CP v2

Blog

  • Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Naujas statusas energetikoje

    Ukrainos Ministrų kabinetas nacionalinės kritinės infrastruktūros sąrašą papildė elektros energijos kaupimo įrenginiais, tarp jų ir didelės galios baterijų sistemomis. Apie sprendimą viešai informavo Ukrainos Energetikos ministerija, pabrėždama, kad jis tiesiogiai susijęs su energetikos sistemos atsparumu.

    Kritinės infrastruktūros statusas reiškia, kad šie objektai tampa prioritetiniai valstybės apsaugos ir atsparumo planuose. Praktikoje tai gali apimti griežtesnius saugumo reikalavimus, papildomas fizinės apsaugos priemones ir aiškesnį koordinavimą su civiline sauga.

    Kodėl svarbūs būtent kaupikliai

    Energetikos kaupikliai tampa vienu svarbiausių tinklo stabilumo įrankių, ypač kai generacija ir vartojimas greitai svyruoja. Didelės baterijų sistemos leidžia greitai subalansuoti dažnį, mažinti avarinių atjungimų riziką ir palaikyti elektros tiekimą sutrikimų metu.

    Karinių atakų sąlygomis decentralizuoti sprendimai įgauna dar didesnę reikšmę, nes mažina priklausomybę nuo pavienių stambių objektų. Kaupimas padeda lanksčiau perskirstyti energiją, užtikrinti rezervą kritiniams vartotojams ir greičiau atkurti tiekimą.

    Skaičiai ir plėtros kryptis

    Ukraina jau yra įdiegusi elektros energijos kaupimo sistemas, kurių bendra galia viršija 500 megavatų. Reguliuotojai taip pat yra pateikę technines sąlygas papildomai įrengti dar 1 000 megavatų kaupimo galios.

    Tokia dinamika atitinka platesnę tendenciją, kai baterijų projektai vertinami ne tik kaip komerciniai, bet ir kaip strateginiai tinklo patikimumo elementai. Kritinės infrastruktūros statusas gali paspartinti leidimų, apsaugos ir infrastruktūrinės integracijos procesus.

    „Didelės apimties baterijų energijos kaupimo įrenginiai padeda elektros sistemai veikti stabiliau, greičiau reaguoti į paklausos svyravimus ir mažina avarinių atjungimų riziką“, – sakė Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

    Pasak jo, sprendimo tikslas yra užtikrinti maksimaliai įmanomą tokių objektų apsaugą. Energetikos institucijos pabrėžia, kad stiprinant tinklo atsparumą svarbios ir kitos priemonės, įskaitant objektų fortifikavimą bei operatyvų reagavimą į incidentus.

  • „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė užbaigusi Klečevo (Wielkopolės vaivadija) regioninio saulės energijos centro plėtrą. Po darbų elektrinės įrengtoji galia pasiekė 250 megavatų, o projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių saulės objektų Vidurio ir Rytų Europoje.

    Bendrovės teigimu, tokios apimties gamyba per metus gali pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų iki 100 000 namų ūkių poreikiams. Projektas įgyvendintas rekultivuotoje buvusio atviro tipo lignito kasybos teritorijoje, todėl jis taip pat siejamas su pramoninių plotų pritaikymu naujai paskirčiai.

    Klečevo kompleksas vystomas kaip hibridinė jėgainė: be saulės modulių, čia įrengta ir 19,2 megavato vėjo elektrinių galia. Toks derinys leidžia efektyviau naudoti infrastruktūrą, o gamyba tampa stabilesnė, nes skirtingi šaltiniai dalinai kompensuoja vienas kito svyravimus permainingomis oro sąlygomis.

    „Orlen“ nurodo, kad objektas turi tinklo prijungimo ir reguliacinius suderinimus, kurie ateityje leistų didinti galią iki 334 megavatų. Tai reikštų, kad Klečevo mazgas galėtų tapti dar svarbesniu regioniniu generacijos tašku, jei bus priimti investiciniai sprendimai dėl tolesnės plėtros.

    Plėtra įsilieja į platesnę „Orlen“ strategiją iki 2035 metų viršyti 12 gigavatų atsinaujinančių išteklių įrengtąją galią. Į šį tikslą įtraukiami vėjo ir saulės parkai, taip pat biometano ir biodujų projektai, kurie energetikos sistemoje paprastai vertinami kaip galintys prisidėti prie lankstesnės generacijos.

    Įmonė taip pat yra viešai įvardijusi jūrinio vėjo plėtros kryptį Baltijos jūroje, o energetikos sistemos stabilumui didinti numato ir branduolinės energetikos projektus, tarp jų mažųjų modulinių reaktorių kryptį. „Orlen“ argumentuoja, kad didesnė vietinė, mažai emisijų sukelianti gamyba kartu su tinklų modernizavimu yra svarbi tiek energetiniam saugumui, tiek kainų stabilumui.

    „Nuosekliai įgyvendiname didžiausią investicijų programą Lenkijos energetikos istorijoje, kurią pavertėme didžiule statybų aikštele“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    „Taip kuriama rytojaus energija: nepriklausomybė ir energetinis saugumas, taip pat kuo mažesnės energijos kainos Lenkijos gyventojams. Klečevo projektas rodo transformacijos mastą ir tempą“, – pridūrė jis.

  • „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    Ukrainos energetikos grupės DTEK atsinaujinančios energetikos padalinys Europos Sąjungoje DRI gavo komercinės veiklos licenciją 126 megavatų piko galios Văcărești saulės elektrinių parkui Rumunijoje.

    Parkas, įrengtas Dâmbovița apskrityje, per metus turėtų pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų maždaug 50 000 namų ūkių poreikiui. Skaičiuojama, kad tai leistų kasmet išvengti apie 48 600 tonų anglies dioksido emisijų.

    Šis projektas taip pat tapo pagrindu vienam didžiausių iki šiol Rumunijoje sudarytų fizinių saulės energijos pirkimo–pardavimo susitarimų, dar vadinamų PPA. Nuo 2027 metų sausio 50 proc. Văcărești parke pagamintos elektros DRI parduos „OMV Petrom“.

    Văcărești parkui finansuoti buvo suformuotas iki 60 000 000 eurų negrąžintinio reikalavimo finansavimo paketas, kurį suteikė „UniCredit“ ir „Garanti BBVA“. Tokia struktūra paprastai leidžia projektą grįsti pačio objekto pinigų srautais ir aiškesne ilgalaike pajamų perspektyva.

    Pastaraisiais metais DRI Rumunijoje įjungė keturis atsinaujinančios energetikos projektus ir šalyje jau yra sukaupusi 299 megavatų veikiančių pajėgumų. Be Văcărești saulės parko, portfelyje minimi Glodeni I ir Glodeni II saulės parkai, taip pat Ruginoasa sausumos vėjo jėgainių parkas.

    Ruginoasa projektas išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų naujų vėjo projektų Rumunijoje per maždaug dešimtmetį. Tokie projektai pastaruoju metu dažnai siejami su didėjančiu poreikiu spartinti tinklų plėtrą ir balansavimo sprendimus, kad nepastovios generacijos dalis sistemoje galėtų augti.

    DRI skelbia planuojanti toliau plėsti veiklą Europoje, o Rumunijoje taip pat numato diegti baterijų energijos kaupimo sprendimus. Baterijų kaupikliai paprastai padeda efektyviau išnaudoti saulės ir vėjo gamybą, mažinti kainų svyravimų poveikį ir didinti sistemos lankstumą.

    PPA sandoriai regione vis dažniau vertinami kaip būdas stambioms įmonėms užsitikrinti prognozuojamas elektros sąnaudas, o projektų vystytojams suteikti bankams patrauklesnį, ilgalaikėmis pajamomis paremtą modelį. „OMV Petrom“ susitarimas su DRI išryškina, kad saulės energetika Rumunijoje pereina į didesnio masto, įmonių paklausos skatinamą etapą.

  • Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Geotermija grįžta į ES darbotvarkę

    Europos Komisija birželio 4 dieną ketina pristatyti Geoterminės energijos veiksmų planą, kuris turėtų pagreitinti geotermijos plėtrą šildymui, vėsinimui, elektros gamybai ir šilumos kaupimui. Dokumentas siejamas su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Geoterminė energija išsiskiria tuo, kad gali tiekti pastovią galią ir šilumą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dėl šios priežasties ji vis dažniau minima kaip sprendimas pramonei ir centralizuotam šilumos tiekimui, kur vien atsinaujinanti elektra problemų neišsprendžia.

    Nuo megavatų link gigavatų

    Iki šiol didelė dalis Europos geotermijos projektų buvo vystomi kaip pavienės, lokalaus masto iniciatyvos, tačiau sektorius vis garsiau kalba apie perėjimą prie gigavatų. Tokia kryptis reiškia ne vien didesnes elektrines, bet ir platesnį geotermijos pritaikymą miestų šilumos tinkluose, pramoniniuose procesuose bei sezoninėje šilumos akumuliacijoje.

    Plėtros tempą dažniausiai stabdo ilgi leidimų derinimo procesai, požeminės geologijos rizika ir aukštos pradinės investicijos gręžiniams. Būtent šias kliūtis, tikimasi, planas bandys mažinti per aiškesnį reguliavimą, standartizuotus leidimų kelius ir finansines rizikos pasidalijimo priemones.

    Kas aptariama Europos geotermijos viršūnių susitikime

    Antrasis Europos geotermijos viršūnių susitikimas organizuojamas taip, kad sutaptų su Europos Komisijos veiksmų plano pristatymu. Renginyje numatytos diskusijos apie tai, ko geotermijai labiausiai reikia iš ES ir nacionalinės politikos, kad investicijos didėtų, o projektai būtų diegiami sparčiau.

    Programoje daug dėmesio skiriama finansavimui ir komercinimui, kai kalbama apie draudimo, kapitalo ir vartotojų kainos santykį. Taip pat aptariama, kaip geoterminiai sprendimai galėtų tapti praktiška šildymo ir vėsinimo alternatyva regionuose, kur šilumos siurbliai ar biokuras ne visuomet yra optimalūs.

    „Geoterminės energijos veiksmų planas gali tapti proga iš esmės supaprastinti kelią nuo idėjos iki veikiančios geoterminės sistemos“, – sakė sektoriaus atstovai, komentuodami laukiamą Europos Komisijos dokumentą.

    Renginyje taip pat numatyta atskira diskusija apie politinių sprendimų kokybę, kai geotermija konkuruoja dėl vietos tarp kitų švarių technologijų. Praktikoje tai reiškia klausimą, ar valstybės bus pasirengusios greitinti leidimų išdavimą, stiprinti duomenų apie gelmes prieinamumą ir mažinti investuotojų riziką.

    Tarp pranešėjų ir diskusijų dalyvių numatyti Tarptautinės energetikos agentūros, Europos Komisijos, Europos geoterminės energijos tarybos bei privataus sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas išlieka tas pats: kaip geotermiją paversti ne nišiniu, o masiškai diegiamu sprendimu Europos energetikos sistemoje.

  • Švenčionių rajone atnaujins atliekų aikšteles: nauji tekstilės konteineriai ir kibirėliai virtuvei

    Projektas startuoja 2026 metais

    Švenčionių rajono savivaldybėje pradedamas projektas, skirtas komunalinių atliekų konteinerinių aikštelių rekonstrukcijai ir rūšiuojamojo surinkimo plėtrai. Projekto pradžia numatyta 2026 metų gegužės 19 dieną, o pabaiga – 2028 metų lapkričio 30 dieną.

    Bendra projekto biudžeto suma siekia 684 984,04 eurų. Projektui suteiktas numeris 20-225-P-0001.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti

    Projektu numatyta papildyti esamas konteinerių aikšteles tekstilės atliekoms skirtais konteineriais ir įrengti naujus tekstilės atliekų konteinerius kaimiškose rajono teritorijose. Taip pat gyventojams planuojama išdalinti virtuvės atliekoms skirtus kibirėlius, kad maisto atliekų atskyrimas būtų paprastesnis kasdienybėje.

    Numatoma, kad priemonės padės didinti rūšiuojamų atliekų kiekį ir mažinti mišrių komunalinių atliekų srautą. Savivaldybė akcentuoja, kad iki šiol dalyje teritorijų infrastruktūra buvo ribota, todėl paslaugų prieinamumas ir patogumas gyventojams ne visur buvo pakankamas.

    Ryšys su regioniniais planais

    Iniciatyva siejama su 2021–2027 metų Vilniaus regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo planu bei 2021–2027 metų Švenčionių rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu. Pastarasis patvirtintas 2023 metų gegužės 25 dieną Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-80.

    Projektas įgyvendinamas pagal Vilniaus regiono plėtros plano pažangos priemonę LT011-04-01-02 Atliekų rūšiuojamojo surinkimo plėtra. Įvardijama, kad sprendžiama regiono problema – nepakankamai tvari gyvenamoji aplinka.

    Pagrindinė tikslinė grupė – Švenčionių rajono savivaldybės gyventojai ir atliekų tvarkytojai. Tarp planuojamų darbų numatomi konteinerinių aikštelių projektavimo sprendiniai, rekonstrukcijos darbai, tekstilės konteinerių įsigijimas ir gyventojų aprūpinimas virtuvės atliekoms skirtais kibirėliais.

  • Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    Švenčionių rajone startuoja priedangų plėtra: aišku, kurios 8 vietos bus sutvarkytos iki 2027 metų

    2026 metų gegužės 8 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone, II etapas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Šiuo etapu siekiama pagerinti civilinės saugos infrastruktūrą ir realiai padidinti gyventojams prieinamų priedangų parengtį krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu. Savivaldybė pabrėžia, kad rajonas dėl geografinės padėties priskiriamas jautresnėms teritorijoms, todėl investicijos nukreipiamos į konkrečiai įvardytas vietas.

    Kodėl investicijos reikalingos?

    Švenčionių rajono savivaldybės vertinimu, esamos priedangos iki šiol neatitiko poreikių nei apimtimi, nei kokybe. Tai reiškia, kad dalis patalpų gali būti nepritaikytos saugiam žmonių priėmimui, o tam tikrais atvejais trūksta inžinerinių sprendimų, kurie užtikrina autonomiškumą ir saugų judėjimą.

    Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių civilinės saugos krypčių Lietuvoje, nes savivaldybės nuosekliai peržiūri turimą priedangų tinklą, jo būklę ir realų pritaikomumą. Praktikoje daugiausia dėmesio skiriama evakuaciniams sprendimams, vėdinimui, atsarginiam elektros tiekimui ir ryšio užtikrinimui.

    Kurios 8 priedangos įtrauktos?

    Į projektą įtrauktos aštuonios prioritetinės priedangos, nustatytos po esamos infrastruktūros vertinimo. Investicijos planuojamos Nalšios muziejuje Švenčionyse, Švenčionių rajono meno mokykloje Švenčionyse ir meno mokykloje Švenčionėliuose.

    Taip pat numatyti darbai Švenčionėlių miesto kultūros centre ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Švenčionėliuose, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre, Švenčionių rajono socialinių paslaugų centre Pabradėje bei buvusio darželio pastate Vidutinės kaime.

    Kokie darbai numatyti?

    Numatoma atlikti konstrukcijų ekspertizes ir parengti projektinę dokumentaciją ten, kur jos reikia. Taip pat planuojama pritaikyti priedangas evakuacinių išėjimų įrengimui, įskaitant evakuacinį apšvietimą, įėjimų ir išėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims bei apsauginių langų skydų įrengimą.

    Dalyje objektų planuojama įsigyti ir sumontuoti rezervinius elektros generatorius, įrengti autonominius dūmų signalizatorius, sutvarkyti ar įrengti vėdinimo sistemas. Taip pat numatomi belaidžio interneto prieigos taškai, būtinos pagalbos priemonės ir kiti darbai, reikalingi priedangų parengčiai užtikrinti.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, o įgyvendinimą planuojama užbaigti iki 2027 metų lapkričio mėnesio. Už projekto įgyvendinimą atsakinga Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

    Projektas yra II etapas, todėl savivaldybė leidžia suprasti, kad priedangų infrastruktūros atnaujinimas vertinamas kaip tęstinis procesas. Gyventojams tai reiškia nuoseklų priedangų tinklo gerinimą, orientuotą į realų funkcionalumą, o ne vien formalią patalpų registraciją.

  • Švenčionių rajono tarybos posėdis tiesiogiai: svarstys biudžetą, projektus ir sprendimus gyventojams

    Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdį gyventojai gali stebėti tiesiogiai internetu, savivaldybės „Youtube“ kanale. Tokia transliacija leidžia realiu laiku sekti diskusijas ir matyti, kaip priimami sprendimai dėl rajono kasdienybės.

    Tarybos posėdžiuose paprastai svarstomi klausimai, susiję su savivaldybės biudžetu, investiciniais projektais, vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros darbais, švietimo ir socialinių paslaugų finansavimu. Nuo šių sprendimų priklauso, kokie darbai bus pradėti pirmiausia ir kaip bus paskirstomos lėšos.

    Tiesioginė transliacija svarbi ir dėl viešumo: gyventojai gali įvertinti argumentus, matyti balsavimus ir suprasti, kas palaikė vieną ar kitą sprendimą. Tai ypač aktualu, kai darbotvarkėje atsiranda jautresni klausimai, pavyzdžiui, turto valdymas, įstaigų pertvarkos ar didesni pirkimai.

    Jei posėdžio metu kyla klausimų, gyventojams įprastai verta sekti savivaldybės skelbiamą darbotvarkę ir vėliau susipažinti su priimtais sprendimais bei protokolais. Posėdžio įrašas dažniausiai lieka prieinamas ir po transliacijos, todėl aktualias dalis galima peržiūrėti patogiu metu.

  • Kupiškyje įvyko „Šimtamylės girios šventė“: moksleiviai kūrė laiškus Milno herojams

    Kupiškyje įvyko „Šimtamylės girios šventė“: moksleiviai kūrė laiškus Milno herojams

    Kupiškio rajono ugdymo įstaigų bibliotekininkų metodinis būrelis ir šiemet subūrė 3–4 klasių mokinius į skaitymą skatinantį konkursą, kurio centre atsidūrė literatūros herojai, kūrybiškumas ir komandinės užduotys. Renginys vyko Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnyboje, o jo tikslas buvo ne tik patikrinti žinias, bet ir uždegti norą skaityti.

    Šių metų konkursas „Šimtamylės girios šventė“ buvo skirtas rašytojo Aleno Alexanderio Milno knygos „Pūkuotuko pasaulis“ 100-osioms metinėms paminėti. Dalyviai buvo kviečiami gilintis į knygos veikėjus ir jų nuotykius, atpažinti siužeto detales bei prisiminti personažų charakterius.

    Į konkursą atvyko penkių ugdymo įstaigų komandos, iš anksto atlikusios namų užduotį. Mokiniai parašė laišką knygos „Pūkuotuko pasaulis“ herojams ir jį iliustravo, todėl renginys prasidėjo nuo asmeninio santykio su tekstu ir savos interpretacijos.

    Vėliau komandos sprendė įvairias užduotis: pagal pateiktus apibūdinimus spėliojo, kuris herojus slepiasi, iš kelių veikėjų atrinko tik knygai priklausančius personažus, o iš pabirusių raidžių dėliojo jų vardus. Tokios užduotys reikalavo ir atidaus skaitymo, ir gebėjimo greitai susitarti tarpusavyje.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad ruošiantis konkursui buvo rekomenduojama plačiau susipažinti su Aleno Alexanderio Milno knyga ir jos veikėjais, kad atsakymai remtųsi ne nuogirdomis, o perskaitytu tekstu. Tokia praktika, kai vaikai skatinami ne tik atlikti užduotį, bet ir įsigilinti, padeda tvariau ugdyti skaitymo įprotį.

    Šventėje netrūko geros nuotaikos, smagių emocijų ir žinių, o visi dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais bei saldžiomis dovanėlėmis. Pasak renginio organizatorių, svarbiausia žinia išliko paprasta: konkurse laimėjo draugystė ir skaitymo džiaugsmas.

  • Kupiškyje birželio 2 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Kupiškyje birželio 2 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Kupiškio rajono savivaldybėje 2026 metų birželio 2 dieną numatoma gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės priduoti dalį pavojingų atliekų, kurios neturi patekti į mišrias buitines šiukšles.

    Akciją organizuojant savivaldybėje akcentuojama, kad netinkamai tvarkomos elektros įrangos atliekos, baterijos ir automobilių eksploatacinės atliekos yra vienos dažniausių taršos priežasčių buityje. Tokiose atliekose gali būti metalų, rūgščių ir kitų aplinkai bei žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų.

    Kas bus priimama nemokamai

    Nemokamai planuojama surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Taip pat bus priimamos nešiojamųjų baterijų atliekos ir vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos.

    Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad šias atliekas būtina kaupti atskirai ir perduoti teisėtiems tvarkytojams, nes jos negali būti maišomos su kitomis buitinėmis atliekomis. Tinkamas surinkimas leidžia saugiai perdirbti dalį medžiagų ir mažinti taršą.

    Už ką gali tekti susimokėti

    Nurodoma, kad sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, nors gali būti taikomos išimtys. Mokamai taip pat bus priimamos automobilių ir pramoninių baterijų atliekos.

    Akcijos metu iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų palankiomis sąlygomis, sumokant atliekų tvarkytojui, numatyta priimti alyvų atliekas. Taip pat bus galima priduoti vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas.

    Kodėl tai svarbu aplinkai

    Alyvos, kuro ir tepalo filtrų bei amortizatorių atliekose esančios medžiagos, patekusios į gruntą ar vandenį, gali ilgai išlikti ir teršti aplinką toksiškais junginiais. Dėl to tokios atliekos laikomos pavojingomis ir jų tvarkymas reglamentuojamas griežčiau nei įprastų buitinių atliekų.

    Atskiras dėmesys skiriamas ir neeksploatuojamiems automobiliams, kurie paliekami kiemuose ar apleistose teritorijose. Iš jų gali ištekėti degalų ar alyvos likučiai, o netinkamai ardant transporto priemones tarša tik didėja, todėl rekomenduojama automobilį priduoti teisėtai tvarkymui ir gauti sunaikinimo pažymėjimą.

    Registracija dėl atliekų pridavimo numatyta iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Gyventojai ir organizacijos kviečiami suderinti atliekų perdavimą iš anksto, kad surinkimas vyktų sklandžiai ir laikantis aplinkosauginių reikalavimų.

  • Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Gegužės 25 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje įvyko darbo susitikimas, kuriame dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas gyventojų evakavimo, laikino perkėlimo ir tarpusavio pagalbos organizavimui ekstremaliųjų situacijų bei karo padėties atvejais.

    Susitikime akcentuota, kad Kupiškio rajono savivaldybė yra numatyta kaip priimančioji savivaldybė. Tai reiškia, jog prireikus čia galėtų būti evakuojami gyventojai iš Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių, todėl praktiniai sprendimai turi būti parengti iš anksto, dar iki realaus incidento.

    Maršrutai, transportas ir apgyvendinimas

    Darbo metu aptarti galimi evakuacijos maršrutai ir transporto organizavimo scenarijai, kad gyventojų perkėlimas vyktų sklandžiai ir saugiai. Taip pat diskutuota apie laikino apgyvendinimo galimybes, įvertinant, kiek žmonių būtų galima priimti skirtingose vietose ir kokių resursų tam reikėtų.

    Praktinis planavimas apėmė ir priėmimo logistiką: kur gyventojai būtų registruojami, kaip būtų nukreipiami į nakvynės vietas, kaip vyktų informacijos teikimas. Tokie sprendimai svarbūs tam, kad pirmosios valandos po atvykimo nebūtų chaotiškos, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos.

    Tarpusavio pagalbos planas

    Ypatingas dėmesys skirtas Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės tarpusavio pagalbos plano aptarimui. Diskutuota dėl materialinių išteklių teikimo, gyventojų evakavimo ir laikino perkėlimo sąlygų, taip pat dėl bendradarbiavimo principų bei šalių įsipareigojimų.

    Tokio pobūdžio planuose paprastai iš anksto sutariama, kokie konkretūs ištekliai gali būti mobilizuojami, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kaip užtikrinamas suderinamumas su civilinės saugos bei gelbėjimo tarnybų veiksmais. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad tarpusavio pagalba turi būti paremta aiškiais veiksmais, o ne vien deklaracijomis.

    Kokia pagalba būtų teikiama evakuotiems žmonėms

    Aptariant evakuotų gyventojų priėmimą, kalbėta apie būtiniausių priemonių užtikrinimą ir reikalingų paslaugų organizavimą. Tarp prioritetų įvardyti maistas, geriamasis vanduo, miegui skirti čiužiniai, švarūs drabužiai ir asmens higienos priemonės.

    Taip pat numatyta medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba, kuri krizės metu dažnai tampa ne mažiau svarbi už materialinę paramą. Susitikime pabrėžta, kad evakuacijos atveju svarbu įvertinti pažeidžiamas grupes ir užtikrinti, jog pagalba pasiektų žmones be papildomų kliūčių.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad tarpinstitucinės pratybos ir reguliarus planų tikslinimas yra vienas efektyviausių būdų pasirengti realioms situacijoms. Tokia koordinacija padeda sutrumpinti reakcijos laiką ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami operatyviai, o gyventojų saugumas išliktų svarbiausiu prioritetu.