Tag: Airbus

  • „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    Europos aviacijos ir gynybos milžinė „Airbus“ svarsto galimybę prisijungti prie Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Italijos kuriamos naujos kartos naikintuvo programos GCAP. Tokį scenarijų viešai įvardijo „Airbus“ vadovas Guillaume’as Faury po to, kai žlugo Prancūzijos ir Vokietijos vadintas alternatyvus projektas.

    Pasak G. Faury, sprendimas dėl tolimesnio kelio pirmiausia priklausys vyriausybėms, o diskusijos tarp šalių jau vyksta. „Airbus“ šiame procese veikia kaip Vokietijos ir Ispanijos interesų atstovas, todėl įmonės pozicija taps svarbi planuojant Europos oro pajėgų modernizaciją.

    Žlugęs konkurentas keičia žaidimą

    Iki šiol „Airbus“ dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos kuriamoje koncepcijoje, tačiau projektas įstrigo dėl nesutarimų, kaip turėtų atrodyti būsimasis orlaivis ir kaip pasidalinti darbus. Po nesėkmingų derybų programa faktiškai subyrėjo, o tai atvėrė kelią naujoms partnerystėms.

    Prancūzijos pusę šiame projekte atstovavusi „Dassault Aviation“ dabar, kartu su Prancūzijos valstybe, siekia atskirai kurti naikintuvą, kuris ateityje pakeistų „Rafale“. Toks posūkis didina riziką, kad Europos gynybos pramonė bus dar labiau suskaidyta į kelias tarpusavyje konkuruojančias platformas.

    Ką siūlo GCAP ir kodėl jis vilioja

    GCAP programą vykdančios Jungtinė Karalystė, Japonija ir Italija yra numatę, kad naujos kartos naikintuvas turėtų pradėti tarnybą apie 2035 metais. Šalys jau yra paskyrusios daugiau kaip 4 700 000 000 eurų pirminiams darbams, o tai rodo, kad projektas pereina iš politinių pareiškimų į finansiniais įsipareigojimais paremtą etapą.

    Prie programos stebėtojo teisėmis yra prisijungusi Kanada, o tai signalizuoja galimą platesnį tarptautinį susidomėjimą ir būsimų užsakymų potencialą. „Airbus“ įsitraukimas galėtų sustiprinti europinę pramoninę bazę, bet kartu keltų klausimų, kaip būtų derinami skirtingi kariniai reikalavimai ir technologijų eksporto ribojimai.

    Europa spaudžia laikas ir technologijos

    Šeštos kartos naikintuvų varžybos yra glaudžiai susijusios ne tik su nauju varikliu ar aerodinamika, bet ir su skaitmeniniu mūšio lauku, jutiklių tinklais bei autonominių sprendimų plėtra. Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau funkcijų remsis programine įranga, duomenų apdorojimu realiu laiku ir DI sprendimais, o tokie projektai reikalauja ilgalaikio stabilaus finansavimo.

    G. Faury pabrėžė, kad „Airbus“ ir toliau mato poreikį Europos masto kooperaciniam sprendimui ir nori būti šios išeities dalimi. Jo teigimu, sprendimus reikėtų priimti artimiausiu metu, nes delsiant didėja rizika prarasti tempus tiek technologijų lenktynėse, tiek užsitikrinant gamybos kompetencijas žemyne.

    „Mes remiame ir glaudžiai dirbame su Vokietijos ir Ispanijos vyriausybėmis dėl ateities naikintuvo, kuris turi būti Europoje ir Europai“, – sakė Guillaume’as Faury.

  • Europos palydovų susijungimas kelia klausimų: ar „Airbus“ sandoris stiprins nepriklausomybę kosmose?

    Europos palydovų susijungimas kelia klausimų: ar „Airbus“ sandoris stiprins nepriklausomybę kosmose?

    Europos Sąjunga atsidūrė keblioje situacijoje vertindama planuojamą „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ palydovų verslų susijungimą. Sandoris pristatomas kaip žingsnis link didesnės Europos strateginės autonomijos kosmose, tačiau konkurencijos priežiūros institucijoms kyla klausimų dėl kainų, tiekimo ir pasirinkimo.

    Pagal siūlomą modelį trijų bendrovių palydovų ir kosmoso sistemų veiklos būtų sujungtos į vieną struktūrą, kuri, viešai skelbtais duomenimis, generuotų apie 6,5 milijardo eurų metines pajamas ir turėtų apie 25 000 darbuotojų. Projektas, neoficialiai vadinamas „Bromo“, būtų orientuotas į Europos pozicijų stiprinimą žemosios Žemės orbitos palydovų rinkoje.

    Kas kelia didžiausią įtampą Briuselyje

    Didžiausia dilema susijusi su tuo, kad susijungimas galėtų sumažinti didžiųjų palydovų tiekėjų skaičių Europoje iki dviejų. Toks rinkos koncentracijos didėjimas paprastai reiškia didesnę derybinę galią tiekėjui, o tai gali virsti brangesniais užsakymais ir mažesniu alternatyvų pasirinkimu viešiesiems pirkėjams.

    Šios rizikos ypač jautrios dėl to, kad Europos Komisija lygiagrečiai vysto IRIS² – saugaus ryšio palydovinį tinklą, skirtą valstybinių institucijų ir kritinių tarnybų komunikacijai. Projektui numatyta apie 15,6 milijardo eurų, o pirmieji paleidimai planuojami nuo 2029 metų.

    IRIS² ir interesų konfliktų klausimas

    Planuojamas susijungimas tiesiogiai kerta su IRIS² tiekimo grandine, nes „Airbus“ ir „Thales Alenia Space“ jau turi svarbius vaidmenis programoje. Tai stiprina argumentą, kad konsolidacija galėtų padėti sutelkti pajėgumus ir užtikrinti įgyvendinimo drausmę, bet kartu silpnintų užsakovo galimybes spausti kainas ir reikalauti lankstesnių sąlygų.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad prie diskusijų prisideda Europos Komisijos gynybos ir kosmoso sritį kuruojantys padaliniai, kuriems svarbu turėti patikimus, europinius tiekėjus. Tuo pat metu konkurencijos priežiūra turi įvertinti, ar rinkos susiaurėjimas nepakenks viešajam interesui.

    Fonas: „Starlink“ tempas ir Europos atsakas

    Europos sprendimus spartina globali konkurencija, ypač „SpaceX“ valdoma „Starlink“ sistema, kuri diktuoja žemosios orbitos ryšio paslaugų tempą. Nors „Bromo“ nėra pristatomas kaip tiesioginis „Starlink“ analogas, ambicija aiški: Europai reikia didesnio masto ir greitesnio pramoninio ciklo, kad ji nepriklausytų nuo išorinių tiekėjų kritinėse ryšio grandyse.

    Pastarųjų metų geopolitika parodė, kad palydovinis ryšys tapo ne tik komercine paslauga, bet ir saugumo infrastruktūra. Būtent dėl to IRIS² ir panašios iniciatyvos vertinamos kaip strateginės, o bet kokie galimi tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai gali turėti tiesioginių pasekmių viešajam saugumui.

    Europos Komisijai dar teks apsispręsti, ar susijungimas gali būti patvirtintas su papildomomis sąlygomis, pavyzdžiui, įpareigojant dalies veiklų ar gamybos pajėgumų atsisakyti. Kol kas signalai rodo, kad derybos gali užtrukti, o galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar bus rastas balansas tarp kosmoso nepriklausomybės ir realios konkurencijos išsaugojimo.

  • Airbus žada Lenkijai A400M iki 2030-ųjų anksčiau nei planuota: ką tai keistų kariuomenei

    Europos aviacijos ir gynybos koncernas „Airbus“ skelbia galintis Lenkijai transporto lėktuvus A400M pristatyti dar iki 2030 metų pabaigos. Toks terminas sutaptų su Europos Sąjungos instrumentu SAFE siejamu grafiku, tačiau gamintojas teigia turintis galimybių šį laiką sutrumpinti, jei sprendimai būtų priimti pakankamai greitai.

    „Airbus“ vadovas Europai Johanas Pelissier pabrėžė, kad pristatymo tempą lems politiniai ir sutartiniai sprendimai, o ne vien gamybos pajėgumai. Jo teigimu, A400M gali būti tiekiami greičiau nei oro tanklaiviai, nes jiems nereikia ilgo konversijos etapo, būdingo A330 MRTT programai.

    SAFE mechanizmas ir bendras pirkimas

    Lenkijos gynybos ministerija svarsto, ar A400M pirkimą būtų galima finansuoti per ES SAFE instrumentą, kuris numato bendrus dviejų ar daugiau valstybių pirkimus. Ši sąlyga praktikoje reiškia, kad Varšuvai reikėtų partnerio iš ES, o neoficialiai dažniausiai minima Ispanija.

    SAFE logika yra paprasta: bendras užsakymas padeda greičiau sutelkti finansavimą ir sumažinti vieneto kainos spaudimą, kai gamybos eilės Europoje ilgėja. Kartu tai stiprina ES viduje kuriamas tiekimo grandines, kurios gynybos sektoriuje pastaraisiais metais tapo strateginiu prioritetu.

    A400M ir A330 MRTT: skirtingos užduotys

    A400M laikomas universaliu kariniu transporto lėktuvu, galinčiu atlikti tiek taktinio, tiek strateginio perdislokavimo užduotis. „Airbus“ atstovas vertino, kad Lenkijai prasminga būtų turėti bent 10 tokių orlaivių, o neoficialiai minimas poreikis svyruoja maždaug nuo 8 iki 15 vienetų.

    Tuo pat metu Lenkija juda į priekį su A330 MRTT programa, kuri turėtų suteikti oro pajėgoms kritiškai svarbų degalų papildymo ore pajėgumą. Skelbiama, kad iki 2030 metų Lenkijos kariuomenę turėtų pasiekti keturi šio tipo orlaiviai, kurie taptų didžiausiais šalies karinėse oro pajėgose.

    „Kalbame jau nebe apie du, o apie keturis MRTT, todėl jų pristatymo grafikas iki 2030 metų turi kritinę reikšmę. Norime užbaigti procesus iki metų pabaigos ir įsipareigojame tai padaryti“, – sakė Johanas Pelissier.

    Sraigtasparnių programa ir gamyba Lenkijoje

    „Airbus“ taip pat siekia dalyvauti Lenkijos mokomųjų ir kovinių sraigtasparnių programoje, siūlydamas H145M. Šioje kryptyje svarbiausias Varšuvos lūkestis yra vietinė gamyba ir platesnis technologijų perėmimas, nes tai mažina priklausomybę nuo išorės tiekėjų ilgalaikėje eksploatacijoje.

    Anot J. Pelissier, „Airbus“ pasiūlymas apima partnerystę su Lenkijos ginkluotės grupe, numatant intelektinės nuosavybės ir licencijų sprendimus, kurie leistų Lenkijai labiau kontroliuoti misijos valdymo sistemą. Tai svarbu, nes būtent per misijos sistemą integruojami sensoriai, ryšio sprendimai ir ginkluotė.

    „Airbus“ teigia, kad jo veikla Lenkijoje plečiasi: šiuo metu šalyje dirba daugiau nei 900 darbuotojų, o iki dešimtmečio pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 1 500. Koncernas taip pat akcentuoja augančią užsakymų vertę vietos tiekėjams, kuri, kaip skelbiama, artėja prie maždaug 650 milijonų eurų per metus ir galėtų didėti toliau.

  • „Safran“ pajamos šoktelėjo iki 9 mlrd. eurų: NATO užsakymai ir variklių bumas kelia apyvartą

    Prancūzijos aviacijos ir gynybos pramonės koncernas „Safran“ 2026 metų trečiąjį ketvirtį paskelbė pasiekęs 9 mlrd. eurų pajamų. Bendrovė nurodė, kad rezultatą labiausiai augino užsakymai gynybos sektoriuje, ypač NATO šalyse, ir stabilios reaktyvinių variklių tiekimo apimtys civilinei aviacijai.

    Įmonės duomenimis, pajamos per metus padidėjo 14,7 proc. Toks augimas atspindi platesnę tendenciją Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur gynybos biudžetai ir ilgalaikės įsigijimų programos pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių pramonės užsakymų variklių.

    Variklių tiekimas auga

    Vienas svarbiausių „Safran“ veiklos ramsčių yra CFM International bendra įmonė su „General Electric“, kuri tiekia LEAP variklių šeimą. Šie varikliai montuojami „Boeing“ 737, dalyje „Airbus“ A320neo ir A321neo šeimos orlaivių, taip pat Kinijos C919 lėktuvuose.

    Per 2026 metų trečiąjį ketvirtį klientams perduota 535 varikliai, tai yra 5 proc. daugiau nei prieš metus. Nuo metų pradžios trims gamintojams iš viso pristatyta 1 565 LEAP varikliai, o šis skaičius, bendrovės teigimu, yra 26 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Augančias apimtis palaiko ir užsakymai po pardavimo, nes oro linijos didina techninės priežiūros, garantinių patikrų ir remonto apimtis. Tokie kontraktai aviacijos pramonėje yra ypač svarbūs, nes užtikrina stabilesnius pinigų srautus per visą variklio eksploatavimo ciklą.

    Gynybos segmentas tampa prioritetu

    „Safran“ vis aktyviau plečia gynybos segmentą, argumentuodamas aukštu užsakymų lygiu ir ilgalaikėmis NATO šalių modernizacijos programomis. Bendrovė pastaruoju metu taip pat plėtė reaktyvinių variklių gamybą raketoms Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Didelę reikšmę įmonei turi ir aukštos pridėtinės vertės technologijos, susijusios su ginkluotės valdymu bei navigacija. Tarp jų minimos sprendinių kryptys, orientuotos į raketų valdymo sistemas ir inercinius optoelektroninius rinkinius, leidžiančius orlaiviams, dronams ir raketoms išlaikyti orientaciją, kai GPS signalas neprieinamas ar trikdomas.

    Tokie produktai tampa vis aktualesni dėl augančios elektroninės kovos reikšmės ir dažnesnių GPS trikdymo incidentų, apie kuriuos viešai kalba tiek karinės struktūros, tiek civilinės aviacijos atstovai. Dėl to didėja paklausa sprendimams, kurie mažina priklausomybę nuo palydovinės navigacijos.

  • „Airbus“ gavo 75 A320neo užsakymą: eilė lėktuvams ilgėja, pirmieji pristatymai nuo 2032 metų

    JAV orlaivių nuomos bendrovė Aviation Capital Group, priklausanti Japonijos grupei Tokyo Century, pateikė „Airbus“ užsakymą 75 A320neo šeimos keleiviniams lėktuvams. Tai didžiausias vienkartinis šios bendrovės sandoris per beveik keturis dešimtmečius veiklos ir dar vienas signalas, kad populiariausių vieno praėjimo lėktuvų paklausa išlieka itin aukšta.

    Užsakymas apima skirtingas A320neo šeimos modifikacijas, o salono išplanavimas bus derinamas pagal būsimų operatorių, dažniausiai oro linijų, poreikius. Tokie lėktuvai paprastai pasirenkami trumpiems ir vidutinio nuotolio maršrutams, nes leidžia mažinti kuro sąnaudas ir eksploatacijos kaštus, lyginant su ankstesnės kartos orlaiviais.

    „Šis užsakymas, didžiausias mūsų istorijoje, rodo tikėjimą ilgalaike oro transporto ateitimi“, – sakė Aviation Capital Group vadovas Thomas Baker.

    Sandorio finansinės detalės viešai paprastai neskelbiamos, tačiau rinkoje dažnai remiamasi kataloginėmis kainomis ir pritaikomomis nuolaidomis, kurios priklauso nuo užsakymo apimties ir pristatymo grafiko. Pagal viešai minimus vertinimus, šio užsakymo vertė galėtų siekti apie 11 mlrd. eurų, nors reali suma po derybų dažniausiai būna mažesnė.

    „Airbus“ skelbia, kad pirmieji lėktuvai pagal šį užsakymą turėtų būti pristatomi nuo 2032 metų, o tiekimai tęstųsi iki 2035 metų pabaigos. Toks terminas atspindi tai, kad gamintojas jau dabar turi didelį užsakymų portfelį, o daugelio modelių gamybos eilės yra nusidriekusios į priekį keleriems metams.

    Pastaraisiais metais orlaivių paklausą papildomai palaiko oro kelionių atsigavimas ir oro linijų siekis atnaujinti parkus ekonomiškesniais lėktuvais, ypač augant degalų kainų svyravimų ir emisijų mažinimo spaudimui. Dėl to dideli užsakymai vis dažniau keliauja ne tik tiesiogiai gamintojams, bet ir per nuomos bendroves, kurios vėliau lėktuvus perduoda vežėjams pagal ilgalaikes sutartis.

    Remiantis „Airbus“ viešinamais duomenimis, bendrovės užsakymų portfelis pastaraisiais metais siekė kelis tūkstančius orlaivių, o tai užtikrina gamybos apkrovimą ilgam laikotarpiui. Gamintojas taip pat nuosekliai didina gamybos tempą, tačiau tiekimo grandinės pajėgumai ir komponentų trūkumai vis dar gali riboti, kaip greitai pavyksta trumpinti laukimo laiką.

  • Lenkai sukūrė sistemą, kuri nuleis Europos marsaeigį: testai parodė, kas laukia Marse

    Lenkai sukūrė sistemą, kuri nuleis Europos marsaeigį: testai parodė, kas laukia Marse

    Bandymuose – daugiau nei 20 nusileidimų

    Turine baigėsi maždaug du mėnesius trukusi bandymų kampanija, per kurią europinio marsaeigio bandomasis modelis daugiau nei 20 kartų leidosi specialia nusileidimo sistema. Ji sukurta tam, kad marsaeigis saugiai paliktų nusileidimo platformą ir pradėtų darbą Marso paviršiuje.

    Bandymai vyko ALTEC centre, kur inžinieriai atkūrė scenarijus, laikomus vienais rizikingiausių visoje ExoMars programoje. Europos kosmoso agentūra pabrėžia, kad pirmieji metrai po nusileidimo dažnai lemia, ar misija apskritai galės tęstis.

    Kritinės 5 minutės be pagalbos

    Nusileidimo mechanizmas yra maždaug 3 metrų ilgio aliumininė konstrukcija, kuri kelionės į Marsą metu išlieka sulankstyta ir užfiksuota. Ji turi atlaikyti raketos pakilimo vibracijas, ilgo skrydžio poveikį ir patį nusileidimą, o Marse išsiskleisti automatiškai per maždaug 5 minutes.

    Sistema projektuota veikti atšiaurioje aplinkoje, kur temperatūra gali kristi iki dešimčių laipsnių šalčio, o atmosfera yra daugiau nei 100 kartų retesnė nei Žemėje. Svarbiausia sąlyga tokiose misijose paprasta: jokios žmogaus intervencijos ar remonto galimybės vietoje nėra.

    Sprendimas numato dvi marsaeigio išvažiavimo kryptis, kad operatoriai Žemėje galėtų pasirinkti saugesnį maršrutą, remdamiesi nuotraukomis ir reljefo duomenimis. Toks dubliavimas sumažina riziką, jei viena pusė būtų per stati, per slidi ar užversta akmenimis.

    ExoMars grafikas ir misijos tikslas

    ExoMars startas šiuo metu planuojamas 2028 metų spalį, o nusileidimas į Oxia Planum lygumą numatomas 2030 metais. Tai turėtų būti pirmasis europinis marsaeigis, galintis gręžti iki 2 metrų gylio, kad ieškotų galimų senovinės gyvybės pėdsakų po paviršiumi.

    Toks gylis laikomas ypač svarbiu, nes Marso paviršių veikia radiacija ir oksiduojančios sąlygos, galinčios ardyti organines medžiagas. Todėl tyrėjai tikisi, kad gilesniuose sluoksniuose išlikę geriau apsaugoti cheminiai pėdsakai gali suteikti aiškesnių atsakymų.

    Griežti patikros ir švaros reikalavimai

    Prieš bandymus nusileidimo sistema buvo tikrinta vibracijomis ir dvi savaites testuota terminėje vakuumo kameroje, kur sąlygos priartinamos prie kosmoso ir Marso aplinkos. Taip pat atliktas sterilizavimo ir mikroorganizmų mažinimo procesas, kad Marsas nebūtų užterštas Žemės biologine medžiaga.

    Toks planetarinės apsaugos režimas kosminėse misijose laikomas būtinu, nes net atsitiktinis užteršimas galėtų iškreipti būsimų tyrimų rezultatus. Be to, tarptautiniai standartai reikalauja užtikrinti, kad į kitas planetas būtų nunešama kuo mažiau žemiškų mikroorganizmų.

    Pramonės konsorciume, kuriame dalyvauja ir „Thales Alenia Space“ bei „Airbus“, bandymų rezultatai įvertinti teigiamai.

    „Sveikinimai Astronikos komandai, jūs to nusipelnėte“, – sakė „Airbus“ atstovas Maithri Galapitiya.

    Artimiausiu metu tiekėjai baigia vadinamuosius skrydžio modelius, kad visi komponentai būtų parengti 2028 metų startui. Be nusileidimo mechanizmo, kuriamas ir ryšio antenos išskleidžiamas strypas, būtinas patikimam ryšiui tarp marsaeigio ir nusileidimo platformos.

  • „Avolon“ užsimojo masiškai atnaujinti parką: užsakyta 250 „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvų

    250 naujų orlaivių per 5–7 metus

    Airijos lėktuvų nuomos bendrovė „Avolon“ paskelbė apie vieną didžiausių pastarųjų metų užsakymų civilinės aviacijos rinkoje. Įmonė planuoja per artimiausius 5–7 metus įsigyti 140 keleivinių lėktuvų iš „Boeing“ ir 110 iš „Airbus“.

    Pagal gamintojų katalogines kainas bendra dviejų sutarčių vertė vertinama kaip viršijanti 27 milijardus eurų. Tiksli suma paprastai paaiškėja vėliau, nes dideli užsakymai dažnai derinami su nuolaidomis ir papildomomis sąlygomis.

    Sprendimas dar turės būti patvirtintas

    „Avolon“ nurodė, kad įgyvendinimo procedūros prasidės tik gavus pagrindinio akcininko pritarimą. Pagrindinis bendrovės akcininkas yra Kinijos lizingo grupė „Bohai Leasing“, todėl galutinis patvirtinimas laikomas formaliu, bet svarbiu etapu.

    Tokio masto sandoris išryškina ir kitą rinkos realybę: aviakompanijos bei nuomotojai planuoja plėtrą net ir esant degalų kainų svyravimams. Kartu tai signalizuoja, kad vežėjai tikisi stabilaus keleivių srautų augimo ir didesnio orlaivių prieinamumo ateinančiais metais.

    Kodėl nuomotojai perka būtent naujos kartos lėktuvus

    Pagrindinė priežastis, kodėl rinka aktyviai užsakinėja naujausius modelius, yra efektyvumas. Naujos kartos orlaiviai paprastai pasižymi mažesnėmis degalų sąnaudomis ir, atitinkamai, mažesnėmis eksploatavimo išlaidomis, o tai ypač svarbu, kai aviacijoje degalų kaštai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    Dideli užsakymai taip pat padeda aviakompanijoms greičiau atnaujinti parkus, o lėktuvų nuomos bendrovėms užsitikrinti paklausą ilgesniam laikotarpiui. Nuomotojai, tokie kaip „Avolon“, dažnai veikia kaip tarpinė grandis, leidžianti vežėjams lanksčiau valdyti pajėgumus ir finansinę riziką.

    „„Avolon“ dar kartą patvirtina stiprią poziciją lėktuvų nuomos rinkoje, o šis užsakymas rodo didelę vežėjų paklausą naujausiems mūsų šeimos modeliams“, – sakė „Airbus“ komercinių lėktuvų pardavimų vadovas Benoit de Saint-Exupery.

    „Avolon“ valdo šimtus orlaivių portfelį, kurį nuomos ir lizingo pagrindu siūlo skirtingoms pasaulio aviakompanijoms. Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip Qantas, Japan Airlines, Lufthansa, Qatar Airways, Air France-KLM ir easyJet.

  • „Airbus“ padalinys laimėjo Prancūzijos kariuomenės konkursą: diegs „Paracom“ kibernetinio saugumo vartus

    Kas nuspręsta ir kodėl tai svarbu

    Prancūzijos gynybos pirkimus koordinuojanti agentūra DGA konkurso būdu pasirinko „Airbus Cybersecurity“ kaip saugumo vartų „Paracom“ tiekėją Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms. Sprendimo esmė – apsaugoti vidinius, įslaptintus ryšio kanalus nuo duomenų nutekėjimų ir neleisti šnipams ar įsilaužėliams pasiekti jautrių perdavimo sistemų.

    Tokie sprendimai paprastai veikia kaip griežtai valdomas tarpinis sluoksnis tarp skirtingo slaptumo lygio tinklų ir įrenginių. Praktikoje tai reiškia, kad net jei vienoje grandyje atsiranda pažeidžiamumas, jis neturi automatiškai atverti kelio į kritinius karinius informacinius resursus.

    „Šie vartai yra būtini – jie lemia sistemos, kurioje yra slaptos ir visiškai slaptos informacijos, apsaugą. Be jų nebūtų įmanoma nei duoti įsakymų, nei palaikyti ryšio“, – sakė „Airbus France“ kibernetinio saugumo vadovas Nicolas Razy.

    „Mūsų komandų kompetencija, kuriant daugiasluoksnius ryšio sprendimus ir atsparumą kibernetinėms atakoms, stiprina mūsų pozicijas kaip nepriklausomo kibernetinio saugumo žaidėjo“, – sakė „Airbus Defence and Space“ žvalgybos sprendimų vadovas Francois Lombard.

    Kur bus naudojami „Paracom“ vartai

    Pagal aprašymą „Paracom“ programa apima kelis diegimo formatus ir skirtingus sistemos mastelio lygius – nuo duomenų centrų iki vadaviečių ir sąsajų su civiliniais partneriais. Kitaip tariant, tai nėra vienas produktas vienai vietai, o modulinė infrastruktūra, kurią galima pritaikyti skirtingoms karinių ryšių grandims.

    Nepriklausomai nuo formato, vartai parengti naudojimui ir platformose, kur ryšio saugumas ypač jautrus: koviniuose lėktuvuose ir sraigtasparniuose, povandeniniuose laivuose bei paramos laivuose, šarvuotoje technikoje ir mobiliuose vadovavimo punktuose. Tokia aprėptis rodo, kad sprendimas orientuotas ne tik į stacionarias bazes, bet ir į mobilias, lauko sąlygomis veikiančias sistemas.

    Įsipareigojimai 25 metams ir platesnis kontekstas

    Prancūzijos pusė sutarties vertės neatskleidė, tačiau žinoma, kad „Airbus“ dukterinė bendrovė artimiausius 25 metus bus atsakinga už „Paracom“ sistemos priežiūrą. Taip pat numatyti nuolatiniai atnaujinimai, grėsmių stebėsena ir reagavimas į kintančius išorinius rizikos veiksnius.

    Toks ilgas laikotarpis atspindi šiandieninę tendenciją gynybos sektoriuje: kibernetinis saugumas perkamas ne kaip vienkartinis diegimas, o kaip ilgalaikė paslauga su periodinėmis modernizacijomis. Kintant atakų metodams, įskaitant DI pritaikymą automatizuotai žvalgybai, socialinei inžinerijai ar pažeidžiamumų paieškai, nuoseklus sistemų atnaujinimas tampa kritiškai svarbus.

  • Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    JAV ir Kanados prekybos įtampa vis labiau stumia Otavą ieškoti tvirtesnių ryšių su Europos Sąjunga, o tai jau atveria apčiuopiamų galimybių Europos gynybos, aviacijos ir pramonės technologijų įmonėms. Politinis signalas buvo aiškus Strasbūre, kur Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sulaukė išskirtinai šilto Europos Parlamento priėmimo.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį gestą pavertė platesnės darbotvarkės dalimi ir viešai pasiūlė Kanadą matyti naujame formate šalia ES. Idėja pristatyta kaip ilgalaikė strateginė kryptis, apimanti gynybą, energetiką, technologijas, kritines žaliavas ir Arktį.

    „Norėčiau dirbti su jumis, kad Kanada taptų pirmąja ES asocijuota nare“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką reikštų asocijuota narystė?

    ES sutartyse nėra aiškiai apibrėžtos asocijuotos narystės kategorijos, todėl toks modelis šiuo metu neturi paruošto teisinio šablono. Praktikoje tai reikštų sudėtingas derybas su valstybėmis narėmis ir naujų mechanizmų kūrimą, o kol kas tai labiau politinė žinutė nei parengtas planas.

    Be to, ne visos ES valstybės iki šiol yra pilnai ratifikavusios ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA. Tuo pat metu M. Carney yra pabrėžęs, kad Kanada nesiekia pilnateisės narystės ES, o nori unikalaus aljanso, kuris būtų platesnis nei įprastas laisvosios prekybos susitarimas.

    Prekyba jau auga, o aviacijoje – šuolis

    Komerciniai ryšiai tarp ES ir Kanados ir taip turi pagreitį: pagal ES Tarybos skelbiamus duomenis, prekių ir paslaugų prekyba nuo 2016 metų išaugo daugiau nei 81 proc. ir 2025 metais pasiekė kiek daugiau nei 130 mlrd. eurų. Vien ES prekių eksportas į Kanadą sudarė 48,9 mlrd. eurų, paslaugų eksportas dar pridėjo 29,4 mlrd. eurų.

    Europos eksportą į Kanadą daugiausia sudaro mašinos, chemijos produktai, vaistai ir transporto įranga. Išskirtinai išsiskyrė aviacijos segmentas: varomųjų orlaivių pardavimai augo nuo 449 mln. eurų 2022 metais iki 1,2 mlrd. eurų pernai, rodydami, kad būtent čia užsakymų dinamika gali būti jautriausia politiniams pokyčiams.

    Gynyboje ryškėja Europos įmonės

    Gynybos sektorius pateikia aiškiausių ženklų, kad Kanada nori mažinti priklausomybę nuo tradicinių JAV tiekėjų. Liepos mėnesį Otava kaip pageidaujamą tiekėją iki 12 naujų povandeninių laivų programai pasirinko Vokietijos TKMS AG & Co. KGaA, o tai europiečius iškelia į vienos didžiausių Kanados karinių įsigijimų programų centrą.

    Švedijos „Saab“ taip pat sustiprino pozicijas: Kanada pasirinko šią bendrovę kaip prioritetinę tiekėją šešiems „GlobalEye“ žvalgybos orlaiviams. Sprendimas reikšmingas ir tuo, kad platforma siejama su Kanados „Bombardier“ gaminamais verslo klasės lėktuvais, o „Saab“ siūlo didelę darbų dalį atlikti Kanadoje, derinant europietiškas jutiklių ir misijų sistemas su kanadietiška gamyba.

    Papildomą impulsą gali suteikti ir tai, kad Kanada birželio mėnesį tapo pirmąja ne Europos valstybe, įtraukta į ES SAFE gynybos programos pirkimų ekosistemą. Tai palengvina bendras tiekimo grandines, kai Kanados gamintojai ir Europos gynybos grupės gali planuoti partnerystes ne vien eksporto, bet ir bendros gamybos principu.

    „Airbus“, „Siemens“ ir geležinkelių ambicijos

    Galimybės neapsiriboja gynyba. „Air Canada“ pateikė tvirtą užsakymą „Airbus“ aštuoniems A350-1000 orlaiviams, o Kanados vyriausybė sudarė sutartį su „Airbus“ dėl keturių naujų A330 tankerių ir penkių konversijų, kurios yra maždaug 2,2 mlrd. eurų programos dalis; papildomai skirta apie 930 mln. eurų laivyno eksploatacijai užtikrinti.

    Vokietijos „Siemens“ paskelbė investuosianti apie 97 mln. eurų per penkerius metus į Kanadoje kuriamą tyrimų centrą, orientuotą į DI sprendimus baterijų gamyboje. Tuo metu Prancūzijos „Keolis“, „Systra“ ir „SNCF Voyageurs“ dalyvauja „Cadence“ konsorciume, atrinktame vystyti „Alto“ greitojo geležinkelio projektą tarp Toronto ir Kvebeko; Kanada šio projekto vystymo etapui numatė apie 2,4 mlrd. eurų.

    Kritinės žaliavos ir kaina už gilesnę prieigą

    Kita potencialiai strateginė kryptis – kritinės žaliavos, tokios kaip nikelis, litis ir varis, kurių Kanada turi reikšmingų išteklių. Europai tai svarbu siekiant mažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų rato, o Kanadai – pritraukti investicijų į perdirbimą, didinti pridėtinę vertę ir diversifikuoti eksporto kryptis už JAV ribų.

    Kovo mėnesį Europos investicijų bankas ir Kanados vyriausybė pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo finansavimo kritinių mineralų projektams, nors konkrečių įsipareigojimų dar nėra. Jei iniciatyva virstų realiais instrumentais, tai galėtų atverti rinką Europos bendrovėms, dirbančioms kasybos technologijų, perdirbimo, perdirbimo atliekų ir baterijų gamybos grandinėse.

    CETA iki 2024 metų panaikino 99 proc. muitų tarifų eilučių, todėl naujo formato pridėtinė vertė greičiausiai slypėtų ne muituose, o viešuosiuose pirkimuose, investicijų apsaugoje, skaitmeninėje prekyboje, profesiniame mobilume ir standartų tarpusavio pripažinime. Vis dėlto gilesnė prieiga paprastai reiškia ir didesnį taisyklių suderinimą, o tai gali tapti derybų kaina jautriuose sektoriuose.

    Ar Europa gali pakeisti JAV?

    JAV išlieka didžiausias Kanados partneris: 2025 metais į JAV keliavo 71,7 proc. Kanados prekių eksporto, o ES dalis Kanados prekių prekyboje sudarė 8,7 proc. Tai reiškia, kad greitas „ekonominis skyrybų“ scenarijus mažai realus, nes tarp Kanados ir JAV sukurta gili infrastruktūra ir tiekimo grandinės.

    Labiau tikėtinas laipsniškas investicijų ir vyriausybinių užsakymų persiskirstymas, kai pirmiausia juda sritys, kur tiekėjus pasirenka valstybė, pavyzdžiui, gynyba ar geležinkeliai. Ilgesnėje perspektyvoje prisijungti gali kritinės žaliavos, baterijų technologijos ir energetikos infrastruktūra, ypač jei finansavimo priemonės ir pramoniniai aljansai įgaus pagreitį.

    Europos bendrovėms svarbiausia gali būti ne vien eksportuoti, o įsitvirtinti vietoje, kurti gamybą, partnerystes ir darbo vietas Kanadoje. Būtent toks modelis, kaip rodo pastarieji sprendimai aviacijoje ir gynyboje, tampa pagrindine Kanados posūkio į Europą ekonomine logika.

  • „Airbus“ Tulūzoje atidarė naują A320 pristatymo centrą: ką tai keičia gamybos tempuose

    „Airbus“ Tulūzoje atidarė integruotą A320 šeimos lėktuvų įrangos tiekimo ir galutinės parengties centrą, kuriuo siekiama paspartinti orlaivių perdavimą oro linijoms ir lizingo bendrovėms. Naujajame objekte vienoje vietoje sutelkiami procesai, kurie iki šiol dažnai buvo išskaidyti per kelias aikšteles ir padalinius.

    Centre numatyta 16 stovėjimo vietų orlaiviams, kuriuose bus atliekamos paskutinės techninės procedūros po surinkimo, bandymų skrydžių ir salono įrengimo. Taip pat įrengtos administracinės ir muitinės procedūroms skirtos erdvės, kad perdavimo grandinė būtų kuo trumpesnė.

    „Airbus“ sprendimą pristato kaip dalį platesnės pramoninės strategijos, kuria siekiama stabilizuoti didesnį A320 šeimos gamybos ritmą. Bendrovė yra viešai nurodžiusi tikslą iki 2027 metų pabaigos pasiekti 70–75 A320 šeimos lėktuvų per mėnesį, o vėliau išlaikyti 75 lėktuvų per mėnesį lygį.

    Gamybos didinimą riboja tiekimo grandinės, ypač variklių pristatymo grafikai, kurie pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių aviacijos pramonės taškų. „Airbus“ atveju dažnai minimos vėluojančios „Pratt & Whitney“ variklių tiekimo apimtys, dėl kurių dalis orlaivių gali būti užbaigiami lėčiau arba laikinai kaupiami aikštelėse laukiant komponentų.

    Šiame kontekste naujas centras turi ir praktinę, ir reputacinę vertę: sutelktos galutinės patikros procedūros padeda mažinti administracinių klaidų riziką, o orlaivių perdavimo laiką padaro labiau prognozuojamą. Tai ypač svarbu oro bendrovėms, kurios planuoja maršrutų plėtrą ir įgulų parengimą pagal numatomas pristatymo datas.

    „Airbus“ A320 šeima išlieka paklausiausia bendrovės programa, o jos užsakymų portfelis siekia apie 7 500 orlaivių. Dėl tokio masto net ir nedideli efektyvumo pagerinimai galutinėje perdavimo grandinėje gali turėti apčiuopiamą poveikį gamybos srautams ir klientų pristatymų stabilumui.

    „Vienoje vietoje bus 16 stovėjimo vietų lėktuvams, taip pat atskira zona administracinėms ir muitinės procedūroms. Užbaigus veiksmus lėktuvas išskris į „Airbus“ operacinę bazę“, – nurodė bendrovė.