CP v2

Blog

  • 50 vadovų ir investuotojų įspėja Briuselį: nesusilpninkite EU Inc, kitaip planas žlugs

    50 vadovų ir investuotojų įspėja Briuselį: nesusilpninkite EU Inc, kitaip planas žlugs

    Įspėjimas Briuseliui dėl EU Inc

    50 Europos įmonių vadovų ir rizikos kapitalo investuotojų bendru laišku paragino ES teisėkūros institucijas nesusilpninti vadinamojo EU Inc pasiūlymo. Jų teigimu, šiuo metu Briuselyje derinamas modelis turi tapti realiu įrankiu, o ne dar vienu biurokratiniu sluoksniu.

    EU Inc iniciatyvos esmė yra sukurti visoje Europos Sąjungoje atpažįstamą bendrovės formą, kuri leistų pigiau ir greičiau steigti bei valdyti verslą tarpvalstybiniu mastu. Tikimasi, kad galutinis sprendimas galėtų būti priimtas iki metų pabaigos, tačiau derybos rodo riziką, jog bus pasirinktas kompromisas, neatitinkantis rinkos lūkesčių.

    Kodėl startuoliams tai svarbu

    Startuolių ir sparčiai augančių įmonių atstovai pabrėžia, kad Europoje verslui plėstis trukdo teisinis susiskaidymas į 27 nacionalines sistemas. Skirtingos taisyklės dėl registravimo, priežiūros, akcininkų teisių ar darbuotojų dalyvavimo sprendimuose reiškia didesnes administracines išlaidas ir lėtesnį augimą.

    Verslo bendruomenė EU Inc sieja su platesniu ES konkurencingumo paketu, kuriuo siekiama, kad Europos bendrovės lengviau konkuruotų su JAV ir Azijos rinkomis. Pastaraisiais metais politikos darbotvarkėje vis dažniau akcentuojama, kad vieningai rinkai vis dar trūksta vienodų taisyklių ten, kur verslui jos kritiškai reikalingos.

    „Politikai turi užtikrinti, kad galutinis teisės aktas sukurtų tikrai europinę bendrovės formą, o ne papildytų 27 nacionalines sistemas dar viena pakopa“, – rašoma iniciatyvos rėmėjų pozicijoje.

    Pagrindiniai reikalavimai

    Laiško autoriai prašo išlaikyti laisvą registruotos buveinės pasirinkimą, kad steigėjai galėtų pasirinkti įmonės jurisdikciją neprivalėdami visų operacijų perkelti į tą pačią valstybę. Jų vertinimu, tai būtų vienas svarbiausių praktinių žingsnių mažinant išlaidas ir spartinant plėtrą.

    Taip pat siūloma neapriboti EU Inc vien tik inovatyviais startuoliais, nes tai, pasak rėmėjų, dirbtinai susiaurintų naudotojų ratą ir sumažintų iniciatyvos efektą. Kita derybų pusė argumentuoja, kad per platus taikymas galėtų sukelti didesnę administracinę naštą ir apsunkinti kontrolę.

    Dar viena esminė sąlyga yra vienas autoritetingas europinis registras, o ne vien tik techninė sąsaja, sujungianti nacionalines duomenų bazes. Verslo atstovų teigimu, vieningas registras supaprastintų įmonių duomenų patikrą, skaidrumą ir sandorių procesus visoje ES.

    Be to, laiške keliami mokesčių ir darbo teisės klausimai: darbuotojų apmokestinimas, susijęs su įmonės akcijomis, neturėtų atsirasti iki realaus akcijų pardavimo, o darbuotojų apsaugos taisyklės turėtų būti siejamos su faktine darbo vieta. Tai, iniciatyvos rėmėjų vertinimu, mažintų riziką, kad skirtingos sistemos taps kliūtimi darbuotojų pritraukimui ir dalyvavimui akcijų programose.

  • Europos obligacijų pajamingumai šauna į rekordus: brangsta skolos, auga įtampa rinkose

    Europos obligacijų pajamingumai šauna į rekordus: brangsta skolos, auga įtampa rinkose

    Skolos kaina Europoje kyla

    Europos vyriausybių obligacijų pajamingumai rugsėjo 11 dieną vėl kilo ir priartėjo prie lygių, matytų per pasaulinės finansų krizės laikotarpį. Rinkas spaudžia užsitęsęs obligacijų išpardavimas, kurį kursto infliacijos ir palūkanų normų perspektyvos.

    Investuotojai obligacijų pajamingumą vertina kaip skolinimosi kainos „termometrą“: kai pajamingumai kyla, nauja skola vyriausybėms ir verslui paprastai brangsta. Tai gali reikšti didesnes biudžetų išlaidas palūkanoms ir griežtesnes finansavimo sąlygas ekonomikai.

    Nafta vėl kelia infliacijos baimes

    Pastarosiomis dienomis rinkas papildomai sukrėtė įtampos Artimuosiuose Rytuose eskalacija, kelianti riziką energijos kainoms. Brangesnė energija dažnai greitai persiduoda į bendrą kainų lygį, todėl atgaivina infliacijos baimes ir keičia lūkesčius dėl centrinių bankų veiksmų.

    Tarptautinės etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pakilusi virš 100 JAV dolerių už barelį, o tai sudarytų apie 91 eurą. Penktadienio rytą kontraktai buvo prekiaujami kiek žemiau 106 JAV dolerių, tai yra apie 96 eurus už barelį, todėl investuotojai vėl pervertino infliacijos trajektoriją.

    ECB sprendimas pakeitė lūkesčius

    Obligacijų rinkoms smūgį sudavė ir Europos Centrinio Banko sprendimas dar kartą kelti palūkanas, o tonas pasirodė griežtesnis, nei dalis rinkos tikėjosi. ECB indėlių palūkanų normą pakėlė nuo 2,25 iki 2,5 proc. ir perspėjo, kad infliacija gali išlikti aukšta ilgiau.

    Po šio signalo investuotojai ėmė labiau tikėtis papildomų palūkanų didinimų, o tai automatiškai mažina seniau išleistų obligacijų patrauklumą. Dėl to jų kainos krinta, o pajamingumai kyla.

    Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė apie 3,5 proc. Prancūzijos 10 metų pajamingumas buvo maždaug 4,44 proc., Italijos apie 4,37 proc., o Ispanijos apie 3,96 proc.

    Jungtinėje Karalystėje 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas slinko link 5,35 proc., nors prieš tai buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2007 metų. Ilgesnės trukmės, 20 ir 30 metų, obligacijų pajamingumai taip pat kilo iki lygių, nematytų nuo praėjusio amžiaus pabaigos.

    JAV ir Azija didina spaudimą

    Europos rinkos judėjimas vyko kartu su pasauliniu pajamingumų kilimu. JAV 30 metų iždo obligacijų pajamingumas pakilo virš 5,38 proc. ir priartėjo prie 2007 metais matytų lygių, o 10 metų pajamingumas artėjo prie 5 proc. ribos.

    Azijoje Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 2,98 proc., netoli 3 proc. ribos, kuri buvo pasiekta pirmą kartą nuo 1996 metų. Tokie judėjimai rodo, kad investuotojai visame pasaulyje reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikę riziką.

    DI bumas konkuruoja dėl kapitalo

    Papildomas veiksnys – milžiniškas lėšų poreikis DI infrastruktūrai, ypač duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Kai didelės technologijų bendrovės aktyviai skolinasi, jos konkuruoja dėl investuotojų kapitalo ir gali netiesiogiai didinti reikalaujamus pajamingumus kitiems skolininkams.

    Rinkos duomenimis, 2026 metais stambūs technologijų „hiperskalės“ žaidėjai, įskaitant „Alphabet“ ir „Amazon“, išplatino daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių skolos, tai yra apie 172 mlrd. eurų. Platesni vertinimai, apimantys ir su DI susijusią infrastruktūrą, šią emisiją iki rugpjūčio pradžios buvo priartinę prie maždaug 431 mlrd. eurų.

    ECB tyrėjai yra atkreipę dėmesį, kad auganti technologijų milžinių obligacijų pasiūla euro zonoje gali keisti investuotojų portfelius. Nors tiesioginio poveikio vyriausybių skolos rinkoms tuo metu nebuvo akivaizdžiai matyti, ilgainiui kapitalo perskirstymas gali didinti skolinimosi kainą ir kituose sektoriuose.

    Jei energijos kainos išliks padidėjusios, o infliacijos lūkesčiai vėl kils, centriniams bankams gali tekti ilgiau išlaikyti griežtą politiką. Tokiu atveju obligacijų pajamingumų aukštos reikšmės gali tapti nauja norma, o rinkoms teks prisitaikyti prie brangesnės skolos laikotarpio.

  • Portugalijos kamštinė revoliucija: kaip „Corticeira Amorim“ kamštį paverčia raketų technologija

    Portugalijos kamštinė revoliucija: kaip „Corticeira Amorim“ kamštį paverčia raketų technologija

    Nuo kamščio iki kosmoso

    Portugalija pagamina apie pusę pasaulio kamštinės žievės, o ši sena žaliava vis dažniau siejama ne tik su vynu, bet ir su aukštosiomis technologijomis. Didžiausia pasaulyje kamštienos gamintoja „Corticeira Amorim“ plečia rinkas, kurdama medžiagas, naudojamas statybose, pramonėje ir net aviacijoje bei kosmose.

    Kad kamštis taptų patikima inžinerine medžiaga, neužtenka vien tradicinių miškų. Investicijos į mokslinius tyrimus, kokybės kontrolę ir modernią gamybą leidžia iš natūralios žievės išgauti kompozitus, kurie konkuruoja su sintetinėmis alternatyvomis.

    Derlius renkamas rankomis, bet logika – pramoninė

    Kamštinės ąžuolo žievės nuėmimas Portugalijoje vyksta vėlyvą pavasarį ir vasarą, o didelė dalis darbų iki šiol atliekama rankomis. Vienas medis gali būti produktyvus apie 170–200 metų, o per gyvenimą žievė nuo jo nuimama maždaug 15–17 kartų.

    Ūkiams tai reiškia lėtą investicijų grąžą: žievei ataugti reikia bent 9 metų, o pirmojo derliaus dažnai laukiama apie 25 metus. Dėl šių terminų ypač svarbios ilgalaikės sutartys ir miškų valdymas, nes didelę tiekėjų dalį sudaro smulkūs ir vidutiniai savininkai.

    Atvira laboratorija miške

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Rio Frio valdos, kur kamštinių ąžuolų masyvai naudojami kaip atvira tyrimų erdvė. Čia bandoma atrinkti geriausias veisles, gerinti medžių būklę ir didinti produktyvumą taip, kad nebūtų pažeista ekosistema.

    Tokie bandymai svarbūs ir kokybei: sveikesni medžiai dažniau užaugina vienodesnę, pramonei tinkamesnę žievę. Tai tiesiogiai lemia, kiek žaliavos gali būti skiriama aukštesnės pridėtinės vertės gaminiams, o ne tik tradiciniams kamščiams.

    Gamyba, kuri nebeapsiriboja vynu

    „Corticeira Amorim“, įkurta 1870 metais kaip šeimos verslas, šiandien veikia daugiau nei 100 šalių, turi apie 4 000 darbuotojų ir per metus generuoja daugiau nei 1 milijardo eurų apyvartą. Bendrovė pabrėžia, kad kamštis naudojamas daugiau nei 30 pramonės sričių – nuo izoliacijos, grindų ir sandarinimo iki specialių konstrukcinių sprendimų.

    Vienas sparčiausiai augančių segmentų – aviacijos ir kosmoso pramonė, kur medžiagoms keliami itin griežti reikalavimai. Kamštiniai kompozitai čia vertinami dėl šiluminių savybių, mažo svorio ir gebėjimo slopinti vibracijas.

    „Vienas mūsų geriausiai žinomų sprendimų yra kamštinis kompozitas, naudojamas kaip šiluminė apsauga skirtinguose raketų paleidimo etapuose“, – sakė įmonės inovacijų ir verslo plėtros vadovas Eduardo Soares.

    Įmonė skelbia, kad per pastarąjį dešimtmetį į mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo daugiau nei 90 milijonų eurų. Tokia kryptis pakeitė ir tradicinį kamščio verslą: gamintojai daug dėmesio skiria kokybės užtikrinimui ir defektų mažinimui, kad natūralus produktas išliktų konkurencingas pasaulinėje rinkoje.

    Portugalijai kamštis – ne vien eksportas: tai ir kraštovaizdis, ir kultūros dalis, susijusi su miškų apsauga bei kaimo ekonomika. Naujos kamštienos panaudojimo kryptys tampa būdu išlaikyti šią tradiciją gyvą, pritaikant ją XXI amžiaus poreikiams.

  • SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    Biškekas dviem dienoms tapo centru

    Kirgizija Biškeke surengė Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) 25 metų sukakties viršūnių susitikimą, kuriuo užbaigė savo pirmininkavimo metus. Į renginį atvyko valstybių narių lyderiai, tarp jų Kinijos, Rusijos, Indijos ir Pakistano atstovai, taip pat pakviesti svečiai.

    Susitikime dalyvavo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas. Tai sustiprino renginio politinį svorį ir parodė, kad SCO vis dažniau siekia būti girdima globaliuose forumuose, ypač kalbant apie saugumą, ekonomiką ir regioninį stabilumą.

    28 dokumentai ir reikšmingi pokyčiai

    Lyderiai pasirašė 28 dokumentus, tarp jų Biškeko deklaraciją, kuri nubrėžė bendrą kryptį artimiausiam laikotarpiui. Pasak susitikimo dalyvių, tai tapo vienu didžiausių rezultatų paketu per pastaruosius metus, atspindinčiu bloko ambiciją veikti plačiau nei vien regiono saugumo darbotvarkėje.

    Susitikime taip pat patvirtintos pirmos reikšmingos SCO steigiamojo dokumento pataisos per daugiau nei du dešimtmečius. Tai signalas, kad organizacija bando prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės aplinkos ir išsiplėtusio narių rato interesų.

    Naujas centras ir banko idėjos sugrįžimas

    Biškeke nuspręsta steigti naują centrą, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu. Tokia institucija SCO struktūroje gali tapti papildomu koordinavimo įrankiu, kai regione aktualios tiek tarpvalstybinės nusikalstamos schemos, tiek finansiniai nusikaltimai ir kibernetinės grėsmės.

    Kartu atgaivinta diskusija dėl SCO plėtros banko, apie kurį kalbama jau ne vienerius metus. Jei iniciatyva pajudėtų į priekį, bankas galėtų sustiprinti finansavimo instrumentus infrastruktūrai ir prekybos ryšiams, tačiau jo reali apimtis priklausytų nuo narių susitarimo dėl įnašų ir valdymo modelio.

    DI, švari energija ir multipoliškumas

    Darbotvarkėje aptartos temos nuo DI ir švarios energijos iki prekybos, logistikos ir junglumo koridorių. Tokios kryptys rodo, kad SCO bando sieti saugumo klausimus su ekonomika ir technologijomis, siekdama didesnio patrauklumo valstybėms, ieškančioms alternatyvių partnerystės formatų.

    „Šis pasaulis turi būti kuriamas ne prieš ką nors, o kartu“, – sakė Kirgizijos prezidentas Sadyras Japarovas, akcentuodamas siekį stiprinti daugiašališkumą. Susitikimo retorikoje kartota mintis apie teisingesnę, labiau multipolinę tarptautinę tvarką.

    Kirgizija skelbė per pirmininkavimo metus surengusi beveik 200 su SCO susijusių renginių. Po Biškeko susitikimo pirmininkavimo estafetė perduodama Pakistanui, kuris turėtų rengti kitą Valstybių vadovų tarybos viršūnių susitikimą.

  • Husiai perėmė Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę: kas laukia naftos ir prekių gabenimo?

    Husiai perėmė Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę: kas laukia naftos ir prekių gabenimo?

    Jemeno husių judėjimas, kurį Vakarai sieja su Iranu, pranešama, perėmė kontrolę strategiškai svarbioje Bab el Mandebo sąsiaurio zonoje. Vietos pareigūnų ir liudininkų teigimu, ginkluoti kovotojai pasiekė Majūno salą, dar vadinamą Perimo sala, kuri sąsiaurį padalija į dvi laivybos juostas.

    Pasak šaltinių, vyriausybės pajėgos iš salos pasitraukė, o husiai ėmė dislokuotis ir pakrantėje, naudodami karines transporto priemones. Kartu skelbta apie kelių gretimų gyvenviečių ir pakrančių ruožų užėmimą, dėl ko husių įtaka Raudonosios jūros pakrantėje dar labiau išsiplėtė.

    Kodėl šis sąsiauris toks svarbus

    Bab el Mandebas yra vienas reikšmingiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“: jis jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, o per Sueco kanalą – su Europos rinkomis. Bet koks nestabilumas šiame ruože gali pailginti reisus, padidinti draudimo ir saugumo kaštus bei sutrikdyti pristatymo terminus.

    Rinkos analitikai nuolat pabrėžia, kad Bab el Mandebo ir Hormūzo sąsiaurių rizikos veikia energijos išteklių ir prekių kainas ne tik regione, bet ir globaliai. Dėl įtampos laivybos bendrovės dažniau peržiūri maršrutus, o krovinių savininkai fiksuoja didesnes logistikos sąnaudas.

    Vietoje – ultimatumai ir apgultis

    Jemeno vyriausybei lojalūs kariniai šaltiniai nurodė, kad dalis jų pajėgų aplinkinėse salose galėjo atsidurti apsuptyje. Teigiama, kad kareiviams prireikė tiekimo ir evakuacijos, o situacijai stabilizuoti gali reikėti oro paramos.

    Tuo pat metu internete ėmė plisti vaizdo įrašai, kuriuose esą matomos husių šventės užimtuose miestuose ir palikta ginkluotė. Nepriklausomai patikrinti šių įrašų autentiškumo ne visais atvejais įmanoma, tačiau pats informacinis fonas didina nervingumą tarp laivybos dalyvių.

    Žinutės pasauliui ir regiono reakcijos

    Husių atstovai viešai tvirtino, kad tarptautinei laivybai grėsmės neva nėra ir judėjimas neketina trikdyti prekybos kelių. Tačiau ankstesnė patirtis rodo, kad net ir vien deklaracijos neužtikrina stabilumo, kai regione vyksta intensyvūs kariniai veiksmai, o pakrantėse aktyvios įvairios ginkluotos grupuotės.

    Iranas ragino atnaujinti derybas ir akcentavo Jemeno suverenitetą, o kai kurie analitiniai centrai teigia, kad husių veiksmai gali sutapti su platesniais Teherano interesais regione. Savo ruožtu tarptautiniu mastu didėja spaudimas ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų saugią laivybą ir sumažintų eskalacijos riziką.

    Jungtinių Tautų agentūros pastaraisiais metais ne kartą įspėjo, kad staigūs fronto pokyčiai Jemene paprastai lemia naujas humanitarines krizes. Skelbiama, kad naujausia eskalacija nusinešė šimtus gyvybių ir privertė dešimtis tūkstančių žmonių palikti namus, o tai dar labiau apsunkina pagalbos organizacijų darbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad artėjant žiemos sezonui bet koks papildomas smūgis energijos tiekimo grandinėms Europoje ir Azijoje gali turėti neproporcingai didelį efektą kainoms. Todėl Bab el Mandebo kontrolės klausimas vis dažniau vertinamas ne vien kaip regioninis konfliktas, bet ir kaip faktorius, galintis paveikti pasaulinę ekonomiką.

  • JAV infliacija įstrigo ties 3,4 proc.: kainos šoktelėjo sparčiausiai nuo gegužės, rinkos laukia FED

    JAV infliacija įstrigo ties 3,4 proc.: kainos šoktelėjo sparčiausiai nuo gegužės, rinkos laukia FED

    Infliacija nesitraukia

    JAV metinė infliacija rugpjūtį išliko 3,4 proc., tokia pati kaip liepą, ir atitiko ekonomistų prognozes. Vis dėlto mėnesinis kainų augimas pagreitėjo iki 0,4 proc. – tai sparčiausias tempas nuo gegužės.

    JAV darbo statistikos biuro duomenimis, bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, lėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. liepą. Šis rodiklis laikomas svarbiu vertinant, ar kainų spaudimas ekonomikoje tampa tvaresnis.

    Kodėl mėnesinis šuolis svarbus

    Nors metinis rodiklis nepasikeitė, būtent mėnesinis pagreitėjimas signalizuoja atsinaujinantį kainų spaudimą. Liepą kainos kilo 0,1 proc., tad rugpjūčio šuolis reiškia keturis kartus greitesnį augimą.

    Metinė infliacija liko stabili ir dėl palankesnės palyginamosios bazės, nes skaičiuojama lyginant su praėjusių metų vasaros kainomis. Tokiais atvejais net ir didesnis mėnesinis brangimas gali „pasimesti“ metiniame vidurkyje.

    Ką tai reiškia FED sprendimui

    Šie duomenys pasirodė likus kelioms dienoms iki Federalinio rezervo sprendimo dėl palūkanų normų. Rinkos dar prieš paskelbimą daugiausia tikėjosi, kad palūkanos bus didinamos ketvirčiu procentinio punkto, o po ataskaitos tokios nuotaikos sustiprėjo.

    FED tikslas yra 2 proc. infliacija, todėl bazinės infliacijos mažėjimas teoriškai rodo judėjimą teisinga kryptimi. Tačiau spartesnis mėnesinis brangimas didina riziką, kad infliacija gali vėl įsitvirtinti aukštesniame lygyje, ypač jei energijos kainos išliks padidėjusios.

    Energijos kainų smūgis

    Didesnį spaudimą kainoms, remiantis naujausiais duomenimis, kuria energetika. JAV degalų kainos vasaros pabaigoje kilo iki rekordinių lygių, o tai tiesiogiai veikia transporto kaštus ir netiesiogiai persiduoda į daugelį prekių bei paslaugų.

    Didžiausias poveikis dažnai juntamas dyzelino segmente, nes nuo jo priklauso logistikos ir žemės ūkio sąnaudos. Dėl to maisto ir kasdienių prekių kainos į energetikos šokus paprastai reaguoja su vėlavimu, todėl rugpjūčio rodikliai gali neatskleisti viso būsimo poveikio.

    „Turime būti tikri, kad bazinė infliacija juda link mūsų tikslo aiškiai ir pakankamai sparčiai, kitaip dar turime ką padaryti“, – sakė FED vadovas Kevinas Warshas.

    FED pagrindinė palūkanų norma pastaruoju metu buvo išlaikoma tame pačiame intervale, tačiau dalis sprendimų priėmėjų jau anksčiau signalizavo norą griežtinti politiką. Esant nepastoviems energijos kainų veiksniams, palūkanų trajektorija gali labiau priklausyti nuo mėnesinių infliacijos pokyčių, o ne nuo stabiliai atrodančio metinio skaičiaus.

  • Savivaldos „DataLab“ atverta visiems: paaiškino, kokius duomenis matys ir kam tai naudinga

    Valstybės duomenų agentūra paskelbė viešai prieinamą informaciją apie Savivaldos „DataLab“ – analitinių įrankių iniciatyvą, skirtą savivaldybių sprendimams grįsti duomenimis. Nuo šiol su „DataLab“ apimtimi, paskirtimi ir naudojimo principais gali susipažinti ne tik vidinių sistemų naudotojai, bet ir visi interesantai.

    Specialiame viešame puslapyje paaiškinama, kokias temas apima „DataLab“, kokios aplikacijos jau sukurtos, kokie duomenų šaltiniai naudojami ir kaip dažnai informacija atnaujinama. Taip pat nurodoma, kas gali naudotis įrankiais ir kokia tvarka suteikiama prieiga institucijoms.

    Šiuo metu Savivaldos „DataLab“ apima tris temines sritis ir 14 aplikacijų. Joms rengti pasitelkiama daugiau kaip 20 duomenų šaltinių, įskaitant valstybės informacinių sistemų, registrų ir kadastrų duomenis.

    „Norime, kad būtų aiškiai matoma, kokius sprendimus jau esame sukūrę, kokiais duomenimis jie paremti ir kokią praktinę naudą gali suteikti. „DataLab“ nėra tik technologinis projektas – jo esmė yra padėti viešajam sektoriui ir ypač savivaldai priimti sprendimus remiantis duomenimis“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Sprendimai konkretiems savivaldybių klausimams

    Iniciatyva pradėta kuriant įrankius labai praktiniams savivaldybių uždaviniams spręsti, kai vieno šaltinio informacijos nepakanka. Vienas ankstyvųjų pavyzdžių – pasirengimo asmenų su negalia evakavimui ekstremaliųjų situacijų metu planavimas.

    Tokiose situacijose svarbiausia ne pavieniai duomenų rinkiniai, o galimybė susieti skirtingą informaciją ir greitai gauti atsakymus. Valstybės duomenų agentūra, panaudodama kitų institucijų duomenis, parengė analitinį įrankį, kuriuo savivaldybių darbuotojai gali naudotis kasdienėje veikloje.

    Šis principas tapo „DataLab“ pagrindu: orientuojamasi į sprendimus, kurie padeda priimti administracinius ir investicinius sprendimus, planuoti paslaugas ir vertinti rizikas. Kitaip tariant, tikslas – duomenis pateikti taip, kad jie būtų tiesiogiai pritaikomi, o ne tik publikuojami kaip atskiri failai.

    „Savivaldoje sprendžiami klausimai dažnai apima kelių institucijų veiklos sritis. Pavyzdžiui, nepakanka žinoti, kiek yra mokinių, – svarbu ir kur jie gyvena, kokia jų socialinė situacija ar kitos aplinkybės. Valstybės duomenų ežeras suteikia galimybę sujungti skirtingų registrų ir informacinių sistemų duomenis, o „DataLab“ – pateikti juos taip, kad jais būtų galima naudotis kasdieniame darbe“, – teigia Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Nuo civilinės saugos iki švietimo planavimo

    „DataLab“ civilinei saugai skirti sprendimai leidžia analizuoti informaciją apie kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, potencialias priedangas, garsines sirenas, potvynių riziką bei pavojingus objektus. Tokie duomenys svarbūs planuojant prevenciją ir pasirengimą incidentams, taip pat vertinant infrastruktūros aprėptį.

    Švietimo srityje kuriami įrankiai padeda vertinti pedagogų amžiaus struktūrą ir prognozuoti, kurių dalykų mokytojų artimiausiu metu gali pradėti trūkti. Kaip praktinis pavyzdys nurodoma Akmenės rajono savivaldybė, kuri, remdamasi analize, galėjo tiksliau įsivardyti konkrečių dalykų pedagogų poreikį ir tikslingiau planuoti pritraukimo priemones.

    Kitos aplikacijos leidžia analizuoti savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų demografinę struktūrą ir pasiskirstymą teritorijoje. Tokie duomenys gali padėti spręsti, kur labiausiai reikia švietimo, socialinių paslaugų ar susisiekimo infrastruktūros, ir kaip keičiasi skirtingų amžiaus grupių koncentracija.

    Viešumas – augančios paklausos ženklas

    Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pastaraisiais metais „DataLab“ įrankiais vis aktyviau naudojasi ne tik savivaldybės, bet ir ministerijos, nacionalinės agentūros bei kitos institucijos. Tai sudaro prielaidas vienodai parengtiems ir tarpusavyje palyginamiems duomenims, kai projektai įgyvendinami visose savivaldybėse.

    Viešai paskelbta informacija padeda geriau suprasti, kokiais šaltiniais remiasi analizė ir kokias ribas turi duomenys bei jų atnaujinimo dažnis. Institucijoms tai aktualu ir DI bei automatizuotos analitikos kontekste, nes sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų suderinamumo, aktualumo ir aiškių apibrėžimų.

    Augant aplikacijų skaičiui ir naudotojų ratui, viešas „DataLab“ pristatymas tampa orientyru ir gyventojams, norintiems suprasti, kaip savivaldybės planuoja paslaugas, valdo rizikas ir vertina pokyčius. Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad visa svarbiausia informacija apie iniciatyvą nuo šiol pateikiama vienoje, visiems prieinamoje vietoje.

  • „Energesman“ kaltina Vilniaus valdžią: po susitikimų su „Icor“ prasidėjo atliekų krizė

    Vilniaus atliekų tvarkymo grandinėje įsiplieskęs konfliktas tarp bendrovės „Energesman“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) įgauna naują toną. Įmonė teigia, kad krizę sukėlė ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės laikysena ir sprendimai, priimti po politinių bei verslo susitikimų.

    Pasak „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, pavasarį pradėjus kisti savivaldybės pozicijai, esą atsirado ir tikslas perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą bei jos atstatymo procesą. Bendrovė tvirtina, kad naujas VAATC vadovas atėjo į pareigas jau turėdamas parengtą veiksmų planą, o realus bendradarbiavimas ėmė trūkinėti.

    Ginčas dėl sutarčių ir mokėjimų

    „Energesman“ teigimu, VAATC sustabdė atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas ir modernizavimo darbus, o tai, įmonės vertinimu, staiga pavertė situaciją kritine. Bendrovė nurodo, kad VAATC iki šiol yra skolingas 6,13 mln. eurų, todėl smarkiai sumažėjo galimybės užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą ir tęsti infrastruktūros atkūrimą.

    Įmonė taip pat nesutinka su viešai vartojamu terminu avansai, pabrėždama, kad kalba eina apie atsiskaitymus už jau atliktus darbus. Bendrovė tikina siūliusi sprendimus, įskaitant trišalius susitarimus dėl tiesioginių mokėjimų įrangos gamintojams, tačiau esą VAATC jų neįgyvendino.

    Įtarimai institucijų vertinimais

    „Energesman“ kritikuoja Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl neva gamyklos teritorijoje laikytų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų. Bendrovė tai vadina nepagrįstais kaltinimais ir tvirtina negavusi oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokią versiją.

    Įmonė kelia klausimų ir dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmų. Pasak „Energesman“, neplaninio patikrinimo išvados sutapo su sutarčių nutraukimo momentu, o dalis reikalavimų, bendrovės teigimu, praktiškai neįgyvendinami, kol pastatas nėra atstatytas po gaisro.

    Kainos gyventojams ir teisiniai veiksmai

    Bendrovė įspėja, kad sutrikimai reiškia brangesnį atliekų tvarkymą, nes dalis srautų nukreipiami į alternatyvius sprendimus. „Energesman“ tvirtina, kad dėl to atliekos esą tvarkomos 2–3 kartus brangiau, o kainų augimas anksčiau ar vėliau gali atsispindėti ir gyventojams pateikiamose sąskaitose.

    „Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė A. Blazgys.

    Įmonė praneša jau pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat kreipėsi į prokuratūrą. „Energesman“ laikosi pozicijos, kad atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios, o preliminariai skaičiuojami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų.

    Atliekų tvarkymo sektoriuje tokie ginčai paprastai turi platesnį poveikį nei vienas kontraktas, nes nuo rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų priklauso viso regiono komunalinių atliekų srautai, logistika ir galutinės paslaugos kainos. Kol teisiniai procesai tęsiasi, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip greitai bus stabilizuota infrastruktūra ir užtikrintas skaidrus atsiskaitymų bei atsakomybių pasidalijimas.

  • Kaune pastatė netikėtą Kauno pilies maketą: pamatysite, ko istorija jau nebegrąžins

    Kauno viešosiose erdvėse atsirado naujas kūrinys, leidžiantis kitaip pažvelgti į vieną svarbiausių miesto simbolių. Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino sukurta skulptūrinė kompozicija sumažintu masteliu atkuria Kauno pilį, kaip ji galėjo atrodyti XV amžiuje.

    Pasak kūrėjų, maketas skirtas ne tik estetikai, bet ir istoriniam pasakojimui: šiandien prie pilies matomi fragmentai ne visada leidžia susidaryti aiškų vaizdą apie visą tvirtovės apimtį. Todėl kompozicija parodo ir tai, kas per šimtmečius sunyko ar buvo prarasta, o lankytojui suteikia galimybę vienu žvilgsniu aprėpti visumą.

    Makete pabrėžiama Kauno pilies reikšmė Lietuvos gynybinių pilių sistemoje ir jos vaidmuo miesto raidoje. Į kompoziciją įtraukiami ir kiti istoriniai akcentai, susiejantys Kauną su Vytauto Didžiojo laikotarpio tvirtovių tradicija.

    „Istorinius objektus dažnai pažįstame tik iš atskirų išlikusių fragmentų, todėl ne visada lengva įsivaizduoti jų visumą. Šiuo darbu norėjosi parodyti, kaip Kauno pilis atrodė Vytauto Didžiojo laikais“, – sakė skulptorius Rimantas Okulič-Kazarinas.

    Kompozicija pritaikyta ir taktiliniam pažinimui: ją galima liesti, todėl daugiau galimybių atsiveria regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi Europos miestuose, siekiant, kad kultūros paveldas būtų suprantamas ne tik per tekstą ar vaizdą, bet ir per pojūčius.

    Kauno savivaldybė akcentuoja, kad tokie objektai padeda istoriją perkelti iš archyvų į kasdienę miesto patirtį. Idėja paprasta: ne vien informacinė lentelė, o aiškus, lengvai „perskaitomas“ vaizdas, kuris tampa patogia priemone ir edukacijoms, ir ekskursijoms.

    „Kauno pilį žino kiekvienas, tačiau šiandien matome tik dalį to, kas čia stovėjo prieš šimtmečius. Šis maketas leidžia pamatyti pilį kaip visumą ir geriau suprasti jos mastą bei reikšmę“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kauno pilies maketas tęsia autoriaus darbų seriją, skirtą neišlikusiems miesto objektams ir jų atminčiai. Anksčiau Kaune jau atsirado keli bronziniai istorinių pastatų ir vietų miniatiūriniai įamžinimai, įkurdinti skirtingose miesto erdvėse, kad istorija būtų pasiekiama ne vien muziejuose, bet ir kasdieniuose maršrutuose.

    Miesto programa, kurios rėmuose įgyvendinami tokie kūriniai, išlieka atvira naujoms idėjoms. Kūrėjai kviečiami siūlyti darbus, galinčius papildyti Kauno viešąsias erdves ir sustiprinti miesto, kaip atviros galerijos po atviru dangumi, tapatybę.

  • Bankomatai ir įmokų terminalai gali pradėti filmuoti klientus: įrašai 90 dienų, baudos už veidą

    Kas siūloma keisti?

    Lenkijos Teisingumo ministerija parengė siūlymą, pagal kurį bankomatai ir įmokų terminalai turėtų fiksuoti žmones, besinaudojančius įrenginiais. Įrašus operatoriai būtų įpareigoti saugoti ne trumpiau kaip 90 dienų.

    Pokyčiai pristatomi kaip priemonė greičiau nustatyti finansinių nusikaltimų vykdytojus ir atsekti pinigų judėjimą. Ministerija teigia, kad praktikoje tyrimams dažnai prireikia vaizdo medžiagos, tačiau jos išsaugojimo terminai ir prieinamumas nėra vienodi.

    Baudos už paslėptą veidą

    Projektas numato ir atsakomybę už naudojimąsi bankomatu ar įmokų terminalu prisidengus veidą taip, kad būtų neįmanoma atpažinti asmens. Tokiu atveju grėstų bauda arba oficialus papeikimas.

    „Tas, kas naudodamasis bankomatu ar įmokų terminalu uždengia veidą ar jo dalį taip, kad neįmanoma identifikuoti, gali būti baudžiamas pinigine bauda arba papeikimu“, – rašoma projekte.

    Kam būtų prieinami įrašai?

    Pagal siūlymą, prieiga prie įrašų galėtų būti suteikta keliolikai institucijų, tarp jų teismams, prokuratūrai ir policijai. Taip pat minimos mokesčių administravimo, sienos apsaugos bei specialiosios tarnybos.

    Ministerija argumentuoja, kad sukčiai, siekdami apsunkinti pinigų kilmės nustatymą, neretai išsigrynina lėšas bankomatuose ir vėliau jas įneša į įmokų terminalus ar keičia kitais būdais. Dėl to, anot rengėjų, aiškesnė ir ilgesnė įrašų saugojimo tvarka galėtų padėti tyrimams.

    Kodėl tai kelia klausimų?

    Nors tokia praktika, kaip teigiama, egzistuoja dalyje Europos šalių, siūlymas gali sulaukti kritikos dėl privatumo ir proporcingumo. Diskusijos tikėtinos ir dėl to, kaip bus apibrėžta veido dengimo išimtis, pavyzdžiui, dėl sveikatos ar religinių priežasčių.

    Jei projektas būtų priimtas, operatoriams tektų užtikrinti techninius reikalavimus, saugų duomenų saugojimą ir aiškias procedūras, kaip įrašai būtų perduodami teisėsaugai. Praktinis įgyvendinimas lems ir tai, ar klientai pokyčius pajus kaip saugumo stiprinimą, ar kaip perteklinę kontrolę.