CP v2

Blog

  • Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų rinkoje vėl juntama įtampa: didmeninės kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2023 metų, o viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama vienam rodikliui – kiek užpildytos dujų saugyklos. Graikijos energetikos viceministro Nikos Tsafos vertinimu, vien saugyklų užpildymo procentas neparodo realaus pasirengimo žiemai.

    Šiuo metu Europos dujų saugyklos yra užpildytos apie 66 proc., tačiau svarbiau ne pats procentas, o tai, kiek dujų per žiemą iš jų paprastai sunaudojama. Istoriškai rinka žiemą remiasi ne tik saugyklomis: dalį poreikio dengia vamzdynais ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalais atkeliaujantys srautai, taip pat – pramonės ir energetikos paklausos pokyčiai.

    Kiek dujų žiemą paimama iš saugyklų?

    Pasak N. Tsafos, per pastarąsias 15 žiemų iš saugyklų vidutiniškai buvo sunaudojama apie 644 TWh dujų. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, kai mažėjo Europos Sąjungos vidaus gavyba, tipinis suvartojimas iš saugyklų priartėja prie maždaug 700 TWh.

    Šalčiausių žiemų scenarijus, anot jo, reikštų didesnį poreikį – apie 818–853 TWh. Būtent šie skaičiai leidžia blaiviau vertinti riziką: svarbu palyginti, kiek energijos ekvivalento dujų yra saugyklose ir kokiu tempu jos pildomos.

    N. Tsafos nurodo, kad dabartinis saugyklų lygis siekia apie 742 TWh ir didėja maždaug 100 TWh per mėnesį. Be to, Ukrainoje papildomai laikoma apie 108 TWh dujų, kurių dalis, priklausomai nuo techninių ir komercinių sąlygų, galėtų prisidėti prie regiono pasiūlos piko metu.

    Kodėl kainos kyla, net kai dujų „užtektų“?

    Energetikos rinkose kainą dažnai formuoja ne vidutiniai, o ribiniai ir rizikos scenarijai: užtenka kelių nepalankių veiksnių, kad prekybininkai įskaičiuotų „draudimo“ priedą. Tokiais veiksniais tampa ne tik saugyklų užpildymo tempas, bet ir SGD krovinių konkurencija su Azija, netikėti tiekimo sutrikimai, oro prognozės, geopolitinė įtampa bei infrastruktūros remontai.

    Europos dujų balansas taip pat jautrus elektros gamybos struktūrai: jei silpnesnis vėjas ar mažesnė hidroenergijos gamyba didina dujinių elektrinių poreikį, rinka tai greitai atspindi kainose. Pramonės vartojimas, nors ir mažesnis nei iki 2022 metų, išlieka reikšmingas, o bet koks atsigavimo signalas gali kilstelėti lūkesčius dėl paklausos.

    „Bendra situacija atrodo gerokai perspektyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti“, – sakė Nikos Tsafos.

    Jo teigimu, vien iš duomenų neatrodo, kad rinka turėtų pagrindo skubiai įkainoti didelį fizinį dujų trūkumą artėjančią žiemą. Vis dėlto kainų šuoliai dažnai kyla iš išankstinio nerimo dėl galimų ekstremalių scenarijų, todėl pagrindinis klausimas šiuo metu – ar rizikos priedas atitinka realią tiekimo ir paklausos situaciją.

  • ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    Europos Komisijos sprendimas stabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo rugsėjo 3 dieną. Priemonė taikoma dėl susirūpinimo antimikrobinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimu gyvulininkystėje ir dėl to, ar eksportas atitinka Europos Sąjungos maisto saugos taisykles.

    Komisija nurodo, kad ES galioja griežti reikalavimai, ribojantys antimikrobinių medžiagų naudojimą, ypač tada, kai jos taikomos augimo skatinimui ar profilaktikai. Nuo šios datos pradėtas taikyti sąrašas šalių, kurios, ES vertinimu, iš esmės laikosi šių taisyklių, o Brazilija jame kol kas neįtraukta.

    Stabdymas apima ir paukštieną

    Importo stabdymas apima kelias produktų grupes, tarp jų jautieną, paukštieną, kiaušinius ir medų. Sprendimas buvo paremtas dar gegužę nacionalinių ekspertų balsavimu, o vėliau, nepaisant derybų su Brazilijos institucijomis, priemonė pradėta taikyti praktiškai.

    Kai kurių produktų importas teoriškai galėtų būti atnaujintas, jei ES auditai patvirtintų, kad tiekimo grandinė atitinka reikalavimus. Komisija yra pradėjusi paukštienos ir medaus patikras remdamasi Brazilijos pateiktomis rašytinėmis garantijomis, tačiau galutinės išvados paprastai užtrunka ilgiau nei pačios inspekcijos.

    Jautienai trūksta garantijų

    Komisijos atstovai pabrėžia, kad jautienos atveju pateikti pakankamas garantijas sudėtingiau, nes jos turi apimti visą gyvulio gyvenimo ciklą. Galvijų auginimas trunka ilgiau, todėl ES vertinimu svarbu užtikrinti atsekamumą ir kontrolę nuo ūkio iki skerdimo ir eksporto.

    „Turime taisykles, kurios draudžia antimikrobines medžiagas naudoti augimui skatinti, todėl reikalaujame aiškių įrodymų, kad importuojami produktai atitinka mūsų standartus“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova.

    Smūgis prekybos susitarimo fone

    Sprendimas priimtas jautriame politiniame ir ekonominiame kontekste, nes Brazilijos žemės ūkio produktų importas yra viena labiausiai ginčijamų ES ir Mercosur prekybos susitarimo temų. Kritikai Europoje teigia, kad dalis Pietų Amerikos gamintojų konkuruoja nelygiomis sąlygomis, jei jų produkcijai taikomi silpnesni fitosanitariniai ar maisto saugos standartai.

    Europos ūkininkų organizacijos ne kartą akcentavo, kad griežtėjant ES žaliajam reguliavimui ir reikalavimams dėl antibiotikų, gerovės bei atsekamumo, importuojama produkcija turi būti vertinama pagal tuos pačius principus. Tuo tarpu Brazilija siekia išsaugoti prieigą prie ES rinkos, todėl techninės derybos ir bandymai pateikti papildomas garantijas, tikėtina, tęsis.

  • Graikijos žvejai suskaičiavo milijonus: laimikis menki, bet ančiuviai dominuoja

    Graikijos žvejai suskaičiavo milijonus: laimikis menki, bet ančiuviai dominuoja

    Graikijos jūrinė žvejyba 2025 metais sugavo 42 100,8 tonos žvejybos produktų, o bendra jų vertė siekė 166,62 mln. eurų. Tai rodo Graikijos statistikos tarnybos ELSTAT paskelbti duomenys, atskleidžiantys ne tik sugautus kiekius, bet ir didelius skirtumus tarp laimikio vertės pagal žvejybos būdą.

    Šalyje veikė 11 399 motorizuoti žvejybos laivai, o absoliuti dauguma jų – 10 949 – naudojo kitus priekrantės žvejybos įrankius. Nors tokie laivai sugavo palyginti mažesnę dalį bendro kiekio, būtent jie sukūrė didžiausią bendros vertės dalį.

    Laimikio kiekis ir vertė nesutampa

    Didžiausią sugauto kiekio dalį sudarė laivai, žvejojantys apsupamaisiais tinklais, kai žuvų būriai apjuosiami tinklu. Jie sugavo 21 667,5 tonos, tai yra daugiau nei pusę viso kiekio, tačiau pagal vertę ši dalis tesudarė 28,9 proc.

    Kita priekrantės įranga sugavo apie 23 proc. viso kiekio, bet pagal vertę uždirbo daugiausia – 38,3 proc., arba 63,88 mln. eurų. Tuo metu traleriai sudarė 25,5 proc. sugauto kiekio ir 32,8 proc. bendros vertės.

    Skirtumai ypač išryškėja vertinant vidutinę kainą už kilogramą. Pagal ELSTAT skelbiamus skaičius, apsupamaisiais tinklais sugautas laimikis vidutiniškai siekė apie 2,22 euro už kilogramą, kai kitos priekrantės įrangos laimikis – apie 6,60 euro už kilogramą.

    Vyrauja ančiuviai ir sardinės

    Ryškiausiai 2025 metų laimikyje dominavo ančiuviai – jų sugauta 10 445,1 tonos. Tai sudarė 24,8 proc. viso šalies sugauto kiekio, vadinasi, beveik kas ketvirta tona buvo būtent ančiuviai.

    Po ančiuvių rikiavosi sardinės, kurių sugauta 4 541,6 tonos, apvaliosios sardinėlės – 2 603,6 tonos, giliavandenės rožinės krevetės ir karamotės – 2 067,5 tonos, o taip pat jūrinės lydekos – 1 949,2 tonos. Šios penkios rūšys kartu sudarė 51,3 proc. viso sugauto kiekio.

    Ančiuviai pirmavo ir pagal ekonominę vertę – 19,55 mln. eurų. Antroje vietoje pagal vertę buvo jūrinės lydekos – 16,88 mln. eurų, trečioje – sardinės, kurių vertė siekė 14,17 mln. eurų.

    Atskirai išsiskyrė raudonosios kefalės: sugauta 1 066,8 tonos, o vertė siekė 9,30 mln. eurų. Tai iliustruoja, kad ne vien sugautas kiekis lemia bendras pajamas – kai kurios rūšys rinkoje vertinamos gerokai brangiau.

    Kurios jūros zonos uždirbo daugiausia

    Didžiąją dalį laimikio sudarė žuvys – 35 057,1 tonos, tai yra 83,3 proc. viso kiekio, o jų vertė sudarė 75,8 proc. bendros sumos. Vėžiagyviai sudarė 8,1 proc. kiekio ir 10,8 proc. vertės, o moliuskai – 7,7 proc. kiekio, bet net 12,5 proc. vertės.

    Žvejyba labiausiai koncentravosi Šiaurinėje Egėjo jūroje: čia sugauta 28 452,9 tonos, kurių vertė siekė 101,02 mln. eurų. Tai reiškia, kad ši zona sudarė 67,6 proc. viso šalies laimikio ir 60,6 proc. bendros vertės.

    Antra buvo Pietinė Egėjo jūra, kur sugauta 9 183,2 tonos už 43,15 mln. eurų. Toliau rikiavosi Centrinė Jonijos jūros dalis su 3 106,7 tonos laimikiu, kurio vertė siekė 14,96 mln. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad žvejybos sektoriaus pajamos vis dažniau priklauso ne tik nuo tonų, bet ir nuo rūšinės sudėties, sugavimo būdo bei galimybių tiekti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. ES žuvininkystės politikoje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir išteklių apsaugai, todėl ekonominis efektyvumas tampa tokia pat svarbia tema kaip ir sugavimo apimtys.

  • Eurostatas įvardijo 3 išlaidas, kurios suvalgo 46 proc. biudžeto: kaip žmonės vis tiek randa džiaugsmui?

    Eurostatas įvardijo 3 išlaidas, kurios suvalgo 46 proc. biudžeto: kaip žmonės vis tiek randa džiaugsmui?

    Europos Sąjungos namų ūkių biudžetai tebėra įtempti, o didžiausią spaudimą kelia būtinosios išlaidos. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad beveik pusė visų namų ūkių išlaidų tenka trims kategorijoms, be kurių kasdienybė tiesiog neįmanoma.

    Maistas, būstas su komunalinėmis paslaugomis ir transportas kartu sudaro apie 46 proc. visų ES namų ūkių vartojimo išlaidų. Tai reiškia, kad didelė dalis pajamų yra skiriama ne pasirinkimams, o baziniams poreikiams ir galimybei nuvykti į darbą.

    Sunkiausios biudžeto eilutės

    Didžiausia našta dažniausiai tenka būstui ir komunalinėms paslaugoms, nes šios išlaidos jautriai reaguoja į energijos kainų svyravimus. Eurostato infliacijos struktūroje energija išlieka viena nepastoviausių dedamųjų, todėl sąskaitos namų ūkiams gali kisti net ir tuomet, kai kitos kainos stabilėja.

    Maisto kainos po ankstesnių šuolių daug kur nusistovėjo aukštesniame lygyje, todėl pirkėjai vis dažniau ieško akcijų, renkasi pigesnius prekės ženklus ar keičia įpročius. Transporto išlaidos taip pat išlieka reikšmingos dėl degalų, viešojo transporto bilietų ir automobilio išlaikymo.

    Kur pinigai juda toliau

    Nors būtinosios išlaidos užima didžiausią biudžeto dalį, Eurostatas fiksuoja ir kitą tendenciją: dalis vartotojų ne tiek nustoja leisti, kiek perplanuoja, kam skiria laisvesnes lėšas. Tarp 2025 metų sausio ir 2026 metų sausio didžiausias išlaidų dalies augimas buvo matomas poilsio, sporto ir kultūros kategorijoje.

    Pagal Eurostato skaičiavimus, šios kategorijos dalis ūgtelėjo 1,2 procentinio punkto. Restoranų ir apgyvendinimo paslaugų dalis didėjo 0,3 procentinio punkto, o švietimui skiriama dalis augo 0,1 procentinio punkto, signalizuodama, kad net brangstant kasdienybei žmonės bando išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę.

    Išlaidos, kurias žmonės karpo

    Kad biudžetas „sueitų“, dalis namų ūkių labiau spaudžia kitas eilutes. Transporto išlaidų dalis per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o informacijos ir ryšių paslaugų dalis krito 0,3 procentinio punkto, rodydama pastangas optimizuoti planus, prenumeratas ar ryšio paslaugų paketus.

    Ekonomistai pabrėžia, kad tokie pokyčiai ne visiems vienodai pasiekiami: mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai turi mažiau erdvės manevrui, kai auga būtinosios sąskaitos. Vis dėlto bendras vaizdas rodo labiau selektyvų vartojimą, kai taupoma „nematomose“ vietose, bet stengiamasi išsaugoti emocinę gerovę ir socialinį gyvenimą.

    Eurostato duomenys taip pat primena, kad būtent šios bazinės kategorijos dažniausiai labiausiai veikia bendrą infliacijos pojūtį, nes jas žmonės apmoka kas savaitę ar kas mėnesį. Kai beveik pusė biudžeto iš anksto „užrakinta“, kiekvienas papildomas euras tampa sprendimu, ką atidėti, o ką išlaikyti.

  • Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzijoje įsigaliojo vadinamasis kovos su itin greitąja mada įstatymas, kuriuo siekiama pažaboti masinę pigių drabužių prekybą ir jos poveikį aplinkai. Kinijos valdžia pareiškė, kad priemonės faktiškai nutaikytos į Azijos elektroninės prekybos platformas, tokias kaip „Shein“ ir „Temu“, todėl esą yra diskriminacinės.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijai pavaldžios Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas tokius kaltinimus atmetė. Pasak jo, įstatymas skirtas vartotojų apsaugai ir aplinkosaugai, o ne konkrečios šalies ar įmonių baudimui.

    „Mums visiems, įskaitant Kiniją, naudingi ramūs ir civilizuoti prekybiniai santykiai su Prancūzija ir Europos Sąjunga“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling paragino Prancūziją sustabdyti įstatymo taikymą ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones. Ji teigė, kad Prancūzijai tęsiant šią politiką, Kinija gins „teisėtas Kinijos įmonių teises ir interesus“.

    Įstatymas numato mokesčius tam tikriems drabužiams, o ilgainiui mokestis gali priartėti prie 20 eurų už vieną gaminį. Priemonė sukurta kaip finansinis stabdis ypač intensyviai gamybai ir itin trumpam drabužių naudojimo ciklui, kuris didina atliekų kiekius ir taršą.

    Kaip bus sprendžiama, kas laikoma itin greitąja mada?

    Pagal naują tvarką, itin greitosios mados statusas bus nustatomas pagal du kriterijų blokus: į rinką pateikiamų drabužių apimtį ir remonto kainos santykį su pirkimo kaina. Kuo prasčiau gaminys įvertinamas pagal šiuos rodiklius, tuo didesnis mokestis jam gali būti taikomas.

    Prancūzijos pusė pabrėžia, kad taisyklės formaliai taikomos visiems rinkos dalyviams pagal jų veiklos modelį, o ne pagal kilmės šalį. Vis dėlto Kinija tvirtina, kad praktinis poveikis pirmiausia palies itin didelius pigių drabužių srautus generuojančias platformas.

    „Jeigu Kinija turi techninių pastabų dėl šio įstatymo, ji turi teisę kelti klausimą Pasaulio prekybos organizacijoje“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Europos Komisijos klausimai ir platesnis prekybos kontekstas

    Europos Komisija anksčiau buvo išreiškusi abejonių, ar kai kurios įstatymo nuostatos dera su Europos Sąjungos teise, ypač dėl reklamos ribojimų. Įstatymas apima draudimą reklamuoti greitosios mados prekių ženklus, įskaitant influencerų rinkodarą, todėl Prancūzija turėjo koreguoti tekstą ir atsakyti į suderinamumo klausimus.

    Prancūzijos atstovas teigia, kad pakeitimai sustiprino teisės akto pagrįstumą, nors dalis klausimų, pasak jo, dar gali būti diskutuojami. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja parlamento suverenumą ir įstatymo priėmimo teisėtumą.

    Įtampa dėl mados sektoriaus reguliavimo vyksta platesniame Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinių ginčų fone. Pastaraisiais metais Pekinas jau taikė priemones prieš europinius produktus, o Prancūzijos verslo interesai, įskaitant konjako gamintojus, anksčiau buvo atsidūrę panašių muitinių ir antidempingo veiksmų epicentre.

    Šiame kontekste Prancūzijos sprendimas tampa dar vienu testu, kiek griežtai Europos valstybės ryšis reguliuoti pasaulinių platformų verslo modelius, o Kinija gali bandyti ginčyti šias priemones tarptautinės prekybos taisyklių rėmuose.

    Tuo pat metu „Shein“ toliau siekia įsitvirtinti pasaulinėse kapitalo rinkose: bendrovė šią savaitę startavo Honkongo biržoje, o anksčiau planuoti žingsniai Niujorke ir Londone buvo strigę dėl išaugusio reguliuotojų ir politikų dėmesio. Bendrovė taip pat yra perkėlusi pagrindinę būstinę į Singapūrą, siekdama mažinti su Kinijos kilme siejamą riziką.

  • „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    Susitarimas dėl 100 000 vietų

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad vadovybė ir profesinės sąjungos sutarė dėl papildomo 50 000 darbo vietų mažinimo iki dešimtmečio pabaigos. Tai prisidės prie anksčiau planuotų 50 000, todėl bendras mažinimas sieks 100 000.

    Bendrovė teigia, kad personalo apimtys turi būti nuosekliai derinamos prie ekonominės realybės. Skaičiuojama, kad tai sudarytų apie 15 proc. visos grupės darbuotojų.

    „Būtina sistemingai suderinti darbuotojų skaičių su ekonomine realybe“, – teigiama „Volkswagen“ pareiškime.

    Sprendimui pritarė stebėtojų taryba, kurioje dirba ir darbuotojų, ir akcininkų atstovai. Tai laikoma svarbiu žingsniu sudėtingose derybose dėl kaštų mažinimo ir konkurencingumo.

    Kodėl spaudimas didėja

    „Volkswagen“ nurodo, kad situaciją apsunkina JAV tarifų politika, nepastovi elektromobilių paklausa ir ypač aštri konkurencija Kinijoje bei iš Kinijos gamintojų. Pastarieji pastaraisiais metais aktyviai plečia eksportą ir didina kainų spaudimą Europoje.

    Europos gamintojams papildomų iššūkių kelia ir sparčiai besikeičianti vartotojų paklausa: pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o elektromobilių rinkoje daugėja modelių, kurie siūlo didelę komplektaciją už mažesnę sumą. Tuo pat metu didelę reikšmę turi ir baterijų tiekimo grandinės, energijos kainos bei gamybos efektyvumas.

    Gamyklos Vokietijoje ir istorinis precedentas

    Įmonė taip pat pripažino, kad keturių Vokietijos gamyklų ateitis 2030-aisiais nėra užtikrinta. Kalbama apie padalinius Hanoveryje, Emdėne, Cvikau ir Nekarsulme.

    Jei šie objektai būtų uždaryti, tai būtų pirmas kartas, kai „Volkswagen“ užvertų pilno masto automobilių gamyklas savo namų rinkoje. Toks scenarijus reikštų reikšmingą poslinkį Vokietijos pramonės politikoje ir darbo rinkoje, nes automobilių sektorius išlieka viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų.

    „Stebėtojų taryba vienbalsiai patvirtino vykdomosios valdybos šiandien pristatytą ateities planą“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    „Volkswagen“ grupė vienija ne tik pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą, bet ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“, taip pat prabangos segmentą atstovaujančius „Bentley“, „Lamborghini“ ir „Ducati“. Bendrovė pabrėžia, kad pertvarka apims visą grupę ir sieks atkurti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

  • Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pareiškė, kad Jungtinės Karalystės siekis laikytis Europos Sąjungos taisyklių apsunkina planus plėsti praėjusiais metais sudarytą prekybos susitarimą su Donaldo Trumpo administracija. Jo teigimu, Londonas po „Brexit“ taip ir neišnaudojo didesnės reguliacinės laisvės.

    Interviu laikraščiui „Financial Times“ Greeris sakė, kad JAV pusė tikėjosi ryškesnio britų posūkio į liberalesnę prekybos politiką, ypač prekių standartų srityje. Pasak jo, derybose nuolat atsiremiama į argumentą, kad sprendimus reikia derinti su ES pozicija.

    „Jūs esate laisvi nuo ES, tai kodėl neatsiveriate labiau ir nepriimate amerikietiškų standartų prekių? Bet atsakymas dažnai būna, kad reikia palaukti, ką pasakys ES“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Šie komentarai nuskambėjo Jungtinės Karalystės vyriausybei svarstant glaudesnį bendradarbiavimą su ES po „Brexit“ laikotarpio. Dabartinis ministras pirmininkas Andy Burnham viešai pabrėžė, kad visuomenė pavargo nuo aiškios krypties stokos, o dalis verslo tikisi stabilesnių santykių su pagrindine eksporto rinka.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per vizitą Londone taip pat signalizavo, kad Paryžius ir Londonas pasirengę kalbėtis apie platesnį Jungtinės Karalystės santykių atnaujinimą su ES. Tikimasi, kad iki metų pabaigos gali įvykti svarbus ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausio lygio susitikimas, kuriame būtų aptartos prekybos, saugumo ir reguliacinio suderinamumo kryptys.

    Kontekstas jautrus ir dėl ankstesnio prekybos susitarimo su JAV. 2025 metais paskelbtas susitarimas numatė tarifų mažinimą kai kurioms britiškoms prekėms, tarp jų prabangiems automobiliams, taip pat plienui ir aliuminiui, po to, kai Vašingtonas buvo įvedęs plataus masto muitų paketą partneriams.

    Tačiau didžiausi ginčai kilo dėl žemės ūkio ir maisto standartų. Jungtinė Karalystė ne kartą kartojo, kad papildomas JAV produktų importas neturėtų mažinti britiškų maisto saugos reikalavimų, o viešojoje erdvėje ypač jautriai vertintos diskusijos dėl paukštienos apdorojimo ir jautienos gamybos praktikų.

    Greerio pastabos atspindi platesnę problemą, su kuria susiduria Londonas: vienu metu išlaikyti sklandžią prekybą su ES ir tuo pačiu maksimaliai išplėsti prieigą prie JAV rinkos. Ekspertai pabrėžia, kad kuo labiau Jungtinė Karalystė derina taisykles su ES, tuo mažiau erdvės lieka atskirai pripažinti JAV standartus, ypač maisto, chemijos ir pramonės sertifikavimo srityse.

    Kita jautri derybų tema – vaistai ir jų kainodara. Straipsnyje minėta, kad siekdama išvengti JAV muitų kai kuriems farmacijos produktams Jungtinė Karalystė sutiko mokėti didesnes kainas už dalį vaistų, o tai kelia politinių klausimų dėl ilgalaikio poveikio sveikatos sistemai ir biudžetui.

    Artimiausiais mėnesiais Londonui teks apsispręsti, ar prioritetas bus gilesnis ekonominių taisyklių suderinimas su ES, ar didesnė derybinė laisvė su JAV. Abi kryptys gali duoti naudos, tačiau kiekviena jų reiškia ir kompromisus, kurie ypač ryškūs jautriausiuose sektoriuose: maisto standartų, pramonės reguliavimo ir vaistų rinkos.

  • Tyrimas: darbuotojai su DI atrodo geresni, nei yra – vadovams kyla nepatogus klausimas

    Tyrimas: darbuotojai su DI atrodo geresni, nei yra – vadovams kyla nepatogus klausimas

    Darbuotojai biuruose įgijo naują, dažnai nematomą pranašumą: vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas (DI) padeda parengti tekstus, analizes, prezentacijas ar kodą taip, kad rezultatai gali pranokti realius įgūdžius.

    Tai kelia dilemą vadovams, vertinantiems, kas iš tiesų pasirengęs didesnei atsakomybei ar paaukštinimui, o kas tiesiog efektyviai pasitelkia technologiją.

    Platformos „Use.AI“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 9 684 dirbantys suaugusieji JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Europos Sąjungoje ir Lotynų Amerikoje, daugiau nei pusė respondentų teigė, kad DI leidžia jiems atrodyti labiau patyrusiems, nei jie yra iš tikrųjų.

    Apklausos duomenimis, 64 proc. pripažino DI panaudoję užduotims, kurių savarankiškai nebūtų įveikę, o 43 proc. sakė, kad technologija padėjo imtis pareigų, kurioms dar nesijautė pakankamai kvalifikuoti.

    DI naudojimas dažnai nutylimas

    Tyrimas rodo, kad dalyje organizacijų DI naudojimas tampa tyliąja norma: 39 proc. darbuotojų nurodė pateikę DI padedant parengtą darbą to neatskleisdami, o 30 proc. prisipažino priėmę pagyrimus už rezultatą, kurį reikšmingai sugeneravo technologija.

    Kita vertus, tai nebūtinai reiškia taisyklių pažeidimą, nes daugelyje darboviečių vis dar nėra aiškių reikalavimų deklaruoti DI pagalbą, ypač kai jis integruojamas į kasdienius įrankius.

    „Nemanau, kad įmonės turėtų reikalauti atskleisti kiekvieną sąveiką su DI“, – sakė „Use.AI“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ihor Herasymov.

    „Praktiškesnė riba yra tai, ar DI iš esmės suformavo darbo turinį. Jei jis sugeneravo reikšmingą analizės, rekomendacijos, prezentacijos, kodo ar kito svarbaus rezultato dalį, apie tokią pagalbą reikėtų informuoti“, – sakė Ihor Herasymov.

    Pasak jo, tikslas neturėtų virsti darbuotojų sekimu, o veikiau suteikti vadovams kontekstą, kad šie galėtų įvertinti ir rezultatą, ir žmogaus indėlį, kartu išlaikant aiškią atsakomybę už pateikiamą darbą.

    Kaip keičiasi darbo vertinimas?

    Apklausos duomenys atskleidžia ir platesnę problemą: kai galutinis produktas tampa lengvai išgludinamas DI pagalba, vien pagal „gražų rezultatą“ vis sunkiau spręsti apie realias kompetencijas.

    19 proc. respondentų teigė, kad DI padedamas darbas prisidėjo prie jų paaukštinimo, o 35 proc. pripažino, kad be DI jiems būtų sunku atlikti dalį dabartinių užduočių.

    „Galutinis rezultatas vis dar svarbus, tačiau jis tampa mažiau išsamus gebėjimų matas“, – sakė Ihor Herasymov.

    „Darbdaviams reikia suprasti, ar žmogus gali paaiškinti savo sprendimų logiką, pastebėti DI sugeneruotų atsakymų klaidas, priimti sprendimus esant nepakankamai informacijai ir sureaguoti, kai technologija pateikia netikėtą ar neteisingą rezultatą“, – sakė Ihor Herasymov.

    Įrankis ar priklausomybė?

    Ekspertų vertinimu, DI naudojimas pats savaime tampa profesiniu įgūdžiu, tačiau rizika išryškėja tada, kai darbuotojas geba pateikti atsakymą, bet negeba patikrinti jo pagrįstumo ar apginti sprendimo.

    Tokiu atveju DI iš produktyvumo įrankio gali virsti atrama, silpninančia savarankišką sprendimų priėmimą, o vadovams tampa sunkiau atskirti kompetenciją nuo „išnuomoto“ mąstymo.

    Šią situaciją aštrina ir tai, kad DI vis sparčiau integruojamas į verslo procesus, įskaitant automatizuotas užduotis, kai asistentai gali ne tik siūlyti sprendimus, bet ir atlikti veiksmus sistemose.

    Augant tokiam automatizavimui, organizacijoms vis svarbiau turėti aiškias taisykles, kada būtina atskleisti reikšmingą DI indėlį, ir kaip vertinti darbuotojų gebėjimą suprasti, tikrinti ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.

  • JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Europos Sąjunga oficialiai prisijungė prie Vašingtono inicijuotos sankcijų kampanijos, kuria siekiama atkirsti Iraną nuo tarptautinės finansų sistemos. Tačiau Briuselyje paskelbtas Europos Komisijos pareiškimas rodo atsargesnę poziciją ir formalaus įsipareigojimo nenumato.

    Pasak JAV, naujoji iniciatyva, pavadinta „Operation Economic Outcast“, orientuota į Iranui svarbius finansinius ir prekybinius kanalus, įskaitant bankininkystę, laivybą, komercinę aviaciją, auksą, pažangias technologijas ir skaitmeninį turtą. JAV taip pat signalizuoja apie dažnus naujus įtraukimus į sankcijų sąrašus, ypač finansų sektoriuje.

    Kas iš tiesų parašyta Briuselyje

    Europos Komisijos tekste pabrėžiama, kad ES jau turi plataus masto ribojamąsias priemones Iranui, susijusias su branduoline ir balistinių raketų programomis, regiono destabilizavimu, represijomis šalies viduje bei karine parama Rusijai kare prieš Ukrainą. Dokumente taip pat minimas ES pasirengimas prireikus svarstyti papildomas priemones, siekiant apsaugoti saugumo interesus, įskaitant laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje.

    Vis dėlto formuluotės apie JAV vadovaujamą kampaniją išlieka diplomatiškai ribotos: ES teigia palankiai vertinanti papildomą ekonominį spaudimą, taip pat ir per JAV inicijuotą operaciją, bei ketinanti toliau glaudžiai dirbti su JAV ir partneriais. Tuo pat metu dokumente atskirai akcentuojama, kad diplomatinės pastangos tebėra būtinos siekiant taikaus sprendimo.

    Kodėl skirtumas svarbus verslui

    Skirtumas tarp kampanijos palaikymo ir formalaus prisijungimo gali turėti tiesioginių pasekmių Europos bankams ir eksportuotojams. JAV dažnai remiasi vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis, kai spaudimas taikomas ne tik tiesioginiams sankcionuojamiems subjektams, bet ir užsienio įmonėms ar bankams, kurie tęsia ryšius su jais.

    ES atveju formaliam prisijungimui reikėtų realių sprendimų ES lygiu, paprastai reikalaujančių visų valstybių narių pritarimo, o tai keistų teisinę aplinką Europos įmonėms. Be to, ES turi Blokavimo statutą, kuris riboja ES subjektų galimybes automatiškai vykdyti kai kurias JAV sankcijas Iranui be Europos Komisijos leidimo, todėl situacija įmonėms gali tapti dar labiau teisiškai komplikuota.

    Kol kas viešai skelbiama informacija rodo, kad Briuselis labiau pritaria JAV spaudimo krypčiai, tačiau neprisiima pareigos dalyvauti JAV operacijoje kaip jos dalyvis. Tai reiškia, kad Europos bendrovėms tenka vertinti ne tik ES sankcijų režimą, bet ir JAV antrinių sankcijų riziką, ypač jei jų veikla susijusi su tarptautiniais atsiskaitymais ar doleriu.

  • Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Europos Komisijos sprendimas sustabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo šią savaitę, o Brasilija jau kalba apie galimas atsakomąsias priemones. Ginčas įsiliepsnojo dėl ES reikalavimų, susijusių su antibiotikų naudojimu gyvūnų auginime.

    Brazilijos ambasadorius ES Pedro Miguel da Costa e Silva teigia, kad papildomi patikrinimai esą nereikalingi, nes Brazilija pateikė pakankamas garantijas. Tuo pat metu jis įspėjo, kad jei importas nebus atnaujintas, svarstomi įvairūs atsako scenarijai.

    Kas užkliuvo ES institucijoms?

    Europos Komisija nurodė, kad Brazilija buvo išbraukta iš šalių, atitinkančių ES maisto saugos taisykles, sąrašo dėl praktikos, kurią ES sieja su antimikrobinio atsparumo didėjimu. ES pozicija grindžiama principu, kad antibiotikai neturi būti naudojami gyvūnų augimui skatinti.

    Komisija taip pat akcentavo, kad kai kurių produktų patikros procesai tęsiasi, tačiau dėl jautienos auditui, ES vertinimu, nebuvo suteiktos būtinos sąlygos ir garantijos. Dėl to pasirinktas griežtesnis kelias, kuris turėtų užtikrinti vienodą rizikos valdymą visoje bendrijoje.

    Brazilija kalba apie atsakomąsias priemones

    Brazilijos ambasadorius tikina, kad tokie reikalavimai, jo vertinimu, nėra proporcingi ir kad panašaus masto auditai ne visada taikomi kitoms eksportuojančioms valstybėms. Jis pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija bus tęsiamos, tačiau kantrybė nėra begalinė.

    „Jei importas nebus atnaujintas, svarstysime visas galimybes ir galime būti kūrybingi“, – sakė Pedro Miguel da Costa e Silva.

    Brazilijos Vyriausybė viešai užsiminė apie kontrpriemones, jei ES sprendimas išliks galioti. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnes importo procedūras, papildomus reikalavimus ar kitus prekybos ribojimus ES prekėms, nors konkrečių žingsnių kol kas neįvardyta.

    ES atsakas: taisyklės vienodos visiems

    Europos Komisija atmeta kaltinimus diskriminacija ir tvirtina, kad taisyklės taikomos nedarant išimčių. Komisijos atstovai pabrėžia, kad partneriams apie pasikeitimus buvo pranešta iš anksto, o prisitaikymui suteikta pakankamai laiko.

    „Mūsų požiūris yra nediskriminacinis, o partneriams suteikėme pakankamai laiko ir informacijos prisitaikyti“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Šis konfliktas vyksta platesniame kontekste: ES stiprina priemones prieš antimikrobinį atsparumą, o importo kontrolė tampa viena iš priemonių užtikrinti, kad trečiųjų šalių produkcija atitiktų tuos pačius standartus kaip ir ES gamintojų. Ginčas taip pat didina įtampą dėl prekybos su Mercosur bloku, kurio atžvilgiu dalis Europos ūkininkų jau anksčiau reiškė susirūpinimą dėl konkurencijos ir standartų laikymosi.