Lietuvoje nėra įstatymo, kuris įpareigotų vairuotojus tam tikrą dieną pereiti prie žieminių padangų. Tačiau specialistai pabrėžia, kad padangų pasirinkimas šaltuoju sezonu pirmiausia yra saugumo klausimas, o vasarinės padangos žiemiškoms sąlygoms nepritaikytos.
Dažniausiai rekomenduojama nelaukti pirmojo sniego ir keisti padangas tuomet, kai vidutinė paros temperatūra stabiliai nukrenta žemiau 7 laipsnių. Būtent ši riba siejama su tuo, kad vasarinės padangos vėsoje kietėja, praranda sukibimą ir ilgėja stabdymo kelias, ypač ant šlapios dangos.
Rudens sezonu pavojingiausi tampa rytai ir vakarai, kai temperatūra krenta greičiausiai, o kelio danga būna drėgna ar pasidengusi plikledžiu. Dėl to vairuotojams, kurie daugiausia važinėja anksti ryte, naktį ar vėlai vakare, patariama apie žiemines padangas galvoti anksčiau.
Padangų keitimas servise paprastai tampa proga įvertinti ir jų būklę. Minimalus leistinas protektoriaus gylis lengviesiems automobiliams yra 1,6 milimetro, tačiau reali saugumo riba žiemą dažnai būna aukštesnė, nes mažėjant protektoriui smarkiau prastėja sukibimas ant šlapios ir snieguotos dangos.
Vokietijos automobilių klubo ADAC bandymai rodo, kad žieminės padangos, priartėjusios prie 2 milimetrų protektoriaus, gali pastebimai prarasti efektyvumą, o stabdymo kelias tam tikromis sąlygomis pailgėja iki 17 proc. Dėl to saugumo sumetimais dažnai rekomenduojama žiemines padangas keisti dar anksčiau, kai protektorius siekia apie 4 milimetrus.
Žieminės padangos nuo vasarinių skiriasi ne tik protektoriaus raštu, bet ir gumos mišiniu. Jose įprastai naudojama daugiau natūralaus kaučiuko bei silicio dioksido, todėl jos išlieka elastingesnės šaltyje, o lamelės ir gilesni grioveliai padeda geriau susidoroti su šlapiu sniegu, pažliugusiu purvu ir vandeniu.
Vis dažniau svarstomas ir universalesnis sprendimas, tai yra visasezonės padangos, tačiau jos laikomos kompromisu. Specializuotos padangų asociacijos atkreipia dėmesį, kad visasezonės padangos gali prasčiau veikti tiek per vasaros karščius, tiek per žiemos speigus, be to, kai kurie modeliai dėvisi greičiau.
Renkantis visasezones padangas svarbu neapsigauti vien ženklinimu M+S ir ieškoti 3PMSF žymėjimo, vadinamo sniego dribsniu kalno fone. Šis ženklas reiškia, kad padanga yra išlaikiusi nustatytus bandymus ir pripažįstama tinkama žiemos sąlygoms.
Praktinis pasirinkimas dažnai priklauso nuo važiavimo įpročių. Visasezonės padangos dažniau tinka lėtesniam miesto režimui ir mažesnei metinei ridai, o daug važinėjantiems užmiestyje, greitkeliais ar kalnuotose vietovėse paprastai saugiau turėti du atskirus komplektus.
Padangų keitimo kaina Europoje auga dėl darbo įkainių, didėjančių ratlankių matmenų ir sudėtingesnių automobilio sistemų. Lenkijoje 2026 metais vidutinė keitimo su balansavimu kaina siekia apie 35–60 eurų, o didesniems ratams ar SUV tipo automobiliams gali priartėti prie 70–95 eurų.
Padangas teoriškai galima pasikeisti ir savarankiškai, jei turimas antras ratų komplektas, tačiau vien to neužtenka. Po bet kokio ratų ar padangų montavimo būtinas balansavimas, o servise kartu patikrinama padangų būklė ir slėgis.
Padangų slėgį rekomenduojama tikrinti ant šaltų padangų ir pagal gamintojo nurodymus. Per mažas slėgis gali pailginti stabdymo kelią, o per didelis spartina dėvėjimąsi, todėl šaltuoju sezonu reguliari kontrolė tampa ypač svarbi.