandenys“ įrengs stoteles

    Kauno dainų ir šokių šventėje vanduo arčiau nei atrodo: kur „Kauno vandenys“ įrengs stoteles

    Paskutinį gegužės savaitgalį Kaune vyksianti dainų ir šokių šventė Čia suteka upės į Dainų slėnį sutrauks tūkstančius dalyvių ir žiūrovų. Kad renginio metu netrūktų geriamojo vandens, jo tiekimu pasirūpins bendrovė „Kauno vandenys“.

    Daugiau kaip šimtmetį skaičiuojanti Kauno dainų ir šokių šventės tradicija šiemet tęsiama gegužės 30 dieną Kauno Dainų slėnyje. Organizatorių teigimu, renginyje pasirodys per 3 000 dalyvių iš Kauno miesto ir rajono bei kitų Lietuvos savivaldybių.

    Karštomis dienomis dideliuose renginiuose svarbiausia išlieka paprasti dalykai: vanduo, pavėsis ir galimybė atsigauti nepaliekant renginio erdvės. Dėl šios priežasties Dainų slėnyje numatytos kelios vietos, kur dalyviai ir žiūrovai galės patogiai prisipilti vandens į savo gertuves.

    Skelbiama, kad apatinėje Dainų slėnio dalyje veiks lauko gertuvė, o viršutinėje dalyje bus pastatyta mobilioji vandens talpa. Tokiu sprendimu siekiama, kad vanduo būtų pasiekiamas skirtingose šventės erdvėse ir nereikėtų formuoti ilgų eilių vienoje vietoje.

    „Kauno vandenys“ kviečia į šventę atsinešti daugkartines gertuves ir jas papildyti vietoje. Toks pasirinkimas ne tik patogus lankytojams, bet ir atitinka renginiuose vis labiau įsitvirtinančią tendenciją mažinti vienkartinio plastiko naudojimą.

    Bendrovė primena, kad Kaune šiltuoju sezonu veikia 15 geriamojo vandens stotelių įvairiose miesto vietose. Jos įrengtos tiek parkuose ir skveruose, tiek prie populiarių pasivaikščiojimo bei poilsio zonų, kad vanduo būtų lengvai pasiekiamas kasdien.

    Renginys yra nemokamas, o išsami šventės programa skelbiama organizatorių kanaluose. Planuojantiems apsilankyti patariama įvertinti oro sąlygas, pasirinkti patogią aprangą ir atvykti kiek anksčiau, kad būtų paprasčiau orientuotis renginio erdvėje.

  • Alytuje nemokamai rodys dokumentiką Primatologių trijulė: paskutinis Sengirės kino pavasario seansas

    Alytuje birželio 3 dieną 16 valandą Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks projekto Sengirės kinas dokumentinio filmo Primatologių trijulė peržiūra. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys nemokamas ir atviras visiems, norintiems kino pagalba gilintis į gamtos pažinimą ir apsaugą.

    Ši peržiūra užbaigs Sengirės kino pavasario sezoną: vasarą projektas darys pertrauką, o nauji seansai ir filmai apie aplinkosaugą planuojami nuo rudens. Projekto formatas Lietuvoje jau įsitvirtino kaip edukacinė iniciatyva, kur dokumentika tampa pretekstu kalbėti apie biologinę įvairovę, buveinių nykimą ir žmogaus santykį su gamta.

    Apie filmą ir jo herojes

    Primatologių trijulė (Trimates, 2020 metai; Kanada ir JAV) pasakoja apie primatologijos pionieres Jane Goodall, Dian Fossey ir Birutę Galdikas. Prieš daugiau nei pusę amžiaus jos išvyko į atokius regionus tyrinėti didžiųjų beždžionių, o jų ilgalaikiai stebėjimai pakeitė mokslinį supratimą apie primatų elgseną ir žmogaus kilmę.

    Filmas apima skirtingas geografijas ir tyrimų laukus: Afrikos džiungles bei kalnus, taip pat Pietryčių Azijos miškus. Pasak kūrėjų, tai ne tik istorinis pasakojimas apie mokslo proveržius, bet ir apie kartą, kuri užaugo skaitydama šių tyrėjų darbus ir bandė tęsti jų pradėtą kryptį.

    Kodėl tokie seansai aktualūs dabar

    Dokumentika apie gamtą vis dažniau tampa ne vien pramoga, o viešojo švietimo priemone, ypač kalbant apie miškų nykimą, rūšių apsaugą ir klimato kaitos poveikį ekosistemoms. Primatų tyrimai šioje temoje užima svarbią vietą, nes didžiosios beždžionės yra itin jautrios buveinių praradimui, o jų apsauga dažnai siejama su platesnėmis atogrąžų miškų išsaugojimo iniciatyvomis.

    Organizatoriai nurodo, kad seansas nemokamas, o norintys gali savanoriškai paremti Sengirės fondą. Sengirės kinas yra kiną ir aplinkosaugos edukaciją jungiantis projektas, įkvėptas filmo Sengirė poveikio senųjų Lietuvos miškų apsaugos temai, o renginiai vyksta skirtinguose miestuose ir miesteliuose.

    Renginio informacija skelbiama Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos kanaluose, o rudens sezono naujienas projektas žada pristatyti papildomai.

  • Alytaus „Mainukas“: kur atiduoti dar tinkamus daiktus ir nemokamai pasiimti tai, ko reikia

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro rūšiavimo aikštelėse veikiantis „Mainukas“ kviečia gyventojus daiktams suteikti antrą galimybę. Tai erdvė, kur dar tinkami naudoti daiktai paliekami kitiems, o prireikus galima nemokamai pasiimti tai, kas gali praversti namuose.

    Iniciatyvos tikslas – mažinti susidarančių atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą. Praktika rodo, kad dalis išmetamų daiktų dar gali tarnauti, todėl toks apsikeitimas tampa paprastu būdu prisidėti prie žiedinės ekonomikos ir taupesnio vartojimo.

    Kaip veikia „Mainukas“

    Principas paprastas: gyventojai gali atnešti daiktus, kurie vis dar tinkami naudoti, o kiti atvykę gali juos pasiimti nemokamai. Paslauga skirta kasdieniams poreikiams, todėl labiausiai vertinami tvarkingi, funkcionalūs, akivaizdžiai naudoti tinkami daiktai.

    Kiek ir ko pasiimti, paprastai neribojama, tačiau svarbiausia vadovautis sąžiningumu ir realiu poreikiu. Tokia tvarka padeda užtikrinti, kad daiktai būtų panaudoti, o ne virstų papildoma našta tvarkytojams.

    Ką svarbu žinoti atvykstant

    Daiktai „Mainuke“ nerezervuojami, todėl radus tinkamą daiktą jį reikia pasiimti iš karto. Taip išvengiama situacijų, kai daiktai ilgai „užlaikomi“, o kiti lankytojai jų negali pasiimti.

    Taip pat svarbu įvertinti, kad daiktų veikimas vietoje nėra tikrinamas, jie nedezinfekuojami, o už kokybę neatsakoma. Dėl to prieš pasiimant rekomenduojama apžiūrėti daiktą, o jei tai prietaisas ar įranga, įsivertinti galimą remonto ar valymo poreikį.

    Kodėl tai svarbu

    Pakartotinis naudojimas mažina atliekų srautą ir taupo išteklius, kurių reikia naujiems daiktams pagaminti. Be to, toks apsikeitimas gali padėti ir finansiškai: tai galimybė sutaupyti, o kartu atsakingai atsisveikinti su daiktais, kurie namuose nebetelpa ar nebereikalingi.

    Organizatoriai ragina „Mainuku“ naudotis atsakingai: atnešti tik tai, kas iš tiesų dar gali būti naudinga, ir pasiimti tiek, kiek realiai prireiks. Taip kuriama praktinė, bendruomeniška sistema, kuri ilgainiui keičia požiūrį į vartojimą ir atliekas.

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacija.