CP v2

Blog

  • Startuolis „Tensive“ gavo 20 mln. eurų EIB paskolą: kaip REGENERA keičia krūties atkūrimą

    Milane veikiantis medicinos technologijų startuolis „Tensive“ pritraukė 20 mln. eurų Europos investicijų banko paskolą, skirtą biorezorbuojamos technologijos REGENERA plėtrai. Lėšos bus nukreiptos į mokslinius tyrimus, klinikines studijas, CE žymėjimo procesą, gamybos didinimą ir pasirengimą komerciniam startui.

    Paskola suteikta kaip konvertuojamoji ir sudaro maždaug pusę bendrovės 40 mln. eurų finansavimo plano. Projektą remia Europos Komisijos programa InvestEU, kurios tikslas – palengvinti strateginių inovacijų finansavimą Europoje.

    „EIB detaliai įvertino mūsų klinikinius įrodymus ir reguliacinę bylą, todėl įsipareigojo skirti 20 mln. eurų, kad REGENERA, po teigiamų pagrindinės klinikinės studijos rezultatų, pasiektų Europos chirurgus“, – sakė „Tensive“ vadovas Sanjay Kakkar.

    Pasak jo, šis sprendimas turėtų paspartinti ir papildomo nuosavo kapitalo pritraukimą. Bendrovė siekia pasiūlyti sprendimą pacientėms, kurioms po krūties vėžio operacijų, ypač po dalinės krūties pašalinimo procedūrų, dažnai trūksta patikimų ir estetiškai prognozuojamų rekonstrukcijos alternatyvų.

    Kas yra REGENERA?

    REGENERA – kempinę primenantis biorezorbuojamas karkasas, implantuojamas operacijos metu į audinių ertmę. Jo paskirtis – padėti atkurti tūrį ir sudaryti sąlygas natūraliam paciento audinių ataugimui, o pačiam implantui laikui bėgant palaipsniui rezorbuotis.

    Bendrovė teigia, kad medžiaga savo konsistencija artima riebaliniam audiniui, todėl gali prisitaikyti prie chirurginės ertmės be sudėtingo formavimo. Tokia savybė, anot kūrėjų, leidžia lengviau integruoti sprendimą į įprastą operacijos eigą ir sumažinti papildomų intervencijų poreikį ateityje.

    Dar vienas praktinis aspektas – aiškus implanto matomumas diagnostiniuose tyrimuose, kuris gali padėti tiksliau planuoti spindulinę terapiją ir stebėseną. Tai ypač svarbu, kai po operacijos būtina tiksliai atskirti pakitimus nuo aplinkinių audinių ir suvaldyti klaidingų interpretacijų riziką.

    Klinikiniai duomenys ir reguliaciniai žingsniai

    „Tensive“ skelbia, kad jų vykdomoje pagrindinėje klinikinėje studijoje (NCT05941299) dalyvavo 94 pacientės, o didžioji dalis jų jau peržengė 12 mėnesių stebėsenos ribą. Bendrovės pranešime nurodoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu daugumoje vertinamų atvejų fiksuoti geri arba labai geri kosmetiniai rezultatai, išliko aukštas chirurgų pasitenkinimas, o pacientių savijautos vertinimai reikšmingai pagerėjo.

    Taip pat akcentuojama, kad REGENERA netrukdė onkologiniam vaizdinimui, o tai laikoma kritiniu kriterijumi diegiant naujus implantus po onkologinių operacijų. Atskiras ankstyvas tyrimas, kuriame stebėta ilgalaikė dinamika, pasak bendrovės, rodo išliekantį tūrio užpildymą, kraujagyslių formavimąsi implanto vietoje ir tai, kad laikui bėgant karkasas rezorbuojasi.

    Įmonė prognozuoja, kad Europos Sąjungoje reguliacinis patvirtinimas galėtų būti gautas 2027 metų pradžioje, tačiau galutinis terminas priklausys nuo vertinimo eigos ir pateikiamų duomenų apimties. Tuo metu paskolos lėšos turėtų padėti užtikrinti ir gamybos mastelio didinimą, kas dažnai tampa vienu sudėtingiausių etapų tarp klinikinio įrodymo ir realios prieigos ligoninėse.

    Kodėl EIB finansavimas svarbus?

    Pagal susitarimą EIB suteikia iki 20 mln. eurų konvertuojamosios paskolos, kuri gali būti panaudota dalimis. Tokia struktūra dažnai vertinama kaip mažiau nuosavą kapitalą praskiedžiantis finansavimo būdas, nes įmonei leidžia pasistūmėti iki komercinės stadijos neparduodant reikšmingos įmonės dalies ankstyvame etape.

    „Europos inovacijų sveikatos srityje, ypač moterų sveikatos, rėmimas yra EIB grupės misijos esmė. Šis finansavimas padės „Tensive“ vystyti perspektyvią regeneracinę technologiją, galinčią spręsti svarbius nepatenkintus poreikius krūties vėžio priežiūroje“, – sakė EIB viceprezidentė Gelsomina Vigliotti.

    Bendrovė nurodo, kad likusiai finansavimo plano daliai ji toliau derasi su instituciniais investuotojais ir galimais strateginiais partneriais. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą regeneracinės medicinos ir pažangių biomaterialų sprendimais Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško klinikiniu įrodymu paremtų technologijų, galinčių sumažinti pakartotinių operacijų riziką ir pagerinti ilgalaikius pacientų rezultatus.

  • SoFi ir „Kraken“ susitarimas: bankiniai pervedimai realiu laiku bus jungiami su kriptoturto prekyba

    SoFi ir „Kraken“ susitarimas: bankiniai pervedimai realiu laiku bus jungiami su kriptoturto prekyba

    Finansinių technologijų bendrovė „SoFi Technologies“ ir „Kraken“ patronuojanti įmonė „Payward“ susitarė sujungti „SoFi“ bankinių atsiskaitymų tinklą su „Kraken“ prekybos infrastruktūra. Sandoris skirtas išplėsti realiu laiku veikiančius pervedimus ir likvidumo valdymą skaitmeninio turto rinkoje, ypač už įprastų bankų darbo valandų ribų.

    Pagal susitarimą „Payward“ prisijungs prie „SoFi Exchange Network“ (SEN) ir „Kraken“ platformoje bus įtrauktas „SoFiUSD“. Taip pat numatyta, kad „SoFi“ savo programėlėje vykdomiems sandoriams naudos „Kraken Prime“ kaip papildomą skaitmeninio turto likvidumo šaltinį.

    Partnerystė aktuali instituciniams klientams, nes tikslas yra supaprastinti lėšų judėjimą tarp tradicinių finansų ir kriptoturto rinkos. Įmonės teigia, kad toks sujungimas padeda greičiau perkelti lėšas, valdyti užstatus ir operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius, kai tradicinės mokėjimų sistemos būna ribotos.

    „Pinigai ir rinkos susilieja į naują finansinę paradigmą, o pagrindinė infrastruktūra turi pasivyti“, – sakė „Payward“ bendraįkūrėjas ir vadovas Davidas Ripley.

    Susitarimas įvyko tuo metu, kai „Payward“ plečia veiklą už biržos ribų ir daugiau dėmesio skiria infrastruktūrai, saugojimui bei reguliuojamoms paslaugoms. „SoFi“ savo ruožtu anksčiau pristatė platesnį verslo bankininkystės pasiūlymą, kuriuo siekia sujungti tradicines bankines paslaugas ir skaitmeninio turto operacijas vienoje, labiau instituciniams poreikiams pritaikytoje aplinkoje.

    Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis link spartesnių atsiskaitymų ir didesnio kriptoturto paslaugų „suaugimo“ su įprastomis mokėjimų sistemomis. Vis dėlto praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai sprendimai bus įdiegti, kokios bus prieigos sąlygos skirtingoms klientų grupėms ir kaip bus suvaldyti atitikties bei rizikos reikalavimai.

  • Turkijoje aptiko 16 500 metų figūrėles: 25 akmeniniai vėžliai leidžia įtarti seną ritualą

    Turkijoje aptiko 16 500 metų figūrėles: 25 akmeniniai vėžliai leidžia įtarti seną ritualą

    Šiaurės vakarų Turkijoje, Bileciko provincijoje, archeologai Gedikkaya kalvos ir İn olos komplekse aptiko apie 25 nedideles vėžlių figūrėles, iškaltas iš kalkakmenio. Dalis jų buvo papildomai aptepta moliu, o didžiausia siekia maždaug 30 centimetrų ilgį ir apie 20 centimetrų plotį.

    Pagal radiokarboniniais tyrimais datuotus greta rastus organinius radinius, šie objektai gali būti sukurti maždaug prieš 14 500–11 200 metų prieš mūsų erą. Tai būtų epipaleolito laikotarpis, kai bendruomenės Anatolijoje gyveno didelių klimato ir socialinių pokyčių fone, artėjant paskutinio ledynmečio pabaigai.

    Radinių vieta kelia klausimų

    Didžiausią tyrėjų dėmesį patraukė ne tik pats radinys, bet ir jo kontekstas. Figūrėlės aptiktos šalia žiedinių konstrukcijų, o dalis jų buvo įsmeigtos vertikaliai į žemę, tarsi sąmoningai paliktos konkrečioje padėtyje.

    Toks išdėstymas leidžia manyti, kad tai ne atsitiktinai pamesti daiktai, o tam tikros veiklos pėdsakai. Archeologų vertinimu, ola galėjo būti naudojama kaip ritualinė ar simbolinė vieta, o figūrėlės galėjo būti susijusios su apeigomis.

    Skubotas atlikimas gali būti užuomina

    Neįprasta ir tai, kad dauguma figūrėlių atrodo grubiai apdorotos, kai kurios gali būti nebaigtos arba suformuotos skubotai. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dekoratyviniams objektams įprastai būdingas kruopštesnis apdirbimas, o čia svarbi galėjo būti pati gamybos veika.

    Tokiais atvejais archeologijoje dažnai svarstoma, jog reikšmingiausias buvo ne galutinis estetinis rezultatas, o pats procesas, galėjęs būti apeigų dalimi. Vis dėlto galutinių išvadų kol kas vengiama, nes reikalingi detalesni kontekstiniai ir laboratoriniai tyrimai.

    Kodėl vėžlys?

    Tyrėjų grupė neatmeta ir kraštovaizdžio simbolikos: keliama hipotezė, kad žmonės galėjo sieti Gedikkaya kalvos formą su vėžliu. Tokiu atveju pati vieta galėjo įgyti ypatingą reikšmę, o figūrėlės tapti jos simboliniais atitikmenimis.

    Vėžlio motyvas žinomas ir kitose Artimųjų Rytų bei Rytų Viduržemio regiono priešistorinėse kultūrose, tačiau reikšmės skyrėsi. Dažniausiai šis gyvūnas sietas su ilgaamžiškumu ir ištverme, tačiau nėra aišku, ar būtent taip jį suprato Anatolijos gyventojai prieš keliolika tūkstančių metų.

    Radinių konservavimas ir tolesnė analizė vykdoma Bileciko muziejuje ir universitete, o mokslininkai tikisi tiksliau nustatyti figūrėlių paskirtį. Sprendžiant iš aptikimo aplinkybių, šis atradimas papildo įrodymus, kad epipaleolito bendruomenės kūrė simbolinius objektus ir galėjo turėti sudėtingesnes ritualines praktikas, nei ilgą laiką manyta.

  • Antarktidos dirvožemyje rado netikėtą gyvybę: 90 proc. bakterijų štamų – dar nematyti

    Antarktidos dirvožemyje rado netikėtą gyvybę: 90 proc. bakterijų štamų – dar nematyti

    Mokslininkai praneša, kad Antarktidos dirvožemyje aptiko mikroorganizmų, kurių artimų atitikmenų iki šiol nepavyko rasti kitų regionų duomenų bazėse. Tyrimas sutelktas į Arthrobacter genties bakterijas, kurios įprastai laikomos plačiai paplitusiomis visame pasaulyje.

    Komanda paėmė dirvožemio mėginius iš atokių Antarktidos vietovių ir iš jų išskyrė bakterijų genomus. Analizė parodė, kad apie 90 proc. identifikuotų Arthrobacter štamų neturėjo atitikmenų tarptautinėse genetinėse duomenų bazėse, kuriose kaupiami kitų pasaulio vietų mikroorganizmų duomenys.

    Toks rezultatas meta iššūkį ilgai mikrobiologijoje gyvavusiai prielaidai, kad mikrobai yra beveik visur, o jų paplitimą labiau riboja sąlygos, o ne geografija. Antarktida, kaip itin izoliuotas ir ekstremalus žemynas, gali būti viena iš išimčių, kur vietinės linijos formavosi atskirai ir ilgą laiką išliko lokalios.

    Norėdami įvertinti, ar skirtumai yra tik genetiniai, dalį mėginių tyrėjai augino laboratorijoje, imituodami Antarktidos sąlygas. Svarbiausi veiksniai buvo žema temperatūra ir labai ribotas vandens prieinamumas, būdingi didžiajai žemyno daliai už ledynų ribų.

    Eksperimentai parodė, kad antarktiniai štamai augo lėčiau nei jų giminaičiai iš švelnesnio klimato, tačiau išsiskyrė atsparumu. Tai leidžia manyti, kad dalis bakterijų nėra atsitiktinai atneštos vėjų ar paukščių, o yra prisitaikiusios prie vietinės aplinkos ir joje evoliucionavo ilgesnį laiką.

    Antarktidos dirvožemiai pasižymi ekstremaliu šalčiu, sausra ir labai menku maisto medžiagų kiekiu, todėl čia išlikti gali tik specifinių savybių turintys mikroorganizmai. Tokios sąlygos taip pat riboja naujų rūšių įsikūrimą ir gali skatinti unikalių, vietinių genetinių linijų stabilumą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad kalbant apie biologinę įvairovę dažnai susitelkiama į stambius ir lengvai pastebimus gyvūnus, nors didelė Antarktidos išskirtinumo dalis gali slypėti mikroskopiniame pasaulyje. Kiekvienas dirvožemio mėginys gali saugoti dar neatskleistą žemyno biologinės istorijos fragmentą.

    Šis kontekstas ypač svarbus dėl klimato kaitos: Antarktidoje fiksuojami spartūs aplinkos pokyčiai, galintys keisti drėgmės režimą, temperatūrą ir ledynų dinamiką. Keičiantis sąlygoms, rizikuojama prarasti ir mikroorganizmų bendrijas, kurių įvairovę mokslas tik pradeda suprasti ir aprašyti.

  • Sakaroje aptiko 4 000 metų senumo kapą: viduje – paslaptingos „durys“, stebinančios archeologus

    Sakaroje, vienoje svarbiausių senovės Egipto nekropolių į pietus nuo Kairo, egiptiečių archeologai pranešė aptikę Senojoje karalystėje datuojamą, maždaug 4 000 metų senumo kapą. Ši vietovė tūkstantmečius buvo naudojama Egipto elitui laidoti, todėl nauji radiniai dažnai siejami su aukšto rango pareigūnais ar šventyklų administracija.

    Didžiausią dėmesį šįkart patraukė kape esantis elementas, viešojoje erdvėje įvardijamas kaip „paslėptos durys“. Iš tiesų tai vadinamosios netikros durys – ne praėjimas į kitą patalpą, o ritualinė, simbolinė konstrukcija, plačiai paplitusi elitiniuose kapuose.

    Senovės egiptiečių tikėjime netikros durys žymėjo ribą tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Buvo manoma, kad per šią simbolinę „angą“ mirusiojo dvasia gali priimti aukas, o gyvieji palaikyti ryšį su protėviu per atliekamus ritualus.

    Tokie objektai archeologams vertingi ne tik dėl religinių prasmių. Netikrų durų paviršiuje dažnai iškalamos inskripcijos, titulai, mirusiojo vardas, pareigos ir ikonografiniai siužetai, kurie leidžia tiksliau rekonstruoti to meto socialinę hierarchiją ir valstybės administracijos veikimą.

    Egipto institucijos nurodo, kad šio kapo architektūra ir dekoras padės geriau suprasti, kaip Senojoje karalystėje buvo planuojami elito laidojimo kompleksai ir kokiomis priemonėmis žmonės ruošėsi pomirtiniam gyvenimui. Paprastai tokie kapai atskleidžia ir praktines detales: patalpų paskirtį, aukojimo vietas, užrašų formules, taip pat dailės ir rašto raidos ypatumus.

    Sakara pastaraisiais metais išlieka vienu aktyviausių archeologinių tyrimų taškų Egipte. Čia esantis platus kompleksas, apimantis skirtingų laikotarpių kapavietes, šventyklas ir statinius, nuolat papildo žinias apie laidojimo papročius, religines praktikas ir elitų kasdienybę.

    Specialistai pabrėžia, kad panašiuose atradimuose svarbus ne vien pats objektas, bet ir jo kontekstas: kur tiksliai jis įrengtas, kaip susijęs su kitais kapo elementais ir kokią informaciją suteikia užrašai. Tolesni tyrimai turėtų patikslinti datavimą, išsamiau interpretuoti inskripcijas ir galbūt atskleisti daugiau duomenų apie kape palaidotą asmenį.

  • Ukraina išbandė galingą BTR-4E „Bucefalą“: ką gali šarvuotis, kurio bijo rusai

    Ukraina išbandė galingą BTR-4E „Bucefalą“: ką gali šarvuotis, kurio bijo rusai

    Ukrainos kariai poligono sąlygomis išbandė ratinį šarvuotąjį transporterį BTR-4E „Bucefalas“, skirtą pėstininkų apsaugai ir ugnies paramai. Tokie bandymai paprastai orientuoti į realioms kovos sąlygoms artimas situacijas, kai vienu metu būtina manevruoti, stebėti aplinką ir valdyti ginkluotę.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta įgulos narių tarpusavio sąveikai ir procedūroms, kurios lemia išgyvenamumą apšaudymo metu. Praktika poligone leidžia įvertinti ne tik technikos charakteristikas, bet ir tai, kaip greitai įgula geba aptikti taikinius, perduoti informaciją bei priimti sprendimus.

    Kuo išsiskiria BTR-4E konstrukcija

    BTR-4E yra 8×8 formulės šarvuotasis transporterinis automobilis, sukurtas Ukrainoje, siekiant atsisakyti dalies senesnių posovietinių sprendimų. Vienas svarbiausių bruožų yra trijų skyrių vidaus išdėstymas: priekyje įrengtos vairuotojo ir vado vietos, per vidurį sumontuotas variklis, o gale yra desanto skyrius.

    Toks sprendimas leidžia įrengti vidinį praėjimą tarp valdymo ir desanto skyrių, todėl kariams nereikia išlipti į išorę, kad persigrupuotų ar persikeltų transporto priemonės viduje. Gale telpa iki 7 karių, o išlipimas vyksta per dvivėres galines duris.

    Ginkluotė, valdymas ir stebėjimas

    BTR-4E gali būti komplektuojamas skirtingais koviniais moduliais, o vienas dažniausiai minimas sprendimas yra nuotoliniu būdu valdomas modulis BM-7 „Parus“. Jame gali būti naudojama 30 milimetrų automatinė patranka, 30 milimetrų automatinis granatsvaidis ir 7,62 milimetro kulkosvaidis, taip pat numatoma galimybė integruoti prieštankines valdomas raketas.

    Nuotolinis ginkluotės valdymas leidžia operatoriui dirbti korpuso viduje, o ne bokštelyje ar šalia ginklo, todėl padidėja įgulos apsauga. Taip pat pabrėžiama vado galimybė naudotis nepriklausoma panoramine stebėjimo sistema ir perduoti taikinių nurodymus ginkluotės operatoriui, atskiriant stebėjimo ir šaudymo užduotis.

    Mobilumas, amfibinės savybės ir apsauga

    Skelbiama, kad keliuose BTR-4E gali pasiekti iki 110 kilometrų per valandą greitį, o bekelėje apie 60 kilometrų per valandą. Degalų sąnaudos nurodomos apie 100 litrų dyzelino 100 kilometrų važiuojant keliais, o sudėtingomis sąlygomis gali didėti iki maždaug 150 litrų 100 kilometrų.

    Deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 690 kilometrų. Transporteris išlaiko ir amfibines savybes: judėjimą vandenyje užtikrina du vandens sraigtai korpuso gale, o greitis vandenyje gali siekti apie 10 kilometrų per valandą.

    Šarvų apsaugos lygis siejamas su specialiai grūdinto plieno korpusu: priekinė dalis, remiantis Ukrainos gynybos institucijų skelbiamais duomenimis, gali apsaugoti nuo 14,5 milimetro šaudmenų, o šonai nuo 12,7 milimetro kalibro ugnies. Taip pat numatyta galimybė montuoti papildomas šarvų plokštes ir grotelines apsaugas, kurios ypač aktualios šiuolaikiniame mūšio lauke.

    BTR-4E „Bucefalas“ jau yra dalies Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų naudojamas ir pasitelkiamas kovinėse operacijose prieš Rusiją. Vis dėlto platesnis tokios technikos diegimas paprastai reikalauja laiko, logistikos ir nuoseklių bandymų, kad įgulos pasiektų reikiamą parengtį ir išnaudotų platformos galimybes realiomis sąlygomis.

  • Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją rugpjūčio pabaigoje atvyko Ispanijos karinių oro pajėgų ir kosmoso kontingentas, sustiprinęs NATO oro policijos ir integruotos oro bei priešraketinės gynybos užduotis Baltijos šalyse. Taktinis oro vienetas „Bursztyn“ Ämari bazėje dislokuotas iki spalio vidurio.

    Kontingentą sudaro apie 110 karių ir keturi modernizuoti naikintuvai EF-18M, Ispanijoje žymimi C.15M. Pagrindinė jų užduotis yra greitojo reagavimo budėjimas ir oro erdvės stebėsena, kai nežinomi orlaiviai priartėja prie NATO oro erdvės ar nesilaiko skrydžių taisyklių.

    Misija Baltijos šalyse

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis ir neturėjo savo naikintuvų pajėgumų. Rotacijos principu sąjungininkai dislokuoja orlaivius ir personalą, kad užtikrintų nuolatinį oro erdvės saugumą.

    Ämari bazėje Estijoje ispanai dirba kartu su Turkijos karinių oro pajėgų F-16 naikintuvais, kurie taip pat vykdo budėjimą tame pačiame regione. Ispanijos gynybos institucijos skelbė, kad pirmieji pažintiniai skrydžiai ir procedūrų derinimas vyko būtent bendradarbiaujant su turkų įgulomis.

    Kodėl akcentuojama kryptis

    Pastaraisiais metais NATO stiprina budrumą rytiniame flange, nes saugumo aplinka Europoje išlieka įtempta, o Rusijos karinė veikla regione nuolat stebima. Oro policijos užduotys dažnai apima identifikavimo skrydžius, kai virš Baltijos jūros ar prie regiono sienų pasirodo kariniai orlaiviai.

    Lygiagrečiai NATO pajėgos Baltijos valstybėse veikia iš kelių bazių, o Lietuvoje, Šiauliuose, rotaciniu principu dislokuojami kitų sąjungininkų naikintuvai. Šiuo metu čia užduotis atlieka Italijos karinės oro pajėgos su „Eurofighter Typhoon“.

    Kokie tai orlaiviai

    EF-18M yra Ispanijos poreikiams pritaikyta ir vėliau modernizuota „McDonnell Douglas F/A-18 Hornet“ versija. Šie orlaiviai į Ispaniją buvo tiekti 1986–1992 metais, o vėliau perėjo atnaujinimų programą, kuri pagerino avioniką, programinę įrangą ir sąveikumą su sąjungininkais.

    Skelbiama, kad tarp svarbių atnaujinimų yra šalmo taikiklio tipo sprendimai ir duomenų perdavimo ryšiai, leidžiantys efektyviau keistis informacija vykdant užduotis. Į Estiją didžioji dalis personalo ir įrangos buvo permesta transporto orlaiviais A400M ir C-295, o patys keturi naikintuvai į Ämari atskrido tiesiogiai iš Saragosos.

  • „LG“ IFA 2026 Berlyne atveria DI namų viziją: naujas „ThinQ“ agentas ir energijos valdymas

    „LG“ IFA 2026 Berlyne atveria DI namų viziją: naujas „ThinQ“ agentas ir energijos valdymas

    Berlyne rugsėjo 4 dieną prasidedanti technologijų paroda IFA 2026 taps scena, kur „LG“ pristatys išplėstą DI namų ekosistemą. Bendrovė skelbia, kad šiemet stende įrengta atskira DI Home zona, skirta parodyti, kaip vienoje sistemoje sujungiami įrenginiai, erdvės ir paslaugos.

    Pagrindinis vaidmuo tenka „LG ThinQ ON“ namų centrui ir „LG ThinQ“ platformai, kuri turėtų supaprastinti skirtingų prietaisų valdymą. Pasak gamintojo, tikslas yra ne vien nuotolinis įjungimas, o konteksto supratimu paremtos rekomendacijos ir automatizavimas.

    „ThinQ Claw“: pokalbių agentas namams

    Tarp ryškiausių naujovių minima „ThinQ Claw“ funkcija, apibūdinama kaip tekstinio pokalbio DI agentas, integruotas į „ThinQ ON“. Ji turėtų gebėti derinti vartotojo užklausas su namų situacija, pavyzdžiui, atsižvelgti į įpročius, pasirinktus režimus ar dienos rutiną.

    „LG“ teigimu, toks agentas gali pasiūlyti veiksmus pagal namų sąlygas arba konkretaus žmogaus pageidavimus, todėl automatizavimas tampa mažiau paremtas rankiniais scenarijais. Rinkoje ši kryptis stiprėja: gamintojai vis dažniau integruoja DI asistentus į buities techniką, kad valdymas būtų natūralesnis ir labiau suasmenintas.

    Energijos valdymas ir „Homey“ platforma

    Parodoje taip pat pristatomas namų energijos valdymo sprendimas HEMS, kurį „LG“ sieja su „Homey“ platforma. Sprendimo tikslas – koordinuoti energijos gamybą, kaupimą ir vartojimą visame būste, kad būtų lengviau planuoti sąnaudas ir optimizuoti įrenginių darbą.

    Tokie sprendimai tampa aktualūs dėl kintančių energijos kainų ir augančio dėmesio efektyvumui, ypač namuose, kuriuose naudojami energijos kaupikliai ar kitos išmaniosios sistemos. Praktikoje tai reiškia didesnį automatizavimo vaidmenį, kai dalis sprendimų priimama pagal nustatytas taisykles ir realaus laiko duomenis.

    Daugiau įmontuojamos technikos ir nauji ekranai

    „LG“ taip pat plečia Fit & Max kategoriją, kuri anksčiau buvo taikoma pasirinktoms šaldytuvų versijoms. Dabar šis sprendimų paketas pritaikomas ir skalbyklėms, džiovyklėms bei indaplovėms, siekiant patogesnių įmontavimo variantų skirtingoms virtuvės ar buitinėms erdvėms.

    Be buitinės technikos, stende rodomi ir nauji ekranai bei garso sprendimai, įskaitant OLED evo ir kitų serijų televizorius, taip pat žaidimų monitorius. „LG“ nurodo, kad dalyje televizorių naudojamas „α11 AI Processor 4K Gen3“ procesorius, o kai kuriems ekranams suteikti TÜV Rheinland sertifikatai.

    IFA 2026 vyks rugsėjo 4–8 dienomis, o Berlyne savo produktus ir sprendimus tradiciškai pristato daugybė tarptautinių technologijų gamintojų. Šių metų akcentas ryškėja gana aiškiai: DI integracija į namų įrenginius persikelia nuo pavienių funkcijų prie platesnių ekosistemų ir energijos efektyvumo valdymo.

  • Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Vienas didžiausių JAV švietimo tinklų nusprendė griežtai apriboti generatyvų DI pradinėse ir pagrindinėse klasėse. Niujorko miesto valstybinėse mokyklose planuojama blokuoti tokias paslaugas kaip „ChatGPT“ ir „Claude“ mokiniams nuo 2 iki 8 klasės.

    Skelbiama, kad ribojimai paliestų beveik 600 000 vaikų, o taisyklės iš pradžių būtų taikomos vienerius metus. Per šį laikotarpį administracija, mokytojai ir tėvai vertins, kaip DI veikia mokymosi rezultatus, savarankiškumą ir tarpusavio santykius mokykloje.

    Apribojimai siejami ne tik su akademiniu sąžiningumu, bet ir su saugumu bei kontrole. Miestas ketina išjungti DI funkcijas daugiau nei 38 anksčiau naudoti leistose programose, motyvuodamas griežtesniais reikalavimais duomenų apsaugai ir technologijų priežiūrai.

    „Technologijų industrija nori, kad patikėtume: DI ankstyvajame ugdyme yra ne tik neišvengiamas, bet ir būtinas. Mes to taip nematome“, – sakė Niujorko meras Zohranas Mamdani.

    Vyresnių klasių mokiniai galėtų gauti prieigą prie riboto DI įrankių rinkinio, tačiau kartu būtų stiprinamas kritinio vertinimo ugdymas. Tokia kryptis atitinka augančią tarptautinę tendenciją mokyklose ne tik diegti skaitmenines priemones, bet ir mokyti atpažinti netikslumus, šališkumą bei turinio generavimo ribas.

    Mokytojams DI žadama palikti kaip pagalbinę priemonę pamokų planavimui ir medžiagos rengimui. Tačiau DI nebūtų leidžiama naudoti mokinių darbams vertinti ar sprendimams dėl pažymių priimti, siekiant išvengti skaidrumo ir atsakomybės problemų.

    Didžiausias iššūkis išlieka kontrolė už mokyklos ribų, nes mokiniai gali naudotis pokalbių robotais namuose, atlikdami namų darbus. Niujorko mokyklų kanclerė Kamar Samuels pabrėžė, kad realus poveikis priklausys nuo bendradarbiavimo su tėvais ir aiškių susitarimų dėl naudojimo namų aplinkoje.

    Šie sprendimai yra platesnės politikos dalis, kuria siekiama mažinti laiką prie ekranų pagal amžių ir aiškiau apibrėžti, kokios skaitmeninės priemonės klasėse yra būtinos. Numatomos išimtys mokiniams su negalia ir tiems, kuriems reikia papildomos pagalbos mokantis anglų kalbos.

    Niujorke taip pat buriama darbo grupė iš mokytojų, tėvų ir mokinių atstovų, kuri analizuos vienerių metų ribojimų rezultatus ir teiks rekomendacijas ateičiai. Jei priemonės pasiteisins, tikėtina, kad bus pereita prie nuolatinės tvarkos, aiškiau atskiriančios, kada DI yra mokymosi pagalbininkas, o kada tampa rizika mokinių savarankiškumui.

  • Į Gdanską atplaukė pasaulio rekordininkas: „OOCL“ milžinas keičia konteinerių gabenimą

    Į Gdanską atplaukė pasaulio rekordininkas: „OOCL“ milžinas keičia konteinerių gabenimą

    Į Gdansko konteinerių terminalą Baltic Hub užsuko „OOCL Wisdom“ – vienas didžiausių pasaulyje konteinerinių laivų, galintis plaukti naudodamas metanolį. Terminalas skelbia, kad laivas priskiriamas itin didelių konteinervežių klasei, aptarnaujančiai pagrindinius pasaulinės prekybos maršrutus.

    „OOCL Wisdom“ maksimali talpa siekia 24 168 TEU, o tai reiškia, kad vienu reisu jis gali gabenti dešimtis tūkstančių standartinių konteinerių. Laivo ilgis yra 399 metrai, plotis – 61 metras, o bendroji talpa viršija 230 000 GT.

    „OOCL Wisdom“ valdo Honkongo vežėjas „Orient Overseas Container Line“ (OOCL), priklausantis didžiausiems pasaulio konteinerinės logistikos rinkos žaidėjams. Bendrovė veikia ir per „Ocean Alliance“, kurio tinklas apima daugiau nei 180 savaitinių reisų visame pasaulyje.

    Laivo apsilankymas Gdanske siejamas ir su platesne laivybos kryptimi – emisijų mažinimu bei alternatyvių degalų diegimu. Metanolis laikomas vienu perspektyviausių sprendimų dekarbonizuojant laivybą, ypač kai jis gaminamas iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau rinkai vis dar iššūkiu išlieka tiekimo apimtys ir kaina.

    „OOCL Wisdom“ yra pirmasis šio vežėjo konteinervežis su dviejų rūšių degalų sistema, leidžiančia naudoti tiek tradicinius degalus, tiek metanolį. Tai taip pat pirmasis naujos septynių tokio tipo laivų serijos vienetas, kuriuo siekiama derinti didelį krovinių pajėgumą ir mažesnį poveikį aplinkai.

    Pasak Baltic Hub, laivas aprūpintas moderniomis energinio efektyvumo ir saugos technologijomis, padedančiomis optimizuoti reisus ir sumažinti degalų sąnaudas. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni, nes tarptautinė laivybos reguliavimo kryptis griežtėja, o klientai vis dažniau reikalauja mažesnio anglies pėdsako visoje tiekimo grandinėje.

    „OOCL Wisdom“ buvo prišvartuotas prie T2 krantinės, o po krovos darbų išplaukė iš Gdansko uosto rugsėjo 2 dieną apie 22 valandą. Terminalas pabrėžia, kad tokie laivų vizitai patvirtina Gdansko vaidmenį kaip vieno svarbiausių Baltijos regiono giliavandenių konteinerių mazgų.

    Sezoniškai augant konteinerių srautams ir laivams didėjant, uostų konkurencingumą vis labiau lemia gyliai, krantinių pajėgumai, kranų našumas ir greitos jungtys su sausumos logistika. Baltic Hub nurodo, kad tai yra didžiausias giliavandenis konteinerių terminalas Baltijos jūroje ir vienintelis regione, galintis reguliariai aptarnauti daugiau nei 24 000 TEU talpos laivus.

    Į Gdanską anksčiau jau buvo užsukę kiti modernūs gigantai, tarp jų „CMA CGM Symi“, varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis, taip pat „OOCL Hong Kong“, kadaise vadintas didžiausiu pasaulyje konteinervežiu. Terminalas teigia, kad didžiųjų laivų maršrutai Baltijos kryptimi rodo stiprėjantį regiono įtraukimą į tiesiogines tarpžemynines tiekimo grandines.

    „Kiekvienas toks užsukimas parodo, kokį svarbų vaidmenį Gdanskas atlieka pasaulinių oceaninių jungčių žemėlapyje“, – teigiama Baltic Hub pranešime.