CP v2

Blog

  • „Google“ ruošia naują „Play“ funkciją: perspės, kada programėlė dings ir nebegaus atnaujinimų

    „Google“ ruošia naują „Play“ funkciją: perspės, kada programėlė dings ir nebegaus atnaujinimų

    Programėlės „Google Play“ parduotuvėje atsiranda ir dingsta nuolat, tačiau vartotojai dažnai apie tai sužino tik tada, kai paslauga nustoja veikti. Dabar „Google“ testuoja sprendimą, kuris turėtų iš anksto įspėti, kad konkreti programėlė bus pašalinta arba nebebus atnaujinama.

    Apie galimą naujovę užsimena „Google Play“ parduotuvės programėlės kodo eilutės, aptiktos analizuojant naujesnę versiją. Jose minimi pranešimai apie programėlės pašalinimą iš parduotuvės ir apie būsimą atnaujinimų nutraukimą, todėl tikėtina, kad vartotojai gautų aiškų įspėjimą dar iki pasikeitimų.

    Toks žingsnis aktualus ne tik dėl patogumo. Programėlės, kurios negauna atnaujinimų, ilgainiui gali tapti mažiau suderinamos su naujomis „Android“ versijomis, o svarbiausia, jose gali likti neištaisytų saugumo spragų.

    Šiuo metu „Google“ apie rizikingas programėles dažniausiai informuoja per „Play Protect“ sistemą. Ji periodiškai skenuoja įrenginį, ieško potencialiai kenksmingų programėlių ir, aptikusi problemą, gali pasiūlyti jas pašalinti.

    Vis dėlto „Play Protect“ orientuota į saugumo grėsmes, o ne į tai, ar programėlė netrukus dings iš parduotuvės, bus apleista kūrėjų ar taps nebepalaikoma. Būtent todėl išankstinis perspėjimas apie pašalinimą ar atnaujinimų pabaigą galėtų padėti vartotojams laiku susirasti alternatyvas ir išvengti nemalonių staigmenų.

    „Google“ kol kas nėra patvirtinusi, kada ši funkcija pasieks visus naudotojus ir ar ji bus įdiegta būtent tokia forma. Kaip įprasta, dalis pakeitimų, aptinkamų programėlės kode, gali būti testuojami ribotai arba iš viso taip ir nepasirodyti viešai.

  • „Samsung“ ruošia pigesnį „Galaxy Watch Ultra 2“: jau šią vasarą gali pasirodyti Europoje

    „Samsung“ ruošia pigesnį „Galaxy Watch Ultra 2“: jau šią vasarą gali pasirodyti Europoje

    „Samsung“ vasarą planuoja naują „Unpacked“ renginį, kuriame tradiciškai pristato svarbiausius metų įrenginius. Pastaruoju metu daugėja požymių, kad šalia naujos „Galaxy Watch“ kartos bus parodytas ir „Galaxy Watch Ultra 2“.

    Nutekėjimai rodo, kad šįkart „Samsung“ gali keisti strategiją ir greta brangesnės versijos pasiūlyti ir pigesnį modelį. Teigiama, kad jis būtų skirtas pirkėjams, kuriems svarbus „Ultra“ dizainas ir funkcijos, bet nereikia ryšio be telefono.

    Pagrindinis skirtumas, apie kurį kalbama, yra mobiliojo ryšio atsisakymas. Vietoje laikrodžio su eSIM ir LTE būtų siūlomas „Bluetooth“ ir „Wi‑Fi“ variantas, kuris duomenims bei skambučiams remtųsi telefonu arba belaidžiu tinklu.

    Toks žingsnis paprastai leidžia mažinti kainą, nes ryšio modemas ir eSIM palaikymas didina savikainą, o kai kuriose rinkose prisideda ir operatorių sertifikavimo niuansai. Pirkėjams tai reikštų paprastesnį pasirinkimą: mokėti daugiau už savarankišką ryšį arba sutaupyti, jei laikrodis dažniausiai naudojamas kartu su telefonu.

    Skelbiama, kad pigesnė „Galaxy Watch Ultra 2“ versija pirmiausia ruošiama Europos rinkai. Ar analogiškas modelis pasieks ir kitas šalis, kol kas neaišku, nes skirtingose rinkose „Samsung“ neretai siūlo nevienodas ryšio konfigūracijas.

    Kol oficialaus pristatymo nėra, specifikacijos ir kainodara lieka spėlionių lygmenyje, tačiau kryptis atitinka bendrą išmaniųjų laikrodžių tendenciją. Gamintojai vis dažniau išskaido flagmanus į kelias versijas, kad išlaikytų aukščiausios klasės įvaizdį, bet kartu pasiektų platesnę auditoriją.

    Jei informacija pasitvirtins, pirkėjams Europoje tai gali būti proga „Ultra“ klasės „Samsung“ laikrodį įsigyti pigiau, neprarandant svarbiausių sveikatos ir sporto funkcijų. Daug kas priklausys nuo to, kokius kitus komponentus „Samsung“ paliks identiškus, o ką nuspręs supaprastinti kartu su ryšio moduliu.

  • „Google“ piniginė keičia skaitmeninius auto raktus: 3 leidimų lygiai ir saugesnis dalijimas

    „Google“ piniginė keičia skaitmeninius auto raktus: 3 leidimų lygiai ir saugesnis dalijimas

    „Google“ atnaujino „Google Wallet“ skaitmeninių automobilio raktų dalijimąsi ir pridėjo tris skirtingus leidimų lygius. Šis pokytis skirtas tam, kad raktu būtų galima dalintis patogiau, bet kartu aiškiau kontroliuoti, ką kitas žmogus iš tiesų gali daryti su automobiliu.

    Iki šiol skaitmeninį raktą buvo galima perduoti kontaktams, tačiau naujas modelis įveda tris roles: bendraturtis, svečias ir aptarnavimas. Tai leidžia atskirti situacijas, kai raktas perduodamas šeimos nariui, draugui ar, pavyzdžiui, automobilio servisui ir valet paslaugai.

    Trys rolės ir ką jos reiškia

    Bendraturtis yra pilnavertė originalaus rakto kopija, suteikianti tokias pačias teises kaip ir pagrindiniam savininkui. Svečio režimas labiau pritaikytas kasdieniams atvejams, kai norima laikinai suteikti prieigą artimiesiems ar pažįstamiems.

    Aptarnavimo rolė skirta situacijoms, kai automobilį trumpam perima tretieji asmenys, pavyzdžiui, servisas ar automobilių statymo darbuotojai. Tokia logika atitinka fizinių raktų realybę, kai atiduodant automobilį norisi apriboti prieigą ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką.

    Kaip pasidalinti skaitmeniniu raktu

    Norint pasidalinti raktu, „Google Wallet“ programoje reikia atsidaryti skaitmeninį automobilio raktą ir pasirinkti dalijimosi funkciją. Tuomet galima nurodyti gavėją arba programą, per kurią bus perduodamas raktas, o prieš patvirtinant paprašoma suteiktam raktui priskirti pavadinimą ir peržiūrėti nustatymus.

    „Google“ pažymi, kad konkretūs nustatymai gali skirtis priklausomai nuo automobilio modelio ir gamintojo sprendimų. Praktikoje tai reiškia, kad dalijimosi parinktys ir jų detalumas gali būti nevienodi skirtinguose automobiliuose.

    Su kokiais įrenginiais ir automobiliais veikia

    Skaitmeninių automobilio raktų funkcija veikia su „Pixel“ telefonais nuo „Pixel 6“ kartos, įskaitant „Pixel Fold“, taip pat su „Samsung Galaxy“ S serija nuo S21 ir dalimi kitų „Android“ įrenginių. Paprastai reikalinga „Android 12“ arba naujesnė versija.

    Ar konkrečiam automobiliui ši galimybė prieinama, priklauso nuo gamintojo, nes skaitmeniniai raktai diegiami nevienodu tempu. Tarp gamintojų, kurie skaitmeninių raktų sprendimus diegia skirtinguose modeliuose, minimi „Audi“, „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Hyundai“, „Kia“, „Porsche“, „Tesla“, „Volvo“ ir kiti.

    „Google Wallet“ atnaujinimas taip pat supaprastina skaitmeninio rakto perkėlimą tarp paties naudotojo įrenginių. Tai aktualu keičiant telefoną ar naudojant kelis įrenginius kasdien, nes iki šiol būtent migracija ir prieigos kontrolė buvo vieni dažniausiai minimų skaitmeninių raktų nepatogumų.

  • „Youtube Music“ pagaliau išgirdo vartotojus: po 10 metų atsirado laukta grojaraščių rikiavimo funkcija

    „Youtube Music“ pagaliau išgirdo vartotojus: po 10 metų atsirado laukta grojaraščių rikiavimo funkcija

    Po beveik dešimtmečio „Youtube Music“ pagaliau pradeda diegti funkciją, kurios vartotojai prašė nuo pat paslaugos starto: grojaraščių rikiavimą pagal atlikėją, albumą ar pavadinimą. Iki šiol tai buvo viena dažniausiai kritikuojamų platformos vietų, ypač lyginant su kitomis muzikos transliavimo programomis.

    Pirmieji požymiai, kad naujovė jau testuojama, pasirodė vartotojų pranešimuose socialiniuose tinkluose ir forumuose. Kai kurie nurodo matantys papildomas rikiavimo parinktis mobiliojoje programėlėje, tačiau kiti net ir su ta pačia versija jų dar neturi, todėl tikėtina, kad funkcija platinama palaipsniui arba per A ir B testavimą.

    Vartotojų reakcija buvo emocinga, nes kasdieniam naudojimui ši detalė yra esminė: didesniuose grojaraščiuose be rikiavimo sunku greitai rasti norimą kūrinį, atlikėją ar albumą. Tokie patobulinimai dažnai turi didesnį poveikį pasitenkinimui paslauga nei dideli dizaino pokyčiai, nes tiesiogiai sutaupo laiką ir mažina trintį naršant turinį.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Jei rikiavimo funkcija jūsų paskyroje jau aktyvuota, grojaraščiuose turėtų atsirasti galimybė keisti kūrinių tvarką pagal kelis kriterijus, pavyzdžiui, atlikėją, albumą ar pavadinimą. Tai aktualu ne tik asmeniniams grojaraščiams, bet ir tada, kai kaupiate muziką pagal nuotaiką, žanrą ar laikotarpį, o bibliotekoje turite šimtus kūrinių.

    Kol kas nėra oficialiai paskelbtos datos, kada atnaujinimas pasieks visus. Tokia praktika „Google“ ekosistemoje įprasta, nes leidžia stebėti klaidas, įvertinti naudojimą ir tik tada plačiai įjungti funkciją visiems regionams bei įrenginiams.

    Kontekstas: kodėl to prireikė dabar?

    Muzikos transliavimo rinka pastaraisiais metais intensyviai konkuruoja ne vien dėl katalogo, bet ir dėl patogumo. Vartotojai tikisi greitų paieškos, tvarkymo ir rekomendacijų įrankių, o smulkūs patobulinimai, tokie kaip rikiavimas, tampa kasdienio komforto standartu.

    „Youtube Music“ dažnai vertinama už muzikos atradimą ir glaudžią sąsają su „Youtube“ turiniu, tačiau kritikuojama dėl kai kurių bazinių bibliotekos valdymo sprendimų. Jei naujasis rikiavimas bus išplėstas ir į darbalaukio versiją, tai gali pastebimai sumažinti atsilikimą nuo konkurentų būtent patogumo srityje.

    Dar viena problema: grojimas sustoja po vienos dainos

    Vartotojai taip pat atkreipia dėmesį į kitą trikdį, apie kurį pastaruoju metu diskutuojama dažniau: kai kuriais atvejais atkūrimas sustoja po vieno kūrinio. Tokie sutrikimai ypač erzina, kai naujos funkcijos pristatomos tuo pačiu metu, nes daliai žmonių pirmasis įspūdis gali būti ne apie patogumą, o apie nestabilumą.

    Jei rikiavimo parinkčių dar nematote, verta atnaujinti programėlę ir vėliau patikrinti dar kartą, nes funkcijos neretai įjungiamos serverio pusėje. Tikėtina, kad artimiausiais etapais „Youtube Music“ toliau šlifuos bibliotekos valdymą, nes būtent tai dažniausiai lemia, ar vartotojas pasilieka ilgiau.

  • Kūnas po 50-ies gali imti siųsti pavojingus signalus: gydytojai įvardijo kritinį laiką vyrams

    Gydytojai pabrėžia, kad vyrams perkopus 50 metų ribą dažniau išryškėja lėtinės ligos, o kai kurių būklių rizika ima augti sparčiau nei jaunystėje. Tai nereiškia, kad organizmas „sugriūva“ iš karto, tačiau šiame amžiuje sveikatos pokyčiai dažniau tampa kliniškai reikšmingi ir reikalauja reguliarios profilaktikos.

    Didžiausią grėsmę statistiškai kelia širdies ir kraujagyslių ligos, kurios Europoje išlieka viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių. Su amžiumi standėja kraujagyslės, dažniau nustatomas padidėjęs kraujospūdis, didėja aterosklerozės tikimybė, o net ir nedideli gyvenimo būdo veiksniai gali turėti didesnį poveikį nei anksčiau.

    Ne mažiau svarbūs ir onkologiniai rizikos veiksniai: vyresniame amžiuje dažniau diagnozuojami prostatos, storosios žarnos ir plaučių navikai. Specialistai primena, kad būtent po 50 metų profilaktiniai patikrinimai tampa itin svarbūs, nes ankstyvas nustatymas dažnai lemia gerokai paprastesnį gydymą ir geresnes prognozes.

    Šiame amžiuje taip pat dažniau išryškėja metaboliniai sutrikimai, įskaitant 2 tipo diabetą, padidėjusį cholesterolį ir pilvinį nutukimą. Tokie pokyčiai neretai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, tačiau ilgainiui didina širdies infarkto, insulto ir inkstų pažeidimo riziką.

    Vyrų savijautą gali veikti ir palaipsniui mažėjantis testosterono kiekis, kuris daliai vyrų siejamas su energijos stoka, miego problemomis, nuotaikos svyravimais ar raumenų masės mažėjimu. Gydytojai akcentuoja, kad hormonų pokyčiai turėtų būti vertinami individualiai, o savarankiškas „gydymas papildais“ be tyrimų gali būti nenaudingas ar net žalingas.

    Po 50 metų dažnėja ir gerybinė prostatos hiperplazija, kuri gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi, naktinius prabudimus ar silpnesnę srovę. Nors tai dažnai nėra onkologinė liga, simptomai gali reikšmingai bloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą.

    Specialistai pabrėžia, kad didelę dalį rizikų galima sumažinti paprastais sprendimais: nuosekliai didinant fizinį aktyvumą, koreguojant mitybą, metant rūkyti ir ribojant alkoholį. Ne mažiau svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti gliukozę ir lipidus, o dėl individualių patikrų plano tartis su gydytoju, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ar onkologinių ligų atvejų.

    „Po 50 metų svarbiausia ne ieškoti stebuklingo metodo, o turėti aiškų profilaktikos planą ir laiku reaguoti į naujus simptomus“, – pabrėžia medikai.

  • Petras nustoja augti ir skursta? Šie kaimynai lysvėje gali išgelbėti derlių

    Petras nustoja augti ir skursta? Šie kaimynai lysvėje gali išgelbėti derlių

    Petražolės dažnai nuvilia: vietoje vešlios lapijos ir storų šaknų užauga skurdi, lėtai besivystanti žaluma. Sodininkai sako, kad viena dažniausių priežasčių – netinkami kaimynai lysvėje ir per dažnai kartojama sėja toje pačioje vietoje.

    Vadamoji gretutinė augalų auginimo praktika remiasi paprastu principu: skirtingos rūšys greta gali viena kitą saugoti nuo kenkėjų, gerinti dirvos struktūrą ar net padėti efektyviau panaudoti maisto medžiagas. Petražolėms tai ypač aktualu, nes jos jautrios dirvos suslėgimui ir konkurencijai šaknų zonoje.

    Kas petražolėms tinka šalia?

    Geras pasirinkimas – svogūniniai augalai, tokie kaip česnakai ir svogūnai. Jų išskiriami kvapai ir medžiagos tradiciškai siejami su mažesne kenkėjų rizika bei geresne apsauga nuo kai kurių ligų, todėl tokia kaimynystė dažnai pasirenkama daržuose.

    Dar vienas praktiškas derinys – petražolės ir ridikėliai. Ridikėliai greitai sudygsta ir subręsta, o jų šaknys padeda supurenti paviršinį dirvos sluoksnį; ridikėlius nuėmus, petražolėms lieka daugiau vietos lėtesniam augimui.

    Prie petražolių taip pat sodinami pomidorai, nes jų kvapas gali būti nepalankus daliai kenkėjų. Žolelės, pavyzdžiui, bazilikai, čiobreliai ar rozmarinai, dažnai vertinami dėl aromatinių savybių ir galimos atbaidančios įtakos vabzdžiams, be to, tokia lysvė paprastai tampa įvairesnė ir atsparesnė.

    Ką geriau laikyti atokiau?

    Petražolės priklauso salierinių šeimai, todėl greta augantys tos pačios grupės augalai gali dalintis panašiomis ligomis ir kenkėjais. Dėl šios priežasties dažnai rekomenduojama vengti petražolių kaimynystės su morkomis, salierais ir pastarnokais, ypač jei darže jau buvo pastebėta problemų dėl šaknų kenkėjų ar puvinių.

    Ne mažiau svarbu nepamiršti sėjomainos: petražolių nereikėtų kasmet auginti toje pačioje vietoje, nes dirvoje gali kauptis ligų sukėlėjai, o maisto medžiagos išsenka net ir tręšiant. Geriausiai jos auga saulėtoje vietoje, purioje, gerai aeruojamoje dirvoje, o sausrų metu svarbus tolygus, bet neperteklinis laistymas.

    Kaip išspausti daugiau iš derliaus?

    Praktika rodo, kad geriausias rezultatas pasiekiamas derinant kelis dalykus: tinkamą kaimynystę, sėjomainą ir dirvos paruošimą. Jei dirva sunki, prieš sėją verta ją pagerinti kompostu ir pasirūpinti, kad neliktų stambių grumstų – petražolių šaknys tuomet formuojasi tiesesnės ir stambesnės.

    Jei petražolės jau dygsta silpnai, naudinga įvertinti, ar lysvė nepertankinta ir ar netrūksta šviesos. Kartais pakanka praretinti augalus ir pašalinti konkurentus šaknų zonoje, kad per kelias savaites augimas akivaizdžiai suaktyvėtų.

  • Žemė iš diatomitų ogurkams: natūralus triukas derliui ir kenkėjams atbaidyti

    Žemė iš diatomitų ogurkams: natūralus triukas derliui ir kenkėjams atbaidyti

    Kas yra diatomitinė žemė?

    Diatomitinė žemė, dar vadinama diatomitu, yra natūralios kilmės milteliai, susidarę iš suakmenėjusių vienaląsčių dumblių apvalkalėlių. Sodininkystėje ji vertinama dėl porėtos struktūros ir didelio silicio dioksido kiekio, kuris dažnai sudaro didžiąją produkto dalį.

    Ši medžiaga dažniausiai parduodama kaip šviesūs, smulkūs, lengvai byrantys milteliai. Tinkamai naudojama ji laikoma saugia buityje, tačiau dėl dulkių būtina saugotis įkvėpimo ir kontakto su akimis.

    Kaip padeda ogurkams?

    Diatomitinė žemė kenkėjus veikia pirmiausia mechaniškai: smulkios dalelės pažeidžia minkštą vabzdžių ir kitų bestuburių kūno paviršių, todėl jie tampa mažiau aktyvūs ir vengia apdorotų vietų. Dėl to ji dažnai pasirenkama kaip natūralesnė priemonė, kai norima sumažinti cheminių purškalų naudojimą darže.

    Ogurkams aktualu ir tai, kad diatomitas gali pagerinti dirvos savybes. Įmaišytas į viršutinį dirvožemio sluoksnį jis padeda purenti sunkesnę žemę, gerina aeraciją ir prisideda prie drėgmės sulaikymo, kas ypač svarbu šiltesniais, sausesniais laikotarpiais.

    Dar vienas dažnai minimas privalumas – silicis, kuris siejamas su tvirtesnėmis augalų ląstelių sienelėmis ir geresniu atsparumu stresui. Vis dėlto diatomitinė žemė nėra pilnavertė trąša, todėl ji nepakeis subalansuoto tręšimo azotu, fosforu ir kaliu.

    Kaip naudoti ir ko vengti?

    Praktiškai diatomitinę žemę galima berti plonu sluoksniu aplink ogurkus, sudarant sausą barjerą nuo šliužų ir kitų kenkėjų. Kadangi priemonė veiksminga būtent sausa, po lietaus ar laistymo barjerą paprastai tenka atnaujinti.

    Miltelius taip pat galima labai lengvai įmaišyti į paviršinį dirvos sluoksnį, kai ruošiate lysvę arba augalai jau auga. Kai kurie sodininkai naudoja ir suspensiją vandenyje purškimui ar laistymui, tačiau svarbu vadovautis konkretaus gamintojo instrukcija, nes sudėtis ir malimo frakcija skiriasi.

    Didžiausia rizika – dulkės: dirbant su milteliais verta rinktis nevėjuotą dieną, naudoti pirštines ir kvėpavimo takų apsaugą. Taip pat patariama neapdoroti žiedų, kad būtų kuo mažiau trikdomi apdulkintojai, o prieš vartojimą daržoves kruopščiai nuplauti.

    Jei diatomitas naudojamas dažnai, pravartu stebėti dirvos reakciją, nes skirtingi produktai gali nežymiai veikti pH. O jei ogurkai skursta, gelsta ar silpnai mezga, pirmiausia verta įvertinti laistymo režimą, maisto medžiagų balansą ir ligų požymius, o diatomitą laikyti pagalbine, o ne pagrindine priemone.

  • Dumblą ir dumblius iš tvenkinio metate lauk? Štai kaip juos paversite galinga trąša darže

    Dumblą ir dumblius iš tvenkinio metate lauk? Štai kaip juos paversite galinga trąša darže

    Žalias vanduo – ne tik bėda

    Po kelių karštų dienų sodo tvenkinys ar dekoratyvinis vandens telkinys dažnai virsta žalsva mase: paviršiuje kaupiasi dumbliai, o dugne nusėda tamsus dumblas. Daug kas šį „laimikį“ iškart išmeta, tačiau iš tikrųjų tai gali būti vertinga organinė medžiaga daržui.

    Dumbliai ir dugno nuosėdos susidaro iš suirusios augalijos, žiedadulkių, mikroorganizmų bei, jei telkinyje yra žuvų, jų išskyrų. Ilgainiui dugne formuojasi medžiaga, kurioje gausu organikos ir augalams svarbių elementų, todėl ji gali pagerinti dirvos struktūrą ir drėgmės išlaikymą.

    Kur ir kaip naudoti dumblą?

    Iš savo tvenkinio išgriebtas dumblas labiausiai praverčia lysvėms, kurios po sezono nualintos ir greitai perdžiūsta. Ypač daug maisto medžiagų iš dirvos „ištraukia“ moliūgai, cukinijos, pomidorai, todėl po derliaus nuėmimo dirva neretai atrodo skurdi ir puri.

    Praktiškai dumblą verta paskleisti plonu sluoksniu ir lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį. Jei nuosėdos paliekamos paviršiuje ir išdžiūsta, jos gali sukietėti į plutos tipo sluoksnį, kuris trukdo vandeniui ir orui pasiekti šaknis.

    Svarbu įvertinti telkinio „istoriją“: jei buvo naudoti stiprūs chemikalai dumbliams naikinti, o vanduo galėjo būti užterštas, dumblą geriau naudoti tik dekoratyviniams augalams arba visai jo atsisakyti. Saugiausia naudoti savo, reguliariai prižiūrimo telkinio nuosėdas, ypač jei planuojama tręšti daržoves.

    Dumbliai komposte: kada jie padeda, o kada pakenkia?

    Iš vandens išgriebti dumbliai taip pat gali virsti naudingu priedu, tačiau su jais lengva persistengti. Šviežia, šlapia žalia masė komposte greitai susispaudžia, sulaiko drėgmę ir gali sudaryti bedeguonę terpę, dėl kurios atsiranda nemalonus, pūvėsius primenantis kvapas.

    Geriausia dumblius kompostuoti sluoksniais, kaitaliojant su sausesnėmis, orą praleidžiančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, lapais, šiaudais ar smulkintomis šakelėmis. Prieš dedant į kompostą juos pravartu kelias valandas apdžiovinti, kad masė nebebūtų slidžiai „želė“ ir lengviau susimaišytų.

    Subrendęs kompostas su dumblių priedu būna vientisas, be aiškiai atpažįstamų augalinių gabalų, ir kvepia drėgna miško žeme. Toks kompostas tinka daržovėms, daugiamečiams augalams ir dekoratyviniams krūmams, o kartu padeda dirvai ilgiau išlaikyti drėgmę sausros metu.

  • Avies vilna kaip trąša: ilgai veikia, sulaiko drėgmę ir net padeda atsikratyti šliužų

    Avies vilna kaip trąša: ilgai veikia, sulaiko drėgmę ir net padeda atsikratyti šliužų

    Avies vilna sode vis dažniau minima ne kaip atliekos, o kaip natūrali, ilgai veikianti trąša. Jos pagrindą sudaro keratinas, todėl maisto medžiagos augalams išsiskiria lėtai, kai vilną dirvoje skaido mikroorganizmai. Dėl to tręšimas būna tolygesnis ir mažėja rizika pertręšti.

    Vienas svarbiausių tokios trąšos privalumų – ilgas veikimas, kuris gali trukti kelis mėnesius, priklausomai nuo dirvos drėgmės ir temperatūros. Be to, vilnos pluoštas sugeria ir sulaiko vandenį, todėl dirva ilgiau išlieka drėgna. Tai ypač aktualu per sausringus pavasarius ir vasaras, kai augalus tenka dažniau laistyti.

    Kur vilna duoda geriausią efektą?

    Avies vilnos granulės ar žaliava dažniausiai rekomenduojamos augalams, kuriems reikia daugiau maisto medžiagų. Darže tai pomidorai, paprikos, agurkai, moliūgai, cukinijos, baklažanai ir kopūstiniai augalai. Uogynuose ji gali būti naudinga braškėms, avietėms, serbentams, gervuogėms, taip pat vynuogėms.

    Sodinant dekoratyvinius krūmus ar jaunus medelius, vilną verta įmaišyti į dirvą šaknų zonoje, kad maisto medžiagos būtų pasiekiamos ilgiau. Praktikoje dažnai orientuojamasi į maždaug 100–400 gramų normą vienam kvadratiniam metrui, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo produkto sudėties ir augalo poreikių.

    Kada verčiau jos nenaudoti?

    Svarbi detalė – vilna gali turėti santykinai aukštesnį pH, todėl ne visiems augalams tinka. Rūgščią dirvą mėgstančioms kultūroms, pavyzdžiui, šilauogėms, rododendrams, azalijoms ar daliai hortenzijų veislių, toks priedas gali pabloginti sąlygas. Tokiais atvejais saugiau rinktis rūgštinančias priemones ir specializuotas trąšas rūgščiamėgiams augalams.

    Jeigu naudojate ne granules, o žalią, neplautą vilną, verta įsitikinti, kad ji švari ir be pašalinių priemaišų. Taip pat svarbu ją laikyti taip, kad nepasiektų vaikai ar gyvūnai, nes smalsūs augintiniai kartais bando graužti organines granules.

    Ne tik trąša: barjeras šliužams

    Vilna sode vertinama ir dėl mechaninių savybių. Pluoštas gali veikti kaip šiurkštus barjeras šliužams, nes jiems nemalonu judėti per aštresnės struktūros paviršių, o drėgmę sugeriantis pluoštas mažina gleivių „taką“. Dėl to aplink jautrius daigus neretai formuojamas kelių centimetrų pločio žiedas iš vilnos granulių ar pluošto.

    Dar vienas privalumas – termoizoliacija. Plonas sluoksnis aplink šaknų kaklelį padeda stabilizuoti dirvos temperatūrą, todėl pavasarį, kai dienos šiltos, o naktys dar vėsios, jauni augalai patiria mažiau streso. Dėl tos pačios priežasties vilna kartais paliekama kaip lengvas mulčas ir sezono pabaigoje.

    Norint, kad vilna veiktų efektyviai, ją rekomenduojama įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį ir palaistyti. Drėgmė pagreitina brinkimą ir suaktyvina mikroorganizmų darbą, o maisto medžiagos į šaknų zoną patenka tolygiau. Tai sprendimas, kuris dera su tvarios daržininkystės kryptimi, kai ieškoma būdų mažinti mineralinių trąšų perteklių ir gerinti dirvos struktūrą.

  • Virtuvėje turima mąka gali išgelbėti daržą: kaip ją naudoti nuo amarų, skruzdėlių ir piktžolių

    Virtuvėje turima mąka gali išgelbėti daržą: kaip ją naudoti nuo amarų, skruzdėlių ir piktžolių

    Namų priemonė, kuri vilioja

    Amarai, skruzdėlės ir piktžolės daržuose bei gėlynuose pavasarį suaktyvėja greitai, o žala gali būti akivaizdi per kelias dienas. Dėl to vis daugiau žmonių ieško paprastų, pigesnių ir švelnesnių aplinkai priemonių, kurias galima pritaikyti iš karto.

    Viena iš dažnai minimų išeičių yra įprasta virtuvinė mąka. Vis dėlto sodininkystės specialistai pabrėžia, kad tai nėra universali priemonė, o netinkamai naudojama ji gali pridaryti papildomų rūpesčių augalams.

    Kaip mąka veikia amarus?

    Ant augalų lapų plonu sluoksniu patekę miltai gali apsunkinti amarų judėjimą ir trukdyti jiems maitintis. Praktikoje tai gali sumažinti kenkėjų aktyvumą, ypač kai užkratas dar nedidelis ir apdorojimas kartojamas.

    Dažniausiai patariama mūvėti pirštines ir ruošti vandens suspensiją, kad miltai pasiskirstytų tolygiau. Paprastas variantas yra vienas valgomasis šaukštas mąkų vienam litrui drungno vandens, o geresniam sukibimui įlašinami keli lašai indų ploviklio.

    Purškiama ant lapų, ypač jų apatinės pusės, kur amarai kaupiasi dažniausiai. Po 24–48 valandų augalus svarbu švelniai nuplauti vandeniu, nes užsilikę miltai gali sudaryti terpę drėgmei kauptis ir didinti grybinio pažeidimo riziką.

    Skruzdėlės ir piktžolės: kada verta bandyti?

    Skruzdėlių atveju dažniau minima kukurūzų mąka, nes ją vabzdžiai nuneša ir suėda, tačiau ji jiems sunkiai virškinama. Svarbu suprasti, kad skruzdėlių gausėjimas dažnai susijęs ir su amarais, nes skruzdėlės minta jų išskiriama lipčiaus mase ir neretai amarus saugo.

    Kalbant apie piktžoles, mąkos dažniau vertinamos kaip prevencinė priemonė, o ne būdas sunaikinti jau įsišaknijusius augalus. Kai kuriose sodininkystės rekomendacijose akcentuojama, kad barstomos priemonės gali slopinti kai kurių sėklų dygimą, tačiau poveikis labai priklauso nuo oro, dirvos ir konkrečių rūšių.

    Jei piktžolės jau suvešėjusios, dažniausiai prireikia mechaninio ravėjimo ar tikslesnių, saugiai taikomų priemonių. Taip pat svarbu vengti perteklinio barstymo, kad mąka nesuliptų į plėvelę ir nepablogintų dirvos paviršiaus aeracijos.

    Specialistai taip pat primena, kad mąka nėra tinkamas sprendimas kovai su šliužais. Tokiais atvejais dažniau rekomenduojamos kitos priemonės, kurios ne tik atbaido, bet ir nepablogina augalų būklės bei dirvos savybių.