CP v2

Blog

  • Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Europos Komisijos sprendimas sustabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo šią savaitę, o Brasilija jau kalba apie galimas atsakomąsias priemones. Ginčas įsiliepsnojo dėl ES reikalavimų, susijusių su antibiotikų naudojimu gyvūnų auginime.

    Brazilijos ambasadorius ES Pedro Miguel da Costa e Silva teigia, kad papildomi patikrinimai esą nereikalingi, nes Brazilija pateikė pakankamas garantijas. Tuo pat metu jis įspėjo, kad jei importas nebus atnaujintas, svarstomi įvairūs atsako scenarijai.

    Kas užkliuvo ES institucijoms?

    Europos Komisija nurodė, kad Brazilija buvo išbraukta iš šalių, atitinkančių ES maisto saugos taisykles, sąrašo dėl praktikos, kurią ES sieja su antimikrobinio atsparumo didėjimu. ES pozicija grindžiama principu, kad antibiotikai neturi būti naudojami gyvūnų augimui skatinti.

    Komisija taip pat akcentavo, kad kai kurių produktų patikros procesai tęsiasi, tačiau dėl jautienos auditui, ES vertinimu, nebuvo suteiktos būtinos sąlygos ir garantijos. Dėl to pasirinktas griežtesnis kelias, kuris turėtų užtikrinti vienodą rizikos valdymą visoje bendrijoje.

    Brazilija kalba apie atsakomąsias priemones

    Brazilijos ambasadorius tikina, kad tokie reikalavimai, jo vertinimu, nėra proporcingi ir kad panašaus masto auditai ne visada taikomi kitoms eksportuojančioms valstybėms. Jis pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija bus tęsiamos, tačiau kantrybė nėra begalinė.

    „Jei importas nebus atnaujintas, svarstysime visas galimybes ir galime būti kūrybingi“, – sakė Pedro Miguel da Costa e Silva.

    Brazilijos Vyriausybė viešai užsiminė apie kontrpriemones, jei ES sprendimas išliks galioti. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnes importo procedūras, papildomus reikalavimus ar kitus prekybos ribojimus ES prekėms, nors konkrečių žingsnių kol kas neįvardyta.

    ES atsakas: taisyklės vienodos visiems

    Europos Komisija atmeta kaltinimus diskriminacija ir tvirtina, kad taisyklės taikomos nedarant išimčių. Komisijos atstovai pabrėžia, kad partneriams apie pasikeitimus buvo pranešta iš anksto, o prisitaikymui suteikta pakankamai laiko.

    „Mūsų požiūris yra nediskriminacinis, o partneriams suteikėme pakankamai laiko ir informacijos prisitaikyti“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Šis konfliktas vyksta platesniame kontekste: ES stiprina priemones prieš antimikrobinį atsparumą, o importo kontrolė tampa viena iš priemonių užtikrinti, kad trečiųjų šalių produkcija atitiktų tuos pačius standartus kaip ir ES gamintojų. Ginčas taip pat didina įtampą dėl prekybos su Mercosur bloku, kurio atžvilgiu dalis Europos ūkininkų jau anksčiau reiškė susirūpinimą dėl konkurencijos ir standartų laikymosi.

  • Graikijos Tilo saloje sąvartynas dingo: kaip beveik 90 proc. atliekų pavirto žaliavomis

    Graikijos Tilo saloje sąvartynas dingo: kaip beveik 90 proc. atliekų pavirto žaliavomis

    Graikijai priklausanti nedidelė Tilo sala dar visai neseniai atliekas versdavo į šlaite įrengtą sąvartyną, kuris vis plėtėsi. Vėjui pakilus, plastikas pasklisdavo po pakrantes, o turizmo sezonu ši problema tik aštrėdavo.

    Tokį scenarijų patiria daugelis mažų salų: atliekų susidaro daug, o jų išgabenimas perdirbti į žemyną dažnai būna brangus ir logistiškai sudėtingas. Dėl to neretai pasirenkamas paprasčiausias sprendimas – užkasti atliekas, paaukojant ribotą žemės plotą.

    Durys į duris vietoj konteinerių

    Kelių metų bėgyje Tilo sala perėjo prie sistemos, kurioje gatvės konteineriai buvo panaikinti, o atliekos pradėtos surinkti iš namų ir verslų. Gyventojams ir įmonėms išdalinti atskiri maišai perdirbamoms ir organinėms atliekoms, o surinkimas paremtas atsekamumu.

    Projektą įgyvendinant dalyvavo žiedinės ekonomikos įmonė „Polygreen“, o iniciatyvą rėmė Pietų Egėjo regiono valdžia. Rezultatas – perdirbimo ir kompostavimo rodikliai priartėjo prie 90 proc., gerokai viršydami vidutines reikšmes, kurias pastaraisiais metais fiksuoja tiek Graikija, tiek Europos Sąjunga.

    Kas vyksta su atliekomis?

    Surinktos atliekos keliauja į žiedinių inovacijų centrą, įrengtą buvusio sąvartyno teritorijoje. Ten jos rūšiuojamos, paruošiamos perdirbimui, suspaudžiamos ir, kai reikia, išgabenamos į žemyną jau kaip ekonominę vertę turinčios žaliavos.

    „Tai sala, kuri gamina atliekas, bet nieko neužkasa“, – sakė projekto vadovas Spyros Kastanakis.

    Jo teigimu, per metus sala sugeneruoja apie 330 tonų atliekų: maždaug 60 proc. jų gali būti perdirbama, apie 30 proc. sudaro organika, o likusi dalis panaudojama kaip alternatyvus kuras cemento gamyklose. Organinės atliekos kompostuojamos, o gautas kompostas nemokamai perduodamas vietos ūkininkams.

    Kodėl tai pavyko ir ką perims kiti?

    Didžiausia tokios sistemos sąlyga – rūšiavimas namuose, todėl Tiloje daug dėmesio skirta gyventojų įpročių keitimui. Vietos valdžia pabrėžė, kad pradėta nuo mokyklų: vaikai tapo pokyčio ambasadoriais šeimose, o vėliau nauja tvarka tapo kasdienybe.

    Tilos modelis vis dažniau įvardijamas kaip praktiška kryptis mažoms bendruomenėms, kurios nori mažinti sąvartynų poreikį ir brangias atliekų logistikos grandines. Pietų Egėjo regionas svarsto šią praktiką plėsti į kitas mažas salas, kur turizmo pikas ir ribota infrastruktūra tradiciškai sukuria didžiausią atliekų krizės riziką.

    Europos Sąjungai griežtinant atliekų tvarkymo tikslus ir didinant spaudimą mažinti šalinimą sąvartynuose, tokie projektai tampa ne tik aplinkosaugine, bet ir ekonomine strategija. Kuo daugiau atliekų paverčiama žaliavomis vietoje, tuo mažesnė priklausomybė nuo brangaus išvežimo ir tuo didesnė nauda vietos ūkiui bei turizmo reputacijai.

  • Taškentas subūrė 50 šalių žurnalistus: kaip žinios, DI ir istorija keičia požiūrį į islamą

    Taškentas subūrė 50 šalių žurnalistus: kaip žinios, DI ir istorija keičia požiūrį į islamą

    Taškente surengtame Tarptautiniame žiniasklaidos forume diskutuota, kaip žinios ir atsakingas pasakojimas gali mažinti stereotipus apie islamą. Renginį organizavo Uzbekistano Islamo civilizacijos centras, o į jį atvyko beveik 300 dalyvių iš maždaug 50 šalių.

    Į vieną erdvę susirinko žurnalistai, mokslininkai, leidėjai, kino kūrėjai ir technologijų specialistai. Jie aptarė, kaip islamiškų visuomenių istorija vaizduojama žiniasklaidoje ir kaip senieji šaltiniai gali tapti suprantami naujoms auditorijoms.

    Kaip griaunami mitai?

    Centro vadovas Firdavsas Abduchalíkovas akcentavo, kad klaidingas nuostatas veiksmingiausia taisyti ne konfrontacija, o paaiškinimu ir įrodymais. Jo teigimu, viešojoje erdvėje svarbiausia remtis tyrimais ir faktais, o ne emocijomis.

    „Žiniasklaidoje turėtume kalbėti ne tam, kad ginčytumės, o tam, kad paaiškintume“, – sakė Firdavsas Abduchalíkovas.

    Diskusijose pabrėžta, kad islamo istorijos ir kultūros paveldas dažnai pristatomas fragmentiškai, o tai palieka vietos supaprastinimams. Forumo dalyviai ragino daugiau dėmesio skirti mokslo, filosofijos, inžinerijos ir medicinos tradicijoms, kurios formavo platesnę pasaulio civilizacijų raidą.

    Turkijos leidyklos „Mega Basım“ vadovas Hasanasbėjus Kondu akcentavo, kad atsakomybė dėl iškraipytų įvaizdžių tenka ne vien Vakarams. Jo teigimu, svarbu kritiškai įvertinti ir tai, kaip islamą pristato patys musulmonai, kokius pasakojimus jie kuria ir kokius pavyzdžius iškelia.

    „Islamas neretai neteisingai suprantamas ir vaizduojamas tyčia ar netyčia, ir į šį ratą įtraukiu pačius musulmonus“, – sakė Hasanasbėjus Kondu.

    Europa iš naujo atsigręžia į Centrinę Aziją

    Kalbėta ir apie tai, kaip žiniasklaida vaizduoja patį Uzbekistaną bei regioną, kuris ilgą laiką europinėje darbotvarkėje buvo matomas retai. Uzbekistano prezidento spaudos sekretorius Šerzodas Asadovas teigė, kad užsienio žurnalistai kviečiami ne kurti pagražintą įvaizdį, o atvykti, bendrauti su žmonėmis ir daryti savas išvadas.

    „Kviečiame pamatyti savo akimis, kalbėtis su žmonėmis, klausti ir patiems susidaryti nuomonę“, – sakė Šerzodas Asadovas.

    Toje pačioje kalboje jis išskyrė ir dirbtinio intelekto įtaką žurnalistikai. Anot jo, DI gali išplėsti reporterių galimybes, tačiau nepakeičia esminių profesijos atramų: tiesos paieškos, nešališkumo, sąžinės ir visuomenės interesų.

    „Euronews“ vadovas Clausas Strunzas diskusiją susiejo su platesniu Europos požiūrio pokyčiu į Centrinę Aziją. Jis priminė, kad anksčiau regionas dažnai iškildavo tik nelaimių kontekste arba romantizuotuose pasakojimuose apie Šilko kelią, o toks žvilgsnis, pasak jo, buvo arogantiškas ir trumparegiškas.

    „Tai buvo arogantiška ir akla“, – sakė Clausas Strunzas.

    Forume priminta, kad pastaraisiais metais ryšiai tarp Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos stiprėjo, o bendradarbiavimas apima politiką, ekonomiką ir saugumą. Strunzas pabrėžė, kad didesnis dėmesys regionui turi remtis nepriklausoma žurnalistika ir darbu vietoje, kad auditorijos gautų pakankamai informacijos savoms išvadoms.

    „Mes nesame čia tam, kad juos mokytume. Mes esame čia tam, kad informuotume“, – sakė Clausas Strunzas.

    Žinių Šilko kelias ir nauji formatai

    Istorinį kontekstą papildė italų tyrėjas Mario Taddei, pristatęs idėją apie žinių sklaidą per vadinamąjį Žinių Šilko kelią. Pasak jo, mokslinės idėjos ir technologiniai sprendimai šimtmečiais keliavo iš Kinijos per Artimuosius Rytus į Renesanso Europą, todėl mokslo istoriją svarbu pasakoti kaip tarpusavio mainų, o ne vienos civilizacijos triumfo istoriją.

    „Mes tikime, kad viską išradome patys, bet tai netiesa“, – sakė Mario Taddei.

    Leidėja Charlotte Kramer priminė ir diplomatinės istorijos giją: 1404 metais į Samarkandą atvykęs Kastilijos pasiuntinys Ruy Gonzálezas de Clavijo paliko išsamų kelionės aprašą, kuris šiandien tampa leidybinių projektų pagrindu. Forumo dalyviai sutarė, kad tokie šaltiniai gali tapti patrauklūs ir dabartinei auditorijai, jei pateikiami šiuolaikiniais formatais.

    Renginyje pristatyti dokumentikos, leidybos ir skaitmeniniai projektai, įskaitant įtraukias platformas ir skaitmeninius avatarus, skirtus istorinių asmenybių pasakojimams. Aptarta, kad technologijos gali padėti priartinti sudėtingą istorinę medžiagą, tačiau turinys turi išlikti paremtas šaltiniais ir profesionalia redakcine atsakomybe.

    Forumo esmę organizatoriai apibendrino paprastai: istorija turi būti ne uždaryta archyvuose, o kalbėti su žmonėmis ir įkvėpti naujiems atradimams. Pasak dalyvių, būtent žinios, kritinis mąstymas ir patikima žurnalistika yra tvariausias būdas mažinti stereotipus ir kurti tikslesnį supratimą.

  • Startuolis „Metatesk“ perkelia pamokas į virtualybę: kaip DI keičia mokinių vaidmenį?

    Startuolis „Metatesk“ perkelia pamokas į virtualybę: kaip DI keičia mokinių vaidmenį?

    Virtuali klasė vietoj lentos

    Ne kiekvienam mokiniui pakanka vadovėlio ar mokytojo pasakojimo: daliai lengviau suprasti, kai galima pamatyti ir patirti. Tokią idėją siūlo švietimo platforma „Metatesk“, kuri kuria virtualias klases ir 3D aplinkas.

    Platformos sumanytoja Gunay Imanzade teigia, kad virtualūs scenarijai leidžia mokytojams ir mokiniams tyrinėti mokslo temas praktiškai. Vietoj vien teorijos, pamokose galima interaktyviai modeliuoti procesus ir stebėti jų pasekmes.

    Kaip veikia mokymasis 3D aplinkose

    „Metatesk“ esmė yra įtraukianti mokymosi patirtis, kai sudėtingi reiškiniai paverčiami vizualiais, valdomais objektais. Tokiose aplinkose mokiniai gali atlikti užduotis, bandymus ir spręsti problemas, o mokytojas tampa veiklos vedliu.

    Šis modelis atliepia platesnę tendenciją švietime, kai vis daugiau dėmesio skiriama patirtiniam mokymuisi ir aktyviam įsitraukimui. Mokyklos įvairiose šalyse vis dažniau ieško priemonių, kurios padėtų sumažinti atotrūkį tarp teorijos ir realaus pritaikymo.

    DI tyrimai ir naujausia kryptis

    Įmonė taip pat vysto tyrimų laboratoriją „Another Mind“, kurioje analizuojama, kaip dirbtinis intelektas pasiekia savo atsakymus. Tokie tyrimai svarbūs ne tik technologijų kūrėjams, bet ir švietimo bendruomenei, siekiančiai suprasti DI ribas bei patikimumą.

    Pastaraisiais metais mokyklose vis plačiau aptariama, kaip DI naudoti atsakingai: nuo personalizuoto mokymosi iki užduočių generavimo, tačiau kartu keliami akademinio sąžiningumo ir duomenų privatumo klausimai. Dėl to technologijų sprendimams keliami vis griežtesni skaidrumo ir saugumo lūkesčiai.

    „Toks metodas pakeičia mokinio vaidmenį: jis ne tik klausosi, bet tyrinėja, sąveikauja ir jaučiasi pamokos dalimi“, – sakė mokinė Melisa Yildiz.

    Švietimo technologijų kūrėjai tikisi, kad virtualios aplinkos gali padėti ne tik geriau įsiminti informaciją, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad didžiausia vertė atsiranda tuomet, kai technologija papildo mokytojo darbą, o ne bando jį pakeisti.

  • Kazlų Rūdoje audra atsitraukė: atšaukta ekstremali situacija, bet dalis gyventojų dar laukia elektros

    Kazlų Rūdos savivaldybėje rugsėjo 3 dieną atšaukta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta po rugpjūčio pabaigoje siautusios audros. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje konstatuota, kad pagrindinės grėsmės gyventojų saugumui ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui sumažėjo.

    Pasak savivaldybės, šiuo metu nebeliko poreikio taikyti specialų ekstremaliosios situacijos valdymo režimą, nes didžioji dalis kritinių sutrikimų jau suvaldyta. Likę darbai ir pagalba gyventojams, esant poreikiui, bus organizuojami įprasta tvarka, kaip numato teisės aktai.

    Vis dėlto savivaldybės teritorijoje dar fiksuojami pavieniai elektros energijos tiekimo sutrikimai. Energetikos skirstymo operatorius ESO nurodė, kad rugsėjo 3 dienos vakare Kazlų Rūdoje buvo registruoti 6 gedimai, o be elektros likusių vartotojų skaičius siekė 15.

    Audros padariniai Kazlų Rūdoje buvo ypač juntami dėl vėjo išverstų medžių, nuverstų elektros stulpų ir nutrauktų laidų. Dalis gyventojų tuo metu susidūrė ne tik su elektros tiekimo nutrūkimu, bet ir su vandens tiekimo sutrikimais, ryšio problemomis, o kai kurie keliai buvo užversti medžiais ir nepravažiuojami.

    Savivaldybė primena, kad po stichijos prie padarinių likvidavimo buvo pasitelkta ir valstybės institucijų parama. Vicemeras Justinas Kazla informavo, kad Krašto apsaugos ministerijos pagalba Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams buvo teikiama iki rugpjūčio 31 dienos.

    Ekstremalioji situacija Kazlų Rūdoje buvo paskelbta rugpjūčio 24 dieną, kai audra sutrikdė būtiniausių paslaugų teikimą ir sukėlė rizikų gyventojų saugumui. Tuo metu Lietuvoje taip pat buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, siekiant koordinuoti veiksmus ir greičiau atkurti infrastruktūrą labiausiai paveiktose teritorijose.

  • Per vieną dieną apkeliausite dešimtis šalių: Bernardinų sode vyks „Vilnius Is My City“

    Rugsėjo 5 dieną Vilniaus Bernardinų sodas vienai dienai virs tarptautine kultūrų aikšte – čia vyks penktą kartą rengiama šventė „Vilnius Is My City“. Organizatoriai kviečia vilniečius ir miesto svečius nuo 11 iki 20 valandos susipažinti su Vilniuje gyvenančiomis skirtingų šalių bendruomenėmis, jų tradicijomis ir skonių įvairove.

    Šių metų renginio ašis – bendro stalo idėja. Ji žada ne tik simbolinę, bet ir praktišką erdvę pokalbiui: nuo paprasto pasisveikinimo kita kalba iki pasidalijimo istorijomis apie šalies šventes, papročius ar kasdienį gyvenimą Vilniuje.

    „Vilnius yra miestas, kuriame nuolat susitinka skirtingos patirtys. Todėl kviečiame ne stebėti vieniems kitus iš šalies, o susėsti prie bendro stalo“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Renginyje žadama gausi patirčių programa: nuo skirtingų virtuvių ragavimo ir tautinių drabužių pristatymų iki tradicinių šokių, žaidimų bei amatų. Bendruomenės planuoja ne tik pasakoti apie savo kultūrą, bet ir įtraukti lankytojus į kūrybines dirbtuves, kuriose bus galima išbandyti rankdarbius, ornamentiką ar kaligrafijos principus.

    Daug dėmesio skiriama ir judesiui – lankytojai galės prisijungti prie šokių pamokų bei aktyvių užsiėmimų. Numatyta, kad dalyje programos dalyvaus ir Vilniaus „Ryto“ fizinio rengimo treneriai kartu su jaunimo komandos krepšininkais, kviesdami į sportines veiklas šeimas ir jaunimą.

    Atskira erdve taps Kalbų pieva, kur kalbų mokymasis bus pateikiamas kaip žaidimas: trumpų frazių praktika, lengvos užduotys ir pažintis su skirtingomis kalbomis neformalioje aplinkoje. Organizatorių teigimu, tai būdas sumažinti barjerus ir paskatinti žmones drąsiau užmegzti kontaktą.

    Šventėje taip pat planuojama erdvė užsienio talentams, skirta Vilniuje gyvenantiems užsieniečiams ir tarptautinės bendruomenės nariams megzti profesinius bei socialinius ryšius. Pastaraisiais metais Vilnius vis aktyviau konkuruoja dėl tarptautinių specialistų, o bendruomenės renginiai tampa svarbia integracijos ir miesto patrauklumo dalimi.

    Organizatoriai primena, kad sostinėje gyvena apie 78 000 užsienio šalių piliečių iš 154 valstybių, o tarptautinė miesto bendruomenė per pastaruosius metus augo 4,4 proc. Toks kontekstas, pasak renginio iniciatorių, rodo, kad tarpkultūriniai susitikimai mieste tampa ne išimtimi, o kasdienybe.

    Renginio metu pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, skirti įvertinti Vilniuje gyvenančių užsieniečių indėlį į miesto verslą, kultūrą, gastronomiją ir žinomumą. Šventė nemokama ir atvira visiems – ji taip pat įtraukta į miesto festivalio „Vilniaus dienos“ programą.

  • 884 mln. eurų iki 2032-ųjų: kas Lietuvoje gaus daugiausia ir kaip keisis renovacija bei transportas

    Lietuva pristatė Socialinį klimato planą, kuriuo iki 2032 metų pabaigos numatyta investuoti apie 884 mln. eurų į priemones, padedančias gyventojams ir verslui prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos. Pagrindinis dėmesys skiriamas regionams ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kuriems energijos kainų ir būsto išlaikymo našta dažniausiai yra didžiausia.

    Planą koordinuoja Aplinkos ministerija, o atskiras priemones įgyvendins ir Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pristatant planą dalyvavo ir Europos Komisijos atstovai, pabrėžę, kad socialinis teisingumas žaliąją politiką daro tvaresnę ir labiau priimtiną visuomenei.

    Investicijos, kurios turi matytis kasdien

    Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė akcentavo, kad svarbiausias kriterijus bus ne pati suma, o realus pokytis žmonių gyvenime. Tikimasi, kad investicijos virs mažesnėmis sąskaitomis už šildymą, šiltesniais namais ir geresnėmis galimybėmis patogiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas.

    „Žalioji pertvarka neturi būti privilegija tų, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose ir turi daugiausia pasirinkimų. Klimato pertvarka turi būti ne tik ambicinga, bet ir socialiai teisinga“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova pažymėjo, kad Lietuva buvo tarp pirmųjų valstybių, kurių planą Europos Komisija patvirtino 2026 metais. Pasak jos, numatyta 16 priemonių, o reikšminga jų dalis turėtų startuoti 2027 metais, todėl artimiausi keleri metai bus lemiami planuojant įgyvendinimą savivaldybėse.

    Renovacija: daugiau lankstumo ir didesnė parama pažeidžiamiems

    Didelė plano dalis nukreipta į būsto energinį efektyvumą: renovacijai numatyta daugiau kaip 372 mln. eurų. Iš jų apie 269 mln. eurų planuojama skirti daugiabučių renovacijai, o apie 103 mln. eurų – vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui.

    Kompleksinės daugiabučių renovacijos tikslas – pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sumažinti energijos vartojimą bent 40 proc. Techninė parama, apimanti investicijų planus, projektavimą, administravimą ir techninę priežiūrą, numatoma finansuoti 100 proc.

    Pažeidžiamiems namų ūkiams paramos intensyvumas bus didžiausias, kad renovacija būtų pasiekiama ir tiems, kurie neturi sukaupę santaupų. Numatyta, kad parama priklausys ir nuo to, kokiu kuru šildomas būstas, o kitiems gyventojams finansavimas bus diferencijuojamas pagal savivaldybių renovacijos paramos indeksą.

    Iki 2032 metų liepos planuojama renovuoti 643 daugiabučius, suteikti paramą 7 851 pažeidžiamam namų ūkiui ir daugiau kaip 12 000 kitų namų ūkių. Tokie mastai reikš, kad savivaldybėms teks svarbus vaidmuo ne tik informuojant gyventojus, bet ir padedant jiems pereiti visą projektų rengimo kelią.

    Viena svarbiausių naujovių – dalinė daugiabučių renovacija, kuri turėtų pagreitinti procesus ten, kur visos apimties projektai stringa dėl kainos ar gyventojų nepritarimo. Gyventojai galės pasirinkti bent dvi priemones iš šešių, pavyzdžiui, stogo šiltinimą, langų ir lauko durų keitimą, šilumos punkto ar šildymo sistemos modernizavimą, taip pat saulės elektrinės įrengimą, siekiant sumažinti energijos vartojimą bent 15 proc.

    Pagal dalinės renovacijos kryptį planuojama atnaujinti daugiau kaip 2 300 daugiabučių namų. Analogiškos priemonės numatytos ir vienbučiams bei dvibučiams namams: iki 2032 metų planuojama kompleksiškai renovuoti 2 450 tokių namų, o dar 1 325 atnaujinti iš dalies.

    Transportas ir socialinis būstas: didžiausi pokyčiai regionuose

    Susisiekimo ministerija 2026–2032 metų laikotarpiu transporto sektoriaus pokyčiams numato apie 440 mln. eurų investicijų. Lėšos būtų nukreiptos į elektromobilių infrastruktūrą, dviračių transporto plėtrą ir viešojo transporto gerinimą, kad mažiau taršūs sprendimai taptų realia alternatyva ir mažesniuose miestuose.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė kryptį, susijusią su socialinio būsto trūkumu. Vienas pagrindinių tikslų – socialinio būsto fondo plėtra įsigyjant ar statant energetiškai efektyvius A++ klasės būstus, kad mažas pajamas gaunantys žmonės ateityje patirtų mažesnes šildymo ir priežiūros sąnaudas.

    Aplinkos projektų valdymo agentūra taip pat pristatė Energijos taupymo konsultacijų centrų idėją. Tokiuose centruose gyventojai galėtų gauti individualias konsultacijas dėl būsto modernizavimo ir darnaus judumo priemonių, taip pat praktinę pagalbą rengiant paraiškas ir įgyvendinant projektus.

    Diskusijose po pristatymo akcentuota, kad planui sėkmingai įsibėgėti būtinas skaidrus informavimas ir aiškiai paaiškinama renovacijos ekonominė nauda. Taip pat pabrėžtas savivaldybių ir socialinių partnerių vaidmuo, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kurios grupės rizikuoja likti už borto ir kokių sprendimų joms reikia pirmiausia.

  • Kaunas ieško naujo „Auros“ vadovo: atlygis iki 3 794 eurų ir penkerių metų planas

    Kauno miesto savivaldybė paskelbė konkursą Kauno šokio teatro „Aura“ direktoriaus pareigoms. Kandidatų dokumentai priimami iki 2026 metų rugsėjo 22 dienos imtinai, o atranką įveikę pretendentai bus kviečiami į pokalbį.

    Su konkurso laimėtoju planuojama sudaryti penkerių metų terminuotą darbo sutartį. Savivaldybė nurodo, kad naujajam vadovui gali būti taikomas bandomasis laikotarpis, o atlygis priklausys nuo nustatyto pareiginės algos koeficiento ir kitų sąlygų.

    Permainos po ilgos kadencijos

    „Aura“ yra vienas ryškiausių Kauno scenos menų simbolių, Lietuvoje ir užsienyje žinomas nuo 1980-ųjų. Konkursas skelbiamas pasibaigus ilgametės teatro direktorės Birutės Letukaitės-Komskienės kadencijai, todėl institucijai numatomas naujas strateginis etapas.

    Iš naujojo vadovo tikimasi ne tik tęsti sukurtą meninį identitetą, bet ir išgryninti aiškią kryptį, kaip teatras vystysis artimiausius penkerius metus. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl repertuaro plėtros, auditorijų augimo, tarptautinių ryšių bei ilgalaikio finansinio tvarumo.

    Kokios bus direktoriaus atsakomybės

    Teatro vadovas bus atsakingas už įstaigos veiklos organizavimą, priežiūrą ir plėtrą, strateginių tikslų įgyvendinimą bei išteklių valdymą. Tai apima finansus, personalą, materialinę bazę, taip pat partnerystes, komunikaciją ir rinkodarą.

    Kauno miesto savivaldybė pabrėžia, kad vadovui teks uždavinys stiprinti „Auros“ matomumą Lietuvoje ir užsienyje bei ieškoti šiuolaikiškų kūrybos sklaidos formų. Pastaraisiais metais scenos menų sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama auditorijų įpročių kaitai, bilietų platinimo sprendimams ir skaitmeninei komunikacijai, todėl šios kompetencijos tampa itin aktualios.

    Reikalavimai ir atlygis

    Pretendentai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. Taip pat reikalinga ne mažesnė kaip dvejų metų vadovaujamo darbo patirtis.

    Vienas svarbiausių atrankos elementų yra penkerių metų įstaigos veiklos programos parengimas ir pristatymas. Programoje turi atsispindėti teatro kūrybinės veiklos ir sklaidos planai, edukacinės veiklos, rinkodara, bilietų pardavimo ir rezervavimo sprendimai, paslaugų vystymas bei žiūrovų lankomumo skatinimas.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas yra 2,11, o darbo užmokestis gali siekti 3 793,78 euro neatskaičius mokesčių. Galutinis atlygis priklausys nuo teisės aktuose ir darbo sutartyje numatytų sąlygų.

    Dokumentus kandidatai gali pateikti savivaldybei pristatydami juos tiesiogiai, siųsdami paštu arba elektroniniu paštu. Kandidatams taip pat numatyta galimybė, pasirašius konfidencialumo pasižadėjimą, iš anksto susipažinti su teatro darbuotojais ir veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytu laiku.

  • Lėktuvo režimas krauna greičiau? Ekspertai paaiškino, kada tai veikia ir kiek laimėsite

    Kai telefone lieka vos keli akumuliatoriaus procentai, o iki išėjimo iš namų – 10–15 minučių, internete dažnai siūloma įjungti lėktuvo režimą. Logika paprasta: telefonas nebeieško mobiliojo ryšio, sumažėja belaidžių ryšių aktyvumas, todėl dalis energijos nebeiššvaistoma fonui.

    Praktikoje šis triukas gali padėti, tačiau stebuklų tikėtis neverta. Įkroviklis dėl to nepradeda tiekti daugiau galios, todėl efektas labiau susijęs su mažesnėmis telefono sąnaudomis įkrovimo metu, o ne su pačia įkrovimo technologija.

    Kiek realiai galima sutaupyti?

    Įjungus lėktuvo režimą telefonas sustabdo mobiliojo ryšio darbą, o kai kuriais atvejais – ir kitus belaidžius ryšius, nors Wi‑Fi ar „Bluetooth“ neretai galima vėl įjungti atskirai. Dėl to sumažėja foninės veiklos, o dalis energijos, kuri būtų skirta ryšio paieškai ir palaikymui, lieka akumuliatoriui.

    Bandymuose su skirtingais telefonais dažniausiai fiksuojamas nedidelis pagreitėjimas. Per visą įkrovimo ciklą laimėjimas gali siekti kelias minutes, o per 15 minučių – tik kelis papildomus procentus, priklausomai nuo ryšio signalo stiprumo, telefono būklės ir tuo metu vykstančių procesų.

    Didžiausia klaida – naudoti telefoną kraunant

    Jei tikslas per trumpą laiką gauti kuo daugiau energijos, svarbiausia – kuo mažiau naudoti įrenginį įkrovimo metu. Vaizdo įrašų žiūrėjimas, žaidimai, kamera, navigacija ir kitos procesorių apkraunančios veiklos ne tik eikvoja energiją, bet ir gali mažinti įkrovimo spartą.

    Dar daugiau – aktyvus naudojimas dažniau kelia įrenginio temperatūrą, o tai tiesiogiai siejasi su įkrovimo greičiu. Kuo telefonas labiau įkaista, tuo didesnė tikimybė, kad jis ribos įkrovimo galią, kad apsaugotų akumuliatorių.

    Temperatūra ir įkroviklis svarbesni už lėktuvo režimą

    Šiluma yra vienas dažniausių nepastebimų veiksnių, dėl kurių telefonas kraunasi lėčiau. Įkraunant jis natūraliai šyla, tačiau karštoje aplinkoje, saulėje, po pagalve ar ankštoje vietoje temperatūra gali pakilti tiek, kad įrenginys pradeda riboti galią ar laikinai stabdo įkrovimą.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kuo kraunate. Jei telefonas palaiko greitąjį įkrovimą, suderinamas didesnės galios įkroviklis ir kokybiškas kabelis dažniausiai duos gerokai didesnį efektą nei vien lėktuvo režimas, ypač jei senas adapteris ar pažeistas laidas riboja realiai pasiekiamą galią.

    Trumpai tariant, lėktuvo režimą įjungti verta, kai turite labai mažai laiko ir reikia kelių papildomų procentų. Tačiau geriausias derinys paprastas: tinkamas įkroviklis, vėsesnė aplinka, telefonas padėtas ramiai, o lėktuvo režimas – kaip papildomas, bet ne lemiamas žingsnis.

  • Šiaulių siūlymas gali apversti statybų pirkimus: atskleidė, kiek milijonų jau sutaupė

    Šiauliuose vykusiame Regionų plėtros tarybų administracijų atstovų susitikime daugiausia dėmesio skirta vienai praktinei bėdai: statybos rangos viešuosiuose pirkimuose tiekėjų pasiūlymai neretai viršija projektavimo metu apskaičiuotas sąmatas. Tokiose situacijose savivaldybės priverstos ieškoti papildomo finansavimo arba nutraukti pirkimą ir jį kartoti, o tai didina ir kainą, ir terminus.

    Susitikime dalyvavo Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Telšių, Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos ir Marijampolės regionų atstovai. Jiems pristatytas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma aiškiau apibrėžti finansinę ribą statybos darbų pirkimuose, kai projekte jau būna nustatyta skaičiuojamoji statybos kaina.

    Siūloma iš anksto skelbti ribą

    Šiaulių miesto savivaldybės teigimu, sprendimas galėtų būti paprastas: prieš pirkimą nustatyti konkrečiam pirkimui skirtų lėšų sumą ir ją skelbti kartu su pirkimo dokumentais. Taip verslas iš anksto žinotų, kokia yra viršutinė riba, o perkančioji organizacija turėtų aiškesnį biudžeto valdymo įrankį.

    Idėja remiasi praktika, kad skaičiuojamoji statybos kaina daugeliu atvejų apskaičiuojama dar rengiant statinio projektą. Siūlomame modelyje prieš skelbiant pirkimą ši kaina būtų atnaujinama pagal pasikeitusias statybos kainas, o pirkimui tenkanti jos dalis taptų aiškia finansine riba, žinoma visiems konkurso dalyviams.

    „Kai pasiūlyta darbų kaina viršija projektavimo metu apskaičiuotą sumą, savivaldybės susiduria su dilema – ieškoti papildomų lėšų ar nutraukti pirkimą. Tai ne tik apsunkina projektų įgyvendinimą, bet ir didina administracinę naštą“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Šiauliai skaičiuoja sutaupytus milijonus

    Šiaulių miesto savivaldybė teigia šį principą jau taikanti praktikoje: pirkimams iš anksto nustatoma lėšų suma ir ji įrašoma kaip viršutinė finansinė riba. Savivaldybės vertinimu, toks aiškumas leidžia geriau planuoti, mažina riziką įklimpti į pakartotines procedūras ir riboja situacijas, kai, gavus pasiūlymus, staiga prireikia papildomų didelių sumų.

    Remiantis pateiktais šešių pirkimų pavyzdžiais, nurodoma, kad sutaupytų lėšų suma su pridėtinės vertės mokesčiu siekė 18 713 000 eurų. Tai sudarė 24,58 proc. nuo sąmatiniais skaičiavimais nustatytos bendros šių pirkimų vertės.

    „Pagrindinis pirkimo tikslas yra greitai nupirkti kokybiškus darbus ar daiktus už tai nesumokant daugiau, nei jų kaina rinkoje. Reikia tik nedidelės įstatymo korekcijos – įteisinti, kad pirkimo metu neturėtų būti viršyta statybos skaičiuojamoji kaina“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Projektas jau Seime

    Įstatymo pakeitimo projektas Seime įregistruotas 2026 metais birželio 11 dieną. Nurodoma, kad jį pateikė Seimo nariai Algirdas Sysas ir Juozas Olekas, o iniciatoriais įvardijami Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas.

    2026 metais liepos 7 dieną projektui pritarta po pateikimo, todėl jis toliau svarstomas 2026 metų rudens Seimo sesijoje. Šiaulių miesto savivaldybė taip pat kreipėsi į Seimo laikinąją Šiaulių krašto bičiulių grupę, prašydama palaikymo tolimesniame svarstymo etape.