CP v2

Blog

  • Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Vilniaus rajono Pagiriuose rugsėjo 3 dieną duris atvėrė naujas kultūros centras, įsikūręs Šiltnamių gatvėje. Savivaldybė tikisi, kad jis taps trūkstamu traukos tašku vietos bendruomenei ir paskatins aktyvesnį kultūrinį gyvenimą sparčiai augančiame miestelyje.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad projektas gimė iš ilgai išsakytų gyventojų lūkesčių. Jo teigimu, naujoji erdvė skirta ne tik renginiams, bet ir kasdieniams susitikimams, edukacijoms bei bendruomenės iniciatyvoms.

    „Pagiriai auga, keičiasi ir tampa vis gyvesniu miesteliu, tačiau iki šiol trūko vietos, kur bendruomenė galėtų susitikti, kurti ir būti kartu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventėje Pagirių bendruomenę pasveikino kultūros ministras Lukas Alsys, akcentavęs kultūros centrų reikšmę regionų gyvybingumui ir jaunimo įsitraukimui. Pasak ministro, tokios erdvės padeda ugdyti kūrybiškumą, stiprina socialinius ryšius ir sudaro sąlygas vietos talentams atsiskleisti.

    „Kultūros centras yra ne vien pastatas, o bendruomenės siela: vieta, kur jaunimas gali tobulėti, kurti ir prisidėti prie šalies kultūros puoselėjimo“, – teigė Lukas Alsys.

    Beveik 1 500 kvadratinių metrų ploto pastate įrengta universali koncertų salė su balkonu, galinti priimti iki 300 žiūrovų. Centre sumontuota šiuolaikinė garso ir apšvietimo įranga, todėl čia planuojama rengti ne tik mėgėjų kolektyvų pasirodymus, bet ir profesionalius spektaklius, akustinius koncertus bei kino peržiūras.

    Taip pat įrengtos repeticijų ir edukacinės erdvės, grimo kambariai atlikėjams, o fojė pritaikyta parodoms. Savivaldybė pabrėžia, kad infrastruktūra pritaikyta individualių poreikių turintiems lankytojams ir šeimoms su vaikų vežimėliais, todėl centras turėtų būti patogus įvairaus amžiaus gyventojams.

    Skelbiama, kad kultūros centras statytas nuo 2024 metų sausio iki 2026 metų gegužės, o bendra projekto vertė siekia 5,7 mln. eurų. Toks mastas atspindi plačiau Lietuvoje stiprėjančią kryptį investuoti į daugiafunkcius kultūros objektus, kurie vienoje vietoje sujungia scenos meną, neformalųjį ugdymą, bendruomenines veiklas ir viešąsias paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius teigė, kad naujas pastatas turi tapti kokybiniu etapu, o ne startu nuo nulio, nes Pagiriuose kultūrinis gyvenimas vyko ir anksčiau. Anot jo, savivaldybės tikslas yra sudaryti sąlygas vietos iniciatyvoms augti ir pritraukti daugiau įvairių renginių.

    „Tai ne pradžia nuo nulio, o naujas, kokybiškas etapas, kuriame bendruomenės iniciatyvos galės augti greičiau“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Objekto generalinio rangovo bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis atkreipė dėmesį, kad projektuojant buvo svarbu numatyti pastato kasdienį funkcionavimą, kai skirtingos veiklos vyks greta ir tuo pačiu metu. Jo teigimu, galutinę centro vertę sukurs žmonės ir jų idėjos, kurios užpildys erdves turiniu.

    Naujasis centras atidarytas su menine programa: grojo Pagirių meno mokyklos pučiamųjų orkestras, pristatyta Vladimiro Azanovo tapybos paroda, o renginio kulminacija tapo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos bendruomenės miuziklas Mamma Mia!. Skelbiama, kad centro veiklai vadovaus Pagirių kultūros centro vadovas Edvard Keizik.

  • Pilkalnio g. 5 gyventojams svarbus sprendimas: renka administratorių – ką būtina žinoti dabar

    Pilkalnio g. 5 daugiabutyje sprendžiamas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas. Toks sprendimas tiesiogiai lemia, kas organizuos pastato priežiūrą, planuos remontus ir administruos kaupiamąsias lėšas.

    Praktikoje administratorius atsako už bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, gedimų šalinimo organizavimą, rangovų parinkimą ir sąskaitų pateikimą gyventojams. Taip pat jis rengia metinius darbų planus ir informuoja gyventojus apie atliktus darbus bei patirtas išlaidas.

    Gyventojams svarbu įvertinti ne tik administravimo kainą, bet ir realią paslaugos kokybę: reakcijos laiką avarijų atveju, komunikaciją, skaidrumą bei tai, kaip planuojami ilgalaikiai darbai. Nuo to priklauso, ar bus laiku sprendžiamos šilumos punkto, vamzdynų, stogo, laiptinių ar elektros ūkio problemos.

    Renkantis administratorių dažniausiai aktualūs ir dokumentų tvarkymo klausimai: aiškios ataskaitos, suprantami darbų aktai, pateisinami pirkimai ir gyventojams prieinama informacija apie kaupiamųjų lėšų likutį. Kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau rizikos dėl ginčų ir netikėtų išlaidų.

    Jei sprendimas priimamas gyventojų balsavimu, verta aktyviai dalyvauti ir iš anksto susipažinti su siūlomu administravimo modeliu bei numatomais darbais. Tokiais atvejais itin svarbu užduoti klausimus dėl prioritetinių remonto darbų, terminų ir kontrolės, kaip bus užtikrinama darbų kokybė.

    Šiuo metu viešai pateikto teksto turinys yra minimalus, todėl gyventojams rekomenduojama papildomai pasitikslinti sprendimo priėmimo tvarką, balsavimo terminus ir susijusius dokumentus. Aiškiai apsibrėžti lūkesčiai administratoriui padeda išvengti nesusipratimų ir užtikrina sklandesnę namo priežiūrą.

  • Gyventojai sunerimo: paviešinti balsavimo raštu protokolai dėl daugiabučių Šilo ir Liepkalnio g.

    Vilniuje paviešinti kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Dokumentai susiję su pastatais Šilo g. 1, Liepkalnio g. 3, Veprių g. 4 ir A. P. Kavoliuko g. 14A bei 14B.

    Balsavimas raštu paprastai organizuojamas tada, kai neįmanoma operatyviai sukviesti susirinkimo arba kai siekiama užtikrinti didesnį savininkų įsitraukimą. Tokiu būdu priimami sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, namo priežiūros, lėšų kaupimo, remonto ar renovacijos, taip pat dėl kitų su bendrąja nuosavybe susijusių klausimų.

    Ką reiškia paviešinti protokolai

    Balsų skaičiavimo protokolas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kaip savininkai balsavo ir ar sprendimas laikomas priimtu. Jame paprastai fiksuojama, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti, kiek balsų gauta, kiek jų pripažinta galiojančiais ir kokia galutinė sprendimo formuluotė.

    Gyventojams šie protokolai svarbūs todėl, kad iš jų galima matyti, ar buvo laikomasi procedūrų ir ar sprendimas priimtas teisėtai. Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl biuletenių įteikimo, terminų, balsų skaičiavimo skaidrumo bei to, ar į balsų sumą įtraukti tik tie asmenys, kurie konkrečiu metu buvo patalpų savininkai.

    Dažniausios situacijos daugiabučiuose

    Dažniausiai balsavimai raštu rengiami sprendžiant dėl rangos darbų, avarinių būklių šalinimo, lifto remonto, stogo ar šilumos mazgo atnaujinimo, taip pat dėl namo administratoriaus pasirinkimo ar jo veiklos vertinimo. Kita dažna priežastis yra sprendimai dėl dalyvavimo modernizavimo programose ir ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama energijos taupymui ir išlaidų mažinimui, todėl namų bendrijos ir administratoriai dažniau inicijuoja sprendimus dėl šildymo sistemų balansavimo, šilumos punktų automatizavimo, vamzdynų keitimo ar elektros ūkio tvarkymo. Tokiems sprendimams reikalingas aiškus savininkų pritarimas, o protokolai tampa esminiu skaidrumo įrodymu.

    Ką daryti, jei kyla klausimų

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsavimo raštu procedūrų, pirmiausia verta kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką ir paprašyti paaiškinimų bei susipažinti su balsavimo dokumentais. Svarbu pasitikrinti, ar protokole nurodyti duomenys sutampa su faktiškai pateiktais biuleteniais ir ar sprendimų formuluotės aiškios.

    Jeigu nepavyksta išsiaiškinti situacijos geranoriškai, savininkai gali kreiptis į savivaldybės atsakingus padalinius dėl daugiabučių administravimo priežiūros arba ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais atvejais protokolas ir balsavimo medžiaga tampa pagrindiniais dokumentais, nuo kurių priklauso sprendimo galiojimo vertinimas.

    Paviešinti protokolai leidžia gyventojams aiškiau suprasti, kokie sprendimai buvo priimti ir kokia daugumos valia už jų stovi. Tai taip pat priminimas savininkams aktyviai dalyvauti balsavimuose, nes net ir kelių butų pozicija kartais nulemia galutinį rezultatą.

  • Skambučiai užtvindė Vilniaus savivaldybę: Socialinių išmokų skyrius perspėja dėl eilių

    Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius praneša, kad pastaruoju metu fiksuoja didesnį nei įprasta klientų skambučių srautą. Dėl to gyventojams gali tekti ilgiau laukti eilėje, kol pavyks prisiskambinti konsultantui.

    Skyrius teikia konsultacijas telefonu +370 800 35545, tačiau dėl apkrovos daliai skambinančiųjų ryšys su specialistu gali užtrukti. Savivaldybė ragina planuoti kreipimąsi iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius kanalus.

    Gyventojai socialinių išmokų klausimais taip pat gali kreiptis per tiesioginio pokalbio funkciją savivaldybės Socialinių išmokų sistemoje. Kitas būdas gauti atsakymą ar pateikti užklausą yra elektroninis paštas sis@vilnius.lt.

    Norintiems atvykti gyvai į Socialinių išmokų skyriaus Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos prospekte 3 primenama, kad vizitui reikalinga išankstinė registracija. Registruotis galima elektroniniu būdu, prisijungus prie savivaldybės registracijos sistemos.

    Prašymus dėl socialinių išmokų gyventojai gali teikti ir nuotoliniu būdu per SPIS sistemą arba per Vilniaus savivaldybės elektroninių paslaugų portalą. Taip pat galima pateikti pasirašytus prašymus elektroniniu būdu su saugiu elektroniniu parašu, per E. pristatymo sistemą arba siųsti registruotu paštu, pridedant asmens dokumento kopiją.

    Savivaldybė pažymi, kad konkretūs prašymų pateikimo būdai ir reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo paslaugos ar išmokos, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikslinti pasirinktos paslaugos aprašyme. Skyrius atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų kantrybės.

  • Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad pristatys galutinius Vingio parko paplūdimyje planuojamų pirčių ir infrastruktūros sprendinius. Po pavasarį vykusio viešo aptarimo projektas buvo koreguotas, įvertinus gyventojų pastabas dėl architektūros, takų, privažiavimo ir aplinkosaugos.

    Atnaujinti projektiniai pasiūlymai visuomenei bus pristatyti rugsėjo 15 dieną 18 valandą VU botanikos sodo Vingio skyriuje, M. K. Čiurlionio gatvėje. Savivaldybė teigia siekianti, kad teritorija būtų patogesnė ir tinkama lankyti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu.

    „Po diskusijų sprendinius reikšmingai pakeitėme, kad paplūdimio erdvė būtų patogesnė ir kokybiškesnė vilniečiams įvairiais metų laikais“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Daugiau laisvės architektūrai

    Vienas ryškiausių pokyčių – pirčių architektūros reikalavimų peržiūra. Jei anksčiau daliai gyventojų klausimų kėlė numatyta konkretesnė estetinė kryptis, dabar sąlygos suformuluotos abstrakčiau, paliekant daugiau erdvės kūrybiškiems sprendiniams.

    Pasak savivaldybės, iš anksto apibrėžiami tik rekomenduojami tūriai ir fasadų medžiagų spektras, kad pirtys derėtų prie Vingio parko aplinkos. Šis principas dažnai taikomas, kai siekiama užtikrinti kokybę, bet kartu išvengti vieno, iš anksto nulemto dizaino.

    Numatyta, kad trys pirtys ir dalis infrastruktūros būtų kilnojami sprendiniai, o ne nuolatiniai statiniai. Pirtys, terasos, tualetas ir gelbėtojų postas planuojami montuoti ant modulinių, perkeliamų pagrindų, kad intervencija į gruntą būtų kuo mažesnė.

    Savivaldybė primena, kad kilnojamumo principas taikomas remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praktika: perkeliamas objektas, kurio nereikia ardyti ir nekeičiamas jo naudojimas, paprastai nelaikomas statiniu.

    Ko trūksta paplūdimiui šiandien?

    Projektas apima ne tik pirtis, bet ir platesnį paplūdimio atnaujinimą. Savivaldybė teigia, kad teritorijoje šiuo metu trūksta kasdieniam naudojimui būtinos infrastruktūros, pirmiausia tualetų, dušų ir patogių sprendinių žmonėms su negalia.

    Numatoma įrengti tualetus, dušus, gelbėtojų postą, terasas ir kitus mažosios infrastruktūros elementus. Taip pat planuojama dviračių remonto stotelė ir sprendiniai, skirti švaresnei aplinkai, pavyzdžiui, šiukšliadėžės augintinių ekskrementams.

    Greta paplūdimio esantys pastatai į šį projektą neįtraukiami, nes priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomi Vilniaus universiteto. Miestas pabrėžia, kad šiuo etapu koncentruojasi į jam priklausančios teritorijos sutvarkymą.

    Privažiavimas bus, bet aikštelių neplanuoja

    Koreguojant sprendinius daugiau dėmesio skirta judėjimui: tikslintos pėsčiųjų trajektorijos, dalis takų projektuojami su mulčio danga, kad teritorija išlaikytų natūralesnį charakterį. Taip pat pakeistas privažiavimo dangos sprendimas.

    Anksčiau aptariamas asfaltuotas privažiavimas po pastabų keičiamas į trinkelių dangą, kuri, savivaldybės vertinimu, labiau dera parkui. Privažiavimas paliekamas būtinas, kad paplūdimį pasiektų žmonės su negalia, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai ir teritoriją aptarnaujantis transportas.

    Naujų automobilių stovėjimo aikštelių projekte nenumatoma. Prie paplūdimio planuojamos tik 8 vietos, skirtos žmonėms su negalia, aptarnaujančiam transportui ir maisto furgonėliams.

    Vaikų aikštelę atskyrė į kitą etapą

    Po viešinimo pakeistas ir vaikų žaidimų aikštelės klausimas: ji nebetvirtinama šiame etape. Savivaldybė teigia, kad sprendiniai bus rengiami atskirai, kad būtų daugiau laiko koncepcijai, įrangai ir architektūrinei išraiškai suderinti.

    Pirmuoju etapu dėmesys bus skiriamas paplūdimio ir pagrindinės infrastruktūros sutvarkymui. Toks etapavimas leidžia greičiau spręsti svarbiausius higienos, saugumo ir prieinamumo klausimus, o sudėtingesnius sprendinius derinti plačiau.

    Aplinkosaugos dalyje numatyta pašalinti 45 invazinius uosialapius klevus ir baltažiedes robinijas, jas pakeičiant Vingio parkui būdingais augalais. Taip pat planuojama pašalinti tris saugomus medžius, iš kurių du – dėl labai prastos būklės.

    Projekte papildytas lietaus nuotekų tvarkymas: numatytos sausbalės, kurios padeda lietaus vandeniui susigerti vietoje ir mažina paviršinių nuotekų apkrovą. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai suderinti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, o poveikio aplinkai vertinimas, įvertinus „Natura 2000“ reikalavimus, šiam projektui nepriskirtas kaip būtinas.

  • Kauno g. 27 sklype planuojamas lūžis: vietoje būsto zonos – komercija, vilniečiai kviečiami reaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo Kauno g. 27 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0055:0069.

    Šiuo metu sklypo naudojimas priskiriamas kategorijai kita, o konkretus būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tai reiškia, kad teritorija iki šiol buvo siejama su gyvenamąja funkcija.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujamas naujas naudojimo būdas būtų kitas, komercinės paskirties objektų teritorijos. Toks pokytis paprastai atveria galimybes planuoti didesnį paslaugų, prekybos ar biurų funkcijų intensyvumą, tačiau konkreti veikla ir apimtys priklauso nuo vėlesnių planavimo bei projektavimo sprendinių.

    Pasak savivaldybės, prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpis skirtas tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su informacija ir pateikti pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo metu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai priimami ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5211 2137 arba elektroniniu paštu agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė ragina nepavėluoti, nes pasiūlymai vertinami tik nustatytu viešinimo laikotarpiu.

  • „Vilniaus dienos“ jau rytoj: eismo ribojimai, dronų šou ir svarbiausi akcentai lankytojams

    „Vilniaus dienos“ jau rytoj: eismo ribojimai, dronų šou ir svarbiausi akcentai lankytojams

    Vilniuje jau rytoj prasidės tris dienas truksiantis festivalis „Vilniaus dienos“, į miesto centrą sutrauksiantis tūkstančius lankytojų. Renginiai vyks keliose pagrindinėse erdvėse, todėl organizatoriai ragina iš anksto susiplanuoti maršrutą ir įvertinti eismo pokyčius.

    Festivalio programa nuvilnys per Katedros aikštę, Gedimino prospektą, Vinco Kudirkos ir Lukiškių aikštes, Baltojo tilto prieigas bei Neries krantinę. Skirtingose vietose vienu metu vyks koncertai, sporto veiklos, kūrybinės iniciatyvos ir gastronomijos renginiai, tad patogiausia judėti pėsčiomis arba viešuoju transportu.

    Startas – maršo paradas centre

    Festivalio pradžią skambiai pažymės Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Jis Gedimino prospekte ir prie scenos Vinco Kudirkos aikštėje pristatys programą „Baltosios naktys“, o maršo paradas startuos prie Katedros.

    Organizatoriai pabrėžia, kad didžiausi žmonių srautai prognozuojami senamiestyje ir Gedimino prospekto atkarpose, todėl verta atvykti anksčiau. Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais ir norintiems patogiau įsitaisyti prie pagrindinių scenų.

    Šeimoms ir aktyviems – visam savaitgaliui

    Šeimos su vaikais kviečiamos į Baltojo tilto pievoje veikiančią pramogų erdvę, kur numatyti judrieji žaidimai, batutai, kliūčių ruožai ir kūrybinės dirbtuvės. Netoliese Neries krantinėje veiks gatvės maisto zona, kurioje žadama daugiau nei dvi dešimtys restoranų ant ratų.

    Ieškantiems aktyvesnio laisvalaikio siūloma užsukti į Lukiškių aikštę ir Baltojo tilto sporto aikštyną, kur vyks Vilniaus sporto festivalio veiklos. Programoje numatyta daugiau nei 100 sporto ir aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų, o dalis veiklų persikels ir į Nerį, kur planuojamas masinis plaukimas baidarėmis.

    Literatūros mėgėjų lauks renginiai prie Katedros paviljone, prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Vilniaus literatų namuose. Šįkart beveik 40 renginių programoje akcentuojama Vilniaus istorija ir vaikų literatūra.

    Vakarais – koncertai ir dronų šou

    Didžiojoje scenoje Katedros aikštėje suplanuoti ryškiausi vakaro koncertai: penktadienį pasirodys „Kamanių šilelis“ ir Free Finga, šeštadienį – Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas. Keturiose scenose skambės įvairių žanrų muzika – nuo populiariosios ir alternatyviosios iki elektronikos, roko ir metalo.

    Naujiena programoje – dronų šou prie Baltojo tilto, numatytas penktadienį ir šeštadienį vėlai vakare. Pasirodymas turėtų trukti apie 15 minučių ir pasakoti Vilniaus istoriją, tačiau organizatoriai pabrėžia, kad viskas priklausys nuo oro sąlygų, nes esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms skrydžiai gali būti atšaukti.

    Jaunesnei auditorijai siūlomas naktinis formatas „Vilniaus naktys“, suteiksiantis galimybę judėti tarp kelių Vilniaus klubų su vienu bilietu. Muzikinę programą papildys ir gyvi humoro pasirodymai Neries krantinėje prie Baltojo tilto.

    Festivalio metu miesto centre bus taikomi laikini eismo ribojimai, dalis viešojo transporto maršrutų kursuos dažniau. Planuojantiems atvykti automobiliu patariama įsivertinti uždarytas atkarpas, parkavimo galimybes ir kelionei skirti daugiau laiko.

    Organizatoriai ragina prieš atvykstant peržiūrėti programą ir pasirinkti prioritetinius renginius, nes jie vyks skirtingose vietose ir skirtingu metu. Tokiu būdu galima išvengti spūsčių, sutaupyti laiko ir patogiau suplanuoti judėjimą tarp festivalio erdvių.

  • Vilniuje ruošiamas sklypo Gurių g. 129 pokytis: vietoje sandėlių gali atsirasti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Gurių g. 129 (kadastro Nr. 0101/0158:149) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o jo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

    Pateiktame prašyme nurodoma, kad pageidaujama išlaikyti kitą pagrindinę paskirtį, tačiau pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų ir bendrabučių teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai atveria kelią planuoti gyvenamąją statybą, tačiau savaime dar nereiškia automatinio statybų leidimo ar konkretaus projekto patvirtinimo.

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl sprendinio, nes tokie teritorijos naudojimo pokyčiai gali turėti įtakos aplinkiniam užstatymui, susisiekimui ir infrastruktūros poreikiui.

    Pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui galima pateikti raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per Teritorijų planavimo informacinę sistemą. Ši sistema naudojama teritorijų planavimo ir susijusių procedūrų viešinimui, todėl joje paprastai skelbiami sprendiniai, dokumentai ir pastabų teikimo tvarka.

    Praktikoje perėjimas nuo pramonės ar sandėliavimo prie gyvenamosios paskirties dažniausiai reiškia, kad vėliau turi būti sprendžiami papildomi klausimai: susisiekimo sprendiniai, automobilių parkavimas, triukšmo ir oro taršos vertinimas, inžinerinių tinklų pajėgumai, taip pat aplinkinių teritorijų planavimo suderinamumas. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimas yra etapas, kai bendruomenė gali išsakyti argumentus dar iki galutinių sprendimų.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +37060007684 ir elektroninio pašto adresas agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė taip pat nurodo bendrąjį kontaktą pasiūlymams teikti – savivaldybe@vilnius.lt.

  • JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    Jungtinėje Karalystėje elektromobiliai rugpjūtį tapo perkamiausiu naujų automobilių pasirinkimu pagal jėgainės tipą, rodo rinkos analizės bendrovės „New AutoMotive“ duomenys. Baterijomis varomi automobiliai sudarė apie 30 proc. visų naujų registracijų ir aplenkė tiek benzininius bei dyzelinius modelius, tiek hibridus.

    Analitikų teigimu, šis šuolis tęsia visų metų tendenciją: elektromobilių dalis vasarą augo nuo maždaug 27 proc. iki 30 proc., o metinis pardavimų prieaugis siekė apie 30 proc. Tai reiškia, kad vis daugiau pirkėjų renkasi bent iš dalies elektrifikuotus automobilius, o vien tik vidaus degimo varikliais varomi modeliai traukiasi.

    Kas stumia rinką į priekį

    Vienas svarbiausių veiksnių – Jungtinės Karalystės nulinės taršos transporto priemonių mandatas, nustatantis didėjančius naujų elektromobilių pardavimo tikslus iki 2035 metų. Gamintojams, kurie tikslų nepasiekia, gresia finansinės sankcijos, o įvykdžius reikalavimus galima kaupti kreditus, todėl gamintojai aktyviai didina pasiūlą ir skatina paklausą.

    Prie elektromobilių populiarėjimo prisideda ir miestų švaraus oro zonos, kur taršesniems automobiliams taikomi įvažiavimo mokesčiai. Elektromobiliai tokių mokesčių dažniausiai išvengia, todėl jie tampa praktišku pasirinkimu gyventojams, reguliariai važinėjantiems į centrines miesto dalis.

    Rinką papildomai veikia ir energijos kainų svyravimai: brangstant naftai, eksploatacijos kaštai vidaus degimo automobiliams auga, o dalis pirkėjų ieško labiau prognozuojamų išlaidų alternatyvų. Nors elektros kaina taip pat kinta, daug vairuotojų akcentuoja galimybę įkrauti namuose ar darbo vietoje ir rečiau naudotis degalinėmis.

    Lyderiai: „Tesla“, „Kia“ ir BYD

    Tarp elektromobilių gamintojų Jungtinėje Karalystėje šiemet pirmauja „Tesla“, kuri, remiantis „New AutoMotive“, yra sukaupusi apie 8,8 proc. elektromobilių rinkos dalies. Tai rodo, kad kainodaros korekcijos, platus modelių pasirinkimas ir išvystyta įkrovimo infrastruktūra išlieka svarbiais konkurenciniais pranašumais.

    Antroje vietoje minima „Kia“ – rugpjūtį beveik pusė šio gamintojo parduotų naujų automobilių buvo visiškai elektriniai. Trečioje vietoje pagal elektromobilių dalį įsitvirtina Kinijos gamintojas BYD, kurio registracijos, vertinama, šiemet augo apie 60 proc., o tai atspindi sparčiai didėjančią Kinijos prekių ženklų įtaką Europos rinkose.

    Vietiniams gamintojams – sudėtingesnis etapas

    Įdomu tai, kad kai kurie su Jungtine Karalyste siejami automobilių vardai prie šio augimo kol kas prisideda mažiau. „New AutoMotive“ duomenys rodo, kad „Jaguar Land Rover“ šiemet pardavė dešimtis tūkstančių automobilių, tačiau elektromobilių dalis išliko labai maža, nes nauji elektriniai modeliai dar tik ruošiasi rinkai.

    Ekspertai prognozuoja, kad situacija gali keistis, kai į prekybą ateis naujos kartos elektriniai „Range Rover“ ir „Jaguar“ modeliai. Vis dėlto spaudimas didėja jau dabar: pirkėjai tikisi konkurencingų kainų, ilgesnio nuvažiuojamo atstumo, patogaus įkrovimo ir aiškios likutinės vertės, o šiuos kriterijus gamintojams tenka atitikti sparčiai besikeičiančiame sektoriuje.

    Bendra kryptis išlieka aiški: Jungtinės Karalystės rinka vis labiau persiorientuoja į elektrą, o gamintojų varžybos vyksta ne tik dėl technologijų, bet ir dėl kainos, tiekimo grandinių ir įkrovimo patirties. Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, 30 proc. riba gali tapti ne laikinu šuoliu, o nauju standartu.

  • Amal Clooney Venecijoje visus užgožė minimalizmu: suknelės detalė sukėlė ažiotažą

    Amal Clooney Venecijoje visus užgožė minimalizmu: suknelės detalė sukėlė ažiotažą

    Venecijos kino festivalio pradžią lydėjo ne tik premjeros ir žvaigždžių dėmesys, bet ir ryškūs mados momentai ant raudonojo kilimo. Į Sali Grande atvyko George’as ir Amal Clooney, o fotografų akys, kaip dažnai nutinka, pirmiausia krypo į žinomą britų teisininkę.

    Šį kartą Amal Clooney pasirinko minimalistinę, bet itin rafinuotą kryptį. Ji vilkėjo ilgą juodą kolonos silueto suknelę, kurią jai individualiai sukūrė Haideris Ackermannas, dirbęs mados namams „Tom Ford“.

    Klasikinį įvaizdį išskyrė subtilios, beveik nepastebimos petnešėlės ir kruopščiai suformuotas suknelės viršus, o audinio klostės suteikė tekstūros ir gylio. Dalis petnešėlių krito laisviau, todėl griežtas siluetas įgavo lengvumo ir judesio.

    Didžiausio dėmesio sulaukė viena detalė, laikoma drąsesniu akcentu minimalistinėje estetikoje: gilesnis skeltukas suknelės apačioje. Būtent jis leido išryškinti avalynę ir dar labiau pabrėžė laikyseną, kuria garsėja ši viešumoje retai suklystanti stiliaus ikona.

    Suknelę papildė juodi lakuoti aukštakulniai smailia nosimi ir nedidelė juoda odinė delninukė, išlaikanti vientisą stilistiką. Tokio tipo derinys pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių raudonojo kilimo tendencijų, kai viena aiški, gryna forma pakeičia perteklinį dekorą.

    Minimalizmas tapo idealiu fonu papuošalams: Amal Clooney pasirinko ryškius brangakmenių auskarus ir derantį žiedą, o įvaizdį užbaigė spindinti apyrankė. Tokia strategija dažnai naudojama aukštojoje madoje, kai vienas ar du akcentai sukuria prabangos įspūdį, neperkraunant bendro vaizdo.

    Jos šukuosena liko atpažįstama: švelnios, apimties turinčios banguotos sruogos su šiltesniais atspalviais. Makiaže dominavo elegantiškai paryškintos akys ir subtili rožinė tonacija, kuri raudonojo kilimo apšvietime atrodo natūraliai ir fotografijose išlieka švari.

    Venecijos kino festivalis tradiciškai laikomas viena svarbiausių pasaulio kino ir mados scenų, kur sprendimai ant raudonojo kilimo greitai tampa sezono nuorodomis. Amal Clooney pasirodymas dar kartą parodė, kad kartais didžiausią efektą sukuria ne gausa, o preciziškai apgalvotas paprastumas.