CP v2

Blog

  • Lenkija iki 2030 metų užsakė tūkstančius „Piorun“ raketų: kontraktas už apie 700 000 000 eurų

    Lenkijos gynybos institucijos pasirašė naują vykdomąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketinių sistemų „Piorun“. Kontraktas numato kelių tūkstančių raketų ir kelių šimtų paleidimo įrenginių tiekimą, o pristatymai suplanuoti iki 2030 metų.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, sutarties vertė siekia apie 3 000 000 000 zlotų be mokesčių, tai yra maždaug 700 000 000 eurų. Užsakymas apima ne tik ginkluotę, bet ir mokymo bei logistinės paramos paketą, kurie paprastai sudaro reikšmingą tokių įsigijimų dalį.

    Kas perkama ir kam skirta

    „Piorun“ yra nešiojama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta kovai su sraigtasparniais, lėktuvais ir ypač žemai skrendančiais taikiniais, įskaitant bepiločius orlaivius. Tokios sistemos laikomos vienu greičiausiai įsigyjamų ir mūšyje lanksčiausiai panaudojamų oro gynybos sprendimų, kai reikia stiprinti fronto linijos ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Šiame kontrakte numatomi ne tik patys šaudmenys, bet ir paleidimo komplektai, nuo kurių priklauso realus sistemų panaudojimo mastas kariuomenės vienetuose. Kartu įtraukti mokymai leidžia greičiau parengti papildomus operatorius, o logistinis paketas užtikrina atsarginių dalių, aptarnavimo ir eksploatacijos tęstinumą.

    Gamybos tempai ir pajėgumai

    Gamintojo pusėje pagrindinis vykdytojas yra „Mesko“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos pramonei, kuri veikia per „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Pastaraisiais metais grupė viešai deklaravo smarkiai išaugintus gamybos pajėgumus, siekdama rinkai ir kariuomenei tiekti gerokai daugiau vienetų per metus nei anksčiau.

    Lenkijos gynybos pramonės komunikacijoje akcentuojama, kad pajėgumų didinimas yra ilgalaikės strategijos dalis, susijusi su išaugusiu oro gynybos sistemų poreikiu regione. Praktikoje tai reiškia investicijas į gamybos linijas, tiekimo grandines ir darbuotojų parengimą, kad tiekimai galėtų vykti stabiliai iki 2030 metų.

    Finansavimas ir regioninis užsakymas

    Skelbiama, kad įsigijimui numatoma pasitelkti SAFE mechanizmą, kuris Europos mastu siejamas su gynybos ir saugumo finansavimu palankesnėmis skolinimosi sąlygomis. Toks sprendimas leidžia išdėstyti išlaidas ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti prognozuojamą pirkimų tempą.

    Lygiagrečiai su nacionaliniais užsakymais Lenkija taip pat įgyvendina bendradarbiavimo modelį su kitomis šalimis, kurios planuoja panašius pirkimus. Tai stiprina pramonės užsakymų portfelį ir sudaro prielaidas standartizuoti mokymus bei logistinę paramą kelių valstybių mastu.

  • JAE skelbia 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje planą: DI, energetika ir gynyba atsiduria dėmesio centre

    Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie planus Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų, daugiausia į dirbtinį intelektą, energetiką ir gynybos pramonę. Toks žingsnis atspindi Persijos įlankos šalių siekį sparčiau diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti ryšius su Europa, kai geopolitinė aplinka tampa vis labiau neapibrėžta.

    Apie tai Berlyne kalbėjo JAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi, pabrėždamas, kad tikslas yra platesnis nei atskiri sandoriai. „Mums svarbu, kad mūsų ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su svarbiausiais pasaulio ekonominiais centrais“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas slepiasi už 40 mlrd. eurų?

    Pasak ministro, tai yra pirminis įsipareigojimas, o galutinės investicijos galėtų būti didesnės, jei atsivers daugiau projektų. Skelbiama, kad apie trečdalis planuojamos sumos galėtų tekti Bavarijai, tačiau lėšos būtų nukreipiamos ten, kur atsirastų aiškių bendradarbiavimo galimybių.

    Prioritetai aiškūs: skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, logistika, pramonės modernizavimas, taip pat gynybos technologijos. Investicijų kryptys sutampa su Vokietijos pastangomis stiprinti energetinį atsparumą, spartinti pramonės skaitmeninimą ir didinti gynybos pajėgumus.

    Gynyba ir energetika geopolitikos fone

    JAE delegacijos vizitas į Vokietiją vyko platesniame regione tvyrant įtampai, kuri veikia tiekimo grandines ir energijos eksportą, ypač per Ormūzo sąsiaurį. Persijos įlankos šalims tai reiškia papildomą spaudimą užsitikrinti alternatyvius logistikos ir tiekimo maršrutus, o kartu ieškoti partnerių technologijoms bei gamybiniams pajėgumams plėsti.

    Vokietija šioje schemoje tampa patraukli dėl stiprios pramoninės bazės, inžinerinių kompetencijų ir augančių gynybos užsakymų. JAE signalizuoja, kad bendradarbiavimas gynybos srityje jiems aktualus ne tik kaip įrangos pirkimas, bet ir kaip technologijų kūrimas bei perdavimas, įskaitant pažangius sprendimus, išbandytus naujausiuose konfliktuose.

    DI ir duomenų centrai – ilgalaikė kryptis

    Dirbtinis intelektas ir duomenų centrai įvardijami kaip vieni svarbiausių JAE ekonominės transformacijos ramsčių, leidžiančių mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. Ši kryptis dera su Europos augančiu poreikiu didinti skaitmeninį suverenitetą, plėsti skaičiavimo pajėgumus ir pritraukti kapitalą į infrastruktūrą, kuri tampa strategine.

    JAE sostinė Abu Dabis turi reikšmingus energetinius resursus ir valdo didelius valstybinius investicinius fondus, todėl Europa jiems yra ir politinio, ir ekonominio svorio zona. Vokietijai tai gali reikšti papildomą kapitalo srautą į sektorius, kuriuose konkurencija dėl investicijų pasauliniu mastu sparčiai auga.

    JAE investicijų planai Vokietijoje papildo jau anksčiau deklaruotas jų investicijas Europoje, o bendras tonas rodo siekį sistemingai stiprinti partnerystes keliose sostinėse. Tai signalas, kad Persijos įlankos kapitalas į Europą gali ateiti ne kaip pavieniai sandoriai, o kaip ilgalaikė strategija, apimanti DI, energijos infrastruktūrą ir gynybos pramonę.

  • „Unimot“ ir „PZL Defence“ su JAV partneriais derasi dėl gamybos centro Lenkijoje: ką keistų DAPS technologija

    Partnerystė, orientuota į gynybą ir pramonę

    Lenkijos energetikos ir prekybos grupė „Unimot“ kartu su technologijų bendrove „PZL Defence“ pradėjo bendradarbiavimą su JAV įmone „Divergent Technologies“. Šalys siekia įvertinti galimybes Lenkijoje sukurti pažangios pramoninės gamybos platformą, kuri būtų naudojama gynybos ir kitose pramonės šakose.

    Pagrindinis tikslas – patikrinti, ar realu šalyje įkurti pirmą Europoje gamybos padalinį, paremtą „Divergent“ kuriama sistema DAPS. Toks centras būtų skirtas greitesniam produktų kūrimui, prototipavimui ir serijinei gamybai, o taip pat lankstesniam pritaikymui prie užsakovo poreikių.

    Kas yra DAPS ir kodėl tai svarbu?

    DAPS – tai integruota skaitmeninio projektavimo, inžinerijos ir pažangios gamybos sistema, apjungianti kelių etapų procesus į vieną technologinę grandinę. Jos esmė – greičiau pereiti nuo skaitmeninio modelio prie prototipo, sumažinti komponentų skaičių ir paruošti gamybą efektyviam mastelio didinimui.

    Praktikoje tai reiškia, kad gamybos ciklas gali trumpėti ne vien dėl automatizavimo, bet ir dėl konstrukcinių sprendimų, kai dalys sujungiamos į mažesnį elementų skaičių. Į technologinį paketą įtraukiama metalo 3D spausdinimo gamyba ir robotizuotas surinkimas, kurie ypač aktualūs, kai reikia greitai iteruoti prototipus.

    Kaip pasiskirstytų vaidmenys?

    „Unimot“ projekte turėtų prisidėti investicijų vieta, patirtimi įgyvendinant projektus Lenkijoje, reguliacine aplinka ir prieiga prie rinkos. „PZL Defence“ žada įnešti sektoriaus kompetencijas, vystomus projektus, gamybinius pajėgumus bei rinkos išmanymą.

    JAV „Divergent Technologies“ atsakinga už pačią DAPS technologiją ir jos diegimo metodiką. Bendrovė Kalifornijoje turi du didelius gamybos padalinius, o Lenkijoje svarstomas centras būtų pirmas tokio tipo projektas Europoje.

    „„PZL Defence“ vystymą nuo pat pradžių vertiname plačiau – norime kurti kompetencijas, leidžiančias Lenkijoje projektuoti ir plėtoti modernių sprendimų gamybą. Bendradarbiavimas su JAV partneriu potencialiai leidžia sujungti pažangią gamybos technologiją su mūsų verslo patirtimi ir pramonine baze“, – sakė „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis.

    „Lenkija turi stiprias pramonines kompetencijas automobilių, aviacijos ir pažangios gamybos srityse. Kartu su „Unimot“ grupe norime įvertinti galimybes Lenkijoje sukurti pirmą europinį centrą, naudojantį DAPS, ir pastatyti platformą, galinčią aptarnauti klientus įvairiuose pramonės sektoriuose“, – sakė „Divergent Technologies“ vadovas Lukas Czingeris.

    „Prieiga prie technologijų, kurios leidžia mastelinti gamybą, mums reiškia galimybę sutrumpinti kelią nuo projekto ir prototipo iki gaminio, paruošto serijinei gamybai. Norime, kad šių projektų metu sukurtos kompetencijos tarnautų ir kitoms šakoms“, – sakė „PZL Defence“ vadovas Maciejus Boreckis.

    „Unimot“ ir „PZL Defence“ bendradarbiavimas gynybos kryptyje vyksta jau daugiau nei metus, o grupė yra perėmusi visą su dronais siejamos įmonės akcijų paketą. Šis susitarimas su „Divergent Technologies“ pristatomas kaip dar vienas žingsnis stiprinant technologinius ir pramoninius pajėgumus, reikalingus tiek gynybos, tiek dvigubos paskirties produktams.

  • „Grupa Azoty“ dėl atlyginimų ginčo: 350 eurų kėlimas visiems grėstų stabdyti veiklą, streikas neatmetamas

    Lenkijos chemijos ir trąšų gamybos milžinėje „Grupa Azoty“ aštrėja kolektyvinis ginčas dėl atlyginimų. Profesinės sąjungos reikalauja didinti bazinius atlygius 1 500 zlotų, tai yra maždaug 350 eurų per mėnesį, taip pat kelti pamaininį priedą ir atnaujinti įšaldytą kolektyvinę sutartį.

    Įmonėje jau įvyko šeštasis derybų raundas, tačiau sprendimo kol kas nėra. Profesinės sąjungos perspėja, kad nesusitarus gali būti organizuojamas streiko referendumas.

    Kas kelia įtampą dėl algų?

    „Grupa Azoty“ vadovybė pripažįsta, kad atlyginimai kai kuriuose padaliniuose nėra konkurencingi, tačiau pabrėžia, jog finansinės galimybės labai ribotos. Bendrovę slegia dideli įsipareigojimai ir brangiai kainavusios investicijos, dėl kurių grynasis rezultatas išlieka neigiamas net ir gerėjant veiklos rodikliams.

    Didžiausias rizikos veiksnys yra skolos našta, siekianti apie 18 mlrd. zlotų, arba maždaug 4,2 mlrd. eurų. Esant tokiam finansiniam fonui, net ir santykinai nedidelis visuotinis atlygių didinimas, anot vadovybės, gali sukelti grandininę reakciją tiek pinigų srautams, tiek kreditorių pasitikėjimui.

    „Atlyginimų padidinimas 350 eurų per mėnesį reikštų bendrovės veiklos proceso sustabdymą“, – sakė „Grupa Azoty“ vadovas Marcin Celejewski.

    Vadovybė tikina, kad dabartinių sąjungų reikalavimų įgyvendinti nepavyks, tačiau visiškai atmetamas atlygio augimas taip pat nėra. Pasak įmonės, realistiškesnis kelias būtų etapinis sprendimas, derinant jį su finansinės padėties stabilizavimu.

    Derybos sutampa su spaudimu iš rinkos

    Ginčas dėl algų vyksta tuo pačiu metu, kai „Grupa Azoty“ veda derybas su kreditoriais ir siekia susitarti dėl finansinio stabilizavimo. Streiko grėsmė šiuo laikotarpiu gali tapti papildomu argumentu skolintojams griežtinti sąlygas arba reikalauti dar spartesnių taupymo priemonių.

    Situaciją apsunkina ir žaliavų rinka, ypač gamtinių dujų kainų svyravimai. Dujos yra pagrindinė žaliava azotinių trąšų gamyboje, todėl brangimas tiesiogiai mažina maržas ir gali priversti peržiūrėti gamybos apimtis.

    Įmonės darbuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad taupymo režimas tęsiasi jau ne vienerius metus, o dalyje padalinių juntamas premijų bei motyvacinės sistemos trūkumas. Dėl to atlyginimų klausimas tampa ne tik finansinis, bet ir pasitikėjimo bei ilgalaikio personalo išlaikymo iššūkis.

  • Iraną stebina neįtikėtina gyvatė: jos uodega atrodo kaip voras, bet mokslininkai rado štai ką

    Iraną stebina neįtikėtina gyvatė: jos uodega atrodo kaip voras, bet mokslininkai rado štai ką

    Irane gyvenanti vorauodegė raguotoji angis (Pseudocerastes urarachnoides) jau seniai glumina herpetologus: jos uodegos galas atrodo tarsi tikras voras su „kojomis“. Nauja analizė parodė, kad įspūdingas masalas sukurtas ne kaulais, o vien iš pakitusios odos ir žvynų.

    Tokį rezultatą pateikė tyrėjai, pirmą kartą itin detaliai „pažvelgę“ į angies uodegą didelės raiškos mikrokompiuterinės tomografijos skenavimu. Darbas publikuotas mokslo žurnale The Anatomical Record ir padėjo atsakyti į klausimą, ar „voro kojos“ turi skeletinį pagrindą.

    Skenavimai atskleidė, kad uodegos slanksteliai yra įprastos sandaros ir nepaaiškina neįprasto silueto. Vorą primenanti forma susidaro iš minkštųjų audinių: pailgėjusių, lanksčių, siūlą primenančių žvynų ir vienos didesnės ovalios struktūros, susiformavusios žvynams padidėjus ir susiliejus.

    Šis prisitaikymas siejamas su vadinamuoju uodeginiu viliojimu, kai gyvatė masalu pritraukia auką. Vorauodegė angis gali visiškai sustingti akmenuotoje aplinkoje, o menkai pajudinusi uodegą sukurti įspūdį, kad tarp akmenų ropoja voras, ir taip priartinti smalsų paukštį ar kitą plėšrūnui tinkamą gyvūną.

    Įdomu tai, kad pirmasis šios angies pavyzdys, patekęs mokslininkams, buvo surinktas 1968 metais ir iš pradžių kėlė įtarimų, jog neįprastas uodegos galas galėtų būti deformacija. Vėlesni radiniai ir 2006 metais paskelbtas rūšies aprašymas parodė, kad tai ne atsitiktinumas, o stabilus, evoliuciškai susiformavęs požymis.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šis atvejis yra ryškus priminimas, kiek daug informacijos apie išvaizdą gali slypėti minkštuosiuose audiniuose. Kadangi tokie audiniai fosilijose paprastai neišlieka, vien iš kaulų apie tokį „voro“ masalą spręsti būtų beveik neįmanoma, todėl kai kurių išnykusių gyvūnų išvaizda galėjo būti gerokai įvairesnė, nei rodo jų skeletai.

    Vorauodegės angies uodega laikoma vienu įspūdingiausių plėšrūnų apgaulės pavyzdžių gamtoje: čia susijungia realistiškas masalas ir itin efektyvus maskavimasis. Mokslininkai tikisi, kad panašūs tyrimai, pasitelkiant modernius skenavimo metodus, leis geriau suprasti, kaip ekstremalūs prisitaikymai atsiranda be esminių skeleto pokyčių.

  • Lenkija pristatė naują pėstininkų kovos mašiną: kodėl buvęs „Ratel“ dabar vadinsis Niedźwiedź

    Lenkija tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pristatė naują sunkesnę pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“ versiją, kuri oficialiai pavadinta Niedźwiedź. Pavadinimą paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėžęs, kad demonstratorius sukurtas per 12 mėnesių.

    Naujoji mašina kurį laiką liko be vardo ne dėl kūrėjų abejonių, o dėl teisinių niuansų. Anksčiau bandyta naudoti pavadinimą „Ratel“, tačiau jis, kaip skelbta, jau buvo rezervuotas kito gynybos pramonės gamintojo, todėl Lenkijos pramonė privalėjo jo atsisakyti.

    „Netrukus suteiksime jam vardą. Taip, tai bus Niedźwiedź. Šis lenkiškas Niedźwiedź – modernus ir iš tiesų puikus produktas – sukurtas per 12 mėnesių“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Borsuk ir sunkesnė kryptis

    Niedźwiedź kuriamas Huta Stalowa Wola gamykloje, priklausančioje valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ. Tai koncepcinis žingsnis nuo plaukiojančios platformos prie sunkesnio, geriau apsaugoto varianto, kurio atsiradimą ilgainiui skatino diskusijos apie išgyvenamumą šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Plaukiojančio „Borsuk“ programa Lenkijoje vystoma daugiau nei dešimtmetį, o serijinės tiekimo sutartys jau sudarytos. Šiame kontekste Niedźwiedź matomas kaip tos pačios šeimos plėtra, orientuota į didesnę masę, aukštesnį apsaugos lygį ir kitus kovinės platformos sprendinius.

    Ką žinoma apie Niedźwiedź

    Skelbiama, kad demonstratorius kol kas yra labai ankstyvos stadijos ir bandymuose juda ribotu greičiu, nes nuvažiavo tik pirmuosius kilometrus. PGZ taip pat nurodė, kad vėliau bus statomas dar vienas egzempliorius, kuris jau turėtų prototipo statusą ir būtų skirtas išsamesniems bandymams.

    Mašina, kaip teigiama, gali vežti trijų žmonių įgulą ir iki aštuonių desanto karių, o tai būtų daugiau nei „Borsuk“ platformoje. Konstrukciškai ji ilgesnė už „Borsuk“ ir turi septynias atraminių ratų poras, kai plaukiojančiame variante jų yra šešios.

    PGZ pateikė ir pagrindinius orientacinius mobilumo rodiklius: iki 500 kilometrų nuotolis bei iki 65 kilometrų per valandą maksimalus greitis, tačiau pabrėžiama, kad tikslūs parametrai bus tikslinami bandymų metu. Taip pat nurodoma, kad demonstratoriuje naudojamas 800 kilovatų galios variklis ir „Allison“ transmisija, o ginkluotei pasirinktas nuotoliniu būdu valdomas bokštelis ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka.

    Kada jis galėtų pasiekti kariuomenę?

    PGZ vadovybės viešuose pasisakymuose įvardijama, kad po tobulinimo ir bandymų mašina potencialiai galėtų patekti į kariuomenės ginkluotę apie 2029–2030 metais. Toks grafikas priklausys nuo derybų, bandymų rezultatų ir galimų kariuomenės pasiūlytų pakeitimų, nes demonstratoriaus stadijoje techniniai sprendimai dar koreguojami.

    Pats pavadinimo pasirinkimas Lenkijos gynybos pramonėje taip pat vertinamas kaip komunikacinė detalė, kuri turėtų padėti atskirti projektą nuo „Borsuk“ ir kartu išlaikyti aiškų ryšį su vietine kilme bei platformų šeima. Nors diskusijos dėl terminų, apibūdinančių svorį ir paskirtį, tebevyksta, oficialus vardas jau įtvirtintas.

  • Mokslininkai įspėja: po Italija pluta tarsi atsisega – kas vyksta Apeninuose?

    Mokslininkai įspėja: po Italija pluta tarsi atsisega – kas vyksta Apeninuose?

    Po Italija vykstantys procesai geologams primena lėtą užtrauktuko atsisegimą: dalis Žemės plutos ir viršutinės mantijos tarsi atsiskiria ir grimzta gilyn. Naujas tyrimas rodo, kad toks mechanizmas gali paaiškinti, kodėl Apeninuose vienu metu fiksuojamas ir tempimas, ir suspaudimas.

    Apeninų kalnų grandinė driekiasi maždaug 1 200 kilometrų per visą Italijos pusiasalį ir ilgą laiką laikyta geologine mįsle. Kalnai susiformavo dėl plokščių susidūrimo, tačiau vėliau regione pradėjo ryškėti priešingi judesiai: vienur pluta plonėja ir plečiasi, kitur toliau stumiama ir raukšlėjama.

    Kas yra delaminacija?

    Tyrimo autoriai šį reiškinį sieja su delaminacija, kai tankesnė apatinė plutos dalis kartu su litosferos „šaknimi“ atsiplėšia nuo viršutinės plutos. Atsiskyręs blokas grimzta į mantiją, o viršuje likusi pluta, netekusi svorio, gali kilti ir deformuotis.

    Pasak mokslininkų, po Apeninais delaminacija nevyksta visur vienodai: yra aktyvus „lankstas“, kuriame atsiskyrimas šiuo metu intensyviausias. Šis frontas, kaip teigiama, pamažu migruoja Adrijos jūros pusės link, todėl vienose vietose vyrauja tempimas, o kitose dar dominuoja suspaudimas.

    Ką rodo žemės drebėjimai ir GPS?

    Analizei sujungti keli nepriklausomi duomenų šaltiniai: žemės drebėjimų mechanizmų sprendiniai, GPS stočių matavimai, palydovinio radaro stebėsena ir plutos bei mantijos ribos žemėlapiai. Būtent ši riba, vadinama Mohorovičiaus diskontinuitetu, leidžia spręsti, kur pluta storesnė, o kur struktūra „dvigubėja“.

    Tyrėjai nurodo, kad maždaug 500 kilometrų ilgio ruože matomas persidengimas tarp Tirėnų pusės ir Adrijos pusės Moho ribų. Tai interpretuojama kaip zona, kur apatinė pluta atsisluoksniuoja, o viršuje esanti pluta patiria skirtingas deformacijas priklausomai nuo to, ar ji yra „už“ fronto, ar „prieš“ jį.

    GPS matavimai, kuriuos aptaria autoriai, leidžia įvertinti judesių greitį: per kalnų juostą fiksuojamas kelių milimetrų per metus tempimas, o išorinėje fronto dalyje dalį šio judesio kompensuoja suspaudimas. Tokia kombinacija sukuria vadinamąją akordeono deformaciją, kai kalnų masyvas viduje plečiasi, bet pakraštyje dar trumpėja.

    Kodėl tai svarbu Italijai?

    Italija yra viena seismiškai aktyviausių Europos šalių, todėl geresnis giliųjų procesų supratimas svarbus ir rizikos vertinimui. Delaminacija pati savaime nereiškia staigaus lūžio, tačiau ji gali keisti įtampų pasiskirstymą, paviršiaus kilimą ar sėdimą ir ilgainiui lemti, kur dažniau kaupiasi deformacijos.

    Mokslininkai pabrėžia, kad siūlomas modelis yra supaprastintas ir neatsako į visus klausimus apie plokščių geometriją po Apeninais. Vis dėlto tyrimas išskirtinis tuo, kad bando aprašyti realiu laiku vykstantį, šonine kryptimi migruojantį delaminacijos frontą, paremtą geodeziniais ir seismologiniais stebėjimais.

    Darbas publikuotas žurnale „Communications Earth & Environment“, o jo autoriai teigia, kad ateityje reikės sudėtingesnių skaitinių modelių ir tankesnių matavimų tinklų. Tokie tyrimai padeda tiksliau paaiškinti, kodėl Apeninų regione vienu metu egzistuoja, atrodytų, vienas kitam prieštaraujantys tektoniniai procesai.

  • Huti veržiasi prie Bab el-Mandebo: kodėl šis sąsiauris Europai svarbesnis už Ormuzą ir kuo gresia degalų kainoms

    Jemeno huti sukilėlių puolimas Raudonosios jūros pakrantėje sustiprino riziką vienam svarbiausių pasaulio jūrų koridorių – Bab el Mandebo sąsiauriui. Jei šis kelias būtų rimtai sutrikdytas, pasekmės greitai pasiektų Europą: nuo brangesnio kuro iki dar didesnių tiekimo grandinių trikdžių.

    Pastarosiomis savaitėmis sukilėliai užėmė strategines pozicijas, tarp jų – Perimo salą siauriausioje sąsiaurio vietoje, taip pat pakrantės punktus, leidžiančius daryti spaudimą laivybai. Šis ruožas jungia Indijos vandenyną su Raudonąja jūra ir sudaro vartus į Sueco kanalą – vieną svarbiausių arterijų pasaulinei prekybai.

    Kas yra Bab el Mandebas?

    Bab el Mandebo sąsiauris yra siauras „butelio kaklelis“, per kurį keliauja reikšminga dalis prekybos tarp Azijos ir Europos. Būtent dėl šios priežasties šis maršrutas Europai dažnai laikomas kritiškesniu nei Ormuzo sąsiauris: per jį gabenami ne tik energetiniai ištekliai iš Persijos įlankos, bet ir didelė dalis prekių srautų iš Rytų Azijos.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad per Raudonąją jūrą ir Sueco kryptį gali keliauti apie 12–15 proc. pasaulio prekybos, o konteinerių srautuose dalis taip pat yra itin didelė. Kai laivybos bendrovės dėl rizikos nukreipia maršrutus aplink Gerosios Vilties kyšulį, kelionės pailgėja, didėja degalų sąnaudos, draudimo kaštai ir vėluoja kroviniai.

    Kaip tai susiję su degalų kainomis?

    Energetikos rinkos jautriai reaguoja į bet kokią žinią apie galimus „butelio kaklelių“ uždarymus. Jei grėsmė Bab el Mandebui sutaptų su naujais trikdžiais Ormuzo kryptimi, rinkoje atsirastų papildoma rizikos premija, kuri paprastai per kelias dienas persiduoda naftos ir degalų kainoms.

    Regiono konfliktai ir anksčiau demonstravo, kad net riboti išpuoliai prieš laivus gali priversti dalį vežėjų stabdyti reisus ar keisti maršrutus. Tokiu atveju brangsta ne tik nafta: didesnę kainą gali mokėti ir trąšų, pramonės metalų, cheminių žaliavų bei kitų prekių importuotojai, nes transporto grandinė tampa ilgesnė ir brangesnė.

    Kokios pasekmės gali laukti Europos?

    Europai didžiausia rizika yra ne vien tiesioginis energijos išteklių srautas, o bendras logistikos „užsikimšimas“: dalis krovinių į Europą keliauja būtent per Raudonąją jūrą ir Suecą. Ilgesni maršrutai mažina laivų prieinamumą, stumia aukštyn frachtų kainas ir spartina infliacinį spaudimą prekėms.

    „Perimo sala yra strategiškai svarbi, nes ji yra siauriausioje Bab el Mandebo vietoje, o kontrolė leidžia realiai blokuoti įėjimą į Raudonąją jūrą“, – sakė buvęs Lenkijos ambasadorius Saudo Arabijoje ir Irake Kšištofas Plomińskis.

    Jei įtampa regione didėtų, o išpuoliai tęstųsi, tikėtina, kad laivybos bendrovės ir draudikai dar labiau pervertintų riziką. Tai reikštų brangesnį transportą, ilgesnius pristatymo terminus ir papildomą spaudimą degalų kainoms Europoje, net jei pati Europa tiesiogiai nėra konflikto zona.

  • ZUS gali nuskaičiuoti iki 60 proc. pensijos: kada tai nutinka ir kokia suma visada turi likti?

    Kada ZUS turi teisę mažinti pensiją

    Pensija ar renta Lenkijoje ne visada pasiekia gavėją visa suma, nes nuo jos išskaičiuojami privalomi mokesčiai ir įmokos, o tam tikrais atvejais ZUS gali atlikti ir išskaitas dėl skolų. Dažniausiai tai susiję su vykdomaisiais dokumentais, teismo sprendimais ar grąžintinomis permokomis.

    ZUS gali mažinti išmoką, kai yra priteisti alimentai, vykdomas išieškojimas per antstolį, susidarė įmokų skolos arba nustatyta, kad žmogus gavo jam nepriklausiusias išmokas. Pastaroji situacija apima ir atvejus, kai asmuo vienu metu gavo tarpusavyje nesuderinamas išmokas.

    Iki 60 proc.: nuo ko priklauso nuskaičiavimo dydis

    Didžiausias galimas nuskaičiavimas priklauso nuo skolos pobūdžio. Griežčiausios taisyklės taikomos alimentams, todėl būtent čia nuskaičiavimas gali siekti iki 60 proc. išmokos.

    Kitais atvejais ribos paprastai mažesnės. ZUS gali nuskaičiuoti iki 50 proc. pensijos ar rentos, kai išieškoma už socialinės globos ar ilgalaikės priežiūros įstaigas, grąžinamos permokos, išieškomos neapmokėtos įmokos ar taikomos kitos įstatymuose numatytos prievolės.

    Jei skola nepriskiriama šioms kategorijoms, nuskaičiavimas paprastai negali viršyti 25 proc. išmokos. Tai reiškia, kad net turint skolų, maksimalus „kirpimas“ ne visada yra didžiausias – viską lemia išieškojimo pagrindas.

    Kokia pensijos dalis yra neliečiama

    Nors nuskaičiavimo ribos gali atrodyti didelės, ZUS negali palikti žmogaus be pajamų. Taikomos vadinamosios neliečiamos sumos, kurios kasmet perskaičiuojamos nuo kovo 1 dienos, todėl realiai jos kinta kartu su indeksavimu.

    Šiuo metu neliečiamos sumos priklauso nuo išieškojimo rūšies. Alimentų atveju turi likti bent 849,42 zloto suma, kitų skolų atveju – 1 401,57 zloto suma, o kai grąžinamos permokos ar išieškomos neapmokėtos įmokos – 1 121,28 zloto suma.

    Išimtys taikomos ir išieškojimams už buvimą socialinės globos ar ilgalaikės priežiūros įstaigose, kur neliečiama suma yra 339,76 zloto. Tokie skirtumai rodo, kad vien tik skolos faktas dar neatsako į klausimą, kiek realiai bus nuskaičiuota.

    Praktikoje tai reiškia, kad pensininkui svarbiausia žinoti ne tik tai, jog yra skola, bet ir jos rūšį bei pagrindą. Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti ZUS sprendimo formuluotes ir išieškojimo dokumentus, nes būtent jie nulemia taikomą procentą ir neliečiamą sumą.

  • Tailandas svarsto didesnius mokesčius kinų elektromobiliams: taip bando apginti vietos gamybą

    Tailandas svarsto griežtinti apmokestinimą importuojamiems elektromobiliams ir taip pristabdyti vis didesnį pigių modelių srautą iš Kinijos. Šalies valdžia siekia sumažinti kainų karą, kuris spaudžia vietos surinkėjus ir ilgus metus Tailando rinkoje dominavusius Japonijos gamintojus.

    Pagal svarstomą planą būtų įvesta trijų lygių akcizo struktūra. Mažiausias tarifas būtų taikomas Tailande pagamintiems elektromobiliams, didžiausias – visiškai importuojamiems, o tarpinis – modeliams, kuriuose dalis komponentų importuojama, bet dalis sukuriama vietoje.

    Kas yra siūloma ir kodėl

    Tokiu diferencijavimu valdžia tikisi paskatinti gamintojus perkelti gamybą į Tailandą ir didinti vietinės tiekimo grandinės dalį. Kitaip tariant, lengvatos būtų siejamos ne vien su elektromobilio tipu, o su realiu ekonominiu indėliu šalyje.

    Šis posūkis reiškia politikos korekciją: ankstesniais metais Tailandas rėmėsi žemesnėmis importo kliūtimis, kad greičiau išaugintų elektromobilių pasiūlą ir pritrauktų naujas investicijas. Tačiau kiniškų elektromobilių kainos ir jų skaičiaus augimas sustiprino spaudimą vietos rinkai.

    Smūgis pramonei ir investicijų lenktynės regione

    Tailandas laikomas vienu svarbiausių automobilių gamybos centrų Pietryčių Azijoje. Automobilių pramonė sukuria apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto, joje dirba daugiau kaip pusė milijono žmonių, o eksportas yra viena svarbiausių ekonomikos atramų.

    Vis dėlto šalia vidaus rinkos iššūkių šalis turi ir regioninę konkurenciją dėl investicijų: elektromobilių gamyklas, baterijų projektus ir tiekėjų centrus aktyviai vilioja ir kitos Pietryčių Azijos valstybės. Todėl Tailando tikslas – ne tik riboti importą, bet ir nukreipti gamintojus į vietos surinkimą bei komponentų gamybą.

    Ką tai gali reikšti vairuotojams

    Jei didžiausi mokesčiai būtų pritaikyti visiškai importuojamiems elektromobiliams, dalis modelių galėtų brangti, o gamintojai būtų spaudžiami ieškoti vietinės gamybos sprendimų. Tuo pat metu tarpinis tarifas gali tapti kompromisu įmonėms, kurios nori greitai įžengti į rinką, bet dar nėra pasirengusios pilnam lokalizavimui.

    Galutiniai sprendimai dar priklausys nuo vyriausybės patvirtinimo ir konkrečių tarifų dydžių. Tačiau kryptis aiški: Tailandas nori, kad elektromobilių bumas reikštų ne tik daugiau importo, bet ir daugiau gamybos darbo vietų bei investicijų šalies viduje.