CP v2

Blog

  • Atrodo kaip pasakų fontanas, ištveria speigus ir sausras: krūmas, atleidžiantis klaidas

    Ieškantiems krūmo, kuris ištvertų atšiaurias žiemas ir pavasarį sužydėtų baltais žiedų debesimis, verta atkreipti dėmesį į pilkąją lanksvą. Šis dekoratyvinis augalas vertinamas dėl atsparumo šalčiui, sausroms ir miesto taršai, todėl dažnai pasirenkamas mažai priežiūros reikalaujantiems želdynams.

    Pilkoji lanksva, dažnai auginama veisle „Grefsheim“, pavasarį suformuoja lankstų, svyrantį krūmo siluetą, o žydėjimo metu šakos pasidengia smulkiais baltais žiedais. Dėl tokio vaizdo ji neretai lyginama su žydinčia kaskada ar fontanu, tačiau įspūdingam efektui nereikia sudėtingų priežiūros darbų.

    Kas lemia jos atsparumą?

    Šis krūmas išsiskiria gebėjimu prisitaikyti prie įvairių augimo sąlygų. Geriausiai žydi saulėtoje vietoje, bet pakenčia ir lengvą pusšešėlį, o dirvožemiui nėra itin išrankus, jei tik jis neužmirksta.

    Įsitvirtinusi pilkoji lanksva paprastai pakelia trumpesnius sausringus laikotarpius, todėl tinka ir sodyboms, kur laistymas ne visada reguliarus. Dėl atsparumo užterštam orui ji dažnai sodinama ir miestuose, prie gatvių ar sklypų ribų.

    Didžiausia klaida daroma genint

    Nors augalas laikomas itin „atlaidžiu“, genėjimo laikas yra esminis. Pilkoji lanksva žiedinius pumpurus suformuoja ant praėjusių metų ūglių, todėl ankstyvas pavasarinis genėjimas gali pašalinti būsimus žiedus ir palikti krūmą beveik nežydintį.

    Saugiausia taisyklė paprasta: formuoti ir atjauninti krūmą reikėtų po žydėjimo, kai aiškiai matyti, kurios šakos per tankios ar pernelyg senos. Taip augalas spėja užauginti naujus ūglius, ant kurių kitą sezoną ir susiformuos žiedai.

    Kur geriausiai tinka sode?

    Dėl svyrančio, dekoratyvaus kero pilkoji lanksva dažnai sodinama kaip pavienis akcentas vejoje, taip pat laisvai augančiose, neformuojamose gyvatvorėse. Ji tinka ir šlaitams, nes šaknys padeda sutvirtinti dirvą, o pavasarį suteikia ryškų baltą foną kitoms kultūroms.

    Derinant su kitais krūmais ar spygliuočiais, lanksva išryškina kontrastus, ypač jei šalia auga tamsesnių lapų augalai. Jei norisi patikimo sprendimo be nuolatinės priežiūros, šis krūmas dažnai tampa vienu racionaliausių pasirinkimų Lietuvos klimatui.

  • Uoga, pranokstanti mėlynes: šis krūmas duoda derlių anksti ir atlaiko net stiprų šaltį

    Valgomasis sausmedis, dažnai vadinamas kamčiatkine uoga, pastaraisiais metais vis dažniau minimas kaip patikima alternatyva šilauogėms. Šis krūmas kilęs iš vėsių Azijos regionų, todėl gerai prisitaikęs prie šaltesnio klimato ir nepastovių pavasarių.

    Kamčiatkinės uogos vaisiai pailgi, tamsiai melsvi, o skonis primena miško uogas su lengva avietės nata. Derlius paprastai sunoksta labai anksti, dažnai dar pavasario pabaigoje, kai dauguma uogakrūmių tik pradeda auginti pirmąsias uogas.

    Dar viena priežastis, kodėl šis augalas populiarėja, yra atsparumas. Krūmas pakelia stiprų šaltį, o žiedai ištveria ir trumpalaikes pavasario šalnas, todėl rizika prarasti derlių dėl orų svyravimų paprastai mažesnė nei auginant lepesnius uogakrūmius.

    Kas tai per augalas?

    Valgomasis sausmedis yra daugiametis uogakrūmis, dažniausiai užaugantis iki maždaug 1,5–2 metrų. Pavasarį jis žydi šviesiais, subtiliais žiedais, o vėliau mezga pailgas uogas, kurios dėl ankstyvo sunokimo dažnai laikomos vienomis pirmųjų sezono uogų.

    Praktikoje šis krūmas vertinamas ir dėl gana ramaus auginimo. Dažniausiai jis rečiau nukenčia nuo ligų ir kenkėjų, o priežiūra nėra sudėtinga, todėl tinka ir tiems, kurie tik pradeda kurti uogyną.

    Kuo išsiskiria uogos?

    Kamčiatkinės uogos dažnai apibūdinamos kaip maistingos, jose aptinkama vitamino C, skaidulų ir įvairių biologiškai aktyvių junginių. Dėl natūralių pigmentų ir kitų antioksidantų šios uogos neretai lyginamos su mėlynėmis, nors tiksli sudėtis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų.

    Skonis paprastai būna saldžiarūgštis, o pernokę vaisiai gali būti saldesni. Dėl ankstyvo derliaus jos dažnai naudojamos šviežiam vartojimui, šaldymui, uogienėms ar kokteiliams.

    Kada ir kaip sodinti?

    Valgomąjį sausmedį galima sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kai dirvoje dar yra šilumos ir daugiau drėgmės. Rudeninis sodinimas daugeliu atvejų padeda krūmui geriau įsišaknyti iki žiemos ir startuoti sparčiau kitą sezoną.

    Sodinant svarbu palikti pakankamai vietos, nes suaugęs krūmas platėja. Dažnai rekomenduojama sodinti maždaug 1–1,5 metro atstumais, o pasodinus gausiai palaistyti ir mulčiuoti, kad drėgmė dirvoje išsilaikytų ilgiau.

    Norint stabilaus ir gausesnio derliaus, paprastai patariama auginti bent dvi skirtingas veisles šalia, nes tuomet gerėja apdulkinimas. Vietą verta rinktis saulėtą arba lengvai pritemdytą, o dirvai tinka vidutiniškai drėgna, laidi, nuo silpnai rūgščios iki neutralios reakcijos.

  • Sibiro auksu vadinamas šaltalankis: pasodinkite rudenį ir C vitamino turėsite per akis

    Paprastasis šaltalankis yra vienas atspariausių uogakrūmių, vertinamas dėl didelės biologiškai aktyvių medžiagų gausos. Dėl ryškiai oranžinių uogų ir gebėjimo augti prastesnėse dirvose jis vis dažniau pasirenkamas ne tik sodyboms, bet ir miesto sodams.

    Šaltalankių uogose gausu vitamino C, taip pat karotenoidų, vitamino E, skaidulų ir riebalų rūgščių, todėl jos dažnai vadinamos funkciniu maistu. Vis dėlto vitamino C kiekis priklauso nuo veislės, sunokimo ir laikymo, tad lyginant su kitomis uogomis svarbu vertinti ne vien antraštes, o realias auginimo sąlygas.

    Kodėl geriausia sodinti rudenį?

    Ruduo daugeliu atvejų yra palankus metas šaltalankiams sodinti, nes dirvoje daugiau natūralios drėgmės, o karščių streso beveik nebūna. Iki žiemos augalas spėja geriau įsišaknyti, todėl pavasarį startuoja greičiau ir lengviau ištveria sausringesnius laikotarpius.

    Sodinant verta rinktis saulėtą vietą, nes pavėsyje uogų būna mažiau, o šakos ištįsta. Tarp krūmų paprastai paliekamas maždaug 1,5–2 metrų atstumas, kad augalai turėtų vietos vainikui ir būtų patogiau prieiti prie derliaus.

    Vienas niuansas, kurį pamiršta daugelis

    Šaltalankis yra dvinamis augalas, todėl derliui būtini ir vyriški, ir moteriški augalai. Kad apdulkinimas būtų sėkmingas, dažnai rekomenduojama vieną vyrišką augalą sodinti kelioms moteriškoms formoms, o vietą parinkti taip, kad vyraujantys vėjai žydėjimo metu padėtų pernešti žiedadulkes.

    Dar vienas šaltalankių privalumas yra gebėjimas pagerinti prastesnes dirvas, nes šaknų gumbeliuose gyvenantys mikroorganizmai padeda kaupti azotą. Dėl to krūmas dažniau „atleidžia“ pradedančiųjų klaidas, tačiau pertręšti jo nereikėtų, ypač azotinėmis trąšomis.

    Kaip prižiūrėti, kad skynimas nevirstų kantrybės išbandymu?

    Šaltalankio uogų skynimą apsunkina dygliai ir tai, kad uogos tvirtai laikosi prie šakelių, o suspaustos lengvai sutrūkinėja. Praktikoje daugiausia lemia teisingas formavimas: retinamas per tankus vainikas, šalinamos pažeistos ir į krūmo vidų augančios šakos.

    Genint svarbu nepersistengti, nes derlius formuojasi ant praėjusių metų ūglių, tad per stipriai apkarpius galima prarasti dalį uogų. Jei tikslas yra ir dekoratyvumas, ir derlius, verta kasmet atlikti saikingą sanitarinį genėjimą, o atjauninimą daryti etapais.

    Šaltalankių uogas žmonės dažniausiai naudoja sultims, tyrelei, sirupams, uogienėms ar šaldymui, taip pat spaudžiamas ir aliejus. Kad būtų išsaugota daugiau vertingų medžiagų, uogos paprastai perdirbamos kuo greičiau po skynimo arba užšaldomos.

  • Varėnos rajone prasideda kariuomenės pratybos: kas vyks Merkio upėje ir miškuose?

    Varėnos rajone prasideda kariuomenės pratybos: kas vyks Merkio upėje ir miškuose?

    Rugsėjo 14–20 dienomis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės karinės pratybos. Skirtingose vietovėse treniruosis Specialiųjų operacijų pajėgos, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

    Pratybų metu kariai vykdys taktines užduotis, treniruosis veikti komandomis ir reaguoti į įvairaus pobūdžio grėsmes. Gyventojai gali pastebėti intensyvesnį judėjimą keliuose, miškuose ir prie vandens telkinių.

    Kas vyks rugsėjo 14–18 dienomis?

    Rugsėjo 14 dieną nuo 9.00 valandos iki rugsėjo 18 dienos 16.45 valandos Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono kariai vykdys pratybas Varėnos rajone ir kitų savivaldybių teritorijose. Bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, valtys bei ginklai, tačiau imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika naudojami nebus.

    Organizatoriai nurodo, kad kariai judės pėsčiomis, taip pat ratinėmis karinėmis ir civilinėmis transporto priemonėmis. Transportas judės keliais, todėl vairuotojai raginami išlikti atidūs ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

    Darbai Merkio upėje prie Puvočių

    Rugsėjo 15–17 dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos Merkio upėje prie Puvočių vyks inžinerijos pulko nardymo darbų pratybos. Jos skirtos užterštos vietovės valymui nuo standartinių sprogmenų, o pratybose dalyvaus iki 8 karių be ginklų.

    Pirotechnika ir imitacinės priemonės šiose pratybose nebus naudojamos, o transporto priemonės judės tik keliais. Gyventojai ir poilsiautojai raginami laikytis saugaus atstumo ir vadovautis karių nurodymais, jei būtų laikinai ribojamas priėjimas prie konkrečios vietos.

    Savanorių pratybos miškuose

    Rugsėjo 18–20 dienomis Merkinės seniūnijoje ir jos teritorijoje esančiuose miškuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 108 pėstininkų kuopos lauko taktikos pratybos. Jos taip pat bus vykdomos Alytaus rajono Raitininkų seniūnijoje.

    Šio etapo metu bus naudojamos imitacinės priemonės, o karių grupės judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, kuris važiuos tik keliais. Kariuomenė pabrėžia, kad bus laikomasi priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, siekiant nepažeisti augmenijos ir nepalikti taršos.

    Tokios pratybos yra įprasta karių rengimo dalis, leidžianti realiomis sąlygomis tobulinti koordinavimą, ryšį ir operacinį pasirengimą. Gyventojams primenama nefotografuoti ir nefilmuoti karinės technikos ar karių veiksmų taip, kad būtų atskleidžiamos taktinės detalės, ir apie įtartinus radinius gamtoje nedelsiant pranešti tarnyboms.

  • 20 minučių EMS treniruotė vietoj sporto salės? Žada greitą formą, bet gydytojai įspėja

    20 minučių EMS treniruotė vietoj sporto salės? Žada greitą formą, bet gydytojai įspėja

    Treniruotės su EMS, arba elektrine raumenų stimuliacija, Lietuvoje ir Europoje sparčiai populiarėja dėl vieno pažado: per maždaug 20 minučių atlikti tai, kam sporto salėje prireiktų gerokai daugiau laiko. Praktikoje žmogus apsivelka liemenę ar kostiumą su elektrodais, o treneriui prižiūrint daro paprastus pratimus, kai impulsai sukelia papildomus raumenų susitraukimus.

    Svarbu suprasti, kad tai nėra treniruotė be pastangų. Judesiai išlieka realūs, tik raumenys dirba intensyviau, nes susitraukimai provokuojami ir elektriniu dirgikliu, todėl krūvis gali būti didelis net su nedideliu svoriu ar visai be jo.

    Kas iš tiesų pagrįsta moksliškai

    Elektrinė raumenų stimuliacija daug metų naudojama medicinoje ir reabilitacijoje, pavyzdžiui, kai po traumų, operacijų ar neurologinių sutrikimų žmogui sunku aktyvuoti raumenis. Vėliau tas pats principas buvo pritaikytas vadinamajam viso kūno WB-EMS formatui, siūlomam sporto studijose.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad WB-EMS gali didinti raumenų masę, jėgą ir galią, ypač kai tai derinama su struktūruotais pratimais. Tačiau riebalų mažinimo rezultatai yra nevienodi, o greitų kūno pokyčių pažadai dažnai priklauso ne nuo pačios technologijos, o nuo mitybos, bendro fizinio aktyvumo ir treniruočių tęstinumo.

    Pastaraisiais metais publikuotuose tyrimuose, kuriuose lyginamos panašaus laikotarpio programos, klasikinis jėgos treningas neretai lenkė EMS pagal jėgos didėjimą ir kūno riebalų dalies mažėjimą. EMS dažniausiai laimi kitu argumentu: laiko taupymu, kai treniruotė suplanuota atsakingai ir atliekama reguliariai.

    Įspėjimai dėl saugumo ir rizikų

    Didžiausia EMS paradokso dalis ta, kad trumpa sesija gali tapti itin stipriu dirgikliu raumenims. Medicininėje literatūroje aprašomi atvejai, kai po intensyvios pirmosios WB-EMS treniruotės pasireiškė rabdomiolizė, tai yra pavojingas raumenų irimo procesas, galintis pakenkti inkstams.

    „Pirmoji treniruotė neturi būti bandymas patikrinti, kiek galima ištverti, nes per didelis intensyvumas gali sukelti rimtų komplikacijų“, – pabrėžia gydytojai ir sporto medicinos ekspertai, vertinantys su EMS siejamas rizikas.

    Tarptautinėse saugumo rekomendacijose akcentuojamas adaptacijos laikotarpis, kai intensyvumas didinamas palaipsniui, o tarp intensyvesnių sesijų paliekamos kelių dienų pertraukos. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie ilgai nesportavo, grįžta po pertraukos ar nori greito rezultato.

    Kam tinka ir kada geriau atsisakyti

    EMS gali būti patrauklus pasirinkimas tiems, kurie dėl laiko stokos ar sąnarių problemų vengia didelių svorių, taip pat daliai vyresnių žmonių, kuriems svarbu palaikyti raumenų masę. Vis dėlto tai nėra reabilitacijos procedūra, todėl prieš pradedant rekomenduojama sveikatos apklausa, o kai kuriais atvejais ir gydytojo konsultacija.

    Atsargumo reikalauja širdies ir kraujagyslių ligos, širdies ritmo sutrikimai, epilepsija, ūmios infekcijos, neseniai atliktos operacijos, taip pat implantuoti elektroniniai prietaisai. Komerciniame WB-EMS dažnai minimas ir nėštumas kaip kontraindikacija, o esant lėtinėms ligoms sprendimas turėtų būti individualus.

    Reguliuotojai atkreipia dėmesį ir į kitus galimus nepageidaujamus reiškinius, pavyzdžiui, odos sudirginimą, skausmą, nudegimus ar trikdžius implantuotiems prietaisams. Dėl to esminė sąlyga yra patikima įranga, aiškus krūvio valdymas ir nuolatinė trenerio priežiūra visos sesijos metu.

    Galutinis verdiktas paprastas: EMS gali papildyti fizinį aktyvumą, bet nepakeičia įprasto judėjimo, ištvermės treniruočių ir mitybos. Jei renkatės šį formatą, saugiausia strategija yra lėtas startas, saikingas intensyvumas ir ilgalaikis planas, o ne bandymas pasiekti rezultatą per kelias treniruotes.

  • Dronų smūgis sustabdė Saudo Arabijos naftotiekį: kas laukia Europos ir Azijos tiekimų?

    Dronų smūgis sustabdė Saudo Arabijos naftotiekį: kas laukia Europos ir Azijos tiekimų?

    Saudo Arabija pranešė laikinai sustabdžiusi Rytų–Vakarų naftotiekio darbą po dronų atakų, o eksportą trumpuoju laikotarpiu bando palaikyti sukauptomis atsargomis. Rinkos dalyviai įspėja, kad užsitęsęs sutrikimas gali paveikti tiekimus Europos ir Azijos pirkėjams.

    Energetikos ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsargumo sumetimais, kol avarinės ir techninės komandos užtikrina infrastruktūros saugumą bei vertina pažeidimus. Tiksli atnaujinimo data nebuvo paskelbta, todėl neapibrėžtumas išlieka.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, ataka buvo nukreipta į naftotiekio ruožus Rijado ir Medinos regionuose, o Saudo Arabijos ir Irako pareigūnai teigė, kad dronai galėjo būti paleisti iš Irako teritorijos. Vis dėlto išsamaus žalos masto įvertinimo šiuo metu nėra, o tai riboja galimybes tiksliai prognozuoti pasekmes.

    Kodėl šis naftotiekis toks svarbus?

    Maždaug 1 200 kilometrų ilgio Rytų–Vakarų naftotiekis sujungia šalies naftos gavybos ir surinkimo infrastruktūrą rytuose su Raudonosios jūros uostu Janbu vakaruose. Tai strateginis maršrutas, leidžiantis dalį eksporto nukreipti į Raudonąją jūrą ir sumažinti priklausomybę nuo tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį.

    „Saudi Aramco“ anksčiau yra skelbusi, kad tam tikrais laikotarpiais šiuo maršrutu didino pumpavimą iki maksimalių pajėgumų, siekdama išlaikyti eksporto stabilumą, kai regione didėjo rizikos laivybai. Vis dėlto naftotiekis naudojamas ne vien eksportui, nes jis tiekia žaliavą ir vakarinės pakrantės perdirbimo pajėgumams.

    Dėl to pats sustabdymas automatiškai nereiškia, kad pasaulinė pasiūla iškart sumažėja visu deklaruojamu pajėgumu. Eksportas trumpam gali būti palaikomas terminaluose ir uostuose sukauptomis atsargomis, tačiau jos senka, jei į Janbu nebeateina nauji srautai.

    Kokie scenarijai Europai ir Azijai?

    Iš Janbu į Europą tanklaiviai paprastai plaukia Raudonąja jūra į šiaurę, per Sueco kanalą į Viduržemio jūrą. Papildomą alternatyvą regione suteikia Egipto SUMED vamzdynas, jungiantis Raudonosios jūros ir Viduržemio jūros pakrantes.

    Tiesioginis kelias į Aziją dažniausiai veda į pietus pro Bab el Mandebo sąsiaurį į Adeno įlanką ir Indijos vandenyną, tačiau šis ruožas yra jautrus saugumo rizikoms. Teoriškai įmanoma rinktis ilgesnį maršrutą aplink Afriką, bet tai reikštų daugiau dienų jūroje, didesnes logistikos sąnaudas ir nepašalintų esminės problemos, jei nafta nepasiekia Janbu.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra atkreipusi dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais pasaulinės sukauptų atsargų apimtys mažėjo, todėl bet kokie nauji tiekimo sutrikimai tampa labiau juntami kainoms ir degalų rinkai. Tokiose sąlygose svarbiausias veiksnys bus tai, kiek ilgai užsitęs remontas ir kiek realiai atsargų Saudo Arabija gali greitai mobilizuoti eksporto grandinėje.

    Naftos kainos jau reagavo į augančias rizikas Artimuosiuose Rytuose, o bet koks papildomas neapibrėžtumas dėl infrastruktūros saugumo dažniausiai didina svyravimus. Jei sustabdymas truktų ilgiau, didžiausias poveikis būtų jaučiamas ne tik žaliavos, bet ir perdirbtų produktų, ypač dyzelino, kainose, kurios Europoje ir Azijoje jautriai reaguoja į tiekimo grandinės trikdžius.

  • Xi siūlo BRICS kurti atvirojo kodo DI zoną: tai gali pakeisti pasaulinę technologijų tvarką

    Xi siūlo BRICS kurti atvirojo kodo DI zoną: tai gali pakeisti pasaulinę technologijų tvarką

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas BRICS viršūnių susitikime Naujajame Delyje pasiūlė sukurti vadinamąją atvirojo kodo dirbtinio intelekto zoną, skirtą 11 šalių blokui. Idėja pristatyta kaip siekis stiprinti bendradarbiavimą kuriant ir taikant didžiuosius kalbos modelius bei mažinti technologinę priklausomybę nuo Vakarų sprendimų.

    Pagal Kinijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtą Xi kalbos santrauką, iniciatyva apimtų bendrus tyrimus, mokymus ir kompetencijų kėlimą, kad BRICS šalys galėtų greičiau diegti DI sprendimus viešajame sektoriuje ir versle. Xi akcentavo tikslą kurti atvirą ekosistemą, kurioje modelių kodas ir įrankiai būtų lengviau pritaikomi vietiniams poreikiams.

    Ką reikštų atvirojo kodo zona?

    Atvirojo kodo DI modeliai paprastai leidžia trečiosioms šalims peržiūrėti modelio architektūrą, svorius ar dalį kodo, taip pat juos modifikuoti ir pritaikyti. Tokia kryptis ypač patraukli valstybėms ir organizacijoms, kurios nori daugiau kontrolės, skaidrumo ir galimybės DI sprendimus diegti savo infrastruktūroje, o ne debesijos paslaugose.

    Tuo pat metu atvirumas kelia ir saugumo klausimų, nes galingi modeliai gali būti lengviau pritaikomi kenkėjiškiems tikslams. Dėl to pastaraisiais metais pasaulyje ryškėja dviejų požiūrių konkurencija: vieni ragina kuo plačiau atverti DI technologijas inovacijoms skatinti, kiti pabrėžia uždarų sistemų kontrolę ir rizikų valdymą.

    BRICS ambicija ir geopolitika

    BRICS grupė sukurta 2009 metais kaip didžiųjų kylančių ekonomikų formatas, siekiantis didesnės įtakos tarptautinėse institucijose, kuriose tradiciškai dominuoja Vakarų valstybės. DI šiame kontekste tampa ne tik ekonomikos augimo, bet ir strateginės galios įrankiu, nes nuo prieigos prie pažangių modelių, lustų ir duomenų infrastruktūros priklauso šalių konkurencingumas.

    Xi kartu paragino kurti platesnę, konsensusu paremtą pasaulinę DI valdymo sistemą. Pastaraisiais metais DI reguliavimas tapo vienu svarbiausių tarptautinės darbotvarkės klausimų, o skirtingi regionai renkasi nevienodą kelią: vienur akcentuojamos griežtesnės taisyklės ir atsakomybė, kitur labiau pabrėžiama inovacijų sparta.

    Kas toliau?

    Ši iniciatyva gali tapti bandymu sukurti alternatyvų DI standartų ir technologijų mainų kanalą, ypač jei BRICS šalys sutars dėl bendrų mokslinių programų, duomenų dalijimosi principų ir praktinių diegimo projektų. Tačiau reali įtaka priklausys nuo to, ar bus skirta pakankamai finansavimo, kaip bus sprendžiami intelektinės nuosavybės ir saugumo klausimai bei ar bus užtikrinta prieiga prie reikalingos skaičiavimo infrastruktūros.

    Xi taip pat planuoja šį mėnesį vykti į JAV derybų su prezidentu Donaldu Trumpu, o DI valdymas, tikėtina, bus vienas pagrindinių pokalbių klausimų. Technologijų varžyboms aštrėjant, DI tema vis dažniau atsiduria greta tradicinių saugumo ir ekonominių derybų punktų.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Europos Komisijos planas paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, institucijoms ir valstybėms narėms pateikiant tik angliškas sutarčių versijas, gali įstrigti dėl Prancūzijos pasipriešinimo. Paryžius signalizuoja, kad tokia tvarka kelia ne tik politinių, bet ir teisinių bei demokratinių rizikų.

    Idėjos esmė paprasta: deryboms pasibaigus, ratifikavimo etape būtų naudojama viena kalba, o vertimai į 24 oficialiąsias ES kalbas būtų parengti vėliau, jau po patvirtinimo ir paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Komisija argumentuoja, kad vertimo ir teisinio suderinimo procesai dabar gali užtrukti mėnesius ir taip atitolina realų susitarimų įsigaliojimą.

    Už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius yra viešai pabrėžęs, kad ES dėl užsitęsusio ginčytino ES ir „Mercosur“ susitarimo įgyvendinimo praranda reikšmingas ekonomines galimybes. Jo teigimu, nuo derybų pabaigos iki to momento, kai verslas gali pilnavertiškai pasinaudoti naujomis taisyklėmis partnerių rinkose, kartais praeina iki 2,5 metų.

    Komisijos sumanymui papildomą svorį suteikia geopolitinė situacija: didėjant prekybos įtampoms ir konkurencijai dėl rinkų, ES siekia greičiau atverti naujas eksporto kryptis. Kaip bandomasis atvejis buvo minimas susitarimas su Indija, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų parodyti, ar ratifikavimas viena kalba leistų sutrumpinti procedūras neprarandant teisinio aiškumo.

    Kalba kaip politinis klausimas

    Prancūzijos pareigūnai laikosi nuostatos, kad visų ES kalbų vartojimas nėra vien formalumas, o institucinis įsipareigojimas. Prancūzų kalba istoriškai yra viena svarbiausių ES darbo kalbų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kasdienėje institucijų veikloje vis labiau dominuoja anglų kalba.

    „Iš principo giname visų Sąjungos kalbų vartojimą, ypač prancūzų, kuri yra viena ES darbo kalbų“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Šis argumentas tiesiogiai susijęs su ratifikavimo turiniu: prekybos susitarimai yra teisiškai sudėtingi dokumentai, kuriuose net ir nedidelės formuluotės interpretacijos gali turėti pasekmių teisėkūrai, reguliavimui ir teismų praktikai. Kritikai baiminasi, kad jei nacionaliniai parlamentai ar net Europos Parlamentas vertintų tekstus ne gimtąja kalba, didėtų klaidų rizika ir mažėtų politinė atskaitomybė.

    Skaidrumas ir teisinis tikslumas

    Prancūzijos pusė taip pat pabrėžia demokratinę dimensiją: ratifikavimo procesas turi būti suprantamas ne tik ekspertams, bet ir visuomenei, o skaidrumas remiasi galimybe susipažinti su dokumentais oficialiosiomis kalbomis. ES institucijos savo komunikacijoje nuolat akcentuoja kalbinę įvairovę ir daugiakalbystę kaip vieną pamatinių principų.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia ir teisinį, ir demokratinį klausimą, ir Komisija tai puikiai supranta“, – sakė kitas Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politikos ekspertai perspėja, kad praktika ratifikuoti pagal vieną kalbinę versiją gali sukurti dviejų greičių sistemą, kai realią galią įgytų viena kalba, o kitos taptų tik vėliau parengiama administracine priemone. Toks pokytis galėtų komplikuoti ir nacionalinių parlamentų darbą, jei konkrečiam susitarimui būtų reikalinga platesnė ratifikacija valstybėse narėse.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbos politikos ekspertė Michele Gazzola.

    Kol kas Komisija viešai tvirtina, kad vertimai į visas oficialiąsias kalbas būtų užtikrinti paskelbimo etape, tačiau ginčas dėl to, ar ratifikavimas gali vykti remiantis vien anglišku tekstu, akivaizdžiai įgauna politinį pagreitį. Jei Prancūzija imsis blokuoti tokį sprendimą, ES siekis greitinti prekybos susitarimų įsigaliojimą gali susidurti su nauja kliūtimi pačios Sąjungos viduje.

  • ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojęs fiksuotas 3 eurų mokestis mažos vertės siuntoms jau davė apčiuopiamą efektą: į Europą atkeliaujančių siuntinių, kurių vertė nesiekia 150 eurų, srautas sumažėjo beveik per pusę. Tai rodo Nyderlandų ir Belgijos muitinių duomenys, nes šios dvi šalys apdoroja maždaug pusę visų tokių siuntų, atkeliaujančių iš ne ES valstybių.

    Belgijoje per metus mažos vertės siuntų skaičius krito 53 proc., o Nyderlanduose fiksuotas 46 proc. sumažėjimas, ypač ryškus siuntoms, susijusioms su prekyba iš Kinijos. Muitinių vertinimu, pokytis siejamas ne vien su sumažėjusiu pirkimu, bet ir su besikeičiančiais verslo modeliais.

    Verslas prisitaiko: sandėliai ES viduje

    Nyderlandų muitinė atkreipė dėmesį, kad dalis prekybininkų gali pereiti prie didesnių siuntų įvežimo partijomis ir prekių sandėliavimo Europos Sąjungos teritorijoje. Tokiu atveju prekės vėliau vartotojams būtų siunčiamos jau iš ES, todėl mažėtų apmokestinamų mažos vertės siuntų skaičius ties ES išorės sienomis.

    Ši tendencija atitinka platesnę e. prekybos rinkos kryptį: didžiosios platformos siekia trumpinti pristatymo laiką, o sandėliavimas regioniniuose centruose leidžia pristatyti greičiau ir išvengti dalies logistikos rizikų. Muitinės nurodo, kad tokie pokyčiai bus toliau vertinami, siekiant suprasti realų mokesčio poveikį.

    Kodėl imtasi mokesčio?

    Fiksuotas 3 eurų mokestis pristatytas kaip laikina priemonė, reaguojant į sparčiai augantį pigių siuntų kiekį ir vis didesnę Kinijos e. prekybos platformų įtaką Europos rinkoje. Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais į ES buvo importuota apie 4 600 000 000 mažos vertės prekių vienetų, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, tai prilygsta vidutiniškai 12 000 000 siuntų per dieną.

    Šis skaičius ženkliai išaugo, palyginti su 2023 metais, kai importuota apie 2 300 000 000, ir 2022 metais, kai importas siekė apie 1 400 000 000. Didžiulis siuntų kiekis, kartu su fragmentuota muitinės kontrole skirtingose ES šalyse, apsunkina efektyvią rizikų patikrą.

    Rizikos vartotojams ir rinkai

    Vienas iš ES tikslų yra užtikrinti, kad į rinką nepatektų nesaugūs ar neteisėti produktai. Vertinant vartotojų saugą, institucijos ir vartotojų organizacijos ne kartą kėlė klausimus dėl kai kurių itin pigių prekių atitikties ES reikalavimams, ypač kalbant apie tekstilę ir chemines medžiagas.

    2025 metais recenzuotame laboratoriniame tyrime, kuriame analizuota 111 drabužių gaminių iš Italijos ir kitų ES rinkų, reikšmingoje dalyje aptikta medžiagų, siejamų su kancerogeniniu, endokrininę sistemą trikdančiu arba sensibilizuojančiu poveikiu. Panašias rizikas savo analizėse buvo įvardijusios ir vartotojų bei aplinkosaugos organizacijos.

    „Laikinas 3 eurų importo mokestis, galiojantis nuo liepos 1 dienos, jau reikšmingai sumažino siuntų srautą, bet darbo dar liko“, – sakė Europos Parlamento narys Dirkas Gotinkas.

    „Naujos taisyklės suteiks ES ir nacionalinėms muitinėms realius įrankius geriau apsaugoti verslą ir vartotojus, o pati muitinės sistema bus modernizuota“, – teigė D. Gotinkas.

    Šie komentarai susiję su platesne ES muitinės reforma, kuria siekiama geriau suvaldyti augančius srautus ir sustiprinti rizikų vertinimą. Reforma numato vieningesnį duomenų surinkimą ir analizę, didesnį patikrų orientavimą į riziką bei glaudesnį institucijų bendradarbiavimą.

    Vienas svarbiausių reformos elementų yra centrinis duomenų centras Lilyje, kur būtų kaupiami ir analizuojami su importu susiję duomenys. Naujos Europos muitinės institucijos startas planuojamas 2028 metais, o iki tol laikinos priemonės, tokios kaip 3 eurų mokestis, turėtų padėti stabilizuoti situaciją ir sumažinti spaudimą muitinėms.

  • Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešėdamas Airijoje pareiškė ketinantis panaikinti 15 proc. muitą airiškam viskiui, importuojamam į Jungtines Valstijas. Apie tai jis prabilo uždarydamas golfo turnyrą ir teigė, kad šio žingsnio esą nuolat prašė įvairūs žmonės, įskaitant ir sportininkus.

    Šiuo metu 15 proc. tarifas taikomas daliai importo iš Europos Sąjungos, o airiškas viskis patenka į šių prekybos priemonių apimtį. Dėl to gėrimo kaina JAV rinkoje išauga, o galutinį brangimą dažniausiai dalijasi tiek gamintojai, tiek importuotojai ir prekybininkai.

    „Visi manęs dėl to kamavo, todėl nusprendžiau tarifą nuimti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas neaišku, kada ir kokiu teisiniu keliu sprendimas būtų įgyvendintas, nes vien politinis pareiškimas automatiškai muitų nepanaikina. Paprastai tokie pakeitimai įforminami vykdomaisiais sprendimais arba per JAV prekybos institucijų procedūras, o verslui svarbiausia tampa aiškus įsigaliojimo terminas ir taikymo apimtis.

    Airijos viskio sektorius pastaraisiais metais aktyviai plėtėsi, o JAV tradiciškai laikoma viena svarbiausių eksporto krypčių aukštesnės vertės gėrimams. Pramonės atstovai yra pabrėžę, kad muitai didina neapibrėžtumą ir apsunkina ilgalaikį planavimą, ypač kai sutartys su platintojais ir mažmeninės kainodaros sprendimai priimami mėnesiams į priekį.

    Tuo pat metu JAV jau buvo pritaikiusi išimtis arba palengvinimus Jungtinės Karalystės viskiui, įskaitant škotišką ir Šiaurės Airijoje gaminamus spiritinius gėrimus. Tai rinkoje sukūrė nevienodas konkurencines sąlygas, nes panašios kategorijos produktai skirtingose šalyse buvo apmokestinami nevienodai.

    Ekonomistai pažymi, kad tarifai dažnai naudojami kaip derybinė priemonė platesniuose prekybos ginčuose, tačiau jų poveikis vartotojams paprastai matomas per kainas. Jei 15 proc. tarifas airiškam viskiui būtų panaikintas, tai galėtų sumažinti kainų spaudimą JAV lentynose, nors galutinė nauda priklausytų nuo tiekimo grandinės ir paklausos.

    Kol nebus paskelbtas konkretus sprendimo tekstas ir įsigaliojimo data, importuotojai bei prekybos tinklai greičiausiai išliks atsargūs, o gamintojai toliau skaičiuos, kaip greitai būtų galima atnaujinti užsakymus ir kainodarą. Rinka taip pat stebės, ar šis pažadas taps platesnės JAV ir ES prekybos santykių korekcijos dalimi.