CP v2

Blog

  • SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    Visagino savivaldybėje apsilankė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Deimantė Bukeikaitė su ministerijos komanda. Vizito metu su savivaldybės vadovais aptarti užsieniečių integracijos, socialinių paslaugų prieinamumo ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimo klausimai.

    Susitikime su Visagino meru Erlandu Galaguzu dalyvavo savivaldybės administracijos ir skyrių vadovai bei užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė. Abi pusės akcentavo, kad Visaginui aktualūs sprendimai turi būti derinami su vietos bendruomenių poreikiais ir turimais pajėgumais.

    Integracija: nuo kalbos iki darbo

    Didžiausias dėmesys skirtas užsieniečių integracijai, kuri savivaldybėse dažniausiai apima lietuvių kalbos mokymą, įsidarbinimo ir kvalifikacijos pripažinimo klausimus, vaikų įtrauktį į švietimo sistemą bei socialinių paslaugų pasiekiamumą. Visaginas, kaip daugiakulturis miestas, šiuos iššūkius jaučia ypač ryškiai.

    Susitikime taip pat aptarta, kaip geriau suderinti valstybės ir savivaldybės veiksmus, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir būtų nuosekli. Ministerijos atstovai akcentavo bendradarbiavimo svarbą, kai sprendimai planuojami ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldybės lygmeniu.

    Socialinės paslaugos: augantys poreikiai

    Kalbėta ir apie socialinių paslaugų teikimą, įskaitant pagalbą senjorams, asmenims su negalia, šeimoms bei krizių patiriančioms grupėms. Praktikoje savivaldybėms tenka spręsti ne tik paslaugų apimtis, bet ir darbuotojų trūkumo, paslaugų kokybės bei pasiekiamumo atokiau gyvenantiems žmonėms klausimus.

    Po susitikimo viceministrė su komanda vyko į Visagino socialinės globos namus. Tokie vizitai paprastai skirti įvertinti kasdienę įstaigų situaciją, aptarti paslaugų organizavimo iššūkius ir galimybes gerinti gyventojų gaunamą pagalbą.

    NVO vaidmuo ir bendruomenių įsitraukimas

    Diskusijoje išskirtas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, nes būtent jos dažnai tampa pirmuoju kontaktu žmonėms, kuriems reikia konsultacijų, tarpininkavimo, emocinės paramos ar pagalbos įsitraukiant į vietos gyvenimą. Savivaldybė pristatė poreikį stiprinti NVO veiklas ir jų tęstinumą, kad pagalba nebūtų epizodinė.

    „Visaginas – įvairių kultūrų miestas, todėl integracijos klausimai mums ypač aktualūs. Šiandien siekiame stiprinti socialines paslaugas, bendruomenių įsitraukimą bei kalbame apie ateities iššūkius. Džiugu, kad prieš priimant sprendimus ministerija nori girdėti ir mūsų balsą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ministerija ir savivaldybė sutarė tęsti dialogą dėl konkrečių priemonių, kurios leistų tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius. Visagine akcentuota, kad integracijos ir socialinių paslaugų klausimai yra tiesiogiai susiję su bendruomenės saugumu, sanglauda ir gyvenimo kokybe.

  • Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    AB „Panevėžio energija“ praneša baigianti pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui ir esanti pasiruošusi užtikrinti patikimą šilumos tiekimą iki pastatų įvadų. Bendrovė nurodo, kad jau atlikti kasmetiniai šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, kurių metu septynių savivaldybių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose patikrinta 265 km šilumos perdavimo tinklų. Per bandymus nustatyti defektai pašalinti, o šilumos gamybos įrenginiuose baigiami planinės priežiūros ir remonto darbai.

    Įmonė pabrėžia, kad vien šilumos tiekėjo pasirengimo neužtenka, jog atvėsus orams šiluma sklandžiai pasiektų butus. Didelė atsakomybės dalis tenka pastatų administratoriams, bendrijoms ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kurie turi parengti šilumos punktus ir pastato vidaus šildymo sistemą. Šie darbai paprastai apima sistemos patikrą, sureguliavimą, automatinių valdymo priemonių veikimo įvertinimą ir gedimų pašalinimą.

    Esminis terminas – iki rugsėjo 15 dienos turi būti pasirašytas Pastato parengties šildymo sezonui aktas. Akto kopiją šilumos tiekėjui būtina pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasirašymo. Šis dokumentas patvirtina, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos yra techniškai parengtos saugiam ir patikimam darbui.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad jei nustatyta tvarka pasirašyto akto nėra, pradėti šilumos vartojimą pastate draudžiama. Tai reiškia, kad net ir startavus šildymo sezonui savivaldybės mastu, konkrečiame name šiluma gali nepasiekti gyventojų, kol nebus sutvarkyti formalumai ir pašalinti trūkumai. Praktikoje dažniausiai vėluojama dėl neužbaigtų vidaus sistemų darbų arba neparengtų dokumentų.

    Rugsėjo 9 dieną, bendrovės duomenimis, buvo gauta 43 proc. visų privalomų Pastato parengties šildymo sezonui aktų. AB „Panevėžio energija“ ragina administratorius ir prižiūrėtojus neatidėlioti likusių darbų, kad šilumos tiekimas prasidėtų sklandžiai, o sistemos veiktų stabiliai pirmosiomis vėsiomis dienomis, kai apkrovos dažnai kinta. Gyventojams patariama pasitikslinti pas savo namo administratorių ar bendriją, ar pastatas jau pripažintas parengtu šildymo sezonui.

  • „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    Jungtinės Karalystės elektromobilių įkrovimo atsiskaitymų startuolis „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir platformos tobulinimui, kad įmonių autoparkams būtų paprasčiau valdyti įkrovimo išlaidas.

    Finansavimo raundą vedė esamas investuotojas „Soulmates Ventures“, prisidėjo „BlackWood Ventures“ ir „Purple Ventures“. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas taip pat padės stiprinti partnerystes ir spartinti klientų pritraukimą.

    Vienas sprendimas namams ir viešoms stotelėms

    „Rightcharge“ kuria sistemą, kuri sujungia namų ir viešojo įkrovimo mokėjimus į vieną valdymo aplinką. Praktikoje tai reiškia, kad įmonė gali aiškiau matyti, kiek kainuoja įkrovimas skirtingose vietose, ir paprasčiau apskaityti su tuo susijusias išlaidas.

    Vienas svarbiausių platformos elementų yra automatizuotas vairuotojų kompensavimas už namuose sunaudotą elektrą įkraunant įmonės elektromobilį. Tokiais atvejais kompensacijos dažnai virsta rankiniu procesu, kai tenka rinkti įrodymus, skaičiuoti tarifus ir derinti išmokas.

    Kodėl tai aktualu autoparkams?

    Įmonėms elektrifikuojant autoparkus, įkrovimo infrastruktūra ir atsiskaitymai išlieka fragmentuoti: skirtingi tinklai, skirtingi tarifai, nevienodos ataskaitos. Dėl to finansų ir transporto valdymo komandoms didėja administracinė našta, o duomenų palyginamumas tampa sudėtingas.

    „Rightcharge“ akcentuoja, kad jų sprendimas gali reikšmingai sumažinti įkrovimo sąnaudas ir su tuo susijusį administravimą, o kartu padėti tiksliau sekti su įkrovimu susijusias emisijas. Tokie įrankiai tampa vis svarbesni įmonėms, kurios siekia aiškesnės išlaidų kontrolės ir nuoseklesnių tvarumo rodiklių.

    „Pastarųjų metų klientų reakcija patvirtino, kad sprendžiame didelę autoparkų problemą. Po pradinio finansavimo viršiję ambicingiausias augimo prognozes, šį finansavimą skirsime plėtrai Europoje ir produkto gerinimui“, – sakė „Rightcharge“ įkūrėjas ir vadovas Charlie Cookas.

    Bendrovė nurodo per metus smarkiai padidinusi pasikartojančias pajamas ir išplėtusi tiesioginių klientų bazę. Taip pat pasirašyti pirmieji susitarimai licencijuoti namų įkrovimo kompensavimo technologiją autoparkų tiekėjams, o tai gali pagreitinti plėtrą naujose rinkose.

    Artimiausiu laikotarpiu „Rightcharge“ ketina investuoti į pardavimus, strategines integracijas ir platformos funkcijų plėtrą. Įmonė taip pat signalizuoja, kad šis etapas yra pasiruošimas didesniam A serijos investicijų raundui ateityje.

  • Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų įmonės 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 1,9 mlrd. eurų investicijų, o didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose stambiuose sandoriuose. Trys didžiausi finansavimo raundai sudarė apie 44 proc. visos sumos, o šešios bendrovės per laikotarpį pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų.

    Tokia struktūra atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: investuotojai dažniau renkasi vėlesnės stadijos įmones, turinčias aiškesnį augimo planą ir pajamų trajektoriją. Ankstyvos stadijos finansavimas išlieka aktyvus, tačiau paprastai skaidomas į mažesnius raundus ir didesnį skaičių projektų.

    Kur keliavo didžiausios sumos

    Daugiausia lėšų Nyderlanduose surinko puslaidininkių sektorius – apie 570,5 mln. eurų. Tai dera su ES ir nacionalinėmis pastangomis stiprinti mikroschemų tiekimo grandines ir technologinį savarankiškumą, todėl investuotojai palankiai vertina metrologijos, gamybos įrangos ir komponentų ekosistemą.

    Antras pagal pritrauktą sumą buvo kelionių ir svetingumo technologijų segmentas – apie 292,5 mln. eurų, tačiau kapitalas čia iš esmės koncentravosi keliuose sandoriuose. Tuo pat metu sveikatos technologijos išsiskyrė didžiausiu sandorių skaičiumi, rodydamos nuoseklų investuotojų susidomėjimą klinikiniu efektyvumu ir procesų automatizavimu.

    Dešimt daugiausia pritraukusių įmonių

    Didžiausią raundą 2026 metų pirmąjį pusmetį užfiksavo „Nearfield Instruments“, pritraukusi apie 328 mln. eurų. Įmonė kuria didelio pralaidumo matavimo ir inspektavimo sprendimus puslaidininkių pramonei, kurie padeda valdyti vis sudėtingesnius gamybos procesus.

    Antra pagal pritrauktas lėšas – „Mews“, surinkusi apie 259 mln. eurų. Bendrovė vysto debesijos pagrindu veikiančią svetingumo operacinę sistemą, apjungiančią turto valdymą, atsiskaitymus ir kitus viešbučių procesus, o gautas kapitalas nukreiptas plėtrai ir DI sprendimų diegimui.

    Trečioje vietoje rikiuojasi „Axelera AI“, pritraukusi apie 216 mln. eurų ir besikoncentruojanti į DI inferencijos lustus bei programinę įrangą, skirtą užduotims vykdyti arčiau duomenų šaltinio. Ketvirta – kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“, surinkusi 152 mln. eurų, investuojanti į modulinius kvantinius procesorius ir gamybos pajėgumų plėtrą.

    Toliau seka „RIFT“, pritraukusi 113,8 mln. eurų ir vystanti pramoninės šilumos sprendimus, paremtus geležies kuro ciklu, siekiant mažinti tiesiogines anglies dioksido emisijas. Tarp ryškesnių sveikatos technologijų projektų – „Vitestro“, surinkusi apie 60 mln. eurų autonominei kraujo paėmimo robotikai, ir „Leyden Labs“, pritraukusi 40 mln. eurų nosies purškalų, skirtų apsaugai nuo kvėpavimo takų virusų, plėtrai.

    Į dešimtuką taip pat pateko vaizdo jutiklių technologijas kurianti „Eyeo“, pritraukusi 40 mln. eurų, ir verslo kelionių atitikties automatizavimo platforma „WorkFlex“, surinkusi 37 mln. eurų. Dešimtuką papildo „Wonderful“, pritraukusi apie 130 mln. eurų ir kurianti DI agentų valdymo platformą verslui, skirtą procesų automatizavimui per pokalbius, balsą ir el. paštą.

    Ką rodo 2026 metų dinamika

    2026 metų pirmojo pusmečio vaizdas Nyderlanduose rodo mišrų rinkos modelį: keli vėlyvos stadijos mega sandoriai sukuria didžiąją dalį kapitalo, o likusi investicijų dalis pasiskirsto per platesnį ankstyvos ir augimo stadijos projektų spektrą. Tai leidžia sektoriams, tokiems kaip puslaidininkiai ar kvantinės technologijos, greičiau didinti pajėgumus, tačiau kartu išryškina finansavimo koncentracijos riziką.

    Investuotojų dėmesys, sprendžiant pagal daugiausia lėšų pritraukusias įmones, krypsta į infrastruktūrines ir „giliąsias“ technologijas, kurios turi aiškias industrines taikymo sritis. Lygiagrečiai matyti ir praktinis DI pritaikymas – nuo svetingumo iki įmonių procesų automatizavimo – kur DI tampa ne atskiru produktu, o integruota vertės grandinės dalimi.

  • „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų: DI agentas „ZeitMind“ žada automatizuoti duomenų inžineriją vidutinėms įmonėms

    „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų: DI agentas „ZeitMind“ žada automatizuoti duomenų inžineriją vidutinėms įmonėms

    Duomenų inžinerijos automatizavimo technologiją kuriantis startuolis „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta platformos plėtrai ir komandos augimui Europoje. Investavimo raunde dalyvavo „Y Combinator“, Oksfordo universiteto „Seed Fund“, „Sequoia Capital“ „Scout Fund“, „ACE Ventures“ ir „Hasso Plattner VC“, taip pat keli privatūs investuotojai.

    Bendrovę 2024 metais įkūrė buvę „Palantir“ darbuotojai Leopold von Waldthausen ir Marvin Bornstein. Jų kuriamas produktas „ZeitMind“ – tai DI agentas, kurio tikslas automatizuoti dalį duomenų inžinerijos darbų ir padėti įmonėms greičiau paversti išsibarsčiusią informaciją praktiškai panaudojamomis įžvalgomis.

    „Zeit AI“ taikosi į Europos vidutinio dydžio įmones, kurios dažnai remiasi skaičiuoklėmis ir rankiniais procesais, kai turimos ERP ar finansų planavimo ir analizės sistemos nepadengia specifinių ataskaitų ar analitikos poreikių. Tokiose organizacijose duomenų infrastruktūros kūrimas ir priežiūra neretai reikalauja brangiai kainuojančių, sunkiai randamų specialistų.

    Pasak bendrovės, „ZeitMind“ sujungia ERP, CRM ir daugiau nei 600 kitų šaltinių, o tuomet atlieka duomenų sujungimo bei sutvarkymo darbus. Po to agentas gali sukurti analitikai paruoštas aplikacijas pagal konkrečius įmonės reikalavimus, o rezultatai turi būti atsekami iki atskirų operacijų ir transakcijų.

    Svarbi žinutė Europos rinkai – duomenų saugumas ir atitiktis: „Zeit AI“ nurodo, kad platforma veikia Vokietijos duomenų centruose. Vidutiniam verslui tai aktualu ne tik dėl vidinių saugumo politikų, bet ir dėl griežtesnių reikalavimų dirbant su jautriais finansiniais ar klientų duomenimis.

    Įmonės bendraįkūrėjas Leopold von Waldthausen pabrėžia, kad vidutinės įmonės vis dažniau supranta duomenų inžinerijos svarbą, tačiau negali lengvai įsigyti šios kompetencijos už prieinamą kainą. Tokį poreikį didina ir platesnė rinkos tendencija: organizacijos nori greitesnio raportavimo, tikslesnių prognozių ir mažiau rankinio darbo, ypač finansų bei veiklos kontrolės srityse.

    „ZeitMind yra autonominis duomenų inžinierius: jis sujungia sistemas, išvalo duomenis ir sukuria aplikaciją be papildomų etatų“, – sakė Leopold von Waldthausen.

    Gautas 5 mln. eurų kapitalas, kaip teigiama, bus naudojamas plėsti produktą ir pasiekiamumą tarp vidutinio dydžio įmonių, taip pat samdyti papildomus inžinierius diegimams ir integracijoms. Konkurencinėje aplinkoje sėkmę lems ne vien pažadai apie automatizavimą, bet ir tai, kaip greitai platforma realiomis sąlygomis sugebės patikimai sujungti skirtingus šaltinius, užtikrinti duomenų kokybę ir pateikti audituojamus rezultatus.

  • „Nvidia“ patvirtino „Hugging Face“ įsigijimą už 12 mlrd. eurų: ką tai keičia DI kūrėjams

    „Nvidia“ patvirtino „Hugging Face“ įsigijimą už 12 mlrd. eurų: ką tai keičia DI kūrėjams

    „Nvidia“ patvirtino įsigyjanti atvirojo kodo DI modelių ir duomenų platformą „Hugging Face“ už maždaug 12 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių sandorių DI ekosistemoje, rodantis, kad bendrovė siekia dar stipriau įtvirtinti savo įtaką ne tik aparatinėje įrangoje, bet ir programinėje infrastruktūroje.

    Bendrovės vadovas Jensenas Huangas teigė, kad „Nvidia“ planuoja sparčiau plėsti „Hugging Face“ platformą, stiprinti jos infrastruktūrą ir didinti prieigą prie DI įrankių kūrėjams bei institucijoms. Jo žinutė rinkai aiški: svarbiausia kova persikelia į vietą, kur kuriami, platinami ir diegiami modeliai.

    Kas išliks atvira, o kas keisis?

    J. Huangas pabrėžė, kad „Hugging Face“ ir toliau rems atvirojo kodo ir atviro svorio modelius iš visos ekosistemos bei išlaikys kelių debesų ir kelių akceleratorių principą. Tai svarbu kūrėjams, nes „Hugging Face“ yra tapusi centrine vieta dalintis modeliais, duomenų rinkiniais ir eksperimentais.

    „Hugging Face“ atstovai savo ruožtu akcentuoja, kad partnerystė su „Nvidia“ dera su platformos misija plėtoti atvirą mokslą ir atvirą programinę įrangą. Praktikoje tai gali reikšti daugiau skaičiavimo resursų, greitesnį diegimą ir geresnį įrankių palaikymą, tačiau kartu didės dėmesys klausimui, kiek platforma išliks neutrali skirtingų tiekėjų atžvilgiu.

    Kodėl „Nvidia“ to reikia?

    „Nvidia“ jau dabar yra viena svarbiausių DI rinkos ašių dėl savo lustų, naudojamų modelių mokymui ir veikimui. Įsigijimas leistų bendrovei tvirčiau sujungti kelis grandinės etapus: nuo skaičiavimo infrastruktūros iki vietos, kur modeliai talpinami, randami, testuojami ir integruojami į produktus.

    Be to, „Hugging Face“ yra ne tik saugykla, bet ir bendruomenė bei įrankių rinkinys, kuriame susitinka tyrėjai ir praktikai. Tokia kontrolės ir integracijos kombinacija gali padėti „Nvidia“ greičiau diegti optimizacijas, skatinti savo programinės įrangos standartus ir didinti kūrėjų lojalumą.

    Sandorio laikas ir platesnės pasekmės

    Skelbiama, kad sandorį planuojama užbaigti 2027 metų pirmoje pusėje, todėl prieš įsigaliojimą dar laukia reguliuotojų vertinimai. Atsižvelgiant į „Nvidia“ reikšmę DI infrastruktūrai, tikėtina, kad bus vertinama konkurencijos rizika ir platformos atvirumo užtikrinimas.

    Kūrėjams artimiausiu laikotarpiu svarbiausia stebėti, ar neatsiras ribojimų dėl alternatyvių akceleratorių, ar nekis modelių talpinimo ir prieigos politika, ir kaip bus sprendžiami duomenų bei licencijų klausimai. Jei pažadai dėl atvirumo bus įgyvendinti, „Hugging Face“ gali gauti daugiau resursų ir greičiau augti, tačiau bet kokie pokyčiai platformos neutralumo srityje turėtų tiesioginį poveikį visai DI bendruomenei.

    „„Hugging Face“ ir toliau rems atvirojo kodo ir atviro svorio modelius, taip pat kelių debesų ir kelių akceleratorių kūrimą bei diegimą, kad kūrėjai galėtų rinktis jiems tinkamiausią aparatinę įrangą ir infrastruktūrą“, – sakė Jensenas Huangas.

  • „Atira“ pritraukė 16 mln. eurų: DI orkestravimas žada sutrumpinti pramonės pasiūlymų rengimą

    „Atira“ pritraukė 16 mln. eurų: DI orkestravimas žada sutrumpinti pramonės pasiūlymų rengimą

    Miunchene įsikūrusi DI bendrovė „Atira“ pritraukė apie 16 mln. eurų investiciją, skirtą plėsti platformą, kuri automatizuoja pramonės pardavimų inžineriją ir pasiūlymų rengimą. Raundui vadovavo „Accel“, prisidėjo UVC, „Fortino“, „Booom“ bei keli pramonės investuotojai.

    Bendrovė taip pat atskleidė anksčiau neviešintą apie 2,3 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Finansavimas turėtų paspartinti produkto kūrimą, komandos augimą ir tarptautinę plėtrą.

    „Atira“ 2024 metų lapkritį įkūrė Florian Diegruber ir August DuMont Schütte. Įmonė orientuojasi į gamintojus, kurie parduoda sudėtingus, pagal užsakymą komplektuojamus produktus, kai kiekvienas pasiūlymas reikalauja individualių techninių ir komercinių sprendimų.

    Tokiose įmonėse atsakymas į užklausą pateikti pasiūlymą dažnai užtrunka savaites ar net mėnesius. Procese dalyvauja pardavimų inžinieriai, technikos specialistai, teisininkai ir komercijos komandos, kurios vertina specifikacijas ir ruošia pritaikytą dokumentaciją.

    „Atira“ skaičiuoja, kad pramonės pardavimų inžinerijai pasauliniu mastu kasmet tenka daugiau kaip 118 mlrd. eurų darbo sąnaudų. Didelė dalis šio darbo vis dar remiasi rankiniais procesais, o kritinė patirtis išsisklaido tarp žmonių, dokumentų ir tarpusavyje nesujungtų sistemų.

    „Atira“ platforma veikia virš jau naudojamų įrankių ir sistemų, tokių kaip CRM, ERP ir CPQ. Ji apdoroja gaunamas užklausas, identifikuoja reikalavimus, pažymi kritines vietas ir generuoja rezultatus, reikalingus pasiūlymui: techninę dokumentaciją, komplektavimo ir konfigūravimo variantus, kainodaros alternatyvas.

    Sprendimo esmė – sujungti įmonės istorinius projektų duomenis ir vidinę ekspertizę į vieną vykdomą procesą, kad sumažėtų rankinių perdavimų tarp komandų skaičius. Tai turėtų sutrumpinti kelią nuo kliento užklausos iki parengto pasiūlymo ir mažinti klaidų riziką.

    „Pardavimų inžinerija yra vienas didžiausių gamybos sektoriaus procesų, kurio programinė įranga iki šiol iš esmės neautomatizavo. Šiandien svarbi komercinė patirtis išsibarsčiusi tarp žmonių, dokumentų ir nesujungtų sistemų“, – sakė „Atira“ vadovas ir vienas įkūrėjų Florian Diegruber.

    Pasak jo, platformos tikslas – paversti organizacijos žinias pakartojamu, masteliu auginamu pajėgumu ir įdiegti DI į vieną svarbiausių pramonės įmonių procesų. Toks požiūris atitinka platesnę tendenciją, kai DI diegiamas ne kaip atskiras pokalbių įrankis, o kaip procesus „orkestruojantis“ sluoksnis virš verslo sistemų.

    Naujasis kapitalas bus skiriamas „Atira“ komercializavimo komandai plėsti, produkto vystymui spartinti ir pasirengti plėtrai už Vokietijos ribų. Bendrovė taip pat planuoja žengti į gretimus komercinius procesus, tarp jų kainodaros analitiką, aptarnavimą po pardavimo ir tiekėjų koordinavimą.

  • Skandalas Vilniaus rajone: administracijos vadovas dėl kaltinimų mobingu kreipėsi į prokuratūrą

    Skandalas Vilniaus rajone: administracijos vadovas dėl kaltinimų mobingu kreipėsi į prokuratūrą

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar viešuose tarybos narių pareiškimuose nėra šmeižimo požymių. Pareiškime remiamasi Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalimi, kuri numato atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, galintį paniekinti ar pažeminti žmogų.

    Savivaldybės vadovo teigimu, į prokuratūrą jis kreipėsi po to, kai viešai buvo paskleisti teiginiai apie esą netinkamą jo elgesį darbuotojų atžvilgiu. Tarp minimų kaltinimų įvardijami bauginimas, žeminimas, mobingas ir kitos, jo vertinimu, reputaciją menkinančios aplinkybės.

    „Pirmiausia į tarybos narius kreipiausi raštu, prašydamas paneigti, mano įsitikinimu, tikrovės neatitinkančius ir žeminančio pobūdžio teiginius. Į šiuos prašymus nebuvo sureaguota, todėl nematau kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teisėsaugą“, – sakė V. Vansavičius.

    Jo teigimu, klausimas yra jautrus ne tik dėl asmeninės reputacijos, bet ir dėl savivaldybės administracijos darbuotojų interesų. Direktorius pabrėžia, kad nepagrįsti vieši kaltinimai apie mobingą gali paveikti organizacijos patikimumą, o kai kurių pasisakymų siejimas su darbuotojo mirtimi, anot jo, gali būti ypač skaudus velionio artimiesiems.

    Savivaldybė nurodo, kad ginčą paskatino vieši pasisakymai komiteto ir komisijos posėdžiuose, kurie buvo transliuojami ir išliko viešai prieinami „Youtube“ platformoje. Administracijos direktorius pareiškime mini, kad tarybos narys Robert Rackiewicz viešai siejo jį su savivaldybės darbuotojo mirtimi ir kaltino darbuotojų bauginimu bei žeminimu, o tarybos narė Marija Rekst šiuos teiginius vėliau pakartojo, pateikdama juos kaip faktą.

    V. Vansavičiaus vertinimu, viešai paskleista informacija neatitinka tikrovės. Savivaldybė tikina, kad minimas darbuotojas buvo vertinamas aukščiausiu įvertinimu, viršijusiu lūkesčius, ir buvo skatinamas priemokomis, o 2025–2026 metais administracijoje esą nebuvo nustatyta nė vieno persekiojimo, priekabiavimo ar mobingo atvejo.

    Administracija taip pat nurodo priemones, kurios, pasak jos, buvo taikomos siekiant gerinti darbo aplinką ir emocinį klimatą. Tarp jų minimas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, psichologės įdarbinimas bei organizacijos vertybių ir kultūros stiprinimo projektas.

    Šmeižimo ir galimo reputacijos pažeidimo bylose galutiniai sprendimai priklauso teisėsaugai, kuri vertina tiek pasisakymų turinį, tiek jų kontekstą ir galimas pasekmes. Savivaldybė pabrėžia, kad šiuo metu sprendimą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių priims kompetentingos institucijos.

  • Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Nuo 2026 metais rugsėjo 1 dienos keičiamas vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutas Nr. 157 – autobusai važiuos nauja trasa per Galgius, o Vilniuje galinė stotelė bus Antakalnio žiedas.

    Vilniaus rajono savivaldybė pranešė, kad atnaujintas maršrutas bus žymimas Nr. 157A Nemenčinė–Egliškės–Vilnius. Sprendimas priimtas atsižvelgus į augantį keleivių srautą ir gyventojų prašymus pagerinti viešojo transporto pasiekiamumą.

    Kas keičiasi Galgiuose?

    Pagal naują trasą autobusai Galgiuose važiuos Meldų gatve, kur įrengtos dvi naujos stotelės. Savivaldybė taip pat nurodo, kad ateityje šioje gatvėje planuojamas šaligatvis ir stotelių infrastruktūros gerinimas.

    Papildomos stotelės įrengtos ir kitose vietose: M. Koperniko bei Mokyklos gatvėse atsirado stotelės Vėjų ir Dobilų. Tai turėtų sutrumpinti ėjimo atstumus daliai gyventojų ir tolygiau paskirstyti įlipimo taškus gyvenvietėje.

    Kodėl svarbi galinė stotelė Vilniuje?

    Galinė maršruto stotelė Vilniuje bus Antakalnio žiedas, todėl kelionės Galgių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojams tampa patogesnės važiuojant į Antakalnio kryptį. Tai ypač aktualu kasdieniams maršrutams į darbą, ugdymo įstaigas ar gydymo paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad rajonas sparčiai auga, todėl būtina prisitaikyti prie kintančių gyventojų poreikių.

    „Norime, kad rajono gyventojams būtų patogiau pasiekti darbą, mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas Vilniaus miesto vietas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Ką turėtų žinoti keleiviai?

    Keičiantis trasai, aktualu iš anksto pasitikrinti atnaujintą eismo tvarkaraštį ir stotelių seką, nes daliai keleivių keisis įprasti įlipimo taškai ir kelionės trukmė. Savivaldybė tikisi, kad maršruto korekcija paskatins dažniau rinktis viešąjį transportą kelionėms tarp Vilniaus rajono ir Vilniaus.

    Praktikoje tokie pakeitimai paprastai duoda didžiausią efektą tada, kai kartu gerinama stotelių infrastruktūra, pėsčiųjų ryšiai ir užtikrinamas patogus persėdimas į kitus maršrutus mieste. Savivaldybė teigia, kad Galgiuose numatomi infrastruktūros sprendimai yra kryptis į tokį kompleksišką susisiekimo gerinimą.

  • Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajone plečiamas paslaugų tinklas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), jų šeimoms ir su vaikais dirbantiems specialistams. 2025 metais gruodį pradėtas projektas jau pasiekė pirmuosius apčiuopiamus rezultatus: šiuo metu paslaugas gauna 65 vaikai, o iš viso suteikta daugiau kaip 261 paslauga.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pagalba šeimai turi būti lengvai pasiekiama ir kuo mažiau fragmentuota, todėl siekiama sujungti švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą. Praktikoje tai reiškia, kad dalis specialistų atvyksta arčiau vaiko kasdienės aplinkos, pirmiausia į ugdymo įstaigas.

    Mobili komanda atvyksta į mokyklą

    Viena pagrindinių projekto dalių yra mobilios švietimo pagalbos komandos darbas Vilniaus rajono mokyklose. Komandoje dirbantys specialistai vertina vaikų poreikius, konsultuoja tėvus ir mokytojus, padeda rengti individualias ugdymo priemones ir tiesiogiai dirba su mokiniais.

    Pagalbą mokyklose teikia logopedas, psichologas, socialinis pedagogas ir specialusis pedagogas. Toks modelis dažnai laikomas efektyvesniu, nes leidžia greičiau pastebėti sunkumus, suderinti sprendimus su mokykla ir sumažinti šeimų krūvį ieškant paslaugų skirtingose vietose.

    „Šeimai, auginančiai specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką, pagalba turi būti kuo lengviau pasiekiama ir nereikalauti ieškoti skirtingų specialistų skirtingose įstaigose. Todėl šiuo projektu telkiame švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą, o specialistus priartiname prie vaiko – į mokyklą ir jo kasdienę aplinką“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Įvairesnės terapijos ir užsiėmimai

    Projektas suteikia galimybę vaikams išbandyti skirtingas veiklas, kurios padeda stiprinti socialinius, emocinius ir fizinius įgūdžius. Numatyti hipoterapijos, kaniterapijos, meno terapijos, neuroedukacijos, multisensorinės ir miško terapijos užsiėmimai, taip pat socializuojantys sporto užsiėmimai.

    Be reguliarių užsiėmimų, organizuojamos stovyklos ir mokymai, skirti ir vaikams, ir tėvams. Toks dėmesys šeimai svarbus dėl to, kad SUP turinčio vaiko kasdieniams pasiekimams įtaką daro ne tik individualios terapijos, bet ir nuoseklios tėvų taikomos strategijos namuose bei aiškūs susitarimai su mokykla.

    „Stovyklos programa atitiko lūkesčius ir net viršijo“, – sakė terapinio ūkio stovykloje dalyvavusio vaiko tėtis, pabrėždamas, kad per savaitę įgytas žinias šeima jau pradėjo taikyti kasdieniame bendravime.

    Sveikatos paslaugos ir pavėžėjimas

    Pagalba teikiama ir Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikoje, kur vaikai gali gauti kineziterapeuto ir ergoterapeuto paslaugas. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu dar yra laisvų vietų kineziterapeuto paslaugoms.

    Kad paslaugos būtų pasiekiamos šeimoms, kurioms sudėtinga atvykti savarankiškai, projekte numatytas pavėžėjimas. Tai ypač aktualu gyvenant toliau nuo paslaugų teikimo vietų, kai kelionės laikas ir logistika tampa viena didžiausių kliūčių nuosekliam lankymui.

    Taip pat formuojama nauja kaniterapijos užsiėmimų grupė, kurią organizuoja paramos ir labdaros fondas „Mamų Unija“. Koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo klausimai gali būti svarstomi tiek tėvų iniciatyva, tiek institucijoms nustačius, kad jau teikiamos pagalbos nepakanka.

    Projektą Vilniaus rajono savivaldybė įgyvendina kartu su partneriais, tarp jų Vilniaus rajono sporto centru, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centru, Juodšilių „Šilo“ gimnazija, VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika, Vilniaus rajono pedagogine psichologine tarnyba, Nemenčinės kultūros centru ir paramos ir labdaros fondu „Mamų Unija“.

    Projektas numatytas įgyvendinti iki 2028 metais gruodžio mėnesio. Bendra projekto vertė siekia apie 1 087 000 eurų, iš jų apie 488 000 eurų sudaro ES fondų lėšos, apie 488 000 eurų bendrojo finansavimo lėšos ir apie 110 000 eurų savivaldybės įnašas.