CP v2

Blog

  • Degalai Lenkijoje pinga: ministras sumažino maksimalias kainas, stotims gresia baudos

    Lenkijoje ketvirtadieniui sumažintos maksimalios degalų kainos: nustatyta, kiek daugiausia degalinės gali imti už populiariausią benziną ir dyzeliną. Sprendimą paskelbė Energetikos ministerija, o nauji limitai yra mažesni nei galioję trečiadienį.

    Pagal paskelbtus dydžius, benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,35 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,41 euro. Tai yra mažesnės „lubos“ nei dieną prieš tai, kai maksimalios kainos atitinkamai siekė apie 1,37 euro, 1,49 euro ir 1,44 euro už litrą.

    Kaip nustatomas kainų limitas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Taip pat įtraukiama fiksuota prekybinė marža, siekianti apie 0,06 euro už litrą, bei pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija tokius pranešimus skelbia darbo dienomis, o paskelbta kaina įprastai įsigalioja kitą dieną. Jei limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis taikomas iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas tikrina degalines ir kokios baudos?

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą laikoma pažeidimu, už kurį numatyta bauda iki maždaug 220 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administratorius, tikrinantis, ar degalinės laikosi nustatytų kainų „lubų“.

    Lenkijoje taip pat taikomos laikinos mokestinės priemonės, susijusios su degalų apmokestinimu: sumažintas pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Tokios priemonės, priklausomai nuo sprendimų, daro tiesioginę įtaką galutinei kainai degalinėse ir leidžia valdžiai lanksčiau reguliuoti vartotojams jautrią rinką.

  • CPK žengė dar vieną žingsnį oro uosto link: parinkta įmonė archeologiniams kasinėjimams

    Lenkijos Centrinio transporto mazgo projektą įgyvendinanti bendrovė CPK pranešė pasirinkusi rangovą archeologiniams kasinėjimams, kurie bus vykdomi prieš pradedant kelių infrastruktūros darbus aplink planuojamą oro uostą. Pasak bendrovės, tyrimai yra būtini, kad statybos vyktų nepažeidžiant kultūros paveldo reikalavimų.

    Archeologinius darbus vykdys konsorciumas, kurio lyderė yra Pracownia Archeologiczno-Konserwatorska Archeoplan, kartu dirbs ir Archeologiczny Serwis Konsultacyjno-Badawczy. Šie tyrimai apima teritorijas, kuriose prieš žemės darbus privaloma patikrinti, ar nėra archeologinių radinių.

    Mazovijos vaivadijos paminklų apsaugos konservatorius yra nurodęs 18 archeologinių vietų, kuriose turi būti atlikti išsamūs tyrimai. Bendra tyrimų teritorija siekia apie 1 540 arų, todėl darbai planuojami etapais, derinant lauko tyrimus ir vėlesnį rezultatų apdorojimą.

    CPK skelbia, kad lauko darbai turėtų trukti apie vienerius metus, o dar maždaug 12 mėnesių bus skirta tyrimų rezultatams apibendrinti, dokumentuoti ir parengti galutines išvadas. Sutarties trukmė numatoma 24 mėnesiams nuo jos pasirašymo.

    Bendrovė nurodė, kad rangovas buvo atrinktas pagal kainą, kuri šiuo pirkimu tapo vieninteliu vertinimo kriterijumi. Toks pasirinkimo modelis viešuosiuose pirkimuose taikomas, kai techniniai reikalavimai ir darbų apimtis yra aiškiai apibrėžti iš anksto.

    Projektas yra platesnės Port Polska programos dalis, kuria siekiama sukurti centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės bei sujungti jį su naujomis kelių ir geležinkelių jungtimis. Pagal viešai skelbtą grafiką, statybos teritorijose numatomos nuo 2026 metų, o oro uosto veiklos pradžia planuojama 2032 metais.

    CPK anksčiau taip pat informavo apie pasirengimą archeologiniams darbams planuojamai didelio greičio geležinkelio atkarpai tarp Varšuvos ir Lodzės. Tokie tyrimai yra įprasta didelių infrastruktūros projektų dalis, nes leidžia sumažinti riziką, kad statybų metu aptikti radiniai sustabdys darbus arba privers skubiai keisti projektinius sprendimus.

  • TF Silesia keičia vadovą: laikinai paskirtas buvęs ARP prezidentas, fone – JSW paskolos klausimas

    Lenkijos valstybinio kapitalo investicijų bendrovė TF Silesia pranešė pakeitusi valdybos vadovą. Per stebėtojų tarybos posėdį iš pareigų atšauktas Jakubas Chełstowskis, o laikinai eiti prezidento pareigas paskirtas Bartłomiejus Babuśka.

    Babuśka iki šiol dirbo stebėtojų taryboje, o pastaruoju metu buvo siejamas ir su valstybės institucijomis. Jis anksčiau vadovavo Lenkijos Pramonės plėtros agentūrai ARP, iš kurios vadovo pareigų pasitraukė gegužės viduryje, nurodydamas naujus profesinius iššūkius.

    Keitimai stebėtojų taryboje

    TF Silesia nurodo, kad prieš vadovybės pasikeitimą vyko ir pokyčiai stebėtojų taryboje. Neeilinis akcininkų susirinkimas nusprendė atšaukti kelis narius ir paskirti naują sudėtį, tarp jos – ir Babuśką.

    Tokie pokyčiai paprastai signalizuoja apie akcininkų norą peržiūrėti įmonės valdymą ir sprendimų priėmimo kryptį. TF Silesia veikia kaip finansinis investuotojas, todėl jos pozicija svarbi ir platesniame valstybės kapitalo įmonių tinkle.

    Kas siejama su atšaukimu?

    Lenkijos žiniasklaidoje vadovų kaita TF Silesia siejama su didelės apimties finansavimo klausimu Jastrzębskiej Spółki Węglowej. Prieš kelerius metus TF Silesia kartu su kitais bankais ir valstybinėmis įmonėmis JSW suteikė beveik 350 000 000 eurų paskolą.

    Skelbiama, kad JSW turi sunkumų aptarnaujant įsipareigojimus ir svarstė galimybę parduoti dvi dukterines bendroves, o tai reikštų ir paskolos užtikrinimo pakeitimus. Būtent dėl tokių pakeitimų, kaip teigiama, Chełstowskis galėjo nesutikti, motyvuodamas, kad galimos JSW nemokumo rizikos atveju lėšų susigrąžinimas taptų itin komplikuotas.

    Pranešimuose taip pat minima, kad dar kovo pradžioje valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas priėmė sprendimą Chełstowskį nušalinti. Dabar TF Silesia sprendimas atšaukti jį iš pareigų užbaigia šį etapą, o laikinas vadovas turės užtikrinti įmonės sprendimų tęstinumą.

  • „PGE“ trečią ketvirtį peržiūrės strategiją iki 2035 metų: dėmesys dujų energetikai ir Baltica 9

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ pranešė trečią 2026 metų ketvirtį planuojanti atnaujinti savo grupės strategiją iki 2035 metų. Bendrovė tikina sieksianti strategiją peržiūrėti reguliariai, kad rinkos dalyviams pokyčiai būtų prognozuojami, o sprendimai atspindėtų sparčiai besikeičiančią energetikos aplinką.

    Įmonė nurodo, kad peržiūros centre atsidurs dujų energetika ir fotovoltikos segmentas, o šilumos ūkio kryptis iš esmės turėtų išlikti stabili. Tokia kryptis atspindi dabartinę regiono realybę, kai elektros sistemos patikimumui reikia lanksčių pajėgumų, o saulės energetikos plėtra vis dažniau susiduria su tinklų pralaidumo ir kainų svyravimų iššūkiais.

    Finansiniai rezultatai ir kontekstas

    „PGE“ skelbia, kad 2026 metų pirmą ketvirtį grupės pardavimo pajamos siekė apie 3 990 000 000 eurų, o pakartotinė EBITDA sudarė apie 940 000 000 eurų. Grupės grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 440 000 000 eurų, o didžiausią įtaką rezultatui, kaip nurodoma, turėjo paskirstymo segmentas.

    Bendrovė taip pat akcentavo, kad žiemos sezonas prisidėjo prie didesnių šilumos pardavimų, todėl šilumos ūkio veikla išliko reikšminga rezultatų dalis. Tuo pat metu įmonė signalizuoja, kad dujų energetikos segmente dabar tikimasi geresnės dinamikos nei anksčiau prognozuota, kai buvo kalbama apie stabilizaciją.

    Ką reiškia fokusas į dujų energetiką?

    Dujų elektrinės energetikos sistemoje dažnai vertinamos kaip lanksčios gamybos šaltinis, galintis greitai reaguoti į vartojimo šuolius ar atsinaujinančių išteklių generacijos svyravimus. Pastaraisiais metais regione daugėja vėjo ir saulės parkų, todėl sistemos balansavimo ir rezervų poreikis tampa vis aktualesnis.

    Vis dėlto dujų energetikos perspektyvas lemia ir kainodara bei reguliavimas, įskaitant emisijų kaštus ir ilgalaikius dekarbonizacijos tikslus. Dėl to „PGE“ strategijos atnaujinimas gali būti signalas, kad bendrovė ieško optimalaus derinio tarp patikimumo, sąnaudų ir klimato tikslų, kartu vertindama ir fotovoltikos ekonominį efektyvumą naujomis rinkos sąlygomis.

    Baltica 9 ir jūrinio vėjo grafikas

    „PGE“ taip pat nurodė, kad per artimiausias savaites turėtų baigtis partnerio atrankos procesas jūrinio vėjo projektui Baltica 9, kurio planuojama galia siekia 975 megavatus. Jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje laikomi vienu svarbiausių regiono energetinės transformacijos ramsčių, tačiau jų įgyvendinimo tempą lemia tiekimo grandinių, finansavimo ir leidimų procesų disciplina.

    Bendrovė pabrėžė, kad Baltica 2 projekto darbai vyksta pagal numatytą grafiką, o artimiausiais ketvirčiais jis turėtų išlikti pagrindiniu investicijų objektu atsinaujinančių išteklių segmente. Jei Baltica projektų portfelis bus vykdomas laiku, tai ilgainiui gali reikšmingai keisti „PGE“ gamybos struktūrą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinių šaltinių.

    „Dirbame su strategijos peržiūra, o jos atnaujinimas greičiausiai įvyks trečią ketvirtį. Turime ambiciją kasmet pateikti tokią atnaujintą versiją, kad pokyčiai nestebintų“, – sakė „PGE“ operacijų vadovė Katarzyna Rozenfeld.

  • Lenkija ruošia papildomas 60 apmokamų slaugos dienų tėvams: kam priklausys ir kada įsigalios

    Lenkijoje rengiami svarbūs pokyčiai dėl slaugos išmokos ir apmokamų nedarbingumo dienų tėvams, prižiūrintiems sunkiai sergančius vaikus. Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk paskelbė, kad planuojama išplėsti paramą tėvams, kurių vaikai serga onkologinėmis ar lėtinėmis ligomis.

    Pagal įstatymo projektą tokiais atvejais tėvams per metus būtų suteikiamos papildomos 60 apmokamų dienų, skirtų vaiko slaugai. Tai reikštų, kad kai kurioms šeimoms bendras slaugos atostogų limitas galėtų didėti iki 120 dienų per kalendorinius metus.

    Kam taikomi dabartiniai limitai?

    Šiuo metu slaugos išmoka Lenkijoje mokama pagal nustatytus metinius limitus, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir situacijos. Dažniausiai tėvams, prižiūrintiems sergantį vaiką iki 14 metų, skiriama iki 60 dienų per metus, o vyresnių vaikų atveju limitai mažesni.

    Numatoma, kad papildomas 60 dienų laikotarpis būtų taikomas vaikams iki 18 metų, jei jų sveikatos būklė atitinka projekte numatytus kriterijus. Išmokos dydis ir toliau būtų siejamas su darbo užmokesčiu ir sudarytų 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuojamo iš pastarųjų 12 mėnesių.

    Kaip bus sprendžiama dėl papildomų dienų?

    Sprendimas dėl pailginto laikotarpio būtų susietas su gydytojo vertinimu, panašiai kaip išduodant nedarbingumo pažymėjimą. Tai reiškia, kad papildomos dienos nebūtų suteikiamos automatiškai vien dėl diagnozės paminėjimo, o būtų vertinama konkreti vaiko būklė ir realus slaugos poreikis.

    „Tikimės, kad projektas sklandžiai pereis visą teisėkūros procesą ir jau kitais metais papildoma slaugos išmoka veiks praktiškai“, – sakė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk.

    Kada pokyčiai gali įsigalioti?

    Įstatymo projektas jau pateiktas Rządowe Centrum Legislacji, kur vyksta derinimo ir teisėkūros procedūros. Pagal paskelbtus planus naujos nuostatos galėtų įsigalioti kitais metais, jei projektui pritars parlamentas ir jis bus pasirašytas.

    Skelbiama, kad numatoma priemonės kaina valstybei siektų apie 140 milijonų Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 33 milijonus eurų. Ši suma atspindi prognozuojamas papildomas išlaidas socialinio draudimo sistemai, kai daugiau tėvų galėtų ilgiau gauti išmoką ir nedirbti dėl vaiko slaugos.

  • „Arlen“ po debiuto Varšuvos biržoje smunka į dugną: ketvirčio nuostolis ir pajamų kritimas 63 proc.

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojamos Lenkijos uniformų ir techninės aprangos gamintojos „Arlen“ akcijos gegužės 27 dieną smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį bendrovės biržos istorijoje. Investuotojų reakciją paskatino pirmojo 2026 metų ketvirčio rezultatai, parodę staigų pelningumo lūžį.

    Bendrovė pranešė patyrusi 2,78 mln. eurų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu fiksavo apie 0,26 mln. eurų pelno. Veiklos nuostolis siekė apie 2,85 mln. eurų, o EBITDA rodiklis taip pat tapo neigiamas ir sudarė maždaug 2,45 mln. eurų.

    Kas nutiko pajamoms?

    Pagrindinė problema – gerokai mažesnės pardavimo apimtys. Konsoliduotos pajamos per ketvirtį siekė apie 4,93 mln. eurų, tai yra 63 proc. mažiau nei prieš metus, kai jos sudarė apie 13,55 mln. eurų.

    „Arlen“ aiškina, kad tokį kritimą daugiausia lėmė užsakymų struktūra: 2025 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė vykdė didelės vertės pristatymus Lenkijos kariuomenei pagal trejų metų sutartį ir papildomai tiekė produkciją Europos Sąjungos šalims. 2026 metų pirmąjį ketvirtį analogiškų didelių užsakymų nebuvo, todėl pajamos natūraliai grįžo į žemesnį lygį.

    Smūgis persimetė ir į kitus segmentus

    Pajamų kritimas pagrindiniame segmente tiesiogiai atsiliepė ir audinių padaliniui, kuris tiekia žaliavas uniformoms bei kuprinėms. Šio segmento pajamos siekė apie 1,95 mln. eurų ir buvo maždaug 67 proc. mažesnės nei prieš metus, o segmentas patyrė apie 0,39 mln. eurų grynąjį nuostolį vietoje maždaug 1,02 mln. eurų pelno pernai.

    Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas apie cikliškumą ir priklausomybę nuo pavienių didelių sutarčių. Tai ypač aktualu bendrovėms, kurių klientai yra valstybės institucijos ar gynybos sektorius, kur užsakymų grafikai gali būti netolygūs, o pristatymai koncentruojasi į atskirus ketvirčius.

    Dividendai po gero 2025 metų finišo

    Silpnas 2026 metų startas kontrastuoja su 2025 metų rezultatais. „Arlen“ skelbė, kad per 2025 metus uždirbo apie 12,49 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, tenkančio patronuojančios įmonės akcininkams.

    Dėl to bendrovės vadovybė siūlo akcininkams išmokėti apie 2,83 mln. eurų dividendų. Dividendų diena numatyta liepos 6 dieną, o išmokėjimas planuojamas 2026 metų rugsėjo 15 dieną.

    „Arlen“ yra specializuotos apsauginės ir techninės aprangos, skirtos tarnyboms bei uniformuotoms struktūroms, gamintoja. Bendrovė Varšuvos biržos pagrindinėje rinkoje debiutavo 2025 metų birželį, todėl pastarieji ketvirčio skaičiai investuotojams tapo pirmu rimtesniu testu, kaip įmonė atrodo be išskirtinai didelių vienkartinių užsakymų.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė gynybos sutartį: numatyta bendra priešlėktuvinių raketų gamyba

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė partnerystės saugumo ir gynybos srityje sutartį, kuria siekiama glaudinti karinį bendradarbiavimą bei stiprinti NATO rytinį flangą. Abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad ilgalaike strategine grėsme išlieka Rusija, todėl susitarimas orientuotas į atgrasymą ir greitesnį reagavimą į galimas krizes.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad dokumentas praktikoje pirmiausia didina Lenkijos saugumą ir aiškiai įvardija bendros gynybos motyvaciją. Sutartyje numatyta, kad dvišalė veikla bus derinama su NATO mechanizmais, tačiau paliekama erdvės operatyviems sprendimams ir tiesioginei paramai, kai reikalingas greitas atsakas.

    „Abi pusės sutaria, kad ilgalaikė strateginė grėsmė Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir visam NATO yra Rusija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Akcentas gynybos pramonei

    Vienas svarbiausių sutarties praktinių elementų – gynybos pramonės bendradarbiavimas, įskaitant bendrą naujos kartos vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų kūrimą ir gamybą. Taip pat numatytas darbas su pažangiomis technologijomis, apimančiomis oro gynybą, bepiločius orlaivius ir kibernetinį saugumą.

    Jungtinės Karalystės pusė nurodė, kad stipresnė pramoninė partnerystė turi prisidėti prie tiekimo grandinių patikimumo, didesnio atsparumo krizėms ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo. Kartu pabrėžiama interoperabilumo svarba, kad abiejų šalių pajėgos galėtų veikti kuo sklandžiau įvairiose operacijų srityse.

    Dronai, kibernetinis saugumas, dezinformacija

    Susitarime numatoma plėsti bendras iniciatyvas dėl bepiločių sistemų ir kovos su dronais sprendimų, taip pat stiprinti pasirengimą elektroninės kovos scenarijams. Be to, dėmesys skiriamas kibernetinėms grėsmėms ir informacinėms operacijoms – nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų, kurios pastaraisiais metais tapo nuolatine saugumo darbotvarkės dalimi.

    Šalys taip pat įvardijo bendradarbiavimo kryptis, susijusias su sienų saugumu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač tais atvejais, kai šios veiklos susipina su priešiškų valstybių destabilizavimo priemonėmis. Praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų koordinavimą ir geresnį keitimąsi informacija.

    Pasirašyta istorinėje vietoje

    Sutartis pasirašyta Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazėje Northolt, Vakarų Londone. Tai simboliška vieta, nes per Antrąjį pasaulinį karą čia veikė lenkų naikintuvų eskadrilės, o netoliese yra paminklas Lenkijos lakūnams.

    Šis susitarimas papildo ankstesnius regioninius gynybos formato stiprinimo žingsnius Europoje, kai valstybės vis dažniau remiasi ne tik daugiašaliais NATO sprendimais, bet ir dvišaliais susitarimais, skirtais greitesniam reagavimui bei pramoninių pajėgumų didinimui. Lenkija ir Jungtinė Karalystė gynybos ir saugumo bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašiusios ir anksčiau, 2017 metais Varšuvoje.

  • Airbus plečia gamyklą Sevilijoje: iki 2027 metų didins A330neo konversijas į skraidančius tanklaivius

    Naujas pajėgumas Sevilijoje

    „Airbus Defence and Space“ nusprendė plėsti San Pablo gamyklą Sevilijoje ir iki 2027 metų pabaigos joje įkurti papildomą A330neo perdarymo į karinius tanklaivius centrą. Ši vieta jau dabar yra vienas svarbiausių „Airbus“ karinės aviacijos mazgų Europoje.

    Sevilijos gamykla geriausiai žinoma kaip galutinio surinkimo vieta, kur ruošiami kariniai orlaiviai, įskaitant A400M Atlas. Plėtra reiškia, kad greta esamų gamybos ir surinkimo procesų bus kuriamos naujos darbo vietos ir infrastruktūra specializuotoms konversijoms.

    Kodėl reikia daugiau skraidančių tanklaivių?

    Sprendimą skatina augantis poreikis oro pajėgoms turėti papildymo ore galimybes, kurios leidžia naikintuvams ir transporto lėktuvams ilgiau išlikti misijoje. Tokie tanklaiviai ypač svarbūs didėjant budėjimo, oro policijos ir atgrasymo operacijų apimtims Europoje.

    Šiuo metu 19 valstybių yra pateikusios užsakymus iš viso 91 A330MRTT tipo skraidančiam tanklaiviui. Tuo pat metu metiniai šio modelio gamybos pajėgumai siekia apie penkis orlaivius, todėl eilė užsakymams ilgėja, o pristatymo terminai tampa kritiniu veiksniu.

    Ką reiškia A330MRTT programa?

    A330MRTT yra daugiafunkcis tanklaivis ir transporto orlaivis, kuriamas iš civilinės A330 platformos, o naujesnė A330neo versija pasižymi efektyvesniais varikliais ir mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis. Civilinis A330 gali skristi iki maždaug 13 000 kilometrų ir gabenti iki kelių šimtų keleivių, o karinė versija pritaikoma degalų perdavimui ore ir strateginiam transportui.

    „Airbus“ planas Sevilijoje remiasi esama kompetencija ir infrastruktūra, todėl konversijų apimtys turėtų augti greičiau nei statant visiškai naują gamyklą nuo nulio. Tai taip pat padeda standartizuoti procesus ir mažinti programos siaurąsias vietas, kurios atsiranda, kai vienu metu auga tiek užsakymų skaičius, tiek skubos reikalavimai.

    „Esamoje infrastruktūroje ir pasitelkiant darbuotojų kompetencijas Sevilijoje bus kuriamos papildomos vietos A330neo transformacijai į skraidančius tanklaivius degalų papildymui ore“, – teigiama pranešime.

    Plėtra vyksta ir platesniame kontekste: dalis Europos valstybių, įskaitant pastaruoju metu sprendimus priėmusias šalis, vis dažniau pirmenybę teikia Europos gamintojų sprendimams. Tai siejama ne tik su tiekimo greičiu, bet ir su ilgalaikiu aptarnavimu, pramoniniu bendradarbiavimu bei strateginiu savarankiškumu gynybos srityje.

  • „Orlen“ rems DI tyrimus: partnerystė su Ideas ir 2026 metų renginiai nuo hakatono iki vasaros mokyklos

    Energetikos ir naftos perdirbimo grupė „Orlen“ pradeda bendradarbiavimą su Tyrimų institutu Ideas, kurio tikslas – stiprinti dirbtinio intelekto tyrimus ir talentų ugdymą. Partnerystė orientuota į tai, kad akademinės žinios greičiau pasiektų verslą ir realias pramonės užduotis.

    Šalys pabrėžia, kad bendradarbiavimas apims tiek finansinę paramą, tiek įsitraukimą į iniciatyvas, kurios jungia mokslą, verslą ir viešąjį sektorių. Pagrindinis akcentas – žmonės ir kompetencijos, be kurių DI sprendimų diegimas tampa priklausomas nuo išorinių tiekėjų.

    Fokusas – talentai ir praktika

    „Tai partnerystė, kuri pirmiausia yra investicija į žmones. Ideas suteikia jauniesiems tyrėjams sąlygas augti, o mes norime padėti šį procesą paspartinti“, – sakė „Orlen“ atstovė Sylwia Snopkiewicz.

    Bendradarbiavimo rėmuose numatyta parama keliems 2026 metais vyksiantiems mokslo ir edukaciniams projektams. Tarp jų – „IdeasShack 2026 Demo Day“, kuris yra hakatono finalas, suburiantis studentus, doktorantus ir jaunuosius tyrėjus iš įvairių Europos šalių.

    Tokio tipo hakatonuose dalyviai kelias savaites kuria prototipus ir sprendžia konkrečias technologines bei visuomenines problemas, padedami mentorių iš universitetų ir technologijų įmonių. Verslui tai tampa būdu anksti pamatyti perspektyvias komandas, o akademinei bendruomenei – greičiau išbandyti idėjas praktikoje.

    Dėmesys DI saugai ir patikimumui

    Partnerystėje numatytas ir tarptautinis renginys „MLSS Reliability & Safety 2026“, planuojamas birželio 29 dieną–liepos 3 dieną Krokuvoje. Tai vasaros mokykla, skirta doktorantams ir jauniems tyrėjams, kurioje daug dėmesio skiriama DI patikimumui, saugai ir rizikų valdymui.

    Šios temos pastaraisiais metais tapo vienomis svarbiausių dėl spartaus generatyvinių modelių taikymo. Įmonėms aktualu ne tik našumas, bet ir tai, kaip DI elgiasi nestandartinėse situacijose, kaip užtikrinamas rezultatų atkartojamumas, duomenų apsauga ir atsakomybės ribos.

    Platesnis tikslas – technologinė nepriklausomybė

    „DI plėtra yra ne vien technologijų klausimas, bet ir skaitmeninis suverenitetas bei gebėjimas auginti savo kompetencijas. Stiprus DI ekosistemos pagrindas prasideda nuo žmonių“, – teigė prof. Piotr Sankowski, vadovaujantis Tyrimų institutui Ideas.

    Numatyta, kad 2026 metais bus remiami ir kiti moksliniai susitikimai, įskaitant ELLIS padalinių koordinatorių susitikimą, „AI+Mat Workshops“ renginius, taip pat metų pabaigoje planuojamą „Pre NeurIPS“ tipo iniciatyvą, kurioje pristatomi naujausi tyrimų rezultatai.

    Abi pusės šį bendradarbiavimą sieja su platesne europine kryptimi – stiprinti vietines kompetencijas ir kurti sprendimus, kuriuos būtų galima diegti strateginiuose sektoriuose. Praktinis tikslas – kad DI tyrimai neapsiribotų laboratorijomis, o virstų taikomais produktais ir procesais pramonėje.

  • Lenkų „Zetkama“ taikosi į duomenų centrų aušinimą: DI bumas kelia poreikį taupyti energiją

    Duomenų centrų rinka Europoje ir pasaulyje pastaraisiais metais auga vienu sparčiausių tempų infrastruktūros sektoriuje. Kartu su DI sprendimų plėtra ir debesijos paslaugų paklausa didėja ir kritiškai svarbi grandis – energiją taupančios duomenų centrų aušinimo sistemos.

    Į šią kryptį aiškiai orientuojasi Lenkijos pramonės bendrovė „Zetkama“, priklausanti grupei „Mangata Holding“. Įmonė siekia stiprinti pozicijas aušinimo grandinėje, kur reikalinga patikima armatūra ir komponentai uždaroms aušinimo sistemoms.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didėjant skaičiavimo apkrovoms, auga ir energijos poreikis, todėl aušinimas tampa ne tik techniniu, bet ir ekonominiu klausimu. Pramonės stebėtojai fiksuoja, kad planuojami projektai didėja, o naujos kartos objektai dažnai projektuojami jau šimtų megavatų galios poreikiui.

    Šią tendenciją iliustruoja ir Uptime Institute skaičiai: nuo 2025 metų sausio iki gruodžio 10 dienos užfiksuota 127 didelių duomenų centrų statybos iniciatyvų, kurių kiekvieno numatomas elektros poreikis siekia bent 100 MW. Tai reiškia, kad rinka vis labiau krypsta į didelio masto objektus, kuriems reikia maksimaliai patikimų inžinerinių sprendimų.

    Elektra ir vanduo – du ribojantys veiksniai

    Duomenų centrams būtina ne tik elektros energija, bet ir aušinimo resursai, ypač vanduo, jei taikomos vandeniu paremtos schemos. Intensyviai dirbantys serveriai ir tinklo įranga generuoja daug šilumos, todėl šilumos šalinimas tampa nuolatiniu procesu, o ne epizodine užduotimi.

    „Duomenų centrų aušinimo rinka yra labai patraukli, auga dinamiškai, bet kartu kelia aukštus technologinius ir kokybės reikalavimus“, – sakė „Zetkama“ vadovas Marekas Felsztyńskis.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad įrangos patikimumas čia tikrinamas griežčiau nei daugelyje kitų pramonės sričių. Aušinimas turi veikti ir tada, kai atliekami priežiūros ar remonto darbai, todėl visos sistemos projektuojamos su rezervavimu ir tęstinumo scenarijais.

    Nerūdijančios medžiagos ir robotizacija

    Augant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, aušinimo sprendimai greitai keičiasi. „Zetkama“ skelbia lygiagrečiai dirbanti ties naujais gaminiais, įskaitant nerūdijančių medžiagų sprendimus, pritaikytus duomenų centrų aušinimo sistemoms.

    „Didėjant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, rinka labai greitai evoliucionuoja. Todėl kuriame naujus sprendimus, plečiame nerūdijančių medžiagų gaminius ir investuojame į gamybos technologijas, įskaitant pasirinktų procesų robotizaciją“, – sakė „Zetkama“ strategijos ir plėtros direktorius Robertas Wojtynekas.

    Tokios investicijos leidžia didinti gamybos mastelį, užtikrinti kokybės pakartojamumą ir greičiau prisitaikyti prie duomenų centrų operatorių reikalavimų. Bendrovė teigia, kad artimiausiais metais duomenų centrų ir serverinių segmentas turėtų tapti vis svarbesne jos pajamų dalimi.