CP v2

Blog

  • Kibernetinių atakų mastas auga laviniškai: ekspertai įvardijo, kodėl technologijų nepakanka

    Kibernetinių atakų mastas auga „laviniškai“, o vien naujausių technologijų įsigijimas organizacijoms nebepadeda apsisaugoti. Ekspertai pabrėžia, kad tikra atsparumo sistema remiasi ir darbuotojų kompetencijomis, ir aiškiomis procedūromis, ir iš anksto išbandyta krizių komunikacija.

    Apie tai diskutuota Forumo „Nowego Przemysłu“ debatuose, skirtuose kibernetiniam saugumui ir organizacijų atsparumui. Dalyviai aptarė dabartines grėsmes, kintančias užpuolikų motyvacijas ir tai, kaip įmonėms veikti, kai incidentas jau įvyko.

    Tarp didžiausių rizikų įvardyti išpirkos reikalaujantys išpuoliai (ransomware), DDoS atakos, kritinės programinės įrangos spragos bei smūgiai tiekimo grandinėms. Tokios atakos gali sutrikdyti paslaugų veikimą ar net paralyžiuoti įmonės darbą, ypač jei taikosi į sistemas, valdančias gamybą ar kitus svarbius procesus.

    Pasak specialistų, kibernetinė gynyba turi būti vertinama plačiau – ne tik kaip techninių priemonių rinkinys. Lemia ir tai, kaip organizacija parengta priimti sprendimus, komunikuoti su klientais bei darbuotojais ir išlaikyti veiklos tęstinumą, kai spaudimas didžiausias.

    Dažniausios grėsmės ir kintantys motyvai

    Diskusijoje akcentuota, kad kritinės spragos kelia ypatingą pavojų, nes jų išnaudojimas gali leisti perimti visos sistemos kontrolę. Ne mažiau aktualios išlieka DDoS atakos, kurios kai kuriais atvejais sukelia paslaugų nepasiekiamumą ir trukdo veiklai.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visi išpuoliai motyvuojami tik pinigais. Greta „klasikinių“ atakų, kuriomis siekiama išpirkų ar finansinės naudos, vis didesnę reikšmę įgauna sabotažo, politinių interesų ar žvalgybinės veiklos elementai.

    Skirtinga motyvacija reiškia ir skirtingą rizikos pobūdį: kai tikslas yra pelnas, užpuolikai linkę vertinti, ar „apsimoka“ įsilaužti. Tuo metu destrukciniai ar politiniai tikslai gali būti ilgalaikiai, o „kainos ir naudos“ logika – mažiau svarbi.

    Dirbtinis intelektas – ir įrankis, ir rizika

    Forume pabrėžta, kad dirbtinis intelektas stiprina abi puses: jis gali padėti ir gynybai, ir nusikaltėliams. Tarp rizikų minėta galimybė DI įrankiais efektyviau kurti duomenų viliojimo (phishing) kampanijas ir įtikinamai generuoti turinį, kuris atrodo patikimas.

    Kita grėsmė – vadinamasis „shadow AI“, kai organizacijoje atsiranda nekontroliuojama vidinė DI infrastruktūra ar neprižiūrėtas DI įrankių naudojimas. Tokiais atvejais, pasak ekspertų, problema gali kilti ne tik organizacijos viduje, bet ir paliesti jos klientus ar paslaugų gavėjus.

    Taip pat akcentuota, kad pasitikėjimo kriterijus „atrodo tikra“ nebeužtenka: vis svarbesnės tampa turinio patikros ir kritinio mąstymo praktikos. Šis iššūkis siejamas ir su platesne dezinformacijos aplinka.

    Silpniausia grandis gali tapti stipriausia

    Diskusijoje daug dėmesio skirta žmogaus vaidmeniui. Nors kibernetinio saugumo srityje dažnai kartojama, kad žmogus – silpniausia grandis, ekspertai pabrėžė: investuojant į žinias ir įgūdžius, darbuotojai gali tapti stipriausiu organizacijos saugumo elementu.

    Tačiau kartu atkreiptas dėmesys į vidines rizikas, kai grėsmė kyla iš pačios organizacijos – pavyzdžiui, kai asmuo, turintis prieigas prie svarbių sistemų ar duomenų, ima veikti prieš įmonę. Tai reiškia, kad vien formalios teisės ar pareigos nėra pakankamas pagrindas visiškam pasitikėjimui – būtini aiškūs kontrolės mechanizmai.

    Ekspertai ragino neapsigauti ir „atsijungimo“ iliuzija: sistemos, kurios nedirba tiesiogiai su internetu arba turi ribotą ryšį, taip pat gali tapti atakų taikiniu. Ribota jungtis keičia atakos kelią, bet pati rizika nedingsta.

    Procedūros ir krizių komunikacija – būtinos

    Akcentuota, kad technologijos savaime neatleidžia nuo atsakomybės: būtina turėti patikrintas procedūras, įskaitant komunikacijos planą krizei. Vienas iš pavyzdžių – situacija, kai incidento metu organizacija nebuvo pasirengusi bendrauti, todėl kilo chaosas, o už incidento valdymą atsakingi žmonės buvo nuolat blaškomi skirtingais kanalais.

    Pasak diskusijos dalyvių, pasirengimas apima ir nuolatinį mokymąsi: nuo darbuotojų ugdymo iki kritinio mąstymo įgūdžių lavinimo. Tokie gebėjimai, jų vertinimu, padeda sumažinti incidento žalą ir greičiau atkurti kontrolę.

  • JAV atšaukė sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ – atsivers galimybės pirkti „Boeing“ dalis

    JAV administracija atšaukė visas sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ – tai atveria kelią atnaujinti komercinius sandorius su JAV bendrovėmis ir tiesioginius atsiskaitymus.

    Kaip skelbiama, JAV Prekybos departamentas suteikė leidimą atnaujinti prekybines operacijas su „Belavia“. Šis sprendimas leidžia oro bendrovei tiesiogiai įsigyti programinę įrangą ir lėktuvų atsargines dalis, įskaitant iš „Boeing“.

    Prieš tai analogišką sprendimą buvo priėmęs JAV Iždo departamentas, sudarydamas sąlygas tarpininkams prekiauti atsarginėmis dalimis keleiviniams lėktuvams, pagamintiems Jungtinėse Valstijose.

    Pati „Belavia“ pranešime teigia, kad šis žingsnis suteikia galimybę tiesiogiai įsigyti programinę įrangą iš gamintojo ir eksploatuojamų orlaivių dalių, o kartu gali atverti ir potencialias galimybes įsigyti naujų lėktuvų.

    Sankcijos buvo įvestos 2023 metais

    „Belavia“ buvo įtraukta į JAV sankcijų sąrašą 2023 metų rugpjūtį, kai Jungtinės Valstijos išplėtė priemones Baltarusijai. Skelbiama, kad dalis šių sankcijų buvo panaikinta 2025 metų lapkritį.

    Šis sprendimas įvardijamas kaip dar vienas Donaldo Trumpo administracijos gestas Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai po to, kai buvo panaikintos sankcijos trąšų gamintojui „Belaruskali“ ir Baltarusijos kalio bendrovei.

    „Belavia“ parką sudaro 16 orlaivių

    Pasak bendrovės, „Belavia“ turi 16 lėktuvų: devyni jų – senesni „Boeing“ modeliai, likusią parko dalį sudaro plačiafiuzeliažiai „Airbus A330“ ir keli brazilų „Embraer“ orlaiviai.

    Leidimas atnaujinti prekybinius ryšius su JAV praktikoje reiškia, kad oro bendrovei turėtų būti paprasčiau užsitikrinti reikalingas atsargines dalis ir programinius atnaujinimus eksploatuojamiems lėktuvams.

  • EK: teisė skirti TK teisėjus priklauso Lenkijos Seimui, Briuselis stebi krizę

    Europos Komisija teigia atidžiai stebinti įvykius Lenkijos Konstituciniame Tribunole (TK) ir primena, kad pareiga užtikrinti jo darbą tenka pačioms Lenkijos institucijoms.

    Komisijos atstovė Louise Bogey, cituojama agentūros PAP, pabrėžė, jog TK turi veikti laikantis Lenkijos konstitucijos ir gerbiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudenciją.

    EK savo poziciją sieja pirmiausia su teisėjų skyrimo klausimu. Briuselis primena Venecijos komisijos išvadą, kad aštuonių naujų TK narių paskyrimas patenka į konstitucines Seimo kompetencijas.

    Ši reakcija pasirodė paaštrėjus ginčui dėl TK vadovybės ir sprendimų teisėtumo, o situacija į politinę darbotvarkę grįžo su nauja jėga po vidinių tribuno sprendimų ir aštrių pareiškimų.

    EK: teisėjų skyrimas – Seimo kompetencija

    Louise Bogey pateiktame pareiškime pabrėžta, kad Venecijos komisija 2026 metų spalio 13 dienos nuomonėje patvirtino Seimo teisę paskirti aštuonis naujus TK teisėjus.

    EK atstovė taip pat priminė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl teisėjų, kuriuos Seimas paskyrė 2026 metų kovą.

    Anot jos, 2026 metų gegužės 5 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojančias atitinkamas Lenkijos institucijas nesudaryti kliūčių kovo mėnesį Seimo paskirtiems teisėjams pradėti eiti pareigas ir vykdyti teisėjo funkcijas.

    Konfliktas dėl TK vadovybės

    Krizė TK paaštrėjo po to, kai penktadienį, spalio 30 dieną, Tribunolo interneto svetainėje paskelbta apie mėnesio pertrauką TK pirmininko Bogdano Święczkowskio ir vicepirmininko Bartłomieja Sochańskio tarnybinėse pareigose.

    Nurodyta, kad Tribunolo darbui turėtų vadovauti Anna Korwin-Piotrowska, kurią dabartinės kadencijos Seimas paskyrė TK teisėja, o pagrindu įvardytas ilgiausias teisėjo stažas.

    Tačiau šie sprendimai tapo ginčo objektu: B. Święczkowski ir B. Sochańskis nepripažįsta jų nušalinimo ir kartu kvestionuoja A. Korwin-Piotrowskos statusą kaip TK teisėjos.

    Prezidentas nutraukė kelionę ir grįžo į Varšuvą

    Į įvykius TK sureagavo prezidentas Karol Nawrocki: jis nutraukė kelionę į Senegalą ir grįžo į Lenkiją. Naktį iš penktadienio į šeštadienį jis atvyko į TK būstinę Varšuvoje.

    Žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose fiksuotas prezidento įėjimas į pastatą bei konfliktas tarp prezidento atstovų ir Seimo paskirtų TK teisėjų.

    Po vizito TK prezidentas pranešė inicijuosiantis skubias konsultacijas su parlamentinėmis jėgomis ir pareiškė, kad, jo vertinimu, buvo pažeista konstitucinė tvarka.

    Tuo metu ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, komentuodamas įvykius TK, pareiškė, kad teisės viršenybės atkūrimas yra valdžios pareiga.

  • Lenkija nori gaminti ir prižiūrėti „Shield AI“ X-BAT – „lojalų sparnuotį“ F-35 naikintuvams

    Lenkija siekia ne tik įsigyti, bet ir savo teritorijoje gaminti bei prižiūrėti amerikiečių kuriamą viršgarsinį kovinį droną X-BAT, kuris būtų „lojalus sparnuotis“ naikintuvams F-35. Šį projektą vysto bendrovė Shield AI, o dronui numatomas vertikalus kilimas ir nusileidimas (VTOL) bei autonominis valdymas, paremtas dirbtiniu intelektu.

    Kaip nurodoma pateiktame tekste, JAV karinis jūrų laivynas programai skyrė 150 mln. JAV dolerių, o tiek pat ketina investuoti ir pats gamintojas – taip bendra įsipareigojimų suma išauga iki 400 mln. JAV dolerių. Pirmieji X-BAT skrydžio bandymai planuojami dar šiais metais, o įvedimas į tarnybą numatomas iki 2029 metų.

    Lenkijos pusėje į procesą įsitraukia valstybinės gynybos pramonės įmonės: Lenkijos ginkluotės grupė (PGZ) ir karinės aviacijos gamykla WZL-2. Per tarptautinę gynybos parodą MSPO Kielcuose jos pasirašė ketinimų protokolą su Shield AI dėl gamybos, tiekimo ir eksploatacinės priežiūros pajėgumų kūrimo Lenkijoje.

    Toks modelis Lenkijai reikštų ne vien naują ginkluotės platformą, bet ir pramoninių kompetencijų stiprinimą – nuo gamybos iki remonto, priežiūros ir modernizavimo. Tekste pabrėžiama, kad tai vertinama kaip žingsnis nuo „gatavo sprendimo pirkėjo“ link aktyvaus pramoninio partnerio vaidmens.

    Kas yra X-BAT ir kuo jis išsiskiria

    X-BAT apibūdinamas kaip autonominis daugiafunkcis kovinis orlaivis, galintis kilti ir leistis vertikaliai, todėl jam nebūtini klasikiniai kilimo–tūpimo takai. Tokia savybė leistų veikti nuo laivų, salų ar sunkiai pasiekiamų vietovių, taip išplečiant panaudojimo scenarijus.

    Tekste pateikiami ir baziniai matmenys: sparnų mojis – beveik 12 metrų, ilgis – beveik 8 metrai. Nurodoma, kad X-BAT profilio forma optimizuota viršgarsiniam greičiui – iki 1,2 Macho.

    Taip pat pažymima, kad orlaiviui numatytas GE Aerospace F110 karinis variklis (plačiau žinomas kaip naudojamas ir F-16), o valdymo bei autonomijos funkcijas vykdytų Hivemind sistema. Akcentuojama, kad DI sprendimai leistų veikti net esant intensyviai radioelektroninei kovai, kai trikdoma GPS ar ryšys.

    „Lojalus sparnuotis“ F-35 ir „skraidantis arsenalas“

    Tekste X-BAT pristatomas kaip platforma, galinti papildyti Lenkijos planuojamą F-35 pajėgumą. „Lojalaus sparnuočio“ koncepcija grindžiama tuo, kad pilotuojami naikintuvai veikia kartu su autonominiais bepiločiais, kurie gali perimti dalį rizikingų užduočių.

    Teigiama, kad F-35 dėl stealth reikalavimų vidiniuose skyriuose gali gabenti ribotą raketų skaičių, todėl kartu veikiantys dronai galėtų tapti savotišku „išoriniu arsenalu“. X-BAT vidinės ginkluotės talpos, kaip rašoma, prilygsta F-35 ginkluotės skyriams, o nešama ginkluotės masė nurodoma virš 900 kilogramų.

    Publikacijoje minimi ir pavyzdžiai, kokia ginkluotė teoriškai galėtų būti integruojama: oras–oras raketos AIM-120 AMRAAM ir AIM-174, taip pat tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos, tokios kaip AGM-158 JASSM. Tai pateikiama kaip argumentas, kodėl X-BAT galėtų atlikti tiek apsaugos, tiek smogiamąsias funkcijas.

    Gamyba ir aptarnavimas Lenkijoje – ką tai keistų

    Lenkijos pramoninis įsitraukimas apimtų ne tik pačių platformų gamybą, bet ir eksploatacijos palaikymą. Tekste išskiriama, kad bendradarbiavimas buvo papildytas trišaliu susitarimu tarp WZL, GE Aerospace ir Shield AI dėl variklių aptarnavimo.

    Minima, kad Lenkijoje turėtų atsirasti MRO (priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto) bazė F110 varikliams. Tokie pajėgumai reikštų ilgalaikę kompetenciją ir įtrauktų šalies pramonę į platesnę tiekimo grandinę.

    Taip pat pabrėžiama praktinė priežastis, kodėl „lojalūs sparnuočiai“ patrauklūs: jie galėtų padėti spręsti kiekybinius ir personalo iššūkius karinėse oro pajėgose. Tekste cituojamas buvęs Lenkijos oro pajėgų inspektorius Tomasz Drewniak, perspėjantis apie pilotų trūkumą ir ilgas bei brangias rengimo programas.

    Autonominių dronų panaudojimas, kaip teigiama, teoriškai leistų vienam pilotui valdyti kelias nepilotuojamas platformas, o dalį rizikos perkelti nuo žmonių į techniką. Tuo pat metu tekste primenama, kad ketinimų protokolas dar nėra galutinis pirkimo kontraktas, tačiau ankstyvas įsitraukimas į programą vertinamas kaip strategiškai naudingas.

  • Po Vėlinių Lenkijos kapinėse nuo vieno kapo lieka iki 9 kg atliekų – daug jų prarandama dėl prasto rūšiavimo

    Po Vėlinių kapinėse susikaupia įspūdingas atliekų kiekis: sutvarkius vieną kapą vidutiniškai lieka nuo 3 iki 9 kilogramų panaudotų žvakių, įdėklų, vazonėlių, gėlių ir kitų šiukšlių. Atliekų tvarkytojai sako, kad didelė dalis jų galėtų būti perdirbama, tačiau tam trukdo netinkamas rūšiavimas.

    Kaip nurodo asociacija „Polski Recykling“, Lenkijos kapinės per metus sugeneruoja apie 500 tūkst. tonų atliekų. Skaičiuojama, kad net iki 100 tūkst. tonų jų sudaro žaliavos, kurios, tinkamai atskirtos, galėtų grįžti į ekonomiką.

    Didžiausia problema – atliekos dažnai metamos į bendrus konteinerius. Stiklinės ir plastikinės žvakidės, metaliniai dangteliai, vazonėliai ar plėvelės susimaišo su žeme, vašku ir augalų likučiais, todėl vertingos medžiagos užsiteršia.

    Tokiu atveju stiklo, plastiko ir metalo atgavimas tampa ekonomiškai neapsimokantis, o dalis medžiagų nukreipiama į alternatyvaus kuro gamybą arba keliauja į sąvartynus. Tai reiškia, kad prarandami ištekliai, kurie galėtų pakeisti pirmines žaliavas gamyboje.

    Tūkstančiai tonų žaliavų „iškrenta“ iš apyvartos

    Asociacijos skaičiavimais, maždaug trys ketvirtadaliai kapinėse susidarančių atliekų srauto yra gėlės, augalinės atliekos ir žemė. Likusi dalis – apie 130 tūkst. tonų – yra vadinamosios medžiaginės atliekos: daugiausia stiklas, plastikas ir metalai.

    Atliekų tvarkymo sektorius pabrėžia, kad būtent ši dalis galėtų tapti reikšmingu perdirbimo šaltiniu. Tačiau kai rūšiavimas nevyksta arba vyksta prastai, medžiagos praranda vertę dėl priemaišų.

    Galiausiai nukenčia ir atliekų surinkimo bei apdorojimo grandinė: mišrios atliekos keliauja į komunalines įrenginius, kur jų panaudojimo galimybės gerokai siauresnės. O žiedinės ekonomikos požiūriu tai – praleista proga sumažinti žaliavų poreikį.

    Naujas iššūkis – LED žvakės ir baterijos

    Prie tradicinių kapinių atliekų vis dažniau prisideda ir elektronikos srautas – LED žvakės, neretai importuojamos iš Azijos. Asociacijos vertinimu, jos gali sudaryti nuo 2 iki 3 tūkst. tonų elektronikos atliekų per metus.

    Skirtingai nei įprastos žvakės, LED variantai turi elektronikos elementų ir baterijų, kurioms reikalingas atskiras surinkimas ir tvarkymas. Netinkamai išmestos baterijos kelia riziką atliekų tvarkymo įrenginiams – gali sukelti gaisrus transportavimo, rūšiavimo ar sandėliavimo metu, taip pat didina taršos pavojų.

    Dėl to pabrėžiama, kad panaudotos LED žvakės turėtų patekti į elektronikos atliekų surinkimo sistemą, o baterijos – jei jas galima saugiai išimti – į tam skirtus atskirus konteinerius.

    Siūlomi pokyčiai kapinėse: daugiau rūšiavimo ir surinkimo taškų

    Perdirbimo sektorius teigia, kad svarbiausia – sudaryti realias sąlygas selektyviam atliekų surinkimui kapinėse. Tai reikštų aiškiai atskirtus konteinerius žalioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms, taip pat baterijų ir panaudotos elektronikos surinkimo vietas.

    Taip pat siūlomos vadinamosios „žvakių dalijimosi“ vietos, kur dar tinkamas naudoti žvakes būtų galima palikti pakartotiniam naudojimui, o ne iškart išmesti. Augalinės atliekos, kaip nurodoma, galėtų būti kompostuojamos, o kompostas panaudojamas kapinių želdynams prižiūrėti.

    „Tai smulkūs gestai, bet šalies mastu jie lemia, ar tūkstančiai tonų stiklo, plastiko ir metalo sugrįš į apyvartą, ar atsidurs sąvartyne arba, dar blogiau, terš aplinką“, – pabrėžia asociacijos „Polski Recykling“ prezidentas Sławomiras Pacekas.

    Atliekų tvarkytojai tikina, kad geresnė tvarka kapinėse leistų sumažinti žaliavų nuostolius ir padidinti perdirbimui tinkamų medžiagų dalį, ypač intensyviausiu laikotarpiu po Vėlinių.

  • Maskva pratęsė dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio pabaigos

    Rusijos vyriausybė pratęsė laikiną dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio 31 dienos. Sprendimas apima ir laivų kurą bei kai kuriuos iš Rusijos eksportuojamus dyzelinius tepalus.

    Kaip skelbiama vyriausybės pranešime, šis žingsnis priimtas siekiant „išlaikyti stabilumą vidaus degalų rinkoje“. Tai rodo, kad Maskvai vis sunkiau suvaldyti degalų pasiūlą šalies viduje.

    Tekste pažymima, kad Rusijos degalų rinką spaudžia Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, dėl kurių mažėja kuro gamybos pajėgumai. Vertinimai rodo, kad dyzelino gamyba galėjo sumažėti net 30–50 proc.

    Dėl to Rusija iš degalų eksportuotojos kai kuriais atvejais tapo importuotoja, o eksporto ribojimai tampa priemone apsaugoti vidaus rinką nuo trūkumo ir kainų šuolių.

    Ką apima draudimas ir iki kada jis galios

    Bendras degalų eksporto ribojimas Rusijoje galioja iki kitų metų sausio pabaigos. Tačiau tiesioginiams dyzelino, laivų kuro ir dyzelinių tepalų gamintojams apribojimas anksčiau buvo nustatytas iki 2026 metų spalio 31 dienos.

    Dabar būtent ši tvarka pratęsta iki 2027 metų sausio 31 dienos, taip išplečiant laikotarpį, kurį Rusija stengsis kontroliuoti dyzelino išvežimą į užsienio rinkas.

    Propagandinis kontekstas ir eksportas į JAV

    Rusijos vicepremjero Aleksandro Novako buvo klausiama, ar dyzelinas bus tiekiamas Jungtinėms Valstijoms. Tekste minima, kad tai buvo siejama ir su propagandiniu siekiu parodyti, jog Rusija neturi problemų su degalais.

    A. Novakas teigė, kad dyzelinas į Ameriką gabenamas pagal sutarties sąlygas ir tokios tiekimo apimtys nepažeidžia teisės aktų.

    Pagal Rusijos pateiktus duomenis, spalį dyzelino eksportas į pasaulio rinkas iš viso siekė 510 tūkst. tonų. Tolimesnis eksporto lygis, kaip nurodoma, priklausys nuo einamosios situacijos.

  • Europa znów zwiększa import rosyjskiego dujų: per TurkStream srautai šoktelėjo iki 92 proc.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Europos Sąjunga per kelerius metus ryškiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, tačiau rusiškos dujos iš Europos rinkos nedingo. Dalį poreikio vis dar dengia vamzdynais tiekiami srautai į Pietryčių Europą, o šį rudenį jie pastebimai išaugo.

    Skaičiuojama, kad per spalio mėnesį TurkStream dujotiekiu į Europą buvo perduota daugiau kaip 1,6 milijardo kubinių metrų rusiškų gamtinių dujų. Palyginti su rugsėjį fiksuotais srautais, perdavimas išaugo, o dujotiekio pajėgumų panaudojimas spalį pasiekė 92 proc., kai rugsėjį siekė 79 proc.

    Kas keičiasi šildymo sezoną?

    Šildymo sezonui įsibėgėjant didėja momentinis dujų poreikis, todėl šalys aktyviau pildo saugyklas ir ieško papildomų kiekių trumpuoju laikotarpiu. Tokiais mėnesiais net ir brangesni ar politiškai jautrūs srautai tampa patrauklesni, ypač jei alternatyvos regione ribotos.

    TurkStream yra eksporto dujotiekis iš Rusijos į Turkiją per Juodąją jūrą, iš kurio dujos toliau nukreipiamos į dalį Pietryčių Europos rinkų. Projektinis viso sistemos pralaidumas siekia 31,5 milijardo kubinių metrų per metus.

    Sistema sudaryta iš dviejų gijų, kurių kiekvienos pralaidumas gali siekti iki 15,75 milijardo kubinių metrų per metus. Nuo metų pradžios šiuo maršrutu tiekiamų dujų apimtys buvo vertinamos kaip reikšmingos, o šių metų rudenį akivaizdžiai matomas srautų šuolis.

    Kodėl dalis ES šalių neatsisako?

    Europos energetikos politika formaliai orientuota į rusiškų išteklių atsisakymą, tačiau praktikoje situacija skiriasi tarp regionų. Tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija viešai aiškina, kad alternatyvūs tiekimo keliai ir infrastruktūra ne visada leidžia greitai pakeisti rusiškas dujas.

    Ekspertai pabrėžia, kad būtent infrastruktūriniai apribojimai, kainų svyravimai bei trumpalaikės tiekimo rizikos lemia, kodėl kai kurios rinkos renkasi tęsti pirkimus. Tuo pat metu ES kryptis išlieka ta pati: daugiau suskystintų gamtinių dujų, didesnės tarpsisteminės jungtys ir spartesnis atsinaujinančių išteklių diegimas, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo nebegrįžtų.

  • Budapeštas mini Houdini mirties 100-metį: atvyko vienintelis gyvas palikuonis ir startavo renginių serija

    Budapeštas mini Houdini mirties 100-metį: atvyko vienintelis gyvas palikuonis ir startavo renginių serija

    Budapešte prasidėjo keturių dienų renginių programa, skirta iliuzionisto ir pabėgimo triukų meistro Harry Houdini mirties 100-mečiui. Miestas, kuriame gimė būsimasis artistas, šią sukaktį mini atminimo ženklais, pasirodymais ir kino renginiais, į ją atvyksta svečiai iš įvairių šalių.

    Renginių ciklas siejamas su „Houdini 100“ iniciatyva ir apima memorialinės lentos atidengimą, cirko pasirodymus bei specialią programą Houdini gimimo vietoje. Sukakties proga taip pat organizuojamas kino festivalis, akcentuojantis menininko palikimą ir jo įtaką šiuolaikinei magijos kultūrai.

    Į Budapeštą atvyko George Hardeen, pristatomas kaip vienintelis gyvas Houdini palikuonis, taip pat magijos pasaulyje gerai žinomi svečiai ir profesionalai. Tarp jų minimi ir JAV magijos bendruomenės atstovai, ir Vengrijoje žinomi scenos menininkai, prisidedantys prie programos.

    Kas buvo Harry Houdini?

    Harry Houdini gimė 1874 metais Budapešte, tuomet jo vardas buvo Erikas Weisas. Būdamas vaikas jis su šeima emigravo į Jungtines Valstijas, kur vėliau ėmė formuotis jo, kaip scenos atlikėjo, kelias nuo paprastų triukų iki itin rizikingų pabėgimo numerių.

    Sceninis vardas Houdini pasirinktas pagerbiant prancūzų iliuzionistą Jeaną Eugène’ą Robert-Houdiną, dažnai laikomą modernios magijos pradininku. Pasaulinę šlovę Houdini pelnė kaip antrankių ir spynų meistras, o jo pasirodymai neretai buvo kuriami taip, kad žiūrovui atrodytų kaip reali grėsmė atlikėjo gyvybei.

    Kaip gimė pabėgimo legenda?

    Istorikai ir magijos tyrinėtojai pabrėžia, kad Houdini sėkmę lėmė ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir fizinis pasirengimas, ištvermė bei gebėjimas kurti įtampą. Jo karjeroje svarbiu lūžiu laikomas 1899 metais įvykęs susitikimas su impresarijumi Martinu Becku, kuris paskatino susitelkti į pabėgimo numerius.

    Houdini gastroliavo Europoje ir JAV, o jo pasirodymuose dažnai dalyvaudavo vietos policija, pateikdama antrankius, spynas ar net kameras. Nors atlikėjas būdavo apieškomas, o sąlygos atrodydavo neįveikiamos, jis vis ištrūkdavo, stiprindamas savo, kaip „antrankių karaliaus“, mitą.

    Ne mažiau svarbi buvo ir kita Houdini veiklos pusė: jis viešai kovojo su apsimetėliais, kurie pelnėsi iš tariamų antgamtinių galių. Tai stiprino jo, kaip racionalaus ir skeptiško scenos meistro, reputaciją ir padėjo formuoti naują požiūrį į magiją kaip į amatą, o ne mistiką.

    Mirtis, kuri iki šiol kelia klausimų

    Houdini mirė 1926 metais, spalio 31 dieną, Detroite. Oficialiai nurodyta mirties priežastis siejama su peritonitu, kilusiu dėl trūkusios apendikso ataugos, tačiau jau dešimtmečius aptarinėjama ir versija apie incidentą Monrealyje, kai atlikėjas esą netikėtai gavo smūgių į pilvą.

    Dalis pasakojimų mini ir spekuliacijas apie galimą kerštą iš spiritualistų, kuriuos Houdini kritikavo, tačiau patikimų įrodymų šioms prielaidoms trūksta. Taip pat žinoma, kad 2007 metais buvo keliamas palaikų ekshumacijos klausimas, bet iki šiol jis nebuvo įgyvendintas.

    Šiandien Houdini vardas išlieka vienu atpažįstamiausių magijos istorijoje, o jo palikimas gyvena ne tik knygose ir filmuose, bet ir muziejuose bei kolekcijose. Budapešto renginiai primena, kad pasaulinė legenda prasidėjo būtent šiame mieste, o jo istorija vis dar sugeba prikaustyti smalsumą.

  • Tyrimai rodo: nėštumas gali „pasendinti“ biologiškai, o per trumpa pertrauka tai gali sustiprinti

    Nėštumas gali laikinai „pasendinti“ moters organizmą pagal biologinio amžiaus testus, tačiau dalis šio efekto po gimdymo, regis, atsitraukia. Vis dėlto mokslininkai kelia klausimą: kas nutinka, jei kitas nėštumas prasideda dar nepasibaigus atsistatymo laikotarpiui?

    Naujoje apžvalgoje, publikuotoje žurnale „Trends in Endocrinology & Metabolism“, svarstoma hipotezė, kad per trumpi tarpai tarp nėštumų gali nutraukti natūralų organizmo atsigavimą, todėl su nėštumu susiję biologinio senėjimo žymenų pokyčiai galėtų kauptis.

    Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai mano, kad tai galėtų padėti paaiškinti, kodėl daliai moterų, susilaukusių kelių vaikų, vėlesniame amžiuje stebima prastesnė sveikata, o kitoms – ne. Tiesa, patys autoriai pabrėžia: tai kol kas tik hipotezė, o ne įrodytas priežastinis ryšys.

    Iki šiol sukaupta įrodymų, kad nėštumas laikinai pakeičia biologinio senėjimo žymenis, tačiau ar dažni, arti vienas kito esantys nėštumai sukelia ilgalaikius padarinius, išlieka atviras klausimas.

    Nėštumo metu biologiniai rodikliai keičiasi

    Biologinis amžius nėra tas pats, kas amžius pagal gimtadienius – jis vertinamas pagal įvairius organizmo būklės požymius, pavyzdžiui, DNR pokyčius ar kraujo biocheminius rodiklius. Tokie „laikrodžiai“ bando įvertinti, kaip „senas“ atrodo kūnas pagal jo funkcijas.

    2024 metų Jeilio universiteto vadovautame tyrime, kuriame dalyvavo 119 moterų, DNR pagrindu skaičiuojami biologinio amžiaus rodikliai per maždaug 20 nėštumo savaičių vidutiniškai pasistūmėjo apie dvejus metus. Praėjus trims mėnesiams po gimdymo, dalis šių rodmenų reikšmingai „grįžo atgal“.

    Tai siejama su didžiule fiziologine adaptacija: nėštumo metu kraujo tūris gali padidėti 40–50 proc., persitvarko imuninė sistema, pakyla streso hormonų lygis, laikinai susiformuoja placenta. Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia žalą – tai gali būti normalūs prisitaikymo procesai.

    Po gimdymo organizmas neatsistato akimirksniu. 2025 metų analizėje, apėmusioje daugiau nei 300 000 nėštumų ir 76 laboratorinius rodiklius, nustatyta, kad maždaug pusei jų prireikia mėnesių, o kartais – iki metų, kol sugrįžta į įprastą lygį.

    Ką reiškia „atsistatymo laikotarpio“ hipotezė?

    Apžvalgos autoriai idėją vadina atsistatymo laikotarpio hipoteze: kiekvienas nėštumas gali laikinai padidinti su senėjimu siejamus rodiklius, o po gimdymo jie palaipsniui mažėja. Jei kitas nėštumas prasideda anksčiau, nei šis mažėjimas baigiasi, „likutinis“ pokytis gali persidengti su nauju.

    2026 metų tyrimas, kuriame buvo stebėta 130 mamų, pateikė užuominų, kad taip gali būti. Tyrėjai matavo biologinio senėjimo žymenis nėštumo metu, vėliau – praėjus maždaug 6–9 mėnesiams ir dar kartą po 3–4 metų; moterims, kurios pastojo dar kartą, buvo fiksuojamas įprasto biologinio senėjimo tempo rodiklio (DunedinPACE) „sulėtėjimo“ pertrūkis.

    Vis dėlto šis darbas neatsako į praktinį klausimą, kiek laiko turėtų trukti tarpai tarp nėštumų ir ar stebimi pokyčiai virsta ilgalaikiais padariniais vyresniame amžiuje. Patys tyrėjai pabrėžia, kad dabartinių duomenų tam nepakanka.

    Įdomu ir tai, kad ryšys tarp vaikų skaičiaus ir ilgaamžiškumo nėra paprastas. Pavyzdžiui, Suomijoje atliktas beveik 15 000 moterų tyrimas parodė, kad mažiausia mirtingumo rizika stebėta toms, kurios turėjo du ar tris vaikus, o didesnė – neturėjusioms vaikų arba turėjusioms penkis ir daugiau. Šis tyrimas nenagrinėjo, ar tam įtaką turi nėštumų tarpai, tačiau apžvalgos autoriai svarsto, kad būtent atsigavimo laikas galėtų būti vienas iš paaiškinimų.

    Kodėl kalbama ne vien apie kalendorių

    Apžvalgoje akcentuojama, kad po gimdymo organizmo atsigavimą gali veikti ne tik laikas. Su skirtingais biologinio amžiaus „laikrodžių“ rodmenimis siejami tokie veiksniai kaip kūno svoris prieš nėštumą ar žindymas; galimą reikšmę gali turėti ir miegas bei lėtinis stresas, nors jų poveikis šioje srityje dar menkai ištirtas.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja palaukti bent 24 mėnesius po gyvo gimdymo prieš planuojant kitą nėštumą, siekiant mažinti rizikas mamai ir kūdikiui. Tačiau ši rekomendacija nėra paremta biologinio senėjimo tyrimais, todėl mokslininkai kol kas negali įvardyti „teisingo“ laukimo termino būtent iš biologinio amžiaus perspektyvos.

    Ekspertai taip pat primena, kad daugelis biologinio amžiaus „laikrodžių“ buvo kurti žmonėms, kurie nėra nėščios – todėl normalūs nėštumo adaptacijos pokyčiai gali būti klaidingai interpretuojami kaip blogėjimas. Tik ilgi stebėjimo tyrimai, sekantys moteris per kelis nėštumus ir daugelį metų po jų, galės patikimiau atsakyti, ar tai turi ilgalaikių klinikinių pasekmių.

    Kol kas pagrindinė žinutė nėra ta, kad naujas kūdikis „pasendina“ mamą, o veikiau tai, kad atsistatymas po nėštumo gali būti ilgesnis ir biologiškai svarbesnis procesas, nei leidžia manyti įprastas pogimdyminis laikotarpis.

  • Paskutinis skambutis pusryčių gurmanams: „BreakfastWeek“ baigiasi, o vietų lieka vis mažiau

    Lenkijoje artėja prie pabaigos pusryčių festivalis „BreakfastWeek“, kviečiantis iki lapkričio 25 dienos išbandyti specialius restoranų meniu ir rezervuoti staliukus iš anksto. Organizatoriai akcentuoja, kad renginio pabaigos savaitėmis paklausa tradiciškai šokteli, todėl populiariausiuose adresuose vietos tirpsta greičiausiai.

    Festivalio idėja paprasta: dalyvaujantys restoranai siūlo iš anksto suderintus pusryčių rinkinius, dažniausiai su kava, o lankytojai gali patogiai planuoti vizitą rezervacijos principu. Tokie formatai Europoje pastaraisiais metais populiarėja, nes leidžia restoranams prognozuoti srautus, o svečiams suteikia aiškią kainą ir meniu patirtį.

    Kur vyksta festivalis?

    „BreakfastWeek“ meniu galima rasti keliuose Lenkijos regionuose ir didmiesčiuose, tarp jų Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje, Vroclave, Ščecine, Trimiestyje ir Silezijos regione. Skirtingų miestų pasiūla nevienoda, tačiau bendra kryptis aiški: nuo klasikinių, sočių pusryčių iki šiuolaikinių, netikėtų derinių.

    Pastaruoju metu pusryčių kultūra Lenkijos miestuose ryškiai keičiasi: auga susidomėjimas kokybiška kava, lėtu savaitgalio brunchu ir meniu, kuriuose svarbus produktų kilmės bei paruošimo skaidrumas. Tai matyti ir festivalio koncepcijoje, kur akcentuojami autoriniai patiekalai, o ne vien įprasti dienos pusryčiai.

    Ką ragauti Varšuvoje?

    Varšuvoje festivalio dalyviai siūlo skirtingas kryptis: nuo naujų, jaukių vietų iki viešbučių lygio aptarnavimo. Vienur lankytojus vilioja grilyje kepta chala su trumų kiaušiniene ir sūriais, kitur siūlomas prabangesnis variantas su sūdyta lašiša ir ikrais.

    Ne mažiau dėmesio skiriama ir kepiniams bei duonai: populiarėja natūralaus raugo gaminiai, brioche tipo bandelės, o taip pat japoniškas „shokupan“, pritaikomas ir sūriems, ir žuvies ar paukštienos deriniams. Tokie pasirinkimai atspindi bendrą tendenciją, kai pusryčiai tampa vis labiau kulinarine patirtimi, o ne tik greitu užkandžiu.

    Festivalyje netrūksta ir klasikų gerbėjų pasiūlymų, kai pasirinkimas sukasi apie sotesnius pusryčius su kiaušiniais, dešrelėmis, grybais ar pupelėmis, taip pat lengvesnius, saldžius variantus su košėmis, vaisiais ir priedais. Tai leidžia iš anksto pasirinkti kryptį pagal nuotaiką, o ne vietoje improvizuoti iš didelio meniu.

    Norintys suspėti į „BreakfastWeek“ pabaigos savaitę turėtų planuoti laiką ir rezervaciją iš anksto, ypač savaitgaliais ir rytais. Tokiuose festivaliuose būtent paskutinės dienos dažnai tampa intensyviausios, nes lankytojai stengiasi dar kartą išbandyti labiausiai giriamas vietas.