CP v2

Tag: ADAC

  • Keistas dvigubas brūkšnys kelyje glumina vairuotojus: ką jis iš tikrųjų reiškia?

    Keistas dvigubas brūkšnys kelyje glumina vairuotojus: ką jis iš tikrųjų reiškia?

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau aptarinėjama dviguba brūkšninė linija kelio viduryje. Dalis vairuotojų ją laiko ženklu, kad netrukus prasidės lenkimo draudimas arba baigsis eismo juosta, tačiau tokios interpretacijos klaidina.

    Vokietijoje apie šį ženklinimą viešai aiškino vairavimo instruktorių organizacijos, siekdamos sustabdyti plintančius mitus. Specialistai pabrėžia, kad toks dažymas pats savaime nėra oficialus įspėjimas apie artėjantį draudimą, o greičiau elgseną koreguojanti priemonė.

    Kur naudojama dviguba brūkšninė linija?

    Federalinis kelių tyrimų institutas BAST nurodo, kad dviguba brūkšninė linija dažniausiai atsiranda regioniniuose ir valstybinės reikšmės keliuose, kurių atkarpose įrengiama papildoma, trečioji juosta lenkimui. Tai vadinamosios 2+1 schemos atkarpos, kur eismo juostų skaičius periodiškai kinta.

    Tokiose dviejų juostų atkarpose dviguba brūkšninė linija turi prevencinį, psichologinį tikslą. Ji skirta atkreipti dėmesį ir atgrasyti nuo lenkimo išvažiuojant į priešpriešinę juostą, kol nepasiekiamas saugesnis ruožas su papildoma juosta.

    Ką tai reiškia teisiškai?

    Vokietijos automobilių klubas ADAC atkreipia dėmesį, kad šis specifinis ženklinimas ilgą laiką buvo taikomas greičiau praktikoje nei aiškiai įtvirtintas oficialiuose kataloguose. Dėl to daliai vairuotojų kyla klausimas, ar jis keičia įprastas taisykles.

    Instruktoriai aiškina, kad teisiškai dviguba brūkšninė linija neturėtų būti suprantama kaip ištisinė linija ar lenkimo draudimas. Praktinė taisyklė paprasta: ją reikia vertinti kaip įprastą brūkšninę liniją, tačiau kartu priimti ją kaip signalą būti ypač atsargiems ir vengti rizikingų manevrų.

    Kitos priemonės, kurios klaidina

    Vokietijos keliuose taip pat vis dažniau naudojami ryškesni vidurinės zonos sprendimai, pavyzdžiui, žali dažyti ruožai. Jie fiziškai kelio neatskiria, tačiau vizualiai sustiprina ribą tarp priešingų krypčių ir mažina norą kirsti kelio vidurį.

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokios priemonės diegiamos dėl dažnos avarijų priežasties kaimo ir regioniniuose keliuose: pavojingo lenkimo, kai eismas vyksta po vieną juostą kiekviena kryptimi. Pagrindinis tikslas yra priversti vairuotoją palaukti kelių šimtų metrų iki aiškiai numatytos lenkimo atkarpos, o ne rizikuoti ten, kur matomumas ar greičių skirtumai gali būti apgaulingi.

  • Vokietijos degalinėse „12 valandos“ taisyklė: fiksuojami pažeidimai ir kyla klausimų dėl kainų skaidrumo

    Kas yra „12 valandos“ taisyklė?

    Nuo balandžio 1 dienos Vokietijoje įsigaliojo vadinamoji „12 valandos“ taisyklė, skirta riboti degalų kainų kilimą dienos eigoje. Pagal ją degalinės kainas didinti gali tik kartą per dieną, tiksliai vidurdienį, o po to leidžiami tik kainų mažinimai.

    Idėja paprasta: sumažinti staigius kainų šuolius ir palengvinti vairuotojams kainų palyginimą. Vis dėlto pirmosios savaitės parodė, kad praktikoje taisyklė ne visada veikia taip, kaip numatyta.

    Pažeidimai ir techninės spragos

    Vokietijos žiniasklaida fiksavo atvejus, kai po vidurdienio kainos vis tiek būdavo pakeliamos, nors tai turėtų būti draudžiama. Kaip viena iš priežasčių įvardijamos techninės problemos, susijusios su kainų atnaujinimo sistemomis ir jų perdavimu į oficialias stebėsenos platformas.

    Vis dėlto dalis tinklų, anot publikacijų, taisyklės laikosi be didesnių trikdžių, todėl vien techniniais nesklandumais paaiškinti visų atvejų neįmanoma. Dėl to vartotojams išlieka klausimas, ar kontrolė ir sankcijos bus pakankamai veiksmingos.

    Kaip keitėsi kainos po mokesčių lengvatos?

    Situaciją rinkoje papildomai paveikė ir valstybės sprendimai dėl mokesčių. Berlynas nuo gegužės 1 dienos laikinai sumažino degalams taikomus mokesčius, o tai turėjo atpiginti litrą maždaug 0,17 euro.

    Vokietijos automobilių klubo ADAC duomenimis, gegužės 8 dieną litro benzino E10 vidutinė kaina siekė 1,984 euro, o dyzelino – 2,025 euro. Kai kuriose degalinėse benzinas buvo atpigęs net žemiau 1,90 euro, o tai rodė pastebimą kritimą, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis.

    Kodėl vairuotojams skaidrumas vis dar problema?

    Nors „12 valandos“ taisyklės tikslas – aiškesnė kainodara, vartotojai ir toliau susiduria su informacijos stoka realiu laiku. Jei kainų pokyčiai fiksuojami netiksliai arba perduodami su vėlavimu, vairuotojams sunkiau suprasti, ar kaina pasikeitė teisėtai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės veikia tik tada, kai yra užtikrinamas patikimas duomenų surinkimas, greita priežiūros institucijų reakcija ir realiai taikomos sankcijos. Priešingu atveju taisyklė rizikuoja tapti labiau deklaracija nei kasdienę rinkos praktiką keičiančiu instrumentu.

  • Brangstant degalams plinta OBD moduliai: „OAMTC“ perspėja – sutaupysite nebent ant iliuzijų

    Brangstant degalams plinta OBD moduliai: „OAMTC“ perspėja – sutaupysite nebent ant iliuzijų

    Brangstant degalams vairuotojai vis dažniau ieško greitų būdų sumažinti automobilio sąnaudas, o internete gausu reklamos, žadančios stebuklingą taupymą. Tačiau automobilių klubų ir bandymų laboratorijų išvados daugeliu atvejų vienodos: tokie pasiūlymai dažniausiai yra tik gerai supakuotas mitas.

    Austrijos automobilių klubas OAMTC atkreipia dėmesį į vadinamuosius „dongle“ tipo įrenginius – elektroninius modulius, kurie jungiami prie automobilio diagnostikos lizdo OBD. Pardavėjai tikina, esą jie keičia automobilio elektronikos parametrus ir dėl to mažėja degalų sąnaudos.

    „Nuolat sulaukiame narių pranešimų apie skelbimus, žadančius stebuklingas santaupas. Greta seniai žinomų priedų į baką ar metalinių strypų, OBD moduliai yra naujausia mada“, – sakė OAMTC technikas Dominikas Darnhoferis.

    OAMTC pabrėžia, kad panašūs „taupymo“ prietaisai neturi patikimo mokslinio pagrindo, o deklaruojamo efekto nepatvirtino bandymai. Vokietijos automobilių klubas ADAC, atlikęs įrenginių patikras, nustatė, kad dalis tokių modulių gali mirksėti ar rodyti veikimo imitaciją, tačiau realios komunikacijos su automobiliu nevyksta.

    Kitaip tariant, įrenginys sukuria įspūdį, kad dirba, bet automobilio valdymo sistemų jis nepakeičia taip, kaip žadama reklamoje. Dėl to, pasak ekspertų, vienintelis apčiuopiamas pokytis dažnai būna mažesnė suma sąskaitoje po pirkinio.

    Vis dėlto OAMTC pažymi vieną niuansą: tokie įrenginiai ne visada sukelia tiesioginę žalą automobiliui, todėl vairuotojai paprastai neturėtų tikėtis staigaus elektronikos gedimo vien nuo prijungimo. Tačiau rizika slypi kitur: klaidingas saugumo jausmas, bereikalingos išlaidos ir galimas konfliktas su garantijos ar draudimo sąlygomis, jei paaiškėtų, kad buvo naudojami nepatvirtinti priedai.

    Klubas ragina vietoj abejotinos naudos gadžetų rinktis tai, kas realiai veikia kasdienėje eksploatacijoje. Didžiausią įtaką sąnaudoms dažniausiai daro važiavimo stilius, automobilio techninė būklė ir pasipriešinimą didinantys veiksniai, pavyzdžiui, netinkamas padangų slėgis ar ant stogo paliktas bagažinės laikiklis.

    OAMTC primena, kad ekonomiškiau važiuojama tuomet, kai greitėjama tolygiai, pavaros perjungiamos anksčiau, o maršrutas planuojamas taip, kad būtų mažiau staigių stabdymų ir spūsčių. Taip pat verta reguliariai tikrinti padangų slėgį pagal gamintojo rekomendacijas, nevažinėti su nereikalingu svoriu bagažinėje ir, jei įmanoma, vengti labai trumpų kelionių, kai variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros.

  • ADAC ištyrė naujų automobilių kvapus: „BYD“ išsiskyrė blogiausiai, kaitra viską pablogina

    ADAC ištyrė naujų automobilių kvapus: „BYD“ išsiskyrė blogiausiai, kaitra viską pablogina

    Naujo automobilio kvapas daugeliui vairuotojų yra maloni saloninio automobilio patirties dalis, tačiau jį sukelia ne romantika, o iš plastikų, klijų, putų ir apmušalų į orą išsiskiriančios cheminės medžiagos. Vokietijos automobilių klubas ADAC kartu su Fraunhofer IBP institutu laboratorijoje patikrino, kiek tokių junginių aptinkama naujuose automobiliuose ir kaip tai kinta skirtingomis sąlygomis.

    Tyrime buvo analizuojami vadinamieji lakieji organiniai junginiai, dažnai apibendrinami terminu VOC, kurių naujo automobilio salone gali būti aptinkama daugiau nei 150. Tarp jų minimi formaldehidas, benzenas, toluenas, etilbenzenas, ksilenas ir stirenas, o dalis šių medžiagų gali dirginti gleivines ar sukelti galvos skausmus jautresniems žmonėms.

    Ypatingas dėmesys skirtas formaldehidui, nes jis pasižymi aštriu, dirginančiu kvapu, gali dirginti akis ir viršutinius kvėpavimo takus, o tarptautinėje klasifikacijoje siejamas su onkologine rizika. ADAC pabrėžė, kad reali koncentracija priklauso ne tik nuo medžiagų, bet ir nuo salono temperatūros bei automobilio amžiaus, nes naujos medžiagos intensyviausiai garuoja pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais.

    Tyrime dalyvavo keturi automobiliai: „Volkswagen“ Golf eTSI, „Dacia“ Spring, „BYD“ Seal 6 DM-i Touring ir „Hyundai“ Kona Hybrid, kurių amžius bandymo metu svyravo nuo 39 iki 216 dienų. „Volkswagen“ Golf vėliau buvo pakartotinai patikrintas po maždaug 200 dienų, siekiant įvertinti, ar senstant situacija pastebimai gerėja.

    Automobiliai buvo matuojami trimis režimais: esant 23 laipsnių temperatūrai, po stipraus salono įkaitinimo stovint ir važiuojant su įjungta ventiliacija bei oro kondicionieriumi. Matuota pagal DIN ISO 12219-1 metodiką, o kvapo intensyvumas vertintas šešiabalėje VDA 270 skalėje nuo beveik nejuntamo iki sunkiai pakeliamo.

    Kvapo vertinime ryškiausiai išsiskyrė „Dacia“ Spring, surinkusi geriausius balus tiek esant 23 laipsniams, tiek po įkaitinimo. „Hyundai“ Kona Hybrid liko per vidurį, „BYD“ Seal 6 DM-i Touring gavo prastesnį, bet stabilų įvertinimą abiem sąlygomis, o „Volkswagen“ Golf po įkaitinimo kvapu suprastėjo labiausiai.

    Esant 23 laipsniams visi keturi automobiliai atitiko būsimą formaldehido ribą 0,062 miligramo kubiniame metre ir buvo žemiau orientacinės 0,10 miligramo kubiniame metre vertės. Tačiau po salono įkaitinimo „Volkswagen“, „Dacia“ ir „BYD“ rodikliai jau viršijo ADAC minimą orientacinį lygį, o važiuojant su aktyvia ventiliacija koncentracijos visais atvejais akivaizdžiai mažėjo.

    „BYD“ šiame bandyme išsiskyrė dėl atskirų medžiagų: tai buvo vienintelis automobilis, kuriame viršyta 0,10 miligramo kubiniame metre ksileno vertė, o bendras TVOC rodiklis buvo didžiausias. ADAC taip pat pažymėjo, kad esant 23 laipsniams visi tirti automobiliai viršijo 0,95 miligramo kubiniame metre orientacinę TVOC vertę, tačiau „BYD“ atveju jis buvo aukščiausias ir, įjungus ventiliaciją, mažėjo santykinai lėčiau.

    „Nė vienas iš keturių tirtų automobilių nesukėlė tiesioginės grėsmės sveikatai“, – nurodė ADAC išvadose.

    Vis dėlto klubas pabrėžė, kad tema nėra vien kvapo klausimas, nes kaitra gali staigiai padidinti junginių koncentraciją, o tai jautresniems žmonėms gali sukelti dirginimą, galvos skausmą ar svaigimą. Praktinis patarimas paprastas: po automobilio stovėjimo saulėje pirmiausia praverti langus, išvėdinti saloną ir tik tada važiuoti, įjungus oro kondicionierių bei intensyvesnę ventiliaciją.

  • Vokietija riboja degalų kainų kėlimą, bet jos vis tiek kyla: netikėtas kontrolės poveikis

    Vokietija riboja degalų kainų kėlimą, bet jos vis tiek kyla: netikėtas kontrolės poveikis

    Vokietijoje degalų kainos pastarosiomis dienomis kilo šešias dienas iš eilės, nors valdžia dar kovą įvedė taisyklę, turėjusią pristabdyti staigius šuolius. Priemonė, skirta apsaugoti vairuotojus, pagal ekonomistų vertinimus kai kuriais atvejais suveikė priešingai.

    Kovo mėnesį nustatyta, kad degalinių operatoriai kainas didinti gali tik vieną kartą per dieną, vidurdienį. Kainas mažinti leidžiama bet kuriuo metu, todėl iš pirmo žvilgsnio sistema turėjo skatinti greitesnes nuolaidas ir aiškesnį kainų palyginimą.

    Kodėl kainos šoko vidurdienį?

    Vokietijos ekonomistai, analizavę didelės apimties degalinių kainų duomenis ir lyginę didmenines bei mažmenines kainas, teigia, kad toks „vieno pakėlimo“ langas sukūrė nuspėjamą momentą kainoms pakilti. Dėl to vairuotojai turi mažiau progų dienos eigoje „pagauti“ santykinai pigesnį laiką, o kainų pikas dažniau susiformuoja tuo pačiu metu.

    Tyrėjų skaičiavimais, po pokyčių pardavėjų maržos padidėjo maždaug 0,05–0,06 euro už litrą. Labiausiai, kaip nurodoma vertinimuose, galėjo išlošti mažesnės, nepriklausomos degalinės, kurioms prognozuojamas kainų nustatymo ritmas suteikė daugiau erdvės maržai.

    Ekonomistų teigimu, reforma pagerino kainų skaidrumą, nes kainų pokyčiai tapo lengviau numatomi ir matomi. Tačiau kartu tai reiškė ir aiškesnį, sistemingą brangimą vidurdienio valandomis, o mažesnių kainų „langai“ dienos eigoje, jų vertinimu, susiaurėjo.

    Ką sako valdžia?

    Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovai, komentuodami tyrimų išvadas, pabrėžia, kad tokie skaičiavimai gali neatskleisti viso vaizdo, nes neįvertina realių pardavimų skirtingu paros metu. Kitaip tariant, vien kainų stebėjimas dar nereiškia, kad galima tiksliai pasakyti, už kokią kainą daugiausia degalų iš tiesų nupirkta.

    Vis dėlto bendras fonas vartotojams išlieka nepalankus: kainų kilimas siejamas ir su naftos rinkos svyravimais, kai geopolitinės įtampos didina žaliavos brangimo riziką. Tokiais laikotarpiais net ir gerai sumodeliuotos reguliavimo priemonės gali duoti ribotą efektą arba sukurti šalutines paskatas rinkos dalyviams.

    Laikina mokestinė lengvata

    Siekiant amortizuoti kainų augimą, nuo gegužės 1 dienos iki birželio pabaigos Vokietijoje numatyta laikina mokestinė lengvata degalams. Skaičiuojama, kad ji turėtų sumažinti kainą maždaug 0,17 euro už litrą, o priemonės kaina valstybės biudžetui vertinama apie 1,6 mlrd. eurų.

    Rinkoje tikimasi, kad tokios lengvatos poveikis vairuotojams priklausys nuo to, kiek sumažintą mokestinę naštą degalinių tinklai realiai „perleis“ galutinei kainai. Praktikoje dalis naudos gali būti sugeriama maržų pokyčiais, ypač jei išlieka didelis didmeninių kainų nepastovumas.

    Vartotojams situacija siunčia aiškią žinutę: net ir reguliuojant kainų keitimo dažnį, kainodaros dinamika gali persigrupuoti, o pirkėjų įpročiai tampa dar svarbesni. Jei kainų kritimai dažniau pasirodo vakare ar ryte, vairuotojai, planuojantys pildymą ne piko metu, gali išlošti daugiau nei tie, kurie degalus perka vidurdienį.