CP v2

Blog

  • 2026 metais Kalvarijoje – 200 eurų kompensacija vaikų stacionariai vasaros stovyklai: kada teikti prašymus?

    2026 metais Kalvarijoje – 200 eurų kompensacija vaikų stacionariai vasaros stovyklai: kada teikti prašymus?

    Kas gali gauti kompensaciją?

    2026 metais Kalvarijos savivaldybėje deklaruotą gyvenamąją vietą turinčių vaikų tėvai, globėjai ar kiti atstovai pagal įstatymą galės kreiptis dėl dalinės kompensacijos už stacionarias vaikų vasaros stovyklas.

    Kompensavimas bus vykdomas pagal Kalvarijos savivaldybės tarybos patvirtintą Stacionarių vaikų vasaros stovyklų paslaugų dalinio kompensavimo tvarkos aprašą. Tai reiškia, kad sprendimai bus priimami vadovaujantis nustatyta tvarka ir pateiktais dokumentais.

    Terminas ir suma: ką svarbu žinoti?

    Prašymus dėl kompensacijos planuojama priimti nuo 2026 metų birželio 15 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 10 dienos. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad verta nelaukti paskutinių dienų, jei finansavimas programoje bus ribotas.

    Kompensacijos dydis numatytas 200 eurų už vieną stacionarią vasaros stovyklą. Jeigu stovyklos kaina mažesnė nei 200 eurų, kompensuojama visa stovyklos kaina.

    Taip pat nurodoma, kad vienam vaikui kompensuojama viena stovykla. Kitaip tariant, pateikus prašymą dėl vienos stovyklos, antrajai ar trečiajai stovyklai kompensacija tam pačiam vaikui nebus taikoma.

    Kokius dokumentus reikės pateikti?

    Teikiant prašymą reikės nustatytos formos prašymo, sutarties su stovyklos organizatoriais arba kitų susitarimą patvirtinančių dokumentų. Taip pat būtina pridėti apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

    Be to, pareiškėjai turės pateikti dokumentą, patvirtinantį vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Kalvarijos savivaldybėje. Šis kriterijus yra esminis, nes kompensacija skirta savivaldybės gyventojams.

    Prašymus bus galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus tiesiogiai į Savivaldybės administraciją adresu Laisvės g. 2, Kalvarija. Konkrečius kontaktus savivaldybė nurodo savo informaciniuose pranešimuose.

    Kompensacijos bus mokamos tol, kol programoje Vaikų vasaros poilsio, socializacijos programų vykdymas bus lėšų. Savivaldybė skelbia, kad po kiekvieno komisijos posėdžio savo interneto svetainėje pateiks informaciją apie panaudotas lėšas ir jų likutį.

    Tokia praktika leidžia pareiškėjams stebėti situaciją ir suprasti, ar finansavimas dar prieinamas. Dėl to tėvams ir globėjams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamus atnaujinimus bei iš anksto pasirūpinti visais dokumentais.

  • Kalvarijos savivaldybė kviečia teikti paraiškas: dalinai kompensuos buitinių nuotekų valymo įrenginius

    Kalvarijos savivaldybė kviečia teikti paraiškas: dalinai kompensuos buitinių nuotekų valymo įrenginius

    Kalvarijos savivaldybė paskelbė kvietimą gyventojams teikti paraiškas dėl buitinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo dalinio kompensavimo. Paraiškų teikimas vykdomas pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką, kuri nustato pagrindines sąlygas ir vertinimo kriterijus.

    Savivaldybėje pabrėžiama, kad parama skirta padėti gyventojams, kurie nuotekas tvarko individualiai ir nori įsirengti sprendimus, mažinančius taršą. Tokios priemonės ypač aktualios ten, kur nėra centralizuotų nuotekų tinklų arba jų įrengimas artimiausiu metu nenumatomas.

    Kam aktuali kompensacija?

    Dalinio kompensavimo priemonė orientuota į namų ūkius, kurie planuoja įsirengti buitinių nuotekų valymo įrenginius ir dalį patirtų išlaidų siekia susigrąžinti. Konkrečios finansuojamos išlaidos ir reikalavimai priklauso nuo savivaldybės patvirtinto tvarkos aprašo.

    Praktikoje tokie kvietimai dažniausiai svarbūs individualių namų savininkams ir gyventojams, kurie keičia netvarkingus ar aplinkai rizikingus nuotekų tvarkymo sprendimus. Tinkamai įrengti valymo įrenginiai gali sumažinti teršalų patekimą į gruntinius vandenis ir aplinkinius vandens telkinius.

    Ką svarbu žinoti prieš teikiant paraišką?

    Paraiškos teikiamos vadovaujantis Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimu, kuriuo patvirtintas buitinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo dalinio kompensavimo tvarkos aprašas. Gyventojams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar planuojami darbai ir pasirinktas sprendimas atitinka nustatytas sąlygas.

    Taip pat verta pasitikslinti, kokie dokumentai turi būti pateikiami kartu su paraiška ir kokia tvarka priimami sprendimai dėl kompensacijos skyrimo. Dėl praktinių klausimų, paraiškos formos ir pateikimo procedūrų gyventojai gali kreiptis į savivaldybės atsakingą specialistą.

    Kontaktinis asmuo nurodomas kaip Romas Eidukaitis, vyriausiasis specialistas gamtosaugai ir kultūros vertybių apsaugai. Savivaldybė kviečia gyventojus nelaukti paskutinės dienos ir dokumentus pateikti iš anksto, kad prireikus būtų galima operatyviai patikslinti trūkstamą informaciją.

  • Šilko kelias atgyja: kaip iš kokono per 10 dienų gimsta prabangus audinys ir mada

    Šilko kelias atgyja: kaip iš kokono per 10 dienų gimsta prabangus audinys ir mada

    Šilkas – gyvas amatas iki šiol

    Šilkas šimtmečius buvo viena svarbiausių Šilko kelio prekių: lengvas, tvirtas ir natūraliai blizgantis pluoštas keliavo kartu su idėjomis, raštais ir technologijomis. Nors šiandien tekstilės rinką užplūdo pigesnės sintetinės medžiagos, rankų darbas ir vietinė kompetencija šilkui vis dar suteikia išskirtinę vertę.

    Dabartinė šilko gamyba Vidurio Azijoje remiasi nuoseklia grandine, kurioje vienoje vietoje sujungiami kokonų apdorojimas, siūlų paruošimas, raštų kūrimas ir audimas. Tai leidžia išlaikyti tradiciją, bet kartu taikytis prie šiuolaikinės paklausos: nuo turistinių edukacijų iki eksporto užsakymų.

    Nuo kokono iki audinio

    Ferganos slėnyje esantis Margilanas laikomas vienu iš regiono šilko centrų, kuriame gamyba vyksta etapais ir praktiškai be pertrūkių. Kokonai apdorojami vietoje, gijos išvyniojamos, verpiamos, plaunamos, o tik tada pradedamas audimas.

    Meistrai pabrėžia, kad didelė dalis darbo prasideda dar prieš stakles: reikia tiksliai apskaičiuoti rašto struktūrą, siūlų sluoksnius ir audinio matmenis. Vietinėse dirbtuvėse šis paruošimo etapas dažnai vadinamas davra – tai tarsi techninis brėžinys, pagal kurį vėliau kuriamas audinys.

    Šilko siūlas yra itin plonas, todėl bet koks pažeidimas ankstyvoje stadijoje atsispindi galutiniame rezultate. Dėl to atlaso ar adras tipo audiniams paruošti kartais prireikia iki 10 dienų dar iki paties audimo, nes kiekvienas veiksmas atliekamas rankomis ir tikrinamas kelis kartus.

    Raštai ir spalvos – kritinė vieta

    Kai siūlai paruošti, prasideda tai, ką pirkėjas dažniausiai mato pirmiausia – raštų ir spalvų kūrimas. Iš šalies tai atrodo kaip dekoras, tačiau realybėje tai matematiškai tikslus darbas, kuriame svarbu proporcijos, pasikartojimas ir motyvų suderinimas su audinio pločiu.

    Raštų dizaineriai dažnai dirba nuo pavyzdžių: matuoja, atkuria ornamentus ir pritaiko juos konkrečiam užsakymui. Spalvų parinkimas laikomas vienu rizikingiausių etapų, nes nudažius gijas ar audinį klaidos paprastai neįmanoma paprastai pataisyti, o nuostoliai gali paliesti visą partiją.

    Šiuolaikinėje rinkoje vis svarbesnis tampa spalvų stabilumas ir pakartojamumas, ypač dirbant su tarptautiniais užsakymais. Dėl to tradicinis meistriškumas vis dažniau derinamas su nuoseklesne kokybės kontrole, kad skirtingose partijose tonai ir raštai išliktų vienodi.

    Šilkas kaip ekonomikos ir turizmo variklis

    Šilko gamyba regione nėra vien pavienės dirbtuvės – ji veikia kaip platesnė ekonominė sistema, apimanti žaliavos auginimą, perdirbimą ir gatavų gaminių kūrimą. Skelbiama, kad Ferganos regionas per metus pagamina apie 2 900 tonų kokonų, o tai palaiko tekstilės, kilimų audimo ir siuvimo grandis.

    Dalis produkcijos orientuota į eksportą, tačiau auga ir individualių užsakymų segmentas, kai klientai pageidauja konkrečių raštų ar spalvinių derinių. Greta to, gamyklos ir dirbtuvės vis dažniau atveria erdves lankytojams, nes turizmas tampa papildomu pajamų šaltiniu ir būdu perduoti amatą jaunajai kartai.

    Kituose miestuose šilkas įgauna kitą formą: Bucharoje jis dažniau pereina į drabužių ir aksesuarų dizainą, o Chivoje amatas pristatomas interaktyviai – per muziejines ekspozicijas, dirbtuves ir meistriškumo pamokas. Tokia patirtis leidžia lankytojams suprasti, kiek laiko ir tikslumo slypi už, atrodytų, paprastos skaros ar audinio.

    Kaip tradicija prisitaiko prie naujovių

    Nors daugelis etapų išlieka rankiniai, šilko gamyba nebėra sustingusi laike. Regiono meistrai ir gamintojai kalba apie naujesnius sprendimus, pavyzdžiui, spausdintą šilką ar planuojamą žakardinį audimą, kuris leidžia išplėsti raštų galimybes ir efektyviau vykdyti didesnius užsakymus.

    Šilkas šiandien vis labiau vertinamas ne tik kaip prabanga, bet ir kaip natūralus pluoštas, atitinkantis atsakingesnio vartojimo kryptį. Tačiau būtent rankų darbo sudėtingumas ir ilgas paruošimo laikas išlieka priežastimi, kodėl tikras šilkas vis dar kainuoja brangiau ir reikalauja ypatingos priežiūros.

    Galiausiai procesas, prasidedantis nuo kokono, tampa ne vien technologine grandine, bet ir žinių perdavimu: nuo skaičiavimų, rašto logikos ir spalvų disciplinos iki audimo ritmo. Ši gyva tradicija išsilaiko todėl, kad randa vietą ir šiuolaikinėje madoje, ir turizmo patirtyse, ir eksporto rinkose.

  • Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs neapibrėžtumas energijos rinkose pastaraisiais mėnesiais pakėlė aviacinių degalų sąnaudas, o tai tiesiogiai atsispindi bilietų kainose. Vis dėlto dalis pigių skrydžių bendrovių Europoje trumpuoju laikotarpiu ėmėsi priešingo žingsnio ir kai kuriuose maršrutuose bilietus atpigino.

    Skrydžių kainų palyginimo platformos „FlightsFinder.com“ analizė rodo, kad atskirais atvejais „Ryanair“, „Wizz Air“ ir „easyJet“ tarifai sumažėjo maždaug 10–30 proc. Tai labiausiai pastebima populiariuose maršrutuose iš Jungtinės Karalystės į pietų Europos kryptis, kur vežėjai bando paskatinti paklausą.

    „Mūsų kainų istorija rodo nuoseklų kainų mažėjimą per pastaruosius mėnesius, tačiau tai nėra ilgalaikė tendencija“, – sakė „FlightsFinder.com“ įkūrėjas Shahabas Siddiqui.

    Ekspertai tokį kainų mažinimą aiškina konkurencine taktika: kai keliautojai dėl geopolitinės rizikos ir bendro ekonominio neapibrėžtumo atideda planus, vežėjai stengiasi išlaikyti lėktuvų užpildymą. Trumpiems reisams tai ypač svarbu, nes pigių skrydžių modelis remiasi dideliais keleivių srautais ir greita lėktuvų apyvarta.

    Degalų fiksavimas neamžinas

    Viena svarbiausių priežasčių, leidžiančių daliai bendrovių laikinai siūlyti mažesnes kainas, yra degalų kainų rizikos valdymas, kai iš anksto fiksuojama ar ribojama kuro kaina tam tikram laikotarpiui. Tačiau pasibaigus tokiems susitarimams, kaštai gali staigiai išaugti ir kainos šoktels net ir Europos viduje.

    „Šie susitarimai vėliau šiais metais baigsis, o tai gali sukelti visuotinį kainų šuolį daugelyje Europos maršrutų“, – teigė Sh. Siddiqui.

    Ilgųjų skrydžių šuolis iki 300 proc.

    Nors daliai keliautojų Europoje dar pavyksta rasti palankesnių pasiūlymų, tolimieji maršrutai į Aziją brangsta sparčiausiai. „FlightsFinder.com“ duomenimis, kai kuriuose koridoriuose tarp Europos ir Azijos kainos per kelias savaites pakilo beveik 300 proc., nes vežėjai susiduria su maršrutų korekcijomis, ilgesniu skrydžio laiku ir didesnėmis kuro sąnaudomis.

    Pavyzdžiui, Londono–Singapūro krypties vidutinė kaina, platformos vertinimu, šoktelėjo nuo maždaug 600 eurų iki beveik 1 800 eurų. Panašaus masto brangimas fiksuotas ir Londono–Bankoko maršrute, o kai kurių krypčių bilietai pirmyn ir atgal priartėjo prie 2 800 eurų.

    Dalies vežėjų atsakas skiriasi: vieni kelia kainas arba taiko papildomus mokesčius, kiti mažina reisų skaičių, nes išaugusios sąnaudos mažina pelningumą. „FlightsFinder.com“ nurodo, kad kai kurios bendrovės taip pat įvedė nedidelius, apie 10 eurų, priedus vidutinio ir ilgo nuotolio skrydžiams.

    Ką daryti keleiviams

    Kelionių rinkos stebėtojai perspėja, kad dėl aplinkinių oro erdvių ribojimų ir didesnės rizikos kai kurie skrydžiai gali trukti 1–4 valandomis ilgiau, o dalis maršrutų tampa netiesioginiai. Tai didina vėlavimų riziką ir mažina persėdimų patikimumą, ypač dideliuose tranzito mazguose.

    Keliautojams patariama planuoti ilgesnius persėdimo laikus, dažnai rekomenduojant ne mažiau kaip 3 valandas, bei rinktis lankstesnes bilietų sąlygas. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti konkrečios aviakompanijos taisykles dėl keitimų ir kompensacijų, nes už Europos Sąjungos ribų apsaugos standartai gali skirtis.

    Dar viena praktiška rekomendacija, ypač ilguose maršrutuose su persėdimais, yra keliauti kuo lengviau: dėl peradresuotų skrydžių didėja bagažo sistemos apkrova ir pamestų lagaminų rizika. Jei bagažas registruojamas, keliautojai vis dažniau naudoja sekiklius, tokius kaip „Apple AirTag“, kad prireikus greičiau rastų daiktus.

  • „Ferrari“ pristatė 550 000 eurų elektromobilį: internete juokiasi, akcijos krito 7,8 proc.

    „Ferrari“ pristatė 550 000 eurų elektromobilį: internete juokiasi, akcijos krito 7,8 proc.

    „Ferrari“ pirmadienį Romoje pristatė pirmąjį visiškai elektrinį savo automobilį „Luce“. Penkiavietis modelis, kurio kaina siekia apie 550 000 eurų, iškart tapo vienu brangiausių serijinių elektromobilių rinkoje.

    Tačiau džiaugsmą netrukus pakeitė kritika: socialiniuose tinkluose automobilio dizainas pradėtas lyginti su „Nissan Leaf“ ir pigesniais „Toyota“ modeliais. Investuotojų reakcija taip pat buvo aštri: prekybos Milane metu „Ferrari“ akcijos buvo smukusios iki 7,8 proc.

    Interneto verdiktas ir politika

    Kritika apsiribojo ne vien anoniminiais komentarais. Buvęs Italijos pramonės ministras Carlo Calenda, kadaise dirbęs „Ferrari“, naujieną pavertė platesne ataka prieš įmonės vadovą Johną Elkanną ir jo sprendimus.

    Politikas teigė, kad „Luce“ esą yra įžeidimas markės gerbėjams ir kartu simbolizuoja, kaip silpnėja Italijos pramonės pamatai. Tokie pasisakymai greitai išplito, o diskusija persimetė nuo dizaino prie strategijos ir identiteto klausimų.

    Ką žada „Luce“ technika

    Techninė pusė, sprendžiant iš pristatymo, skirta nutildyti skeptikus. „Ferrari“ nurodo, kad „Luce“ turi keturis elektros variklius, po vieną kiekvienam ratui, o bendra galia viršija 1 000 arklio galių.

    Skelbiama, kad automobilis iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja per 2,5 sekundės, o maksimalus greitis viršija 310 kilometrų per valandą. Taip pat akcentuojamas praktiškumas: penkios sėdimos vietos ir 600 litrų bagažinė, kas „Ferrari“ pasaulyje nėra įprastas prioritetas.

    Kas slypi už dizaino ir garso

    „Luce“ dizainas kurtas bendradarbiaujant su buvusiu „Apple“ dizaino vadovu Jony Ive ir jo kolektyvu „LoveFrom“. Glotnus, stikliškas kėbulas ryškiai nutolsta nuo tradiciškai raumeningų „Ferrari“ siluetų, todėl daliai gerbėjų jis tapo sunkiai atpažįstamas.

    Gamintojas bandė iš anksto suvaldyti ir kitą jautrią temą, elektromobilių skleidžiamą garsą. „Ferrari“ teigia penkerius metus kūrusi akustinę sistemą, kuri fiksuoja ir sustiprina elektros pavaros skleidžiamą ūžesį, vietoj to, kad dirbtinai imituotų vidaus degimo variklio riaumojimą.

    „„Ferrari Luce“ nėra atsakas į pokyčius. Tai sąmoningas sprendimas vesti į priekį tai, kas ateina“, – sakė Johnas Elkannas.

    Užsakymai, kaip skelbiama, pradėti priimti nuo pirmadienio, o pirmieji pristatymai planuojami dar iki metų pabaigos. Rinkoje, kur prestižiniai gamintojai vis aktyviau elektrifikuoja modelių gamą, „Ferrari“ žingsnis gali tapti lūžio tašku, tačiau pirmosios reakcijos rodo, kad kova vyks ne tik dėl technologijų, bet ir dėl prekės ženklo įvaizdžio.

  • Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestams pritrūko laiko

    Afrikos miestų atstovai Pasaulio urbanistikos forume Baku perspėjo, kad klimato kaita, spartus urbanizavimasis ir lėtinis būsto trūkumas jau vejasi valdžios galimybes reaguoti. Jų teigimu, tradiciniai finansavimo modeliai nebespėja su poreikiais.

    Forumo diskusijose būstas vis dažniau įvardijamas ne kaip socialinės paramos klausimas, o kaip ekonomikos ir infrastruktūros pagrindas. Tai glaudžiai siejama su prisitaikymu prie klimato kaitos, migracija ir pokonfliktiniu atsigavimu.

    Angolos pavyzdys ir finansavimo ribos

    Angolos viešųjų darbų, urbanistikos ir būsto ministras Carlos Alberto Gregório dos Santos sakė, kad šalis būsto sektoriui nukreipia apie 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai viena didžiausių viešųjų investicijų krypčių, tačiau poreikiai vis tiek auga greičiau nei statybų tempas.

    Pasak ministro, pastaraisiais metais valstybė pastatė apie 350 000 būstų, siekdama mažinti deficitą sparčiai augančiuose miestuose. Vis dėlto net ir tokio masto programos, anot dalyvių, dažnai atsiremia į ribotas biudžetų galimybes ir brangstančią infrastruktūrą.

    Pamokos iš atstatymo ir nauji sprendimai

    Azerbaidžano atstatymo patirtis forume tapo dažna nuoroda šalims, kurios sprendžia pokonfliktinio atsigavimo ar nusidėvėjusios infrastruktūros problemas. Gambijos žemių, regioninės valdžios ir religinių reikalų ministras Hamat Ngai Kumba Bah teigė, kad Baku pademonstravo atsparumo ir nacionalinio koordinavimo svarbą.

    „Šiandieniniame pasaulyje niekas neturi pakankamai pinigų“, – sakė Hamat Ngai Kumba Bah.

    Ministras pabrėžė, kad vien tarptautinių institucijų paskolų ar paramos nebeužtenka, todėl būtini inovatyvesni finansavimo mechanizmai. Tarp dažniausiai minimų krypčių – didesnis privataus kapitalo įtraukimas, ilgalaikis infrastruktūros planavimas ir aiškesnės taisyklės, mažinančios investuotojų riziką.

    Potvyniai, medžiai ir nelygi našta

    Klimato atsparumas tapo viena pagrindinių forumo ašių, ypač miestams, kurie jau dabar patiria ekstremalių reiškinių žalą. Adis Abebos atsparumo vadovas Moges Tadesse įspėjo, kad sezoniniai potvyniai griauna namus, gadina infrastruktūrą ir išstumia gyventojus iš upių pakrančių bei užliejamų teritorijų.

    Jo teigimu, Etiopija daug investuoja į gamta grįstus sprendimus: per pastaruosius penkerius metus Adis Abeba pasodino daugiau nei 90 mln. medžių. Nacionaliniu mastu, pasak jo, vykdomoje atkūrimo programoje minima apie 47 mlrd. pasodintų medžių.

    Tadesse taip pat akcentavo klimato teisingumo klausimą, primindamas, kad mažiausiai prie pasaulinių emisijų prisidedančios valstybės dažnai patiria didžiausius ekonominius ir socialinius nuostolius. Forumo dalyviai sutaria, kad būsto, klimato ir ekonomikos problemų atskirai spręsti nebeįmanoma, tačiau lemiamas klausimas lieka tas pats: ar finansavimas pasivys realybę.

  • „Meo“ teisme reikalauja 82 mln. eurų: teigia, kad „Huawei“ draudimas 5G tinkle smogė skaudžiai

    „Meo“ teisme reikalauja 82 mln. eurų: teigia, kad „Huawei“ draudimas 5G tinkle smogė skaudžiai

    Portugalijos telekomunikacijų operatorius „Meo“ kreipėsi į teismą ir iš valstybės siekia prisiteisti apie 81,7 mln. eurų kompensaciją. Bendrovė teigia patyrusi reikšmingų nuostolių po sprendimo iš 5G tinklų eliminuoti „Huawei“ įrangą.

    Byla, remiantis viešais teismo įrašais, buvo inicijuota Lisabonos administraciniame teisme, o atsakovais nurodomos valstybės institucijos, atsakingos už teisinį atstovavimą ir prokuratūros funkcijas. „Meo“ argumentuoja, kad nuostolius lėmė administraciniai sprendimai, susiję su kibernetinio saugumo rizikų vertinimu.

    Kas lėmė konfliktą?

    Ginčo ašis – Portugalijoje priimta rezoliucija, kuria 2023 metais sugriežtintos 5G tinklų saugumo taisyklės. Joje akcentuota, kad didelė rizika gali kilti naudojant tiekėjų įrangą, kai tiekėjas yra iš valstybės, nepriklausančios Europos Sąjungai, NATO ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

    Rezoliucijoje taip pat vertinta, ar tiekėjo kilmės šalies teisinė aplinka leidžia valdžiai daryti įtaką įmonės veiklai užsienyje, pavyzdžiui, per kontrolę, spaudimą ar privalomą bendradarbiavimą. Nors dokumente konkrečios šalys ar įmonės neįvardytos, rinkoje jis buvo siejamas pirmiausia su „Huawei“.

    Kodėl tai brangu operatoriams?

    „Meo“, priklausanti „Altice Portugal“ grupei, teigia, kad sprendimas faktiškai privertė perplanuoti dalį 5G infrastruktūros ir atsisakyti anksčiau pasirinktos technologinės krypties. Telekomunikacijų sektoriuje tokie pakeitimai dažniausiai reiškia ne tik naują įrangą, bet ir diegimo darbus, testavimą, integraciją bei paslaugų tęstinumo užtikrinimą.

    Operatoriai viešai yra kritikavę sprendimo apimtį, argumentuodami, kad Portugalijos priemonės esą griežtesnės nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Sektoriaus atstovai yra akcentavę, kad kuo platesnis draudimo taikymas skirtingoms tinklo dalims, tuo didesnė sąskaita galiausiai tenka operatoriams.

    Platesnis Europos kontekstas

    5G infrastruktūra Europos Sąjungoje laikoma strategine, todėl saugumo rizikų vertinimas pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių telekomunikacijų politikos krypčių. Dalis valstybių riboja vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų dalyvavimą, ypač tinklo branduolyje, nes tai kritinė vieta duomenų srautams ir valdymui.

    Portugalijos sprendimai šioje byloje tikėtina bus vertinami ne vien kaip komercinis ginčas dėl patirtų išlaidų, bet ir kaip precedentas, kiek plačiai valstybė gali taikyti saugumo argumentus, nesukeldama pareigos kompensuoti rinkos dalyvių patirtų nuostolių. Galutinį atsakymą turės pateikti teismas.

  • Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turizmo ir prekybos santykiai tarp Graikijos ir Turkijos per kelerius metus pastebimai pasikeitė: kelionių apimtys augo, tačiau nauda vis dažniau atitenka Graikijai. Nors politiniai santykiai svyruoja nuo įtampos iki vadinamųjų ramių vandenų, keliautojų pasirinkimus lemia vis labiau ekonomika.

    Anksčiau graikai dažniau vykdavo į Stambulą ar pasienio miestus apsipirkti, tačiau pastaraisiais metais tendencija apsivertė. Dėl išaugusių kainų Turkijoje turkai vis dažniau renkasi Graikiją ir atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir pirkti maisto bei kasdienių prekių.

    „Prieš maždaug dešimtmetį graikai važiuodavo į Turkiją apsipirkti, o dabar vis daugiau turkų atvyksta į Graikiją, nes ten pigiau“, – sakė Stambule gyvenanti Maria Dimou.

    Institucijų vertinimais, per pastaruosius ketverius metus turkų kelionių į Graikiją skaičius išaugo maždaug tris kartus ir pernai viršijo 1 500 000. Tuo metu graikų kelionių į Turkiją srautas išlieka panašus ir siekia kiek daugiau nei 500 000 per metus.

    „Nuvažiavau automobiliu iki Kavalos ir Salonikų, ir man tikrai labai patiko: maistas skanus, porcijos didelės, o kainos mažos“, – pasakojo Dorukas, Ankaroje gyvenantis kompiuterių inžinierius.

    Vizos ir greitesnis patekimas į salas

    Graikija tapo viena patraukliausių krypčių Turkijos gyventojams, o vizų išdavimas Stambule įgavo didelį pagreitį. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad Graikijos konsulatas Stambule vidutiniškai išduoda apie 1 300 vizų per dieną, daug jų yra daugkartinės.

    Papildomą impulsą kelionėms suteikė ir supaprastinta trumpalaikio atvykimo schema į dalį Graikijos salų, kai leidimai išduodami atvykimo vietoje ir galioja iki septynių dienų. Tokie sprendimai praktikoje mažina kelionės planavimo barjerus ir skatina spontaniškas išvykas, ypač vasaros sezonu.

    Kainų skirtumai smogia Turkijos turizmui

    Pačioje Turkijoje verslai vis dažniau pastebi, kad graikai atvyksta rečiau ir išleidžia mažiau nei anksčiau. Prekybininkai Stambule teigia, kad graikų kelionės tampa labiau pažintinės, o ne orientuotos į apsipirkimą, nes kainos mieste, lyginant su ankstesniais metais, jiems tapo sunkiau pakeliamos.

    „Anksčiau jie atvykdavo ir pirkdavo įvairiausių daiktų, o dabar ateina pasižiūrėti miesto, susitikti, bet pirkti nebegali, nes tapo brangu“, – aiškino Symeon Soltaridis, Stambule gyvenantis graikų bendruomenės atstovas.

    Skirtumą dar labiau išryškina kelionių išlaidos. Skelbiama, kad pernai vienas graikas Turkijoje vidutiniškai išleido apie 340 eurų vienos kelionės metu, o turkas Graikijoje apie 303 eurus. Tačiau Turkijoje išaugus pragyvenimo kainoms, ta pati suma realiai leidžia įsigyti mažiau nei anksčiau, todėl keliautojai ieško geresnio kainos ir kokybės santykio.

    Keičiasi ir prekybos balansas

    Pokyčiai matomi ne tik turizme. Graikijos statistika rodo, kad importas iš Turkijos per kelerius metus augo ir pernai, vertinimais, siekė apie 3 340 000 000 eurų, kai 2020 metais sudarė apie 1 340 000 000 eurų.

    Tuo pat metu Graikijos eksportas į Turkiją, vertinimais, 2025 metais siekė apie 1 370 000 000 eurų ir pastaruosius trejus metus mažėjo. Ši dinamika rodo platesnį ekonominių ryšių persiskirstymą, kai vartotojų elgsena, valiutos svyravimai ir kainų lygis keičia įprastas regiono kryptis.

    Nors turizmo sezonas Rytų Viduržemio regione tradiciškai priklauso nuo oro linijų ir viešbučių kainodaros, pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgauna kasdienio vartojimo kainos, restoranų sąskaitos ir net maisto prekių krepšelis. Dėl to Graikija Turkijos keliautojams vis dažniau tampa alternatyva ne tik atostogoms, bet ir apsipirkimui.

  • Kur Europoje gyventojai sutaupo daugiausia: vienoje šalyje išlaidos viršija pajamas

    Kur Europoje gyventojai sutaupo daugiausia: vienoje šalyje išlaidos viršija pajamas

    Namų ūkių taupymo norma Europoje smarkiai skiriasi: vienur gyventojai atideda dviženkles pajamas, kitur vos suduria galą su galu. OECD duomenys rodo, kad 2024–2025 metų laikotarpiu vidutiniškai Europos Sąjungoje namų ūkiai sutaupė 8,1 proc. disponuojamų pajamų.

    Šis rodiklis apibūdina, kokia pajamų dalis lieka po vartojimo išlaidų ir gali būti skiriama finansinei pagalvei, investicijoms ar skoloms mažinti. Taupymo normai didelę įtaką daro palūkanų normos, infliacija, darbo rinka, taip pat gyventojų lūkesčiai dėl ateities.

    Kas taupo daugiausia Europoje

    Didžiausios grynosios namų ūkių taupymo normos fiksuojamos Švedijoje ir Vengrijoje, kur jos siekia atitinkamai 14,7 proc. Tai reiškia, kad statistiškai reikšminga dalis pajamų šiose šalyse nėra išleidžiama vartojimui.

    Daugiau nei 10 proc. disponuojamų pajamų taip pat sutaupo Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų namų ūkiai. Virš ES vidurkio išlieka ir Ispanija bei Airija, nors jų rodikliai jau arčiau bendro europinio lygio.

    Graikijos paradoksas: išleidžia daugiau nei uždirba

    Išskirtinis atvejis yra Graikija, kur grynoji taupymo norma neigiama ir siekia apie minus 9,3 proc. Tai vienintelė šalis imtyje, kur namų ūkiai vidutiniškai išleidžia daugiau, nei gauna disponuojamų pajamų.

    Tokia situacija reiškia, kad vartojimas finansuojamas arba sukauptomis santaupomis, arba skolinantis. Akademiniai vertinimai pabrėžia, kad Graikijoje neigiami taupymo rodikliai ypač įsitvirtino po 2010 metais prasidėjusios skolų krizės, o iki tol taupymas dažniau būdavo teigiamas.

    „Namų ūkių taupymo normą apskaičiuoti labai sudėtinga, o lyginti skirtingas šalis dar sudėtingiau“, – sakė Frankfurto Goethe universiteto profesorius Michaelis Haliassosas.

    Jo teigimu, tiek disponuojamų pajamų, tiek vartojimo matavimas turi ribojimų: pajamos gali būti ne iki galo deklaruojamos, o vartojimas apklausose neretai iškraipomas dėl atminties klaidų. Skirtingos šalys taip pat nevienodai koreguoja šiuos netikslumus, todėl dalis skirtumų yra metodologiniai.

    Kur taupoma mažiausiai ir kodėl

    Tarp didžiųjų ekonomikų santykinai žemi rodikliai fiksuojami Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje, kur taupymo normos atitinkamai siekia 4,7 proc. ir 3,2 proc. Tai rodo mažesnį finansinį rezervą, ypač jei infliacija ir būsto kaštai išlieka aukšti.

    Latvijoje taupymo norma yra apie 0 proc., vadinasi, vidutiniškai vartojimui išleidžiamos visos pajamos. Žemiau 4 proc. ribos taip pat išsiskiria Slovakija, Estija, Portugalija ir Lietuva, kurios rodiklis siekia apie 3,8 proc.

    OECD ir ekonomistai pabrėžia, kad vieno stabilaus Europos žemėlapio nėra: šalys skirtingai reaguoja į krizes, energijos kainų šokus ar palūkanų normų kilimą. Taupymo pokyčius lemia ir demografija, nes senstančiose visuomenėse taupymo bei vartojimo elgsena paprastai skiriasi nuo jaunų šalių.

    Kodėl europiečiai taupo

    Naujausiuose moksliniuose vertinimuose dominuoja dvi pagrindinės taupymo priežastys: atsarga netikėtoms išlaidoms ir pasirengimas pensijai. NBER tyrime teigiama, kad beveik du trečdaliai europiečių taupo dėl atsargumo, o pensija daugeliui yra pagrindinis ilgalaikis motyvas.

    Tyrėjai taip pat sieja motyvus su socialinės apsaugos dosnumu. Šalyse, kur stipresnės viešosios sveikatos paslaugos ir dosnesnės pensijos, gyventojams dažniau nereikia tiek daug taupyti nenumatytiems atvejams ar senatvei, o ten, kur sistema silpnesnė, privatūs rezervai tampa svarbesni.

  • Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    „Monnaie de Paris“ sugrįžta į investicinį auksą

    Prancūzijos monetų kalykla „Monnaie de Paris“ pranešė, kad netrukus pradės prekiauti gryno aukso monetomis, skirtomis investicijoms. Tai pirmas toks leidimas per daugiau nei šimtmetį, kai buvo nutraukta klasikinių „Napoleon“ ir „Louis d’or“ monetų era.

    Naujoji serija pavadinta „Marianne d’or“ ir, kaip nurodo kalykla, ji orientuota į smulkiuosius ir vidutinius investuotojus. Monetos prekyboje turėtų pasirodyti birželio 16 dieną.

    Kokios bus naujos monetos

    Bus siūlomos keturios monetų versijos, kurių masė svyruos nuo 3,1 gramo iki 31,1 gramo, tai atitinka nuo dešimtadalio iki vienos trojos uncijos. Vienoje pusėje bus pavaizduotas Prancūzijos Respublikos simbolis Mariana, kitoje – šalies teritorijų žemėlapis.

    Šis sprendimas atgaivina istorinę tradiciją, kai Prancūzijoje investicinis auksas ilgą laiką buvo siejamas su standartizuotomis apyvartinėmis monetomis. Pavyzdžiui, „Napoleon“ tipo 20 frankų monetos buvo kaldinamos 1803–1914 metais ir tapo įprastu būdu kaupti auksą.

    Kodėl auksas vėl tapo masiniu pasirinkimu

    Kalyklos vadovas Marc’as Schwartzas teigė, kad tikslas yra demokratizuoti aukso rinką Prancūzijoje, nes pastaraisiais metais išaugus kainoms sustiprėjo investuotojų paklausa. Auksas rinkose dažnai vertinamas kaip saugesnis prieglobstis, kai didėja geopolitinė įtampa ar infliacijos rizika.

    „Norime, kad investicinis auksas būtų prieinamesnis platesniam žmonių ratui, nes matome išaugusį susidomėjimą“, – sakė Marc’as Schwartzas.

    Praktikoje dalis investuotojų auksą renkasi per biržoje prekiaujamus fondus arba su tauriųjų metalų gavyba susijusias akcijas, tačiau fizinis auksas išlieka populiarus dėl paprasto principo: jis nėra niekieno įsipareigojimas ir egzistuoja kaip turtas savaime. Kita vertus, fizinio aukso pirkėjams aktualūs saugojimo ir draudimo klausimai.

    „Monnaie de Paris“ akcentuoja, kad „Marianne d’or“ monetos bus parduodamos pagal rinkos kainą, o ne kaip kolekciniai suvenyrai. Iki šiol kalyklos leidžiamos aukso ar sidabro monetos dažniausiai buvo proginės ir gaminamos iš lydinių su mažesne tauriųjų metalų dalimi.

    Naujasis leidimas turės konkuruoti su pasaulyje gerai žinomomis investicinėmis monetomis, tarp kurių yra Pietų Afrikos „Krugerrand“, Kanados „Maple Leaf“ ir JAV „Gold Eagle“. Tokiose rinkose pirkėjams svarbiausia grynumas, likvidumas, atpažįstamumas ir skirtumas tarp aukso kainos bei pardavėjo antkainio.

    Kalykla taip pat pristatys skaitmeninę „e-Marianne“ versiją, skirtą tiems, kurie nenori laikyti fizinio aukso namuose. Principas paprastas: moneta saugoma pačios kalyklos, o savininkas ją parduoda tada, kai nusprendžia fiksuoti rezultatą.

    „Monnaie de Paris“ nenurodė, kiek monetų planuoja parduoti, tačiau pažymėjo, kad įmonės pajamos pernai augo 1,7 proc. ir pasiekė 197 000 000 eurų. Rinkos dalyviai tokį žingsnį vertina kaip bandymą pasinaudoti atsinaujinusiu europiečių susidomėjimu fiziniu auksu ir pasiūlyti alternatyvą tiek fondams, tiek privačiam aukso pirkimui iš tarpininkų.