CP v2

Blog

  • Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Du nauji vartai į Zarasus: vienas šviečia nuo saulės ir vėjo, kitas slepia elniažuvės legendą

    Į Zarasus atvykstančius keliautojus nuo šiol pasitinka du skirtingi, bet tą pačią žinutę siunčiantys kelio ženklai. Vienas įrengtas prie miesto, kitas ties rajono riba, o abu tampa savotiškais vartais į ežerų kraštą ir jo tapatybę.

    Iš Rokiškio pusės, prieš įvažiuojant į Zarasų miestą, atnaujintas jau anksčiau matytas ženklas. Jis išlaikė atpažįstamą idėją, tačiau buvo pritaikytas geriau matytis tamsiuoju paros metu.

    Šio ženklo apšvietimui naudojama saulės ir vėjo energija, todėl akcentas prie miesto įvažiavimo tampa ne tik ryškesnis, bet ir mažiau priklausomas nuo elektros tinklų. Tokie sprendimai savivaldybėse dažnėja, nes leidžia sumažinti eksploatacijos sąnaudas ir palengvina įrengimą atokesnėse vietose.

    Važiuojant iš Utenos pusės kelionė į Zarasų kraštą prasideda dar prieš pasiekiant miestą. Ties Zarasų rajono riba iškilęs naujas ženklas akcentuoja krašto simboliką ir kviečia ne tik įvažiuoti, bet ir stabtelėti.

    Miško fone išryškėja elniažuvės siluetas, laikomas vienu ryškiausių Zarasų simbolių. Kompozicijoje susiejami kraštui būdingi motyvai, vandens platybės, miškai ir legendų nuojauta, todėl ženklas veikia kaip vizualus pasakojimas apie vietą.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje planuojama subtiliai apšviesti ir naująjį ženklą, kad jis būtų matomas sutemus. Šiuo metu vertinamos alternatyvos, ar naudoti saulės ir vėjo energiją, ar sprendimą jungti prie ESO elektros tinklų.

    Projektą įgyvendino skirtingi vykdytojai: naująjį ženklą ties Zarasų rajono riba įrengė UAB „MPJ“, o iš Rokiškio pusės pasitinkantį ženklą atnaujino Zarasų seniūnija. Pasak savivaldybės, abu ženklai turėtų tapti ne tik orientyru kelyje, bet ir nuoseklia krašto įvaizdžio dalimi.

    Tokie infrastruktūros akcentai vis dažniau kuriami kaip vietos identiteto elementai, ypač regionuose, konkuruojančiuose dėl vidaus turizmo srautų. Zarasų atveju pasirinkti motyvai aiškiai siejami su ežerais, gamta ir vietos simboliais, todėl pirmasis įspūdis apie kraštą pradedamas formuoti dar kelyje.

  • 10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, primenanti, kad emocinė sveikata ir savalaikė pagalba gali išgelbėti gyvybę. Šia proga Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Zarasų profesine mokykla kviečia gyventojus rugsėjo 12 dieną jungtis į pėsčiųjų žygį „Mes už gyvenimą!“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žygio esmė nėra vien fizinis aktyvumas ar buvimas gamtoje. Tai ir kvietimas pastebėti šalia esantį žmogų, kalbėtis apie emocinę savijautą, mažinti stigmą bei priminti, kad pagalbos ieškojimas yra drąsus žingsnis, o ne silpnumo ženklas.

    „Kartais paprastas pokalbis, parodytas dėmesys ar buvimas šalia gali būti labai reikšmingas“, – teigia organizatoriai.

    Žygio startas numatytas rugsėjo 12 dieną 10.00 valandą Zarasų profesinės mokyklos stadione. Planuojamas atstumas sieks apie 10 kilometrų, o bendra renginio trukmė gali užtrukti iki 15.00 valandos.

    Maršrutas drieksis skirtingomis dangomis, vietomis bekele ir per nevienodą reljefą, todėl dalyviams rekomenduojama rinktis patogią avalynę ir oro sąlygas atitinkančią aprangą. Taip pat patariama pasiimti geriamojo vandens ir lengvų užkandžių, ypač jei planuojama žygiuoti visą numatytą atstumą.

    Svarbi detalė dalyviams: dalis trasos drieksis Latvijos teritorijoje, todėl būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Organizatoriai ragina šiuo punktu pasirūpinti iš anksto, kad renginio dieną nekiltų nesklandumų.

    Į žygį kviečiami asmenys nuo 14 metų, o jaunesnius nei 18 metų dalyvius turi lydėti tėvai arba kitas suaugęs asmuo. Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

    Psichikos sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad bendruomeniškumas, socialinis ryšys ir įsitraukimas į prasmingas veiklas yra vieni iš svarbių apsauginių veiksnių, padedančių mažinti vienišumą ir emocinę įtampą. Tokie renginiai kaip žygis tampa proga ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti tarpusavio palaikymą.

    Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis telefonu +370 673 73009.

  • Audros padariniai traukiasi: ESO žada šiandien atkurti elektrą, bet Utenos regione dar yra gedimų

    Audros padariniai traukiasi: ESO žada šiandien atkurti elektrą, bet Utenos regione dar yra gedimų

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) praneša, kad po rugpjūčio 22 dienos audros didžioji dalis elektros tiekimo sutrikimų jau pašalinta, o likę gedimai koncentruojasi Utenos regiono savivaldybėse. Pasak bendrovės, planas yra visus audros sukeltus sutrikimus sutvarkyti šiandien.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje fiksuojami 23 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra 42 klientai. Gedimus šiame rajone tvarko 16 brigadų, dirbančių skirtingose seniūnijose ir atokesnėse vietovėse.

    „Visus rugpjūčio 22 dienos audros sukeltus elektros tiekimo sutrikimus planuojame pašalinti šiandien“, – pranešė ESO.

    Visame Utenos regione šiuo metu likę 32 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 52 klientai. ESO nurodo, kad regione gedimus šalina 54 brigados, todėl darbų tempas išlieka intensyvus, ypač ten, kur audra pažeidė oro linijas.

    Elektros tinklų avarijas po audrų dažniausiai sukelia ant laidų užvirtę medžiai, nulūžusios šakos ir pažeistos atramos, todėl dalyje vietovių remonto darbai užtrunka ilgiau. ESO primena gyventojams nutolti nuo nutrūkusių laidų ir apie pavojingus atvejus nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasų rajono savivaldybėje vykusi Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos diskusija parodė, kad smurtas šeimoje dažnai nėra vienkartinis konfliktas. Specialistai akcentavo sisteminį smurtą, kai kontrolė ir bauginimas pamažu apima vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių.

    Posėdyje dalyvavo savivaldybės, policijos, vaiko teisių, probacijos, socialinių paslaugų, švietimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taip pat įžvalgomis dalijosi specializuotos kompleksinės pagalbos centro komanda, dirbanti Anykščių, Zarasų ir Visagino savivaldybėse.

    Pagalba regionuose turi būti pasiekiama

    Specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovė Regina Jacikienė pabrėžė, kad regionuose itin svarbu išlaikyti pagalbą kuo arčiau žmogaus. Vyresniems ar atokiau gyvenantiems žmonėms kelionė į kitą miestą gali tapti realia kliūtimi ieškant teisinės, psichologinės ar socialinės pagalbos.

    Centro specialistai dažniausiai informaciją apie smurto atvejį gauna iš policijos, tačiau kreiptis galima ir savarankiškai. Nukentėjusiesiems suteikiamos konsultacijos, padedama susigaudyti, kokias paslaugas konkrečioje savivaldybėje galima gauti ir kokie sprendimai realiai įgyvendinami čia ir dabar.

    Smurtas prasideda ne nuo smūgio

    Psichologės Vida Krasauskienė ir Laima Milovančevičė atkreipė dėmesį, kad psichologinis smurtas ilgai gali likti nepastebėtas. Jis neretai prasideda nuo pavydo, menkinimo, nuolatinės kritikos, reikalavimo atsiskaityti, kur ir su kuo žmogus buvo.

    Vėliau kontrolė gali virsti ryšių su artimaisiais ribojimu, spaudimu atsisakyti darbo, finansų ir sprendimų kontrolės perėmimu. Tokiose situacijose svarbu vertinti ne atskirą epizodą, o visą smurto istoriją ir tai, kaip ji eskaluojasi.

    Diskusijoje akcentuota, kad klausimas, kodėl žmogus neišeina, dažnai supaprastina problemą. Išėjimui reikalingos realios sąlygos, tokios kaip saugi vieta gyventi, pajamos, vaikų priežiūra, transportas, teisinė pagalba ir patikimas palaikymo tinklas.

    Femicidas dažniausiai turi įspėjimų

    Komisijos narė, teisininkė konsultantė Mėta Paulauskė pristatė femicido sąvoką ir pabrėžė, kad tokie nužudymai dažniausiai nėra netikėti. Iki tragedijos neretai eina kontrolė, izoliavimas, grasinimai, fizinio smurto sunkėjimas, sisteminis persekiojimas, o ypač pavojingas gali būti laikotarpis po santykių nutraukimo.

    „Užuot klausę, kodėl ji neišėjo, turėtume klausti, kaip užtikrinti, kad išėjusi ji liktų gyva ir saugi“, – sakė M. Paulauskė.

    Posėdyje aptarta, kad didelės rizikos signalai dažnai kartojasi ir stiprėja. Tarp jų minimi grasinimai nužudyti ar nusižudyti, smaugimas, įkyrus sekimas, laukimas prie namų ar darbovietės, ginklo turėjimas ar demonstravimas, taip pat pasikartojantys apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimai.

    Pasak dalyvių, institucijoms svarbu neapsiriboti vieno įvykio fiksavimu, o sutelkti dėmesį į visą situacijos dinamiką. Tarp priemonių, kurios gali sustiprinti prevenciją, įvardytas nuoseklesnis mirtino smurto rizikos vertinimas, aiškesni bendri saugumo planai ir griežtesnis reagavimas į persekiojimą.

    Posėdyje priminta, kad smurtas nėra susijęs tik su socialine atskirtimi ar priklausomybėmis. Smurtą patiria ir dirbantys, išsilavinę, visuomenėje gerai vertinami žmonės, tačiau jie dažniau vengia viešumo ir pagalbos ieško tyliai, todėl tikrasis mastas gali būti didesnis nei matomas iš policijos iškvietimų.

    Taip pat pažymėta, kad pagalbos gali prireikti ir vyrams, tačiau stereotipai apie pažeidžiamumo slėpimą neretai trukdo kreiptis. Mažose bendruomenėse ypač svarbus konfidencialumas, nes baimė būti atpažintam ar apkalbėtam gali sulaikyti nuo sprendimo ieškoti pagalbos.

    Komisija aptarė ir darbą su smurtaujantys asmenimis, nes be elgesio keitimo vien draudimais problemos neišspręsi. Praktika rodo, kad į smurtinio elgesio keitimo programas savanoriškai kreipiamasi retai, o didesnis įsitraukimas atsiranda tuomet, kai tai tampa teisinio proceso ar probacijos dalimi.

    Diskusijoje pabrėžta, kad pokyčiai įmanomi tik prisiėmus atsakomybę už smurtą ir dirbant ilgą laiką, mokantis atpažinti emocijas bei valdyti elgesį. Nukentėjusiojo kaltinimas ar atsakomybės perkėlimas aukai buvo įvardyti kaip vieni pavojingiausių mitų, stabdančių pagalbą.

    Kalbėta ir apie prevencijos priemones jaunimui, nes kontrolės požymiai santykiuose vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę. Specialistai akcentavo, kad telefono tikrinimas, draudimas bendrauti su draugais, pavydas ir nuolatinė partnerio kontrolė nėra meilės įrodymas, o galimas smurto pradžios signalas.

    Posėdžio dalyviai sutarė, kad veiksminga prevencija neįmanoma be tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Savivaldybės, policijos, vaiko teisių, socialinių paslaugų, švietimo, probacijos ir pagalbą teikiančių organizacijų susikalbėjimas tiesiogiai lemia, ar žmogus laiku gaus realią apsaugą.

    Esant tiesioginiam pavojui sveikatai ar gyvybei būtina skambinti numeriu 112.

  • Statybininkų diena Visagine: mero Erlandą Galaguž žinutė priminė, ką miestui pastatėte

    Statybininkų diena Visagine: mero Erlandą Galaguž žinutė priminė, ką miestui pastatėte

    Rugsėjo antrąjį šeštadienį Lietuvoje minima Statybininkų diena, o Visagine ši proga tapo padėka žmonėms, kurie kūrė ir tebekuria miesto infrastruktūrą. Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz viešai pasveikino statybų sektoriaus darbuotojus ir pabrėžė jų indėlį į miesto raidą.

    Mero teigimu, statybininkų darbu Visagine iškilo mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos ir daugiabučiai namai. Tai erdvės, kurios kasdien formuoja miesto gyvenimą, nuo šeimų kasdienybės iki viešųjų paslaugų kokybės.

    „Jūsų žinios, rankos ir darbai kūrė ir tebekuria mūsų Visaginą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Sveikinime akcentuota, kad miestas toliau keičiasi, o šiuolaikiškesnė aplinka kuriama tiek atnaujinant esamus objektus, tiek įgyvendinant naujus projektus. Savivaldybės vadovas dėkojo visiems, prisidedantiems prie darbų, kurie didina Visagino patrauklumą gyventi ir dirbti.

    Statybų sektoriui šiandien tenka spręsti ir platesnius iššūkius: brangstančių žaliavų svyravimus, energinio efektyvumo reikalavimus, darbo jėgos trūkumą ir didėjančius saugos standartus. Todėl Statybininkų diena vis dažniau tampa proga kalbėti ne tik apie tradicinę pagarbą profesijai, bet ir apie atsakingą, kokybišką bei tvarią statybą.

    Baigdamas sveikinimą meras statybininkams linkėjo stiprybės, sveikatos, prasmingų darbų ir pasididžiavimo tuo, kas sukurta. Taip pat priminta, kad vizualinė medžiaga parengta Visagino savivaldybės, o nuotraukoje užfiksuotas Visagino garbės pilietis Vasilijus Čiupačenko iš Ignalinos atominės elektrinės statybų laikotarpio.

  • Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Kopenhagoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas Seed Capital uždarė penktąjį fondą „Fund V“, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Bendrovė teigia daugiau nei 20 metų investuojanti į ankstyvos stadijos startuolius nuo sėklos etapo iki A serijos.

    Naujasis fondas planuoja investuoti į 15–17 įmonių, o pirmosios investicijos vienai bendrovei sieks 3–6 mln. eurų. Tai rodo rinkoje sustiprėjusį dėmesį didesniems pradinių etapų sandoriams, kai startuoliams dažnai reikia daugiau kapitalo produktui ir pardavimams išvystyti.

    Seed Capital tęs fokusą į finansų technologijas ir verslui skirtus sprendimus, paremtus DI, o kartu prideda naują kryptį – kibernetinį saugumą ir atsparumą. Pastaraisiais metais šios sritys sparčiai auga, nes DI diegimas didina programinės įrangos kūrimo greitį, tačiau kartu kelia ir naujas saugumo rizikas.

    Fondas išskiria ankstesnių investicijų portfelį, kuriame – Trustpilot, VEO, Lunar, Templafy ir kitos bendrovės. Tokie pavyzdžiai sustiprina fondų reputaciją regione, kuriame investuotojai vis dažniau konkuruoja dėl stipriausių ankstyvos stadijos komandų.

    Skelbiama, kad pirmosios investicijos iš „Fund V“ jau padarytos – tarp jų minimos Repodo ir Oplane. Penktasis fondas taip pat žymi strateginį žingsnį geografiškai: Seed Capital ketina investuoti ne tik Danijoje, bet plačiau Šiaurės šalyse, ypatingą dėmesį skirdamas Švedijai.

    Plėtra į Švediją ir komandos pokyčiai

    Pasak fondo, plėtra į Šiaurės šalis yra natūrali ankstesnio veiklos modelio tąsa, leidžianti remtis sukaupta patirtimi visame regione. Kartu svarstoma galimybė atidaryti biurą Švedijoje, kad būtų lengviau palaikyti glaudų ryšį su steigėjais.

    Valdančiuoju partneriu tampa buvęs „Planday“ vadovas Christianas Brøndumas, o generaline partnere prisijungia buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt. Partnerių komandoje taip pat lieka Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirties.

    „Būti arti steigėjų yra esminė mūsų darbo dalis, o Šiaurės šalyse galime būti vietoje per mažiau nei valandą ir padėti komandoms, su kuriomis dirbame“, – sakė Christianas Brøndumas.

    Fondas pabrėžia, kad jo partnerystės modelis sąmoningai jungia buvusius operatorius ir investavimo profesionalus. Toks derinys, anot Seed Capital, leidžia geriau suprasti praktinius steigėjų iššūkius ir tuo pačiu suteikti strateginę investuotojo perspektyvą augimo etapams.

    „Šiuo metu atsiveria didelės galimybės saugumo ir DI sankirtoje: kai įmonės kuria greičiau, remdamosi DI, saugi programinė įranga tampa būtinybe“, – sakė Geeta Schmidt.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    Europos technologijų investicijų rinkoje šią savaitę ryškiausiai išsiskyrė Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral“, užsitikrinusi 3 mlrd. eurų D serijos finansavimą. Rinka tuo pačiu siunčia dvejopą signalą: stambūs raundai ir įsigijimai grįžta į antraštes, tačiau ankstyvos stadijos startuoliams kapitalą pritraukti darosi vis sudėtingiau.

    Vien per kelias dienas Europoje fiksuota daugiau nei 70 technologijų finansavimo sandorių, o bendra jų vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų. Kartu registruota ir daugiau nei penki išėjimai bei susijungimų ir įsigijimų (M&A) sandoriai, rodantys, kad investuotojai vėl aktyviau renkasi didesnio masto, aiškesnio atsiperkamumo projektus.

    Dideli raundai grįžta į centrą

    „Mistral“ pritrauktas 3 mlrd. eurų raundas laikomas vienu didžiausių Europos dirbtinio intelekto sektoriuje ir dar labiau sustiprina kryptį, kurią dažnai įvardija politikai ir verslo lyderiai: siekį kurti suverenią, Europoje vystomą DI infrastruktūrą ir produktus. Tokie raundai paprastai signalizuoja ne tik apie įmonės ambicijas, bet ir apie investuotojų norą statyti už regiono technologinę nepriklausomybę.

    Tarp didesnių finansavimo naujienų išsiskyrė ir Vokietijos „The Exploration Company“, pritraukusi apie 450 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 415 mln. eurų, C serijos investiciją. Toks mastas rodo, kad rizikos kapitalas Europoje išlieka pasirengęs finansuoti brangius, ilgo ciklo projektus, ypač kai kalbama apie kosmoso ir giliųjų technologijų kryptis.

    Prancūzijoje taip pat fiksuotas „Positive“ (anksčiau žinomos kaip Sarbacane) 106 mln. eurų refinansavimas, skirtas įsigijimams. Tokie sandoriai dažnai reiškia, kad įmonės renkasi augimą per konsolidaciją, o investuotojai labiau vertina prognozuojamus pinigų srautus ir galimybę greičiau didinti rinkos dalį.

    Įsigijimai ir konsolidacija stiprėja

    Šalia finansavimo raundų daugėjo ir įsigijimų. Italijos „Lexroom“ paskelbė apie pirmuosius įsigijimus, o tai atspindi platesnę tendenciją: specializuotos programinės įrangos įmonės vis dažniau perka mažesnius žaidėjus, kad greičiau išplėstų produktų portfelį ir klientų bazę.

    Didelį dėmesį pritraukė ir planuojamas sandoris, kuriame „Bending Spoons“ sutiko įsigyti inovacijų darbo aplinką „Miro“ už 1,7 mlrd. eurų. Tokie sandoriai rodo, kad po atsargesnio laikotarpio grįžta didesnio masto M&A, ypač programinės įrangos segmente, kuriame sinergijos dažniausiai realizuojamos greičiau nei kapitalui imliuose sektoriuose.

    Tuo metu tvarumo srityje pranešta, kad Prancūzijos platforma „Greenly“ įsigijo Švedijos klimato duomenų startuolį „Normative“ už 700 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 61 mln. eurų. Klimato duomenų ir atskaitomybės sprendimai išlieka paklausūs, nes įmonės vis dažniau ieško būdų patikimai matuoti emisijas, valdyti tiekimo grandinių rizikas ir atitikti griežtėjančius reikalavimus.

    Kur didžiausia įtampa: ankstyvos stadijos finansavimas

    Nors antraštėse dominuoja milijardiniai raundai, tyrimai rodo, kad vienaragių gausa gali maskuoti problemą ankstyvoje grandyje. Pasak investuotojų ekosistemos ataskaitų, rinkoje ryškėja finansavimo „duobė“ pradinėse stadijose, kai idėja jau patikrinta, tačiau dar nepasiektas mastelis, kurį noriai finansuoja didieji fondai.

    Šis disbalansas svarbus ir platesnei ekonomikai: jei mažėja ankstyvos stadijos kapitalas, po kelių metų tai gali reikšti mažiau naujų sparčiai augančių įmonių, mažesnį konkurencingumą ir silpnesnį inovacijų vamzdyną. Todėl vis dažniau girdimi raginimai užtikrinti nuoseklesnes finansavimo grandis Europoje, kad regiono technologijų augimas neapsiribotų tik keliais dideliais vardais.

    Investuotojų pusėje taip pat matyti aktyvumas: pavyzdžiui, „Claret Capital Partners“ pritraukė 575 mln. eurų augimo skolos fondą, o tai rodo, kad dalis įmonių renkasi alternatyvų finansavimą vietoje akcijų dalies pardavimo. Tuo pat metu „Molten Ventures“ paskelbė apie 175 mln. svarų pirmąjį augimo fondo uždarymą, tai yra apie 203 mln. eurų, o „Clean Growth Fund II“ pritraukė 81,5 mln. svarų, arba maždaug 95 mln. eurų, antrajame uždaryme, pabrėžiant didėjantį dėmesį energetikos ir klimato sprendimams.

    Apibendrinant, Europos technologijų rinka šiuo metu juda dviem greičiais. Didieji DI, kosmoso, programinės įrangos ir tvarumo sandoriai rodo atsinaujinusį apetitą, tačiau ankstyvoms komandoms situacija išlieka įtempta, todėl 2026 metais svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar pinigų yra, o kam ir kokiomis sąlygomis jie pasiekiami.

  • Balderton stiprina komandą: Luca Bocchio tampa partneriu po daugiau nei dešimtmečio Europos rizikos kapitalo rinkoje

    Balderton stiprina komandą: Luca Bocchio tampa partneriu po daugiau nei dešimtmečio Europos rizikos kapitalo rinkoje

    Europos rizikos kapitalo fondas Balderton pranešė į komandą priėmęs Luca Bocchio, kuris tampa partneriu ir daugiausia dėmesio skirs ankstyvos stadijos investicijoms. Investuotojas į fondą ateina po daugiau nei dešimtmečio darbo Europos technologijų ekosistemoje ir pastaruoju metu ėjo partnerio pareigas fonde Accel.

    Per karjerą Luca Bocchio dirbo su plačiu sektorių spektru: nuo finansinių technologijų ir vartotojų sprendimų iki naujesnių krypčių, įskaitant DI taikymus, gynybos technologijas ir energetiką. Šios sritys pastaraisiais metais tapo vienomis aktyviausiai finansuojamų Europoje, nes investuotojai ieško atsparesnių verslo modelių ir ilgalaikių infrastruktūrinių pokyčių.

    Balderton nurodo, kad Luca Bocchio yra prisidėjęs prie kelių ryškių Europos technologijų bendrovių augimo, tarp jų Trade Republic, SumUp, Vinted ir Fuse Energy. Tokie sandoriai stiprina investuotojo reputaciją ankstyvose stadijose, kai svarbiausia ne tik kapitalas, bet ir pagalba formuojant strategiją, komandą bei tarptautinę plėtrą.

    Prieš pradėdamas investuotojo kelią, Luca Bocchio konsultavo technologijų ir vartotojų sektoriaus įmones „Bain & Co.“ įvairiose Europos ir Azijos rinkose. Tokia patirtis dažnai laikoma privalumu rizikos kapitalo fonduose, nes leidžia struktūruotai vertinti augimo strategijas, rinkos dydį, konkurencinę aplinką ir verslo vykdymo discipliną.

    Pats investuotojas akcentavo, kad Balderton, jo vertinimu, jau daugiau nei du dešimtmečius yra svarbi Europos technologijų ekosistemos dalis ir aktyviai palaiko steigėjus skirtinguose augimo etapuose. Šis žingsnis vyksta tuo metu, kai Europos fondai vis dažniau bando išsiskirti ne vien kapitalu, bet ir specializacija, tinklu bei pagalba įmonėms ieškant klientų ir talentų.

    „Jau seniai žaviuosi apgalvotu ir praktišku fondo požiūriu, padedančiu verslininkams kiekviename kelionės etape. Man ir toliau svarbiausia remti ambicingiausius Europos kūrėjus, o geresnės vietos tam, nei Balderton, neįsivaizduoju“, – sakė Luca Bocchio.

    Balderton vadovaujantis partneris Bernard Liautaud teigė, kad naujasis partneris yra vienas labiausiai vertinamų ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Pasak jo, Luca Bocchio stiprybė yra ne tik pasiekimai, bet ir gilūs ryšiai su steigėjais, kurie rizikos kapitalo rinkoje dažnai lemia geriausių sandorių srautą.

    „Luca yra vienas gerbiamiausių ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Jo rezultatai kalba patys už save, o ryšių su steigėjais gylis yra tai, ką ypač vertiname. Džiaugiamės galėdami jį priimti į partnerystę“, – sakė Bernard Liautaud.

    Teigiamai apie bendradarbiavimą atsiliepė ir Luca Bocchio remtų įmonių vadovai. Trade Republic bendraįkūrėjas ir vadovas Christian Hecker pabrėžė, kad investuotojas anksti patikėjo jų kryptimi ir tapo svarbiu diskusijų partneriu vadovybei.

    „Luca mus palaikė ir mumis patikėjo anksti, o nuo pat pradžių man buvo apgalvotas diskusijų partneris. Per metus jis sukūrė didelę pridėtinę vertę ir komandai, atnešdamas strateginę perspektyvą bei nuoseklų įsipareigojimą“, – sakė Christian Hecker.

    Vinted bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas ir įmonės vadovas Thomas Plantenga taip pat pabrėžė Luca Bocchio įsitraukimą ir asmeninį įsipareigojimą. Jų teigimu, tokio tipo partnerystė yra ypač svarbi sparčiai augančioms bendrovėms, kai sprendimai dėl plėtros, produkto ir finansavimo turi būti priimami greitai, bet atsakingai.

    „Luca yra būtent toks investuotojas ir valdybos narys, kokio tikisi kiekvienas steigėjas. Be aštrios strateginės perspektyvos, jis atsineša retą atvirumo, sąžiningumo ir asmeninio įsipareigojimo lygį ir nuolat stengiasi padėti vadovybei per kiekvieną iššūkį“, – sakė Mantas Mikuckas ir Thomas Plantenga.

    Rizikos kapitalo rinkoje partnerių komandos stiprinimas dažnai signalizuoja fondo planus aktyviau investuoti ir didinti konkurencingumą dėl perspektyviausių sandorių. Ankstyvos stadijos segmentas ypač jautrus pasitikėjimui ir reputacijai, todėl žinomo investuotojo prisijungimas gali tapti svarbiu argumentu steigėjams renkantis, su kuo keliauti per augimo etapus.

  • DI laboratorijos taikosi į bankus: kodėl jos greičiau kurs autopilotinius finansus nei taps bankais

    DI laboratorijos taikosi į bankus: kodėl jos greičiau kurs autopilotinius finansus nei taps bankais

    Finansų paslaugos tapo vienu karščiausių mūšio laukų dirbtinio intelekto (DI) rinkoje: didžiosios laboratorijos ir platformos ieško, kaip jų modelius paversti kasdieniais įrankiais bankams, mokėjimų įmonėms ir investicijų sektoriui. Rinkoje vis dažniau keliama dilema, ar tokie žaidėjai kaip „OpenAI“ ar „Anthropic“ ilgainiui galėtų ne tik aptarnauti bankus, bet ir patys imtis bankininkystės.

    Ši tema aptarta Fintech for Inclusion Global Summit renginyje, kur investuotojai ir fintech vadovai svarstė, kur yra riba tarp pažangiausių DI modelių tiekėjų ir griežtai reguliuojamo finansų pasaulio. Bendras vertinimas skamba panašiai: DI laboratorijos gali priartėti prie bankų veiklos, bet tapti bankais joms būtų lėta, brangu ir strategiškai nepatrauklu.

    Kodėl DI laboratorijoms sunku tapti bankais

    Rizikos ir kapitalo reikalavimai yra pirmasis stabdis. Bankininkystė remiasi kredito rizikos valdymu, kapitalo pakankamumu, likvidumo taisyklėmis ir nuolatine priežiūra, o tai paprastai reiškia daugelio metų investicijas į atitiktį ir valdymo sistemas.

    Quona Capital bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Monica Engel akcentavo, kad DI laboratorijos labiau rinksis partnerystes, o ne pilną banko modelį. „Jos priartės prie bankininkystės, netapdamos bankais. Bankininkystė yra lėta, reikalauja daug kapitalo ir paremta kredito rizika, todėl tai prastai dera su tyrimų laboratorija“, – sakė M. Engel.

    Pasak jos, vertė vis tiek bus kuriama finansų sektoriuje, tik kitu būdu: bankininkystė tampa agentinė, kai pinigai gali automatiškai judėti, apmokėti sąskaitas ir perbalansuoti finansus. Praktinis startas dažniausiai yra mokėjimai ir prekyba, o ne licencijuota indėlių veikla.

    „Mambu“ produktų viceprezidentas Adrian Congiu pabrėžė, kad laboratorijos laimi ten, kur pati modelio galia yra produktas, pavyzdžiui, tekstų, vaizdų, kodo generavimas ir samprotavimas. „Bankininkystėje vertė kyla ne tiek iš modelio, kiek iš to, kas jį supa: procesų žinios, reguliacinė atitiktis, audituojamumas ir darbo eigos, sujungtos su senomis sistemomis“, – sakė A. Congiu.

    Jo vertinimu, laboratorijoms būtų nepraktiška kurti paskolų atitiktį kiekvienai geografijai visame pasaulyje. Tam reikia ilgo dėmesio konkrečiai rinkai, vietos taisyklių išmanymo ir nuolatinio darbo su priežiūros institucijomis, o globalios laboratorijos struktūriškai negali vienu metu būti visur ir eiti pakankamai giliai.

    Kur DI vis dėlto perims vertę

    Investuotojai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog bankai gali atsipalaiduoti. Didžiausia įtaka greičiausiai bus ten, kur DI gali sumažinti sąnaudas ir pagreitinti sprendimus: klientų aptarnavime, dokumentų analizėje, sukčiavimo prevencijoje, rizikos signalų apdorojime, vidinių procesų automatizavime.

    Apis Partners partnerė Alexia Yannopoulos atkreipė dėmesį, kad finansų sektoriuje esminis pranašumas vis dar lieka vertikalus valdymas: licencijos, platinimas ir duomenys. „Tikėčiausi, kad tai ir toliau liks finansų paslaugų rankose“, – sakė A. Yannopoulos.

    Flourish Ventures generalinis partneris Ameya Upadhyay priminė, kad panaši baimė jau buvo kilusi dėl didžiųjų technologijų platformų. „Prisimenu 2017 ir 2018 metus, kai visi bijojo, kad „Amazon“ bus kitas didelis bankas. Finansų paslaugos yra per didelis galvos skausmas, o šie žaidėjai turi rimtesnių tikslų“, – sakė A. Upadhyay.

    Accion Ventures vadovaujantis partneris Rahil Rangwala akcentavo, kad laboratorijų tikslas yra auginti modelių naudojimą globaliu mastu, todėl bankininkystė joms yra patraukli rinka kaip klientas, bet sudėtinga kaip reguliuojama veikla. „Reguliavimas ir vietinė atitiktis yra stiprūs grioviai. Vietoje to dažniau matome, kad modeliai bendradarbiauja su reguliuojamais finansų rinkos dalyviais ir juos įgalina“, – sakė R. Rangwala.

    Ką tai reiškia bankams ir klientams

    Artimiausiu metu labiausiai tikėtinas scenarijus yra ne DI laboratorijos kaip bankai, o bankai kaip DI vartotojai ir integruotojai. Tai reiškia daugiau partnerysčių, kur DI tiekėjai suteikia modelius ir infrastruktūrą, o bankai užtikrina licenciją, priežiūros reikalavimus, atsakomybę, rizikos valdymą ir klientų santykius.

    Klientams tai gali virsti labiau automatizuotais finansais: nuo proaktyvių įspėjimų ir personalizuotų pasiūlymų iki automatinių mokėjimų, taupymo ir investavimo sprendimų. Tačiau kuo daugiau automatizavimo, tuo svarbesni tampa skaidrumas, sprendimų paaiškinamumas ir aiškios atsakomybės ribos, ypač kai kalbama apie kreditą, sukčiavimo atvejus ar ginčus.

  • Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė, kad baigėsi projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atranka socialinės integracijos paslaugoms teikti. Paraiškas įvertinusi komisija atrinko dvi organizacijas, su kuriomis planuojama įgyvendinti numatytas projekto veiklas.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, partnerių atranka buvo paskelbta liepos 15 dieną, o sprendimai priimti įvertinus pateiktas paraiškas. Galutinis pasirinkimas įformintas Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu.

    Kas tapo AID2 partneriais

    Projekto partnerėmis paskirtos Viešoji įstaiga „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas. Šios organizacijos prisidės prie socialinės integracijos paslaugų teikimo ir plėtros Vilniaus rajone.

    Partnerių atranka savivaldybėms paprastai yra vienas svarbiausių etapų, nes nuo vykdytojų patirties, turimų kompetencijų ir infrastruktūros priklauso paslaugų prieinamumas, kokybė ir tęstinumas. Tokie sprendimai ypač aktualūs, kai siekiama pasiekti jautriausias gyventojų grupes.

    Kodėl tokios paslaugos svarbios

    Socialinės integracijos paslaugos apima pagalbą žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi, skurdu, negalia ar kitais iššūkiais, kurie riboja galimybes savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Praktikoje tai gali būti konsultavimas, tarpininkavimas, motyvavimas, pagalba grįžtant į darbo rinką ar sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai pagalbai ir bendruomeninių paslaugų stiprinimui, kad žmonės paramą gautų kuo arčiau savo gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad bendradarbiavimas su atrinktais partneriais padės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą ir geresnį paslaugų pasiekiamumą Vilniaus rajono gyventojams.