CP v2

Blog

  • Suomių „Nordic Foodtech VC“ fondas II artėja prie 80 mln. eurų: kas finansuos 30 agroir maisto startuolių

    Suomijoje įsikūręs ankstyvos stadijos investuotojas „Nordic Foodtech VC“ pranešė užsitikrinęs iki 30 mln. eurų įsipareigojimą savo antrajam fondui, kurio tikslinis dydis siekia 80 mln. eurų. Šios lėšos turėtų paspartinti agrotechnologijų ir maisto technologijų įmonių plėtrą bei mokslinių sprendimų komercializavimą.

    Kapitalą skiria Europos investicijų fondas (EIF), veikiantis Europos investicijų banko (EIB) grupėje. Investicija siejama su „InvestEU“ nuosavo kapitalo priemonėmis, orientuotomis į klimato ir aplinkosaugos sprendimus, taip pat su finansavimu, skirtu mėlynajai ekonomikai ir rizikos kapitalo investicijoms.

    „Su EIF parama plečiame veiklą visoje Šiaurės Europoje“, – sakė „Nordic Foodtech VC“ bendraįkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mika Kukkurainenas.

    Fondo planas yra investuoti maždaug į 30 įmonių, daugiausia Šiaurės Europoje, o dėmesys bus sutelktas į ikiseed ir seed etapo komandas. Praktikoje tai reiškia dar ankstyvus produktus ar prototipus turinčius startuolius, kuriems svarbiausia ne tik kapitalas, bet ir kompetencija diegiant technologijas rinkoje.

    EIF įsipareigojimas laikomas svarbiu signalu privačiam kapitalui: tokie instituciniai investuotojai dažnai sumažina rizikos suvokimą ir palengvina papildomų įnašų pritraukimą iki tikslinės fondo apimties. Pats fondas buvo pradėjęs formavimą anksčiau ir buvo pasiekęs 40 mln. eurų pirmąjį uždarymą.

    „Nors Europa turi stiprius maisto ir žemės ūkio mokslinius tyrimus, perspektyvioms technologijoms reikia kapitalo ir patirties, kad jos pereitų iš laboratorijos į rinką“, – sakė EIB grupės viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    Sandoris vyksta aktyvesnio finansavimo fone: 2026 metais Europoje pastebimas nuoseklus dėmesys sprendimams, susijusiems su tvaresne žemdirbyste, akvakultūra, biologinėmis augalų apsaugos priemonėmis ir maisto tiekimo grandinių efektyvumu. Šios kryptys investuotojams aktualios dėl klimato rizikų, maisto saugumo ir reguliacinių tikslų, susijusių su taršos mažinimu.

    „Nordic Foodtech VC“ įkurta 2019 metais ir pozicionuojama kaip pirmasis Šiaurės šalių rizikos kapitalo fondas, nuosekliai orientuotas į praktinius sprendimus žemės ūkio ir maisto sektoriui. Valdytojas yra sukaupęs patirtį investuodamas nuo naujų baltymų šaltinių ir sveikesnės mitybos iki su žemės ūkiu susijusių gilesnių technologijų, įskaitant mokslinių institucijų atžalas.

    Fondo komanda dirba Helsinkyje ir Kopenhagoje, o geografiškai akcentuoja Šiaurės ir Baltijos šalis. Skelbiama, kad pirmasis fondo portfelis buvo suformuotas investuojant į 18 įmonių, o naujasis fondas ketina tęsti ankstyvos stadijos strategiją ir rezervuoti lėšų vėlesniems portfelio įmonių etapams.

  • „MoneyGram“ Kolumbijoje pristatė stabilia moneta paremtą „Visa“ kortelę: kaip ji veiks kasdien

    „MoneyGram“ Kolumbijoje pristatė stabilia moneta paremtą „Visa“ kortelę: kaip ji veiks kasdien

    Tarptautinė pinigų perlaidų bendrovė „MoneyGram“ pristatė pirmąją savo „Visa“ kortelę, paremtą stabilia moneta, ir startui pasirinko Kolumbiją. Bendrovė teigia, kad kortelė leis klientams laikyti stabilaus dolerio vertės balansą ir atsiskaityti visur, kur priimama „Visa“.

    Kortelė veikia skaitmeniniu formatu „MoneyGram“ programėlėje: joje galima užsisakyti kortelę, valdyti likutį, sekti išlaidas ir pridėti kortelę prie mobiliųjų piniginių atsiskaitymams internetu bei bekontakčiams mokėjimams. Įmonė pabrėžia, kad tai nėra tradicinė banko sąskaita, todėl produktas pozicionuojamas kaip stabilia moneta paremtas, o ne įprasta debeto kortelė.

    Pradžioje kortelė palaiko „USDC“ stabiliają monetą, o netolimoje ateityje planuojama įdiegti ir pačios „MoneyGram“ išleistą doleriui pririštą stabiliają monetą „MGUSD“. Pastaroji sukurta naudojimui bendrovės mokėjimų tinkle ir, įmonės vertinimu, turėtų papildyti jau veikiančius kriptovaliutų bei grynųjų pinigų keitimo scenarijus.

    Vienas svarbiausių pažadų klientams yra patogus kelias nuo skaitmeninio balanso iki grynųjų pinigų. „MoneyGram“ nurodo, kad vartotojai galės pervesti lėšas iš savo „MoneyGram“ balanso ir atsiimti vietinę valiutą artimiausiame „MoneyGram“ aptarnavimo taške, priklausomai nuo vietos taisyklių ir paslaugų prieinamumo.

    Šis žingsnis tęsia „MoneyGram“ kryptį, pradėtą dar 2021 metais, kai bendrovė ėmė bendradarbiauti su „Stellar“ plėtros fondu, kad palaikytų grynųjų pinigų keitimą į „USDC“ ir atgal per savo tinklą. Dabar, plečiantis stabiliosioms monetoms ir jų naudojimui kasdieniuose atsiskaitymuose, mokėjimų sektorius vis dažniau ieško sprendimų, sujungiančių blokų grandinių infrastruktūrą ir įprastą kortelių priėmimo tinklą.

    Kortelė sukurta kartu su „Rain“, kuri teikia stabiliosioms monetoms pritaikytą mokėjimų infrastruktūrą kortelių programoms, taip pat panaudotos „Crossmint“ piniginės galimybės ir „Stellar“ tinklas. Bendrovė kol kas neatskleidžia, ar ateityje planuoja plėtrą į kitus tinklus, tačiau patvirtina, kad Kolumbija yra pirmoji aktyvi rinka, o toliau numatoma plėtra Lotynų Amerikoje.

    Norint gauti kortelę, klientams reikės atitikti aktyvios rinkos kriterijus ir užbaigti tapatybės patvirtinimo procedūras, kurios paprastai taikomos finansinėms paslaugoms. „MoneyGram“ taip pat planuoja vėliau pasiūlyti fizinę kortelės versiją, kuri būtų aktuali grynųjų pinigų išėmimui bankomatuose ir atsiskaitymams vietose, kur skaitmeninės kortelės dar nėra plačiai naudojamos.

    „MoneyGram“ nurodo turinti daugiau nei 60 milijonų aktyvių klientų ir beveik 500 000 aptarnavimo vietų daugiau nei 200 šalių ir teritorijų. Jei stabilia moneta paremtos kortelės modelis pasiteisins, tai gali tapti dar vienu kanalu, kaip perlaidų bendrovės bando pereiti nuo vienkartinių pervedimų prie kasdienio vartotojų mokėjimų įpročių.

  • Italijos „Biorsaf“ pritraukė 5,2 mln. eurų ir įsigijo „Cooki“: kurs DI maisto atitikties platformą

    Italijos „Biorsaf“ pritraukė 5,2 mln. eurų ir įsigijo „Cooki“: kurs DI maisto atitikties platformą

    Italijos Toskanos regione įsikūrusi bendrovė „Biorsaf“, skaitmeninanti maisto saugos ir kokybės procesus, pranešė pritraukusi 5,2 mln. eurų investiciją. Kartu paskelbta ir apie įsigijimą: prie „Biorsaf“ prijungiama Bolonijoje veikianti skaitmeninio maisto informacijos valdymo platforma „Cooki“.

    Sandoris reiškia, kad rinkai siūlomas vienas sprendimas, apimantis didžiąją dalį reikalavimų atitikties ir duomenų valdymo užduočių visoje maisto vertės grandinėje. Įmonė akcentuoja, kad į vieną sistemą sujungiami maisto saugos (įskaitant HACCP), kokybės, atsekamumo, maistinės vertės, savikainos analizės ir ženklinimo procesai.

    Investicijų raundui vadovavo „P101 SGR“, dalyvavo esami investuotojai „Maia Ventures“, „Farming Future“ ir „Toscana Next“. „Biorsaf“ teigimu, „Farming Future“ buvo prisidėjusi ir prie ankstesnio bendrovės finansavimo 2024 metais lapkritį.

    „Šis finansavimo raundas ir „Cooki“ įsigijimas pagreitina „Biorsaf“ augimą. Per trejus metus sukūrėme Italijoje orientyrine tapusią platformą maisto atitikties automatizavimui ir esame pasirengę kitam etapui“, – sakė „Biorsaf“ vadovas Marco Papalini.

    „Įtraukdami „Cooki“ užbaigiame pasiūlą ir žengiame pirmą žingsnį konsoliduodami vis dar labai suskaidytą rinką. Sieksime greitai augti, o dirbtinis intelektas padės didinti efektyvumą maisto sektoriaus verslams“, – pridūrė jis.

    Nuo kontrolės lapų iki automatizavimo

    „Biorsaf“ buvo įkurta 2021 metais Castell’Azzara vietovėje Grosseto provincijoje. Bendrovė vysto vertikalią platformą „BS-Safe“, skirtą skaitmeninti maisto saugos, darbų saugos ir vandens kokybės valdymą.

    Įmonė teigia, kad klientams suteikiama galimybė centralizuotai valdyti atitikties dokumentaciją, automatizuoti kontrolės veiksmus ir gerinti atsekamumą, atsisakant popierinių procesų. „Biorsaf“ skaičiuoja, kad aktyviems naudotojams tai padeda sutaupyti apie 30 minučių darbo per dieną vienam žmogui.

    Bendrovė taip pat nurodo 2025 metais tarp aktyvių naudotojų fiksavusi apie 30 mln. eurų mažesnes veiklos sąnaudas. Tokie skaičiai paprastai priklauso nuo organizacijų dydžio, procesų brandos ir automatizuojamų užduočių apimties, tačiau tendencija aiški: maisto atitikties valdymas vis dažniau keliasi į skaitmenines sistemas.

    „Cooki“ duomenų bazė ir ženklinimo automatika

    2017 metais Giuseppe Grammatico įkurta „Cooki“ specializuojasi skaitmeniniame maisto informacijos valdyme. Platforma veikia daugiau nei 450 Italijos miestų, turi per 1 000 naudotojų ir duomenų bazę, kurioje sukaupta daugiau nei 35 000 suklasifikuotų produktų.

    Pasak bendrovės, „Cooki“ automatizuoja atsekamumą, ženklinimą, maisto savikainos skaičiavimą, atsargų valdymą ir alergenų rizikos kontrolę. Šie procesai ypač aktualūs viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos grandinėms, kur klaidos ženklinant ar valdant alergenus gali turėti ir finansinių, ir reputacinių pasekmių.

    „Biorsaf“ teigimu, sujungtos komandos kurs DI paremtą platformą, kuri automatizuotų kokybės, saugos ir operacinį valdymą. Įmonė taip pat mini DI agentą, skirtą specialistams ir konsultantams, kurie prižiūri atitikties procesus ir dokumentaciją.

    Augimo planas: daugiau darbuotojų ir konsolidacija

    „Biorsaf“ nurodo pradedanti trejų metų plėtros planą ir sieksianti sparčiai didinti pajamas tiek organiškai, tiek per rinkos konsolidaciją. Pagal bendrovės planus, per artimiausius 18 mėnesių komanda turėtų išaugti nuo 40 iki 120 darbuotojų.

    Įmonė taip pat pateikia platesnį kontekstą: Italijos maisto, darbų ir vandens saugos rinkoje gali veikti apie 3,4 mln. verslų, o pajamos sektoriuje viršija 12 mlrd. eurų. „Biorsaf“ vertinimu, skaitmenizacijos lygis šiame segmente tebėra apie 3 proc., todėl augimo potencialas išlieka didelis.

    Per trejus metus bendrovė skaičiuoja turinti daugiau nei 10 000 aktyvių naudotojų. Tarp klientų įvardijami tiek smulkesni verslai, tiek didesni restoranų tinklai, taip pat mažmeninės prekybos operatoriai, kuriems svarbus mastelis, standartizacija ir greitas atitikties dokumentų atnaujinimas.

  • „Uniswap“ pristatė StablePair Hook: kaip naujasis mechanizmas gali padidinti stablekoinų porų grąžą

    „Uniswap“ pristatė StablePair Hook: kaip naujasis mechanizmas gali padidinti stablekoinų porų grąžą

    „Uniswap Labs“ pristatė naują „Uniswap v4“ funkciją StablePair Hook, skirtą stablekoinų prekybos poroms, tokioms kaip USDC ir USDT. Bendrovė teigia, kad sprendimas sukurtas tam, kad likvidumo teikėjai galėtų pasilikti didesnę dalį vertės, kuri dažnai atitenka arbitražui ir prekybos robotams.

    Stablekoinų poros paprastai prekiaujamos beveik fiksuotu santykiu, dažniausiai artimu 1:1. Kai kaina nukrypsta nuo šio lygio, rinkos dalyviai dažnai uždirba grąžindami ją atgal į pusiausvyrą, o dalis šios naudos tradiciškai „nuteka“ ne likvidumo teikėjams.

    Kaip veikia dinaminis mokestis

    StablePair Hook vietoj pastovaus mokesčio naudoja dinaminį, kuris prisitaiko prie to, kiek baseino kaina nutolsta nuo etaloninio lygio. Pasak „Uniswap Labs“, tai leidžia suteikti nuoseklesnes kotiruotes prekiautojams ir kartu pagerinti likvidumo teikėjų ekonominį rezultatą.

    Kai kaina išlieka arti etalono, mechanizmas koreguoja mokestį taip, kad būtų palaikomas stabilus skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Tokia logika skirta sumažinti netikėtus kainų šuolius ir padaryti sandorių kainodarą labiau prognozuojamą.

    Jei kaina išeina už nustatyto intervalo ribų, sandoriai, kurie ją stumia dar toliau, gali būti apmokestinami nuliu, nes jie baseinui suteikia palankesnę kainą. O sandoriai, kurie grąžina kainą link etalono, gali naudoti olandiško aukciono principą, kai mokestis pradžioje būna didesnis ir mažėja su kiekvienu bloku, kol atsiranda vykdytojas.

    Pirmieji baseinai ir atnaujinimo galimybės

    Pirmieji StablePair Hook baseinai startuoja „Ethereum“ tinkle, orientuojantis į USDC ir USDG bei USDC ir USDT poras. „Uniswap Labs“ taip pat pabrėžia, kad šis „hook“ gali būti atnaujinamas per „Uniswap“ valdymo procesą, todėl parametrus įmanoma koreguoti neperkeliant likvidumo į visiškai naujus baseinus.

    „StablePair Hook suteikia prekiautojams nuoseklias ir prognozuojamas kotiruotes kiekviename sandoryje, o likvidumo teikėjams – didesnę dalį jų sukuriamos vertės“, – sakė „Uniswap Labs“.

    Kodėl stablekoinų rinka svarbi „Uniswap“

    Stablekoinų tarpusavio apsikeitimai yra viena didžiausių prekybos grandinėje kategorijų, todėl nedideli mokesčių ir kainodaros pakeitimai gali turėti reikšmingą poveikį tiek apimtims, tiek grąžai. „Uniswap Labs“ anksčiau skelbė, kad stablekoinų porų apsikeitimai per antrąjį ketvirtį sudarė 43,4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 40,0 mlrd. eurų, ir viršijo kelių kitų grandinės prekybos vietų bendras apimtis.

    „Uniswap v4“ „hooks“ laikomi viena kertinių versijos naujovių, leidžiančių baseinams turėti individualias taisykles, mokesčius ir kainodaros logiką. Pasak bendrovės, per „v4 hooks“ iki šiol praėjo daugiau nei 38 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 35,0 mlrd. eurų, apsikeitimų apimtis, o vien šiais metais ji viršijo 32 mlrd. JAV dolerių, arba apie 29,4 mlrd. eurų.

  • „Coinbase“ ir „Moov“ žada stablecoin mokėjimų infrastruktūrą: ką tai keičia 1 000 vietos bankų

    „Coinbase“ ir „Moov“ žada stablecoin mokėjimų infrastruktūrą: ką tai keičia 1 000 vietos bankų

    JAV kriptoturto birža „Coinbase“ ir mokėjimų infrastruktūros tiekėja „Moov“ paskelbė partnerystę, kuri turėtų atverti stablecoin mokėjimų priėmimą vietos bankams ir kredito unijoms. Skelbiama, kad sprendimas orientuotas į daugiau nei 1 000 mažesnių finansų institucijų, kurios aptarnauja regionines bendruomenes.

    Partnerystės esmė yra stablecoin atsiskaitymai, išmokėjimai ir operacijų finansavimas realiuoju laiku, integruojant šias galimybes į jau naudojamas bankines sistemas. Tai reikštų, kad mažesnėms įstaigoms nereikėtų pačioms kurti atskiros kriptoturto infrastruktūros ar ieškoti sudėtingų technologinių sprendimų.

    Kas konkrečiai bus integruojama?

    Integracija numato „Coinbase“ mokėjimų programavimo sąsajos ir saugojimo piniginių panaudojimą, kad stablecoin operacijos veiktų kaip papildomas atsiskaitymo kanalas. „Moov“ savo ruožtu šiuos sprendimus jungtų su esama mokėjimų platforma, kurią naudoja bankai ir kredito unijos.

    Praktikoje tai gali leisti pasiūlyti klientams ir verslui mokėjimus, prekybininkų atsiskaitymų priėmimą, lėšų pervedimų įskaitymą bei išmokėjimus, kai galutinis atsiskaitymas vyksta stablecoin pagrindu. Šalininkai teigia, kad tai suteiktų galimybę greičiau gauti lėšas ir sumažinti kai kurių operacijų kaštus.

    Kodėl taikomasi į mažus bankus?

    Vietos bankai ir kredito unijos dažnai konkuruoja su didžiaisiais rinkos žaidėjais technologijomis ir įkainiais, todėl bet koks sprendimas, kuris sumažina diegimo kaštus ir pagreitina atsiskaitymus, jiems yra patrauklus. Partnerystė pristatoma kaip būdas suteikti modernius mokėjimo „bėgius“ ten, kur iki šiol dominavo tradicinės kortelių ir bankinių pervedimų schemos.

    „Vietos bankai ir kredito unijos jau daugelį metų mato, kaip jų klientai naudoja skaitmeninį turtą“, – sakė „Coinbase“ korporatyvinių reikalų vadovas Ryanas VanGrackas.

    „Mūsų mažojo verslo klientai ieško būdų sumažinti tarpininkavimo kaštus ir gauti apmokėjimą greičiau“, – sakė „Citizens Bank of Edmond“ vadovė Jill Castilla.

    Platesnė „Coinbase“ strategija

    Šis žingsnis atspindi platesnę „Coinbase“ kryptį nuo vien tik prekybos kriptoturtu ir saugojimo paslaugų link infrastruktūros, kuri gali būti įdiegiama tradicinėse finansų paslaugose. Pastaraisiais metais rinka vis dažniau stablecoin vertina kaip vieną realiausių kriptoturto pritaikymo sričių kasdieniuose atsiskaitymuose.

    Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo praktinių diegimo detalių, rizikų valdymo ir atitikties reikalavimų, nes bankams svarbiausia yra klientų lėšų saugumas ir aiškios taisyklės. Dėl to tokios integracijos paprastai diegiamos etapais, pradedant nuo ribotų funkcijų ir tik po to plečiant paslaugų spektrą.

  • „Bending Spoons“ perka „Miro“ už 1,7 mlrd. eurų: ką tai reiškia DI darbo erdvių rinkai

    Italijos technologijų grupė „Bending Spoons“ pasirašė galutinį susitarimą įsigyti bendradarbiavimo ir DI sprendimais paremtą darbo erdvę „Miro“. Sandoris vertinamas 1,7 mlrd. eurų ir, kaip skelbiama, bus vykdomas atsiskaitant grynaisiais.

    Pagal susitarimo sąlygas „Bending Spoons“ ketina įsigyti 100 proc. „Miro“ akcijų. Sandoriui dar reikės įprastų užbaigimo sąlygų įvykdymo ir reguliuotojų patvirtinimų, todėl iki sandorio uždarymo abi bendrovės veiks savarankiškai.

    Sandorio mastas ir terminai

    Įsigijimo užbaigimo laukiama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tokiuose sandoriuose pagrindiniai žingsniai paprastai apima konkurencijos ir kitus reguliacinius vertinimus, ypač kai kalbama apie plačiai versle naudojamas platformas ir dideles vartotojų bazes.

    „Miro“ pastaraisiais metais įtvirtino pozicijas kaip vizualaus bendradarbiavimo platforma, kurią organizacijos naudoja projektų planavimui, idėjų generavimui ir komandiniam darbui. Bendrovė taip pat pabrėžia DI kryptį, kuri tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių darbo įrankių rinkoje.

    Ką pabrėžia „Bending Spoons“

    „Bending Spoons“ vadovas Luca Ferrari teigia, kad po sandorio uždarymo planuojama reikšmingai investuoti į tai, ką klientai labiausiai vertina: našumą, patikimumą ir funkcijas, reikalingas kritiniam komandiniam darbui. Bendrovė akcentuoja ilgalaikį valdymą, o ne trumpalaikį aktyvo perpardavimą.

    „Mums didelė garbė ir atsakomybė priimti produktą, kurį daugiau nei 250 000 organizacijų yra integravusios į savo darbo procesus“, – sakė Luca Ferrari.

    „Bending Spoons“ yra žinoma kaip įsigijimų strategiją agresyviai vykdanti grupė, kuri perka gerai atpažįstamus skaitmeninius produktus, juos pertvarko ir optimizuoja veiklą, pasitelkdama automatizavimą ir DI. Toks modelis reiškia, kad po įsigijimo dažnai peržiūrimi kaštai, produktų planai ir monetizacijos strategija.

    „Miro“ pozicija ir augimo argumentai

    „Miro“ vadovas Andrey Khusid pabrėžia, kad įrankis pradėtas kurti prieš penkiolika metų kaip vieta komandoms mąstyti kartu, o dabar tapo DI pirmumo principu grįsta darbo erdve. Jo teigimu, platforma turi beveik 4 mln. mokančių naudotojų ir klientų įvairiuose sektoriuose.

    „Geriausia „Miro“ versija dar priešakyje. Partnerystė su „Bending Spoons“ leidžia šią viziją įgyvendinti ambicingiau klientams, kurie nuo mūsų priklauso“, – sakė Andrey Khusid.

    Rinkos kontekste tokie sandoriai rodo augantį spaudimą darbo produktyvumo įrankiams greitai diegti DI funkcijas, bet kartu užtikrinti saugumą, stabilumą ir sklandžią integraciją su organizacijų IT ekosistemomis. Dideliems verslo klientams svarbu ne tik naujos DI galimybės, bet ir prognozuojami kaštai, duomenų valdymas bei paslaugų tęstinumas.

    Jei sandoris bus užbaigtas, „Miro“ taps dar vienu reikšmingu „Bending Spoons“ portfelio aktyvu. Artimiausiais mėnesiais daugiausia klausimų kels tai, kaip keisis produkto vystymo tempas, kainodara ir prioritetai, kai platforma pereis į naujo savininko rankas.

  • Iš fosos dumblų ištraukė XIX a. šarvą: Dolny Śląsk slepia netikėtą istoriją

    Iš fosos dumblų ištraukė XIX a. šarvą: Dolny Śląsk slepia netikėtą istoriją

    Žemutinėje Silezijoje, Dolny Śląsk regione, iš dumblu užneštos fosos, juosiančios Pielaszkowice dvarą, iškeltas retas karinės istorijos radinys – XIX amžiaus kirasyrų šarvas. Jį aptiko vietos istorijos ieškotojas, dalyvavęs teritorijos žvalgyme kartu su keliomis tyrinėtojų grupėmis.

    Specialistai nustatė, kad tai gvardijos kirasyrų kirysas – metalinis krūtinės šarvas, kuris buvo vienas svarbiausių sunkiosios kavalerijos ekipuotės elementų. Tokie šarvai skirti apsaugoti nuo šaltųjų ginklų smūgių, ypač kardo kirčių ir ieties dūrių, ir Europos kariuomenėse naudoti dar ir XIX amžiuje, net augant šaunamųjų ginklų reikšmei.

    Radinio kelias į muziejų

    Radinys nebus paliktas privačiose rankose. Po pirminio įvertinimo numatyta konservacija, o vėliau šarvas turėtų papildyti Ziębice miestelyje veikiančio Silezijos namų muziejaus ekspoziciją, kad jį galėtų pamatyti visuomenė.

    Konservavimo darbai tokiems daiktams yra kritiškai svarbūs, nes dumble ilgai išbuvęs metalas dažnai būna pažeistas korozijos, o iškėlus į orą ir pradžiūvus procesai gali dar paspartėti. Dėl to įprastai taikomas laipsniškas džiovinimas, druskų šalinimas ir apsauginės dangos, kad artefaktas būtų stabilus ilgalaikiam saugojimui.

    Kodėl šarvas atsidūrė fosoje?

    Vieta, kurioje rastas kirysas, tyrėjus domina ne mažiau nei pats radinys. Pielaszkowice dvaras siejamas su Napoleono laikotarpiu: 1813 metais čia buvo sudarytos paliaubos tarp Napoleono pajėgų ir Rusijos bei Prūsijos kariuomenių, turėjusios reikšmės tolesnei kampanijos eigai.

    Dar viena svarbi aplinkybė – Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Vietos pasakojimuose minima, kad 1945 metais dvaras buvo nusiaubtas, o dalis turto galėjo būti sumesta pro langus į fosą; po karo gyventojai esą rasdavo porceliano šukių, monetų ir įvairių metalo dirbinių, kurie vėliau pradingo po dumblo sluoksniais.

    Fosa gali slėpti daugiau radinių

    Žvalgybos metu, be kirysų šarvo, aptikta ir daugiau su dvaro istorija siejamų objektų: metalinių detalių, buities ir interjero fragmentų, taip pat dekoratyvinių komplekso elementų. Tai sustiprina prielaidą, kad fosoje gali būti ir daugiau vertingų artefaktų, o tolesni tyrimai gali atskleisti platesnį daiktinį dvaro istorijos sluoksnį.

    Paieškose dalyvavo istorijos atradėjų organizacijų nariai, o projekte prisidėjo ir kino srities žmonės, besirengiantys naujai ekranizacijai pagal knygą Szatan z siódmej klasy. Tokios iniciatyvos vis dažniau derina edukaciją, paveldo pažinimą ir atsakingą bendruomenių įsitraukimą, tačiau galutinius sprendimus dėl radinių vertinimo ir saugojimo vis tiek priima muziejai ir paveldo specialistai.

    Šis atradimas primena, kad net ir gerai žinomi dvarų kompleksai Vidurio Europoje dar gali slėpti reikšmingų istorinių liudijimų. Kartais vienas iš dumblų ištrauktas daiktas tampa raktu į platesnį pasakojimą apie karus, plėšimus, vietos atmintį ir tai, kaip praeitis išlieka po vandeniu bei žeme.

  • Baltas kaip sniegas, bet be pigmento: mokslininkų medžiaga gali pakeisti pakuotes ir drabužius

    Baltas kaip sniegas, bet be pigmento: mokslininkų medžiaga gali pakeisti pakuotes ir drabužius

    Mokslininkai sukūrė medžiagą, kuri atrodo itin balta, nors joje nėra įprastų baltų pigmentų. Vietoje cheminių priedų pasitelkta mikroskopinė struktūra, kuri taip išsklaido šviesą, kad paviršius vizualiai tampa ryškiai baltas.

    Šis reiškinys vadinamas struktūrine balta spalva. Gamtoje ji pasitaiko dažnai: sniego, debesų ar jūros putų baltumas kyla ne iš dažiklių, o iš to, kaip smulkios struktūros sklaido ir atspindi šviesą.

    Nauja gamybos technologija

    Tyrėjai pritaikė metodą, pavadintą DFP, kai polimere suformuojama itin smulkių, atvirų porų sistema. Būtent ši porėta architektūra leidžia efektyviai sklaidyti šviesą ir pasiekti didelį baltumą be papildomo pigmento.

    Procesas apibūdinamas kaip palyginti paprastas: polimeras veikiamas šviesa, kad jo struktūra pakistų, o vėliau naudojamas švelnus tirpiklis. Tai sukelia polimero brinkimą ir suformuoja mikroporų tinklą.

    Ne tik balta, bet ir atstumianti vandenį

    Ta pati mikroskopinė struktūra suteikia dar vieną savybę: paviršius tampa šiurkštesnis ir pradeda stipriai atstumti vandenį. Efektas lyginamas su lotoso lapu, ant kurio vandens lašai nesusigeria, o išlieka beveik rutuliški ir lengvai nurieda.

    Tokio derinio praktinė reikšmė didelė, nes pramonėje baltumas ir nepermatomumas dažnai išgaunamas titano dioksidu, o hidrofobiškumas neretai siejamas su PFAS grupės medžiagomis. Pastarosios vis dažniau atsiduria reguliuotojų ir mokslininkų dėmesio centre dėl ilgaamžiškumo aplinkoje ir galimų rizikų.

    Ką tai gali pakeisti pramonėje

    Mokslininkai teigia, kad naujasis metodas gali sumažinti poreikį daliai tokių priedų, nes norimos savybės pasiekiamos suprojektuojant pačią medžiagos sandarą. Technologija demonstruota ne tik laboratoriniuose mėginiuose: ją pavyko pritaikyti polimerinėms plėvelėms ir audiniams.

    Tyrimuose naudoti keli komerciškai prieinami polimerai, todėl tai gali palengvinti kelią į platesnį pritaikymą. Potencialios kryptys apima pakuočių, dangų, plėvelių ir tekstilės gamybą, kur svarbu baltumas, atsparumas drėgmei ir mažesnis priklausymas nuo papildomų cheminių priedų.

    Vienas įspūdingiausių parametrų yra pasiekiama struktūrų formavimo raiška, kuri, kaip skelbiama, gali siekti apie 20 000 DPI. Tai reiškia itin tikslų mikroskopinės architektūros valdymą, atveriantį kelią medžiagoms, kurių savybes lemia ne priedai, o pati jų struktūra.

  • Mičigano ežero dugne aptiko apie 40 milžiniškų kraterių: mokslininkai dar nežino, kas juos sukūrė

    Mičigano ežero dugne aptiko apie 40 milžiniškų kraterių: mokslininkai dar nežino, kas juos sukūrė

    Mičigano ežero dugne, saugomoje Wisconsin Shipwreck Coast National Marine Sanctuary teritorijoje, tyrėjai patvirtino aptikę apie 40 beveik taisyklingos formos didelių įdubų. Jos nustatytos atliekant dugno kartografavimą sonaru, o vėliau struktūros apžiūrėtos ir iš arti pasitelkus nuotoliniu būdu valdomą povandeninį robotą.

    Neįprasti apskriti kontūrai fiksuoti maždaug 150 metrų gylyje, o atskirų darinių mastas stebina: kai kurios įdubos siekia apie 6–12 metrų gylį, o jų skersmuo dažniausiai vertinamas nuo maždaug 150 iki 300 metrų. Tyrėjai pabrėžia, kad tai gali būti tik dalis viso komplekso, nes tolesni matavimai gali atskleisti ir daugiau panašių struktūrų.

    Ypač išskirtina tai, kad krateriai išsidėstę ne pavieniui: jie sudaro sankaupą ir tarsi grandinę, besitęsiančią nuo Sheboygan apylinkių link Port Washington. Tokia geometrija mokslininkams leidžia svarstyti kelis susidarymo scenarijus, tačiau vieno atsakymo kol kas nėra.

    Populiariausia versija: karstiniai įgriuvimai

    Viena realiausių hipotezių sieja šiuos darinius su karstiniais procesais. Mičigano ežero regione dalis pagrindo sudaryta iš karbonatinių uolienų, kurios ilgainiui gali tirpti, formuodamos požemines ertmes, o virš jų esantys nuogulų sluoksniai vėliau įgriūva.

    Panašūs kraterius primenantys dariniai anksčiau buvo aptikti ir gretimo Hurono ežero dugne, kur jie siejami būtent su karstu. Dėl šios priežasties dalis specialistų mano, kad Mičigano ežere gali veikti analogiškas mechanizmas, nors tiksli schema dar tikslinama.

    Kitos hipotezės: skysčių judėjimas ir dujų išsiskyrimas

    Vis dėlto ne visi tyrėjai linkę šias įdubas iškart vadinti tipiniais karstiniais lejais. Aptariamos ir alternatyvos, pavyzdžiui, dugno nuogulų sluoksniuose vykstantis vandens judėjimas arba iš nuosėdų išsiskiriančios dujos, galinčios suformuoti įgriuvimus ar išplovimo struktūras.

    Kol kas apžiūrų metu nepastebėta akivaizdžių vandens veržimosi požymių iš pačių įdubų, todėl aktyvios požeminio vandens cirkuliacijos versija nėra patvirtinta. Mokslininkai pabrėžia, kad galutinei išvadai reikia detalesnių geologinių tyrimų, įskaitant dugno sandaros ir gilesnių sluoksnių analizę.

    Krateriai nėra „tušti“

    Povandeninio roboto įrašuose matyti, kad šios vietos nėra sterilios: fiksuotos mažos žuvys, gėlavandenės krevetės ir invaziniai moliuskai. Tai rodo, kad net ir neįprastos dugno struktūros gali tapti mikrobuveinėmis, kurios pritraukia įvairius organizmus.

    Tyrimai tęsiami, o iki galutinio atsakymo šie dariniai dažniau vadinami neutraliai – krateriais, neįtvirtinant vienos kilmės versijos. Mokslininkai tikisi, kad papildomi sonarų žemėlapiai, geologiniai mėginiai ir išsamesnės apžiūros padės suprasti, kas iš tiesų suformavo šias įspūdingas įdubas.

  • Tyrėjai aptiko: „LG“ Smart TV gali klausytis net budėjimo režimu – ką daryti namuose

    Tyrėjai aptiko: „LG“ Smart TV gali klausytis net budėjimo režimu – ką daryti namuose

    Kas nustatyta tyrime

    Smart TV vis dažniau veikia kaip prie interneto prijungti kompiuteriai, todėl kartu su patogumu atsiranda ir privatumo rizikų. Nepriklausomi tyrėjai, analizuodami kelių „LG“ televizorių modelių programinę įrangą ir tinklo srautą, pranešė aptikę funkcijas, leidžiančias rinkti duomenis apie aplinką ir namų tinklą.

    Pasak tyrėjų, dalis duomenų gali būti kaupiama ir tada, kai televizorius atrodo išjungtas, tačiau realiai veikia budėjimo režimu. Tai reiškia, kad įrenginys gali išlikti aktyvus tinkle, vykdyti fonines užduotis ir siųsti telemetriją, priklausomai nuo nustatymų.

    „Smart TV privatumo ir saugumo požiūriu turėtų būti vertinamas taip pat griežtai kaip bet kuris prie interneto prijungtas kompiuteris“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės Malwarebytes atstovai.

    Kokie duomenys gali būti renkami

    Tyrėjų teigimu, analizuoti televizoriai galėjo identifikuoti kitus įrenginius tame pačiame namų tinkle, pavyzdžiui, telefonus, kompiuterius, spausdintuvus ar išmaniųjų namų įrangą. Taip pat gali būti fiksuojami aplinkinių belaidžių tinklų pavadinimai ir signalo stiprumas, kas leidžia apytiksliai įvertinti aplinką.

    Tokie duomenys dažniausiai siejami su reklamos technologijomis ir auditorijų profilavimu, kai sudaromi namų ūkio interesų modeliai. Praktikoje tai gali reikšti labiau suasmenintas rekomendacijas ir reklamas, tačiau kartu didesnę riziką, jei duomenys būtų panaudoti netinkamai arba patektų trečiosioms šalims.

    ACR ir „būklė išjungta“ ne visada reiškia išjungta

    Viena plačiausiai aptarinėjamų smart TV funkcijų yra automatinis turinio atpažinimas, dažnai vadinamas ACR. Ji gali atpažinti, kas rodoma ekrane ar leidžiama per prijungtus šaltinius, ir šią informaciją panaudoti statistikai, rekomendacijoms ar reklamos taikymui, priklausomai nuo gamintojo politikos ir vartotojo sutikimų.

    Tyrėjai taip pat teigė pademonstravę scenarijų, kai televizoriaus mikrofonas gali fiksuoti aplinkos garsą net budėjimo režimu. Tokiais atvejais esminis klausimas yra ne tik pats įrašymas, bet ir tai, kaip duomenys saugomi, kada perduodami bei kokias pasirinkimo galimybes realiai turi vartotojas.

    „ACR nėra vien „LG“ problema, dauguma smart TV gamintojų vienaip ar kitaip tikrina, ką žiūrite“, – teigė technologijų leidinio The Verge apžvalgininkai, remdamiesi nepriklausomais bandymais.

    Kokia rizika saugumui

    Jei televizoriuje ar jo programinėje įrangoje aptinkamos saugumo spragos, teoriškai atsiranda rizika perimti įrenginio kontrolę nuotoliniu būdu. Tokiu atveju smart TV gali tapti patogia prieiga prie namų tinklo, o tai ypač pavojinga, jei tame pačiame tinkle yra kompiuteriai, duomenų laikmenos ar išmanieji namai.

    Praktinės pasekmės gali svyruoti nuo įkyrios reklamos ir profiliavimo iki rimtesnių incidentų, kai užkrėstas įrenginys naudojamas kaip tarpinė stotelė atakoms. Dėl to kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad namų tinklo higiena dabar aktuali ne tik kompiuteriams ar telefonams, bet ir televizoriams.

    Ką gali padaryti vartotojai

    Pirmiausia rekomenduojama reguliariai diegti televizoriaus programinės įrangos atnaujinimus, nes jie dažnai užtaiso aptiktas spragas. Taip pat verta peržiūrėti privatumo nustatymus ir išjungti ACR, suasmenintą reklamą bei balso atpažinimo funkcijas, jei jos nėra būtinos.

    Gera praktika yra laikyti televizorių atskiroje svečių belaidžio tinklo zonoje arba atskirame IoT tinkle, kad kompromituotas įrenginys turėtų kuo mažiau kelių pasiekti kitus namų įrenginius. Kibernetinio saugumo specialistai taip pat pataria maršrutizatoriuje išjungti UPnP, jei jo nereikia, ir vengti bet kokio tiesioginio televizoriaus paslaugų atvėrimo į internetą.

    Norint maksimalios ramybės, vienintelis aiškus būdas užtikrinti, kad įrenginys nieko nevykdo budėjimo režimu, yra fiziškai atjungti jį nuo elektros. Nors tai nepatogu, dalis modernių įrenginių net ir išjungti nuotolinio pultelio mygtuku išlieka aktyvūs, kad galėtų greitai įsijungti ar atlikti fonines užduotis.