CP v2

Blog

  • Kalmarai ima užkariauti vandenynus: mokslininkai įspėja, kad priežastis netikėta

    Kalmarai ima užkariauti vandenynus: mokslininkai įspėja, kad priežastis netikėta

    Pastarąjį šimtmetį žmonių veikla smarkiai pakeitė jūrų ekosistemas: intensyvi žvejyba, dugninė tralavimo praktika ir dažnėjančios jūrų karščio bangos perbraižė mitybos grandines. Vienas ryškiausių ženklų – daugelyje regionų fiksuojamas galvakojų, ypač kalmarų, gausėjimas.

    Kalmarų „bumas“ dažnai siejamas su dviem procesais: šylančiu vandeniu ir plėšriųjų žuvų išgaudymu. Vis dėlto naujesni modeliavimai rodo, kad tiesioginis ryšys nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką atrodė.

    Kas rodo ilgalaikiai duomenys

    Analizuojant kelių dešimtmečių žvejybos ir stebėsenos įrašus įvairiuose vandenynų baseinuose, nustatyta bendra kryptis – galvakojų gausa daug kur augo net tada, kai konkrečioje vietovėje nebuvo intensyvios žvejybos.

    Tai verčia abejoti prielaida, kad kalmarai didėja vien todėl, jog žmogus išgaudė jų priešus. Jei augimas matomas ir teritorijose, kuriose spaudimas mažesnis, reiškia, veikia ir kiti mechanizmai.

    Kodėl šylantis vanduo gali ir pakenkti

    Naujesni ekosistemų kompiuteriniai modeliai leidžia atskirai įvertinti, kas nutinka, kai sumažėja viršūniniai plėšrūnai, ir kas nutinka, kai kyla vandens temperatūra. Modeliuose plėšrūnų nykimas dažniausiai didino kalmarų gausą, tačiau šis augimas nekompensavo prarastos plėšriųjų žuvų biomasės.

    Dar svarbiau, kad vien temperatūros didėjimas modeliuose dažnai mažino kalmarų biomasę. Paaiškinimas logiškas: šiltesniame vandenyje gyvūnų medžiagų apykaita spartėja, jiems reikia daugiau energijos, tačiau maisto pasiūla nebūtinai auga taip pat greitai.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad istorinį kalmarų gausėjimą tik iš dalies galima paaiškinti temperatūra ir viršūninių plėšrūnų nykimu“, – teigė jūrų biologas Rémy Denéchère su bendraautoriais.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dabartiniuose duomenyse vis dar trūksta detalių, kurios leistų patikimai prognozuoti ateitį. Pavyzdžiui, realiose jūrose temperatūra stipriai kinta su gyliu, o šiluma turi didelę įtaką kalmarų embrionų vystymuisi ir išgyvenamumui.

    Kodėl kalmarai taip greitai prisitaiko

    Kalmarų pranašumas – jų biologija. Jie auga labai greitai, gyvena trumpiau nei dauguma žuvų, o jų populiacijos gali greitai atsistatyti po smūgių, kurie kitoms rūšims būtų pražūtingi.

    Toks „greito gyvenimo“ ciklas leidžia kalmarams greitai išnaudoti sutrikdytas nišas, kai dėl žvejybos ar klimato svyravimų persitvarko mitybos grandinės. Kitaip tariant, jie gali tapti pirmaisiais laimėtojais ekosistemose, kuriose stabilumas suardytas.

    Tačiau šis lankstumas turi ribas. Jei pagrindinis ribojantis veiksnys yra ne plėšrūnų skaičius, o maisto ištekliai, tuomet ilgainiui nualintos ir šylančios jūros kalmarams gali tapti ne pranašumu, o kliūtimi.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į natūralius klimato svyravimus, tokius kaip El Ninjo ir La Ninja, kurie kai kuriuose regionuose gali smarkiai pakeisti maisto prieinamumą. Tokiais atvejais išteklių trūkumas gali nusverti net ir tai, kad šiluma teoriškai paspartina augimą.

    Šiuo metu dalis naujausių išvadų pateikiama kaip išankstinė mokslinė publikacija, dar neperėjusi pilnos recenzavimo procedūros. Vis dėlto bendras signalas aiškus: kalmarų gausėjimas gali būti ne vien šylančio vandens pasekmė, o platesnio jūrų ekosistemų sukrėtimo simptomas.

  • Bankomatų naujovė Lenkijoje: 90 dienų vaizdo įrašai ir baudos už operacijas prisidengus veidą

    Lenkijos Teisingumo ministerija parengė siūlymą, kuris iš esmės keistų bankomatų ir įmokų terminalų naudojimo tvarką. Plane numatyta privalomai fiksuoti šių įrenginių naudotojus vaizdo kameromis ir įrašus saugoti mažiausiai 90 dienų po atliktos operacijos.

    Kartu atsirastų nauja atsakomybė: už grynųjų išėmimą ar įmokėjimą prisidengus veidą taip, kad būtų neįmanoma atpažinti asmens. Už tokį elgesį būtų numatyta bauda arba oficialus įspėjimas, o pati veido slėpimo aplinkybė taptų pažeidimo pagrindu.

    Kas siūloma ir kodėl?

    Ministerija argumentuoja, kad finansinių nusikaltimų tyrimuose itin svarbu greitai surinkti ir išanalizuoti įrodymus. Praktikoje tyrėjams dažnai pritrūksta laiku prieinamų bankomatų įrašų, todėl siūlomas konkretus minimalus saugojimo terminas, leidžiantis efektyviau vykdyti ikiteisminius tyrimus.

    Didžiausias dėmesys skiriamas situacijoms, kai nusikaltėliai siekia apsunkinti pinigų kilmės ir judėjimo atsekamumą. Ministerijos teigimu, sukčiai neretai išgrynina lėšas bankomatuose, vėliau jas įmoka per įmokų terminalus, o kai kuriais atvejais pasitelkia ir kitus įrenginius, kad būtų sunkiau nustatyti ryšį su pirminiu nusikaltimu.

    Kas galėtų gauti įrašus?

    Siūloma, kad prieiga prie bankomatų ir įmokų terminalų įrašų galėtų būti suteikiama plačiam institucijų ratui, kai to reikia teisėsaugos ar nacionalinio saugumo funkcijoms. Tarp įvardijamų gavėjų minimi teismai, prokuratūra, Policija, Krajowa Administracja Skarbowa, taip pat saugumo ir specialiosios tarnybos.

    Ministerija taip pat pabrėžia, kad panaši praktika kai kuriose Europos valstybėse laikoma įprasta ir padeda greičiau nustatyti nusikalstamų veikų vykdytojus. Lenkijoje teigiama, jog aiškios nacionalinės taisyklės stoka gali sudaryti prielaidas nusikaltėlių nebaudžiamumui, ypač kai naudojamos veidą dengiančios priemonės.

    Jei siūlymas būtų priimtas, bankomatų naudotojams tai reikštų paprastą, bet aiškų pokytį: atliekant operacijas reikėtų pasirūpinti, kad veidas nebūtų paslėptas taip, jog atpažinimas taptų neįmanomas. Tuo pat metu prasidėtų nauja diskusija apie privatumo ribas ir tai, kaip ilgai bei kam turėtų būti prieinami tokie įrašai.

  • S11 spartins kelionę nuo Baltijos iki Šlėzijos: po sprendimo dėl aplinkos – naujas postūmis statyboms

    S11: sprendimas atveria kelią

    Lenkijoje artėja vieno svarbiausių kelių projektų etapas – greitkelio S11 plėtra. Regiono aplinkos apsaugos institucija Katovicuose priėmė teigiamą sprendimą dėl poveikio aplinkai, todėl galima judėti toliau su techniniais sprendiniais ir rangos pirkimais.

    S11 turėtų tapti šiaurės–pietų ašimi, jungianti Baltijos pakrantę su pietiniais pramonės regionais. Planuojama, kad visas koridorius sieks apie 560 kilometrų ir drieksis per kelias vaivadijas, sujungdamas Kołobrzego kryptį su Piekary Śląskie mazgu prie A1.

    Ką reiškia penkios valandos?

    Skaičiuojama, kad lengvuoju automobiliu maršrutas nuo Kołobrzego iki Piekary Śląskie galėtų būti įveikiamas per kiek daugiau nei penkias valandas. Šiandien vairuotojai naudojasi tik atskiromis atkarpomis, o kelionės trukmė priklauso nuo miestų ruožų, intensyvaus eismo ir alternatyvių kelių pralaidumo.

    Jau dabar dalis maršruto sutampa su S6 ruožu tarp Kołobrzego ir Koszalino, taip pat su A2 aplink Poznanę. Vis dėlto tik nuosekliai sujungtos atkarpos leistų suformuoti vientisą, greitesnį ir saugesnį tranzitinį koridorių.

    Nauja atkarpa ir mazgai

    Sprendimas dėl poveikio aplinkai apima beveik 29 kilometrų S11 ruožą nuo Opolės ir Šlėzijos vaivadijų ribos iki Lublinieco ir Tarnowskie Góry apskričių ribos. Šis dokumentas galutinai įtvirtina pasirinkto trasavimo kryptį ir numato pagrindines aplinkosaugines sąlygas.

    Numatoma įrengti naujus kelių mazgus Sieraków Śląski, Lubliniec Północ ir Lubliniec Południe. Taip pat suplanuotos keliautojų aptarnavimo vietos ir kita būtina infrastruktūra, reikalinga greitkeliui funkcionuoti ir saugiam eismui užtikrinti.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Teigiama aplinkosauginė išvada užbaigia vieną svarbiausių pasirengimo etapų ir leidžia pereiti prie projektavimo bei statybos organizavimo. Nurodoma, kad šiam ruožui jau pasirinktas dokumentacijos rengėjas, o parengiamųjų darbų rezultatas turėtų tapti konkursas projektavimui ir statyboms.

    Tokio tipo sprendimai paprastai sumažina projekto neapibrėžtumą, nes aiškiau apibrėžia trasą, sankasas, jungtis ir aplinkosaugos priemones. Kartu tai leidžia tiksliau įvertinti sąnaudas, rangos apimtį ir terminus, o vėliau spartina faktinį statybų startą.

    Planuojama, kad S11 pagerins susisiekimą tarp šalies šiaurės ir pietų, nukreips dalį srautų nuo esamų nacionalinių kelių ir padės mažinti avaringumą. Be to, tokie koridoriai didina regionų pasiekiamumą, palengvina logistiką ir stiprina ryšį su europine transporto infrastruktūra.

  • Lenkijos anglių kasybos paradoksas: nuostoliai mažėja, bet efektyvumas kyla dėl mažėjančių darbuotojų

    Lenkijos akmens anglių kasybos sektorius ir toliau dirba nuostolingai, tačiau naujausi rodikliai rodo mažesnius praradimus nei prieš metus. Kartu sparčiai kyla darbo našumo statistika, kurią labiausiai stumia mažėjantis darbuotojų skaičius.

    Pirmąjį šių metų pusmetį Lenkijos akmens anglių sektorius patyrė apie 580 000 000 eurų grynojo nuostolio, o pajamos siekė maždaug 3 880 000 000 eurų. Palyginimui, per tą patį 2025 metų laikotarpį nuostolis buvo apie 920 000 000 eurų, pajamoms siekiant apie 3 920 000 000 eurų.

    Našumas auga, darbuotojų mažėja

    Darbo našumas sektoriuje dažniausiai matuojamas kaip išgaunamos produkcijos kiekis vienam darbuotojui. Per pirmąjį 2025 metų pusmetį jis siekė 283,5 tonos, o per pirmąjį 2026 metų pusmetį pakilo iki 301,3 tonos.

    Šis šuolis sutampa su ryškiu užimtumo mažėjimu: per metus, nuo 2025 metų birželio iki 2026 metų birželio, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 72 500 iki 66 400. Tuo pat metu gavyba didėjo nuo 20 400 000 iki 21 150 000 tonų per pusmetį.

    Ekspertai ragina nepervertinti skaičių

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis „pagerėjimo“ yra matematinė: kai darbuotojų mažėja sparčiau nei keičiasi gavybos apimtys, vienam žmogui tenkanti produkcija neišvengiamai auga. Tai nebūtinai reiškia, kad sektorius tapo struktūriškai konkurencingesnis ar atsparesnis kainų svyravimams.

    „Tai rodo, kaip pokyčiai užimtumo struktūroje gali tiesiogiai pagerinti rodiklius sektoriuje“, – sakė Jerzy Markowski.

    Vis dėlto pati nuostolių dinamika rodo, kad sektorius ieško būdų mažinti sąnaudas ir stabilizuoti finansus. Lenkijai vykdant energetikos transformaciją, anglių kasybos įmonėms tenka derinti trumpalaikį energetinį saugumą su ilgalaikiu iškastinio kuro vaidmens mažėjimu.

    Artimiausiu metu darbuotojų mažėjimas turėtų tęstis ir dviejose didžiausiose bendrovėse. „Polska Grupa Górnicza“ šiemet planuoja sumažinti užimtumą maždaug 5 000 darbuotojų, daugiausia per savanoriško pasitraukimo programas ir natūralų išėjimą į pensiją.

    „Jastrzębska Spółka Węglowa“ 2026 metais planuoja, kad kalnakasių atostogų schemomis pasinaudos 3 092 darbuotojai, o dar apie 1 000 žmonių galėtų pasitraukti su vienkartinėmis išmokomis. Tai signalizuoja, kad sektoriaus persitvarkymas yra ne vienkartinis, o tęstinis procesas.

  • Knygų įrašai internetu: ką keičia planas ir kam teks teikti privalomus prašymus?

    Kas keičiasi?

    Lenkijos Teisingumo ministerija siūlo dar labiau skaitmeninti žemės ir turto registravimo procedūras: prašymus dėl įrašų į nekilnojamojo turto registrus planuojama leisti teikti internetu ne tik profesionalams, bet ir gyventojams bei įmonėms.

    Numatoma, kad užsiregistravus teismų informacinėje sistemoje būtų galima pateikti elektroninį prašymą dėl įrašo ir pridėti dokumentus, kurie yra įrašo pagrindas. Tokiu būdu siekiama mažinti administracinę naštą ir spartinti procesus.

    Elektroninis prašymas ir dokumentai

    Projektas numato, kad elektroninis prašymas turėtų būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, patikimu profiliu arba asmens parašu. Tai reikštų, kad daliai gyventojų pirmiausia tektų pasirūpinti tinkama e. tapatybės priemone.

    Jei dokumentas, kuris yra įrašo pagrindas, neturės elektroninės versijos, popierinį originalą reikės pristatyti į teismą per tris dienas nuo prašymo pateikimo internetu. Taip valdžia siekia suderinti skaitmeninį procesą su situacijomis, kai dokumentai vis dar rengiami tik popieriuje.

    Kam tai taps privaloma?

    Šiuo metu prašymus per sistemą privalomai teikia notarai ir antstoliai. Siūlomuose pakeitimuose numatyta privalomą teikimą išplėsti ir mokesčių administratoriui, pirmiausia mokesčių inspekcijos padalinių vadovams.

    Kartu projektas įtvirtina aiškią taisyklę: popieriniai dokumentai nebebūtų verčiami į elektroninius, o elektroniniai nebebūtų spausdinami ir paverčiami popieriniais vien tam, kad tiktų kitam pateikimo kanalui. Tai turėtų sumažinti dubliavimą ir klaidų riziką.

    Kada įsigalios?

    Didžioji dalis pakeitimų planuojama įsigaliojant apie 2027 ir 2028 metų sandūrą, o šiuo metu vyksta konsultacijos. Pastaboms pateikti numatytas maždaug trijų savaičių laikotarpis.

    Ministerija projektą sieja su nuo 2016 metais vykstančiu proceso skaitmeninimu. Praktikoje tai signalizuoja, kad elektroninis prašymų teikimas artėja prie „numatytojo“ standarto, o daliai institucijų jis taps ne pasirinkimu, o pareiga.

  • Ukraina ruošia keturias dideles privatizacijas: Lenkijos verslas pirmas ES atvirai rodo susidomėjimą

    Privatizacija karo sąlygomis

    Ukraina planuoja iki spalio pabaigos užbaigti bent keturis didelio masto privatizavimo sandorius, teigia Valstybinio turto fondo vadovas Dmytro Natalukha. Pasak jo, procesas nesustojo net vykstant plataus masto karui, o dalis sandorių jau anksčiau siekė šimtus milijonų eurų.

    Didelio masto privatizacija Ukrainoje apima aukcionus, kurių pradinė kaina prasideda maždaug nuo 5 000 000 eurų. Kartu kas savaitę vyksta ir mažesnio masto privatizavimo aukcionai, kurie, anot pareigūnų, administracine prasme vykdomi greičiau.

    Kokie objektai ruošiami pardavimui?

    Į šių metų rudens privatizavimo paketą patenka keli pramoniniai aktyvai, susiję su chemijos, trąšų ir žaliavų sektoriumi. Tarp jų minimas amoniako gamybos objektas netoli Odesos, strategiškai svarbioje Juodosios jūros pakrantės zonoje.

    Taip pat įvardijami chemijos pramonės pajėgumai Sumų regione, automobilių variklių cilindrų gamykla Konotopo apylinkėse ir įmonė, veikianti titano žaliavų bei komponentų grandinėje. Pareigūnų teigimu, kai kurie objektai orientuoti į eksportą ir turi ilgalaikius tarptautinius klientus.

    Nacionalizuotas Rusijos turtas ir teisinė rizika

    Ukraina taip pat aktyviau parduoda sankcionuotą ir nacionalizuotą turtą, perimtą iš Rusijos subjektų bei asmenų. Tokie aktyvai paprastai realizuojami atviruose internetiniuose aukcionuose, o surinktos lėšos, valdžios teigimu, nukreipiamos valstybės poreikiams.

    Vis dėlto investuotojai vertina ir teisinę riziką: buvę savininkai gali ginčyti nacionalizaciją teismuose, o Rusija gali siekti tarptautinių ieškinių. Ukrainos pusė argumentuoja, kad taikomi mechanizmai remiasi tarptautine praktika, naudota konfliktų metu, ir sieja ją su tarptautinėmis rezoliucijomis, kurios Rusiją įvardija agresore.

    Lenkijos įmonės – aktyviausios ES

    D. Natalukhos teigimu, Lenkijos įmonės šiuo metu yra pirmos Europos Sąjungoje, kurios tiesiogiai signalizuoja susidomėjimą didelio masto privatizacija Ukrainoje. Pasak jo, domėjimasis siejamas ne vien su pavieniais objektais, bet ir su platesniu ekonominiu abiejų šalių susiejimu.

    Ukrainos atstovai išskiria tris sritis, kuriose, jų vertinimu, Lenkijos verslas rodo daugiausia entuziazmo: sunkioji technika, chemijos pramonė ir farmacijos sektorius. Anot jo, dalis planuojamų investicijų būtų didelio masto, o viena galėtų patekti į mažesnės apimties privatizavimo kategoriją.

    Ko tikisi iš Europos Komisijos?

    Ukrainos pusė ragina Europos Komisiją aktyviau remti ES įmonių dalyvavimą privatizacijoje, ypač per rizikos pasidalijimo priemones. Svarbiausias prašymas – karo ir politinės rizikos draudimas, kuris, pasak pareigūnų, galėtų sumažinti investuotojų atsargumą.

    Ukraina argumentuoja, kad Europa turi finansinių instrumentų, galinčių prisidėti prie investicijų saugumo, įskaitant tarptautines plėtros ir investicijų institucijas. Kijevas tikisi, kad didesnis ES bendrovių įsitraukimas privatizavimo aukcionuose sustiprintų ekonominę integraciją ir prisidėtų prie šalies atsigavimo.

  • Prie Černobylio gyvūnai žymi tuos pačius medžius: kuo svarbūs meškų, elnių ir šernų ženklai

    Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato specialistai fiksuoja neįprastą, bet gamtoje logišką reiškinį: meškos, elniai ir šernai palieka žymes ant tų pačių medžių. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip atsitiktinis elgesys, tačiau mokslininkai tokias vietas vadina gyvūnų komunikacijos taškais.

    Rezervato darbuotojas ir laukinės gamtos stebėtojas Serhijus Žyla pasakoja, kad vienoje vietoje, prie eglių netoli Lubiankos kaimo, kameromis užfiksuota kelių rūšių „apsilankymų“ seka. Tokią „bendrą lentą“ kartais papildo ir kiti miško gyventojai, pavyzdžiui, briedžiai.

    Meškų žymėjimas paprastai būna pats ryškiausias: gilūs nagų įbrėžimai, įkandimų žymės, nutrinta žievė ir kvapas. Atsistojusios ant užpakalinių kojų, jos trinasi nugara, kaklu ir galva į kamieną, taip pat gali jį kandžioti.

    Tokios žymės veikia kaip teritorinis ir socialinis signalas kitiems meškinams: kas čia lankėsi, kokio dydžio gyvūnas, ar jis aktyvus šiame plote. Pasak S. Žylos, stebėjimo kameros fiksavo, kad meška intensyviai žymi net sakais įsigėrusį medinį stulpą.

    Elniai dažniausiai medžius žymi vasaros pabaigoje ir rudenį, rujos laikotarpiu. Patinai trina ragus į kamienus, kad nusivalytų „aksomą“ ir kartu pademonstruotų jėgą varžovams bei patelėms.

    Įprastai elniai renkasi plonesnius kamienus, tačiau Černobylio rezervate užfiksuota, kad jie žymi ir senas egles, kurias jau būna „pažymėjusios“ kitos rūšys. Šernų žymės paprastai būna žemiau, neretai šalia purvo vonių ar takų, todėl jas atskirti lengviau.

    Specialistai aiškina, kad miške tiesioginiai gyvūnų susitikimai nėra dažni, todėl kvapo, įbrėžimų ir kitų pėdsakų palikimas tampa svarbia „nuotoline“ komunikacija. Tokios vietos padeda perduoti informaciją apie buvimą teritorijoje, reprodukcinę būklę, konkurenciją ir net galimus pavojus.

    Įdomu tai, kad kanopiniai paprastai vengia vietų, kur neseniai lankėsi stambūs plėšrūnai, tačiau rujos metu elgesys gali keistis. Didesnis hormoninis aktyvumas ir konkurencija dėl partnerių kartais nusveria atsargumą.

    „Miške, kur gyvūnai ne visada susitinka tiesiogiai, žymės ant medžių tampa svarbiu bendravimo būdu. Tai tarsi socialinis tinklas, tik vietoj telefono čia yra medis“, – sakė Serhijus Žyla.

  • Neįprasta žiema Pietų pusrutulyje: sniegas užklojo Atakamos dykumą, fiksuoja NASA

    Šiaurės Čilėje esanti Atakamos dykuma, laikoma viena sausiausių vietų Žemėje, rugpjūtį netikėtai pasidengė sniegu. NASA palydoviniai vaizdai parodė, kad sniego danga iš Andų nuslinko į dykumos teritorijas ir kai kur pasiekė net arčiau Ramiojo vandenyno pakrantės.

    Tokie reiškiniai Atakamoje yra itin reti, nes regioną paprastai saugo stabilus, labai sausas klimatas ir šaltas Humboldto srovės poveikis pakrantėje. Vis dėlto meteorologai pabrėžia, kad pavieniai sniego epizodai yra fiksuoti ir anksčiau, tačiau 2026 metų rugpjūčio atvejis išsiskyrė mastu.

    Pagrindine priežastimi įvardijama reta atmosferos situacija, susijusi su vadinamuoju atskirtuoju ciklonu, kai žemo slėgio sritis atsiskiria nuo reaktyvinės srovės. Tokios sistemos gali atnešti drėgmę į vietoves, kuriose įprastai kritulių beveik nebūna, ypač jei drėgnas oras nuo pakrantės įstumiamas į žemyno gilumą.

    Čilės meteorologai yra atkreipę dėmesį, kad panašūs cirkuliacijos tipai anksčiau jau buvo siejami su neįprastais krituliais šiaurės Čilėje. Šįkart drėgmė ir šaltesnė oro masė sutapo taip, kad krituliai krito sniego pavidalu ir išplito didesniame plote.

    Neįprasti krituliai paveikė ir astronominių observatorijų darbą, nes ši Čilės dalis pasaulyje vertinama dėl itin stabilios, sausos atmosferos. Dėl sniego ir vėjo kai kurios aukštikalnėse esančios aikštelės laikinai ribojo operacijas, nes įranga ir logistika tokiomis sąlygomis tampa rizikinga.

    Vietomis krituliai krito ne tik kaip sniegas aukštumose, bet ir kaip intensyvus lietus ar šlapdriba žemesnėse teritorijose. Čilės civilinės saugos tarnybos pranešimuose tokie epizodai paprastai siejami su staigių poplūdžių ir nuošliaužų rizika, kai vanduo greitai nuteka sausais slėniais.

    Pietų pusrutulyje 2026 metų žiemos sezonas išsiskyrė ryškesniais temperatūrų kontrastais: kai dalis Europos kentė karščius, Pietų Amerikoje kai kur vyravo neįprastai šaltos oro masės. Klimatologai pabrėžia, kad atskiri ekstremalūs reiškiniai patys savaime nėra tiesioginis klimato kaitos įrodymas, tačiau ilgalaikės tendencijos rodo didėjantį orų nepastovumą.

    Atakamos sniegas ypač patraukė dėmesį todėl, kad šis regionas dažnai naudojamas kaip vienas ryškiausių sausros etalonų pasaulyje. Kai tokiose vietose staiga pasirodo sniego danga, tai tampa aiškiu signalu, kaip stipriai vienas atmosferos modelis gali per trumpą laiką pakeisti įprastą kraštovaizdį.

    NASA palydoviniai stebėjimai leidžia tiksliai sekti, kaip greitai kinta sniego riba ir kaip toli drėgmė prasiskverbia nuo Andų iki dykumos žemumų. Tokie duomenys vėliau naudojami tiek orų analizėms, tiek vertinant, kaip ekstremalūs krituliai gali paveikti vandens apytaką, infrastruktūrą ir vietos ekosistemas.

  • Tyrėjai parodė, kaip dabar atrodo Dniestras Odesos srityje: rudenio ženklai jau ryškėja

    Dniestras Odesos srityje pastarosiomis dienomis patraukė gamtos mylėtojų dėmesį: Žemutinio Dniestrо nacionalinis gamtos parkas paviešino naujas nuotraukas iš upės deltinių pelkių ir pakrančių. Parko specialistai sako, kad kadruose aiškiai matyti besikeičiantis metų laikas, nors vasariška šiluma dar juntama.

    Fotografijose išryškėja gili vandens mėlyna, žali krantų ir nendrynų plotai bei raudonuojantys sunokusių erškėtuogių akcentai. Pasak parko atstovų, būtent šios detalės sukuria ypatingą nuotaiką, kai ruduo tarsi dar neskuba, bet jau pastebimas šviesos ir spalvų pokytis.

    „Jaučiate, kaip tyliai, lyg ant pirštų galiukų, traukiasi vasara? Dienos dar šiltos, kartais net karštos, bet Žemutiniame Dniestrе jau matyti permainos“, – teigiama parko komentare.

    Parko specialistai pažymi, kad artėjant rudeniui pelkėse tampa ramiau, o vandens paviršius dažniau primena sustingusį veidrodį. Tokie vaizdai neretai sukelia asociacijas su legendomis ar pasakojimais, kai peizažas atrodo lyg scena iš istorijos, kurioje bet kurią akimirką galėtų pasirodyti pasakų personažas.

    Kontekstas šiam gamtos grožiui svarbus ir platesne prasme. Dniestras yra viena didžiausių Rytų Europos upių, o jo delta ir užliejamos pievos išlieka kritiškai svarbios migruojantiems paukščiams, žuvų nerštavietėms bei biologinei įvairovei palaikyti, ypač klimatui šylant ir dažnėjant sausringiems laikotarpiams.

    Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad žemesni vandens lygiai ir ilgiau trunkantys šilti sezonai keičia upių ekosistemų ritmą. Tokiose teritorijose kaip Žemutinis Dniestras tai gali reikšti spartesnę augalijos kaitą, didesnį vandens „žydėjimo“ epizodų pavojų ir jautresnį balansą tarp gėlo vandens srautų ir deltinių šlapynių.

    Vis dėlto parko atstovai pabrėžia, kad upė gyvena savo ciklu: vanduo teka, nendrynai ošia, paukščiai išskrenda ir grįžta, o metų laikai keičiasi. Jie ragina pasinaudoti proga ir pamatyti šį pereinamąjį laiką, kai vasaros spalvos dar neišblėsusios, o rudens ženklai jau suteikia kraštovaizdžiui naują atspalvį.

  • Karpatuose aptiktas „grybų karalius“ baravykas: kodėl po lietaus jis primena karamelinį triufelį

    Karpatuose grybautojai užfiksavo neįprastai atrodantį laimikį, kuris iš pirmo žvilgsnio priminė saldainį ar karamele blizgantį triufelį. Vis dėlto tai ne egzotinis delikatesas, o gerai pažįstamas baravykas, dar vadinamas tikruoju baravyku.

    Šis grybas dažnai vadinamas grybų karaliumi ne dėl išvaizdos, o dėl vertės virtuvėje ir grybautojų tradicijose. Karpatuose baravykas turi ypač stiprų kultūrinį „autoritetą“: vietos grybavimo pasakojimuose jis neretai įvardijamas tiesiog kaip grybas, tarsi kiti būtų tik priedas.

    Kas iš tiesų buvo rasta?

    Pagal aprašomus požymius tai baravykas (Boletus edulis) – viena labiausiai vertinamų valgomo grybų rūšių Europoje. Jo kepurėlės spalva gali svyruoti nuo šviesiai rusvos iki tamsiai kaštoninės, o paviršius kartais būna lygus, kartais vos raukšlėtas.

    Po lietaus kepurėlė dažnai ima blizgėti, nes drėgmė sudaro ploną plėvelę ant odelės. Būtent šis „lakavimo“ efektas ir sukuria įspūdį, kad grybas padengtas karamelės glazūra.

    Kaip atpažinti baravyką?

    Svarbiausia detalė – po kepurėle baravykas neturi lakštelių, kaip daugelis kitų grybų. Vietoje jų yra vamzdeliai su smulkiomis poromis: jauniems grybams jos būna šviesios, vėliau gelsta, gali įgauti alyvuogių atspalvį.

    Dar vienas atpažinimo ženklas – kotas: storas, tvirtas, dažnai šiek tiek „statinaitės“ formos. Viršutinėje koto dalyje neretai matomas švelnus tinkliškas raštas, o minkštimas paprastai išlieka šviesus.

    Ką svarbu prisiminti grybaujant?

    Nors baravykas laikomas vienu saugiausiai atpažįstamų ir vertingiausių valgomų grybų, klaidų pasitaiko ir patyrusiems grybautojams. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl požymių, verta nerizikuoti ir neimti grybo į krepšį.

    Specialistai taip pat primena, kad peraugę, sukirmiję ar pažeisti grybai gali būti prastesnės kokybės, o kartais ir sukelti virškinimo negalavimų. Todėl net radus įspūdingai atrodantį „karamelinį“ egzempliorių, svarbiausia vertinti ne tik grožį, bet ir būklę.

    Karpatuose užfiksuotas blizgantis radinys dar kartą parodė, kaip stipriai orai keičia miško vaizdą: lietus ir vėsi naktis gali paversti įprastą baravyką nuotraukose panašų į desertą. Tačiau už išvaizdos slypi klasika – vienas labiausiai vertinamų miško grybų.