CP v2

Blog

  • Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Melagienų banga dėl Ceutos

    Ispanijai priklausanti Ceuta, besiribojanti su Maroku, pastaraisiais mėnesiais tapo ne tik migracijos, bet ir dezinformacijos židiniu. Socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose humanitarinė organizacija „Raudonasis Kryžius“ kaltinama esą padedanti neteisėtai perkelti migrantus į žemyninę Ispaniją ar neva ignoruojanti pačių ispanų bėdas.

    Tokie naratyvai įgauna pagreitį krizės fone, kai staigus žmonių srautas į enklavą sukėlė politinę įtampą, perkrovė vietos infrastruktūrą ir paskatino protestus. Krizė išryškino, kaip greitai emocingos žinutės gali nustelbti tikrinamus faktus.

    Ką sako Ispanijos valdžia

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai teigė, kad Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos vertinimu, melagingų įrašų bangą internete stiprino Rusijos ir Izraelio tinklai. Abi šalys šiuos kaltinimus neigė, o Ispanijos premjeras pabrėžė, kad migracijos tema dažnai naudojama radikalizuojančiai propagandai.

    Tokie pareiškimai atkreipia dėmesį į platesnę Europos problemą: migracija vis dažniau tampa informacinių operacijų taikiniu, o socialinių platformų algoritmai, skatindami įsitraukimą, neretai iškelia konfliktinį turinį.

    Vaizdo įrašai, kuriuos aiškina klaidingai

    Viena labiausiai paplitusių žinučių rėmėsi vaizdo įrašu, kuris, kaip teigta, rodo vyrų perkėlimą iš Ceutos į žemyninę Ispaniją. Tačiau papildoma medžiaga ir vietos pranešimai leidžia identifikuoti, kad įrašas filmuotas Ceutoje, El Trampolín paplūdimyje, kur „Raudonasis Kryžius“ dalijo maistą ir vandenį dideliam migrantų būriui.

    Kilus interpretacijų bangai, buvo kartojama ir versija, kad perkėlimo priemonėmis esą piktnaudžiaujama, prisidengiant nepilnamečių perkėlimu. Vis dėlto aptariamas vaizdo įrašas tokio veiksmo nerodo, o jo turinys labiau atitinka humanitarinės pagalbos veiksmus vietoje.

    Kaltinimai dėl gaisrų ir potvynių

    Kituose įrašuose „Raudonasis Kryžius“ kaltintas neva padedantis migrantams, bet ne Ispanijos gyventojams, nukentėjusiems nuo miškų gaisrų. Šią vasarą dideli gaisrai Ispanijoje ir kitose Europos dalyse sieti su ekstremaliomis karščio bangomis ir klimato kaitos poveikiu, o visuomenės emocijos tapo palankia terpe supriešinančioms žinutėms.

    Tačiau pačios organizacijos skelbti duomenys rodo, kad gaisrų metu buvo mobilizuota daugiau nei 938 darbuotojai ir savanoriai, pagalba suteikta beveik 6 900 kartų, o laikinas apgyvendinimas užtikrintas daugiau nei 5 600 žmonių. Tokia statistika prieštarauja teiginiams, kad pagalba buvo nukreipta tik migrantams.

    Internete taip pat prisiminti 2024 metais DANA potvyniai, kurių metu, kaip skelbta, žuvo daugiau nei 220 žmonių, o žala siekė milijardus eurų. Dezinformaciniai įrašai tvirtino, esą nevyriausybinės organizacijos pasirodė tik tada, kai atvyko kameros, tačiau „Raudonasis Kryžius“ nurodė per pagalbos ir atsigavimo programas suteikęs paramą daugiau nei 143 000 žmonių.

    Protestai ir tikroji situacija vietoje

    Įtampa Ceutoje pasiekė tašką, kai rugpjūčio 27 dieną protestuotojai bandė blokuoti „Raudonojo Kryžiaus“ transportą, vežusį maistą. Socialiniuose tinkluose tai pristatyta kaip įrodymas, kad organizacija buvo priversta pasitraukti, tačiau vietos pranešimai rodė, jog kolona pasiekė tikslą kitu maršrutu ir maisto dalijimas įvyko.

    „Raudonasis Kryžius“ viešų komentarų apie konkrečius melagingus įrašus plačiau neteikė, tačiau krizių komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose itin svarbu greitai pateikti patikimą informaciją ir aiškiai atskirti faktus nuo manipuliacijų.

    Kodėl tokios žinutės plinta

    Ceutos atvejis parodo, kaip lengvai humanitarinės organizacijos tampa patogiu taikiniu, kai visuomenė pavargusi nuo krizių, o migracijos tema politizuojama. Emocijos, baimė ir pyktis dažnai nukreipiami į matomus pagalbos teikėjus, nors jų veikla paprastai grindžiama tarptautiniais humanitariniais principais.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja diskusijos dėl platformų atsakomybės, turinio moderavimo ir žymėjimo, ypač kai melagienos gali paskatinti realius incidentus, tokius kaip pagalbos konvojų blokavimas ar smurto protrūkiai. Ceuta tampa pavyzdžiu, kad informacinė higiena krizėse yra ne mažiau svarbi nei logistika ir humanitariniai resursai.

  • „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    Didžiausias „Uber“ mažinimas po pandemijos

    „Uber“ paskelbė mažinanti apie 10 proc. pasaulinės darbo jėgos ir atsisakysianti maždaug 3 300 darbo vietų. Bendrovė teigia, kad pertvarka skirta sumažinti valdymo sluoksnius, sujungti komandas ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

    Pasak įmonės, sutaupytos lėšos bus nukreiptos į augimą, inovacijas ir prioritetines sritis, įskaitant autonominio pavežėjimo kryptį, dažnai siejamą su robotaksi paslaugomis. Kartu žadama daugiau investuoti į vairuotojų, kurjerių ir prekybininkų ekosistemą.

    „Lieknė organizacija reiškia aiškesnę atsakomybę, greitesnius sprendimus ir daugiau laiko kurti, o ne derinti“, – darbuotojams pranešė generalinis direktorius Dara Khosrowshahi.

    Pagal naujausią metinę ataskaitą, 2025 metų pabaigoje „Uber“ turėjo apie 34 000 darbuotojų. Tai reiškia, kad paskelbti atleidimai yra reikšmingi, o didžiausią poveikį, kaip nurodoma, pajus administravimo ir valdymo grandys.

    Kurios pareigybės patenka į rizikos zoną

    Aiškiausiai įvardijama rizika tenka pareigoms, kurios daugiausia susijusios su skirtingų komandų darbo koordinavimu. „Uber“ skelbia mažinanti valdymo lygius, o vadovams priskirianti didesnes komandas, taip mažindama biurokratinę grandinę.

    Bendrovės atstovas nurodė, kad vadovaujančių pozicijų skaičius sumažės apie 20 proc., tačiau dalis vadovų gali būti perkelti į nevadovaujančius vaidmenis. Taip pat akcentuojama, kad mažinamas itin smulkių komandų skaičius, kai vadovai turėjo tik po vieną ar du tiesiogiai pavaldžius žmones.

    „Uber“ taip pat sujungia tris pristatymo operacijų kryptis, apimančias restoranus, mažmeninę prekybą ir tiesioginius pristatymus. Įmonė aiškina, kad atskiras šių sričių valdymas kėlė dubliavimą, lėtino sprendimus ir didino sąnaudas, todėl pereinama prie vieningų komandų globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygiais.

    Biurai, nuotolinis darbas ir Europa

    Kartu su atleidimais „Uber“ griežtina darbo organizavimo politiką ir planuoja sutelkti darbuotojus mažesniame pagrindinių biurų skaičiuje. Globalios komandos daugiausia bus koncentruojamos Niujorke ir San Franciske, o regioniniai bei technologijų padaliniai dirbs pasirinktose „hub“ tipo vietose.

    Daugumai pilnai nuotoliu dirbančių darbuotojų bus siūloma grįžti į biurą, o ateityje, kaip skelbiama, tik apie 1 proc. „Uber“ darbuotojų galės dirbti visiškai nuotoliniu būdu. Taip pat bus griežčiau taikoma hibridinio darbo tvarka, pagal kurią į biurą reikia atvykti tris dienas per savaitę.

    Dėl poveikio Europoje situacija lieka neaiški, nes „Uber“ viešai neskelbia darbuotojų pasiskirstymo pagal regionus. Bendrovė taip pat nenurodė, kiek darbo vietų mažinimas palies Europos biurus, o kai kuriose šalyse galutiniai skaičiai gali paaiškėti tik po nacionaliniuose teisės aktuose numatytų konsultacijų.

    Svarbu pabrėžti, kad šie mažinimai taikomi „Uber“ darbuotojams, o ne vairuotojams ar kurjeriams, kurie daugelyje rinkų laikomi nepriklausomais paslaugų teikėjais. Vis dėlto vidinių komandų pokyčiai gali turėti netiesioginę įtaką tam, kaip greitai bus diegiamos naujos funkcijos programėlėje ir kaip valdoma partnerių kokybė.

    Kodėl „Uber“ daro šį žingsnį dabar

    Rinkos analitikai pertvarką sieja su „Uber“ siekiu greičiau perskirstyti išlaidas į strategines kryptis, ypač autonominio pavežėjimo segmentą. Šioje srityje konkurencija aštrėja, o technologiniai bandymai ir reguliaciniai reikalavimai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas.

    Be to, pristatymo rinka daugelyje šalių išlieka itin konkurencinga, o pelningumą spaudžia ir vartotojų kainų jautrumas, ir logistikos kaštai. Tokiomis sąlygomis įmonės vis dažniau renkasi valdymo supaprastinimą, komandų sujungimą bei griežtesnę efektyvumo kontrolę.

    „Uber“ taip pat pranešė apie pasitraukimą iš Nigerijos ir Ugandos, po ankstesnio pasitraukimo iš Tanzanijos. Bendrovės akcijų kaina po pertvarkos paskelbimo, kaip skelbiama, kilo, o tai rodo, kad dalis investuotojų tokius sprendimus vertina kaip signalą apie griežtesnę kaštų discipliną.

    „Uber“ buvo įkurta 2009 metais ir iš pavežėjimo platformos išaugo į platesnę paslaugų ekosistemą, apimančią maisto ir prekių pristatymą bei kurjerines paslaugas. Įmonė į Niujorko vertybinių popierių biržą įžengė 2019 metais, o jos rinkos vertė, pagal viešai skelbtą kainą, siekė apie 135 mlrd. eurų.

  • Demografijos lūžis: milijardai žemės ūkyje jau yra, bet ar politikai turės valios juos panaudoti?

    Demografijos krizė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik socialinės, bet ir ekonominės politikos klausimu. Mažėjantis gimstamumas, jaunų žmonių emigracija ir senstanti visuomenė ypač smarkiai atsispindi regionuose, kur traukiasi paslaugos ir darbo vietos.

    Vis daugiau politikų kalba apie paramą šeimoms, tačiau demografiniai sprendimai dažnai atsiremia į paprastą klausimą: ar jaunas žmogus mato stabilų pagrindą kurti gyvenimą Lietuvoje. Tai apima pajamas, būstą, ilgalaikes perspektyvas ir realias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

    Žemės ūkis šiame paveiksle išsiskiria tuo, kad daugelis jo veiklų yra neatsiejamos nuo vietos. Ūkis negali būti lengvai perkeltas kitur, o investicijos į žemę, pastatus, techniką ir paslaugas dažniausiai lieka konkrečiame regione, todėl gali palaikyti vietos ekonomiką.

    Jaunas ūkininkas kaip regiono atrama

    Jauno ūkininko sprendimas kurti ūkį dažnai reiškia ne vien naują verslą, bet ir didesnę tikimybę, kad regione liks jauna šeima. Kartu tai palaiko vietos paslaugų sektorių, rangovus, perdirbimą ir logistiką, o regionui suteikia daugiau ekonominio gyvybingumo.

    Didžiausias barjeras pradedantiesiems paprastai yra kapitalas ir priėjimas prie gamybos išteklių. Žemės kaina, investicijų poreikis ir bankų reikalaujamas užstatas jaunam žmogui dažnai tampa sunkiai įveikiama kliūtimi, ypač jei jis nepaveldi veikiančio šeimos ūkio.

    „Demografinė politika nėra vien išmokų klausimas. Jaunai šeimai reikia ekonominio pagrindo, leidžiančio planuoti ateitį, o regionuose tokiu pagrindu gali tapti gyvybingas šeimos ūkis“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Vytautas Buivydas.

    Europa siūlo didesnį mastą

    Diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų Europos jaunųjų ūkininkų taryba kelia kartų kaitos stiprinimo klausimą. Tarp siūlymų minimas 30 mlrd. eurų masto finansavimas 2028–2034 metų laikotarpiui, orientuotas į jaunųjų ūkininkų įsitvirtinimą.

    Svarbiausia šių debatų kryptis yra ne vien paramos suma, bet ir viso kelio logika: nuo įsikūrimo iki tvaraus, konkurencingo ūkio. Vis dažniau pabrėžiama, kad vienkartinė įsikūrimo parama problemos neišsprendžia, jei po jos nėra prieinamo finansavimo antram investicijų etapui.

    Toks požiūris ypač aktualus sektoriams, kuriuose būtinos didelės ilgalaikės investicijos, pavyzdžiui, gyvulininkystėje ar moderniose augalininkystės technologijose. Ten jaunas ūkininkas susiduria su didelėmis pradžios sąnaudomis, o grąža ateina lėčiau.

    Įrankiai egzistuoja, bet svarbi sistema

    Lietuvoje jau veikia įvairūs instrumentai: investicinė ir įsikūrimo parama, lengvatinio finansavimo priemonės, garantijos, žemės politika, taip pat iniciatyvos, susijusios su ūkių perdavimu. Tačiau esminis klausimas yra, ar šios priemonės sudaro nuoseklią sistemą, o ne atskirus, tarpusavyje menkai susijusius sprendimus.

    Praktikoje svarbu, ar jaunas žmogus, gavęs pradinę paramą, gali realiai gauti paskolą kitam etapui, ar turi galimybių įsigyti ar išsinuomoti žemės, ir ar yra aiškus kelias perimti ūkį, kai pasitraukiantis ūkininkas neturi kam jo perduoti šeimoje.

    Ilgalaikės politikos vertinimas vis dažniau siejamas ne su tuo, kiek paramos išmokėta ar kiek pareiškėjų ją gavo, o su tuo, kiek jaunų ūkininkų po 5–10 metų vis dar ūkininkauja. Toks rezultatas rodo, ar finansavimas virto gyvybingu ūkiu, o ne trumpalaikiu projektu.

    „Įrankius valstybė turi. Svarbiausias klausimas dabar yra, ar pakaks politinės valios juos suderinti taip, kad jaunas žmogus galėtų pradėti, įsitvirtinti ir po dešimties metų vis dar sėkmingai ūkininkauti“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui Lietuvai teks apsibrėžti, kokio rezultato siekiama kartų kaitoje. Demografinės naudos tikimasi tada, kai atsiranda daugiau ekonomiškai tvarių jaunų ūkių, kurie regionuose kuria darbo vietas, pajamas ir stabilumą šeimoms.

    Politikai demografinį iššūkį jau įvardijo, o žemės ūkio politika turi finansinius ir teisinius svertus, galinčius tapti sprendimo dalimi. Todėl kertinis klausimas tampa ne tai, ar priemonių yra, o ar jos bus pritaikytos taip, kad realiai keistų jaunų žmonių pasirinkimus.

  • Žemaitijos Versalis įamžintas pašto ženkle: kodėl Plungės dvaro rūmai tokie ypatingi?

    Lietuvos paštas tęsia seriją, skirtą šalies kultūros paveldui, ir šį kartą dėmesio centre atsidūrė Plungės dvaro rūmai, dažnai vadinami Žemaitijos Versaliu. Naujasis pašto ženklas primena ne tik pastato architektūrinę vertę, bet ir viso dvaro ansamblio reikšmę Žemaitijos kultūriniam gyvenimui.

    Pašto ženklą sukūrė dailininkė Natalija Vaišnorienė, o jis į apyvartą bus išleidžiamas rugsėjo 4 dieną. Tiražas sieks 15 000 egzempliorių, nominalas – 2,35 euro, o išleidimo dieną Plungės pašte bus naudojamas pirmosios dienos datos spaudas.

    Plungės dvaras ryškiausiai suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai jį valdė kunigaikščiai Oginskiai. Mykolo Oginskio iniciatyva šiaurinėje parko dalyje pastatyti dabartiniai rūmai, o projektą parengė vokiečių architektas Karlas Lorencas.

    Rūmų architektūroje dominuoja tuo laikotarpiu madingas neorenesanso stilius, o kartu su parku ir kitais dvaro pastatais susiformavo vientisas ansamblis. Tokie kompleksai Lietuvoje vertinami ne tik kaip reprezentacinė architektūra, bet ir kaip istorinių kraštovaizdžių bei miestų raidos liudytojai.

    Plungės dvaras svarbus ir dėl kultūrinės tradicijos, susijusios su Oginskių rėmimu menams. Dvare veikė Mykolo Oginskio įkurta muzikos mokykla, kurioje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, vėliau tapęs viena ryškiausių Lietuvos kultūros figūrų.

    „Pašto ženklai leidžia trumpam sustabdyti istorijos akimirką ir ją išsaugoti ateičiai. Plungės dvaro istorija tam ypač tinkama“, – sakė Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.

    Šiandien buvusiuose Oginskių rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, o dvaro ansamblis ir parkas išlieka vienu svarbiausių Plungės simbolių. Tokios institucijos regionuose dažnai atlieka dvigubą vaidmenį: saugo kultūros paveldą ir kartu veikia kaip traukos centrai vietos turizmui bei edukacijai.

    Naujasis leidinys papildo tęstinę seriją Lietuvos paveldas. Dvarai, kuria siekiama pristatyti skirtingus Lietuvos dvarus ir jų istorijas. Lietuvos filatelijoje tokie pašto ženklai tampa ne tik siuntų apmokėjimo priemone, bet ir mažo formato vizitine kortele, keliaujančia už šalies ribų ir primenančia apie Lietuvos architektūros bei kultūros paveldą.

    Lietuvos paštas išlieka didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje, o filatelijos leidiniai yra viena iš jo veiklos krypčių, orientuota į kultūrinę atmintį ir kolekcionavimo tradicijų puoselėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su naujomis logistikos paslaugomis periodiškai pristatomi riboto tiražo leidiniai, kuriuos seka tiek kolekcininkai, tiek kultūros paveldu besidomintys žmonės.

  • Vaikai klasėje tampa svetimi? „Herojaus kelionės“ programa rodo, kaip sustabdyti patyčias

    Klasėje gali būti 25 mokiniai, tačiau tai dar nereiškia, kad joje yra bendruomenė. Vaikai neretai mokosi kartu metų metus, bet jaučiasi nesaugūs, nepasitiki vieni kitais ir vengia kalbėtis. Tokiose aplinkose patyčios ir konfliktai greitai tampa kasdienybe, o ne pavieniais atvejais.

    Švietimo bendruomenė vis dažniau pabrėžia, kad vien drausminės priemonės ar moralizuojančios paskaitos problemų neišsprendžia. Tam reikia ilgalaikio darbo su grupės santykiais, aiškių taisyklių, suaugusiųjų nuoseklumo ir vaikams suprantamų būdų mokytis bendravimo. Būtent tokį kelią siūlo patyriminė programa „Herojaus kelionė“.

    Saugi erdvė sudėtingoms situacijoms

    Programą kūrusi VšĮ „Domus Solis“ vadovė dr. Irena Blaževičė pabrėžia, kad sudėtingo elgesio neįmanoma pakeisti vien nurodymais, kas yra gerai ir blogai. Jos teigimu, vaikams svarbiausia ne teorija apie emocijas, o patirtis, kuri leidžia kitaip pamatyti save ir kitus. Tam kuriamos situacijos, kuriose mokomasi išgyvenant, o ne klausantis.

    „Vaikams ir paaugliams reikia ne teorinių pamokų apie emocijas, o realios patirties, po kurios galima kalbėtis ir suprasti, kas įvyko“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje naudojami patirtinio mokymosi principai: vaikai pirmiausia patenka į užduotį ar socialinį išbandymą, o vėliau kartu su grupe reflektuoja. Taip aptariami tokie klausimai kaip ribos, pasitikėjimas, kaltė, diskomfortas, skirtingumas ir poliarizacija, tačiau visa tai daroma saugioje, aiškiai struktūruotoje aplinkoje.

    Ne pamokslauti, o leisti patirti

    Vienas svarbiausių programos principų yra atsisakyti pamokslavimo, kuris dažnai sukelia pasipriešinimą. Užuot kartojus taisykles, kurių vaikai jau ne kartą girdėjo, kuriamos užduotys, reikalaujančios susitarti, pasidalinti atsakomybe ir išbūti su skirtinga nuomone. Tokiose situacijose vaikai praktiškai pamato, kaip veikia pasitikėjimas ir kas jį griauna.

    „Susiskaldžiusios klasės nepaversi bendruomene vien paliepimu būti draugiškiems. Reikia patirčių, kurios leistų vaikams patiems suprasti, kaip susitarti ir veikti kartu“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje pasitelkiama grupės dinamika, judesys, kūrybinės užduotys ir teatro metodai, o svarbi dalis skiriama refleksijai. Idėja paprasta: kai vaikai išmoksta kalbėtis klasėje, šie įgūdžiai persikelia ir į kitas erdves. Keičiasi ir santykis su mokytojais, atsiranda daugiau atvirumo, iniciatyvos ir atsakomybės.

    Metodai, kuriuos gali perimti pedagogai

    Iš pradžių programą mokyklose įgyvendindavo atvykstantys specialistai, dirbantys su konkrečiomis grupėmis. Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad ilgalaikiam poveikiui neužtenka vien epizodinių vizitų. Dėl to pradėta kryptingai perduoti metodus tiems, kurie su vaikais būna kasdien.

    Taip buvo sukurtas metodinių priemonių rinkinys, kuriame numatyti 101 užsiėmimas su instrukcijomis. Priemonės pritaikomos skirtingoms amžiaus grupėms, taip pat vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, o papildomai naudojamas emocijų savistabos žemėlapis. Tikslas – kad mokytojai, edukatoriai ir kiti specialistai turėtų praktišką, aiškiai struktūruotą įrankį darbui su klasės mikroklimatu.

    Socialinės inovacijos švietime pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes daugėja supratimo, jog emocinė gerovė tiesiogiai susijusi su mokymosi rezultatais ir mokyklos lankomumu. Lietuvoje tokioms iniciatyvoms taip pat numatomas finansavimas: socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui skiriama beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Tai atveria galimybes sprendimus išbandyti plačiau ir vertinti jų poveikį ne pavieniams vaikams, o visai bendruomenei.

  • Nepraeik pro šalį: rugsėjį nemokami miško žygiai ir elnių baubimas – finalas Neringoje

    Rugsėjį Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia į daugiau nei 30 nemokamų Miškininko dienai skirtų renginių visoje Lietuvoje. Lankytojams žadama proga mišką pamatyti kitaip: ne tik pasivaikščioti, bet ir suprasti, kaip jis prižiūrimas, atkuriamas bei saugomas.

    Šių metų renginių žinutė – Nepraeik pro šalį. Ji ragina atidžiau pastebėti tai, kas miške dažnai lieka nematoma: gyvūnų pėdsakus, buveinių įvairovę, senų medžių vertę, miško atkūrimo procesus ir sezoninius darbus, kurie daromi ilgalaikiam rezultatui.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Skirtinguose regionuose vyks pažintiniai pasivaikščiojimai, orientavimosi žygiai ir susitikimai su miškininkais, kurie paaiškins, kaip vertinamos miško būklės ir rizikos.

    Viena laukiamiausių patirčių rudenį – tauriųjų elnių baubimo klausymas. Tokie vakariniai renginiai planuojami keliuose šalies kraštuose, nes būtent rugsėjį dažniausiai sutampa rujos metas ir didžiausias gyvūnų aktyvumas, o miško garsai tampa tarsi natūralus rudens koncertas.

    Dalis veiklų atvers ir rečiau lankomas vietas, kuriose galima susipažinti su gamtos bei istorijos paveldu. Kai kur bus pasakojama apie senas fortifikacijas miškuose, kitur – apie sengirių ypatybes ir tai, kodėl tam tikrose teritorijose svarbu išlaikyti atvirą smėlį, reikalingą retoms rūšims.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį, o 2026 metais ji bus švenčiama rugsėjo 19 dieną. Pagrindinė šventė vyks Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu, kviečiant kurorto svečius ir vietos bendruomenę pažinti mišką kaip kraštovaizdžio, rekreacijos ir biologinės įvairovės dalį.

    Neringoje numatytos edukacijos, žaidimai ir pokalbiai apie miškų priežiūrą, taip pat veiklos, kurios priartina prie kasdienės miškininkų praktikos. Organizatoriai žada, kad programoje bus vietos ir ramesnėms patirtims, skirtoms sąmoningam buvimui gamtoje.

    Dienos programą užbaigs koncertas: scenoje pasirodys dainininkė Giedrė, o vėliau – Andrius Mamontovas su grupe. Organizatorių teigimu, muzika greta Kuršių marių turėtų tapti vienu ryškiausių šventės akcentų.

    Kaip užauga miškas ir kodėl reikia registruotis?

    Renginių dalis skirta miškininkystės „užkulisiams“ – lankytojai galės pamatyti kelią nuo sėklos iki sodmens medelynuose ir sužinoti, kaip paruošiama jaunuolynams skirta medžiaga. Tokios ekskursijos padeda suprasti, kad miško atkūrimas yra ilgas procesas, kuriame svarbūs ir genetiniai ištekliai, ir vietos sąlygos, ir priežiūra pirmaisiais metais.

    Taip pat pristatoma miškų priešgaisrinė apsauga ir gaisrų stebėjimo bei gesinimo darbai, ypač aktualūs šiltėjant klimatui ir dažnėjant sausringiems laikotarpiams. Miškininkai aiškins, kaip veikia prevencija, kuo svarbūs stebėjimo bokštai, technika ir greitas reagavimas.

    Visi renginiai yra nemokami, tačiau dėl riboto dalyvių skaičiaus dalyje veiklų būtina išankstinė registracija. Planuojama, kad Miškininko dienos renginiai įvairiuose regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki 25 dienos, o dalyviams rekomenduojama įvertinti oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga.

  • Regionų pinigai po 2027 metų: Seimo komitetas įvardijo, ko dabar skubiai reikia pasienyje

    2026 metais rugsėjo 3 dieną Šeduvoje vykusiame Vidaus reikalų ministerijos rengiamame Regioninės politikos forume 2026 dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovai. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta valstybės investicijų kryptims po 2027 metų, demografiniams pokyčiams ir viešųjų paslaugų prieinamumui visoje šalyje.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič akcentavo, kad ryškūs regioniniai skirtumai ir gyventojų senėjimas reikalauja greitesnių bei labiau koordinuotų sprendimų. Pasak jo, vien finansinės injekcijos nepašalina priežasčių, dėl kurių dalis savivaldybių praranda gyventojus ir darbo vietas.

    Komitetas priminė, kad regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 30 proc. sanglaudos politikos lėšų, kurios siekia beveik 1 800 000 000 eurų. Tačiau pabrėžta, jog investicijų poveikis menksta, kai jos išskaidomos tarp skirtingų institucijų ir nėra siejamos su ilgalaikiais tiksliais rodikliais, tokiais kaip paslaugų pasiekiamumas ar naujų darbo vietų kūrimas.

    Pasienio regionams siūlomos tikslinės paskatos

    Forume daug dėmesio skirta pasienio teritorijų situacijai, kur gyventojų mažėjimas ir senėjimas dažnai yra spartesnis nei šalies vidurkis. Papildomą spaudimą, anot komiteto, gali kelti ir saugumo aplinka, ribojimai ar infrastruktūros pokyčiai, kurie turi tiesioginį poveikį verslo planams ir kasdieniam mobilumui.

    „Jei norime išlaikyti šių teritorijų gyvybingumą, privalome pasiūlyti tikslines valstybės paskatas, plėtoti specialias rėmimo programas jaunoms šeimoms bei socialinio būsto fondą, kuris padėtų pritraukti trūkstamus specialistus“, – sakė Jaroslav Narkevič.

    Anot komiteto, ypač jautrios sritys yra švietimas ir sveikatos priežiūra, nes būtent čia specialistų trūkumas greičiausiai virsta prastesnėmis paslaugomis ir dar labiau skatina migraciją. Pabrėžta, kad sprendimai turi apimti ne tik pastatų ar įrangos finansavimą, bet ir realias priemones darbuotojų pritraukimui bei išlaikymui.

    Regioninė politika turi būti valdoma vientisiau

    Komitetas taip pat iškėlė klausimą dėl dabartinio regioninės politikos modelio nuoseklumo. Pasak Seimo atstovų, kai investicijos ir programos lieka fragmentuotos tarp skirtingų ministerijų, regionams sudėtingiau užtikrinti ilgalaikį planavimą, o projektai ne visada dera tarpusavyje.

    Kaip prioritetas įvardytas siekis regionų plėtros politikos formavimą ir koordinavimą sutelkti vienoje stiprioje institucijoje, turinčioje aiškius įgaliojimus. Komiteto vertinimu, tai leistų regionų poreikius sistemingiau integruoti į švietimo, sveikatos, susisiekimo, socialinės apsaugos ir kitų sričių sprendimus.

    Diskusijose pabrėžta, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui svarbiausia iš anksto apsibrėžti prioritetus ir atsakomybes. Tikimasi, kad aiškesnis koordinavimas padėtų užtikrinti tolygesnį viešųjų paslaugų prieinamumą ir stabdyti neigiamas demografines tendencijas regionuose.

  • Koka karote ant puodo: kodėl šis triukas kartais išgelbsti, o kartais virtuvę užlieja?

    Kai puode ima smarkiai kilti makaronų, ryžių ar pieno putos, daugelis prisimena seną triuką: skersai puodo uždėti medinį šaukštą. Internete jis dažnai pristatomas kaip paprastas būdas sustabdyti „pabėgimą“ per kraštus, tačiau realybėje tai veikia tik tam tikromis sąlygomis.

    Medinis šaukštas neužgesina virimo ir nepakeičia dangčio. Jis tik trumpam sutrikdo putų sluoksnio formavimąsi, todėl gali „nupirkti“ kelias minutes, kol sumažinsite kaitrą ar patrauksite puodą nuo kaitlentės.

    Kodėl putos kyla per kraštus?

    Švarus vanduo dažniausiai neverda taip, kad susidarytų storas, stabilus putų „kupolas“. Problemos prasideda, kai vandenyje atsiranda krakmolo ar baltymų, kurie sustiprina burbulus ir leidžia jiems ilgiau neišsisklaidyti.

    Verdant makaronus ar ryžius į vandenį išsiskiria krakmolas, o verdant pieną svarbų vaidmenį atlieka pieno baltymai. Dėl to burbuliukai tampa atsparesni, kaupiasi vienas ant kito, susidaro putų sluoksnis ir jis, toliau kylant garams, ima stumtis link puodo krašto.

    Kaip iš tikrųjų veikia medinis šaukštas?

    Medinis šaukštas veikia kaip fizinis barjeras: kai putos pasiekia šaukštą, dalis burbulų prisiliečia prie paviršiaus ir subliūkšta. Mediena yra porėta, o pradžioje šaukštas dažniausiai būna vėsesnis už garus, todėl burbulų struktūra trumpam suardoma greičiau.

    Tačiau tai nėra „užraktas“ nuo išsiliejimo. Virimo intensyvumas nesumažėja, o putų sluoksnis tiesiog trumpam praranda stabilumą ir atsitraukia, kol vėl pradeda kauptis.

    Kodėl kartais triukas nepadeda?

    Prieštaringi žmonių įspūdžiai dažniausiai kyla dėl to, kad efektas laikinas. Ilgiau laikomas virš puodo šaukštas įkaista, sudrėksta, gali apsinešti krakmolu ar pieno putomis, todėl burbulus ardo silpniau.

    Be to, daug lemia puodo užpildymas: jei puodas beveik pilnas, putoms tiesiog nėra kur „tilpti“, todėl net ir sutrikdytos jos greitai vėl pasiekia kraštą. Jei virimas itin aktyvus, vien šaukšto gali neužtekti net kelioms minutėms.

    „Medinis šaukštas gali trumpam pristabdyti putų kilimą, bet jis nepakeičia mažesnės kaitros ir tinkamo puodo dydžio“, – aiškina maisto gamybos procesus nagrinėjantys virtuvės chemijos principai.

    Praktiškiausias sprendimas, kai putos kyla, yra sumažinti kaitrą. Dar patikimiau kelioms sekundėms nukelti puodą nuo kaitlentės, leisti putoms nuslūgti ir tada tęsti virimą ramesniu režimu.

    Kitą kartą verta rinktis didesnį puodą ir nepalikti verdančio krakmolingo ar baltymingo skysčio be priežiūros. Medinis šaukštas gali padėti, tačiau jis neturėtų tapti priežastimi nueiti nuo viryklės ilgesniam laikui.

  • Po audros šokas neslūgsta: Nausėda reikalauja greičio, kabeliavimo ir daugiau generatorių

    Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukvietė pasitarimą dėl rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros padarinių, elektros tiekimo atkūrimo ir priemonių, kurios didintų energetikos infrastruktūros atsparumą. Šalies vadovas pabrėžė, kad tai tapo rimtu išbandymu tiek tinklams, tiek institucijų pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Prezidento teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad praėjus beveik dviem savaitėms po stichijos dalis gyventojų vis dar buvo be elektros. Pasak jo, tokia situacija parodė, jog kritinėms avarijoms valdyti būtina ne tik techninė, bet ir organizacinė parengtis.

    „Žmonėms, kurie taip ilgai gyvena be elektros, situacija yra kritinė. Matome dedamas pastangas, tačiau toks elektros tiekimo atkūrimo tempas netenkina“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

    Pasitarime akcentuota, kad būtina įvertinti ne vien tinklų atsparumą, bet ir krizės valdymo grandinę: klientų informavimą, gedimų šalinimo organizavimą, brigadų sutelkimą bei įrangos prieinamumą. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad audra išryškino ir bendradarbiavimo spragas tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir ESO.

    Vienu iš esminių ilgalaikių sprendimų įvardytas spartesnis prioritetinių elektros oro linijų kabeliavimas, nes būtent oro linijos dažniausiai nukenčia nuo lūžtančių medžių, šakų ir stipraus vėjo. Pasak prezidento, dabartinės apimtys, jo vertinimu, nėra pakankamos, jei siekiama, kad panašaus masto sutrikimai ateityje būtų pašalinami per kelias paras.

    Didelė pasitarimo dalis skirta rezervinėms priemonėms, kurios leistų išlaikyti būtiniausias paslaugas net ir nutrūkus tiekimui. Prezidentas ragino reikšmingai stiprinti generatorių pajėgumus savivaldybėse, strateginėse įstaigose bei pačioje ESO, taip pat sudaryti realesnes galimybes generatoriais apsirūpinti gyventojams, ypač atokesnėse vietovėse.

    Taip pat iškeltas specialistų pajėgumų ir rezervo klausimas, kad ekstremaliose situacijose būtų įmanoma greičiau pasitelkti papildomas brigadas. Prezidentas pažymėjo, jog prireikus turėtų būti numatytos aiškios procedūros, kaip operatyviai įtraukti privačių įmonių pajėgas, savivaldybių darbuotojus ar kaimyninių valstybių specialistus.

    Pasitarime aptarta ir prevencija: efektyvesnė proskynų bei želdinių priežiūra šalia elektros linijų, kad audrų metu būtų mažiau mechaninių pažeidimų. Prezidento teigimu, būtinas glaudesnis ESO ir savivaldybių darbas šalinant kliūtis, derinant teritorijų priežiūrą ir organizuojant pagalbą gyventojams.

    Galiausiai prezidentas pabrėžė, kad po krizės svarbu įvertinti ir sisteminius ESO veiklos bei valdymo aspektus, įskaitant finansinių išteklių paskirstymą tinklo atsparumui didinti. Jis taip pat pasiūlė, užbaigus elektros tiekimo atkūrimą ir kompensacijų išmokėjimą, pavesti Valstybės kontrolei įvertinti kompensacijų tvarkos teisinį reguliavimą ir jo taikymą, siekiant užtikrinti gyventojų pasitikėjimą procesu.

  • Automobilių techninės apžiūros laukia pokyčiai: nuotraukos, 30 dienų taisyklė ir griežtesnė kontrolė

    Lenkijos Vyriausybė į darbotvarkę įtraukė teisės aktų pakeitimus, kurie iš esmės keistų privalomų automobilių techninių apžiūrų tvarką. Pagrindinis tikslas – sugriežtinti sistemą ir sumažinti piktnaudžiavimo rizikas, susijusias tiek su pačiomis apžiūromis, tiek su transporto priemonių registravimu.

    Vienas praktiškiausių pakeitimų vairuotojams – galimybė techninę apžiūrą atlikti iki 30 dienų anksčiau neprarandant galiojimo termino. Tai reikštų, kad naujas galiojimas būtų skaičiuojamas ne nuo apžiūros dienos, o nuo ankstesnės apžiūros galiojimo pabaigos, todėl žmonės galėtų patogiau planuoti vizitus stotyse.

    Kartu siūloma įvesti privalomą transporto priemonės buvimo apžiūroje fotofiksaciją. Tokia dokumentacija turėtų tapti papildomu įrodymu, kad automobilis realiai buvo stotyje, o apžiūra nebuvo atlikta „popieriuje“.

    Valdžia taip pat numato griežtesnę priežiūrą diagnostams ir techninės apžiūros stotims. Didesnį vaidmenį gautų savivaldos lygmens administracija, kuri turėtų skirti pinigines baudas už pažeidimus, vykdyti tiesioginę priežiūrą ir tvarkyti diagnostų registrą, įskaitant įrašymą, teisių sustabdymą ar panaikinimą.

    „Starostoms pavedama skirti pinigines baudas techninės apžiūros stotis vykdantiems verslininkams ir diagnostams, taip pat vykdyti tiesioginę apžiūrų priežiūrą bei tvarkyti diagnostų registrą“, – nurodoma projekto prielaidose.

    Dar viena numatoma kryptis – diagnostų rengimo kokybės kontrolė. Siūloma aiškiau reglamentuoti mokymo centrų veiklą, kuri iki šiol esą buvo menkai prižiūrima, o priežiūros funkcijos būtų sutelktos Transporto techninės priežiūros institucijose ir su jomis susijusiose įstaigose.

    Pokyčiai pristatomi kaip dalis europinių reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę ir bandymas užkamšyti spragas, kurios leidžia atsirasti schemoms. Tarp minimų problemų – atvejai, kai užsienio gyventojai, pasitelkę tarpininkus, registruoja transporto priemones Lenkijoje dėl mažesnių kaštų, o fotofiksacija turėtų apsunkinti fiktyvų techninės apžiūros „patvirtinimą“.